Lietuva ir Europos Komisija aktyviai bendradarbiaus įgyvendinant energetikos pertvarką Lietuvoje – tai šiandien Briuselyje susitikę sutarė Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Europos Komisijos energetikos komisaras Giunteris Oettingeris.

Lietuvos Premjeras padėkojo už komisaro dėmesį ir paramą Lietuvos energetikos pertvarkai, kurios Lietuva ėmėsi įgyvendindama ES energetikos direktyvos trečiąjį paketą. Tuo siekiama sukurti energetikos sektoriuje diversifikuotą tiekimą, konkurenciją ir rinką. Direktyvai įgyvendinti dujų sektoriuje Lietuva pasirinko EK rekomenduojamą vadinamąjį nuosavybės atskyrimo modelį, pagal kurį dujas tiekianti bendrovė negali valdyti dujų perdavimo sistemos.

Aptardami pasiruošimą Europos Vadovų Tarybai (EVT) vasario 3-4 d., kur viena pagrindinių temų bus energetika, A. Kubilius ir G. Oettingeris kalbėjo, kad EVT bus patvirtinti ambicingi planai energetinio saugumo srityje.

EVT pateiktose EK išvadose yra nuostata, jog iki 2015 m. Europos Sąjungoje neturi likti vadinamųjų energetinių salų. Tai reiškia, jog iki to laiko Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių elektros sistemos turi būti sinchroniškai sujungtos su Europos Sąjungos elektros sistema, o dujų sektoriuje Lietuvoje turi būti pastatytas suskystintų dujų terminalas arba tiekimo įvairovę užtikrinantis dujotekis su Lenkija.

A. Kubilius taip pat informavo G. Oettingerį apie naujos Ignalinos branduolinės jėgainės projekto eigą ir labai teigiamai įvertino komisaro teikiamą paramą šiai statybai, kurią EK laiko svarbiausiu energetiniu ES projektu regione.

Šiandien anksčiau A. Kubilius susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy. Su juo buvo aptartas pasiruošimas EVT, ES finansinė situacija, biudžetas bei kita finansinė perspektyva. H. Van Rompuy patvirtino, kad atvyks į Lietuvą vizito vasario 18 d.

“Pasaulio ekonomikos atsigavimo mastas ir sparta šiemet darys įspūdingą poveikį naftos paklausai pasaulyje”, – teigia naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC ir vėl prognozuoja naftos paklausos augimą.

Atsižvelgęs į pasaulio ekonomikos atsigavimo spartą ir šalčius Šiaurės pusrutulyje, kartelis numato, kad naftos paklausa pasaulyje šiemet kasdien bus 1,23 mln. barelių didesnė nei buvo laukta, o bendra naftos paklausa kiekvieną dieną sieks po 87,3 mln. barelių.

Kartu keičiamos (didinamos) ir gamtinių dujų suvartojimo prognozės. Pavyzdžiui, kompanijos “Sanford C. Bernstein & Co” analitikai numato, kad vien Europoje dujų suvartojimas šiemet padidės 1,2–3 proc., o tai – mažiausiai 6 mln. papildomų kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

Panašius skaičius pateikia ir Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), kurios ekspertai žada, kad dujų suvartojimas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje didės maždaug 1,4 proc. per metus. Labiausiai prie to prisidės spartus Kinijos, Indijos ekonomikos augimas. Daugiau gamtinių dujų prireiks, jei šiemet atsigaus ir tokios dujoms reiklios ekonomikos kaip Ispanija.

Didėja ir elektros energijos suvartojimas. Iškalbingas pavyzdys – elektros paklausos šuolis Kinijoje. Gamykloms didinant gamybos mastą, elektros vartojimas šalyje 2010 m. augo 14,6 proc., o iš viso pernai buvo suvartota daugiau nei 4,2 trln. kilovatvalandžių elektros.

Priminsime, kad elektros vartojimas Kinijoje didėjo ir 2009-aisiais, tik šis dar buvo ne toks ryškus ir siekė palyginti nedaug – 6 proc.

Siekiama gavybos rekordų

Didėjantis energetinių resursų poreikis skatina iš kailio nertis naftos ir dujų gavybos šalis. Kaip tik prieš savaitę pranešta, kad didžiausios pasaulio naftos tiekėjos Rusijos naftos gavyba 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, išaugo 2,2 proc., iki 10,15 mln. barelių per dieną. Tai  aukščiausias rodiklis ne tik nuo Sovietų Sąjungos suirimo 1991 m., bet ir nuo 1987-ųjų, kai Rusijoje buvo užfiksuotas 11,48 mln. barelių per dieną naftos gavybos rekordas. 2009 m. Rusija išgaudavo “tik” 9,93 mln. barelių naftos per dieną.

Didžioji papildomai išgaunamos naftos dalis buvo skirta eksportui, kuris 2010 m. didėjo vidutiniškai 3 proc.  Rusijoje padidėjo ir gamtinių dujų gavyba – per metus 12 proc.; iš viso 2010 m. Rusijoje buvo išgauta 650,3 mlrd. kub. m dujų.

Lygiai taip gavybą didina ir kitos šalys. Štai Kazachstanas naftos gavybą pernai padidino 5,5 proc., dujų – 4,3 proc.
TEA skaičiavimais, itin sparčiai dujų gavybą didins ir Artimųjų Rytų šalys. Netgi prognozuojama, kad iki 2035-ųjų dujų gavyba čia išaugs dvigubai nuo to, kas išgaunama dabar.

Kainos sukels naują krizę?

Toks naftos ir dujų poreikis rinkose – puikus pretekstas žaliavas išgaunančioms šalims didinti kainas, tad manoma, kad nafta ir dujos nuo šiol tik nuolat brangs. Tarptautinės reitingų agentūros “Moody’s” analitikai neabejoja, kad atsigaunant Azijos ir Vakarų rinkoms, o JAV doleriui neatgaunant pozicijų, nafta iš tiesų gali tik brangti.

Kad tai nėra tik tušti svaičiojimai, patvirtina Rusijos veiksmai. Ši šalis ką tik pakeitė naftos ir jos produktų eksporto muitų apskaičiavimo formulę ir pagal ją kas mėnesį perskaičiuojamus tarifus vyriausybė jau nuo vasario greičiausiai padidins dešimtadaliu.

Vadinasi, kainų šuolį tiesiogiai pajus ir visi vartotojai. Tačiau ne tik jiems kainų didėjimas atsilieps neigiamai.

Manoma, kad jei naftos kaina biržose laikysis aukščiau 90 JAV dol. už barelį ribos (būtent tokią kainą prognozuoja daugelis tarptautinių agentūrų), kils grėsmė dėl naujos finansų krizės.

Pavyzdžiui, Europos Sąjunga tokiu atveju vien už importuojamą naftą šiemet sumokės sumą, prilygstančią 2,1 proc. BVP – beveik tiek, kiek ir prieš pat krizę, kai iš svetur perkama nafta atsieidavo 2,2 proc. BVP. O tai – riba, kurią pasiekus organizacija TEA jau perspėja dėl galimos naujos krizės.

Kaip taikliai apibendrina “Financial Times” energetikai skirtas blogas “Energy Source”, dabar atėjo laikas kelti ne klausimą, kuria linkme ateityje keisis naftos kainos, o iki kokios ribos jos kils ir kokių tai turės pasekmių.

Rusijos dujų milžinė “Gazprom” penktadienį apkaltino Lietuvos Vyriausybę politikavimu ir sakė pasigendanti konstruktyvaus dialogo.

Koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo teigimu, Vyriausybė įmonei tiesiai nepasako, jog ji nėra pageidaujama Lietuvoje.

“Lietuvos Vyriausybė tiesiai nesako. Ji nesako: mums nepatinka “Gazprom” buvimas ant Lietuvos žemės, išperkame jums parduotas akcijas ir skiriamės”, – penktadienį žurnalistams Širvintų rajone, Jauniūnuose, sakė vienas “Gazprom” vadovų.

Anot jo, būtų teisinga ir ekonomiškai naudinga kartu plėsti Lietuvos dujų sektorių.

“Kita pusė turi teisę vykdyti savo politiką. Aš galvoju, gaila, kad tai yra rūpestis ne vartotojų interesais, o politinių tikslų siekimas”, – teigė V.Golubevas.

Jo tvirtinimu, Lietuva yra svarbi “Gazprom” kaip tranzitinė šalis, ir Rusijos koncernas suinteresuotas bendradarbiavimu.

“Lietuvos Vyriausybė šalies teritorijoje turi teisę priimti bet kokius sprendimus ir nereikia slėptis už Europos Komisijos”, – tvirtino V.Golubevas.

“Gazprom” yra vienintelė dujų tiekėja Lietuvai ir turi didelę akcijų dalį bendrovėje “Lietuvos dujos”. Rusijos bendrovė piktinasi Lietuvos planais atskirti dujų vamzdynų valdymą ir dujų tiekimą. Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sako vykdanti Europos Sąjungos direktyvą ir taip norinti atsikratyti monopolistinio dujų tiekimo.

Vyriausybė neseniai apskundė “Gazprom” Europos Komisijai, prašydama aiškintis dėl daromo spaudimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. “Gazprom” tokius kaltinimus neigia.

Energetikos, sanglaudos ir 2014-2020 metų finansinės paramos klausimai bus aptariami kitą savaitę Europos Komisijos (EK) organizuojamame forume Briuselyje.

Jame dalyvausiantis premjeras Andrius Kubilius apie tai kalbės atskirame susitikime su EK pirmininku Jose Manueliu Barroso.

A.Kubilius pirmadienį išvyksta darbo vizito į Briuselį, kur dalyvaus Sanglaudos forume. Jame bus aptarta ES Sanglaudos politikos ateitis ir jos indėlis į EK parengtą strategiją “Europa 2020″, pranešė Ministro pirmininko Spaudos tarnyba.

Su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy premjeras kalbės apie Lietuvos pasirengimą vasario 4 dienos Europos viršūnių susitikimą, skirtą ES vidaus ir išorės energetikos politikai bei ES energetikos politikos strategijai iki 2020 metų.

Susitikime su energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu premjeras kalbės apie III ES paketo įgyvendinimą gamtinių dujų sektoriuje, aptars Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroniško prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų tolesnę perspektyvą, informuos komisarą apie Lietuvos-Lenkijos dujų jungčių, suskystintų gamtinių dujų terminalo ir dujų saugyklų statybų projektų eigą.

Vyriausybė pareiškė, kad mažųjų branduolinių jėgainių statyba Lietuvoje bus įmanoma nebent tolimoje ateityje ir net tada jų naudojimą ribos branduolinio neplatinimo reikalavimai.

Vyriausybės požiūriu, šios alternatyvos svarstymas veda diskusiją tolyn nuo Lietuvai strategiškai svarbiausios krypties – naujos branduolinės jėgainės statybos, kurią Europos Komisija skelbia svarbiausiu regioniniu energetikos projektu, pranešė Ministro pirmininko tarnybos Spaudos tarnyba.

Pasak pranešimo, nei premjeras Andrius Kubilius, nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas kovo pradžioje neketina dalyvauti Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamoje konferencijoje.

“Premjeras, energetikos ministras ir kiti Vyriausybės atstovai negavo kvietimų vykti į šią konferenciją ir nedavė sutikimo joje dalyvauti. Bet kuriuo atveju nei premjeras, nei energetikos ministras nesutiktų dalyvauti konferencijoje, kuri svarsto visiškai neperspektyvią Lietuvos energetikai temą”, – rašoma pranešime.

Anot jo, konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio pasirašytame kvietime, kuris išsiųstas tarptautinėms energetikos organizacijoms, įskaitant ir Tarptautinę atominės energetikos agentūrą, klaidingai tvirtinama, esą Vyriausybės atstovai dalyvaus renginyje “Mažosios branduolinės jėgainės ir Baltijos valstybių elektros poreikiai po 2020 metų”.

Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis, komentuodamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio viešus pareiškimus dėl nacionalinio susitarimo įgyvendinimo energetikos srityje, pabrėžia, kad Vyriausybė įgyvendina nacionalinį susitarimą ir laikosi jame apibrėžtų nuostatų visais klausimais, tame tarpe ir energetikos. “Bronislovo Lubio priekaištai, kad nėra vykdomas nacionalinis susitarimas energetikos srityje, atvirai kalbant stebina, nes neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys”, – pabrėžė D.Matulionis.

Savo lygmenyje Vyriausybė yra priėmusi visus atitinkamus sprendimus, siekdama liberalizuoti elektros energijos rinką, skatindama konkurenciją gamtinių dujų srityje bei kurdama pagrindą efektyviai atsinaujinančios energetikos plėtrai.

D. Matulionis akcentuoja, kad papildomame protokole prie nacionalinio susitarimo išdėstytos asocijuotų verslo struktūrų pasiūlytos temos yra diskusinio pobūdžio, reikalaujančios tolesnių konsultacijų tarp Vyriausybės ir nacionalinių partnerių, todėl jos negali būti traktuojamos, kaip Vyriausybės įsipareigojimas. Dėl to buvo sutarta su socialiniais partneriais pasirašant nacionalinį susitarimą 2009 metų spalio mėnesį. Šiomis temomis vyko ir vyks diskusijos ieškant optimalių sprendimų visam Lietuvos ūkiui ir energijos vartotojams.

“Vyriausybė tvirtai laikosi nuostatos, kad energetikos srityje mums yra svarbiausias vartotojas bei šalies energetinis saugumas. Todėl darysime viską, siekdami didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti vartotojams kuo mažesnes energijos kainas”, – akcentavo Ministro pirmininko kancleris.

D. Matulionis taip pat pabrėžė, kad dėl efektyvios kogeneracijos Vyriausybė laikosi ir laikysis pozicijos, kad bus skatinama tik efektyvi kogeneracija iš atsinaujinančių išteklių. Tai visų pirma atitinka vartotojų ir Lietuvos energetinio saugumo interesus.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Darius Semaška antradienį užstojo opozicijos kritikuojamą energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, pareiškęs, kad jam esame “per daug reiklūs” dėl naujos atominės elektrinės projekto.

D.Semaška atmetė priekaištus, kad šis projektas įstrigo nepateisinamai ilgai.

“Mes savo Vyriausybei ir konkrečiai energetikos ministrui ir jo komandai tikrai esame per daug reiklūs”, – antradienį Lietuvos radijui sakė vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio politikai.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijuoja po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

“Aišku, gerai būti reikliais, bet turėkime mintyje, kad pasaulyje vidutiniškai nuo tada, kai atominės elektrinės projektas pradedamas intensyviai diskutuoti, iki to momento, kai prasideda statyba, vidutiniškai praeina penkeri metai. Rimtai šiuo projektu ši Vyriausybė užsiėmė, kaip žinia, tik prieš dvejus metus – nuo tada, kai buvo suformuota, ir iš tiesų dar praėjo nepakankamai daug laiko”, – teigė D.Semaška.

Anot jo, “ministras tai daro labai skaidriai, stengdamasis minimizuoti elektrinės kaštus Lietuvos mokesčių mokėtojams”.

“Dabar mūsų komanda, vadovaujama ministro, turi pakankamai aiškų vaizdą, kas domina, kas atrodo per daug brangu potencialiems investuotojams, ir jie gali didinti šiek tiek, gerinti pasiūlymą, ir tada diskutuoti su potencialiais investuotojais antrąkart. Tas daroma nuosekliai, maksimaliai stengiantis sumažinti kaštus Lietuvos mokesčių mokėtojams. Čia reikėtų ne trukdyti ministrui, o jį visokeriopai paremti, ir tada galime tikėtis sėkmės”, – kalbėjo prezidentės patarėjas.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė.

Vyriausybei gruodį įpareigojus ministerijas rasti 80,45 mln. litų magistralinio dujotiekio iš Jurbarko į Klaipėdą statybai, finansų ministrė siūlo panaudoti iki šiol neįsisavintas europines lėšas, skirtas energetikos projektams.

“Dabar yra pateiktas tarpinis sprendimas – pirmajam etapui. Yra siūloma perskirstyti lėšas kitose energetikos programose – būtent lėšos, kurios yra numatytos perdavimui ir skirstymui, nes ten lėšų, dėl kurių yra pasirašytos sutartys, yra nedaug”, – pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Visas dujotiekis kainuos apie 168,1 mln. litų, iš jų pusę sumos įsipareigojo finansuoti “Lietuvos dujos”, o kitą pusę – Vyriausybė.

Kol kas Finansų ministerija siūlo iš elektros perdavimo ir skirstymo sistemos plėtrai skirtų ES pinigų magistraliniam dujotiekiui skirti 19,9 mln. litų – šie pinigai būtų panaudoti pirmosios atšakos – nuo Jurbarko iki Tauragės tiesimui. Visa šios projekto dalies vertė yra 39,8 mln. litų.

Kitos dalies – atšakos nuo Tauragės iki Šilutės – statybai reikės 67 mln. litų, o trečios dalies – nuo Šilutės iki Klaipėdos – 61,3 mln. litų.

Finansų ministerija teigia, kad pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones, skirtas elektros perdavimo ir skirstymo sistemos modernizavimui ir plėtrai, liko nepaskirstyta 122,3 mln. litų ES fondų lėšų, be to, kai kurie rangos darbai bus gerokai pigesni, todėl galima sutaupyti.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas siūlo iš elektros perdavimo sistemos modernizavimo priemonės dujotiekiui skirti 20 mln. litų, o likusią 67,4 mln. litų sumą palikti numatytiems šios priemonės projektams.

Dar 60,45 mln. litų, reikalingų dujotiekiui, ministras prašo Finansų ministerijos rasti kuo greičiau.

Vokietijos ir Rusijos koncernų “E.ON Ruhrgas International” ir “Gazprom” bei Lietuvos Vyriausybės valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” rugsėjį skelbė, kad apie dvejus metus truksiančias magistralinio dujotiekio statybas iš Jurbarko į Klaipėdą pradės iš karto po to, kai valstybė sutiks finansuoti pusę jo vertės.

Teigiama, kad dujotiekis užbaigs Lietuvos dujų perdavimo sistemos kūrimą. Dujotiekis yra svarbi ir būtina Klaipėdoje planuojamo įrengti suskystintų dujų terminalo dalis.

Rusijos intrigos, nepalanki bendra tarptautinė energetikos konjunktūra, Lietuvos finansinė situacija – visa tai gali tapti sunkiai įveikiamais barjerais šiemet įtvirtinti ryžtą susikurti savarankišką ir nuo Rusijos įtakos kuo mažiau priklausomą energetikos ūkį. Atsvara tam – tik žūtbūtinis energetikos strategų noras tai padaryti

Realiai daugelį projektų – Visagino atominės elektrinės (VAE), suskystintų dujų terminalo (SGD) Klaipėdoje, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, dujotiekių sujungimo su Lenkija – numatyta pradėti įgyvendinti dar ne šiemet, tačiau būtent šiais metais jau bus aišku, ar didieji energetikos pertvarkymo projektai liks gyvuoti tik gražiai skambančioje nacionalinėje Lietuvos energetikos strategijoje, ar vis dėlto bus įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį. Per pirmąjį pusmetį paaiškės, ar yra norinčiųjų tapti strateginiu VAE investuotoju, o sutvirtėjus šio projekto pamatams (jei taip nutiks) bus galima ryškiau brėžti būsimojo Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto kontūrus – mat be naujų elektros energijos išteklių Lietuvoje, kaimynai neturi ekonominio poreikio stiprinti savo elektros perdavimo tinklus mūsų link.
Taip pat paaiškės, kas ir už kiek statys bent iš dalies priklausomybę nuo vienintelio mus pasiekiančio rusiškų dujų vamzdžio galintį sumažinti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje – energetikų darbų kalendoriuje pažymėta, kad per šiuos metus jau turi būti išduoti šio objekto statybos leidimai. Tame pat kalendoriuje – ir realią Lietuvos bei Švedijos elektros tinklų jungties darbų pradžią simbolizuojantis punktas: baigtas tarptautinis konkursas pagaminti ir sumontuoti dvi srovės keitiklių stotis tarptautinei elektros jungčiai Lietuvos pusėje.

Iš naujo – ieškoti strateginio investuotojo

Praėjusių metų pabaigoje, besibaigiant lapkričiui, Energetikos ministerijos vadovai, kone metus sugaišę planuodami Lietuvos atominės elektrinės Visagine strateginio investuotojo paieškas, liko it musę kandę: iš konkurso pasitraukė vienintelis iki finišo ėjęs dalyvis, Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corporation” (KEPCO).
“Neatmesčiau, kad tokia yra korėjiečių derybinė taktika”, –  “Prognozėms 2011″ teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Lietuvoje svarstytos įvairios korėjiečių pasitraukimo versijos. Viena iš jų – esą jie, norėdami laimėti konkursą, buvo pateikę pernelyg gerą kainos pasiūlymą, o supratę, kad nebeliko konkurentų, nutarė jį atsiimti ir dabar tikisi išsiderėti palankesnes sau sąlygas per tiesiogines derybas su Lietuvos Vyriausybės atstovais. A.Sekmokas patvirtina girdėjęs, kad KEPCO taip elgėsi ir derybose Turkijoje.
Galimybių pasipriešinti tokiam galimų partnerių elgesiui Lietuva neturi. Per pirmus kelis šių metų mėnesius ji ketina tiesioginių derybų būdu susirasti VAE investuotoją ir pagaliau baigti derinti būsimos atominės jėgainės dalybas su savo regioniniais partneriais – mat iki šiol tvirtai nesutarta, kiek akcijų ir kiek čia pagamintos elektros energijos norės gauti Lenkija, Latvija ir Estija.
Kita, ne mažiau tiek lietuvių, tiek VAE projekte ketinančių dalyvauti šalių kaimynų aptarinėjama versija – Rusijos sąmokslas. “KEPCO – valstybinė kompanija. Galbūt neatsitiktinai ji savo pasiūlymą atsiėmė po to, kai įvyko Pietų Korėjos ir Rusijos vadovų susitikimas?”– retoriškai klausia Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas. Jis teigia girdėjęs ir tai, kad galimybę dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės statybose svarsčiusios Vakarų Europos bendrovės nutarė trauktis, kai Rusija jų šalių vyriausybėms pasiūlė palankesnius energetinių išteklių kontraktus.
A.Sekmokas kalba apie kitą pretendentų investuoti Visagine pasitraukimo priežastį – esą juos galėjo atbaidyti žinios, kad teks varžytis su korėjiečiais, kurie gali pasiūlyti geresnę nei konkurentai kainą. Tačiau ministras nepatvirtina kalbų, kad į ES rinką norinti patekti KEPCO pasiūlė mums itin geras sąlygas: “Visa informacija yra griežtai konfidenciali”.
KEPCO 2010 m. pradžioje jau yra laimėjusi konkursą statyti atominę elektrinę Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kurie pasirinko jos reaktorių APR 1400 ES, – toks būtų tinkamas ir Lietuvai. Be to, korėjiečių bendrovė ne tik kuria branduolines technologijas, bet ir veikia kaip jėgainių operatorius – toks partneris Visagine būtų itin laukiamas.
Taigi išvardyti KEPCO pranašumai ir išryškėjęs kitų potencialių atominių reaktorių gamintojų nenoras dalyvauti projekte Lietuvoje verčia manyti, kad ir šiemet tiesioginėse derybose korėjiečiai bus neišvengiamas, galbūt ir toliau vienintelis partneris.

Oponentų daugiau nei rėmėjų

VAE projektui pagalius į ratus kaišiojantis naujos Kaliningrado atominės elektrinės projektas dėl KEPCO, atrodo, nesivaržo – ten kaip potencialus investuotojas minima italų bendrovė “Enel”. Tačiau visa kita – elektros energijos rinkos, partnerystė su kaimynais atiteks arba lietuviams, arba kaliningradiečiams.
A.Sekmokas tvirtina dėl to neišgyvenantis. “Lenkai pareiškė, kad šiame projekte nedalyvaus – be jų nebus elektros energijos eksporto į Vakarus. Italai savo ruožtu nepatvirtina apsisprendimo dalyvavauti
projekte, kol neaišku, kur būtų vartojama ir kam parduodama čia pagaminta elektros energija”, – dėsto ministras.
Iš Kaliningrado jėgainės statybai skirtos tarptautinės konferencijos neseniai grįžęs R.Žilinskas rodo dar didesnį skepsį. Anot jo, realiais projektais rusų vadinami pasirodymai tėra farsas – apie elektros eksportą į Lietuvą ir Lenkiją jie kalba kaip apie faktą, nors nė viena šalis kaimynė nėra pareiškusi noro būti partnere.
“Mes jau ne kartą – ir premjeras, ir prezidentė – esame pabrėžę, kad tikrai Kaliningrado projekte nedalyvausime. Priešingai, pastatyta Bitėnų stotis leis mums veikti visiškai nebepriklausant nuo Kaliningrado”, – pabrėžia A.Sekmokas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuva būtinai turi pasistatyti naują atominę elektrinę, nes kitaip amžiams liks priklausoma nuo Rusijos ne tik dujų, bet ir elektros ūkio srityje. Jau dabar pusė suvartojamos elektros energijos yra importuojama, didžioji dalis – iš Rusijos. Pagrindinis lietuviškas elektros energijos generatorius – jėgainė Elektrėnuose – varoma taip pat rusiškomis dujomis. “Privatizuojant Lietuvos dujų ūkį mums buvo žadama, kad kaina 10 metų nekils, bet per šešerius metus ji šoktelėjo keturis kartus. Dabar girdime pažadų mus aprūpinti pigia importuojama elektros energija, bet priklausyti nuo vieno tiekėjo šaliai pavojinga”, – tvirtina ministras.
Daugybės ministro oponentų kritiką įkūnijantis Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas pataria atsisakyti statyti beprotiškai brangią – jos statybos atsieis keliolika milijardų litų – atominę elektrinę, o verčiau stiprinti jau esamus Elektrėnų elektrinės, Kruonio hidroelektrinės, kombinuotų šilumą ir elektrą gaminančių elektrinių pajėgumus. “Branduolinė energetika būtų pigi tik tuo atveju, jeigu nereikėtų investuoti į jos statybą. Išaugusi statybų kaina ir regione besiklostanti situacija VAE projektą daro nepatrauklų bet kokiam užsienio investuotojui”, – įsitikinęs energetikas.
Skeptišką požiūrį į VAE projektą ne kartą išreiškęs banko “DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pasigenda “šalto ir blaivaus” Lietuvos Vyriausybės skaičiavimo. “Neišgirdau atsakymo, prognozių, kaip tarptautinė elektros gamybos rinka atrodys 2020 m., kai planuojama paleisti naująją Lietuvos atominę elektrinę. Įtariu, kad mes galime atsidurti keistoje situacijoje: iš paskutiniųjų, už skolintus milijardus, pasistatysime jėgainę, kuri iki to laiko jau bus moraliai pasenusi, nes plėtojamos naujos elektros gamybos technologijos. Būsime sukišę pinigus, juos reikės atsiimti, tad elektrą savo žmonėms pardavinėsime brangiai, o eksportuoti turėsime nuostolingai pigiai, nes alternatyvūs šaltiniai ją jau siūlys pigiau”, – galimą Lietuvos Vyriausybės apsiskaičiavimą nurodo analitikas.

Boxas – Laiko juosta (apačioje)

Svarbiausi planuojami 10-mečio Lietuvos energetikos darbai

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018/2020

2010 m.
Darbą pradėjo tarptautinė elektros birža “Balt Pool”
Pastatyta Bitėnų elektros skirstykla
Patvirtinta finansinė ES parama Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai “NordBalt”

2011 m.
Sutartis su Visagino atominės elektrinės (VAE) strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais
Pradedami gaminti keitikliai “NordBalt”
Išduodami leidimai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje
Pradedamas tiesti žiedinis dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas

2012 m.
Paleidžiamas kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose
Pradedama tiesti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis “LitPol Link”
Pradedamas gaminti “NordBalt” kabelis
Pradedamas statyti SGD
Baigiamas tiesti dujotiekis Klaipėda–Jurbarkas

2013 m.
Pradedama statyti VAE
Pradedamas tiesti “NordBalt”

2014 m.
Baigiamas statyti SGD
Paleidžiamas Kruonio hidroelektrinės 5-asis blokas

2015 m.
Baigiama tiesti “NordBalt”
Pradedamas tiesti Lietuvos–Lenkijos dujotekis

2016 m.
Įrengiama požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose

2017 m.
Baigiami jungti Lietuvos ir Lenkijos dujotekiai

2018-2020 m.
VAE statybos pabaiga
“LitPol Link” tiesimo pabaiga
Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros perdavimo tinklu ENTSO-E

Šaltinis: Nacionalinė energetikos strategija

Gruodžio 30 d. į Lietuvos elektros perdavimo sistemą įjungta 330 kilovoltų (kV) įtampos elektros skirstykla Bitėnuose (Pagėgių seniūnija), kuri sujungė į žiedą šalies elektros energijos perdavimo linijas. Nauja infrastruktūra leis perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvos teritorijoje esančiais elektros įrenginiais.

Bitėnų skirstomajame punkte baigti montuoti visi atviros skirstyklos aukštos įtampos elektros įrenginiai, nutiestos ir sujungtos keturios 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos.

“Pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų elektra Klaipėdos kraštui gali būti perduodama nesinaudojant elektros įrenginiais Karaliaučiaus teritorijoje. Tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros perdavimo tinklo saugumą ir sujungti į žiedą Baltijos jūros regiono valstybių elektros tinklus,” – sakė Virgilijus Poderys, elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” generalinis direktorius.

Iki šiol elektros energija iš Rytų Lietuvos, kur sutelkti pagrindiniai gamybos pajėgumai, Klaipėdos kraštui buvo tiekiama per elektros įrenginius, esančius Karaliaučiaus srities teritorijoje, todėl bet koks rimtesnis gedimas kaimyninėje valstybėje galėjo sukelti rimtų problemų aprūpinant elektros energija visą Vakarų Lietuvos regioną.

Bitėnų skirstyklos ir naujų elektros perdavimo linijų statybos užtruko mažiau nei metus. Siekiant nesukelti nepatogumų vartotojams, darbai oro linijose buvo vykdomi ir nakties metu.

Šiuo metu vykdomas tarptautinės elektros jungties “NordBalt” projektas, kartu su statoma Klaipėdos – Telšių 330 kV elektros perdavimo linija ir Klaipėdos pastotės rekonstrukcija, sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas. Įgyvendinamas “LitPol Link” tarptautinės jungties projektas sudarys sąlygas sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas ir bus vienas iš žingsnių ruošiant Lietuvos elektros perdavimo sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklu.

Visagino atominės elektrinės statyba tiesiogiai priklausys nuo to, kurį partnerį – Lietuvą ar Rusiją – energetiniam bendradarbiavimui pasirinks Lenkija.

Nuotaikos Vyriausybėje dėl Visagino atminės elektrinės perspektyvų praėjusias dvi savaites keitėsi kone kasdien.
Savaitės pradžioje jos buvo kuo puikiausios – Korėjos atominis gigantas KEPCO, neseniai pradėjęs žygį į Europos Sąjungos rinkas, iš esmės buvo patvirtinęs savo sprendimą tapti strateginiu partneriu. Tiesa, korėjiečiai ketino būti ne investuotojai, o elektrinės statytojai ir technologijų tiekėjai, bet su sava akcijų dalimi projekte. Tačiau visi kiti projekto dalyviai buvo pasirengę įsigyti netgi daugiau akcijų, nei jų buvo. Apskritai, “Veido” šaltinių teigimu, tiek KEPCO pasiūlymas, tiek kitų projekto dalyvių sąlygos buvo neįtikėtinai palankios. Tad į signalus, sklindančius iš Rusijos, jog dedamos visos pastangos, kad korėjiečiai atsisakytų dalyvauti Baltijos šalių ir Lenkijos atominiame projekte, žiūrėta gana ramiai.

Prieš dešimt dienų, ketvirtadienį, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Viena, KEPCO paskelbė pasitraukianti iš Visagino atominės projekto, antra, į tos dienos vakare pas Europos Komisijos energetikos komisarą Guntherį Ottingerį vykusį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrų pasitarimą dėl energetinio bendradarbiavimo Lenkijos ūkio viceministras Marcinas Korolecas atvyko gerokai pavėlavęs. Tai neleido pasirašyti iš anksto planuoto keturių pareiškimo dėl tolesnės paramos Visagino atominiam projektui.

Toks M.Koroleco poelgis, likus trims dienoms iki Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito į Varšuvą, kurioje, kaip šaipėsi žurnalistai, šio laukta it Romos popiežiaus, Lietuvoje sukėlė įtarimų, kad Lenkija ketina persimesti į Rusijos pusę ir dalyvauti Kaliningrado atominiame projekte. Nes būtent tokį pasiūlymą – įsigyti iki 49 proc. planuojamos Baltijos atominės elektrinės akcijų ir tiesti elektros tiltą iš Kaliningrado į Olštyną – vežė į Varšuvą D.Medvedevas. Jei Lenkija šį pasiūlymą priimtų, Visagino atominės elektrinės projektas būtų žlugęs, o Kaliningrado – triumfuotų.

Raktas nuo atominės – Varšuvoje

Koks svarbus Rusijai Lenkijos sutikimas dalyvauti Baltijos atominės elektrinės projekte, rodo faktas, kad rengiantis D.Medvedevo vizitui į Varšuvą atvykęs Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas specialiai šia tema vedė derybas su Lenkijos vicepremjeru ir ūkio ministru Waldemaru Pawlaku. Rusija spaudė Varšuvą kaip galima greičiau apsispręsti, nes iš esmės nuo to priklauso, kokį galutinį sprendimą dėl dalyvavimo atominės elektrinės statyboje Kaliningrade priims italų “Enel” ir ispanų “Iberdrola”. Pradiniai susitarimai su šiomis bendrovėmis pasirašyti, bet siekdami bendradarbiavimo su italais ir ispanais “Rosatom” ir “Inter RAO JES” reklamavo, kad būsimoji Baltijos atominė elektrinė tieks savo pagamintą energiją į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Jei šios atsisakytų dalyvauti Rusijos projekte ir tęstų Visagino atominės elektrinės projektą, Kaliningrado atominė pakibtų ore.

Baltijos atominės elektrinės projekto vadovas Maksimas Kozlovas dienraščiui “Gazeta Wyborcza” aiškino, kad “jeigu lenkai nenorės tiesti elektros jungties iš Kaliningrado į Elbingą ar Gdanską, paleisime kabelį jūros dugnu į Vokietiją, nors tai ir būtų daug brangesnis variantas”. Dar kitas rusų svarstomas variantas – pardavinėti Lenkijai elektros energiją statoma Lietuvos ir Lenkijos jungtimi “LitPolLink”, tačiau rusai nežiną, ar lietuviški tinklai atlaikytų tokią apkrovą. Ir, galima pridurti, nežinia, ar Lietuva apskritai juos įsileistų į tinklą, ypač po to, kai pabaigus Bitėnų skirstyklos projektą elektros perdavimas į Klaipėdą eis tik Lietuvos teritorija, o ne per Kaliningrado sritį.

Tad Rusijos “Inter RAO” pastaruoju metu veda intensyvias derybas su Lenkijos “Polska grupa energetyczna” (PGE) ir Lenkijos elektros tinklų opratoriumi “PSE Operator” dėl elektros jungties su Kaliningradu statybos. Jau sudaryta Lenkijos ir Rusijos ekspertų grupė, turinti išsiaiškinti tokios jungties perspektyvas. Tačiau tai, Lenkijos pusės vertinimu, truks mažiausiai metus. O dalyvauti Baltijos atominės elektrinės statyboje lenkai noro apskritai nerodo.

“Perspektyva prekiauti elektros energija mus domina, – dienraščiui “Rzeczpospolita” sakė PGE vadovas Tomaszas Zadroga. – Tačiau viskas priklausys nuo galimybių analizės ir derybų rezultatų. O štai Kaliningrado atominės elektrinės projekte garantuotai nedalyvausime, nes turime analogišką savą projektą”.

Lenkai bijo rusų blefo

Lenkija turi savą atominės elektrinės, kurią ketinama statyti Žarnoviece, projektą, už kurio įgyvendinimą atsakinga PGE. O lenkų ekspertų vertinimais, jeigu PGE prisidėtų prie Baltijos atominės elektrinės projekto, lenkiškų atominis projektas neabejotinai žlugtų, nes tam nepakaktų nei lėšų, nei elektros perdavimo tinklų pajėgumų. Lygiai taip pat Lenkijos šiaurinėje dalyje esantys elektros perdavimo tinklai neišlaikytų apkrovos, jeigu vienu metu būtų nuspręsta tiesti ir “LitPolLink” į Visaginą, ir jungtį į Kaliningradą.

“Labai tikėtina, kad jeigu Rusijai pavyktų blokuoti atominės elektrinės statybą Lietuvoje, atominės elektrinės statyba Kaliningrade vyktų tokiu pat tempu kaip ir naftotiekio “Družba” į Mažeikius remontas, – kalbėdamas su “Gazeta Wyborcza” ironizavo Wladyslawas Mielczarskis, “LitPolLink” stabėtojų tarybos pirmininkas. – Jeigu Lenkija dalyvaus Kaliningrado atominės statyboje, nebebus prasmės statyti savą atominę jėgainę. Ir netikiu, kad bus nutiestas kabelis iš Kaliningrado į Vokietiją – tai tik rusų propaganda, siekiant įkalbėti Lenkiją bendradarbiauti”.

Tad Lenkija šiandien pateko į padėtį, kai jos pasirinkimas gali blokuoti arba Rusijos atominį projektą Kaliningrade, arba Baltijos šalių ir Lenkijos projektą Visagine. O pastarojo meto Lenkijos vadovų išskirtinis palankumas Rusijai matomas plika akimi.

Pritarimas “Planui B”

Visa tai žinant nereikia stebėtis, kad į praėjusį sekmadienį Varšuvoje vykusį Lenkijos ir trijų Baltijos premjerų susitikimą Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija vyko nelabai ramia širdimi. Tačiau susitikimo rezultatai pranoko visus lūkesčius ir Visagino atominės projekto iniciatorius vėl apėmė optimizmas. Tiesa, kol kas santūrus, nes strateginis investuotojas pabėgo ir Varšuvoje teko kalbėti apie tokiam atvejui rengtą “Planą B”.

“Veido” žiniomis, geriausiai Lietuvos delegaciją nuteikė net ne tai, kad Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerai pareiškė tvirtai remią Visagino atominės projektą. Labiausiai nustebta sužinojus, kad Varšuvoje daug daugiau žinoma apie “Planą B”, nei galima buvo tikėtis. Tai rodo, kad, viena, Lenkija itin domisi viskuo, kas susiję su Visagino atominės elektrinės statyba, antra, labai tikėtina, kad galimi strateginiai investuotojai kontaktuoja ne tik su Lietuvos, bet ir su kitų projekte dalyvaujančių šalių vyriausybėmis.

Apskritai pokalbio Varšuvoje atmosfera buvo netikėtai draugiška. Lenkijos premjeras D.Tuskas labai aiškiai išdėstė savo svečiams, kad jo Vyriausybė neskuba nei “Mažeikių naftos” akcijų kam nors pardavinėti, nei elektros energijos iš Kaliningrado pirkti. Taip pat neketinama pasitraukti iš Visagino ar iškeisti “LitPolLink” jungties tiesimo, kurio projektiniai darbai jau gerokai pasistūmėję ir kuriam pinigų skyrė Europos Komisija, į kol kas šakėmis ant vandens paišytą Baltijos atominės elektrinės ir jungties su Kaliningradu projektą. Kuriam lėšų tektų krapštyti pačiai Lenkijai, nes Europos Komisija jų tikrai neduos.

Atsargų Varšuvos požiūrį į energetinį bendradarbiavimą su Rusija parodė ir tai, kad nors Maskva labai siekė, jog D.Medvedevo vizito metu būtų pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, lenkai įvairiais pretekstais šį klausimą “numuilino”.

Išsiaiškinusi, kad Europos Komisijos bei Varšuvos, kaip ir Rygos bei Talino, parama Visagino projektui niekur nedingo, Lietuva dabar gali daug ramiau ieškoti strateginio investuotojo.

– Ar po strateginių investuotojų pasitraukimo naujosios Lietuvos atominės elektrinės projekte yra “Planas B”?

– Taip, “Planas B” yra – tai tiesioginės derybos su buvusiais kitais konkurso dalyviais ir netgi tomis kompanijomis, kurios anksčiau nedalyvavo strateginio investuotojo atrankos konkurse. Tokių norinčių dalyvauti tiesioginėse derybose kompanijų jau yra, ir ne viena.

– Ar yra kokių nors garantijų, kad Lenkija tikrai dalyvaus Visagino atominės elektrinės statyboje ir nesidės prie Baltijos atominės elektrinės statybos Kaliningrado srityje?

– Lenkų ketinimai dalyvauti Visagino elektrinės statyboje pakankamai tvirti. Sekmadienį Varšuvoje vykusiame Lenkijos ir trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Donaldas Tuskas labai aiškiai pasakė, kad Visagino atominės elektrinės statyba – svarbiausias Europos Sąjungos remiamas regioninis energetikos projektas. Per keturių premjerų susitikimą lenkai nerodė jokių ženklų, kad galėtų keisti partnerius. Taip, jie tiria visas galimybes, įskaitant elektros importą iš Kaliningrado, tačiau įsipareigojimų turi tik jėgainės statybai Lietuvoje.

– Ar po to, kai teko pereiti prie strateginio investuotojo atrankos tiesioginių derybų būdu, keisis atominės elektrinės statybos finansavimo schema?

– Dalykas tas, kad kiekvienas iš ankstesnių konkurso dalyvių siūlė savas projekto finansavimo schemas. Toji įvairovė buvo išties didelė. Tačiau kad ir kuri schema būtų pasirinkta, jos esmė bus viena – Koncesijos komisija sieks, kad projektas ekonomiškai pasiteisintų, tai yra atsipirktų atominės elektrinės statybos, išlaikymo ir uždarymo sąnaudos, o gaminamos elektros energijos kaina būtų pakankamai maža ir konkurencinga rinkoje.