Vilniaus Viršuliškių rajone atidarytas pirmasis A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas Lietuvoje „Grand Office“. 21 aukšto, daugiau nei 81 metro aukščio ir 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą pastatė ir patalpų nuoma rūpinasi Suomijos koncernui priklausanti viena didžiausių ir moderniausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje AB „YIT Kausta“. Naujasis biurų pastatas „Grand Office“ papildys kitus 3,5 ha Viršuliškių teritorijoje jau sėkmingai įgyvendintus projektus – prekybos centrą „Prisma“ ir gyvenamuosius daugiabučius „Solo City“.

Verslo centre „Grand Office“ įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios A klasės energinio efektyvumo privalumus. Šiuolaikiškas biurų pastatas yra draugiškas supančiai aplinkai ir čia dirbantiems darbuotojams. A energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, aukšto naudingumo rekuperatorinė sistema. Projektuojant pastatą atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Ši erdvė vienareikšmiai sukurta šiuolaikiniam žmogui.

„A klasės energinis efektyvumas biurų pastatams dar nėra privalomas mūsų šalyje. „Grand Office“ yra pirmasis tokios aukštos energinio efektyvumo klasės biurų pastatas Lietuvoje. Tai, kad „YIT Kausta“ pirmoji ėmė statyti A klasės energinio efektyvumo biurą, lėmė nuolatinis siekis būti žingsniu priekyje, taikyti pažangius sprendimus bei noras kurti geresnę gyvenamąją ir darbo aplinką. Tikime, jog mūsų žingsnis bus geras pavyzdys ir kitiems“, – sako K. Vanagas.

Į naujai pastatytą biurų pastatą „Grand Office“ jau persikėlė ne viena savo veiklą Lietuvoje vykdanti bendrovė, tarp kurių AB „LESTO“ klientų aptarnavimo skyrius, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ir kt. Į šias patalpas, 6-7 aukštus, persikėlė ir projektą įgyvendinusi statybos paslaugų grupė AB „YIT Kausta“, o savo būsto pardavimų biurą įkūrė pirmame pastato aukšte.

Į biurų pastatą jau įsikėlusio „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje direktorius Tadeušas Podvorskis įmonės sprendimą įsikelti būtent į šį pastatą grindžia trimis pagrindiniais kriterijais. „Visų pirma, įvertinome patogų susisiekimą su „Grand Office“ tiek iš Vilniaus centro, tiek ir iš kitų miesto vietų. Tačiau vėliau labiausiai įvertinti liko šio pastato teikiami energijos taupymo bei aplinkosaugos būdai ir dėmesys darbuotojams – visi biurų langai nukreipti į neapstatytą Vilnių. Tai svarbu, nes dirbantieji gali mėgautis miesto gamta, užuot stebėję pilkus pastatus“, – sprendimą persikelti į „Grand Office“ komentuoja T. Podvorskis.

Visas biurų pastatas suprojektuotas taip, kad jo langai kryptų į žaliąją Pilaitės rajono pusę, o liftais kylantiems „Grand office“ darbuotojams ir svečiams atsivertų vaizdas į Vilniaus miesto panoramą.

Pastato vieta mieste yra išties pavydėtina. 21 aukšto pastatas įsikūręs šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, Viršuliškių skg. 34, todėl yra gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš skirtingų sostinės vietų. Aplinkkelis užtikrina greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis. Patogus susisiekimas leidžia sutaupyti laiko tiek verslo centro darbuotojams, tiek partneriams ar klientams, nes aplenkiamos automobilių spūstys. Atstumas iki miesto centro tėra 4 km, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 min.

„Didžioji pastato dalis jau išnuomota, todėl galime teigti, jog mūsų sprendimai jau įvertinti. Esamų ir būsimų nuomininkų pagrindą sudaro užsienio kapitalo įmonės, kurios daug anksčiau pradėjo galvoti apie energijos bei eksploatacijos kaštų taupymą“, – pažymi K. Vanagas.

BFL

Atėjus vasaros metui jauni žmonės laisvalaikį leidžia įvairiuose jaunimo pamėgtuose renginiuose, klubuose. Taip leisdami laiką dauguma jų vartoja alkoholinius gėrimus. Nerimą kelia pastaruoju metu ypač išpopuliarėjęs šių gėrimų vartojimas kartu su energiniais gėrimais.

Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro atlikto tyrimo duomenimis 23,8 proc. energinių gėrimų vartotojų juos vartojo kartu su alkoholiniais gėrimais, iš jų daugiau berniukų (26,1 proc.) negu mergaičių (20,9 proc.) ir daugiau vyresniųjų klasių mokinių (37,3 proc. – 9, 10-tų kl.) negu jaunesniųjų (13,0 proc. – 5, 6-tų kl., 21,0 proc. – 7, 8-tų kl.). Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru).

Šiuo metu Lietuvoje energiniai gėrimai parduodami šalia kitų gaiviųjų gėrimų ir dažnai ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugę žmonės juos laiko įprastais gaiviaisiais gėrimais. Energinių gėrimų sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino, ženšenio ir kt.), todėl jų vartojimas tiek su alkoholiniais gėrimais, tiek atskirai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, taip pat sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus, tarp jų ir slopinantį poveikį, todėl didėja nelaimingų atsitikimų rizika, o taip pat didėja tikimybė išsivystyti priklausomybiai nuo alkoholio, kadangi vartojant jį su energiniais gėrimais, alkoholio suvartojama daugiau, nes žmogus nesijaučia toks apsvaigęs, koks yra iš tikrųjų.
Vartojant alkoholį didesnėmis dozėmis gali ištikti atminties, sąmonės praradimas, o sumaišius su energiniu gėrimu gali pasireikšti daugiau sveikatos sutrikimų:

• Angliarūgštė esanti energiniame gėrime pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte;

• Energiniu gėrimu atskiestas alkoholis iš skrandžio į plonajį žarnyną pašalinamas greičiau, negu koncentruotas ir ten greičiau absorbuojamas;

• Kofeinas palaiko budrumą ir mažina alkoholio raminantį (slopinantį) poveikį;

• Vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daugiau, nes žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus;

• Esant mažam alkholio kiekiui kraujyje, sąveika su kofeinu šiek tiek sumažina alkoholio sukeltus fizinius ir psichinius sutrikimus. Didėjant alkoholio kiekiui kraujyje, kofeino poveikis alkoholio sukeltiems sutrikimams nepasireiškia;

• Vartojant energinį gėrimą su alkoholiu, jo sudedamosios medžiagos veikia apgaulingai, padidindamos fizinius ir psichinius sugebėjimus ir sumažindamos sąmoningumo pablogėjimą;

• Energinių gėrimų ir alkoholio derinys ypač pavojingas asmenims, sergantiesms širdies ligomis, nes gali padidėti aritmijų atsiradimo tikimybė;

• Energinis gėrimas ir alkoholis yra diuretikai (skatina šlapimo išsiskyrimą). Dėl organizmo dehidratacijos (organizmo vandens netekimas) sulėtėja alkoholio metabolizmas, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.

Vasaros metu būtina suvartoti mažiausiai 2 litrus vandens per parą. Geriausiai rinktis natūralų mineralinį ar geriamąjį vandenį.

sveikatossodas.lt

Lietuvos pramonė, palyginti ir su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ar Lenkija, gamyboje naudoja daugiau energijos, todėl energijos išteklių brangimas tampa skaudesnių kričių, mažinančiu konkurencingumą, stabdančiu atlyginimų didėjimą.

Pramonininkams didinti energijos naudojimo efektyvumą pastaraisiais metais kliudė ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir valstybės parama, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Pagal energetinį intensyvumą – energijos kiekį, sunaudojamą bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti – Lietuva yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, o jau į primirštas aukštumas vėl kopiančios naftos kainos įsuka ir kitų energijos išteklių brangimą – laipsniškai brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra.

Ekspertai vis pažymi, kad nors energijos išteklių kainos mūsų gamintojams nepalankios, tačiau dar yra nepanaudotų taupymo rezervų. Tačiau juos išnaudoti, dirbti efektyviau – nelengva užduotis, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

“Lietuvoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, esame nedidelė šalis, turinti daug nedidelių įmonių, ir tik valstybės įsikišimas gali paskatinti proveržį”, – sako jis.

Pasak pramonininkų atstovo, Europoje jau daugelį metų akcentuojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, žalioji energetika, šios kryptys vienaip ar kitaip skatinamos, o Lietuvoje “velkasi senos problemos dėl vadinamojo viešuosius interesus atitinkančios paslaugos mokesčio”.

S.Besagirstas pažymi, kad bankų prioritetų skalėje energetinis efektyvumas nėra svarbiausias veiksnys, nors įmones “tai smaugia labai stipriai” ir yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl negalima mokėti didesnių atlygimų, įmonių pelnai nedideli, nes sąnaudos, pirmiausia energijos ištekliams, – didelės.

Tuo tarpu bankininkai sako remiantys įmonių investicijas į energiją taupančias technologijas ir tokių projektų finansavimą ketina didinti.

Tačiau priduria, kad revoliucijų šioje srityje tikėtis neverta, o kai kurie pastarojo meto valdžios sprendimai ilgina panašių projektų atsipirkimą

Lietuvos užsienio reikalų ministras sako, kad naujai įsteigtas Energetinio saugumo centras galėtų svarstyti ne tik regioninius, bet ir tarptautinius energetinio saugumo klausimus.

“Tai būtų Lietuvos pradinis indėlis, būtų centras, kuriame būtų svarstomi ne tik regioniniai ir ne tik teoriniai energetinio saugumo klausimai, bet ir “kietieji” energetinio saugumo klausimai, kaip energetinės infrastruktūros apsauga. Tai labai svarbu, žinant situaciją, teroristinių organizacijų eilinių išpuolių gausą”, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Audronius Ažubalis.

Jo manymu, šis projektas turi labai didelę perspektyvą.

“Iki šiol, kaip jūs žinote, pačioje ES energetinis saugumas tapo plačiai vartojamas prieš 2-3 metus, ne daugiau. Iki to laiko Lietuva buvo viena iš pirmeivių, kuri kalbėjo apie tai, kad šis klausimas turėtų užimti deramą vietą ES darbotvarkėje”, – sakė užsienio reikalų ministras.

Lietuvoje, kuri įvardijama kaip Europos Sąjungos energetinė sala, pirmadienį įsteigtas Energetinio saugumo centras, kuris analizuos grėsmes energetiniam saugumui.

Įstaigai, kuri pavaldi Užsienio reikalų ministerijai, vadovauja buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikoje ir buvęs URM Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Audrius Brūzga.

Energetinio saugumo centras pradžioje veiks kaip nacionalinis centras, o ateityje, tikimasi, jis gaus NATO akreditaciją.

“Tikimasi, kad per trejus metus akredituosime jį prie NATO”, – gruodžio pabaigoje BNS sakė A.Brūzga.

Iš pradžių centre dirbs keli žmonės, visi Vyriausybės nutarime numatyti aštuoni etatai nebus užpildyti. Ateityje į darbą ketinama įtraukti ekspertus iš kitų NATO šalių.

Centras veiklos pradžioje turėtų daug dėmesio skirti padėties Lietuvoje analizei – vertinti esamą teisinę bazę ir teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos tobulinimo. Įstaiga taip pat planuoja įtraukti NATO partnerius į diskusijas dėl grėsmių energetiniam saugumui ir galimybių jas mažinti.

A.Brūzgos teigimu, centras kurs bendradarbiavimo tinklą tarp įvairių Lietuvos įstaigų – dėl to tariamasi su Energetikos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu, kitomis mokslo įstaigomis ir verslo atstovais.

Ateityje centro vadovu turės būti karininkas – kitaip institucija negalėtų gauti akreditacijos prie NATO.

A.Brūzga teigė, kad Lietuva būtų tinkama vieta NATO Energetinio saugumo centrui, nes šalis turi įvairios patirties, šiuo metu vykdo reformas energetikos srityje.