Kitąmet pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES) Vengrija daug dėmesio skirs Vidurio Europos regiono energetikos klausimams, penktadienį per vizitą Lietuvoje sakė premjeras Victoras Orbanas (Viktoras Orbanas).

“Esame susikoncentravę į Vidurio Europos reikalus, ypač energetiką”, – žurnalistams sakė V.Orbanas.

“Vengrijos ir Lietuvos interesai šiuo atžvilgiu sutampa šimtu procentu”, – pridūrė Vengrijos ministras pirmininkas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vidurio Europa turėtų išnaudoti ir tai, kad po Vengrijos kitų metų viduryje pirmininkavimą ES perims Lenkija.

V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija kruopščiai ruošiasi kitų metų vasarį vyksiančiam ES viršūnių susitikimui energetikos klausimais. Būsimus metus šalies premjeras apibūdino kaip “sudėtingiausius per paskutinius 20 metų” nuo krizės pamažu atsigaunančioje Europoje.

“Būsimi metai tikriausiai bus patys sudėtingiausi per paskutinius du dešimtmečius dėl ekonominės krizės, dėl tam tikrų neaiškumų, dėl sutarties pataisymų, dėl artimesnio bendradarbiavimo ir ekonominės politikos. Manau, kad šie visi iššūkiai lems, kad kiti metai bus patys sudėtingiausi per 20 metų”, – kalbėjo Vengrijos Vyriausybės vadovas.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad energetikos reikalai artimiausiu metu bus ypač svarbūs visai Europai. Ministras pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad Vengrijos pirmininkavimo metu įvyks Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių viršūnių susitikimas.

“Susitikimas su Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Užkaukazės šalimis yra vienas iš svarbiausių mūsų bendrų interesų”, bendroje spaudos konferencijoje sakė A.Kubilius.

Į Vilnių vienos dienos vizito metu atvykęs V.Orbanas sulaukė ir išskirtinės Lietuvos pagarbos – už paramą nepriklausomybės pradžioje 1991 metais jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius.

V.Orbanas 1991 metų vasario mėnesį bandė atvykti į Lietuvą pareikšti solidarumo Lietuvos žmonėms, bet buvo Rusijos saugumo tarnybų sulaikytas Maskvoje ir jam nebuvo leista atvykti į Lietuvą. Tuomet jo vadovaujama partija Vengrijoje, prie kurios prisijungė ir Vengrijoje gyvenantys lietuviai organizavo daugiatūkstantinį mitingą prie Sovietų Sąjungos ambasados Budapešte, pasmerkdami sovietinę agresiją bei pasisakydami už Lietuvos nepriklausomybę.

Padėkojęs už parodytą pagarbą visų Vengrijos žmonių vardu, Vengrijos premjeras teigė, kad Lietuva ir toliau galės pasikliauti jo šalimi.

“Vengrai ir toliau jaus tą patį Lietuvai, kaip ir per paskutinius kelis dešimtmečius. Suprantame, ką reiškia draugystė labai sudėtingame istoriškai Vidurio Europos regione”, – sakė V.Orbanas.

Penktadienį Minske posėdžiausianti dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupė ketina toliau gvildenti abiem šalims aktualius energetikos klausimus.

Vyriausybinės darbo grupės vadovas, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis “Lietuvos žinioms” sakė neatmetantis galimybės, kad Minske bus aptarti ir kai kurie su atomine elektrine, kurią Baltarusija ketina statyti Gardino srityje, susiję klausimai.

Pirmasis darbo grupių susitikimas vyko spalio pradžioje Palangoje. Tuomet buvo susitarta dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą, tačiau derybos dėl to įstrigo.

Prieš porą mėnesių Palangoje taip pat kalbėta apie Klaipėdoje numatomą statyti suskystintų dujų terminalą, kuriuo domisi ir baltarusiai.

“Tuomet tik pasikeitėme nuomonėmis, jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Sutarėme, kad reikia bendradarbiauti, tačiau kokia forma – kol kas neapsispręsta”, – sakė D.Matulionis.

Dvišalės darbo grupės buvo sudarytos po to, kai birželį premjerai Andrius Kubilius ir Sergejus Sidorskis pasirašė komunikatą dėl ekonominio bendradarbiavimo energetikos srityje.

Vyriausybei paspaudus, didžiausias valstybės įmones valdančios Susisiekimo ir Energetikos ministerijos jau mato galimybių kitų metų biudžetui surasti šimtus milijonų litų. Tiesa, į biudžeto pajamas tokios sumos neįtrauktos.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Didžiausios valstybės valdomos įmonės kitąmet turi surasti ir į biudžetą sumokėti 300 mln. litų daugiau, nei planavo iki šiol. Taip vakar nurodė ministrų kabinetas.

Susisiekimo ministerija jau pateikė planą, kaip iš jų valdomų įmonių sumokėti 150 mln. litų.

Tuo tarpu energetikai kalba atsargiau: gali būti, kad jie sukrapštys tik perpus mažiau, nei pažadėjo kita ministerija.

Kiek anksčiau Aplinkos ministerija yra nurodžiusi miškininkams valstybei kitąmet sumokėti 87 mln. litų daugiau, nei buvo planuota. Tačiau patys urėdai buvo pažadėję tik 20 mln. litų daugiau.

Šie papildomi 300 mln. litų nėra įrašyti į atnaujintą kitų metų biudžeto planą, kurį Vyriausybė teiks parlamentui, sakė finansų ministro patarėja Giedrė Balčytytė.

„Jei papildomų pajamų bus gauta, jos mažins biudžeto deficitą”, – sakė ji.

Biudžeto projekte numatyta, kad valstybės įmonės savo savininkei išmokės kur kas kuklesnę sumą – 33,6 mln. litų.

Susisiekimo ministerijos įmonės biudžetui kitais metais sumokės 95 mln. litų.

Iš jų daugiausia – 80 mln. litų – skirs „Lietuvos geležinkeliai”.

Dar 55 mln. litų bus išmokėta pardavus „Lietuvos geležinkelių” turtą. Tai patvirtino susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

„Visada, gerai pasikrapščius, gali surasti nelabai reikalingų daiktų, kuriuos galima perduoti Valstybės turto fondui parduoti”, – aptakiai parduoti numatytą turtą apibūdino A.Štaras.

Viceministro teigimu, ministerijos įmonės anksčiau tokių sumų biudžetui neskyrė, nes to nebuvo pareikalavusi Vyriausybė.

„Geležinkelininkams bus sunku, bet tai jų pečiams pakeliama suma”, – sakė A.Štaras. Dividendus taip pat mokės „Smiltynės perkėla”, Lietuvos radijo ir televizijos centras, įvairios kitos įmonės.

Tuo tarpu energetikos įmonės kitais metais į biudžetą papildomai sukrapštys dešimtis milijonų litų.

„Ar tai bus 100 mln. litų, ar keliomis dešimtimis milijonų daugiau ar mažiau, tikrai nesiimčiau spręsti. Darome viską, kad lėšų biudžetui atsirastų, bet pasakyti, kokios tai bus sumos, nesiryžčiau.

Politiniai sprendimai turi sutapti su ekonominiais”, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Energetikos ministerijos būsimas įnašas – įmonių „Klaipėdos nafta” ir „Lietuvos dujos” dividendai, taip pat pajamos pardavus įmonių turtą.

Teisinamasi, kad kitos energetikos įmonės dividendų mokėti negali, nes jų rezultatai šįmet nebuvo geri.

Visas didžiąsias elektros energetikos įmones Energetikos ministerija valdo ne tiesiogiai, o per įmonę Visagino atominę elektrinę. Todėl pernai sumokėti dividendai liko šiame holdinge ir valstybės biudžeto nepasiekė.

Tačiau A.Sekmokas nesutinka su premjero komandos teiginiais, kad energetikos įmonės gali pasitelkti balanse sukauptus šimtus milijonų litų.

„Šios lėšos tėra buhalterinis pelnas, popieriniai pinigai, apskaitos rezultatas, kai yra buhalterinis pelnas, bet realių pinigų sąskaitose nėra.

Biudžetui turime padėti realiais, ne buhalteriniais pinigais”, – sakė ministras.

„Verslo žinios“ praneša:

Valstybės kontroliuojamos įmonės turi dirbti skaidriau ir efektyviau – šią mantrą vakar vėl kartojo
Vyriausybė, svarstydama valstybės turto valdymo reformos koncepciją, kuri turėtų būti paremta geriausia tarptautine įmonių valdymo praktika. Kaišydama biudžete žiojėjančias skyles, valdžia ėmė akyliau dairytis po valstybės įmonių (VĮ) ūkį, siekdama užsitikrinti kuo didesnę valdomo kapitalo grąžą. „Nors pats premjeras Andrius Kubilius jau buvo suskaičiavęs, kad „Visuomis“ kitąmet šalies
biudžetą papildytų 0,5 mlrd. Lt, naujadarui durys buvo užtrenktos“, – rašo „Verslo žinios“.

Dabar iš VĮ 2011 m. planuojama sužvejoti apie 300 mln. Lt. Pagrindiniai donorai turėtų būti AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir energetikos bendrovės. Planuojama, kad jos biudžeto įplaukas galėtų padidinti mokėdamos dividendus, privatizuojant nekilnojamojo turto (NT) objektus ir nepagrindinės veiklos įmones. Anot „Verslo žinių“, patvirtinta, kad siektinus finansinius rodiklius VĮ nustatys Finansų ministerija. Tačiau VĮ ir toliau išliks pavaldžios ministerijoms. Anksčiau ir premjeras, ir ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad įgyvendinus valstybės turto valdymo politikos strategiją bus įvesta nauja valdybos narių skyrimo tvarka – valdybose negalės būti ministerijų atstovų.
VŽ mano, kad VĮ valdymas nebus efektyvesnis tol, kol į jų valdymą kišis politikai.

Politikams įmonėse atstovauti turėtų išorinės rinkos dalyvis – profesionalas, kuris padarytų tvarką,
pavyzdžiui, už tantjemas. Kurios, beje, mokamos už rezultatą. Lietuvoje, deja, yra visiškai kitokia praktika: a priori paskiriamas solidus atlyginimas, o rezultatai – nesvarbu. „Taip, pavyzdžiui, atsitiko ir su IAE vadovu Osvaldu Čiukšiu – įspūdingas 26.000 Lt mėnesinis atlyginimas jam paskirtas ne už rezultatus, o už kažkokį mistinį „pavojų“ personos saugumui…“, – taip svarsto „Verslo žinios“.

Vyriausybė, ieškodama galimybių didinti kitų metų biudžeto pajamas, įpareigojo Energetikos ir Susisiekimo ministerijas iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti 300 mln. litų papildomų pajamų.

Tai numatantį protokolinį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas.

“Į biudžetą būtų papildomai gauta ne mažiau kaip 300 mln. litų pajamų”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Ministerijų valdomos įmonės, nedidinant tarifų ar paslaugų kainų, turės išnaudoti visus galimus pajamų šaltinius – dividendus, nepaskirstytą pelną, įmonių kapitalo struktūros peržiūrą ir kai kurio turto privatizavimą.

“Mes kategoriškai prieštarautume įkainių didinimui siekiant šių tikslų”, – pabrėžė premjeras.

Vyriausybė trečiadienį įpareigojo Susisiekimo ir Energetikos ministerijas imtis priemonių, kad jų valdomų įmonių valdybos artimiausiu metu priimtų sprendimus dėl galimybės 2011 metais į valstybės biudžetą sumokėti papildomus 300 mln. litų, rašoma protokoliniame nutarime.

Ministerijos iki gruodžio 15 dienos apie priimtus sprendimus turės informuoti Vyriausybę.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras sako, kad Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės kitąmet į biudžetą galėtų įnešti 150 mln. litų. Anot jo, didžiausią pinigų dalį – 135 mln. litų – pervestų valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai”, kuri daugiausia lėšų turėtų surinkti iš pelningos veiklos.

“80 mln. litų – tai pelnas, dividendai, visa tai, kas yra iš tos pelningos veiklos. Likę 55 mln. litų – iš nekilnojamojo turto, yra įmonės, kurias galima parduoti, tai faktiškai – iš turto pardavimo”, – Lietuvos radijui sakė A.Štaras.

Pasak jo, Smiltynės perkėla, Lietuvos radijo ir televizijos centras ir kitos valstybės įmonės į biudžetą kitąmet galėtų pervesti dar apie 15 mln. litų.

Ankstesniais skaičiavimais, Energetikos ministerijos įmonės kitąmet į valstybės biudžetą sumokėtų 24,1 mln. litų dividendų už 2010 metus. Sudarant 2011 metų biudžeto projektą, šis skaičius buvo tik 11 mln. litų.

Iš viso iš ministerijų valdomų įmonių kitąmet tikėtasi gauti 42,787 mln. litų dividendų. Tačiau tikėtina, kad ši suma po Vyriausybės įpareigojimų bus didesnė.

Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet turėtų nustatyti siektinus finansinius rodiklius, įskaitant ir kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą.

Pagrįstus finansinius rodiklius 2011 metams ministerija turi nustatyti dar iki šių metų pabaigos

Vyriausybė nurodė Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iš jų valdomų įmonių į valstybės biudžetą 2011-aisiais pervesti apie 300 mln. litų papildomų pajamų, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Šiandien iš esmės aptarėme ir protokolinį sprendimą, kurį galutinai patvirtinsime trečiadienį. Juo, atsižvelgiant ir į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Vyriausybei, pavedama Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms pateikti artimiausiu metu tokius sprendimus, kurie įgalintų kitais metais iš šių ministerijų valdomų įmonių papildomai gauti 300 mln. litų pajamų į valstybės biudžetą, išnaudojant visus galimus tokių pajamų šaltinius – papildomus dividendus, istorinį nepaskirstytą pelną, įmonės kapitalo struktūros peržiūrą ir nepagrindinėms funkcijoms naudojamo turto privatizavimą”, – žurnalistams sakė A.Kubilius.

Tuo tarpu energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad dėl tokio Vyriausybės siekio papildoma finansinė našta gali gulti ant vartotojų pečių.

“Energetikos įmonės yra reguliuojama sritis. Galimi įvairūs keliai, bet viena iš grėsmių – tai, kad papildoma našta gali gulti ant vartotojų”, – kalbėjo ministras.

Jis nesiryžo prognozuoti, kiek Energetikos ministerijos valdomos įmonės galėtų papildyti valstybės biudžetą: “Aš tikrai prašysiu ministerijos atstovų įmonių valdybose, kad būtų artimiausiu metu atlikti šie skaičiavimai ir kad įmonės kiek įmanoma prisidėtų prie biudžeto pajamų”.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta nauja valstybės valdomų įmonių koncepcija. Joje siūloma, kad Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet nustatys siektinus finansinius rodiklius, įskaitant ir kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą

Joje numatyta, kad valstybės įmonės ir toliau išliks pavaldžios ministerijoms, tačiau Finansų ministerija kasmet joms nustatys pagrįstus finansinius rodiklius, kuriuos 2011 metams ministerija turi nustatyti dar iki šių metų pabaigos, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

“Buvo svarstomi įvairūs tokios pertvarkos projektai. Šiandien yra patvirtintos tokios nuostatos, kurios leis mums pasiekti pirmo tikslo: pradėti tiksliai ir aiškiai skaičiuoti valstybės įmonių finansus. Už finansinius rodiklius bus atsakinga ne tik pati įmonė ir šakinė ministerija, bet ir Finansų ministerija. Šios strategijos įgyvendinimas mums leis pertvarkyti pagal pačius pažangiausius standartus įmonių valdymą, jų valdybų formavimą, tikslų formulavimą, komercinių ir nekomercinių veiklų apskaitą”, – teigė A.Kubilius.

Koncepcijoje numatoma, kad valstybės valdomos įmonės bus peržiūrėtos, siekiant atskirti komercines ir nekomercines funkcijas – komercinės įmonės bus pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves.

Planuojama, kad valstybės įmonių vadovų atlyginimai bus susieti su veiklos rezultatais, atlygio nustatymo principai bus vieši.

Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų metinės apžvalgos duomenimis, apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 mlrd. litų vertės komercinio turto, tačiau už 2009 metų į valstybės biudžetą gauta tik apie 44,8 mln. litų dividendų.

Europos Sąjungos (ES) įstatymai, kuriais siekiama liberalizuoti žemyno energetikos rinką, trukdo investuoti ir prilygsta barbariškam “plėšikavimui”, per investuotojų forumą Vokietijoje pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Jo teigimu, rengdama tokius svarbius teisės aktus, ES turėtų konsultuotis su Rusija, ir bloko liberalizavimo planai neturėtų kenkti bendradarbiavimui dujų rinkoje.

“Mūsų įmonės kartu su Vokietijos partneriais teisėtai įsigijo skirstymo turtą Lietuvoje. Dabar, remiantis trečiuoju energetikos paketu, jos iš ten yra metamos. Kas tai yra? Koks dar plėšikavimas?”, – pareiškė V.Putinas.

“Iš savo partnerių Europoje ir Šiaurės Amerikoje dažnai girdime: jeigu norite būti pasaulinės civilizuotų tautų šeimos nariais, turėtumėte elgtis civilizuotai. Tuomet kas tai yra? Ar mūsų kolegos pamiršo pagrindinius principus?”, – sakė Rusijos premjeras.

Pasak V. Putino, Rusija neprieštarauja Europos pastangoms liberalizuoti energetikos rinką ir didinti jos konkurencingumą. Kartu jis paragino sukurti “bendrą energetikos erdvę”.

“Manau, būtų pagrįsta, kad mūsų kolegos Europos Sąjungoje, Europos Komisijoje rengtų naujas ir sąžiningas tokios jautrios srities taisykles bent jau konsultuodamiesi su Rusija, kuri yra didžiausia energijos tiekėja”, – pareiškė Rusijos vyriausybės vadovas.

“Priešingu atveju nuolat atsidursime absurdiškose situacijose arba nuolat kils konfliktų, kurie kartais atsiranda iš nieko.”

Pasak V.Putino, Europa neturi kitos išeities ir turi bendradarbiauti su Maskva.

“Jūs ką, naudosite malkas? Bet malkoms gauti jums ir vėl reikės eiti į Sibirą”, – pareiškė jis.

2009 metų kovo mėnesį ES sutarė liberalizuoti energetikos rinkas, suskaidant milžiniškas komunalinių paslaugų įmones ir užtikrinant, kad nedideli dujų tiekėjai turėtų nevaržomą prieigą prie Europos infrastruktūros ir lygias galimybes konkuruoti su dominuojančiais rinkos dalyviais.

Į planą įtraukta vadinamoji “Gazprom” išlyga”, kuria siekiama neleisti ne ES įmonėms, pavyzdžiui, Rusijos valstybės valdomai dujų milžinei “Gazprom”, įsigyti strateginius skirstymo tinklus be vyriausybės pritarimo.

Premjero patarėjas Mykolas Majauskas tvirtina, kad valstybės valdomų elektros energetikos įmonių kapitalo struktūra yra neefektyvi, o dividendų valstybei jos žada tik 2012 metais.

“Deja, nepaisant valstybės valdomo energetikos sektoriaus bendrovių sukaupto apie 1,3 mlrd. litų nepaskirstyto pelno, į biudžetą jis planuoja sumokėti vos 40 mln. litų ir tik 2012 metais”, – BNS sakė M.Majauskas.

Jo teigimu, energetikos įmonių kapitalo struktūra taip pat išlieka neefektyvi – bendras nuosavas kapitalas siekia 7,9 mlrd. litų, tuo tarpu skolintas kapitalas – tik 1,2 mlrd litų, bei didelės sumos sukauptų piniginių lėšų bankuose.

“Ne paslaptis, jog energetikos sektoriuje yra nemaži resursai, kur efektyviau išnaudojant kapitalo struktūrą ir nedidinant paslaugų kainų, galima būtų mokėti valstybei priklausančius dividendus, tokiu būdu mažinant valstybės deficitą, stabdant skolos augimą ir aktyviai prisidedant ir prie šalies finansų stabilumo”, – kalbėjo premjero patarėjas.

“Verslo žinios” trečiadienį cituoja premjero patarėją ir rašo, kad VST, RST ir “Lietuvos energija” per 2008 metus sumokėjo 38 mln. litų dividendų, 2009 metais – nė lito.

“Bendras šių bendrovių nuosavas kapitalas yra 6,4 mlrd. litų. Tarptautinė tokių įmonių valdymo praktika rodo, kad jos turėtų dividendais išmokėti bent 5 proc. nuosavo kapitalo (“Polska Group” – 4,22 proc., “Eesti energija” – 5 proc., “Vattenfall” – 5,7 proc.)”, – skaičiuoja M.Majauskas.

Jis BNS sakė, kad Lietuvos atveju tai būtų apie 300 mln. litų.

Anot jo, pavyzdžiui, VST dividendai nuo 2006 metų tesudarė 60 mln. litų, tuo tarpu įmonės nuosavas kapitalas yra 1,5 mlrd. litų.

“Sveika ir stabili šalies finansinė padėtis reikalinga ne tik premjerui ar finansų ministrei, tačiau ji bus ypač svarbi ir įgyvendinant strateginius energetikos ir transporto projektus, kuriems prireiks valstybės paskolų ar kitokios valstybės iždo paramos”, – BNS pabrėžė M.Majauskas.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) trečiadienį pristatys energetikos infrastruktūros atnaujinimo per ateinantį dešimtmetį planą.

Plane, agentūros “Reuters” duomenimis, be kita ko, aptariami šie klausimai:

DUJŲ TIEKIMO SAUGUMAS

Senkant Europos dujų ištekliams, prognozuojama, kad priklausomybė nuo importo padidės nuo dabartinių maždaug 60 proc. dujų vartojimo iki 73-79 proc. 2020 metais ir iki 81-89 proc. 2030 metais.

Remiantis įvairiais tyrimais, papildomo importo poreikis svyruoja nuo 44 iki 148 milijonų tonų naftos ekvivalento iki 2020 metų ir nuo 61 iki 221 milijono tonų naftos ekvivalento iki 2030 metų.

Komisijos “N-1 kriterijaus”, t. y. sistemos iš n elementų savybės užtikrinti jos normalų darbą atsijungus vienam elementui kriterijaus, šiuo metu neatitinka penkios šalys – Lietuva, Bulgarija, Slovėnija, Airija ir Suomija.

Būtina pašalinti trukdžius dujų tinkle, pavyzdžiui, tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos.

PIETINIS DUJŲ KORIDORIUS

Strateginis šio koridoriaus tikslas – užtikrinti tiekimo į ES maršrutą, kuriuo iki 2020 metų būtų tenkinama apytikriai 10-20 proc. ES dujų paklausos, o tai sudarytų apytikriai 45-90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

NAFTOS TIEKIMO SAUGUMAS

Manoma, kad naftos paklausa Rytų ir Vakarų Europoje keisis nevienodai. Spėjama, kad per ateinantį dešimtmetį naftos paklausa Vakarų Europoje sumažės, o Rytų Europoje padidės 7,8 procento.

ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS

Prognozuojama, kad bendra ES elektros energijos gamyba padidės bent 20 proc. – nuo maždaug 3 362 teravatvalandžių 2007 metais iki 4 073 TWh 2030 metais. Šiame įvertyje neatsižvelgta į galimo didelio elektra varomų transporto priemonių paplitimo galimybę.

Iberijos pusiasalis praktiškai yra elektros energijos sala. Iki 2020 metų tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos reikės įrengti tarpusavio jungčių, kurių pajėgumas siektų bent 4 000 megavatų.

Vidurio ir Rytų Europoje reikės spręsti, kaip prijungti naujus gamybos pajėgumus prie perdavimo tinklų. Vien Lenkijoje, kaip prognozuojama, iki 2020 metų bus įrengta iki 8 gigavatų naujų pajėgumų.

Europoje reikės įrengti elektros energijos “greitkelių”, kuriais vėjo energijos perteklius būtų perduodamas iš Šiaurės jūros pietų kryptimi ir iš Viduržemio jūros šiaurės kryptimi.

Iki 2013 metų vidurio reikėtų parengti elektros energijos “greitkelių” plėtros planą, kad pirmieji “greitkeliai” būtų parengti eksploatuoti iki 2020 metų.

ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS ŠALTINIAI

Remiantis ES 2020 metų tikslais, atsinaujinantiesiems šaltiniams tenkanti bendros elektros energijos gamybos dalis turėtų sudaryti maždaug 33 proc. 2020 metais ir 36 proc. 2030 metais.

Kaip matyti iš pirmosios 21 iš 27 atsinaujinančiųjų energijos šaltinių strategijų, kurias turi pateikti ES valstybės narės, iki 2020 metų įrengtas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų šaltinių pajėgumas padidės nuo dabartinių maždaug 244 GW iki maždaug 460 GW.

Komisija tikisi, kad su Šiaurės jūra besiribojančios šalys įrengs daug ofšorinių vėjo elektrinių ir ragina koordinuoti perdavimo linijų įrengimą.

Vėjo elektrinės turėtų būti jungiamos į grupes, kad sumažėtų sąnaudos linijų tiesimui. Vien Vokietijoje sujungimo sąnaudos galėtų būti sumažintos 30 procentų. Visoje Šiaurės jūroje išlaidos iki 2030 metų galėtų būti sumažintos beveik 20 procentų.

IŠMANIEJI TINKLAI

Iki 2011 metų pradžios Komisija suteiks atitinkamoms įstaigoms įgaliojimus suderinti ES išmaniųjų tinklų standartus.

Komisija išnagrinės, ar išmaniųjų tinklų veikimui būtinos duomenų apsaugos priemonės.

Jeigu investicijų grąža bus pernelyg maža, siekiant visuomenės interesų, plėtojant šiuos tinklus bus naudojamos valstybinės lėšos.

ANGLIES DVIDEGINIO VAMZDYNAI

Komisijos tyrėjai teigia, kad iki 2030 metų gali reikėti maždaug 8,8 tūkst. kilometrų ilgio CO2 transportavimo vamzdynų, į kuriuos reikės bendrai investuoti 9,1 mlrd. eurų.

"Veido" archyvas

1 kv. m šildymo kaina nuosavame name mažesnė nei daugiabutyje, tačiau ir namų savininkus sąskaitos žiemą verčia ieškoti mažiau patogių, bet pigesnių šildymosi galimybių

Individualių namų šildymo įrangą parduodančių įmonių vadovai pastebi, kad pastaruoju metu vėl pradėjo didėti kietojo kuro, tai yra malkų arba medžio granulių, katilų paklausa. Modernių automatizuotų dujinių ar dyzelinio kuro šildymo sistemų privalumus ekonomikos augimo metais jau spėję įvertinti lietuviai praėjusią žiemą griebėsi už galvų, mat dujininkų sąskaitos už mėnesį persivertė per tūkstantį litų.

Dideli ir ilgai užsitęsę šalčiai tapo išbandymu ir itin progresyvioms geoterminio šildymo sistemoms: jas brangiai įsirengusieji tikėjosi nemokamai naudotis žemės šiluma, tačiau lietuviška realybė pasirodė esanti rūstesnė už mokslinius apskaičiavimus, tad teko šildytis brangiausiu būdu – elektra.

Užsakymų trūkumu net ir sunkmečiu nesiskundžia židinių statytojai – ypač dabar paklausios sandarios židinių sistemos, kurios per ortakius gali prišildyti dalį ar net visą namą.

Tačiau vienareikšmiškai atsakyti, kuris šildymo būdas individualių namų savininkams Lietuvoje yra tinkamiausias ar patraukliausias, – sudėtinga. Mat kietojo kuro katilai ar židiniai – pigiausias šilumos šaltinis, bet jie reikalauja nuolatinės priežiūros. O juk retas šiais laikais turi noro dirbti “pečkuriu”. Dujinis šildymas švarus ir patogus, tačiau šio kuro kaina kasmet šuoliuoja tik aukštyn. Panaši alternatyva – dyzelinio kuro katilinės, bet jos suryja dar daugiau pinigų. Ką jau kalbėti apie pigiausius įrengti, bet kas mėnesį įspūdingiausias sąskaitas prisukančius elektrinius radiatorius.

Malkų renesansas

44-erių metų Gintautas Jankūnas dabar kiekvieną dieną pradeda vizitu į savo šeimos nuosavo namo rūsyje įrengtą katilinę. Įmeta kelias malkas į per naktį dar ne iki galo atvėsusią krosnį, ir netrukus po namus pasklinda šiluma. 200 kv. m name prieš penkerius metus buvo įrengta automatizuota dujinio šildymo sistema, tačiau kartu į bendrą šildymo sistemą įmontuotas ir kietojo kuro katilas, nes kadaise, prieš dešimt metų statant namą, dujos iki namo dar nebuvo atvestos ir kūrenti malkomis šeimai pasirodė priimtiniausia. “Dabar labai džiaugiuosi, kad įsirengdamas dujinę sistemą pasilikau ir senąjį katiliuką. Praėjusios žiemos sąskaitos už dujas pribloškė visus nuosavų namų savininkus”, – “Veidui” pasakoja ponas Gintautas.

Pernai per šalčius namo šildymas jam atsiėjo iki 600 Lt per mėnesį, todėl šios žiemos Gintautas laukia apsirūpinęs gerokai didesniu kiekiu malkų. “Man jos praktiškai nieko nekainuoja – turiu nuosavo miško, tad su sūnumi susipjovėm, susikapojom ir parsivežėm”, – džiaugiasi ūkiškas vyras.

Jis nebamba, kad dabar tenka nemažai laiko praleisti namo katilinėje kūrenant krosnį, valant pelenus: “Džiaugiuosi, kad apskritai turiu tokią galimybę. Per sunkmetį šeimos pajamos sumažėjo, tad augančios šildymo sąskaitos būtų pernelyg skausmingos”.

Šio namo šeimininko pavyzdys puikiai iliustruoja individualių namų šildymo įrangos rinkos aktualijas: visi “Veido” kalbinti šildymo įrangos pardavėjai nurodė dabar labiausiai didėjant kietojo kuro katilų paklausą. “Iki krizės labiausiai augo dujinių sistemų pardavimas. Dabar jas jau pradeda lenkti malkomis kūrenami katilai”, – sako šildymo įranga prekiaujančios individualios įmonės savininkas Saulius Štarulis.

Daugelio Vakaruose žinomų šildymo katilų prekybos teises turinčios bendrovės “Durupis” projektų vadovas Audrius Būtėnas taip pat skaičiuoja, kad kietojo kuro katilai šiuo metu baigia aplenkti dujinius. “Anksčiau pirkėjams labiausiai rūpėdavo komfortas: užprogramavai sistemą pageidaujamai temperatūrai, ir ji pati sau reguliuoja, kada atvėso ir reikia šildyti labiau, o kada apsukas galima mažinti. Dabar viskas atsiremia į kainą – ir ne tiek į vienkartinę šildymo sistemų įrengimo, kiek į kasmėnesinių mokesčių išlaidas”, – aiškina specialistas.

Pašnekovai pastebi, kad ypač didėja susidomėjimas medžio granulėmis kūrenamomis šildymo sistemomis. Jos yra tarpinis variantas tarp visiškai automatizuotų dujinių ar dyzelinio kuro katilų ir nuolatinės priežiūros reikalaujančių kūrenamų malkomis.

Medžio granulių šildymo sistemą savo name Vilniaus pakraštyje įsirengęs 35-erių metų Gintaras Mickus jai priekaištų neturi: katilinė automatizuota, užtenka specialią talpyklą kartą per savaitę pripildyti granulių ir savaitgalį išvalyti pelenus, kurių prisikaupia maždaug kibiras. 150 kv. m namui apšildyti šeima kasmet perka granulių už maždaug 2,5 tūkst. Lt. Dar maždaug 600 Lt tenka išleisti malkoms – jomis kūrenamas svetainėje įrengtas židinys, ortakiais pašildantis tris namo kambarius. “Kol nėra šalčių, pakanka ir židinio. Šiemet katilinę užkūriau tik nuo lapkričio”, – sako G.Mickus.

Išbandymai modernioms technologijoms

Penkerius metus name netoli Vilniaus gyvenantis 45-erių metų Algimatas Š. yra įsirengęs dyzelinio kuro katilinę ir iš esmės ja sako esąs patenkintas – technologija švari ir komfortiška. “Žinoma, mieliau būčiau rinkęsis dujinį šildymą, tačiau mūsų namas stovi atokiau, tad atvesti dujas būtų kainavę pernelyg brangiai”, – dėsto pašnekovas. Tiesa, dabar kas mėnesį jam tenka apmokėti gana dideles šildymo sąskaitas – maždaug po 700 Lt per mėnesį už 250 kv. m namą. Be to, dar teko įsirengti specialias kuro talpyklas. Kita vertus, patį dyzelinį kurą, kuris namams šildyti parduodamas be akcizo mokesčio, šis šeimininkas gali pirkti bet kada, nutaikęs momentą, kai jis būna pigesnis.

“Dabar viską daryčiau kitaip – gyveni ir mokaisi. Visų pirma negailėdamas investuočiau į namo sandarumą, tada įrengčiau malkomis kūrenamų židinių su ortakiais sistemą ir tik šalia jos – automatizuotą katilinę”, – įžvalgomis dalijasi “Veido” pašnekovas.

Uždaras židinių su ortakiais sistemas įrengiančios bendrovės “Statybininkas” direktorius Vidas Norbutas tvirtina, kad tokia įranga šilumą name palaiko iki 12 valandų, tad malkų užtenka įmesti du kartus per parą. “Žinoma šalia būtinai turi būti alternatyvi automatinė sistema, kuri įsijungia, kai temperatūra labai nukrinta”, – aiškina jis.

Šildantis šiuo būdu patalpų temperatūrą nesunku reguliuoti mechaniškai: įleidus daugiau deguonies, malkos dega kaitriau. Beje, ši įmonė siūlo dar ir modernesnę sistemą – į ją įjungiamas ir vandens šildymo boileris, kurį kaitina šilumos energija, susigrąžinama iš kamino. “Per kaminą paprastai iškeliauja apie pusę šilumos, o mes bent dalį jos susigrąžiname”, – tvirtina V.Norbutas, už tokios sistemos įrengimą maždaug 150 kv. m name prašantis 12 tūkst. Lt.

Kitas vilnietis, 35-erių metų Mindaugas Pocius, pernai pirmą kartą žiemojo savo moderniame 250 kv. m name, kuriame įrengta geoterminio šildymo sistema. “Tikėjausi minimalių sąskaitų – juk į įrangą investavau apie 70 tūkst. Lt. Tačiau šalčiausią mėnesį ji siekė net tūkstantį litų”, – stebisi šeimininkas. Tąsyk, spaudžiant rekordiniams šalčiams, žemės šilumos nebeužteko, sistema persijungė į šildymo elektra režimą.

"Veido" archyvas

Geoterminis šildymas: nemokama žemės šiluma, bet brangu įsirengti sistemą, be to, šis būdas neefektyvus spaudžiant šalčiams

Beje, moderniausios technologijos sunkiai skinasi kelią ne tik Lietuvoje – jų plėtra nedidelė ir kur kas turtingesnėse Vakarų šalyse. “Vokiečiai labai racionalūs, pirmiausia suskaičiuoja, per kiek metų jiems viskas atsipirks. Todėl geoterminis šildymas yra greičiau entuziastų daržas, nei naujakurių kasdienybė”, – “Veidui” aiškina 43-ejų metų Pietų Vokietijoje, Heidelberge, gyvenanti Rita H.

Pasak jos, ir saulės baterijų sistemos čia populiarios tik dėl to, kad jas dosniai dotuoja vyriausybė. Pati Rita su vyru Peteriu gyvena nuosavame 250 kv. m name, šildomame dujomis. Mėnesio sąskaita šildymo sezono metu siekia apie 150 eurų (518 Lt). “Dujų ir dyzelinio kuro katilinės – du populiariausi šildymo būdai vokiečių namuose. Malkas perkame nebent židiniams, kurie pas mus įrengiami tik dėl jaukumo”, – užbaigia pašnekovė.

1 kv. m šildymo kaina nuosavame name mažesnė nei daugiabutyje, tačiau ir namų savininkus sąskaitos žiemą verčia ieškoti mažiau patogių, bet pigesnių šildymosi galimybių

Malkos: pigu, bet nepatogu – tenka nuolat dirbti “pečkuriu”

Medžio granulės: veikia automatiškai, bet kuras nepigus

Dujos: labai patogu, bet jau gana brangu

Dyzelinis kuras: nereikalauja priežiūros, bet itin brangu

Geoterminis šildymas: nemokama žemės šiluma, bet brangu įsirengti sistemą, be to, šis būdas neefektyvus spaudžiant šalčiams

Lentelė
Šildymo būdų palyginimas
150 kv. m namas su karšto vandens poreikiu keturių asmenų šeimai, kai šilumos poreikis 19 800 kW per metus (vidutinio komforto lygis)
Šildymo būdas    Kuro kaina per mėnesį    Įrangos kaina    Savybės
Šildymas malkomis    248 Lt    Iki 6 tūkst. Lt    Minimalus komfortas – reikia dažnai kūrenti, temperatūra svyruoja priklausomai nuo kūrenimo intensyvumo
Šildymas medžio granulėmis    249 Lt    Apie 17 tūkst. Lt    Patogus būdas – reikalauja mažai priežiūros (jei katilas su visa automatika)
Šildymas dujomis    297 Lt    Apie 12 tūkst. Lt    Patogus būdas – lengva eksploatuoti. Priklausomybė nuo kylančios dujų kainos
Geoterminis šildymas    371 Lt    Iki 70 tūkst. Lt    Patogus būdas. Kai lauko temperatūra žemesnė nei minus 5 °C, reikalingas papildomas šilumos šaltinis
Šildymas dyzeliniu kuru    424 Lt    Apie 25 tūkst. Lt    Patogi alternatyva, kai nėra galimybės įsivesti dujų. Reikalingos kuro talpyklos
Šildymas elektra    743 Lt    Iki 3 tūkst. Lt    Pats paprasčiausias, bet brangiausias būdas
Šaltinis: www.namusildymas.lt

Oficialiai “Visuomio” idėja palaidota, bet ji tyliai vykdoma per energetikos sektorių. Nedidelė, mažai kam žinoma įmonė per dieną tapo milžiniškos vertės turto šeimininke.

Tokį ekonominį stebuklą pasiekė valstybinio kapitalo bendrovė “Kruonio investicijos”. Įmonė vos per mėnesį perėmė bendrovių “Lietuvos energija”, “Rytų skirstomieji tinklai” (RST) bei VST turto už šimtus milijonų litų. Ir pakeitė pavadinimą – neregėtai praturtėjusi “Kruonio investicija” dingo iš verslo žemėlapio. Nuo šiol ji žinoma nauju vardu – “NT Valdos”.

„Vilniaus diena“ rašo:

Dideliais turtais nedisponavusi įmonė per vieną dieną tapo turbūt turtingesnė nei “Lietuvos energija”, RST ir VST kartu sudėjus. “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis diena.lt teigė, esą toks turto žarstymas primena neseniai palaidotą “Visuomio” – bendrovės, kuri valdytų visą valstybės turtą, idėją.

“Primena, kalbos nėra. Nežinau, ar “Visuomį”, ar “Leo LT”, bet primena, – nusijuokė R.Rudzkis. – O koks šios koncentracijos tikslas, sunku pasakyti.”

Bendrovė “NT Valdos” tapo šimtais milijonų litų vertinamo turto šeimininke. Viskas įvyko per vieną dieną, spalio 21-ąją. “NT Valdoms” visos trys energetikos įmonės – “Lietuvos energija”, RST ir VST – geranoriškai perdavė viską, išskyrus elektros linijas, pastotes bei kitą energijos tiekimui būtiną turtą. Nuo spintos iki pastato.

Nors “NT Valdų” pavadinimas perša išvadą, jog bendrovė dirba su nekilnojamuoju turtu, ji tuo toli gražu neapsiriboja. Štai “Lietuvos energija” rugsėjį vykusiame akcininkų susirinkime nutarė “NT Valdoms” perduoti beveik visą savo turtą: pastatus, pavėsines, šaldytuvus, automobilius, oro kondicionierius ir net baldus. Netgi “Lietuvos energijos” simbolis – skulptūra “Elektra” – nuo spalio 21-osios yra “NT Valdų” nuosavybė.

Didžiulės vertės turtą “NT Valdoms” perdavė ir RST bei VST. Pavyzdžiui, buvusi RST būstinė sostinės P.Lukšio gatvėje dabar priklauso naujam šeimininkui, o RST išsikėlė į “Lietuvos energijos” patalpas.

Visą šį turtą elektros įmonės perdavė mainais į “NT Valdų” akcijas. “Lietuvos energijai” nuo spalio 21-osios priklauso 41,4 proc. bendrovės akcijų, RST ir VST – po beveik 29 proc.

Elektros energetikos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Neverauskas dienraščiui teigė, esą turto išpumpavimas į “NT Valdas” atrodo ne itin logiškas. Esą energetikos įmonės iš šios bendrovės turės nuomotis turtą, kuris dar prieš porą mėnesių joms priklausė.

“Atskirtas turtas: pastatai, transportas, net baldai. Vieną turtą jos nuomosis. Ne tik nekilnojamąjį turtą – ir transportą. Gal net ir žemė po pastatais atitenka turto įmonei. Kėlėme tą klausimą. Girdi, tie užsiiminėja savo reikalais, o čia turto specialistai efektyviai tvarkysis”, – kalbėjo J.Neverauskas.

Pasak jo, profsąjunga mėgino išgauti atsakymus į daugybę klausimų, tačiau tiek energetikos įmonių, tiek “NT Valdų” vadovybė atsakymų pašykštėjo. Profsąjungos vadovas taip pat abejojo, ar toks veiklų išskaidymas leis elektros įmonėms sutaupyti – esą gali būti, kad naujojo tarpininko paslaugos kirs per jų kišenę.

R.Rudzkis apie naują darinį energetikos sektoriuje:

Primena, kalbos nėra. Nežinau, ar “Visuomį”, ar “Leo LT”

Tikslas – nauja AE?

Analitiko R.Rudzkio manymu, gali būti, jog energetikos įmonių turtas į vienas rankas sukrautas dėl to, kad kitaip turbūt bus neįmanoma, pavyzdžiui, pastatyti naują atominę elektrinę (AE).

“Energetikos ministerija kelia ambicingus tikslus. Tokiems tikslams realizuoti, žinoma, reikia jėgų koncentracijos. Jeigu AE projektas bus vykdomas, neišvengiamai teks daryti tokias koncentracijas. Kitas klausimas – ar ne pernelyg ambicingi tie tikslai, ar jie mūsų šaliai pagal jėgas?”, – svarstė ekonomistas.

Tačiau, pasak jo, Lietuva galbūt klysta rinkdamasi prioritetus. “Ar tikslinga sau kelti pernelyg ambicingus tikslus? Uždavinių ir grėsmių mums Lietuvoje per akis. Ir skurdas, ir emigracija didžiulė. Ar mūsų šalis yra tokioje būklėje, kad galėtume vykdyti ambicingus energetikos projektus? – retoriškai klausė R.Rudzkis. – Aš Lietuvos finansinius resursus koncentruočiau kita linkme, siekiant kuo greitesnio ekonomikos augimo.”

Kainoms neatsilieps. Kol kas

Nors beveik visas pagrindinių elektros sektoriaus įmonių turtas perpumpuotas į vienas rankas, tai bent jau kurį laiką neturėtų atsiliepti elektros energijos kainoms. Tokią nuomonę dienraščiui išsakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atstovė Ana Selčinskienė.

“Tai neatsilieps kainoms. Nuo kitų metų galiosiančios viršutinės kainų ribos nustatytos pagal seną modelį, ir jos galios trejus metus”, – aiškino A.Selčinskienė.

Tačiau jeigu elektros įmonės remdamosi turtiniais motyvais prašys kelti kainas, VKEKK neskubės tokių prašymų tenkinti. “Komisija tai labai atidžiai įvertins”, – pridūrė A.Selčinskienė.

Lietuvoje viešėjęs JAV energetikos ambasadorius Eurazijos šalims R.Morningstaras žada, kad Europos dujų rinka nebebus monopolinė, o dujas galėsime pirkti ne tik iš Rusijos ar Azerbaidžano, bet net iš pačių JAV ar Irako.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai energetikos guru vadinamas Richardas Morningstaras buvo paskirtas JAV energetikos ambasadoriumi Eurazijos šalims, svarbiausia jo užduotimi tapo Europos dujų rinkos monopolio išardymas. Vienas būdų tai padaryti – nutiesti “Nabucco” dujotiekį, kuriuo europiečiai, taip pat ir Lietuva, galėtų gauti dujų ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų tiekėjų, tarkime, Kaspijos jūros regiono šalių.

Už to slypi ir pačių amerikiečių interesai – tiek politiniai, tiek finansiniai. Tad R.Morningstaras daro viską, kad neišsipildytų praėjusią savaitę Rusijos vicepremjero Igorio Sečino išsakyti žodžiai, neva “Nabucco” apskritai neturi jokios ateities, taigi dėl jo apskritai neverta stengtis.

Tačiau JAV energetikos ambasadorius Eurazijos šalims turi savo argumentų, kodėl projektas nežlugs. Kokie jie – klausiame paties R.Morningstaro.

V.: Ar galima teigti, kad atstovaujate JAV interesams remti “Nabucco” dujotiekio projektą?

R.M.: “Nabucco” – tik dalis projekto. Mes labai palaikome “Nabucco” ir visą pietinę atšaką, tačiau Europai dar labai aktualu diversifikuotas ir nenutrūkstamas energijos tiekimas ir energetinis saugumas. Lietuvai ir visai Europai tai nepaprastai svarbu.

V.: Tačiau kol kas “Nabucco” dujotiekio projektas nevyksta itin sklandžiai. Nėra nei aiškių dujų pirkėjų, nei tiekėjų. Kokių dar esama sunkumų siekiant, kad 2015 m. šis dujotiekis pradėtų veikti?

R.M.: Neabejoju, kad pietinis vamzdynas tikrai veiks, o dujos iš Kaukazo ir Centrinės Azijos per Turkiją juo pasieks Europą.

“Nabucco” – tik viena iš jo altenatyvų. Pavyzdžiui, dar yra TIGI dujotiekis, jau dabar jungiantis Turkiją, Graikiją ir Italiją.

Žinoma, politine prasme “Nabucco” būtų tinkamiausias, ypač kalbant apie Centrinės ir Rytų Europos aprūpinimą dujomis, tačiau tai ne vien politika, tai – ir pinigai.

Gali būti, kad dujų tiekėjai nuspręs, jog projektas turi būti įgyvendintas etapais. Juk tai – komerciniai sprendimai.

V.: Bet juk gali būti, kad vienos ar kitos šalys atsisakys dalyvauti projekte vien dėl to, kad neturės lėšų nutiesti savo atšaką. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbta, kad Bulgarija sutiko diskutuoti su Rusija dėl dujotiekio “South Stream” tiesimo, nes tam, kad galėtų nutiesti atšaką iki “Nabucco” ir iš jo apsirūpinti dujomis, jai trūksta 80 mln. JAV dolerių.

R.M.: Nenorėčiau komentuoti Europos šalių finansinių pajėgumų ir finansavimo apskritai, tačiau atkreipsiu dėmesį – jūs teisingai pastebėjote, kad Bulgarija sutiko tik padiskutuoti su Rusija. Netikiu, kad ji trauktųsi iš “Nabucco” projekto, nes šis jai yra pigesnių dujų garantija.

V.: O ar pakanka dviejų tiekėjų, – tarkime Rusijos ir kurios nors Kaspijos regiono šalies – kad dujos Bulgarijai ir kitoms Europos šalims iš tikrųjų atpigtų? Juk “Nabucco” vamzdynu, geriausiu atveju, bus tiekiama tik apie 5 proc. Europai reikalingų dujų?

R.M.: Taip, “Nabucco” vamzdynu iki 2020 m. planuojama tiekti apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų, ir tai yra apie 5 proc. to, ką suvartoja europiečiai. Tai – nedidelis kiekis, kad galėtume kalbėti apie energetinio saugumo užtikrinimą. Dėl to ir sakau, kad “Nabucco” – tik viena iš alternatyvų. Tačiau ji ypač svarbi būtent Centrinei ir Rytų Europai.

V.: O kokios yra kitos? Pavyzdžiui, Lietuvai?

R.M.: Lietuva pasirinko labai gerą subalansavimo strategiją, kurioje atsižvelgiama į daugybę faktorių. Jūs bendradarbiausite su skirtingais savo kaimynais, o tai ir yra svarbiausia užsitikrinant energetinį saugumą.

Juk dabar, būnant Vilniuje, mes su jumis kalbame apie Pietų Europos vamzdynus, kurie aktualūs ir Lietuvai – tai rodo, kad visos šalys tarpusavyje susijusios, ir kalbant apie diversifikavimą, negalima atskirai paimti nei vienos šalies, nei kurio nors vamzdyno.

V.: O kas yra diversifikavimas kalbant apie tiekėjus? Kiek jų reikėtų Europai ir kokie jie galėtų būti, be Azerbaidžano, kuris pats dar neapsisprendęs? Juk ne taip seniai daug vilčių buvo dėta į Turkmėnistaną, bet šis jau atsuko nugarą ir dabar dujas tiekia Kinijai.

R.M.: Derybos vyksta su skirtingomis šalimis. Tas pats Azerbaidžanas svarsto, kada, kokiomis sąlygomis, kokiu mastu galėtų tiekti dujas. Dujų atsargų yra daug.

V.: Ar tiesa, kad derybos vyksta net su Iraku?

R.M.: Irakas turi labai daug dujų, ir neatmetu, kad ateityje jos galėtų būti tiekiamos Europai. Be to, yra ir kitų šalių Vidurio Rytuose, iš kurių būtų galima gauti dujų.

Kodėl nesvarstyti įvairių variantų. Negaliu teigti, kad Europa niekada nepirks dujų kad ir iš JAV. Mes jų turime labai daug.

V.: Galiausiai, paskutinis klausimas. Norėtųsi išgirsti Jūsų prognozes, kaip atrodys Europos dujų rinka po penkerių ar dešimties metų ir kiek dujos kainuos?

R.M.: To pasakyti neįmanoma. Žinau tik viena: Lietuva ir kitos šalys energetiškai bus daug saugesnės, nei yra dabar.

Nors visiems šalies gyventojams jau dabar rūpi, kiek kitąmet reikės mokėti už elektrą, dujas ir vandenį, atsakingų institucijų vadovai skėsčioja rankomis ir aiškina, kad tai paaiškės tik gruodžio pradžioje.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai teigia, kad pagrindo brangti elektrai nėra, tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę paskelbė, jog šalies gyventojams už elektrą kitąmet gali tekti mokėti dviem centais daugiau. Tuo tarpu Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis teigia, kad šis pareiškimas yra neatsakingas, mat tai esą signalas elektros importuotojams didinti kainą.

Šiek tiek daugiau aiškumo dėl kitų metų dujų kainos. Praėjusią savaitę Kainų komisijai nustačius mažesnį dujų transportavimo viršutinių ribų tarifą ir krintant importuojamai dujų kainai, bendrovė “Lietuvos dujos” vartotojams žada maždaug trimis centais mažesnį tarifą nei dabar. Beje, mažėjančią importuojamų gamtinių dujų kainą jau jaučia ir centralizuotos šilumos bei karšto vandens vartotojai.