BFL

“Veidas”: Ekonomikos ekspertų vertinimu, valstybinės įmonės, tarp jų ir “Litgrid”, kasmet biudžetui turėtų pervesti kur kas didesnius nei dabar pelnus. Tačiau Jūsų vadovaujama įmonė ne tik nežada didesnių pelnų – priešingai, skirtingai, nei kitos energetikos bendrovės, Jūs net neišmokėjote dividendų už praėjusius metus. Kodėl?

V.P.: Praėjusius metus mes baigėme nuostolingai. Žinoma, šiemet jau planuojame pelną, tačiau nereikia pamiršti, kad mūsų įmonei yra iškelti trys labai konkretūs strateginiai uždaviniai: nutiesti elektros tiltus į Švediją ir Lenkiją bei sujungti Lietuvos elektros perdavimo sistemą su Vakarų Europos grandine UCTE. Šie projektai pareikalaus milijardinių išlaidų, ir turime apsispręsti, iš kur tuos pinigus paimsime: ar dabar išsidalysime pelną dividendų forma ir po to eisime į bankus skolintis už palūkanas, ar vis dėlto dabar kaupsime pelną ir iš jo finansuosime svarbius ateities projektus.

“Veidas”: Iš mirties taško pagaliau pajudėjo abu Lietuvai labai reikalingi projektai – tiek povandeninė elektros jungtis su Švedija, tiek tiltas su Lenkija. Ar pastarasis iš tiesų turi šansų virsti realybe, jei mes vis dėl to nepasistatysime naujos atominės elektrinės Visagine ir lenkai negaus joje savo dalies?

V.P.: Nematau jokių grėsmių, kad Lenkijos pusė neketintų statyti elektros tilto savo pusėje. Mūsų, elektros bendrovių lygmenyje, elektros tilto ir atominės elektrinės projektai tarpusavyje nesiejami. Nemanau, kad Lenkija dar gali žengti žingsnį atgal – ji jau gavo ES finansavimą savo Šiaurės regiono elektros tinklų sistemos stiprinimui, o tai ir yra mūsų bendro projekto dalis. Esu įsitikinęs: pirmasis etapas (500 MW jungtis) bus baigtas 2015 m., o antrąją tokio pat galingumo jungtį tikrai turėsime iki 2020 m. – kaip ir planuota.

“Veidas”: Ar apskritai įmanoma visiška Lietuvos energetikos ūkio nepriklausomybė nuo Rusijos?

V.P.: Vargu, bet ar mes to siekiame? Priešingai – mes siekiame ne pakeisti dabar egzistuojančias jungtis su Rusija ir Baltarusija elektros tiltais į Vakarus, bet išplėsti, diversifikuoti jau esamą ir dabar sėkmingai naudojamą tinklą. Kuo didesnė laisvė rinktis, iš ko perkame ir kam parduoti elektros energiją turėsime, tuo labiau nepriklausomi būsime. Švedijos ir Lenkijos jungtys išskaidys riziką priklausyti nuo vienos šalies, tačiau izoliuoti save ar nuo Rytų, ar nuo Vakarų būtų neracionalu.

Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.

Vilnius, spalio 21 d. (BNS). Vyriausybė elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektų įgyvendinimą ketina priskirti prie viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) – tai leistų valdžiai neieškoti investicijų jungčių statybai, o statyboms būtinas lėšas surinkti iš vartotojų.

Tarpsisteminių jungčių su Lenkija bei Švedija, taip pat Lietuvos energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimas į elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą įtrauktas spalio 8 dieną energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymu, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Tai reiškia, kad šiuos projektus bus galima finansuoti lėšomis, gaunamomis iš VIAP mokesčio, kuris yra įtrauktas į galutinę elektros kainą ir šiuo metu siekia 4,73 cento už kilovatvalandę (kWh).

Planuojama, kad elektros jungties su Švedija projektas, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES), Lietuvos ir Švedijos lėšomis, iš viso kainuos apie 1,9 mlrd. litų, o panašiu principu finansuojamos tarpsisteminės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybos – apie 950 mln. litų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šių metų elektros kaina yra 44,32 cento už kWh. Iš šiemet nustatyto VIAP mokesčio “žaliosios” elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių paremti tenka 0,48 cento už kWh, o kogeneracinėms jėgainėms – 0,4 cento už kWh.

Net 4,06 cento už kWh šiemet atitenka vadinamajam energijos tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti – Lietuvos elektrinės Elektrėnuose pagamintai energijai pirkti kur kas didesne nei rinkos kaina.

Kol kas dar nėra žinoma, už kokią kainą remtinų gamintojų elektra bus superkama kitąmet. Šiuo metu Kainų komisija tik pradėjo analizuoti elektros energetikos įmonių duomenis, todėl galimų kainų pokyčių nekomentuoja.

Galutinę elektros kainą komisija turi paskelbti lapkričio pabaigoje. Per tą laiką VKEKK turi patvirtinti visas elektros kainos dedamąsias: numatyti kitų metų elektros gamybos kainą, nustatyti VIAP kainas, taip pat išnagrinėti įmonių siūlymus ir nustatyti pagrįstas elektros energijos perdavimo, skirstymo bei tiekimo kainas.

Specialistų nuomone, tikėtina, kad šiluminių elektrinių, taip pat ir Elektrėnų jėgainės pagamintos elektros supirkimo kaina gali dar išaugti, nes brangsta elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos, be to, Elektrėnuose statomas naujas gamybos blokas.