Prieš beveik du dešimtmečius pradėtas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ projektas sulauks logiškos ir laukiamos pabaigos – persikels į internetą ir taps nemokamu ekspertinės informacijos šaltiniu kiekvienam vartotojui.
Dovaidas Pabiržis
Bandomoji skaitmeninės enciklopedijos versija internete pradės veikti 2016-aisiais. Interneto vartotojus pasieks daugiau kaip 120 tūkst. nemokamų straipsnių, kuriuose aprašytos visos Lietuvos gyvenvietės, turinčios daugiau kaip 300 gyventojų, ilgesnės nei 20 kilometrų šalies upės, mokslų daktarai ir profesoriai, sporto čempionai ir rekordininkai, žymiausi užsienio lietuviai ir kt. Planuojama, kad ši gausi informacijos bazė ateityje bus susieta su kitais informacijos šaltiniais, taip sukuriant visiškai naują skaitmeninį produktą.
„Neįsivaizduojame tokio enciklopedijos leidimo darbo užbaigto, nesuteikiant jai elektroninės formos, – tai būtų tik pusiau gyvas mūsų kūrinys. Pradėdami leisti enciklopediją, o jos leidyba sutapo su nauju tūkstantmečiu, buvome išsikėlę šūkį „Naujas amžius – naujos žinios“. Dabar mes jį pakeitėme „Naujas amžius – naujos žinios visiems“, – pasakoja Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus pavaduotoja Ona Pečiulienė.
„Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ istorija prasidėjo dar 1996 m. – tuomet imtas sudarinėti straipsnių sąrašas, numatytos apimtys. Iš pradžių buvo suplanuota 20 tomų, bet 2001-aisiais pradėjus leisti enciklopediją netrukus paaiškėjo, kad prireiks 25 tomų. Leidiniui pasirinktas vokiškos „Brockhaus“ enciklopedijos formatas – ją sudaro gana trumpi, kondensuotos informacijos straipsniai. 2015 m. pradžioje pasirodys paskutinysis enciklopedijos papildymų tomas.
Enciklopedija keliaus į internetą trimis etapais
Jei viskas klostysis sėkmingai, numatomi trys „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ skaitmeninimo etapai. Šiuo metu yra kuriamas viešos skaitmeninės prieigos projektas, dabartinis leidinio turinys perkeliamas į elektroninę aplinką, konvertuojamas, keičiamos ir aktyvuojamos nuorodų sistemos, kuriami redagavimo ir nuolatinio atnaujinimo įrankiai. 2016 m. antroje pusėje turėtų pradėti veikti bandomoji internetinės enciklopedijos su minimaliais turinio atnaujinimais versija.
„Bus atnaujinama tai, kas yra labai aktualu, kas keičiasi ir tam nereikia ieškoti papildomos informacijos, pavyzdžiui, euras – dabartinė aktualija. Dabar yra straipsnis „Litas – Lietuvos pinigai“, tokie dalykai bus atnaujinti, bet sistemiškai visas turinys bus peržiūrimas per antrąjį etapą“, – pasakoja O.Pečiulienė.
Enciklopedijos kūrėjų vizijose – ir dar ambicingesni tikslai. Trečiuoju leidinio skaitmeninimo etapu, kuris turėtų prasidėti 2018–2019 m., sumanyta galimybė vartotojams susikurti asmenines duomenų bazes ir informacinius laukus pagal atliktas paieškas ar pomėgius, taip pat enciklopedijos informaciją susieti su išoriniais laisvai prieinamais ištekliais ir duomenų bazėmis internete.
Pasak O.Pečiulienės, tuo etapu šios enciklopedijos pagrindu būtų sukurtas visiškai naujas skaitmeninis produktas. Pavyzdžiui, straipsnis apie aukštaičių sutartines būtų susietas su tos sutartinės garso įrašu, kad vartotojas galėtų išgirsti, kaip ji skamba. O tekste apie pasaulio kalbą atsirastų nuoroda į tos kalbos garso įrašą, kad kiekvienas galėtų susipažinti ir su jos fonetika. Numatoma sukurti ir enciklopedijos programėlę, skirtą išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams. Tiesa, šį produktą ketinama apmokestinti bent simboliniu mokesčiu.
Sėkminga „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ kelionė į internetą – bene svarbiausia šiandieninė ją leidžiančio Mokslų ir enciklopedijų leidybos centro užduotis. Dėl enciklopedijos skaitmeninimo finansavimo pateikta paraiška ir Europos Sąjungos fondams.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.