Trimačiai pėdos skeneriai, padedantys kurti saugią avalynę sportininkams nuo Madrido futbolo klubo iki Kauno „Žalgirio“, elektromobiliai ir pirmųjų jų įkrovimo stotelių įrengimas – „Elintos“ įmonių grupė, kuriai vadovauja buvęs mokslininkas Vytautas Jokužis, savo idėjomis vis labiau stebina Lietuvą.

Kai pranešame naujieną – kad „Veido“ organizuojamame Metų vadovo konkurse V.Jokužiui skirta antroji vieta, „Elintos“ generalinis direktorius reaguoja santūriai, nors ir neslepia, kad toks įvertinimas jam malonus.
„Manau, šis įvertinimas skirtas ne tiek už mano vadovavimą, kiek už įdomių produktų, temų vystymą. Nes dėl vadovavimo aš ir pats sau daug priekaištų turiu“, – šypteli V.Jokužis ir priduria anaiptol nelaikąs savęs tobulu vadovu.
Didžiausiais savo minusais jis laiko tai, kad kaip vadovas yra pernelyg švelnus ir demokratiškas. „Tai reiškia, kad reikėtų būtų kietesniam ir griežtesniam. Man tą ne vienas sako. Kita vertus, bendraudamas su sumaniais aukšto intelekto žmonėmis griežtu vadovavimu ne kažin ką pasieksi. Su jais reikia kalbėtis ne iš vadovo, o iš partnerio, draugo pozicijų“, – neabejoja pašnekovas.

Vienas iš kelių lietuvių, važinėjančių elektromobiliu

Tėvo pėdomis į inžineriją pasukęs V.Jokužio sūnus Laurynas Jokužis, „Elintos“ projektų vadovas, taip pat mano, jog tėtis galėtų būti griežtesnis, pavyzdžiui, kad ir tuomet, kai derasi su darbuotojais dėl darbų terminų. „Nors kūrybiniame darbe, aišku, sunkoka laikytis „deadline’ų“ – juk neretai būna, kad dirbi mėnesį, du ir tik tada supranti, jog reikėjo daryti visiškai kitaip“, – dėsto L.Jokužis ir iš karto įvardija, jo nuomone, pačią geriausią tėvo, kaip vadovo, savybę – jis suteikia darbuotojams beribę kūrybinę laisvę. „Tik kartais ta kūryba gali labai brangiai kainuoti…“, – šypteli L.Jokužis. Ką tai reiškia, Laurynas gerai žino: juk būtent jis ir pakreipė tėvo įmonę į dar vieną naują, kai kam beprotybe dvelkiančią sritį – elektromobilių verslą, kuris reikalauja didelių investicijų, o pelno kol kas neduoda.
Nors iš pradžių elektromobilių idėja V.Jokužio nesužavėjo, sūnus buvo taip užvaldytas šios minties, kad galiausiai ja užkrėtė ir tėvą. Jaunas ir gabus elektronikos inžinierius L.Jokužis pradėjo nuo motorolerių – įprastą benzininį motorolerį savo rankomis perdarė į varomą elektra. Eksperimentas pasiteisino, tad po kurio laiko L.Jokužis perdarė ir pirmąjį automobilį. Į gatves pirmasis „Elintos“ elektroautomobilis išvažiavo prieš kelerius metus, o netrukus įmonė įrengė ir pirmą europinius standartus atitinkančią elektromobilių įkrovos stotelę šalyje. Šiandien tokių įkrovos stotelių „Elinta“ yra pastačiusi jau trylika, na, o Lietuvos gatvėmis jau važinėja šeši įmonės perdaryti elektromobiliai. Dviem iš jų važinėja patys Jokužiai – ponas Vytautas ir jo sūnus, kiti keturi išriedėjo pas klientus.
Taip visai nelauktai „Elinta“ atrado dar vieną verslo kryptį – tapo elektroninės įrangos elektromobiliams gamintoja. Su šiuo verslu V.Jokužis dabar sieja ir gana ambicingų tikslų – išvystyti elektromobilių dalių ir įrangos gamybą iki serijinės. Tarp įmonės planų yra ir partnerystės užmezgimas su užsienio valstybių oro uostus aptarnaujančiomis kompanijomis: ten elektromobiliai yra ypač tinkama transporto priemonė, nes aptarnavimo funkcijas atliekantys standartiniai krovininiai autobusiukai, kurių kiekviename oro uoste nuolatos kursuoja dešimtys, nuvažiuoja labai mažus atstumus. „Bet tai tik eilinė idėja ir nežinia, kaip ji išsivystys“, – svarsto V.Jokužis.
Kol kas elektromobiliai tikrai nėra ta sritis, kuri generuoja „Elintos“ įmonių grupės pajamas. Su tuo veikiau susijusios vien išlaidos: V.Jokužis neslepia, kad investicijų šis verslas reikalauja didelių, nė nepastebi, kai šimtą tūkstančių litų įdedi šen, kitą šimtą tūkstančių – ten. Gal todėl, kaip pats juokauja, jis ir neturi jokių prabangių pomėgių, pirkdamas dalykinius kostiumus taip pat nesivaiko brangiausių prekės ženklų.
Kiek metų dar prireiks, kad Lietuvoje būtų jau ne keliolika, o tūkstančiai elektromobilių, vadovas nesiryžta prognozuoti, bet neabejoja, kad elektromobiliai, ką dabar bekalbėtų kai kurie skeptikai, yra mūsų ateitis. „Jau išrastos tokios baterijos, kurios leis vienu pakrovimu nuvažiuoti 1000 km. Serijinė gamyba nuo išradimo, užpatentavimo užtrunka apie dešimtmetį, tada, manau, galime tikėtis ir didesnio elektromobilių paplitimo“, – prognozavo verslininkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

“Mes kuriame labai blogus produktus, nes dėl jų darbo netenka šimtai žmonių, bet įmonių veiklos efektyvumas padidėja kelis kartus”, – teigia įmonių grupės “Elinta” vadovas Vytautas Jokužis.

"Veido" archyvas

Trimatis vaizdų skeneris – šių metų įmonių grupės “Elinta” pasididžiavimas. “Ateinantį pavasarį švęsime įmonės gyvavimo dvidešimtmetį, ta proga Lietuvos ir pasaulio rinkoms pristatysime jau kitus naujus produktus, prie kurių kūrimo kaip tik dabar intensyviai dirbame. Tai produktai, skirti platesniam vartojimui, ir ne paslaptis, kad jie susiję su elektrinėmis transporto priemonėmis. Daugiau paslapčių išduoti negaliu”, – dėsto įmonių grupės “Elinta”, kuri jau yra sukūrusi elektrinį motorolerį, savininkas ir vadovas Vytautas Jokužis.

Prieš trejus metus įmonių grupei įsikėlus į Kauno LEZ esančias naujas gamybines patalpas, produkcijos imta gaminti vis daugiau. Netrukus pasikeitė ir įmonės veiklos devizas, anksčiau skelbęs: paimkim Vakaruose sukurtą elektroniką ir pritaikysim pagal savo sugebėjimus, o dabar skelbiantis: pagaminkim elektroniką patys ir eksportuokim į Vakarus.

Prekybą keitė kūryba

Pernai aptariamos įmonių grupės apyvarta mažėjo, mat pagrindiniai “Elintos” užsakovai stipriai sumažino savo išlaidas veiklos automatizavimo srityje, tačiau šiemet finansiniai rezultatai vėl pastebimai geresni, o metų pabaigoje apyvarta veikiausiai sieks buvusią prieškriziniais 2008-aisiais.

“Mes irgi taupėme, bet mano požiūris toks, kad sąnaudų mažinimas yra tiesiausias kelias į bankrotą. Mes sugebėjome sąnaudas mažinti nepažeisdami šio principo. Praėjusiais metais, kai mažėjo įmonių grupės apyvarta, uždirbtų pinigų stengėmės nepravalgyti ir nelaukdami geresnių laikų susitelkėme į naujų produktų kūrimą”, – veiklos sėkmės priežastį atskleidžia V.Jokužis ir iš karto supažindina su pernai baigtu kurti, šiemet pristatytu aukštųjų technologijų produktu.

Tai trimatis vaizdų skeneris, skirtas ortopedijos įmonėms, galintis tiksliai išmatuoti paciento pėdą ir visus duomenis iš karto siųsti ortopedinių batų įdėklų gamintojui. Jam sukurti prireikė apie 2 mln. Lt, kurie gauti iš ES struktūrinių fondų. V.Jokužio teigimu, be ES finansavimo, šis lietuviškas produktas dienos šviesos būtų neišvydęs. Metų pradžioje pristatytas produkto prototipas pradėtas gaminti tik vidurvasarį, o per tris mėnesius pagaminta ir parduota per šimtą vienetų, kurių vienas rinkoje kainuoja apie 6 tūkst. eurų (daugiau nei 20 tūkst. Lt).

Šiuo metu pagrindinis šių skenerių pirkėjas – Didžiosios Britanijos kompanija “Delcam”, per kurios filialus visame pasaulyje šis lietuviškas produktas parduodamas Amerikoje, Australijoje ir Vakarų Europoje. Vieną trimačio vaizdo skenerį yra įsigijęs ir vienas Lietuvos ortopedinių gaminių gamintojas.

Dar vienas įmonės pasididžiavimas, kuriant trimačio skenavimo sprendimus, – įrenginiai, naudojami stomatologijos srityje. Šiuo metu gaminant implantus reikia žinoti kaulo atspaudą (tam daroma operacija), pagal kurį gaminamas gipsinis modelis, o tik pagal jį – implantas. Jį pritvirtinant prie kaulo taip pat reikalinga operacija. Tad “Elinta” kuria trimatį skenerį ir ortodontams. Sukurtos technologijos ir skenavimo sistemos jau naudojamos atliekant bandomąsias operacijas. Stomatologijai skirtų įrenginių gamybą numatoma pradėti 2011 m. pabaigoje.

Paklaustas, kaip pavyksta išgryninti idėjas naujiems produktams sukurti, V.Jokužis sako, jog tobulėjant technologijoms pastebima, kad gali atsirasti dar tobulesnių produktų ir galimybių arba paaiškėja, ko dar nėra. “Tada mes paimame ir tai padarome kaip mėgėjai, o jeigu randame bendraminčių ir būdų sukurtam produktui platinti – imamės gamybos”, – teigia įmonių grupės vadovas, negailintis laiko naujovėms ir į mokslinius tyrimus investuojantis didžiąją dalį kompanijos pinigų bei naudojantis tam skiriamas ES lėšas.

Intelektualūs sprendimai didina efektyvumą

“Mūsų parduodami pramonės automatizavimo produktai yra labai blogi, nes jie atleidžia žmones iš darbo, – juokauja V.Jokužis.

Kalbėdamas apie šalies pramonės automatizavimo procesų tendencijas pašnekovas prisimena 2007-uosius, kai įmonės beveik neskaičiavo, kam leidžia pinigus, todėl neretai buvo perkami labai brangūs užsienio kompanijų produktai arba tiesiog neieškoma būdų, kaip didinti veiklos efektyvumą.

“Užpernai ir pernai stebėjome pramonės įmonių lūkuriavimo procesą, kai šaltinis išlaidų veiklai automatizuoti beveik visiškai užako. Bet per pastaruosius metus verslininkai padarė labai teisingas išvadas ir pagaliau pradėjo skaičiuoti. Tad šiemet pramonės investicijos į gamybos automatizavimą atsigauna, tai pastebima iš didėjančios produktų paklausos, kurios esama pasiūla netgi ne visada laiku spėja patenkinti. Mat atsigaunant pramonei ir užsienio gamintojai nespėja sukaupti atsargų sandėliuose”, – tendencijas dėsto pašnekovas.

Paklaustas, kuris jų sukurtas pramonės automatizavimo procesas jam pačiam padarė didžiausią įspūdį, V.Jokužis prisimena bendrovei “Kaft Foods Lietuva” atliktus saldainių pakavimo linijos automatizavimo darbus. Iki tol 16 darbuotojų dirbo labai saldų darbą, dėstydami saldainius į dėžutes, o dabar sukurtas įrenginys per valandą į dėžutes sudėsto apie toną saldainių, kiekvieną jų apžiūrėdamas iš visų pusių, įvertindamas jo dydį ir patikrindamas, ar gerai ant jo užlietas šokoladas.

Dar ne vieną dešimtį darbuotojų pakeitęs “Elintos” sprendimas – bendrovei “Kauno vandenys” sukurta dispečerinių veiklos stebėsenos sistema, kurią visame mieste prižiūri tik keletas darbuotojų.

Apibendrindamas “Elintos” įmonių grupės vadovas teigia, kad jam labiau prie širdies elektronikos ir intelekto sintezės produktai, ne ką nors pakeičiantys, bet tam tikrų sričių veiklos kokybę pakeliantys į dar aukštesnį lygį.

Kitų vertinimai

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius dr. Henrikas Mykolaitis tvirtina, kad kuriant aukštųjų technologijų produktus svarbu ne tik suprasti, kas buvo vakar, bet ir suvokti, kokie gaminiai gali būti perspektyvūs rytoj. Tuo, jo vertinimu, V.Jokužio vadovaujama įmonių grupė ir yra išskirtinė.

“Pagrindinis Lietuvos pramonės efektyvumo rodiklis yra pridėtinės vertės kūrimas. Svarbu ne kiek įmanoma daugiau pridrožti drožlių, bet kurti ir savo kūrybą parduoti brangiai. Neužtenka turėti vien gaminį, reikia efektyvios vadybos bei remtis mokslinių tyrimų institucijų resursais”, – įmonių grupės “Elinta” stiprybes, tarsi pamokymus kitiems, išskiria H.Mykolaitis.

“Veido” dosjė
Dr. Vytautas Jokužis, 51 m.
Įmonių grupės “Elinta” generalinis direktorius ir savininkas.
Išsilavinimas: Kauno technologijos universitetas, technologijų srities mokslų daktaras.
Karjera: baigęs studijas nuo 1983 iki 1991 m. KTU mokslinis darbuotojas, nuo 1991 m. su trimis draugais susimetė po 100 rublių ir įsteigė bendrovę “Elinta”.
Pirmi uždirbti pinigai: bendrovė “Alytaus medvilnė” už sukurtą darbo apskaitos sistemą atsiskaitė audiniais, kuriuos reikėjo pačiam parduoti.
Pats apie save: “Elektronikas iš prigimties”.
Apie įmonių grupę:
Įmonių grupei “Elinta” priklauso penkios bendrovės, veikiančios pramonės įmonių automatizavimo srityje. Pagrindinė veikla – automatikos gaminių pardavimas ir gamybinė veikla.
Apyvarta:
2009 m. III ketvirčiai – 8 mln. Lt
2010 m. III ketvirčiai – 10 mln. Lt
Darbuotojų skaičius:
2010 m. – 73