Lapkričio 11–12 dienomis Briuselyje vyko Europos demokratų partijos (EDP) suvažiavimas, kuriame buvo renkami šios partijos koprezidentai ir jų pavaduotojai. EDP koprezidentais buvo perrinkti Fransua Bajoru bei Frančesko Rutelis, o vienu iš jų keturių pavaduotojų — Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich.

V. Uspaskich šios partijos vicepirmininko pareigas eina jau šeštus metus. Pirmą kartą į šias pareigas jis buvo išrinktas 2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusiame steigiamajame EDP suvažiavime.

EDP įkurta buvusio Europos Komisijos pirmininko Romano Prodžio iniciatyva. Šiuo metu R. Prodis yra partijos garbės pirmininkas. Apibūdindamas partijos ideologiją, vienas iš jos steigėjų Fransua Bajoru pareiškė, jog tai būsianti partija žmonėms, kurie nėra nei konservatoriai, nei socialistai.

EDP iš viso vienija 12 partijų iš Italijos, Prancūzijos, Lietuvos, Čekijos, Kipro, Belgijos, Ispanijos, Lenkijos, San Marino ir Slovakijos. EDP priklausančių partijų atstovai Europos Parlamente kartu su liberalais yra sudarę frakciją “Liberalų ir demokratų aljansas už Europą”. Šiai frakcijai priklauso ir V. Uspaskich.

Seimas mano, kad politinių partijų teisė išimtinai kelti kandidatus į Europos Parlamentą (EP) neprieštarauja Konstitucijai. Tokią parlamento poziciją ketvirtadienį viešame Konstitucinio Teismo (KT) posėdyje pristatė parlamentui atstovavęs Krikščionių frakcijos narys Vytautas Kurpuvesas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymu KT ketvirtadienį nagrinėjo, ar pagrįstai nepartiniai negali kandidatuoti į EP.

LVAT manymu, dalyvavimas politinės partijos veikloje suponuoja tam tikros politinės ideologijos, įsitikinimų ar pažiūrų pripažinimą, todėl atitinkamos įstatymo nuostatos neleistinai riboja piliečio, norinčio pasinaudoti savo rinkimų teise, teisę turėti savo įsitikinimus, pažiūras, nesutampančias su politinių partijų pažiūromis.

Be to, teismas mano, jog pasyviosios rinkimų teisės ribojimas galimai pažeidžia Lietuvoje nuolat gyvenančių kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teises. Užsienio valstybių piliečiai neturi teisės būti Lietuvos politinių partijų nariais, todėl kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių galimybės kandidatuoti EP rinkimuose yra apribotos labiau nei Lietuvos piliečių.

LVAT atstovai ketvirtadienį KT posėdyje nepasirodė, tuo metu Seimui atstovavęs V.Kurpuvesas tikino, kad tik politinės partijos kelti kandidatus ES rinkimuose gali pagrįstai.

Anot jo, EP frakcijos formuojamos pagal europarlamentarų politines pažiūras, tad ir išrinkus nepartinį kandidatą, jo politinės nuostatos turėtų paaiškėti po rinkimų. Be to, anot jo, kyla klausimas, kokie reikalavimai turėtų būti nustatomi individualiai kandidatuojančiam asmeniui.

2007 metais KT išaiškino, jog leidimas savivaldos dalyvauti tik partijų kandidatų sąrašams prieštarauja Konstitucijai. Tačiau, V.Kurpuveso teigimu, rinkimai į EP skiriasi nuo savivaldos rinkimų, nes nevienodas šių institucijų teisinis statusas: “Vietos bendruomenės atstovams platesnės teisės turi būti”.

Jo duomenimis, 6 ES valstybėse į EP gali kandidatuoti tik partijų nariai, tuo metu likusiose ES narėse sudarytos sąlygos kelti ir nepartines kandidatūras.

Lietuvoje išrinkta europarlamentarė Laima Andrikienė su dviem kolegomis iš Europos Parlamento (EP), stebėjusi antradienį Maskvoje vykusį opozicijos mitingą, EP pirmininką Jerzy Buzeką (Ježį Buzeką) informavo apie “atšiaurią Rusijos saugumo pajėgų reakciją prieš taikią demonstraciją”.

EP pranešė, kad europarlamentarai L.Andrikienė, Heidi Hautala ir Thijs Berman kartu su Rusijos žmogaus teisių gynėjais stebėjo taikią demonstraciją Triumfo aikštėje Maskvoje.

“Jie matė, kaip vienas iš opozicijos lyderių Borisas Nemcovas ir daugiau nei 60 žmogaus teisių gynėjų aktyvistų buvo sulaikyti Rusijos saugumo pajėgų ir kaip taiki demonstracija buvo išsklaidyta”, – teigiama EP pranešime spaudai.

Reaguodamas į tai EP vadovas J.Buzekas pasmerkė griežtą Rusijos saugumo pajėgų reakciją prieš taikius demonstrantus.

“Neproporcinga Rusijos policijos ir specialiųjų pajėgų reakcija prieš demokratus, susirinkusius į mitingą ginti susirinkimų laisvę, kelia nerimą. Raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus sulaikytus taikius demonstrantus”, – pareiškė jis.

Antradienį Maskvoje ir Sankt Peterburge Rusijos opozicinės jėgos surengė nesankcionuotus protesto mitingus prieš susirinkimų laisvės ribojimą šioje šalyje.

Maždaug 200 žmonių beveik porą valandų prie Svečių rūmų Šiaurės sostinės centre skandavo “Rusija be Putino!” ir “Rusija bus laisva!”, o Maskvoje maždaug 300 aktyvistų mėginimą susirinkti prie užtvertos aikštės tvoros milicija nutraukė beveik iš karto, sulaikydama taip pat ir opozicijos lyderius Borisą Nemcovą bei Eduardą Limonovą.

Maskvos milicininkai veikė šiurkščiai, griebė žmones iš minios ir tempė į autobusus, bet beveik nemušė. Ne savo valia, Vyriausiosios vidaus reikalų valdybos duomenimis, aikštę paliko maždaug 70 žmonių.

Opozicija rengia akcijas Konstitucijos 31 straipsniui, garantuojančiam susirinkimų laisvę, ginti kiekvieno mėnesio, kuriame yra 31 diena, paskutinę dieną.

EP Žmogaus teisių pakomitečio delegacija Rusijoje lankosi su specialia misija. Europarlamentarai susitiko su žmogaus teisių gynėjais aktyvistais, taip pat 2009 metų Europos Parlamento Sacharovo-premijos laureatais Memorial grupės narius, stebėjo, kaip Rusijos valdžios institucijos užtikrina Rusijos Konstitucijos 31 straipsnio, kuris garantuoja susirinkimų laisvę, taikymą.

Trečiadienį europarlamentarai išvyko į Beslaną dalyvauti proginiuose renginiuose, skirtuose paminėti 2004 metų Beslano mokykloje įvykusią tragediją, kai teroristų įkaitų išlaisvinimo operacijoje žuvo daugiau nei 300 žmonių, dauguma iš jų vaikai.

Lietuvos atstovė Europos Parlamente (EP) ir EP Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininkė Laima Andrikienė paskirta pagrindine EP pranešėja žmogaus teisių pasaulyje ir ES politikos šioje srityje klausimais.

Ji bus atsakinga už EP metinio pranešimo, kuris yra pagrindinis EP dokumentas žmogaus teisių apsaugos srityje, parengimą, pranešė EP Europos liaudies partijos frakcija.

“Europos Parlamento pranešime įvertinsime žmogaus teisių padėtį pasulyje ir ES veiksmus žmogaus teisių srityje nuo 2008 metų vidurio iki 2009 metų pabaigos. Tikiu, kad dokumentas taps reikšmingu EP indėliu kuriant naują ir efektyvesnę Europos Sąjungos strategiją žmogaus teisių, kaip vieno svarbiausių ES užsienio politikos įrankių, srityje”, – pranešime cituojama L.Andrikienė.

Pasak EP Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkės Heidi Hautalos, ES peržiūri savo strategiją žmogaus teisių apsaugos srityje ir pradeda konsultacijas su ES institucijomis dėl naujos strategijos kūrimo. Prie to turėtų prisidėti ir metinė ataskaita.

L.Andrikienė EP Žmogaus teisių pakomitetyje dirba jau šešerius metus.

Lietuvos parlamentarai – konservatorius Mantas Adomėnas ir Krikščionių frakcijos narys Rokas Žilinskas – neįtikino Europos Parlamento (EP) narių teiginiais, jog Lietuva nepagrįstai kaltinama žmogaus teisių pažeidimais, tvirtina europarlamentaras Leonidas Donskis.

Šią savaitę diskusijoje žmogaus teisių klausimais Briuselyje dalyvavę Seimo nariai penktadienį žurnalistams aiškino norėję parodyti, kad iš tiesų Lietuvoje žmogaus teisių padėtis geresnė nei teigia Vakarų “lobistinės grupės”, kurių žodžius esą kartoja ir L.Donskis.

M.Adomėnas pareiškė nuliūdęs dėl to, kad L.Donskis žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, pasak jo, prilygino Sovietų Sąjungai ir Iranui. Europarlamentaras savo ruožtu tokius pareiškimus pavadino “sąmoningu noru nesuprasti”.

“Aš tokių dalykų nesakiau. Aš sakiau, jog jei mes pradėsime priekaištauti Iranui, Turkijai, Kinijai, Rusijai, šios šalys atsakys, kad tai jų vidaus reikalas. O jei iš ES valstybių narių tokio pat atsakymo sulaukiama – kokioje padėtyje mes atsiduriame? Kodėl atakuojame Rusiją, Kiniją, jei tą patį atsakymą išgirstame čia?” – stebėjosi politikas.

“Abu žmonės gerai moka anglų kalbą, ypač M.Adomėnas – tai sąmoningas noras nesuprasti”, – sakė jis.

Pasak L.Donskio, Lietuvos parlamentarai savo argumentais nieko, išskyrus juoką, EP sukelti neįstengė.

“Neįtikino M.Adomėno argumentai, kad Lietuvoje puiki padėtis (žmogaus teisių atžvilgiu – BNS), nes nebuvo skundų – Irane ir Turkijoje taip pat nesiskundžia. (…) Skundas nereiškia, kad gera arba bloga padėtis”, – kalbėjo europarlamentaras.

“Juoką sukėlė ir pareiškimai apie tai, kad homoseksualų eitynės – nereikalinga provokacija, nes dar neatėjo laikas. Kyla klausimas, kada ateis laikas? Kada ateis laikas demokratijai, galbūt niekada?”, – retoriškai klausė L.Donskis.

Pats L.Donskis sakė žmogaus teisių padėties Lietuvoje nedramatizuojantis, bet atkreipiantis dėmesį į kai kuriuos Lietuvai “garbės nedarančius” dalykus, pavyzdžiui, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, dėl kurio reikėtų verčiau pripažinti klydus, o ne vykti įtikinti EP, jog jis nėra homofobiškas.

“EP, Jungtinės Tautos, žmogaus teisių organizacijos šį įstatymą vertina kaip homofobišką, ir joks Petras Gražulis ar M.Adomėnas neįrodys priešingai. (…) Man tai primena, kaip elgiasi Rusijos ambasados darbuotojai, kuriems duota užduotis įtikinti ir apginti tėvynės garbę. Mums nedaro garbės homofobiška isterija, kai 53 Seimo nariai prašo uždrausti homoseksualų eitynes, bet nė vienas šuo nesuloja po nacių šūkių”, – piktinosi L.Donskis.

EP grupė LGBT (Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) teisėms situacija Lietuvoje susidomėjo, kai parlamentaras P.Gražulis ėmėsi žygių uždrausti gegužę planuojamas seksualinių mažumų eitynes Vilniuje.