Tai, kas privalu visoms valstybės institucijoms, Energetikos ministerijos, regis, neliečia, o jos valdininkai aiškina, esą skelbti duomenis apie išlaidas draudžia įstatymai.

Išgirdęs klausimą , kiek mokesčių mokėtojų pinigų Energetikos ministerija išleidžia pirkdama paslaugas ir prekes viešųjų konkursų būdu, energetikos ministerijos atstovas paaiškino, kad skelbti, kas, iš ko ir už kiek buvo pirkta, draudžia įstatymai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas aiškino, kad jokie įstatymai to daryti tikrai nedraudžia. “Atvirkščiai – mes skatiname, kad visos valstybės įstaigos viešai skelbtų, ko ir už kiek buvo įsigyta skelbiant viešuosius konkursus”, – sakė jis.

Domėdamasis Energetikos ministerijos viešaisiais pirkimais, Seimo “tvarkiečių” frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis pastebėjo, kad Finansų ministerijoje taupymo nejaučia.

“Buvo galima apsieiti ir be šildytuvų ar interjero papuošalų. Bandysime aiškintis, ar tiesa, kad tie patys teisininkai konsultuoja ir ministeriją, ir uždaromą Ignalinos atominę elektrinę, ir radioaktyviųjų atliekų terminalą statančią Vokietijos įmonę “Nukem Technologies GmBH”, – kalbėjo politikas.

V.Mazuronis stebėjosi ir tuo, kad iki šiol Energetikos ministerija nėra pristačiusi naujos atominės elektrinės statybos studijos, už kurią buvo sumokėta daugiau nei 5 mln. litų.

Žlugus atominės elektrinės statybos projektui, pradėjo aiškėti, kad milijonai buvo išleisti įvairioms teisinėms konsultacijoms.

“Mano žiniomis, ministerija su Lietuvos bendrove “Voltera” pasirašė 50 tūkst. litų vertės sutartį teisinėms paslaugoms gauti. Vienos advokato valandos įkainis – 2,5 tūkst. litų. “Voltera” kaip konsultantė yra dirbusi ir be sutarties, mokėjimus atidedant ateičiai. Su ja buvo atsiskaitoma iš bendrovės “Klaipėdos nafta” lėšų”, – kalbėjo Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius.

Socialdemokratų vadovo teigimu, Seimą yra pasiekusi dviprasmė informacija ir apie kitas Energetikos ministerijai suteiktas teisines paslaugas: bendrovė “Voltera” atliko suskystintųjų dujų terminalo studiją, kuri kažkodėl buvo pristatyta ne ministerijoje, o privačioje advokatų kontoroje “Varul.Vilgerts.Smaliukas”.

Opozicijos atstovams iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kas į Lietuvą kaip naujos atominės elektrinės konsultantą pakvietė dirbti Didžiosios Britanijos investicijų banką “N M Rothschild and Sons” ir jo vadovaujamą konsorciumą.

Buvo skelbta, kad už studiją, kurioje nagrinėjama, ar reikia Lietuvai atominės elektrinės, konsorciumui bus sumokėta 1,5 mln. eurų (5,179 mln. litų), taip pat buvo numatytas 2 mln. eurų (6,906 mln. litų) sėkmės mokestis, jei bus sėkmingai pasirašytos sutartys su strateginiu atominės elektrinės investuotoju.

Už menines paslaugas, įsigytas iš juvelyrų, Finansų ministerija yra sumokėjusi 14 tūkst. litų.

Per 2 tūkst. litų sumokėta už “interjero puošybos elementus ir dekoratyvinius patalpų objektus, gėles ir kitas floristikos prekes”. Prieš prasidedant šildymo sezonui praėjusių metų rudenį už beveik 1,5 tūkst. litų nupirkta elektrinių šildytuvų. Darbuotojų kelionėms 2010 metais išleista daugiau nei 360 tūkst. litų. Kvalifikacijos kėlimo paslaugos kainavo beveik 30 tūkst. litų.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai susitikime su energetikos ministru Arvydu Sekmoku taip ir nesulaukė konkretaus atsakymo, kodėl neskiriamas finansavimas tokiai svarbiai dujų sistemos užžiedinimo atšakai Jurbarkas-Klaipėda, neatsakyta ir į kitus parlamentarų klausimus.

LSDP frakcijos nuomone, energetikos ministras daug kalbėjo apie saugumą, tačiau konkretūs veiksmai rodo, kad šia kryptimi nėra dirbama. Jeigu energetikos ministras atsakymų nepateiks iki metų galo, neatmetama galimybė rengti A. Sekmokui interpeliaciją.

„lrytas.lt informuoja:

“Pateiktas atsakymas, kad dar nagrinėjami šaltiniai, o pinigai Jurbarko dujų trasai galbūt bus paskirti iki metų pabaigos, frakcijos narių netenkina. Net pasigirdo siūlymų rengti ministrui interpeliaciją. Ministras vėluoja pateikti Seimui informaciją apie Visagino atominės elektrinės statybą. Argumentuota, neva strateginį investuotoją vis dar renkamasi, tačiau iš ko – tai lieka paslaptyje. Ministras buvo žadėjęs tokią informaciją pateikti dar liepą, bet terminai jau seniai baigėsi, o informacijos taip ir nesulaukėm. Frakcija laukia konkrečių ministro atsakymų”, – sakė J. Olekas.

AB “Lietuvos dujos” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius minėjo, kad informacijos apie svarbius projektus bendrovė gauna ne iš paties Ministro, bet iš žiniasklaidos, kad Ministras neranda laiko pokalbiams. LSDP frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus manymu, susitikimas dar kartą įrodė, jog tarp Energetikos ministerijos ir energetikos bendrovės “Lietuvos dujos” nėra glaudaus ryšio.

“Trūksta valdžios informacijos. Ministras nesugeba pasikviesti savo žmonių, neatsako į jų laiškus. Toks elgesys tikrai netoleruotinas. Juk galiausiai kentės Lietuvos vartotojai “, – sako A. Butkevičius.

Į Seimo narės Birutės Vėsaitės klausimą dėl galimo dujų kainų kilimo, išskaidžius bendrovę – atskyrus transportavimą nuo paskirstymo, ministras atsakymo nepateikė.

Susitikime kalbėta ir apie lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimo. Šiuo metu elektrinėmis viryklėmis maistą ruošiantys gyventojai už kilovatvalandę (kWh) moka 2–4 centais mažiau. Tokia lengvata anksčiau buvo aiškinama tuo, kad ruošti maistą elektra – brangiau nei dujomis.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė teigė, kad komisija susirūpino, ar vartotojams lengvatos yra pagrįstos.

“Mūsų nuomone, lengvata turėtų būti suteikta priklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio. Bazinis tarifas nebrangtų, bet kuo daugiau vartoji, tuo mažiau moki”, – dėstė savo poziciją D. Korsakaitė. Tačiau B. Vėsaitė nesutinka ir teigia, kad lengvatos naikinimas – yra tarifo didinimas ir Lietuvos gyventojų skurdinimas.

„Delfi.lt“ praneša:

Šiam naujienų portalui energetikos ministras sakė, kad brangesnės dujos Lietuvai lemia 5-10 proc. didesnes elektros kainas ir 20 proc. brangesnę šilumą. Lietuvai už tūkstantį kubinių metrų dujų mokant apie 100 dolerių (256 Lt) daugiau nei Vokietijai, už elektrą mokame apie 5-10 proc. brangiau, mat dalis elektros energijos šiuo metu gaminama naudojant dujas. Dujų kainos skirtumai prie sienos taip pat lemia ir 20 proc. brangesnes šilumos kainas didžiuosiuose miestuose. Tokią informaciją antradienį pateikė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, dalyvavęs socialdemokratų frakcijos posėdyje.

Kalbėdamas apie dujų kainą, ministras sakė besiremiąs Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės interviu, kuriame jis teigė, kad dujas tiekti pigiau Lietuvai neapsimoka dėl mažų prekybos apimčių.

„Tai atsiliepia visai mūsų ekonomikai. Kaip žinote, kai kurios įmonės kaip „Achema“, sunkiai begali konkuruoti rinkoje, kai yra tokia energetikos išteklių kaina. Antras dalykas, tokios dujų kainos mūsų energetikai lemia elektros brangimą. Esant tokioms dujų kainoms, turime apie 5-10 proc. elektros brangimą, nes mes dalį elektros dėl elektros sistemos stabilumo turime gaminti gamtinių dujų pagrindu Elektrėnuose ir kogeneracinėse elektrinėse. Tai taip pat lemia šilumos brangimą didžiuosiuos miestuose iki 20 proc.“, – frakcijos posėdyje teigė A. Sekmokas

„Diena.lt“ rašo:

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas įspėja – jeigu šilumos energijos gamybai bus naudojami neefektyvūs atsinaujinantys šaltiniai, gali išaugti šilumos kainos.Jis siūlo pirmenybę energijos gamyboje teikti efektyvių atsinaujinančių šaltinių naudojimui.

“Kainos, energetinės kainos gali labai ženkliai šoktelėti, ir tai atsilieps ne tik vartotojams, bet ir visai ekonomikai”, – pareiškė ministras.

Pasak A.Sekmoko, dabar Lietuvoje naudojami neefektyvūs atsinaujinantys energijos ištekliai.

“Mūsų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai nepasižymi aukštu efektyvumu, ypač vėjo ir saulės ištekliai”, – komiteto nariams sakė ministras. Pasak jo efektyviausias atsinaujinantis šaltinis – biokuras.

“Absoliučiai akivaizdu, kad turime plėsti biomasės panaudojimą energijos gamybai – miško atliekas, medžio ir baldų pramonės atliekas, šiaudų deginimą. Tai galima pasakyti ir be jokių specialių studijų”, – sakė ministras.

A.Sekmokas mano, kas saulės energija galėtų būti efektyviau panaudojama šilumos gamybai, o ypač vandens pašildymui. Pasak jo, energijai pagaminti naudojant vandenį, būtų galima “akis kreipti” tik į buvusias užtvankas, nes naujų naudoti dėl ekologinių dalykų nelabai galima.

Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi 2020 metais 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ES kol kas yra subsidijuojama ir kol kas superkama labai brangiai.

Nuo birželio 21 d. energetikos viceministru dirba Arvydas Darulis. Prieš tai jis užėmė Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vedėjo pareigas, praneša Energetikos ministerija.

A. Darulis pakeitė Henriką Bernatavičių, kuris paprašė būti atleidžiamas iš viceministro pareigų dėl asmeninių priežasčių.

Viceministras A. Darulis bus atsakingas už ministerijos veiklą elektros, šilumos, dujų, naftos, atsinaujinančių energijos išteklių, bei energijos efektyvumo srityse.

“veidas.lt” siūlo susipažinti su visomis ministerijomis. Šiuo metu dar laukiame informacijos apie naująjį energetikos viceministrą.