Kol kas daugiau rūpesčių kėlęs, nei naudos teikęs prieš pusantrų metų Elektrėnuose pradėjęs veikti galingas kombinuoto (dujų ir garo) ciklo blokas šįmet žada dirbti ilgiau.

„Litgrid“ duomenimis, vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 m. dėl importo trukdžių buvo didžiausia visame Skandinavijos-Baltijos regione ir siekė 16,9 ct/kWh. Paros vidutinių kainų amplitudės svyravo nuo 8,4 ct/kWh (balandžio 23 d.) iki 43,6 ct/kWh (spalio 1 d.). Ypatinga diena „Nord Pool Spot“ biržai buvo gruodžio 25-oji, kai pirmą kartą Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose nusistovėjo vienoda elektros kaina.
Ir taip pigiausią elektros energiją iš trijų Baltijos šalių pernai turėjusi Estija šįmet, pradėjus eksploatuoti antrąją elektros perdavimo jungtį su Suomija „EstLink 2“, tikisi pigesnės elektros. Tačiau jokių esminių perdavimo sistemos naujovių iki 2015 m. pabaigos nenumačiusi Lietuva pagrindo panašiam optimizmui neturi. Perdavimo pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos sistemų stygius, padalijęs minėtą regioną į pigesnės ir brangesnės elektros zonas, bus panaikintas vėliau, nei pradės veikti „NordBalt“ ir „LitPol Link1“ jungtys, taigi reikšmingesnės įtakos situacijai mūsų šalyje nebeturės.
Todėl, įvertinus praėjusių metų biržos kainų tango pamokas, verta pasistengti, kad nebūtų daroma dirbtinių kliūčių elektros importuotojams. Nors tarptautinės derybos su Latvijos ir Estijos sistemų operatoriais dėl palankesnių „brangesniajai“ zonai jungčių pralaidumo nustatymo principų rezultatų kol kas nedavė, nuo šių metų pradžios įsigaliojo bent jau atnaujinta elektros perdavimo jungčių tarp Lietuvos ir gretimų šalių galių paskirstymo rinkai nacionalinė metodika. Atnaujinimo esmė – nustatant maksimalius elektros srautus, galinčius patekti į Lietuvos energetikos sistemą, vertinamos ir sistemos rezervinės galios. Tai leis padidinti elektros importo galimybes tais mėnesiais, kai dėl techninių priežasčių (linijų ir generatorių remonto Lietuvos ir kaimyninėse energetikos sistemose) jam būna taikomi didžiausi fiziniai ribojimai.
„Litgrid“ skaičiuoja, kad tinklo pralaidumo atžvilgiu šią žiemą galėtume importuoti daugiausiai 73 proc. vartojimui reikalingos elektros. Tačiau atsižvelgiant į kogeneracijos lemiamą pasiūlą ir rinkos sąlygas tikėtina, kad importuoti tereikės 64 proc., o 36 proc. suvartojamos elektros energijos bus pagaminta Lietuvoje.
Planuota iš atsinaujinančio kuro gaminti 10 proc. reikalingos elektros, dar 5 proc. sudarytų hidroenergija. Bet palyginti šilta žiema gali pakoreguoti prognozes. Pavyzdžiui, sausio paskutinę savaitę įsismarkavus vėjuotiems orams, vien vietinių vėjo elektrinių gamyba tenkino 16 proc. šalies elektros poreikio.
Vis dėlto Lietuva išlieka didžiausią dalį suvartojamos elektros importuojanti valstybė Europoje, todėl jai belieka kliautis savimi ir rūpintis, kaip atpiginti vietos gamybą. Bet kuriuo metų laiku šalyje įmanoma pagaminti tris kartus daugiau elektros energijos, nei pajėgiame suvartoti, esminis klausimas – konkurencinga kaina.

Dirbs vasarą ir rudenį

Stambiausias šalies elektros generatorius – 455 MW galios 2012 m. Elektrėnuose baigtas statyti kombinuoto ciklo blokas (KCB), dar vadinamas Lietuvos elektrinės devintuoju bloku, pernai pagamino 630 mln. kWh elektros energijos. O senesni Lietuvos elektrinės blokai, tokiam pačiam elektros kiekiui gaminti suvartojantys trečdaliu daugiau gamtinių dujų, 2013 m. į tinklus patiekė 470 mln. kWh.
Šie skaičiai galėjo būti kitokie, jei KCB daugiau laiko būtų veikęs vasaros ir rudens sezonu, kai energijos kainos biržoje pasiekia aukštumas. Pernai dalį šio sezono KCB nedirbo – buvo remontuojamas. Eksploatacijos metu išryškėjusius statybos defektus rangovas, Ispanijos bendrovė „Iberdrola Ingeneria y Construccion, S.A.U“, šalino savo lėšomis, tačiau 2014-ieji – jau paskutiniai sutartyje numatyti KCB garantinės priežiūros metai. Vėliau bloko remonto sąnaudos guls ant „Lietuvos energijos gamybos“ finansinių pečių.
Planuojama, kad 2014 m. KCB gamins šiek tiek daugiau – 680 MW elektros. Vienai pagamintai kilovatvalandei 12,5 ct bus primokama iš VIAP kišenės. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) KCB kintamoms sąnaudoms dengti šiais metais numatė 85,3 mln. Lt. Efektyviausia juos naudoti ir galingą KCB bloką „įdarbinti“ būtent vasaros ir rudens sezonu, kai vietinė elektros gamyba tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse būna pati kukliausia ir pasiūla rinkoje atitinkamai susitraukia. Nors dėl atostogų laikotarpio krinta ir elektros suvartojimas, tačiau remontui atjungiamos perdavimo linijos bei stabdomos jėgainės birželio–spalio mėnesiais lemia itin nestabilias kainas elektros biržoje.
Kitu metu, kai Lietuvos elektrinės generatoriams savikaina tampa sudėtinga konkuruoti su kogeneracinėmis jėgainėmis ar importuojama hidroenergija, eksploatuoti KCB netikslinga, nes netgi minimaliu leistinu režimu veikiantis galingas naujasis įrenginys gamtinių dujų sudegina daugiau, nei mažiau efektyvūs, bet mažesnių gamybos apimčių greta Elektrėnuose stovintys generatoriai.

Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ (toliau – Grupė) valdyba patvirtino Grupės veiklos strategiją 2014–2020 metams. Joje numatyti veiklos tikslai, jų įgyvendinimo programos ir finansiniai rezultatai. Remiantis strategija, visos Grupės įmonių vertę iki 2020-ųjų siekiama padidinti 2 kartus.

„Lietuvos energijos“ įmonių grupė yra viena didžiausių lietuviško kapitalo grupių – bendras vienijamų įmonių turtas sudaro daugiau nei trečdalį viso valstybės valdomų įmonių turto. Per pastaruosius metus pavyko padidinti Grupės veiklos efektyvumą ir pelningumą, tačiau konkurencija rinkoje sparčiai didėja, kuro kainos auga. Tad akivaizdu, kad turime imtis ryžtingų veiksmų tam, kad užtikrintume įmonių grupės veiklos stabilumą, pajamas ir grąžą ateityje“, – strategijos kontekstą komentuoja „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Vienas iš svarbiausių naujojoje strategijoje įtvirtintų siekių –tvarus vertės didinimas energetikoje atspindimas ir įmonių grupės misijoje. Grupė sieks užtikrinti balansą tarp turto grąžos, indėlio didinant šalies ūkio konkurencingumą, atsakingos ir skaidrios veiklos. Tikimasi, kad veiklos efektyvumas, taupaus išteklių vartojimo skatinimas, plėtra bei į vertės kūrimą orientuota vieninga organizacinė kultūra padės įgyvendinti „Lietuvos energijos“ viziją – tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse.

„Įsipareigodama atsakingai ir nuosekliai siekti užsibrėžtos vizijos bei išnaudoti finansinio pajėgumo potencialą, Grupė išsikėlė ambicingus tikslus. Sieksime Grupės vertę (skaičiuojant kaip EBITDA rodiklio išvestinį dydį) padidinti 2 kartus, sieksime, kad investicijos būtų ekonomiškai pagrįstos, o jų grąža – ne mažesnė nei kitų savo veikla palyginamų Europos energetikos sektoriaus įmonių. Vertės  didinimas –tikslas, kurio siekiant svarbus kiekvieno įmonių grupės darbuotojo indėlis“, – sako D. Misiūnas.

Grupė planuoja diversifikuoti gamybos portfelį, investuoti į esamos veiklos ir paslaugų kokybės gerinimą bei vystyti naujas veiklas. Per laikotarpį iki 2020 metų į plėtrą Grupė numato investuoti apie 2–3 mlrd. Lt. Renkantis finansavimo instrumentus ir finansavimui reikalingo kapitalo šaltinius bus siekiama įvertinti visas galimybes: nuo įprastinių finansų rinkų siūlomų priemonių iki institucinių investuotojų, pensijų fondų ar obligacijų plėtros projektų finansavimui. Didesnio lankstumo renkantis finansavimo būdus bus siekiama skaidria ir stabilia veikla, laikantis pripažintų tarptautinių korporatyvinio valdymo gerųjų praktikų, atsižvelgiant į Lietuvos kapitalo rinkos skatinimo galimybes didinančias investuotojų ir kreditorių konkurenciją.

Taip pat bus siekiama  dar didesnio efektyvumo optimizuojant ar centralizuojant ir
pagalbines funkcijas, diegiant inovacijas, nuolat tobulinant veiklos procesus.
Bendrų vertybių diegimas, kryptingas kompetencijų formavimas ir visos organizacijos brandos didinimas bus itin svarbūs siekiant strategijos tikslų.

Brangstant malkinei medienai, energijos iš biokuro gamintojus kol kas gelbsti anksčiau sudarytos sutartys su tiekėjais.

Lapkričio antroje pusėje, atvėsus orams, vidutinė svertinė vidutinės kokybės biokuro kaina „Baltpool“ biržos sandoriuose perkopė 700 Lt/tne ribą ir pradėjo džiuginti vartotojus, anksčiau sudariusius ilgalaikius kontraktus su tiekėjais.
„Kol nesibaigs trejiems metams sudarytos tiekimo sutartys su keturiais tiekėjais, atrinktais viešųjų pirkimų konkurso būdu, biržoje pirkti biokuro poreikio neturėsime – nebent įstatymai privers. Nors dabar 35 MW galios biokuro katilas veikia visu pajėgumu, jokių problemų dėl tiekimo neturime ir neturėjome. Dar nėra buvę taip, kad pristigę žaliavos turėtume didinti gamtinėmis dujomis gaminamos energijos kiekį ir reikalauti tiekėjų padengti dėl biokuro ir gamtinių dujų kainų skirtumo susidariusius nuostolius“, – „Veidui“ tvirtina „Šiaulių energijos“ komercijos direktorius Gintautas Šablinskas.
Užtat patys tiekėjai suvokia, kad tokia nuostolių kompensavimo rizika, įprastai numatoma sutartyse su biokuro pirkėju, yra ganėtinai reali. Todėl laukdami stipresnių šalčių, kai pirkėjai galbūt prašys didinti sutartyse numatytus pristatomos žaliavos kiekius, vos spėja suktis kaupdami atsargas.
„Atsipalaiduoti ir pagalvoti apie prekybą biržoje galėsime nebent pavasariop, jei nebūtų stiprios žiemos ir atliktų dabar ruošiamų atsargų likučių. Tačiau tuomet ir kainos biržoje greičiausiai bus atslūgusios“, – teigia „Timbex“ biokuro padalinio vadovas Linas Mažintas.
Šiuo metu tiekėjai, pasak L.Mažinto, stebėdami „Baltpool“ aukcionų rezultatus tegali graužtis nagus: trumpalaikių sandorių kainos kone trečdaliu viršija jų ilgalaikėse biokuro tiekimo sutartyse nustatytus skaičius. Tokį ženklų skirtumą galima paaiškinti ne tik stebimu biokuro žaliavos brangimu, bet ir tuo, kad, tarpusavyje konkuruodamos dėl didesnės apimties užsakymų, tiekėjų įmonės linkusios rizikuoti siūlydamos pernelyg optimistines kainas. Todėl dauguma ilgalaikių sutarčių šiuo metu naudingesnės pirkėjams, o ne tiekėjams.
„Dvišalėse sutartyse paprastai numatoma, kad žaliavos kainoms kylant daugiau kaip 10 proc. biokuro tiekėjas gali prašyti perskaičiuoti kainas, tačiau pirkėjas neprivalo šio prašymo patenkinti. Katilinės tuo ir naudojasi“, – teigia L.Mažintas.

Į biržą – ne savo noru

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė pabrėžia, kad iki šiol pasiūla biokuro aukcionuose du tris kartus viršydavo paklausą. Tai patvirtina ir biržos dalyvių skaičius: iš 43 užsiregistravusių bendrovių 33 yra potencialūs tiekėjai, o pirkėjų – vos dešimt.
„Tarp potencialių biokuro tiekėjų turime ir vieną Estijos bendrovę, be to, galimybes prekiauti „Baltpool“ vertina kaimynų – Latvijos bei Baltarusijos įmonės“, – tvirtina biržos vadovė, prognozuojanti, kad įsitikinimas, jog biokuro neapsimoka vežioti toliau nei 50 km, ilgainiui gali kisti: juk galiausiai tai priklauso nuo biokuro gamybos savikainos ir rinkos kainų skirtumo.
Lapkritį, palyginti su spaliu, biokuro sandorių vertė aukcionuose išaugo beveik šešis kartus, tačiau šį šuolį lėmė ne tiek biokuro kaina, kiek pailgėjusi sudaromų sandorių trukmė. Praeitą mėnesį buvo sudarinėjami ne tik savaitės ar mėnesio, tačiau ir ketvirčio trukmės biokuro tiekimo sandoriai.
Gruodį, kaip ir tikėtasi, biokuro birža „užmigo“ – naujų sutarčių kol kas nesudaryta. L.Žalaitė spėja, kad greičiausiai visi pirkėjai jau apsirūpino tiekimo garantijomis ir vėl sukrusti juos priverstų nebent smarkūs šalčiai. Tiesa, yra pirkėjo pasiūlymas dėl biokuro tiekimo Kalėdų švenčių savaitei, tačiau siūloma kaina neprivilioja nė vieno tiekėjo.
„Energijos gamintojai biokuro įsigijimo sandorius neretai stengiasi sudaryti iš anksto – likus pusmečiui ar dar ilgesniam laikotarpiui iki vartojimo pradžios. Todėl tikėtina, kad po Naujųjų metų bus pradėti sudarinėti sandoriai dėl biokuro tiekimo vasarą. O tiekėjų kitam šildymo sezonui bus pradėta žvalgytis jau pavasarį“, – komentuoja L.Žalaitė.
Nuo 2014 m. pradžios šilumos gamintojai taps įpareigoti 10 proc. suvartojamo biokuro įsigyti biržoje. 2015-aisiais ši dalis išaugs iki 30 proc., 2016-aisiais – iki 50 proc. „Kadangi ši procentinė dalis skaičiuojama būtent nuo sunaudojamo biokuro kiekio, o ne nuo kiekio, kuriam įsigyti skelbiamas konkursas, nuostata galios ir tiems gamintojams, kurie buvo užsitikrinę tiekimą dvišalėmis sutartimis. Kadangi tokiose sutartyse dažniausiai numatomas lankstus tiekimo grafikas, o apie naujas taisykles buvo pranešta iš anksto, pirkimo dalies nukreipimas į biokuro biržą neturėtų sukelti papildomų rūpesčių ar grėsti baudomis. Pagaliau tam ir buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, o ne iškart pareikalauta pusę biokuro pirkti per biržą“, – pabrėžia L.Žalaitė.

Viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos pastarąjį pusmetį aktyviai rinkosi alternatyvą garantiniam elektros energijos tiekimui, taip mažindamos savo išlaidas elektros energijai.
Daugiausia laisvos elektros energijos rinkos klientų turinčio nepriklausomo tiekėjo „Energijos tiekimas“ viešojo sektoriaus klientų skaičius per pastarąjį pusmetį išaugo du kartus ir perkopė 1300. Kas trečias sausio–gegužės mėn. pritrauktas naujas klientas buvo viešojo sektoriaus įstaiga arba organizacija.
„Viešojo sektoriaus subjektai neatsilieka nuo privataus kapitalo įmonių ir aktyviai skelbia konkursus elektros energijai laisvoje rinkoje pirkti. Tiekėjų konkurencija teikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose yra tokia pat stipri, kaip ir verslo įmonių segmente. Šioje situacijoje laimi vartotojai, kurie elektros energiją perka geresne kaina ir sutaupo daugiau valstybės biudžeto lėšų“, – sako „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius Algirdas  Juozaponis.
Per 2013 m. viešojo sektoriaus klientams „Energijos tiekimas“ patieks virš 250 mln. kWh elektros energijos ir padės sutaupyti apie 7,2 mln. Lt – tiek didesnės būtų šių klientų sąskaitos mokant garantinio tiekimo kainomis. Labiausiai taupymo efektą pajus didžiausi viešojo sektoriaus elektros energijos vartotojai, kurie per metus suvartoja daugiau nei 1 mln. kWh elektros energijos. Tai – Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, „Šiaulių vandenys“, „Dzūkijos vandenys“, Kauno technologijos universitetas ir kiti.
Pastaraisiais mėnesiais, laimėjus viešuosius pirkimus, naujais „Energijos tiekimo“ klientais tapo LR Seimo kanceliarija, Valstybės žemės fondas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Druskininkų savivaldybė ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos ir organizacijos. Elektros energiją bendrovė taip pat tiekia 440-iai mokyklų ir lopšelių-darželių, 5-iems universitetams, 50-iai ligoninių, klinikų ar kitų gydymo įstaigų, 19-os rajonų ir miestų savivaldybių administracijoms.

Sertifikuotos žalios lietuviškos elektros energijos vartotojai šiemet sunaudos apie 75 mln. kWh arba daugmaž 23 proc. visos Kauno hidroelektrinėje pagamintos elektros energijos. Vienintelės šalyje tokią elektros energiją tiekiančios bendrovės „Energijos tiekimas“ duomenimis, planuojamas žalios lietuviškos energijos vartojimas šiemet bus 9 proc. didesnis nei 2012 m.

Nuo šių metų pradžios prie Kauno hidroelektrinėje gaminamos elektros energijos vartotojų prisijungė mobilaus ryšio operatorius „Tele2“ bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

„Žalioji energetika padeda taupyti planetos energetinius išteklius, todėl „Tele2” yra svarbu prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo. Visoje šalyje turime didelį mobiliojo ryšio bazinių stočių tinklą, elektros naudojame daug, tad mūsų indėlis bus juntamas. Tai rūpi ir mūsų klientams – naudodamiesi paslaugomis jie prisidės prie gamtos apsaugos“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Šiuo metu „Tele2” taip pat modernizuoja savo mobiliojo ryšio tinklą ir keičia bazines stotis. Įrenginiai bus kompaktiškesni ir jų reikės mažiau, be to, naudos 25 proc. mažiau elektros energijos. Tai leis dar sumažinti tinklo eksploatavimo kaštus ir poveikį aplinkai.

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto strateginės plėtros ir infrastruktūros direktoriaus dr. Viliaus Kontrimo, sprendimas vartoti žaliąją elektros energiją yra natūrali ISM socialinės atsakomybės tąsa ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymas.

„Aukštojo mokslo institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį formuojant būsimų verslo atstovų požiūrį į socialinę atsakomybę, aplinkos apsaugą bei atsakingą verslą. Mes buvome vieni iš 100 pirmųjų verslo mokyklų, prisijungusių prie JT atsakingo vadybos mokymo principų iniciatyvos. Taip pasižadėjome ne tik diegti socialinės atsakomybės ir darnios plėtros idėjas savo studentams, bet ir patys tapti atsakingos lyderystės pavyzdžiu“, – sako dr. V. Kontrimas.

Nuo praėjusių metų „Žalią lietuvišką energiją“ taip pat vartoja degalinių tinklas „Lukoil“, natūralaus lietuviško mineralinio vandens gamintoja „Druskininkų rasa“, Gargžduose įsikūrusi gyvūnų maisto gamintoja „Mars Lietuva“, bei dar septynios bendrovės. Sutartis dėl elektros energijos iš AEI tiekimo su „Energijos tiekimu“ yra pasirašę ir trys fiziniai asmenys.

Pasak „Energijos tiekimo“ generalinio direktoriaus Algirdo Juozaponio, bendrovės tiekiamos elektros energijos kilmę garantuoja perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Tuo tarpu „Energijos tiekimas“ klientams, pasirašiusiems sutartis dėl žalios elektros energijos tiekimo, suteikia „Žalios lietuviškos energijos“ sertifikatą, liudijantį, kad 100% jų suvartojamos elektros energijos yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių (AEI).

„Energijos tiekimo“ 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 74 proc. iš 500 apklaustų Lietuvos įmonių svarstytų pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių, 17 proc. sutiktų už ją mokėti daugiau. 72 proc. įmonių atrodo svarbu, kad nepriklausomas elektros energijos tiekėjas turėtų galimybę pasiūlyti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

Elektros energija iš AEI besidomintys vartotojai internete gali susipažinti su „Energijos tiekimo“ parengtu edukaciniu filmuku „Kaip apsirūpinti “Žalia lietuviška energija”?“. Jame pristatomi nuomonės tyrimų ir rinkos duomenys, paaiškinami elektros energijos iš AEI gamybos principai ir pateikiami pirmųjų vartotojų komentarai.

Pateiktos pirmosios paraiškos organizuoti skatinimo kvotų aukcionus žaliosios energijos gamintojams.

Vos kalendoriun įdundėjus spaliui, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) pradėjo bombarduoti prašymai rengti aukcionus dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo kvotų paskirstymo. Jau spalio 1 d. buvo registruotos dvi vėjo jėgainių parkų (iki 350 kW įrengtosios galios) plėtotojų ir viena biodujų elektrinių (iki 1000 kW galios) plėtotojų paraiška.
Tokį subruzdimą lengva paaiškinti: rugsėjo pabaigoje pagaliau įsigaliojo paskutinis tokiems aukcionams vykdyti būtinas teisės aktas – skatinimo kvotų paskirstymo atsinaujinančios energijos gamintojams aukcionų nuostatai. O kvotos žaliosios energijos gamybai yra ribotos, ir ar bebus aukcionai organizuojami tuomet, kai Lietuvoje bus pagaminamas europinėmis direktyvomis nustatytas žaliosios energijos kiekis, – nežinia.
Dėl dvylika metų galiojančio skatinimo, numatyto pernai priimtame Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, privalės grumtis visų didesnių nei 30 kW galios atsinaujinančių išteklių jėgainių statytojai. Tikimasi, kad tokia tvarka sudarys prielaidas Lietuvoje pigti žaliajai energijai.
Elektros supirkimo kainą energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams sudarys dvi dalys: fiksuota vidutinė rinkos kaina (ją kasmet tvirtina VKEKK) ir iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto iki aukcione laimėtos kainos primokama dalis. Kadangi Lietuvoje planuojamas elektros energijos rinkos kainos augimas, teigiama, kad tokia sistema leis racionaliau naudoti žaliosios energetikos plėtrai skiriamas iš energijos vartotojų surenkamas VIAP lėšas.

Pradingo regionai

Kas stebėjo Atsinaujinančių išteklių įstatymo priėmimo peripetijas, puikiai pamena, kad žaliųjų elektrinių statytojai kvotų skirstymo aukcionų tvarkos įvedimu anaiptol nebuvo labai patenkinti. Fiksuotomis elektros supirkimo kainomis paremti energetikų verslo planai bankininkams atrodė tvirčiau pagrįsti ir mažiau rizikingi, nei paremti išankstines lubas teturinčiomis kvotomis, dėl kurių projektų plėtotojams dar teks laužyti ietis aukcionuose.
Deja, valdžios koridoriuose įstrigę ir ne sykį juose pavidalą keitę įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai po 2011 m. gegužės 23-iosios, kai įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių įstatymas, žaliosios energetikos projektus buvo apskritai uždarę stalčiun, tad po pusantrų metų trukusio priverstinio sąstingio džiaugiamasi bent jau galimybe vėl pajudinti verslo planus.
Nepaisant VKEKK gulančių prašymų rengti aukcionus, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtojimo šalininkai teigia, kad anksčiau prognozuoti sistemos trūkumai niekur nedingo. Vienas jų – kad priverstinė tarpusavio konkurencija skatins užsienyje pigiai įsigyjamų dėvėtų, savo amželį atgyvenusių technologijų diegimą. „Nenumatytos priemonės, leidžiančios aukcionuose apsisaugoti nuo kainos dempingo iš tokių gamintojų pusės“, – pabrėžia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys.
Antra vertus, dempinguotojai turėtų būti ganėtinai trumparegiški, nes dėvėta įranga be rimtų papildomų investicijų vargiai bepajėgs gaminti elektrą pasibaigus dvylika metų galiojančiam skatinimo kvotos terminui. Laimėję šiandien, jie prarastų pinigus, kuriuos galėtų uždirbti ateityje.
Dar vienas įdomus momentas: gerus metus ginčijęsi dėl aukcionų regionavimo zonų ribų bei jų skaičiaus, žaliosios energijos gamintojai prasidėjus rudeniui išgirdo, kad jokių zonų apskritai nebebus ir tuose pačiuose aukcionuose privalės grumtis tiek Auštaitijos, tiek Žemaitijos, tiek Dzūkijos projektų plėtotojai. Nors visi suvokia, kad gamtinės sąlygos gaminti vėjo energiją pajūryje, pamaryje ar, priešingai, Dzūkijos lygumose anaiptol nėra adekvačios.
„Kiek pamenu, „Litgrid“ siūlė Lietuvą suskirstyti į tris zonas, mes, siekdami, kad aukcionų šalyje būtų organizuojama kuo daugiau, matėme jų penkias ar net septynias. Tačiau dabar turime tai, ką turime, ir kodėl – niekas dorai nepaaiškino. Neoficialiai girdime, kad tokia buvusi Energetikos ministerijos valia, o jos pasirinkti energetikos prioritetai visiems žinomi“, – konstatuoja S.Pikšrys.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos verslas įrodinėja, kad alternatyvioji energetika Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Šią savaitę energiją į Lietuvos elektros tinklus jau pradėjo tiekti dvi didžiausios saulės energijos elektrinės Baltijos šalyse – kiekvienos jų galingumas siekia beveik 1 megavatą, t.y. net apie 10 kartų daugiau, nei iki šiol Lietuvoje buvusi galingiausia saulės elektrinė.

Kaišiadorių ir Kauno rajonuose įsikūrusios elektrinių galingumas atitinkamai siekia 940 kW ir 995 kW – per metus jų bendrai pagaminamos energijos užtektų aprūpinti 750 privačių namų. Alternatyviąją energiją plėtojančios „Modus energijos“ bendros investicijos į abi saulės elektrines siekia 14 mln. litų.

„Energetikos tema Lietuvoje pastaruoju metu itin aktuali ir plačiai aptarinėjama, o jos kontekste alternatyvioji energija nepagrįstai minima kaip labai brangi. Faktai ir užsienio valstybių patirtis rodo, kad toks vertinimas klaidingas. Prieš investuodami į saulės elektrines Lietuvoje, gilinomės į užsienio šalių patirtį, skaičiavome ir turime tvirtą pagrindą teigti, kad saulės energijos naudojimas yra ekonomiškai naudingas. Būtina nepamiršti, kad ši energijos rūšis yra arčiausiai vartotojo, decentralizuota, todėl jos transportavimo kaštai mažiausi arba apskritai nuliniai, kai tuo tarpu jie sudaro net iki dviejų trečdalių kitų energijos rūšių kainos“, – teigia „Modus energijos“ dukterinės bendrovės „Investiciniai energetikos projektai“ direktorius Laimonas Dapšys.

„Be to, saulės elektrinės nedaro jokio poveikio aplinkai, vienintelė „žaliava“ – saulės šviesa nieko nekainuoja, priežiūra reikalauja mažiausių sąnaudų, todėl atsipirkus pradinėms investicijoms, pagamintos energijos kaina stipriai kris“, – sako L. Dapšys.

Rusonių saulės elektrinę, įsikūrusią Trakių kaime (Kaišiadorių raj., šalia greitkelio Kaunas-Vilnius), sudaro 4.000 saulės baterijų modulių, išdėstytų 3,5 ha plote. Juozapavos elektrinėje, Karaliūnų kaime (Kauno raj., greta Vandžiogalos miestelio) tokių modulių daugiau – 4234, ir jie užima 4,1 ha plotą. Abi elektrinės jau veikia visu pajėgumu ir tiekia saulės šviesos sugeneruotą energiją į elektros tinklus.

Pasak L. Dapšio, valstybės subsidijos alternatyviajai energetikai būtinos tik pradiniame laikotarpyje, norint išjudinti šią rinką. Šiuo metu Lietuvos valstybė įsipareigojusi už fiksuotą skatinimo tarifą saulės šviesos elektrinių gaminamą elektrą supirkti 12 metų, po to ši energija bus tiekiama už rinkos kainą.

„Kiekviena nauja saulės elektrinė didina alternatyvios energijos šaltinių įrangos gamybos apimtis ir todėl mažina jos kainą. Per pastaruosius metus saulės šviesos elektrinių įranga ženkliai pigo. Energijos supirkimo kainos kreivė Lietuvoje judės ta pačia linkme, todėl jau greitu metu saulės elektra su kitomis energijos rūšimis konkuruos ne tik savo ekologiškumu, bet ir kaina“, – prognozuoja UAB „Investiciniai energetikos projektai“ vadovas.

Šviesos Lietuvoje, anot investuotojų į saulės elektrines, pakanka – tai įrodo ir kitų Šiaurės ar Vidurio Europos šalių pavyzdžiai. „Modus energijos“ paskaičiavimais, jeigu Lietuvoje saulės energija būtų vystoma tokiais tempais, kaip Vokietijoje, šiandien pas mus įrengtų saulės elektrinių galia būtų 200 kartų didesnė, sudarytų apie 800 MW ir būtų artima Kruonio HAE galiai (šiuo metu Lietuvoje pastatytų saulės šviesos elektrinių bendra galia tik apie 4 MW, kai tuo tarpu Vokietijoje siekia 28000 MW).

Įrenginėjant didžiausias Lietuvoje saulės šviesos elektrines buvo pasitelkti labiausiai patyrę šios srities specialistai iš Vokietijos bei Lietuvos.

Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO šiemet jau 15 sodų bendrijų modernizavo ir išplėtė išpirktus skirstomuosius tinklus, todėl bendrijų gyventojams elektra tiekiama patikimiau, prireikus užtikrinama galimybė naudoti didesnę leistinąją galią.

Vykdant 31,15 mln. litų vertės iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą šiemet patikimesnė elektra atkeliaus į 57 sodų bendrijų gyventojų namus, o per trejus metus skirstomieji tinklai bus renovuoti iš viso 76 sodų bendrijose.

Šią vasarą LESTO išplėtė ir modernizavo skirstomuosius tinklus „Fredos“ (Kauno m.), „Šilo“, „Rūtos“ (Druskininkų r.), „Tulpės“ (Ignalinos r.), „Ventos“ (Mažeikių r.), „Obelėlės“, „Ąžuolo“, „Ramunės“ ir „Dobilo“ (Radviliškio r.), „Vėtrungės“ (Šiaulių r.), „Sidabros“ (Joniškio r.), „Lietkabelio“ (Panevėžio r.), „Draugystės“ ir „Baltijos“ (Klaipėdos m.) „Klevo“ (Elektrėnų sav.) sodų bendrijose. Netrukus darbai bus baigti 27 sodų bendrijose, o iki metų pabaigos planuojama atlikti darbus dar 15 sodų bendrijų.

Projekto metu sodų bendrijose oro linijos keičiamos kabelinėmis arba rekonstruojamos, transformatorinės rekonstruojamos arba keičiamos, kiekvienam gyventojui atskirai įrengiami būtini elektros apskaitos prietaisai.

Projektui „AB LESTO elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir plėtra sodininkų bendrijose“ įgyvendinti iš Europos struktūrinių fondų skirta iki 12,46 mln. Lt. 76 sodininkų bendrijų teritorijoje esančios elektros infrastruktūros – elektros tinklų ir jiems priklausančių įrenginių – modernizavimui ir plėtrai LESTO per trejus metus numatė investuoti iš viso 31,15 mln. litų.

„Daugumos sodininkų bendrijų elektros tinklai buvo išpirkti itin blogos techninės būklės ir lėmė didelius nepatogumus gyventojams – patys sodininkai iki tol nepajėgė tinkamai tvarkyti įrangos, patirdavo dažnus gedimus, naudojimasis elektros įrenginiais buvo ribotas dėl per mažos galios. Sodų bendrijų tinklų modernizavimas ir plėtra vartotojams užtikrina kokybišką, patikimą, nepertraukiamą ir saugų elektros energijos tiekimą“, – teigia Ramūnas Grigas, AB LESTO Investicijų planavimo ir kontrolės skyriaus direktorius.

Daugelio sodų bendrijų tinklų amžius viršija 30 m., neįrengti įžeminimo įrenginiai, laidai mažo skerspjūvio, tinklai neatitinka saugumo reikalavimų, per maža leistinoji naudoti galia. Skaičiuojama, kad sodų bendrijose LESTO naujai nutiestų elektros linijų ilgis sieks daugiau nei 350 kilometrų, sėkmingai įgyvendinus projektą maždaug 10 000 šeimų 29 savivaldybėse bus užtikrinamas patikimesnis elektros energijos tiekimas. Daugiausia sodų bendrijų elektros tinklų bus modernizuota Kauno rajone (9 bendrijos), Šiaulių ir Vilniaus miestuose (po 6).

Sodų bendrijų tinklų modernizavimo projektas yra draugiškas aplinkai: bus diegiamos inovatyvios technologijos, tiesiant požemines kabelinės linijas bus užtikrintas didesnis saugumas, rangos darbai bus atliekami laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Projektas ne tik pagerins gyventojų gyvenimo kokybę, bet sumažės ir elektros energijos nuostoliai, remonto išlaidos, sutaupytos lėšos bus skirtos kitiems svarbiems strateginiams elektros energetikos projektams.

„Svarbu, kad gyventojai tinkamai prižiūrėtų savo želdinius – negalima želdinių sodinti elektros linijų apsaugos zonose, jei tokių želdinių yra, juos reikia tinkamai genėti, kad nekiltų grėsmė saugumui ir elektros tiekimo patikimumui. Visus darbus elektros linijų apsaugos zonoje būtina suderinti su LESTO“, – aiškina R. Grigas.

Projekto įgyvendinimu rūpinasi aukštą kvalifikaciją ir ilgametę patirtį turintys LESTO darbuotojai, o darbus vykdo rangovai.

Nuo sodo bendrijų elektros tinklų išpirkimo proceso pradžios (2003 m.) iki 2012 m. birželio 30 d. LESTO išpirko 900, arba 93,3 proc. sodininkų bendrijų elektros tinklų. Šiems tinklams įsigyti LESTO iš viso yra investavusi 10,45 mln. Lt.

Šiandien „Lietuvos energija“ paskelbė konkursą dėl biokuro tiekimo. Kuras iš atsinaujinančių išteklių perkamas 2014 metams ir bus naudojamas naujuose šilumą gaminsiančiuose Lietuvos elektrinės biokuro katiluose.

Šilumos gamybos technologijų modernizacijos projektą įgyvendinanti „Lietuvos energija“ ketina įsigyti iki 16 tūkst. tonų naftos ekvivalento biokuro. Skaičiuojama, kad tai sudarys apie 100 tūkst. kubinių metrų medienos. Pirkimo laimėtojai, su kuriais bus sudaryta preliminari biokuro tiekimo sutartis, turėtų paaiškėti šių metų lapkričio mėnesį. Reikalingas biokuro kiekis gali būti perkamas ir iš kelių geriausius pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

„Pirkdami biokurą, siekiame pasinaudoti Lietuvoje biokuro verslą plėtojančių įmonių paslaugomis. Galimybę dalyvauti šiame konkurse turi ir mažesni vietiniai tiekėjai, negalintys pasiūlyti viso reikalingo biokuro kiekio iš karto, tačiau parduodantys jį konkurencinga kaina. Tai atitinka netrukus pradėsiančios veikti biokuro biržos, į kurią planuojame įsijungti, principus“, – apie lietuviško biokuro panaudojimą gaminant šilumą kalba „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Planuojama, kad nauji Lietuvos elektrinėje biokuro katilai bus 40 MW galios. Šilumą gaminant biokuro katiluose ir naudojant vietinį kurą, būtų užtikrinama 90 proc. šilumos poreikio. Šaltuoju metų laiku padidėjus šilumos poreikiui bus naudojami dujiniai garo katilai, kurie užtikrins rezervą pagrindiniams šilumos gamybos pajėgumams – biokuro katilams. Dujiniai katilai bus reikalingi ir technologinių elektrinės įrenginių funkcionavimui bei prireikus paleisti į rezervą pervedamus elektrinės blokus.

Tarptautinį pirkimą dėl šilumos energijos gamybos pajėgumų statybos Lietuvos elektrinės departamente projektavimo, įrangos ir darbų pirkimo „Lietuvos energija“ paskelbė liepos pabaigoje. Planuojama, kad šio pirkimo nugalėtojas paaiškės iki šių metų pabaigos. Dalį naujų šilumos gamybos pajėgumų, naudosiančių biokurą, ketinama pradėti eksploatuoti jau 2013 metais. Visą šilumos gamybos technologijų modernizacijos projektą numatoma baigti 2014 metais.

Biokuras – tai atsinaujinantys vietiniai ištekliai, kurie, pasitelkus modernias perdirbimo technologijas, paruošiami specialiai tam pritaikytiems šilumos arba elektros gamybos objektams. Biokuro paruošimui naudojamos lentpjūvių, miško kirtimo darbų medienos atliekos, taip pat šiaudų, energetinių želdynų, durpių biomasė.

Pasaulyje ir Lietuvoje nerimstant aistroms dėl atominės energijos ateities, vis stipriau apie save bando priminti alternatyviosios energijos šalininkai.

Šviesos daugiau nei Danijoje

Nors Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad plėtoti saulės energijai turime netinkamas sąlygas, visgi, daugelis ekspertų tam nepritartų. Lietuvoje vidutinė saulės spinduliavimo metinė energija siekia apie 1000 kWh/m2 ir tai yra tik keliais šimtais kWh/m2 mažiau lyginant su tokiomis saulės energijos panaudojime pirmaujančiomis Europos šalimis, kaip Vokietija, Ispanija ar Italija. Negana to, Lietuvoje yra geresnės sąlygos nei „žaliojoje” Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Olandijoje ar Danijoje, kurios garsėja alternatyvių energijos šaltinių eksploatavimu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 saulės energijos jėgainių ir yra juntamas vis didesnis susidomėjimas jomis. Per paskutinį pusmetį buvo išduota beveik 300 leidimų plėsti saulės energijos gamybą. Tačiau saulės energijos gamyba Lietuvoje dar tik įgauna pagreitį. Lyginant energiją, gaunamą iš saulės spindulių, su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, saulės elektrinių instaliuota galia 2011 metais siekė tik 1 MW, tuo tarpu vėjo – 185,2 MW, biokuro jėgainių – 50,3 MW, o hidroelektrinių – 127 MW.

Nors šiuo metu saulės energija yra viena brangiausių, bet jai piešiama šviesi ateitis. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį jos kaina turėtų susilyginti su dujas naudojančių elektrinių energijos savikaina. Remiantis valstybinės kainų komisijos ir energetikos kontrolės pateiktais duomenimis, numatoma, kad daugiausia 2020 m., palyginti su 2005 m., bendroje rinkoje pagal instaliuotą galią struktūroje augs vėjo jėgainių dalis nuo 23,3 proc. iki 43,8 proc. ir saulės jėgainių dalis – nuo 1,26 proc. iki 18,76 proc., dėl beveik 38 procentais mažėjančios hidroelektrinių dalies.

Svarbus AEI balansas

Didėjant paramai atsinaujinantiems energijos ištekliams naudoti, žalioji energija tampa patrauklesnė ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Remiantis valstybinės kainų komisijos ir energetikos kontrolės pateiktais duomenimis, vertinant kiekybiškai, daugiausia 2012 m., lyginti su 2007 m., išaugo VIAP lėšų, skiriamų atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms – nuo 17,3 mln. Lt iki 115,4 mln. Lt.

Pasak nepriklausomo elektros energijos UAB „Energijos kodas“ elektros pardavimų projektų vadovės Justės Žegužauskaitės, Lietuva pagal Europos Sąjungos direktyvas yra įsipareigojusi iki 2020 metų mažiausiai 23 procentus energijos pagaminti iš atsinaujinančių energetikos išteklių: saulės, vėjo ir kitų. Todėl auganti parama skatina ir socialiai atsakingus nepriklausomus energijos tiekėjus domėtis atsinaujinančiais energijos ištekliais ir prekyba iš jų gaunama energija.

Pavyzdžiui, perspektyvi ir ekologiška saulės energija Lietuvoje kaupiama 6 mėnesius, todėl norint užtikrinti subalansuotą ir sklandų elektros energijos tiekimą, reikia derinti kelis energijos gavybos metodus.

„Lietuvoje vis plačiau imant naudoti alternatyviąją energiją, reikia ieškoti geriausių sprendimų ir stengtis išvengti energijos šaltinių panaudojimo disbalanso. Jei Lietuva nori neprarasti konkurencingumo, ji turi derinti alternatyviąją energiją su atomine, nes kol kas remtis tik žaliąja energija mums būtų per brangu. Šiai dienai ir artimiausiais metais dar negalėsime sau leisti to, ką bando įgyvendinti Vokietija, visiškai atsisakydama atominės energijos. Tačiau svarbu bent po truputį žengti ta linkme“, – svarsto „Energijos kodo“ elektros pardavimų projektų vadovė.

„Vienur yra paplitusi nuomonė, kad alternatyvūs energijos šaltiniai yra per brangūs, kiti teigia, kad galbūt įprastu būdu gaunamos energijos kaina yra per maža, todėl mes jos netaupome ir nevertiname žaliosios energijos. Tačiau, manau, jog nereikėtų priešinti alternatyviųjų energijos šaltinių ir atominės energijos, kaip tai dažnai yra daroma dabar. Šalia atominės energijos galima ir net būtina plėtoti alternatyvius energijos gavimo šaltinius“, – įžvalgomis dalinasi elektros energijos specialistė J. Žegužauskaitė.

Į atsinaujinančių energijos išteklių konferenciją Vilniuje atvykęs Hamburgo taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos dėstytojas, profesorius Wolfgangas More’as teigė, kad skrisdamas į lėktuvu pastebėjo, kad Lietuvoje daugybė neišnaudotų teritorijų, kurios galėtų pasitarnauti saulės energetikoje.

„Dar prieš kelis metus buvo labai sunku įkalbinti žmones įsirengti saulės elementus, dabar saulės energetikos naudos ir pliusų nebereikia vardinti“, – kalbėjo profesorius. W. More skatino į atsinaujinančių energijos išteklių energetiką įtraukti kuo daugiau specialybių profesionalų. „Ar turite Lietuvoje architektų, kurie projektuotų saulės energijos jėgaines?“ – rodydamas į saulės jėgainių-skėčių nuotraukas iš Hamburgo miesto.
Šiaurės Lietuvoje – Saulės energijos daugiau

„Mums, Europos gyventojams, nebūtina saulės energiją importuoti iš Sacharos. Apsieikime be energijos importavimo“, – ragino mokslininkas. Kalbėdamas apie saulės energetikos galimybes Lietuvoje, profesorius paminėjo, kad šalyje ilgesnės žiemos nei Vokietijoje: „Tačiau vasarą turite ilgesnes dienas, todėl per jas turėtumėte sukaupti daugiau energijos“.

Mokslininko duomenimis, iš vieno kvadratinio metro Lietuvoje būtų galima išgauti 750-900 kWh per metus. W. More’as taip pat pastebėjo, kad Lietuvos šiaurėje saulės energijos vidutiniškai turėtų būti išgaunama daugiau nei pietuose, tačiau ne dėl saulės spindulių, o dėl oro užterštumo: „Ten, kur oras labiau užterštas, saulės spinduliai turi daugiau „dirbti“ kad prasiskverbtų iki saulės modulių“.

Jau 1990 metais pirmąsias saulės baterijas susimontavęs vokietis sako, kad Europoje visgi turėtų apsimokėti užsiimti saulės energetika.

Profesorius kritikavo Vokietijos valdžią ir teigė, kad reikėtų nustoti agituoti, kad saulės energetika yra brangesnė. Kol kas už saulės jėgainėmis išgaunamą elektrą vokiečiai moka 3 euro centais brangiau.

Nors kol kas įsirengti saulės elementus ir naudotis iš saulės išgaunama energija brangoka, bet svečias iš Vokietijos spėjo, kad saulės energetika taps vis pigesnė ir prieinamesnė daugiau gyventojų.

W. More’as pastebėjo, kad besiplėtojanti saulės energetika nerimą kelia įprastinių jėgainių atstovams. „Jie mato didžiulį konkurentą. Jiems gaminti elektrą pietų metu yra brangiau, tačiau saulės jėgainės tuo metu gali pagaminti pigesnę energiją“, – teigė mokslininkas.

technologijos.lt