“Elsis“ generalinis direktorius Arūnas Gedvila ne iš tų vadovų, kurie mėgtų viešumą ir dėmesį. Jis netgi juokauja, kad mieliau būtų inžinieriumi, o ne vadovu, bet štai gyvenimas privertė.

Vaiva Sapetkaitė

„Noriu turėti ne pavaldinių, kurie vykdo nurodymus, o vadovų, kurie priima sprendimus ir dirba savarankiškai. Mano siekis – tapti nereikalingam. Tai reikštų, kad pasiekiau aukščiausią lygį, išugdžiau tikrą komandą, gebančią dirbti savarankiškai“, – sako A.Gedvila, pridėdamas, kad nenori nei naudotis savo valdžia, nei paklusti, o tik būti stiprios komandos dalimi. Jį erzina vienintelis dalykas – negebėjimas laiku priimti sprendimo.

Nuosekli plėtra ir nišų paieška

Informacinių ir ryšių technologijų įmonių grupės „Elsis“ istorija prasidėjo Lietuvai sudėtingu laikotarpiu, vos atkūrus nepriklausomybę, 1991-aisiais. Tuomet A.Gedvila su bendražygiais pasirinko sudėtingą kelią ir ryžosi pradėti telekomunikacijų verslą. „Esu inžinierius. Paprasčiausiai darėme tai, ką mokame“, – paaiškina jis.

Vėliau, technologijoms tobulėjant, „Elsis“ daugiausia ėmė orientuotis į programinės įrangos kūrimą, nors iš pradžių ji sudarė tik kokius 3 proc. visos veiklos.

Rizika ir sudėtinga situacija negąsdino – kaip tik buvo noro kažką daryti. Juk pagaliau atsirado tokių galimybių, apie kurias Sovietų Sąjungoje, kurioje verslininkas buvo prilyginamas nusikaltėliui, net negalėjai pagalvoti. Kadangi tuo metu Lietuvai visko trūko, o verslas, ypač sudėtingesnis, reikalaujantis didesnės kvalifikacijos, nebuvo išplėtotas, erdvės veikti buvo apstu.

Vienu svarbiausių verslo principų A.Gedvila laiko sąžiningumą – bendraujant ne tik su savais darbuotojais, bet ir su konkurentais. Pasak verslininko, šio principo neprireikė pažeisti net ir vadinamojo laukinio kapitalizmo laikais, kada, paskelbus nepriklausomybę, iš sovietinės planinės ekonomikos buvo pereita į rinkos, ir daug verslininkų kelią į sėkmę skynėsi bet kokiomis priemonėmis. Kadangi jų verslas buvo sudėtingas, intelektualus ir daug kam apskritai sunkiai suprantamas, tuo metu jie tarsi stovėjo nuošalyje ir visos blogybės vyko tarsi šalia, o jiems patiems su tamsiąja šio laikotarpio puse susidurti beveik neteko.

Kai „Elsio“ veikla buvo įsukta, A.Gedvila nusprendė pasinaudoti proga įgyti tarptautinės patirties. Įmonė buvo žymios prancūzų telekomunikacijų bendrovės „Alcatel“ partnerė, ir netrukus A.Gedvila buvo pakviestas tapti jų atstovybės Lietuvoje vadovu. Aišku, sutiko, nes buvo įdomu įgyti tarptautinės patirties.

Po septynerių metų, praleistų „Alcatel“, 2002 m. A.Gedvila nusprendė grįžti į „Elsį“ ir veikti aktyviau (iki tol buvo valdybos pirmininkas). Per šį laiką „Elsis“ smarkiai išsiplėtė: buvo įkurtos trys antrinės įmonės, išplėstos veiklos sritys, įžengta į naujas rinkas. Nesustojama ir dabar: plėtra vyksta, investuojama į keletą naujų nišų ir pradedami ambicingi projektai.

„Buvo laikas, kai mes ieškodavome partnerių užsienyje, o dabar dažnai būna taip, kad atvažiuoja garsios kompanijos, sako norinčios Lietuvoje daryti projektą ir klausia, ar norėtume dalyvauti. Ateina laikas, kai kompanijos su savo principais ir pasiekimais tampa vertinamos. Už jas kalba įvykdyti projektai“, – nueitą kelią apibendrina generalinis direktorius.

Domina nearti dirvonai

„Elsis“ iš kitų bendrovių išsiskiria savo vykdomų projektų išskirtinumu (juk nuo pat pradžių imtasi tuo laiku sudėtingų dalykų). Darbų spektras margas – nuo karinių technologijų ar energinio efektyvumo iki aplinkos stebėsenos (pavyzdžiui, meteorologijos, geologijos) ar „protingo“ būsto. Be to, vis ieškoma naujų idėjų, naujų sričių, kuriose būtų galima išbandyti savo jėgas ir įgyti patirties. Vis dėlto, kaip pabrėžia „Elsio“ generalinis direktorius, daugiausiai dėmesio yra ir bus skiriama programiniams produktams, jų kūrimui ir sritims, susijusioms su energetika.

Kodėl jie renkasi tokias nišines sritis ir ar jose sunku įsitvirtinti? Pasirodo, paprastai užtenka kokio eretiko, sakančio, kad kažkokioje srityje mato perspektyvų ir įmonei reikėtų pabandyti, tada dažnai susirandama partnerių ir su jais bandoma vykdyti atitinkamus projektus. Taip atsiranda patirties, kurią toliau panaudoji, kol tampi specialistu. Taigi, pasak vadovo, „Elsis“ mielai atsigręžia į tokias nišas, kur mažiau konkurencijos, kur dar nearti dirvonai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2012 metų gruodžio mėnesį UAB „Elsis“ pasirašė sutartį su vokiečių kompanija „EADS Deutschland GmbH” ir tapo viena iš NATO antžeminio stebėjimo programos (AGS – Alliance Ground Surveillance) įgyvendinimo konsorciumo narių. Projektas bus vykdomas kartu su UAB „Elsis PRO“.

UAB „Elsis” pasirašydama sutartį su „EADS”, kuri yra lyderiaujanti pasaulyje kompanija aerokosmonautikos, gynybos ir saugumo srityse, prisijungė prie 4,1 mlrd. litų vertės NATO antžeminio stebėjimo programos realizavimo. „Elsis” grupės įmonės vykdys programinės įrangos projektavimo ir kūrimo darbus, kurie suplanuoti iki 2017 metų.

UAB „Elsis“ ir „Elsis PRO“ darbai susiję su programinės įrangos kūrimu, kuris apima pilną darbų ciklą, nuo reikalavimų specifikavimo iki realizavimo ir integravimo į bendrą AGS sistemą.

Pasak UAB „Elsis“ generalinio direktoriaus Arūno Gedvilos, šis projektas yra tarptautinis įmonės įvertinimas.

„Dirbti tarptautiniame projekte kartu su NATO, yra didžiulis pripažinimas ir atsakomybė. Mes sunkiu darbu įrodėme, kad galime dirbti aukščiausiu lygiu. Tai malonus iššūkis mūsų darbuotojams, kurie šio projekto metu praplės savo kompetencijos ribas“, – teigia A. Gedvila.

Antžeminio stebėjimo sistema, kurią ketinama paleisti 2017 metais, bepiločių lėktuvų pagalba leis beveik realiuoju laiku vykdyti nuotolinius žemės stebėjimus didelėse teritorijose, naudojant itin pažangius radarus. „AGS” taip pat prisidės vykdant taikos palaikymo, laivybos ir humanitarinės pagalbos misijas.

Kartu su Lietuva projekte dalyvauja Bulgarija, Čekija, Estija, Vokietija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Norvegija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir JAV.