Maisto pramonės profesionalas Eligijus Survila vienu metu sugeba valdyti sėkmingą verslą ir Lietuvoje, ir Kazachstane.

Eligijus Survila – mažai plačiajai visuomenei žinomas verslininkas, nors jo valdomų įmonių vertė neabejotinai pelno jam vietą sėkmingiausių Lietuvos verslininkų plejadoje. Iš dalies taip yra dėl verslo specifikos – įmonės “SMS Eligita” produkcija skirta tik maisto pramonei, o ne vartotojams, tad tiek pačios įmonės, tiek jos vadovų reklamavimas neturi prasmės.

Be to, didžioji šio verslininko vadovaujama mašina dabar jau sukasi nebe gimtinėje, bet Kazachstane. “Ten vien mes pagaminame tiek, kiek nesuvalgo visa Lietuva”, – veiklos apimtis tolimoje šalyje apibūdina pašnekovas.

Jam nėra laiko demonstruoti sukauptų turtų, nes nuolat rūpi, kaip stiprėti ir plėstis: kadaise nebeįsitekęs ankštoje Baltijos šalių rinkoje, jis išmėgino laimę JAV, tačiau vėliau suprato, kad daugiau pasiekti galima dar besiformuojančiose rinkose.

Sava, bet ankšta rinka

Kalbėdamasis su E.Survila supranti, kad yra žmonių, apdovanotų neišsenkančio verslumo gyslele, – tokie visada sugeba taikliai įžvelgti geras galimybes ir jas paversti klestinčiomis įmonėmis. “Nepatikėsite, bet patys sėkmingiausi metai man buvo 1988-ieji, kai įkūriau batų gamybos įmonę “Apavas”. Tiesiog aukso amžius”, – prisimena jis.

Vėliau – aktyvi veikla ką tik suburtoje Kauno biržoje, peraugusi į keliolikos prekybos bazių tinklą, nuosava makaronų gamybos įmonė, atskleidusi, kad čia stinga kokybiškų maisto žaliavų. Todėl netrukus buvo įsteigta Vakaruose gaminamų žaliavų maisto pramonei atstovybė Baltijos šalyse “SMS Eligita”.

Priedus vaisvandenių gamintojams tiekęs verslininkas matė, kad į Lietuvą artėja stambių prekybos tinklų banga, tad 1997 m. visiems smulkiesiems Lietuvos gaiviųjų gėrimų gamintojams pasiūlė susiburti po vienu prekės ženklu “Libella”, o 2000 m. dar įsteigė ir juos vienijančią Nacionalinę gėrimų gamintojų asociaciją. “Vadovauju jai iki šiol – tai mano visuomeninė duoklė Lietuvai”, – sako dabar jau Kazachstane kur kas didesnę apyvartą sukantis ponas Eligijus.

Jis įvertina, kad “SMS Eligita”, kadaise buvusi pirmoji maisto priedų tiekėja tada drauge su ja pačia ant kojų besistojančioms Lietuvos įmonėms, sugebėjo užkariauti ir išlaikyti didžiąją dalį maisto gamybos rinkos vaisių priedų (sirupų, tyrių, koncentratų, aromatų) srityje. Įmonės klientai – pagrindiniai sulčių, vaisvandenių, pieno produktų, kepinių, alkoholio gamintojai, aludariai. “Tačiau dabar čia labai sunkus metas, sunkiausias nuo pat įmonės veiklos pradžios. Mažėja vartojimas, krinta gamybos apimtys, mažiau reikia ir maisto žaliavų”, – aiškina E.Survila.

Pašnekovas mano, kad didžiausia vertybė yra įmonėje dirbantys patyrę darbuotojai. “Vidutinis darbo stažas pas mus – devyneri metai”, – didžiuojasi vadovas. Taigi susėdęs kartu “SMS Eligita” kolektyvas ieškojo išeičių, kaip nepasiduoti krizei: pradėjo siūlyti klientams naujas, dar neišbandytas technologijas, smulkią maisto pramonės įrangą, išplėtė ingredientų asortimentą. “Kaunamės dėl kiekvieno užsakymo, dalyvaujame visuose konkursuose, tad pavyksta išlaikyti stabilią apyvartą”, – pasakoja vadovas.

Tačiau kartu jis konstatuoja, kad mažytė Lietuvos rinka – imli darbui ir resursams, bet, deja, mažai pelninga.

Penkiskart didesnės galimybės

Gana anksti pastebėjęs Lietuvos rinkos ankštumą ir nenorėjęs amžinai joje stumdytis, E.Survila dar prieš keliolika metų pradėjo žvalgytis į užsienio šalis. Pabandė prekiauti lietuviškais ir latviškais maisto produktais JAV, tačiau greitai suprato, kad jau susiformavusioje Vakarų rinkoje didelių aukštumų pasiekti nepavyks. “Kaip tik svarstėme, kur dėti mums nebereikalingą maisto gamybos įrangą, o vienos darbuotojos vyras papasakojo apie neribotas plėtros galimybes Kazachstane, taigi ten ir patraukiau. Pamačiau: rinka apleista – pradedame”, – paprastai savo naują strateginį žingsnį paaiškina verslininkas.

Pradžia nebuvo labai sklandi – žlugo dvi bendrai su kazachais įsteigtos įmonės. 1996 m. E.Survila, nutaręs pats vadovauti verslui Kazachstane, įsteigė įmonę “Eligita Asia” ir pakartojo verslo Lietuvoje kelią: pradėjo prekiauti maisto žaliavomis, vėliau atidarė vaisvandenių gamyklą, įsteigė mėsos perdirbimo įmonę. “Nors gamybos lygis Kazachstane žemesnis, o konkurencija ten dabar jau didžiulė, 16 mln. gyventojų rinka verta, kad dėl jos pakovotum”, – dėsto užsienyje investavęs lietuvis, dabar ten valdantis jau penkias įmones.

Naudingųjų iškasenų turtingas Kazachstanas vilioja daugybę užsienio investuotojų, kurie per pastarąjį dešimtmetį neatpažįstamai pakeitė šalies – ar bent jos didžiųjų miestų – veidą. “Prieš keliolika metų atvažiavau į skurdžią, duobėtą šalį, o dabar jau Vilniaus dangoraižiai atrodo kuklokai šalia Almatos ar Astanos architektūros, nutiesti platūs ir lygūs keliai”, – pokyčius vardija “Eligita Asia” savininkas.

Jis prognozuoja, kad netrukus ir Kazachstano rinka bus pripildyta, tad didžiulė pastarųjų metų plėtra prislops. “Tada teks ieškoti nišinių sričių”, – neabejoja verslininkas. Jau dabar jis mėgina vežti ten lietuviškų maisto produktų – pieno, konditerijos gaminių.

Vertindamas savo indėlį į Lietuvoje ir Kazachstane valdomus verslus, E.Survila sako, kad įmonės užsienyje šiuo metu reikalauja kur kas didesnio jo dėmesio. “Lietuvoje turiu puikių profesionalų komandą, kuri mintinai žino rinką ir pati sugeba siūlyti jai naujoves”, – aiškina jis.

Verslininkas stengiasi savo laiką paskirstyti taip, kad bent pusę jo leistų Lietuvoje, kur gyvena šeima. “Tačiau Kazachstane šiuo metu uždirbu kur kas svaresnius pinigus. Taigi ten pinigai, o čia širdis”, – juokiasi pašnekovas.
Analizuodamas ateities maisto žaliavų pramonę jis prognozuoja, kad ir Lietuvoje, ir Kazachstane ilgainiui populiarės vakariečių daug labiau vartojami vadinamieji funkciniai maisto priedai – vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir antioksidantais praturtinti koncentratai, skaidulos, probiotikai.