Lietuvos gyventojų skaičius nuo 1990 metų sumažėjo 365 tūkst., skelbia Statistikos departamentas. Anot departamento, gyventojų skaičiaus mažėjimas vyko dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos ir emigracijos.

Pernai gimė 20 tūkst. kūdikių mažiau nei 1990-aisiais. Emigravusiųjų skaičiai 1990 ir 2009 metais nelabai skiriasi, tačiau 2005-2008 metais emigravo mažiau žmonių.

Per 20 valstybės Nepriklausomybės metų vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas išliko panašus. Pernai moterų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 11 metų ilgesnė nei vyrų.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad ryškūs pokyčiai minėtu laikotarpiu stebimi sveikatos priežiūros sektoriuje.

Gydytojų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst., slaugytojų – 16,3 tūkst., tačiau 700 padaugėjo vaistininkų. Lovų skaičius ligoninėse 2009 metais, palyginti su 1990-aisiais, sumažėjo du kartus.

Tokia informacija pateikiama departamento leidinyje “Lietuva skaičiais”, skirtame šalies Nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Leidinyje pateikiama statistinė informacija apie šalies socialinę ir ekonominę raidą, jos svyravimus per 20 Nepriklausomybės metų.

Ekonominis sunkmetis keičia lietuvių emigrantų būrį: jame vis daugiau išsilavinusių, geras profesijas tėvynėje įgijusių, bet perspektyvų čia normaliai gyventi nebematančių žmonių.

Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos biuras palygino 2008 m. norėjusių ir dabar norinčių emigruoti lietuvių atsakymus. Labiausiai – 131 proc. išaugo norinčių emigruoti jaunų žmonių iki 29 m. grupė, 30–39 m. grupė pagausėjo 125 proc. Pagal išsilavinimą labiausiai (128 proc.) padidėjo aukštąjį mokslą baigusių žmonių noras emigruoti. “Potencialiais emigrantais tampa vis jaunesni, vis geriau išsilavinę, bet negalintys savęs Lietuvoje realizuoti žmonės”, – komentuoja biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Seniau emigruodavo daugiau darbininkų, o dabar išvyksta jau ir daug specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Lietuvoje nebeišgyvena ir darbą svetur susiranda vis daugiau medikų, farmacininkų, dizainerių, maketuotojų, architektų. “Anksčiau kolegos dažniausiai išvykdavo studijuoti ar tiesiog įgyvendinti įdomesnių projektų, pasisemti idėjų, o dabar dažniausiai girdime apie ekonomines išvykimo priežastis”, – sako Architektų sąjungos pirmininko pavaduotoja Rita Raugalytė.

Įdarbinimo užsienyje paslaugas teikiančios agentūros “Aulina” darbuotojai taip pat pastebi kintantį emigrantų socialinį statusą: tarp jų dabar nemažai vadybininkų, verslą praradusių žmonių.

Praėjusią savaitę teko išgirsti tris blogas naujienas: vienu metu nusprendė emigruoti vienas kolega, vienas giminaitis ir vienas kaimynas. Visi jie turi aukštąjį išsilavinimą, visi dar gana jauni, du iš jų turėjo darbus. Tačiau nė vienas čia nematė geresnių perspektyvų, pavargo laukti krizės pabaigos, o iš atlyginimo ne tik negalėjo nieko susitaupyti, bet ir pragyventi. “Nebėra tikslo laukti, reikia kelti sparnus, kol nevėlu”, – karčiai paaiškino vienas jų.

Norisi pabrėžti, kad čia kalbama apie išsilavinusius, kūrybingus ir darbščius žmones. Taigi emigruoja jau ir tokie, o ne vien bedarbiai ar mažiau išsilavinę tautiečiai. Atrodo, kad šių metų lietuvių emigracijos mastai bus nebe gąsdinantys, o žiaurūs ir tragiški. Juolab kad iš anksčiau emigravusiųjų grįžti į Lietuvą nusprendžia nykstamai mažas nuošimtis. Tuo tarpu dauguma grįžusiųjų paviešėti per Velykas stebisi: “Ir kaip jūs čia išgyvenate?”

Ir iš tiesų, kai pažvelgi į save iš šalies, šis klausimas nebeatrodo toks jau arogantiškas. Jeigu šimtams tūkstančių kraštiečių Lietuva tampa nebemiela, gal iš tiesų pas mus kažkas ne taip? Nusivylusieji vardija tokius argumentus: politika pas mus iškrypusi, atmosfera niūri, kainos didelės, požiūris į žmogų – tikrai ne vakarietiškas, galimybės gyventi oriai menkos, pragyvenimo lygis – vis dar nedidelis. Žinoma, galima aiškinti, kad lietuviai atsiduria pirmajame turtingiausių pasaulio žmonių dvidešimtuke, tačiau jei jie gali atsidurti pirmajame penketuke (tarkime, apsigyvenę Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, JAV ar Vokietijoje), tai jie taip ir elgiasi. O už norą gyventi geriau negalima smerkti.

Smerkti galima tik mūsų valstybės galinguosius, kurie matydami tokias tendencijas nedaro jokių išvadų, nieko nekeičia, o tik pamojuoja išvykstantiesiems: “Gerai, nedarbas bus mažesnis”. Tačiau juk išvykstant išsilavinusiems ir darbingiems žmonėms našta sunkėja likusiems. Jau ir taip socialinė sankloda Lietuvoje viena prasčiausių Europoje, bet juk ji ir toliau blogėja.

Kyla klausimas, kas galėtų emigraciją pristabdyti. Iš esmės vieno veiksmo ar sprendimo nėra. Bet galima pradėti ir nuo smulkesnių dalykų, o jų visuma ir padės sustabdyti emigracijos srautus ar net paskatinti emigrantų grįžimą.

Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė nustatė, kad vien tik ministerijos, pirkdamos tyrimus, konsultavimo ir teisines paslaugas, per metus išleidžia per 30 mln. Lt. Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, institucijos dažnai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai. Taigi štai pavyzdys, kur galima sutaupyti 30 mln. Lt. Su tokiais pinigais jau galima pasistengti, kad kokie du tūkstančiai žmonių iš Lietuvos neemigruotų.

Ir tai tik vienas pavyzdys. O jų yra šimtai, nes vien Valstybės kontrolė atskleidžia dešimtis. Ir jei tobulu valdymu besigirianti Vyriausybė į juos įsiklausytų, rastų šimtus milijonų litų, padarytų mažiau nesąmonių, pagerintų bendrą atmosferą valstybėje ir nuo emigracijos sustabdytų tūkstančius žmonių.