– Ko Lietuva tikisi iš BJVT posėdžio, kuriame ketina dalyvauti ir A.Merkel, ir V.Putinas?

– Lietuva tikisi, kad įvyks esminis regioninio bendradarbiavimo lūžis. Kad pasibaigs ligšiolinė praktika, kai įvairūs sprendimai būdavo priiminėjami už Baltijos valstybių nugaros, joms nežinant. Kad nuo šiol visi reikalai bus tvarkomi bendrai, laikantis principo, jog kiekviena šalis turi balso teisę ir teisę, kad į jos teisėtus norus būtų atsižvelgta, nepaisant Vokietijos, Rusijos ir Baltijos šalių dydžio, finansinių ir ekonominių pajėgumų skirtumų.

Mes norime labai nedaug – kad taip, kaip ir Europos Sąjungoje, Baltijos jūros regione būtų veikiama skaidriai, solidariai, lygiateisiškai.

– Tačiau pastaruoju metu vis stiprėja nuogąstavimai, kad Vokietija nebekreipia dėmesio į europietišką solidarumą, pirmenybę teikdama Rusijai.

– Europos Sąjunga negriūva, nepaisant pagrįsto Vokietijos, kuriai tenka didžiausia finansinė našta, nusivylimo Graikija. Nelaidokime vieningą Europą sukūrusio Schumano plano, kurio 60-metį tik ką paminėjome, idėjos. Mes matome, kad pastarąjį dešimtmetį Rusija nuolat painiojo energetinių žaliavų pardavimą su savo politiniais interesais, bet tikėkimės, kad Vokietija pavers prekybą nafta ir dujomis tik prekyba.

Taip pat turime tvirtai pasakyti, kad Europoje neįmanomos jokios gynybinės konstrukcijos ar sąjungos, kurios išeina už NATO ribų. Jokie bendri su Rusija Europos gynybos planai nepriimtini, nes už NATO stovi ne tik karinė jėga, bet ir vertybės bei pasaulėžiūra, o už Rusijos – tik jėga.