"Scanpix" nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacijos Komitetas ekstremaliųjų situacijų klausimais pripažino, kad epidemiologinė situacija dėl Zika viruso plitimo kelia tarptautinį susirūpinimą ir grėsmę visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu. Todėl skelbiama tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija.

5 faktai apie šį virusą:

1. Zika virusas – tai uodų platinamas virusas, kuris pirmą kartą buvo nustatytas Ugandoje 1947 m. makakoms. Vėliau, 1952 m., virusas nustatytas žmonėms Ugandoje ir Tanzanijoje. Zika virusinės infekcijos protrūkiai registruoti Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno baseino šalyse.

2. Žmonėms, sergantiems Zika virusine infekcija, paprastai pasireiškia lengvas karščiavimas, odos bėrimas (egzantema) ir konjunktyvitas. Šie simptomai paprastai trunka 2-7 dienas.

3. Specifinio gydymo ar vakcinos nuo šios infekcijos šiuo metu nėra.

4. Geriausia prevencijos forma  - apsisaugojimas  nuo uodų įkandimų. Tai galima padaryti naudojant vabzdžių repelentus, dėvint drabužius (pageidautina šviesios spalvos), kuo labiau dengiančius kūną, naudojant fizinius barjerus, pavyzdžiui, lango tinklelius, uždaras duris ir langus, miegant po tinkleliu nuo uodų. Taip pat svarbu ištuštinti, valyti ir uždengti  įvairias talpas, kuriose gali užsilaikyti vanduo: kibirus, gėlių vazonus ar senas padangas, kad neliktų vietų uodams veistis.

5. Zika virusinė infekcija paprastai persergama gana lengvai, ji nereikalauja specifinio gydymo. Žmonės, sergantys Zika virusine infekcija, turėtų daugiau ilsėtis,  gerti daug skysčių, skausmą ir karščiavimą gydyti įprastais vaistais. Jei simptomai pasunkėja, būtina kreiptis į gydytoją ir su juo pasikonsultuoti.

Daugiau informacijos čia

Europa nusekė amerikiečių pėdomis: besaikis vartojimas, naujų daiktų metimas tiesiai į konteinerį ir dėl to augantys kalnai šiukšlių tapo Senojo žemyno kultūros (tiksliau, nekultūros) dalimi.

Norvegijoje sezoniniam darbui šiukšlių vežėjais įsidarbinę lietuviai Vaidotas ir Tadas stebisi: buitinių atliekų konteineriuose pasitaiko ne tik visiškai naujų drabužių, batų ar kitų net neišpakuotų daiktų, bet ir visiškai naujos elektronikos ar buitinės technikos. “Galima rasti ir išmestų planšetinių kompiuterių, nuo kurių net nenuplėšta apsauginė ekrano plėvelė”, – pasakoja vienas šį ne patį prestižiškiausią darbą dirbančių jaunuolių. Jis prisipažįsta neretai tarp šiukšlių rastus daiktus parduodantis internetu ir per mėnesį užsidirbantis antrą atlyginimą.
Statistika tokį gerai gyvenančių norvegų požiūrį į nereikalingus, kad ir visiškai naujus, daiktus tik patvirtina. Pasirodo, išmetamos elektronikos atliekų kiekvienam Norvegijos gyventojui tenka apie 32 kg, o tai – absoliutus rekordas visoje Europoje. Švedijoje vienas gyventojas per metus išmeta 16 kg elektronikos, Šveicarijoje – 17 kg, Danijoje – 13 kg, o štai Lietuvoje – vos 3 kg.

Besaikis vartojimas – nauja europiečių liga

Ilgai manyta, kad didžiausi vartotojai pasaulyje yra amerikiečiai. Tai nuolat patvirtindavo ir JAV gyventojų vartojimo išlaidos, ir atliekų kiekis, kuris dar prieš dešimt metų beveik du kartus viršijo šiuos skaičius Europoje. Dabar padėtis ir anapus Atlanto, ir Senajame žemyne labai panaši, o kai kurios turtingos Europos valstybės jau net lenkia Ameriką.
Tiesa, vartojimo išlaidų didėjimą statistika dažnai užmaskuoja. Pavyzdžiui, Norvegijoje asmeninio vartojimo išlaidos per pastarąjį dešimtmetį nė karto neviršijo 50 proc. bendrojo šalies produkto, o per pastaruosius penkerius metus netgi mažėjo. Tačiau tai nereiškia, kad norvegai mažiau perka, – tokia proporcija susidaro dėl itin sparčiai augančio Norvegijos BVP.
Užtat atliekų šioje šalyje daugėja nuolat. Pavyzdžiui, 2007 m. visos Norvegijos namų ūkių buitinės atliekos sudarė apie 2,2 mln. tonų per metus, o panašiai tiek gyventojų turinčioje Danijoje šis skaičius siekė apie 3,3 mln. tonų.
Pernai visų Norvegijos namų ūkių atliekos sudarė jau apie 4,5 mln. tonų – maždaug milijonu tonų atliekų daugiau nei Danijoje. Be to, namų ūkių atliekos Norvegijoje per dešimtmetį išaugo 41 proc. – daugiausiai Europoje. Pirmauja Norvegija ir pagal tai, kokią dalį visoje atliekų masėje sudaro namų ūkių atliekos, – 21 proc.
“Tačiau demonizuoti vienos kurios valstybės nederėtų – vis daugiau vartoja ir atliekų išmeta visos Europos šalys. Manytina, kad artėjame prie stadijos, kai ir Senajame žemyne vartojimą pradėsime vadinti besaikiu”, – konstatuoja Didžiosios Britanijos aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento analitikai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Praėjusią savaitę sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje pasiekus epideminį lygį, gripo epidemiją jau skelbia 16 savivaldybių.

11 iš jų – Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų, Klaipėdos miesto ir rajono, Kėdainių, Varėnos, Prienų rajonų, Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės – tai padarė anksčiau.

Kauno, Raseinių ir Rietavo rajonai epidemiją skelbia nuo antradienio, Joniškio ir Plungės rajonai – nuo trečiadienio.

Praėjusią savaitę Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų teko 100 sergančiųjų. Palyginti su ankstesne savaite, sergamumas nesmarkiai išaugo, skelbia Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT).

Daugiausiai sergančiųjų per savaitę užregistruota Klaipėdos apskrityje – čia 10 tūkst. gyventojų teko 131 ligos atvejai. Mažiausiai gyventojų į medikus dėl gripo ir ŪVKTI kreipėsi Utenos (75 iš 10 tūkst.) ir Alytaus (80 iš 10 tūkst.) apskrityse.

Anot VVSPT, savivaldybėse sergamumas labai nevienodas – rodiklis svyruoja nuo 23 iš 10 tūkst. gyventojų Pagėgių savivaldybėje iki 204 Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Vilniaus ir Kauno savivaldybės stebi sergamumo gripu augimą ir artimiausiomis dienomis ketina apsispręsti dėl epidemijos skelbimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje, Kaune ir Visagino savivaldybėje sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis pastarąją savaitę pasiekė epideminį lygį – 10 tūkst. gyventojų teko daugiau nei 100 sergamumo atvejų.

Vilniaus savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Audronė Čibirienė sakė BNS, kad epidemija bus skelbiama, jeigu padaugės gripo atvejų – šiuo metu, pasak jos, dažniau sergama ŪVKTI sukeltomis ligomis.

Sergamumas jomis ir gripu sostinėje praėjusią savaitę siekė 104,9 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų.

“Kol kas sergančiųjų gripu yra nedidelė dalis – iki 6 proc., o epidemija skelbiama, kai sergančiųjų gripu skaičius yra didesnis. Intensyviai stebime situaciją, ir kol kas nėra priimta sprendimo epidemijai skelbti. Situacija bus stebima kiekvieną dieną, ir žiūrėsime, kaip keisis”, – BNS sakė A.Čibirienė.

Kauno savivaldybės gydytojo Algimanto Kažemėkaičio teigimu, dėl epidemijos mieste taip pat ketinama apsispręsti artimiausiomis dienomis.

“Be abejo, skelbsime netrukus – greičiausiai, kad taip bus, jei per pastarąsias dienas nesumažės gripo atvejų. Stebėsime dar vieną – dvi dienas ir spręsime”, – BNS sakė jis.

Anot A.Kažemėkaičio, epidemijos skelbti neskubama, kadangi “skelbimas turi ekonominio pobūdžio priežastis – yra tam tikri apribojimai piliečiams, rekomendacijos, ko žmonės nenorėtų”.

Be to, nors statistiškai Kaune sergamumas gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis praėjusią savaitę siekė 103,1 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų ir viršijo epideminį lygį, sveikatos priežiūros įstaigose antplūdžio kol kas dar nebuvo.

Statistikai, pasak A.Kažemėkaičio, įtaką daro tai, kad miesto sveikatos priežiūros įstaigose gydoma ir nemažai ne Kauno gyventojų – studentų, pakaunės gyventojų.

“Statistiškai iš tikrųjų gripo atvejų skaičius didėja, bet didžiulio antplūdžio, praėjusio penktadienio duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose nebuvo, šiandien irgi dar nealiarmavo. Aišku, atodrėkis savaitgalį galėjo padaryti savo blogą darbą, bet tikimės, kad rytoj atšals. Tai truputį sumažina viruso plitimą”, – svarstė A.Kažemėkaitis.

Visagino savivaldybėje, kur sergamumas gripu praėjusią savaitę buvo didžiausias šalyje ir siekė 116,4 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų, epidemija kol kas taip pat neskelbiama.

“Kada Visuomenės sveikatos centras duos duomenų, (…) tada paskelbsime – kol kas nedavė”, – BNS sakė savivaldybės gydytojas Vladimiras Veikša.

Haityje mirčių nuo choleros skaičius sekmadienį perkopė 250, tačiau naujų užsikrėtimo ir mirties atvejų pradėjo mažėti, todėl stiprėja viltys, kad šią epidemiją pavyko pažaboti.

Pagal naujausius duomenis, kuriuos pateikė Haičio sveikatos apsaugos departamento generalinis direktorius Gabrielis Thimote (Gabrielis Timotė), iš viso užregistruotos 253 mirtys ir 3 115 užsikrėtimo cholera atvejų. Per pastarąją parą nuo šios ligos mirė tik 33 žmonės.

Epidemija “apribota aiškiai žinomose ribose” šiauriniame Artibonito regione ir dalyje Haičio centrinės plynaukštės, užsienio reikalų ministrė Marie Michele Rey (Mari Mišel Rė) sakė žurnalistams.

Kalbėdama Šveicarijoje, kur vyko prancūziškai kalbančių šalių viršūnių susitikimas, M.M.Rey sakė, kad šiuo metu “esantys (epidemijos) židinyje veikiausiai sugebės suvaldyti padėtį”.

Tačiau tebesibaiminama galinčios kilti didelės sveikatos krizės, jeigu ligos protrūkis apimtų sostinėje Port o Prense esančius palapinių miestelius, kuriuose šimtai tūkstančių žmonių gyvena antisanitarinėse sąlygose nuo šių metų sausį Haitį ištikusio stipraus žemės drebėjimo.

Cholera dažniausiai plinta per užkrėstą vandenį arba maistą. Ši liga gali greitai apimti palapinių miestelius, kur ankštai gyvenantys pastogės netekę žmonės toje pačioje vietoje prausiasi, skalbia ir valgo.

Kol kas sostinėje nustatyti tik penki užsikrėtimo cholera atvejai, o Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) nurodė, kad jie visi atvyko iš epidemijos epicentro prie Artibonito upės.