Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirvonuoja 600 tūkst. hektarų žemės. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius išsikėlęs tikslą apleistų ir likimo valiai paliktų žemių plotus šalyje gerokai sumažinti.

Kaip paaiškėjo, baudos nėra labai veiksminga priemonė, todėl Žemės ūkio ministerija jau rengia įstatymų pataisas, pagal kurias nuo 2013 m. dirvonuojančios žemės savininkai už žemę mokės gerokai didesnius mokesčius nei dirbamos žemės savininkai. Mokestis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į vidutinę žemės rinkos vertę ir į savivaldybių nustatytą nuo 0,01 iki 4 proc. koeficientą (dabar taikomas 1,5 proc. žemės mokestis, apskaičiuojamas pagal nominaliąją žemės vertę). Taigi dirvonuojančios žemės savininkams būtų taikomas maksimalus – 4 proc. koeficientas (o ūkininkams – ne didesnis nei 1,5 proc.).
Pasak žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo, kaip prižiūrima žemė, savivaldybės pirmiausia nustatys iš aerofotografijų, o kilus abejonėms bus vykstama į vietą.
K.Starkevičius tvirtina, kad ilgainiui Lietuvoje nedirbti žemės taps nenaudinga: apleistų žemių savininkai bus priversti imtis žemės ūkio veiklos arba išnuomoti žemę tiems, kurie ją nori dirbti. Iš pradžių dirvonuojančios žemės savininkams teks mokėti tik trečdaliu brangiau, bet per trejus metus apleistų žemių savininkams mokestis gali išaugti iki 20 kartų.
Labiausiai užsispyrusiems apleistos žemės savinininkams Žemės ūkio ministerija siūlo ją bent mišku apsodinti (tam galima gauti ES paramos), nes per 10–15 metų dirvonuojančioje žemėje įvyksta negrįžtami procesai.