LEO LT likvidavimą ir vykdant energetikos sektoriaus pertvarkymo planą likviduojama bendrovė birželio 4 dieną įnešė jos valdomas AB VST ir didžiąją dalį valdomų AB „Lietuvos energija“ akcijų, o birželio 5 dieną jos valdomas AB RST akcijas į UAB VAE įstatinį kapitalą. Vyriausybė taip pat įnešė AB Lietuvos elektrinė akcijas.

Šios operacijos iš esmės užbaigia LEO LT, AB likvidavimo procedūras ir pradeda Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarkos projektą pagal Vyriausybės patvirtintą planą. Šiuo metu LEO LT nebedirba nė vienas darbuotojas, išskyrus paskirtąjį likvidatorių.

„Šis formalus juridinis aktas yra simbolinis atskaitos taškas. Jis konstatuoja, kad LEO LT egzistavimas baigtas, o naudos vartotojams, energetikos veiklų atskyrimo, ir energetinės nepriklausomybės principais pagrįsto elektros ūkio pertvarkos projekto įgyvendinimas pradėtas. Kapitalo struktūros pasikeitimas taip pat leis akcijų savininkei – Lietuvos valstybei – operatyviai ir lanksčiai įgyvendinti tolesnius elektros energetikos sektoriaus pertvarkos plane numatytus veiksmus“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ bus atskirti elektros perdavimo tinklai, perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir rinkos operatorius „Baltpool“. Atskyrus elektros energijos perdavimo veiklą Lietuvoje bus įgyvendinti ES trečiojo energetikos paketo reikalavimai.

Latvijoje susitinkantys trijų Baltijos šalių aplinkos ministrai diskutuos apie planuojamą atominių elektrinių statybą Baltarusijoje ir Kaliningrade bei pasirašys naują susitarimą dėl bendradarbiavimo aplinkos srityje.

Kaip pranešė Aplinkos ministerija, ketvirtadienį ir penktadienį aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas lankosi Dagdoje, kur susitinka su Latvijos bei Estijos kolegomis.

Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Aplinkos komiteto aplinkos ministrų posėdyje taip pat bus nagrinėjami jūrinės aplinkos klausimai, atliekų tvarkymo problemos: tarpvalstybinio atliekų pervežimo kontrolės gerinimas, akcentuojant žaliųjų ir asfalto atliekų pervežimo kontrolę. Bus kalbama apie Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą, atsinaujinančius energijos šaltinius.

Sutikimo metu bus pasirašytas naujas susitarimas tarp trijų Baltijos valstybių dėl bendradarbiavimo aplinkos srityje.

Šiuo metu galioja prieš penkiolika metų Taline pasirašytas susitarimas, tačiau, anot ministerijos, jis nebeatitinka dabartinės situacijos bei politinio konteksto.

Naujajame susitarime įrašoma nuostata, raginanti kelti bendrus nacionalinės reikšmės klausimus Europos Sąjungos lygmeniu ir pritarti jų sprendimui.

Susitarimo tikslas – tęsti trišalį bendradarbiavimą aplinkos apsaugos ir aplinkos taršos prevencijos srityse, plėtoti ekonominius, mokslinius ir techninius ryšius, siekiant bendromis pastangomis išspręsti regionines ir globalias ekologines problemas.

Siekiant šio tikslo, bus tiriamos regioninės aplinkos problemos, ieškoma veiksmingesnių priemonių saugant aplinką. Šalys nuolat keisis informacija apie aplinkos būklę, informuos viena kitą apie aplinkos srityje susiklosčiusias ekstremalias situacijas, nedelsdamos imsis bendrų veiksmų siekdamos pašalinti jų padarinius.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) tikina, jog Briuselis dės visas pastangas, kad Lietuva būtų sujungta su Europos energetikos ir transporto rinka.

“Tai mums yra svarbiausias prioritetas. Šiuo metu mes investuojame 275 mln. eurų į Baltijos tinklų sujungimo planą”, – po trečiadienį ryte Vilniuje vykusio susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė J.M.Barroso.

Europos Komisijos vadovas sakė, kad Baltijos šalių energetikos, transporto jungtys bus prioritetinis Europos Sąjungos klausimas. Anot jo, nereikėtų pamiršti ir aplinkosaugos.

“Komisija palaikys Lietuvą”, – tikino J.M.Barroso.

J.M.Barroso antradienį Vilniuje pareiškė, jog EK svarstytų galimybę finansiškai paremti planuojamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimą, o planuojamo Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektą šiuo metu prižiūrėti geriausia patikėti Aukšto lygio grupei, kuri rengia Baltijos energetikos jungčių planą.

Per darbinius pusryčius Prezidentūroje trečiadienį ryte buvo aptarta Europos Sąjungos (ES) ekonominė ir finansinė situacija, energetikos plėtros klausimai.

J.M.Barroso į Vilnių atvyko dalyvauti Baltijos jūros valstybių tarybos vadovų susitikime. Jame trečiadienį ketinama aptarti regiono viziją ir tartis, kaip galima tobulinti bendradarbiavimo formatus.

Baltijos jūros regiono Davosu vadinamą Baltijos plėtros forumą antradienį atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė alternatyvų energetikoje siekį, energetinio bendradarbiavimo ir inovacijų svarbą.

“Tai būtų, tos aktualijos, kurias paminėjau savo kalboje – energetika, kuri turėtų apjungti regioną ir mus sujungti su likusia Europa, ko dar nėra”, – po atidarymo ceremonijos žurnalistams sakė prezidentė.

Pasak prezidentės, alternatyvų energetikoje būtina siekti ir dųjų, ir kituose sektoriuose.

“Pirmiausia mums reikalinga bet kokia energetinė alternatyva, ne tik dujų, bet kokia, bet, aišku, ir dujų. Kalbamės su Europos Komisija, neseniai esu gavusi patvirtinimą iš EK pirmininko J.M.Barroso, kad dujų jungčiai su Lenkija bus skirtos europinės lėšos”, – sakė D.Grybauskaitė.

“Taip pat mes kalbame apie skalūnų vystymą, suskystintųjų dujų terminalą. Tai didžiulė konkurencija Rusijos dujoms, nes per suskystintųjų dujų terminalą galime atsivežti dujas iš viso pasaulio”, – pridūrė šalies vadovė.

Ji pažymėjo, kad Baltijos šalys labai kenčia dėl energetinės izoliacijos, o Baltijos energetikos rinkos sukūrimas – vienas svarbiausių tikslų siekiant išsiveržti iš izoliacijos. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva planuoja įgyvendinti Europos Sąjungos 3-iąjį energetikos paketą dujų rinkoje.

“Kadangi Lietuvoje nėra veikiančios dujų rinkos, dujų kainos yra 38 procentais didesnės negu Vokietijoje. Imamės priemonių šiai padėčiai keisti. (…) Be ryžtingų veiksmų tradiciniuose energetikos sektoriuose, privalome aktyviau plėtoti alternatyviąją energetiką”, – sakė prezidentė.

Pagrindinės nišos veikti Lietuvos valdžios atstovams ir verslui, jos nuomone turėtų būti pati Baltijos jūra – žvejyba, turizmas, transporto išvystymas, inovacijos, mokslas ir tyrimai.

“Tai pagrindiniai prioritetai, kurie kaip nišos visam Baltijos regionui ir Lietuvai taip pat. Tiesiog reikia pasinaudoti jomis, tai objektyvi terpė, kurioje gyvename ir pasistengti, kad nebūtume atsilikėliai. (…) Galime pajudėti ir iniciatyvos turime, tiesiog norėčiau jus visus pakviesti, kad truputį optimistiškiau save vertintumėme. Galbūt cinizmo turime turėti mažiau, labiau savimi reikia pasitikėti. Esame išsilavinusi tauta, ir daug ką galime parodyti”, – sakė D.Grybauskaitė.

Sakydama atidarymo kalbą “Baltijos Davosu” vadinamame Baltijos plėtros forume prezidentė pasidžiaugė, kad šis forumas vyksta jau 19-us metus ir kad “globaliame pasaulyje ir globalių problemų apimtyje mes iki šiol gebame rasti ir regioninius sprendimus.

“Po vieną mes sėkmingi būti nebegalime, galime būti sėkmingi tik būdami kartu”, – kalbėjo prezidentė.

D.Grybauskaitė paragino visas regiono valstybes suvienyti ne tik politines pastangas, bet ir materialinius išteklius Baltijos jūrai išsaugoti.

“Pradedant nuo per karus paskandintų sprogmenų ir amunicijos neutralizavimo, baigiant retų gyvūnijos ir augalijos rūšių apsauga. Baltijos jūra yra mūsų pasididžiavimas, identiteto dalis. (…) Kartu tai ir pati jautriausia, lengviausiai pažeidžiama jūra. Jos trapiai ekosistemai iškilęs didžiulis pavojus dėl nepaprastai intensyvios ekonominės veiklos”, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Baltijos plėtros forume dalyvauja Baltijos šalių, Norvegijos ir Suomijos ministrai pirmininkai, Lietuvos ir Danijos užsienio reikalų ministrai, Švedijos ūkio ir energetikos ministrė, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu), Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rufus Yerxa (Rufusas Jerksa), stambių Baltijos jūros šalių energetikos, konsultacijų ir kitų įmonių, asocijuotų verslo struktūrų, tarptautinių finansinių institucijų vadovai, mokslo institucijų analitikai.

Antradienį ir trečiadienį Lietuvoje taip pat vyksta Baltijos jūros valstybių tarybos posėdis.

"Veido" archyvas

Lietuva siekia denonsuoti arba iš esmės pakeisti mums nepalankią ir ES teisę pažeidžiančią Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo sutartį.

Lengviau suvokti, kaip branduoliniame reaktoriuje išgaunama energija, nei kaip galima sėkmingai vykdyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo darbus, kai pagal sutartį Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) administruoja tam skirtas ES lėšas, tačiau neprisiima atsakomybės už jų panaudojimą, o Lietuvai tenka atsakomybė už projektų įgyvendinimą, bet ji nevaldo tam skirtų lėšų. Be to, sutartis pažeidžia ES teisę, nes visi per ERPB finansuojami darbai, paslaugos ir prekės neapmokestinamos jokiais mokesčiais. Europos Komisija Lietuvos Vyriausybę oficialiai paragino spręsti šią koliziją. Tik kažin ar lengva bus tai padaryti, nes dabartinė padėtis daug kam labai patogi.

Gali dirbti rusai ar kazachai, bet ne japonai ar amerikiečiai

Prieš savaitę Vilniuje ERPB Branduolinės saugos departamento direktorius Vince’as Novakas absurdu pavadino naujojo AE generalinio direktoriaus Osvaldo Čiukšio kalbas, kad milijardas eurų jau išleista, o darbų vos matyti. Nors svečiui teko pripažinti, kad pagrindinių darbų rangovas “Nukem Technologies” vėluoja statyti panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelę, jis ramino, kad visi darbai bus baigti laiku.

Kitokios O.Čiukšio prognozės: “Dalis svarbiausių darbų tepasiekė pirminę stadiją arba vėluoja. Pagrindiniai projektai – panaudoto branduolinio kuro saugyklos bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas, kuriuos finansuoja ERPB, o vykdo “Nukem Technologies”, vėluoja trejus ketverius metus. Pirminiais skaičiavimais, tik dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos vėlavimo Ignalinos AE kas mėnesį patiria per 3,5 mln. Lt nuostolių”. O tie milijonai juk mokami iš tų pačių fondų, tad ar užteks pinigų visiems būtiniems AE eksploatavimo darbams užbaigti?

Energetikos ministerija užsimojo griežčiau kontroliuoti šiuos procesus. Tačiau tam reikia arba iš esmės keisti arba nutraukti Lietuvos ir ERPB sutartį dėl tarptautinio Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo veiklos. Kad ši sutartis akivaizdžiai nesubalansuota, o ERPB nustatytos procedūros neužtikrina nei skaidraus lėšų naudojimo, nei normalios konkurencijos, jau dukart – 2005 ir 2009 metais konstatavo ir Valstybės kontrolė.

Paradoksas, bet Ignalinos AE uždarymo projektų konkursuose pagal ERPB taikomas procedūras gali dalyvauti ERPB steigėjos ir šalys, kuriose bankas įgyvendina projektus, pavyzdžiui, Rusija ar Kazachstanas, bet negali dalyvauti svarbių branduolinės energetikos valstybių – JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos kompanijos.

ES teisės aktų neatitinka ir sutarties punktas dėl mokesčių: visi per ERPB finansuojami darbai bei paslaugos, įvežti ir vietiniai įrenginiai bei medžiagos neapmokestinami jokiais mokesčiais, muitais ar kitomis Lietuvos nustatytomis ar jos teritorijoje taikomomis rinkliavomis ar privalomais mokėjimais. Nuo bet kokių mokesčių atleisti ir visi per ERPB finansuojami konsultantai bei kitas personalas. Tad nė lito mokesčių Lietuvai nesumokėjo nei didžiausias rangovas “Nukem Technologies”, nei 5 mln. eurų per metus kainuojantys ir pagal šią sutartį jau dešimtmetį Ignalinos AE konsultuojantys užsienio konsultantai. Net jei ši sutartis būtų nutraukta, “Nukem Technologies” ir toliau nebūtų apmokestinamas, nes sutarties pakeitimai atbuline tvarka netaikomi.

2001–2008 m. už energetiką atsakingas ūkio viceministras, ministerijos sekretorius, o dabar laisvas konsultantas Artūras Dainius prisimena buvus apie tai diskusijų, bet keisti sutarties nuostatų nebuvo suinteresuotas nei bankas, nei EK. “Logika buvo tokia, kad atleidus nuo mokesčių būtų mažiau tarpinių procedūrų, be to, vadinamieji donorai paklojo tuos pinigus, kad būtų uždaroma Ignalinos AE, o ne kažkam mokami mokesčiai. Tokios nuostatos galiojo ir kituose per ERPB finansuotuose projektuose”, – primena A.Dainius.

Ydinga sutartis visiems tiko

Kodėl Lietuva prisiėmė, o paskui nė nebandė keisti sutarties sąlygų? Euforija, kad ES, mainais į narystę šioje Sąjungoje prispaudusi Lietuvą anksčiau laiko uždaryti AE, atvėrė piniginę, pilną milijardų – nebent tuo galima pateisinti, kodėl su europinius fondus administruoti pasirinktu ERPB 2001 m. pasirašyta būtent tokia, trečiosioms šalims naudojama sutartis. “Ši sutartis sudaryta dar iki Lietuvos narystės ES, todėl atskiros jos nuostatos nebeatitinka šių dienų realijų. Be to, iš EK esame gavę oficialų pranešimą, kad mokesčių srityje ši sutartis netgi pažeidžia ES teisę ir ją būtina keisti. Sutartis su ERPB ratifikuota Seime, todėl jos pakeitimo procedūros bus sudėtingos”, – perspėja energetikos viceministras Romas Švedas.

Tačiau kodėl susizgribta tą daryti tik dabar, o ne 2004-aisiais pasikeitus Lietuvos statusui? 2005 m. Vyriausybė įpareigojo tuometį ūkio ministrą, o dabar Seimo narį Kęstutį Daukšį parengti galimą tolesnio AE eksploatavimo nutraukimo darbų finansavimo planą. Šis tikina viską, ką buvo įpareigotas padaryti, atliko. Tačiau kartu su Vyriausybių kaita pasimetė ir planai. Pagal sutartį su ERPB numatyto įsteigti Jungtinio komiteto, kuris būtų leidęs Vyriausybei labiau kontroliuoti finansinių išteklių naudojimą, nėra lig šiol.

“Iš pradžių buvo neaišku, koks bus pinigų skyrimo mechanizmas, paskui įsteigtas europinis priežiūros komitetas, tad kurti dubliuojančią struktūrą Vyriausybei pasirodė nereikalinga, – aiškina A.Dainius ir pratęsia mintį: – Nesąmonė, kad niekas nekontroliavo procesų. Speciali programa pirmojo bloko eksploatavimui nutraukti buvo kasmet tvirtinama Vyriausybėje, reguliariai teikiamos ataskaitos. Pirmojo bloko reaktorius iškrautas į baseinus, pagaminta daug konteinerių. Tačiau keista, kodėl lig šiol nepriimtas AE antrojo bloko ir AE eksploatavimo nutraukimo įstatymas”.

"Veido" archyvas

Baltarusijoje jau tiesiamas kelias ir klojamas geležinkelis į planuojamą Astravo atominę elektrinę

Lietuvos reakcija į regione prasidėjusias atomines lenktynes primena galvą į smėlį įkišusio stručio poziciją. Premjeras Andrius Kubilius kiekviena pasitaikiusia proga primygtinai tvirtina, kad Baltarusijos ir Kaliningrado srities atominių jėgainių projektai skirti tik Lietuvai panervinti ir mūsų planams patiems statytis naują atominę elektrinę Visagine sutrukdyti.

Panašiai artimiausią tarptautinę aplinką vertina ir Energetikos ministerija, iš kurios, rodos, būtų galima tikėtis blaivios ir ekonomine logika pagrįstos analizės. “Veido” paprašyta įvertinti, kokias elektros energijos realizacijos užsienio rinkas tektų dalytis Lietuvai, Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai, jei jos visos trys, kaip dabar planuoja, iki 2018 m. pasistatytų po atominę elektrinę, ministerija atsakė sapaliojimais, kad bet koks gretinimas su kitais objektais kenkia Visagino atominės elektrinės projektui.

Tačiau ar tikrai Rusijos skelbiami planai Kaliningrado sritį Baltijos jūros dugnu sujungti elektros tiltu su Vokietija yra tokie jau utopiniai, palyginti su mūsų jau gerą dešimtmetį trunkančiomis šnekomis apie būtinybę nutiesti elektros jungtį iki Lenkijos? Ir ar tikrai Kaliningrade pradėti žemės darbai Baltijos atominės elektrinės aikštelėje, o baltarusių pradėti tiesti keliai ir net geležinkelis pasirinktos jėgainės vietos link – taip pat tik kaimynų propaganda?

Žala tūkstančius kartų sumenkinta

Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste pasirašiusi Baltarusija privalo informuoti kaimynines šalis apie jų saugumui įtaką darančių objektų statybą savo teritorijoje. Dėl to prieš kelis mėnesius Vilniuje viešai buvo pristatyta Astravo elektrinės PAV ataskaita, pribloškusi lietuvius mokslininkus ir energetikos ekspertus. “Taip mėgėjiškai parengto tokio rimto ir visai Europai galimai pavojingo objekto pristatymo dar niekas nebuvo matęs”, – sako renginyje dalyvavęs K.Kalanta.

Baltarusijos pateiktus duomenis išnagrinėjęs Lietuvos fizikos institutas pasipiktino, kad kaimyninė valstybė, modeliuodama galimos avarijos padarinius tūkstantį kartų sumažino radioaktyviųjų medžiagų aktyvumo vertes ir visiškai nepagrįstai teigia, kad Vilniaus gyventojams nekiltų jokio pavojaus. Lietuvos fizikai įsitikinę, kad nelaimės atveju gali tekti evakuoti visą Vilniaus miestą.

O Lietuvos geologijos tarnyba sunerimusi, kad atominės elektrinės statybai Baltarusija pasirinko tokią aikštelę, kuri yra seisminiu požiūriu pavojingoje vietoje, išsidėsčiusioje palei aktyvų tektoninį lūžį. Tuo tarpu pagal tarptautinę praktiką atominės elektrinės statyba virš arba šalia aktyvaus tektoninio lūžio negalima.

“Analogiškas pastabas Baltarusijai išdėstė ir Austrija po Vienoje taip pat surengto Astravo projekto pristatymo”, – tvirtina renginyje dalyvavęs A.Ožarovskis.

Tačiau Baltarusija teigia, kad renkantis vietą būsimai elektrinei ją konsultavo Ukrainos ir Rusijos specialistai, o galutinį Astravo aikštelės ant pat Neries kranto pasirinkimą lėmė geologiniai tyrimai bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos. Pati TATENA šios informacijos nepatvirtino. Organizacijos spaudos tarnyba “Veidui” atsakė, kad informacija apie konkrečiose šalyse vykdytas misijas yra konfidenciali.

"Veido" archyvas

Gardino srityje, Astrave, suplanuota atominė elektrinė reaktorius aušintų Neryje

Baltarusija demonstruoja visišką nenuovoką atominės energetikos saugumo klausimais, tačiau nėra jokių tarptautinių galių kontroliuoti, ką ir kaip savo teritorijoje statosi suverenios valstybės, – Lietuvai telieka garsiai rėkti dėl visai šalia planuojamo branduolinio nesusipratimo.

Sunaikintas Vilnius su visomis savo apylinkėmis, nužudyta Neris. Tokį baisiausią galimą scenarijų, įvykus avarijai Baltarusijoje planuojamoje stayti naujoje atominėje elektrinėje, piešia Lietuva. Praktiškai jokios žalos kaimyninei valstybei, išskyrus kelerius metus užterštą dirvožemį, – taip tos pačios tragedijos padarinius įsivaizduotų patys baltarusiai.

Objektyvaus teisėjo esant tokiai situacijai nėra, o Baltarusija, nors pagal tarptautinius įsipareigojimus ir privalo informuoti kaimynines šalis apie savo teritorijoje planuojamų statyti pavojingų objektų galimą poveikį aplinkai, tačiau neprivalo atsižvelgti į kitų valstybių norus ir pastabas.

Iki šiol baltarusiai kaltino Lietuvą paranoja – esą mes gerokai pervertiname jų galimos elektrinės Astrave, Gardino srityje, pavojų, nes mums sunku susitaikyti su faktu, kad ji statoma vos už 23 km nuo Lietuvos sienos ir tik pusšimtis kilometrų iki Vilniaus. Be to, mes esą baiminamės galimos konkurencijos savo pačių planuojamai naujai Visagino atominei elektrinei. Tačiau praėjusią savaitę lygiai toks pat kaip Lietuvoje pasipiktinimas visiškai neprofesionaliai parengta Astravo jėgainės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita kilo Austrijoje. Ši šalis taip pat mano, kad Baltarusija neadekvačiai vertina planuojamos atominės elektrinės galimą pavojų, todėl nebūtų pasirengusi padarinių likvidavimui nelaimės atveju.

Privalome kelti triukšmą

Kęstutis Kalanta, vienas visuomeninių aktyvistų, dalyvaujančių diskusijose dėl Baltarusijoje suplanuotos atominės elektrinės, piktinasi, kad Lietuvos vadovai pernelyg valdiškai reaguoja į kaimynų diletantizmą ir planus taip arti mūsų sienos statyti atominę elektrinę. “Turime visomis išgalėmis, visais kanalais daryti spaudimą Baltarusijos valdžiai, kad ji pasirinktų kitą statybos vietą”, – mano jis.

Pašnekovas teigia, kad Lietuvos aplinkos ministerijos atstovai, Seimo nariai linkę pasyviai stebėti Baltarusijos veiksmus, nes esą kaimyninė šalis tada lygiai taip pat drums vandenį dėl mūsų planuojamos Visagino atominės elektrinės.

Rusijos visuomeninės organizacijos “Ekozaščita” atstovas Andrejus Ožarovskis mano, kad Lietuva savo interesus apginti galėtų tik keldama tarptautinį triukšmą. “Niekas – jokia tarptautinė organizacija, jokia valstybė neturi veto teisės dėl kitos valstybės sprendimo kažką statyti savo teritorijoje. Tačiau visuomenės nuomonė šiais laikais taip pat galingas ginklas. Ir jūs, lietuviai, kurių saugumas labiausiai pažeidžiamas dėl Astravo projekto, turite padėti visai Europai sužinoti, kaip neatsakingai pavojingo objekto statybai ruošiasi Baltarusija”, – tvirtina ekspertas.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys aiškina, kad Lietuva ir nesėdi rankų sudėjusi: neseniai Baltarusijai buvo nusiųstas oficialus mūsų šalies prieštaravimas dėl planų statyti Astravo atominę elektrinę. Motyvuojama tuo, kad Baltarusija labai atmestinai, be rimtų mokslinių argumentų parengė PAV ataskaitą ir net nėra rimtai svarsčiusi kitų alternatyvų, nei visai šalia Lietuvos suplanuota statybos vieta.

“Be to, savo pastabas dėl naujų atominių elektrinių statybos planų tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrado srityje mes nuolat pateikiame Europos Komisijos Energetikos ir transporto generaliniam direktoratui”, – dėsto pašnekovas. Tačiau pripažįsta, kad ES neturi rimtų svertų rusams ir baltarusiams paveikti.

"Veido" archyvas

Paklausius buvusių ir dabartinių Ignalinos AE ir Ūkio, o dabar Energetikos ministerijos vadovų atrodo, kad kalbama ne apie tą pačią AE. Dabartiniai AE laidotojai net kreipėsi į teisėtvarką, kad ši išsiaiškintų, ar kas iš buvusiųjų kaltas ir yra baustinas dėl šios dienos situacijos. O šie jokio skandalo neįžvelgia.

Štai buvęs ūkio viceministras A.Dainius primena, kad dar nė viena atominė nebuvo uždaryta prognozuotais laiko ir finansiniais ištekliais. Žinia, painūs finansavimo mechanizmai leidžia manipuliuoti skaičiais, o sudėtingi technologiniai procesai – faktais. Tačiau kas galėtų paneigti, kad siekiant bet kokia kaina laimėti konkursą sutartys buvo pasirašomos akivaizdžiai per trumpais įvykdymo terminais ir dempinginėmis kainomis, užsitikrinus, kad paskui terminai bus pratęsti, o kainos padidintos?

Bent jau toks įspūdis susidaro analizuojant Valstybės kontrolės pernai paskelbtas išvadas. Negi profesionalai taip neišmanė darbų vertės, kad kai kur kainos padvigubėjo? Sutarčių ir vykdomų projektų kokybę bei įgyvendinimą laiku turėjo užtikrinti jau dešimt–penkiolika metų Ignalinos AE dirbantys  užsienio konsultantai, kurių kiekvienas per metus kainuoja maždaug po milijoną litų, būtini ir pagal sutartį su ERPB. Tačiau, regis, amžiaus projekto dalyviams buvo naudingiausia kuo ilgiau užtęsti aukso kiaušinius jiems dedantį procesą.

Sutartys dėl pagrindinių labiausiai vėluojančių projektų sudarytos pagal Anglijos teisę, o jose apibrėžta ginčų tvarka nepalanki užsakovui, sudėtinga greitai spręsti vėlavimo klausimus. “Nuspręsta samdytis kvalifikuotus konsultantus, kurie teisiškai įvertintų veiksnius, dėl kurių vėluoja projektai. Manome, kad būtina parengti minėtų projektų rangovų galimos atsakomybės ir galimų nuostolių nustatymo teisinį įvertinimą ir suplanuoti tolesnius veiksmus, įskaitant galimus projektų sutarčių pakeitimus ir papildymus”, – neslepia Ignalinos AE vadovas O.Čiukšys. Tik po teisinio įvertinimo paaiškės, ar neteks teisybės ieškoti ir tarptautiniame arbitraže.

Viceministras R.Švedas tiesiai sako, kad Lietuva norėtų apsieiti ir be neefektyvaus tarpininko ERPB: “ERPB – vienas iš dviejų kanalų ES skiriamų lėšų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo procesui finansuoti. Kitas – Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos. Ateityje projektų finansavimą planuojame vykdyti per šią agentūrą”.

Ir dar viena naujiena. “Siekiant sumažinti uždarymo projektų išlaidas ir panaudoti Ignalinos AE darbuotojų, Lietuvos mokslo tiriamųjų institutų potencialą, planuojama nemažai eksploatavimo nutraukimo projektų vykdyti ir savo jėgomis, ne tik samdant brangius užsienio rangovus, – žada AE vadovas O.Čiukšys. – Ketinama reaktorių išmontavimo galimybių studiją ir visą jo įgyvendinimą vykdyti ir Ignalinos AE darbuotojų pajėgomis. Juk būtent jie geriausiai žino, kaip elgtis su RBMK-1500 reaktoriais, kuriuos daugelis jų sumontavo ir aptarnavo. Šį projektą įgyvendinę žmonės savo patirtį ateityje galėtų pritaikyti dirbdami su panašiais projektais ir ardydami kitus tokio tipo reaktorius”.

Energetikos ministerija žada, kad teisiniai veiksmai nestabdys Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo eigos. Tačiau noras prisiimti atsakomybę čia, Lietuvoje, užuot vertus bėdą dėl vėluojančių darbų ir išlaidavimo Briuseliui ar Londonui, kaip ir planai dalį darbų patikėti AE specialistams, o ne AE lipte aplipusioms firmelėms, kai kam gali gerokai sumaišyti kortas.

"Veido" archyvas

Jei labiausiai skalūninių dujų išgavime patyrę amerikiečiai pradės siurbti dujas Lenkijoje, lietuviams vertės paskubėti tiesti dujotakį pas kaimynus

Amerikiečių žadinamos viltys dėl milžiniškų skalūninių dujų telkinių Lenkijoje kelia ūpą ne tik patiems lenkams – Lietuvai tai tapo dar viena dingstimi spartinti dujotakio tarp dviejų šalių projektą.

Pastaraisiais metais iki tol neeksploatuotų, giliai uolienose glūdinčių skalūninių dujų telkinius vis aktyviau išnaudojančios JAV savo patirtį perkelia ir į Europą, o kaimyninė Lenkija tampa svarbiausiu naujų bandymų tašku. Prognozuojama, kad jei pasitvirtintų geologų prognozės, būtų galima iš naujo perbraižyti ne tik Europos apsirūpinimo dujomis, bet ir geopolitinį žėmėlapį: jei Lenkijos, Austrijos ir kai kurių kitų Europos valstybių žemės gelmių skalūnuose iš tiesų bus atrastos dujų sankaupos, Rusija su savo politinių ambicijų įrankiu dujų gigantu “Gazprom” praras dalį įtakos Rytų Europoje.

Svaigina nuosavų dujų kvapas

Jau gegužę Lenkijos Pamario regione bus atlikti pirmieji geologiniai gręžiniai, atsakysiantys į klausimą, ar iš tiesų ši šalis ateityje gali išgyventi naudodama vien nuosavas gamtines dujas. Iki šiol nuo Rusijos “Gazprom” vamzdžio priklausančiai Lenkijai tai taptų esminiu energetinės nepriklausomybės lūžiu – spėjama, kad skalūninių dujų telkiniai jos poreikius patenkintų mažiausiai šimtą artimiausių metų.

Tiesa, revoliucija, jei ir įvyks, nebus žaibiška: skaičiuojama, kad mažiausiai penkerius metus truktų parengiamieji darbai, mat skalūninių dujų išgavimas vis dar yra naujas ir kasdien tobulinamas procesas. Šios srities pionierės Jungtinės Valstijos ir pačios intensyvų šio tipo dujų išgavimą pradėjo tik prieš dešimtmetį.

“Dar visai neseniai JAV turėjo importuoti didelę dalį dujų, dabar jau pačios patenkina savo poreikius, o netrukus ketina pradėti eksportuoti dujų perteklių. Tikiuosi, tai taps ir Lenkijos patirtimi”, – ambicijų neslepiantį Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį cituoja naujienų agentūra PAP.

Taip pat cituojamas ir JAV ambasdorius Lenkijoje Lee A.Feinsteinas, pasak kurio, JAV dujų rinką iš esmės pakeitė vis didesni išgaunamų skalūninių dujų kiekiai.

Abu jie dalyvavo balandžio pradžioje Varšuvoje surengtoje tarptautinėje energetikos konferencijoje, kurioje nagrinėtos Lenkijos perspektyvos ateityje pačiai apsirūpinti, taip pat eksportuoti čia pat išgaunamas dujas. Renginys sulaukė įdėmaus pasaulio žiniasklaidos žvilgsnio, nes jį inicijavo ir parėmė tokie JAV energetikos gigantai, kaip “Chevron”, “Exxon Mobile”, “Conoco Phillips”, “Halliburton”. Visi jie jau yra gavę leidimus imtis skalūninių dujų paieškos Lenkijoje – iš viso išduoti 56 tokie leidimai.

Tilto kontūrai jau realesni

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius teigia, kad globalios permainos dujų rinkose, kai atrandama skalūninių dujų, dujotakio su Lenkija klausimą iš teorinio verčia į praktinį.

Energetikos ministerijos Strateginio planavimo ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad numanomas naujų Lenkijos dujų telkinių potencialas yra vienas iš trijų argumentų dujotakio statybai pagrįsti. Kiti du – Lietuvos interesas pasinaudoti Lenkijoje dabar statomu Svinouscio suskystintų dujų terminalu, taip pat galimybė tapti tranzitine šalimi tiems, kurie norės pasinaudoti Inčiukalnio dujų terminalo Latvijoje potencialu.

Daugelį metų buvęs tik popierinis, dabar Lietuvos ir Lenkijos sujungimo dujų vamzdžiais projektas realius kontūrus pradeda įgauti dar ir dėl to, kad didėja šansai jo statybai gauti ES finansavimą, – be jo darbai, kurie, skaičiuojama, kainuotų mažiausiai milijardą litų, vargu ar prasidėtų.

Ne paslaptis, kad tiltą turinti tiesti bendrovė “Lietuvos dujos” visai tuo nesuinteresuota: 76 proc. bendrovės akcijų valdančiam Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas” konsorciumui alternatyvūs ištekliai visai nereikalingi.

Vis dėlto energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pareiškęs, kad jau rengiamas įstatymas, įpareigosiantis “Lietuvos dujas” investuoti į Lietuvos ir Lenkijos dujotakių sujungimą.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad penkios užsienio bendrovės, esą atitinkančios atrankos kriterijus, atsiuntė atsiliepimus dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės statybos projekte. Nors visų bendrovių atstovai jau buvo atvykę apžiūrėti būsimos statybų aikštelės, potencialių investuotojų kompanijų pavadinimai dar neskelbiami, nes su jais pasirašytos konfidencialumo sutartys.

Buvęs pirmasis Lietuvos energetikos ministras Leonas Ašmantas stebisi, kad iš derybų daroma paslaptis. Vasarį Energetikos ministerija skelbė, kad po viešo konkurso iš 25 bendrovių, susidomėjusių elektrinės statyba, komisija atrinko penkias. Iš jų iki metų pabaigos turės būti išrinkta viena, turinti tokio pobūdžio branduolinės energetikos projektų įgyvendinimo patirties. Jai turėtų atitekti ne mažiau kaip 51 proc. jėgainės akcijų. Tačiau galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

A.Sekmokas sakė, kad visų penkių bendrovių vertinimu, tai labai sudėtingas projektas, todėl jos pageidauja sužinoti daugiau projekto detalių. Tarkime, kokia dalis projekte atiteks Lietuvai. Anksčiau buvo skelbta, kad ji turėtų sudaryti 34 proc. Taip pat vis dar tariamasi su Estija, Latvija ir Lenkija, kokia dalimi jos dalyvautų projekte. Energetikos ministerijai ruošiant namų darbus, teks atsakyti ir į klausimus apie galimą riziką bei projekto atsipirkimą. Skelbiama, kad visa statyba gali kainuoti apie 17 mlrd. Lt.

L.Ašmanto nuomone, rinktis galima tik iš tų kompanijų, kurios turi savo technologijas ir galėtų statyti savo reaktorius. “Jeigu tarp tų penkių tokių nėra, tada viskas papildomai kainuos ir pelno uždirbs tie, kurie turi technologijas”, – sakė buvęs ministras.

Lietuvai prognozuoja, kad Visagino atominė elektrinė ims veikti 2018–2020 m., o šiek tiek anksčiau gali pradėti veikti Baltarusijos Astravo ir Kaliningrado srities Niemano branduolinės elektrinės. Abi jos gali tapti mūsų elektrinės konkurentėmis. Pasak L.Ašmanto, tikėtina, kad greičiau pastatys baltarusiai, nes šios elektrinės reikia energetinei sistemai dėl didesnio jos patikimumo. “Tai, kad nepakvietėme Baltarusijos į savo projektą, mūsų pačių bėda”, – mano L.Ašmantas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus prof. Eugenijaus Ušpuro įsitikinimu, vien tai, kad Astrave jau pradėti statyti namai būsimos elektrinės statybininkams, o Niemane įkasta kapsulė, liudijanti darbų pradžią, dar nereiškia, kad ten elektrinės bus pastatytos greičiau nei Lietuvoje.