Lietuva deklaruoja norinti tapti transporto ir logistikos paslaugų centru Baltijos regione, tačiau dauguma projektų – pradinės stadijos arba tik vizija. Vos spėjome pasidžiaugti plačiau atsivėrusiais oro keliais į Europą, bankrutavo jau antra lietuviško kapitalo oro bendrovė – “Star1″. O čia dar gaisras “Lisco Gloria” kelte. Nuo šių dviejų nesėkmių ir pradėjome pokalbį su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu.

E.M.: “Lisco Gloria” kelto avarija – nelaimingas atvejis, o tokių nelaimių transporte, kad ir kiek rūpintumeisi jo sauga, pasitaiko. Saugiai laivybai skiriame daug dėmesio, ir Lietuvos laivynas, kad ir nedidelis, tarptautiniu lygmeniu vertinamas kaip saugus, o mūsų šalyje registruoti laivai yra vadinamajame baltajame sąraše.

Dėl “Lisco Gloria” gaisro vyksta tyrimas, bus išsiaiškintos priežastys. Kelto keleiviai, jų turtas apdraustas ir bendrovė patikino, kad visos kompensacijos bus sumokėtos.

VEIDAS: Tačiau draudimo sistema neveikia aviacijos srityje. Ar nesijaučiate atsakingas už tai, kad operatyviai galiotų draudimo, veiklos licencijų išdavimo kontrolės sistema?

E.M.: “Star1″ pavyzdys parodė, kad šiandien egzistuojantys teisiniai aktai nėra tobuli, ir čia ministerija turi ką veikti. Tačiau nereikia užmiršti, kad aviacijoje labai griežtai reikalaujama laikytis bendrų ES taisyklių. Jau ne kartą Europos Komisijoje kėlėme klausimus, kad būtų pakoreguotos taisyklės, reglamentuojančios keleivių teises, tačiau į siūlymus kol kas neatsižvelgta. Gal čia turi įtakos didžiųjų oro bendrovių lobizmas Europos Komisijoje, nes griežtesni įpareigojimai drausti ne tik kelionių organizatorių klientus, bet ir reguliariųjų reisų keleivius reikštų brangesnį bilietą, todėl oro bendrovės prarastų dalį keleivių.

Kituose sektoriuose – geležinkelių ar laivybos – labai daug dėmesio skiriama keleivių teisių apsaugai. O aviacijoje nėra reikalavimo drausti kiekvieną reguliaraus reiso skrydžio keleivį.

VEIDAS: O už licencijų išdavimą ir licencijuotų oro bendrovių darbą ministerija taip pat neprisiima atsakomybės?

E.M.: Baigiamas atlikti auditas Civilinės aviacijos administracijoje išryškins, ar yra problemų dėl Lietuvos teisės aktų. Jei taip, nedelsdami stengsimės tokias spragas užtaisyti. O jei matysime, kad Civilinės aviacijos administracijoje ne viskas buvo tinkamai padaryta, be jokios abejonės, bus ir sankcijų.

VEIDAS: Ar normalu, kad kasmet bankrutuoja po lietuviško kapitalo oro bendrovę?

E.M.: Gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis ir negalime uždrausti privačiam verslui vykdyti savo veiklos. Kad ir dėl “Star1″ mes negalėjome pažeisti ES direktyvų, nes jose leidžiama oro bendrovei turėti tik vieną lėktuvą. Jei būtume atsisakę ją registruoti, būtume mokėję didžiules baudas, o bendrovė galėjo užsiregistruoti Lenkijoje ar Latvijoje ir skraidyti iš Lietuvos. Oro bendrovės pardavinėja bilietus pusei metų į priekį, ir ministerija ar kas kitas negali joms to uždrausti. Vienintelė išeitis – privalomasis kiekvieno keleivio draudimas.

VEIDAS: Neoficialiais duomenimis, į Lietuvą nori grįžti kartą čia jau nesėkmingai verslą bandžiusi plėtoti pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air”. Ar esama garantijų, kad ji ir vėl nepabėgs?

E.M.: Ministerijos uždavinys – atkurti susisiekimą oru. “Wizz Air” – antra pagal dydį po “Ryanair” pigių skrydžių bendrovė Europoje, su ja deramasi, bet Vilniaus oro uostas sutarčių dar nėra pasirašęs. Beje, pagrindinė priežastis, kodėl oro bendrovės neateina į Lietuvą, yra reikalaujamas pasirašyti sutarties punktas, kad jeigu bendrovė vykdys veiklą trumpiau nei trejus–penkerius metus, jai bus taikomos sankcijos. Ieškome bendrovių, kurios turi ilgalaikių planų.

Tačiau kartais neteisingai sakoma, kad trūksta skrydžių iš Lietuvos, nes nėra lėktuvų. Jų yra, bet nesame pakankamai įdomūs pasauliui ir Europai. Čia jau ne mūsų ministerijos rūpestis. Išleidžiamos krūvos pinigų įvaizdžiui kurti, turizmui skatinti, bet nežinau, ar tai daroma efektyviausiai. Pavasarį buvome sukvietę visas suinteresuotas institucijas ir kalbėjome, kad 2009 m. pavasarį skrydžių padaugėjo 20–30 proc., tačiau negali priversti verslo skraidinti pustuščio lėktuvo. Siūlėme sutelkti visų pastangas, kad tuose lėktuvuose dar atsirastų ir žmonių.

VEIDAS: Ar į Lietuvą ateinanti nuo “AirBaltic” atskilusi bendrovė gali tapti baziniu vežėju? Kokia suma numatyta jos atėjimui į Vilniaus oro uostą paremti?

E.M.: Sveikinu verslo iniciatyvas kurti naujas bendroves, kurios čia turėtų ilgalaikių veiklos planų. Tačiau jokių išskirtinių sąlygų “Baltijos aviacinėms sistemoms” nėra. Į 15 mln. Lt fondą, skirtą mūsų valstybės prioritetinėms skrydžių kryptims propaguoti, gali pretenduoti visos oro bendrovės, skraidinančios tomis kryptimis. Šiuo metu kaip tik vyksta konkursas.

VEIDAS: O kada mūsų kelionės į Vakarus bėgiais nepasibaigs ties Šeštokų geležinkelio stotimi?

E.M.: Apmaudu, jog nuo 1993 m., kai pirmą kartą su dideliu patosu buvo viešai paskelbta, kad reikia europine vėže sujungti Lietuvą su Vakarų šalimis, tik šiemet pavyko nuo kalbų pereiti prie konkrečių darbų. Tikimės, kad 2013 m. pabaigoje europinė vėžė ateis iki Kauno.

O dabar kontroliuojame “Lietuvos geležinkelius”, kad būtų įdiegtas riedmenų pakeitimo mechanizmas, kuris jau šiandien leistų kirsti sieną. Taip pat inicijuojame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ministrų susitarimą dėl keleivinio traukinio, kuris per dešimt valandų iš Talino galėtų pasiekti Varšuvą. Tikiuosi, kad toks traukinys galėtų važiuoti jau kitąmet.

VEIDAS: Siekiame tapti transporto ir logistikos paslaugų centru regione, tačiau, anot kai kurių ekspertų, statant sandėliukus, o ne multimodalinius logistikos centrus, tranzitas mums palieka tik užterštą orą ir nuvažinėtus kelius. Ko reikėtų, kad iš to daugiau uždirbtume?

E.M.: Tikrai galėtume uždirbti daugiau. Tam galėtų padėti įgyvendinta keturių viešųjų logistikos centrų prie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos programa. Labiausiai pasistūmėję Vilniaus ir Šiaulių projektai, o dėl Kauno ir Klaipėdos dar egzistuoja nemažai administracinių problemų. Kaune neapsispręsta ir dėl vietos. Orientuojamės steigti terminalą Palemone. Kviečiame investuotojus ir iš užsienio. Beje, ir jau sukurti logistikos centrai leido Lietuvai per porą metų pasaulio logistikos reitingų lentelėje pakilti per trylika pozicijų.

VEIDAS: Ketinote pertvarkyti ir praskaidrinti kelių tiesimo ir remonto sistemą, atleidote Automobilių kelių direkcijos vadovą, tačiau naujo lig šiol nėra. Kodėl stringa skaidrinimo procesai šioje srityje?

E.M.: Nepaisant to, kad direkcija neturi naujo vadovo, pertvarkos, skirtos kelių priežiūrai ir kelių kokybei stiprinti, vyksta. Artimiausiu metu teiksime Vyriausybei pasiūlymų perorganizuoti kelių kontrolę, atimant šią funkciją iš Kelių direkcijos ir perduodant Kelių tyrimo institutui. O dėl vadovo tenka apgailestauti, kad susiklostė tokia padėtis: remdamasis iš specialiųjų tarnybų gauta informacija konkursą laimėjusio Skirmanto Skrinsko į darbą nepriėmiau. Šiuo metu šis sprendimas apskųstas teismui.

VEIDAS: Kaip atrodys Lietuvos keliai, kai 2012 m. praktiškai nebeliks ES investicijų, nes paskirtosios šiam finansavimo laikotarpiui jau bus panaudotos?

E.M.: Tai didelė problema, nes labai stipriai sumažintos Kelių fondo lėšos, skiriamos kelių priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai. Tai kompensuojame ES fondų lėšomis, bet 2011-ieji bus paskutiniai, kai bus skiriama ženkli ES parama keliams. Jau pradedame projektuoti siūlymus naujai ES finansinei perspektyvai nuo 2014 m. Tačiau gali taip atsitikti, kad kitąmet teks perskirstyti dalį pinigų Lietuvoje, nes kai kurie sektoriai vėluoja su projektais. Kelininkai būtų vieni pretendentų. Jei ne, teks peržiūrėti Kelių fondo struktūrą – sieksime, kad sumažinti atskaitymai nuo degalų akcizo į Kelių fondą būtų padidinti.

VEIDAS: Žadėjote į susisiekimo sistemą įsileisti daugiau privataus kapitalo. Kaip sekasi?

E.M.: Seime gana skeptiškai žiūrima į tokias iniciatyvas – nepritarta galimybei privačiam kapitalui ateiti į oro uostų valdymą, pašto banko steigimui, regioninių kelių priežiūros privačių įmonių steigimui. Lietuvą užvaldžiusi psichozė – privatus kapitalas tapatinamas su vagimis.

Dabar imsimės vieno eksperimentinio projekto – koncesiniu pagrindu už privačias lėšas bus tiesiamas Palangos aplinkkelis Liepojos link.

VEIDAS: Prieš pat tapdamas susisiekimo ministru 2008 m. lapkritį “Veidui” išvardijote tris pagrindinius darbus: atlikti auditą, ar efektyviai naudojamos mokesčių mokėtojų ir ES lėšos ministerijoje bei jos pavaldumo įmonėse, antra, sukurti bendrą šalies transporto sistemą – jūros ir oro uostų, geležinkelio sąveikas, kad nebepralaimėtume konkurencijos dėl krovinių, trečia, spręsti kelių eismo saugumo klausimus.

E.M.: Ministerija pernai sutaupė daugiau kaip milijoną ir grąžino į biudžetą. Ministerijai pavaldžiose įmonėse taip pat sumažintos išlaidos, tačiau rezervų dar yra. Padidėję krovinių kiekiai net kriziniais 2009 m., kai kiti sektorių rezultatai buvo su minuso ženklu, rodo, kad sėkmingai integruojame jūrų ir geležinkelio sistemas, tačiau ir čia darbus reikia tęsti. Trečius metus iš eilės gerėja saugaus eismo rodikliai ir išsikėlėme tikslą, kad pagal žuvusiųjų ir sužeistųjų keliuose skaičių 2015 m. turime patekti į saugiausių ES valstybių dešimtuką.

VEIDAS: Kokius dar tris svarbiausius darbus turite atlikti iki kadencijos pabaigos?

E.M.: Pirma, įgyvendinti svarbiausius infrastruktūrinius projektus, ypač “Rail Baltica”, antra, sukurti maksimaliai gerą ir stabilų skrydžių maršrutų tinklą, trečia, užtikrinti tokį įmonių prie ministerijos administravimą ir valdymą, kad jos būtų skaidrios ir duotų maksimalų indėlį į valstybės biudžetą.

Seimas nebalsuos dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, todėl jis lieka poste. Seimas ketvirtadienį pritarė specialios parlamentarų komisijos nutarimo projektui, kuriuo siūlyta pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus: už tai balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 49, o susilaikė 14 parlamentarų.

Nepasitikėjimą ministrui inicijavo opozicijoje esantys socialdemokratai, kuriuos parėmė opozicijai priklausantys “darbiečiai” bei “tvarkiečiai” – iš viso 44 parlamentarai.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad ministras į daugelį klausimų atsakė paviršutiniškai.

“Balsavimo rezultatai atspindėjo tai, ką mes bandėme pasakyti – kad interpeliacija buvo organizuojama ne remiantis kokiais nors dalykiniais kaltinimais, o bandymais išjudinti dabartinę valdančiąją koaliciją. Šis balsavimas, mano galva, tik patvirtino, kad valdančioji koalicija dar egzistuoja”, – paskelbus balsavimo rezultatus žurnalistams sakė E.Masiulis.

Seimo nariai teikdami interpeliaciją susisiekimo ministrui Egidijus Masiuliui pareikalavo atsakyti į 33 klausimus, susijusius su Lietuvos pašto informacinių technologijų ir telekomunikacijų veiklos reguliavimo sritimi, oro bei jūrų uostų, laivininkystės, geležinkelių ir kelių valdymo sektorių veikla, kadrų politika.

Interpeliacijos iniciatoriams kelia abejonių vykdomos reformos ir kadrų politika tiek pačioje Susisiekimo ministerijoje, tiek atskirose įmonėse. V.Mazuronis klausė, “ar tai nėra pačios susisiekimo sistemos naikinimas arba stūmimas link iš esmės prichvatizavimo. Mes uždavėme klausimus. Mes uždavėme klausimus, kas vyksta pašte, oro uostuose, pertvarkant šiose institucijose darbą. Kodėl Vilniaus oro uosto atsilikimas nuo Rygos oro uosto nuolatos didėja? Mes klausėme, kokia ateitis laukia Klaipėdos jūrų laivininkystės ir kam konkrečiai ministras numatęs ją parduoti. Mes klausėme kokius struktūrinius pakeitimus ministras numato geležinkelių sektoriuje ir koks jų ekonominis pagrįstumas, bei kam tai naudinga, valstybei, ar kokiam nors geram dėdei?”

Opozicijos atstovai klausė, kodėl Klaipėdos jūrų uosto direktoriumi reikėjo būtinai paskirti vieną iš Liberalų sąjūdžio partijos lyderiu Eugenijų Gentvilą, kaip ministras galėjo proteguoti Andrių Urboną į “Lietuvos pašto” generalinio direktoriaus pareigas nepasiteiravęs apie jo darbą prieš tai jo buvusioje darbovietėje, “ar dabartiniam tarptautinio Vilniaus oro uosto direktoriui ponui Vaišvilai užtenka patirties, įgytos Klaipėdos viešbučio ir kazino administravime”.

Posėdyje dalyvavęs Andrius Kubilius pareiškė, kad “Tėvynės sąjungos partijos prezidiumas vakar priėmė vienbalsiai rekomendaciją, frakcijai nepalaikyti interpeliacijos susisiekimo ministrui E. Masiuliui. Ir šiandien frakcija taip pat vienbalsiai tokiai pozicijai pritaria”.

– Ar tikitės, kad jūsų koalicijos partneriai iš Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos padės įveikti opozicijos Jums rengiamą interpeliaciją?

– Taip, tikiuosi. Neturiu jokių priežasčių manyti kitaip. Esu ne kartą kalbėjęsis tiek su pačiu A.Valinsku, tiek su kitais jo partijos atstovais Seime ir visi jie patikino, kad nedalyvaus opozicijos rengiamoje interpeliacijos procedūroje ir savo balsais nerems man skelbiamo nepasitikėjimo.

– Teigiama, esą per susitikimą su Jumis prezidentė D.Grybauskaite pasakiusi, kad nieko baisaus neatsitiks, jeigu interpeliacija pavyks ir Jūs būsite priverstas palikti susisiekimo ministro postą. Ar tikrai būta tokio valstybės vadovės pareiškimo?

– Ne, tokio prezidentės pasisakymo nebuvo. Apie tai kalbėjo tik A.Valinskas, kuris susitikime Prezidentūroje nedalyvavo ir atitinkamai negalėjo girdėti, kas ten buvo šnekama. O jau kodėl A.Valinskas paskleidė tokią pasitarimo pas valstybės vadovę interpretaciją, žino tik jis vienas.

– Vis dėlto jeigu interpeliacija Jums pavyktų ir kartu paaiškėtų, kad nepasitikėjimą Jumis slapta parėmė kažkas iš valdančiosios koalicijos narių, ar Liberalų sąjūdis liktų koalicijoje?

– Šio klausimo mūsų partija sąmoningai nesvarsto. Tartis, likti valdančiojoje koalicijoje ar trauktis į opoziciją, būtų galima tik tuomet, jeigu interpeliacija pavyktų. Šiandien tikrai nesiryžčiau prognozuoti, kokį sprendimą priimtų partiečiai.

Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, pirmieji sprendimai dėl Lietuvos geležinkelių integravimo į Vidurio ir Vakarų Europos geležinkelių tinklą buvo padaryti dar 1993 metais. Kelios šalies Vyriausybės priėmė dešimtis nutarimų, vienaip ar kitaip susijusių su europinės vėžės geležinkeliu Lietuvoje, t.y. „Rail Baltica“ projektu. Nuo 1998 iki 2009 metų atlikta bent 12 įvairių su „Rail Baltica“ susijusių studijų bei analizių, kurių vertė siekia keliolika milijonų litų.

„Gegužės 10 dieną pradedami rekonstrukcijos darbai bus reali šio daug metų tik popieriuje buvusio projekto įgyvendinimo pradžia“, – sako E. Masiulis.

Ministras žada, kad visą modernią atkarpą nuo Šeštokų iki Kaune ketinamo statyti geležinkelio krovinių terminalo planuojama baigti iki 2013-ųjų pabaigos. Tiesa, jau nuo 1994 m. vis žadamas “Rail Baltica” projektas įgyvendinimo stadiją pasiekė mažiausiai ambicinga forma. Kažkada planuotas kaip šiuolaikinius greitaeigius traukinius 200 km/h greičiu skraidinsianti trasa, dabar geležinkelis bus tiesiamas ant to paties senojo pylimo, kuriuo traukiniai tegalės kursuoti 100–110 km/h greičiu.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras tvirtina, kad toks paprasčiausias variantas pasirinktas dėl dviejų priežasčių: jis pigiausias, be to, kloti visiškai naują ir tiesesnį geležinkelio kelią iki sienos su Lenkija trukdo privačios žmonių žemės valdos. Skaičiuojama, kad “Rail Baltica” atkarpa Lietuvai atsieis 850 mln. Lt, maždaug 60 proc. šių lėšų tikimasi gauti iš ES.

Balandžio 7 d. Vyriausybė pripažino „Rail Baltica“ valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savo palaikymą projektui „Rail Baltica“ išreiškė ir Europos Komisijos viceprezidentas, transporto komisaras Siim Kallas.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius patvirtino, kad opozicija sutarė kartu inicijuoti interpeliaciją susisiekimo ministrui, Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui.

“Visos opozicinės frakcijos kitą savaitę pradės rengti dokumentus susisiekimo ministro interpeliacijai, Darbo partija vakar irgi davė atsakymą, kad jie irgi yra priėmę sprendimą dėl interpeliacijos palaikymo”, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė A.Butkevičius.

Iniciatyvą rengti interpeliaciją susisiekimo ministrui iškėlė opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Pateikti interpeliaciją ministrui reikalaudama paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali ne mažiau kaip penktadalis – 29 iš 141 – Seimo narių.

Klausimą dėl susisiekimo ministro atsakomybės opozicija pradėjo kelti teismui suėmus buvusį Lietuvos pašto vadovą Andrių Urboną. Jis įtariamas sukčiavęs dar prieš ateidamas dirbti į Lietuvos paštą. Pernai rudenį A.Urbonas į įmonės generalinio direktoriaus pareigas paskirtas be konkurso.

Į interpeliaciją Vyriausybės narys turi atsakyti ne vėliau kaip per dvi savaites. Išklausęs ministro atsakymus Seimas sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti.

Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Priėmus tokį nutarimą ministras turi atsistatydinti.

Opozicija šią kadenciją inicijavo interpeliaciją švietimo ir mokslo ministrui liberalui Gintarui Steponavičiui, tačiau ministras postą išlaikė.

Šiuo metu valdančioji dauguma formaliai nebeturi daugumos Seime. Oficialiai ją palaiko 70 parlamentarų iš 141.

Balandžio 8 d. susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atvyksta į Seimo frakciją „Tvarka ir teisingumas“. Į susitikimą ministrą „tvarkiečiai“ pakvietė po to, kai praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kompromituojančių faktų, susijusių su Susisiekimo ministerijos darbu, ministro tarpininkavimu vykdant viešuosius konkursus aukštoms pareigoms eiti.

„Tvarka ir teisingumas“ nariai tikisi išgirsti ministro atsakymus į klausimus, kiek šioje ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose buvo pakeista vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų, kiek iš naujai priimtųjų buvo ar tebėra ministro bendrapartiečių ar asmeninių draugų.

Abejonių dėl Susisiekimo ministerijoje vykdomų valstybės tarnybos konkursų skaidrumo „tvarkiečiams“ kilo po to, kai viešumoje pasirodė informacija apie neskaidrią Lietuvos pašto generalinio direktoriaus Andriaus Urbono veiklą bei jo galimas sąsajas su ministru. Žiniasklaidoje buvo teigiama, kad būtent E. Masiulis rekomendavo A. Urboną į šias pareigas, nepaisydamas pastarojo reputacijos.

Jo bus prašoma paaiškinti, kokiais motyvais ir kriterijais remdamasis jis pasiūlė A. Urboną užimti Lietuvos pašto generalinio direktoriaus kėdę ir ar prieš tai teisėsaugos institucijų teiravosi apie šio asmens praeitį. „Tvarkiečiai“ ministro ketina pasiteirauti ir dėl kelius eksploatuojančių bei prižiūrinčių įmonių privatizavimo.