BFL

Priimdamas įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo Seimas grįžta į konservatyvųjį kelią.

Balsuodamas dėl įstatymo priėmimo pastraipsniui Seimas pritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad embrionų leidžiama sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų.

Už tokį pasiūlymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28, 18 susilaikė.

Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, ir svarstymo metu balsuodamas dėl daugiausiai diskusijų keliančios nuostatos – leisti ar drausti embrionų šaldymą – Seimas pasirinko liberalųjį kelią, leidęs sukurti iki 10 embrionų ir nuos šaldyti.

Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Ketvirtadienį pritarus jų pasiūlymui, liberaliosios nuostatos atsisakyta.

Seimas dar turės balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.

Scanpix

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė laikosi nuostatos, kad gyvybė prasideda nuo užuomazgos, ir pasisako už konservatyvesnį dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įteisinimo modelį. Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, ar pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką.

“Manau, kad pirmiausia visi turime suprasti ir sutarti, kad nevaisingumas yra liga ir reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip tą ligą gydyti ir, kad toms šeimoms, kurios negali susilaukti, reikia padėti medicininiu keliu”, – trečiadienį interviu “Žinių radijui” kalbėjo I. Degutienė.

Parlamento vadovė teigė nepritarianti toms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatoms, kurios numato embrionų šaldymą, selekciją arba jų sunaikinimą.

“Gal taip kalbu, nes pagal profesiją esu gydytoja, man tai labai suprantama, kada prasideda žmogaus gyvybė. Ji prasideda nuo apvaisinimo momento, kai susidaro žmogaus organizme genomas, ir iš tikrųjų jau tai yra gyvybė. Ir bet koks embriono naikinimas tai yra gyvybės naikinimas”, – sakė I. Degutienė.

Seimo Pirmininkės vertinimu, dirbtinis apvaisinimas yra ir iššūkis tėvams, o ypač vaiko teisė į biologinį tėvą, kurią reglamentuoja ir Lietuvos priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.

“Tie, kas yra įsigilinę ir į biomediciną, ir į kitus biologijos mokslus, tai turbūt turėtų suvokti, nes tai labai svarbus dalykas, ir tie, kurie šiandien labiausiai ginčijasi, kad čia dar ne žmogus, nėra jokios gyvybės, nežino, yra paviršutiniško mąstymo. (…) Sakiau ir sakysiu, kad reikėtų daugiau pasiskaityti tos literatūros, kurioje rašoma apie gyvybės pradžią”, – komentavo Seimo Pirmininkė ir šioje situacijoje paralelių ieškojo su eutanazija.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimo liko vienas žingsnis. Birželio 14 d. Seimas po svarstymo pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, primena ELTA.

Už projektą po svarstymo balsavo 61 Seimo narys, prieš – 37, susilaikė 15. Tam, kad įstatymo projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Vieną įstatymo projektą teikia liberalcentristas Algis Čaplikas, kitą – “darbiečiai” Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys. Pagrindinis teikiamų projektų skirtumas – tas, kad A. Čaplikas siūlo leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o “darbiečiai” – tai drausti.

“Darbiečių” projektas numato, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, o sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3.

A. Čapliko projekte numatyta, kad embrionai būtų laikomi ir naudojami pagal partnerių raštu pareikštą valią ne ilgiau kaip 5 metus. Vieno pagalbinio apvaisinimo metu į gimdą gali būti įdedama ne daugiau kaip 3 embrionai.

“Darbiečiai” embrionų šaldymo draudimą grindžia tuo, kad atšildžius embrionus nemaža dalis jų žūva. Įstatymo projektas kaip alternatyvą embrionų šaldymo atsisakymui siūlo įtvirtinti normą, kad valstybė skatina kiaušialąsčių šaldymą.

BFL

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį nusprendė Seimui siūlyti priimti liberalesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, nei buvo numatęs anksčiau.

Komitetas, pagrindiniu ėmęs konservatyvųjį “darbietės” Dangutės Mikutienės pateiktą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą, trečiadienį pritarė daugeliui parlamentarės Agnės Zuokienės pasiūlymų, kuriais projektas pakeistas iš esmės, taip pat ir jo pavadinimas.

Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, Seimui teikiamas projektas leistų sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti, tačiau dėl kompromiso buvo atsisakyta lytinių ląstelių donorystės. “Darbietės” D. Mikutienės siūlytas projektas būtų leidęs sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.

“Matydami visuomenės reakciją, atsisakėm reikalavimo dėl donorystės, ir Seimui bus teikiamas, mano matymu, protingas, teisingas, subalansuotas įstatymo projektas. Palikta teisė sukurti iki dešimties embrionų, bet pati šeima nusprendžia, įvertindama viską, tris, du vieną, penkis ar dešimt, paliekama šeimai pačiai apsispręsti”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė liberaliojo projekto iniciatorius liberalcentristas Algis Čaplikas.

Pasak A. Čapliko, taip pat komitete pritarta, kad dirbtinio apvaisinimo procedūros galėtų būti kompensuojamos valstybės.”Apmokėjimui taip pat pritarta, ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, sprendžiant pagal ekonominę situaciją, bet kad tai netaptų tik turtingųjų privilegija”, – žurnalistams sakė A. Čaplikas.

Daugybę pasiūlymų projektui registravusi A. Zuokienė tvirtino, jog svarbiausia, kad Seimui teikiamas įstatymo projektas kiekvienai šeimai leis spręsti ir elgtis pagal savo įsitikinimus – kiek embrionų sukurti, ar juos šaldyti.

Seimo SRK trečiadienį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą komiteto pirmininko Antano Matulo siūlymu svarstė už uždarų durų.

Komiteto pirmininkas tvirtino, jog uždarame posėdyje komitetas dirbs konstruktyviau ir nepasiduos, jo žodžiais, patiriamam spaudimui. “Tam tikras spaudimas yra jaučiamas, ir jei mes apsisprendėm, kad laisviau balsuosim, mes greičiau priimsim sprendimą, jei būsim vieni”, – sakė komiteto vadovas.

Tuo tarpu vieną projektų teikusi D. Mikutienė komiteto sprendimą posėdžiauti uždarai vadino neetišku, esą juo siekta už akių patvirtinti liberalųjį įstatymo projektą.

“Nesuprantu, kad reikėjo viso šito cirko, manau, pasielgta mažų mažiausiai neetiškai. Kam tas uždaras svarstymas? Juk svarstant parlamente vis tiek visi balsuos atvirai”, – BNS sakė D. Mikutienė.

Komiteto narė tvirtino, esą trečiadienį komitete svarstant projektą “dėl kiekvieno klausimo buvo balsuojama, ir kartais po kelis kartus, kol būdavo patvirtintas A. Zuokienės pasiūlymas”.

D. Mikutienė sakė, jog gavusi suredaguotą įstatymo projektą ji teiks pasiūlymus, kuriais būtų galima svarstymo plenarinių posėdžių salėje metu grįžti prie jos pateikto pradinio varianto.

Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, kurie reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą – konservatyvusis “darbietės” Dangutės Mikutienės ir liberalusis liberalcentristo Algio Čapliko. Pagrindiniu komitetas nusprendė imti konservatyvųjį projektą, tačiau trečiadienį komitete pritarus A. Zuokienės pasiūlymams jis liberalizuotas.

“Darbiečių” siūlomas projektas siūlo drausti tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų. A. Čapliko teikiamu įstatymo projektu buvo leista ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o apvaisintas lytines ląsteles leidžia laikyti užšaldytas iki penkerių metų.

Komiteto pasirinktas variantas, kuris ir bus teikiamas svarstyti Seimui – drausti lytinių ląstelių donorystę, bet leisti sukurti iki dešimties embrionų, embrionus šaldyti iki penkerių, o lytines ląsteles – iki 10 metų.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.