Tomo Kaunecko nuotr.

„Dainos žodžiuose daug nostalgijos, šiltų prisiminimų ir gražių vaizdinių, kuriuos patiriame artėjant Kalėdoms. Nusprendžiau perdainuoti šį kūrinį lietuvių kalba, kad jis taptų dar artimesnis ir jaukesnis visiems lietuviams“, – pasakojo Erica.

Daina „Coming Home for Christmas“ pirmą kartą pasirodė soliniame Ericos kalėdinių dainų albume 2002 metais. Lietuviškus dainos „Coming Home for Christmas“ žodžius Ericai padėjo sukurti dainininkės draugė Gabrielė Ladygaitė.

Lietuvišką dainos telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pasirinko kaip dovanos dalį savo klientams, nes šis kūrinys Lietuvoje jau tapo klasika ir puikiai atspindi tuos šventinius įspūdžius, kuriuos „Bitė“ vertina.

„Juk visiems pažįstamas tas jausmas Kalėdoms grįžtant namo. Ir visai nesvarbu, jei grįžtate tik mintimis – jausmas išlieka, laiką, dėmesį skiriame šeimai ir draugams, – sakė C. Robbinsas. – Ericos sprendimas įrašyti dainą lietuviškai ir taip padaryti ją artimesnę platesniam ratui žmonių Lietuvoje yra panašus į „Bitės“ požiūrį į išmaniuosius telefonus. Jie turi būti labiau prieinami ir suprantami didesnei Lietuvos visuomenės daliai.“

„Niekada negalvojau, kad ši daina taps tokia populiari. Tačiau jau dešimt metų ją vis girdžiu per kiekvienas Kalėdas prekybos centruose, per radiją. Dabar išleista lietuviška dainos versija – tai tarsi mano dovana visiems klausytojams“, – sakė Erica.

Pasak Ericos, muzika visų pirma turi kelti teigiamas emocijas. „Jei tai pavyksta, tuomet daina esu patenkinta. Tikiuosi, kad lietuviškas kalėdinis kūrinys nuteiks visus šventinei dvasiai, sukels šypseną, gal kas ją net užsidės kaip mobiliojo telefono melodiją. Visiems linkiu ramių Kalėdų, pilnų svarbių dalykų, bendravimo su artimaisiais, kuriam nereikia nieko, tik jūsų laiko“, – sakė Erica.

„Miegamojo muzikos“ projektu „The Ball & Chain“ Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis įrodinėja, kad gyvenimas susituokus ir auginant du vaikus netrukdo nei kūrybingumui, nei seksualumui. „Į šeimą galima žiūrėti skaniu kampu, tokiu rūgščiai saldžiu. Tai mes ir bandome padaryti“, – sako jie.

Į kavinę Erica įžengė nepastebimai, apsigaubusi paltu ir susisupusi į šaliką. Su jais nesiskyrė ir viduje. „Dovanok, negaliu kalbėti garsiai. Visiškai praradau balsą, – ištarė ji taip tyliai, kad nesuabejotum žodžių tikrumu. – Dar niekada nėra taip buvę. Turiu daugybę draugų muzikantų, jie suserga tris keturis kartus per metus – tai dainininkui yra normalu. Aš blogiausiu atveju susergu kartą per metus, bet dar niekada taip nėra nutikę prieš pat koncertą.“
Iki koncerto tuomet dar buvo likusios penkios dienos. „Yra įvairių būdų greitai atgauti balsą. Geriausias, kurį žinau – skalauti gerklę šiltu sūriu vandeniu. Tikiuosi padės, turi padėti“, – drąsinosi Erica.

Įrašyti albumą – kaip bėgti maratoną

Koncertai laukė neeiliniai – praėjusį savaitgalį Didžiulių pora pristatė metų pradžioje startavusio muzikinio projekto „The Ball & Chain“ albumą tokiu pačiu pavadinimu. Apsistojusi ties 6-ojo dešimtmečio retro muzikos skambesiu („Nes tai vienintelis stilius, kuris mums abiem priimtinas, – šiaip jau mėgstame labai skirtingą muziką“, – paaiškina Erica) pora įsileidžia klausytojus į savo santuokos užkulisius. Kiekviena iš trylikos albumo dainų – istorija apie gyvenimą kartu, nebūtinai idilišką.
Pradedanti „Without You“ („Be tavęs“), parašyta medaus mėnesio metu, yra odė romantikai, o po jos skambanti „When We Split Up“ („Kai mes išsiskirsim“) – tiesmukas, ironiškas muzikinis dialogas apie tai, ką pora darys, kai (netgi ne „jei“!) nebebus kartu. Panašių nuotaikos šuolių albume apstu, tačiau visas dainas vienija faktas, kad tai bendra muzikantų kūryba, gimusi per beveik penkerius jų santuokos metus.
„Albumo dainos atsirado buitiškai, per laisvas popietes, būnant virtuvėje ar miegamajame. Sėdi, pasiimi gitarą, pradedi groti, žiūri, kažkas pavyksta – įsirašai. Susikaupė labai daug dainų. Sakau Ericai: klausyk, gal kažką darom su jomis visomis?“ – dueto pradžią prisimena prie pokalbio prisidėjęs Jurgis.
Jis „The Ball & Chain“ kuria muziką, pats dainuoja ir albumo įrašais užsiėmė. Pastaroji užduotis reikalauja itin kruopštaus darbo studijoje. „Turiu pripažinti, kad jau buvo įgrisę. Tai kaip maratonas, kurio paskutiniai 10 km yra sunkiausi. Galiausiai tiesiog nebenori tų dainų klausytis, bet žinai, kad reikia pabaigti. Nesu visiškai patenkintas rezultatu, tačiau jau nieko nebepakeisi“, – prisipažįsta Jurgis.
Spalio pabaigoje duetas laikinai leido parsisiųsti skaitmeninę albumo versiją nemokamai visiems jų „Facebook“ profilio lankytojams. Taip pat yra išleistas ir nedidelio tiražo kompaktinis diskas, nuo šios savaitės parduodamas specifinėse vietose: kavinėse, knygynuose, koncertų metu, bet ne prekybos centruose. Muzikantai žada neignoruoti ir neseniai Lietuvoje pradėjusios veikti „iTunes“ muzikos parduotuvės – ten „The Ball & Chain“ darbas turėtų atsirasti šios savaitės pradžioje.
Netgi didesnį įspūdį už „The Ball & Chain“ muziką daro dueto įvaizdis. Retro dvasią jie perkelia ir į gausias fotosesijas su aštriu intymumo prieskoniu. Fotografuotis dviese ant didžiulės miegamojo lovos jiems – jokia problema. Seksualumo korta Lietuvos muzikos scenoje žaidžiama nuolat, tačiau ji niekada nebuvo pateikta taip rafinuotai.
„Daug žinomų žmonių yra susituokę, tačiau jie nekalba apie savo antrą pusę. Vyrauja nuomonė, kad jei susituoki, tavo seksualumas iš karto krinta. Mes bandėme parodyti, kad yra kitaip, kad jei gyveni šeimoje, dar nereiškia, jog esi nuobodus“, – įsitikinęs Jurgis.
Jie supranta, kad „The Ball & Chain“ įvaizdis provokuoja, tačiau tvirtina, jog tai tikrai nebuvo tikslas. „Tikrai nesakiau fotografams: nufotografuokime mane su apatiniais – pažiūrėsime, kaip žmonės reaguos, – juokiasi Erica. – Man labai svarbi riba tarp seksualumo ir vulgarumo. Manau, ji nebuvo peržengta. Jei būtų, tų nuotraukų mes tiesiog nematytume.“

Muzika nereikalauja monogamijos

Erica dar nuo 1997-ųjų yra visus pagrindinius kadaise buvusius Lietuvos muzikinius apdovanojimus savo kolekcijoje turinčios grupės „Skamp“ vokalistė. Pastaraisiais metais grupės beveik negirdėti, tačiau, Ericos tvirtinimu, jie dar tikrai sugrįš. Jurgis Lietuvos melomanams žinomas nuo 2003-iųjų, kaip grupių „Inculto“ ir TWNKL lyderis.
Šeimyninis duetas – visiškai naujas etapas abiejų muzikantų karjeroje. Erica išlaikė savo įprastą amplua, tačiau scenoje šėlti mėgstančiam Jurgiui perėjimas į „The Ball & Chain“ reiškė rimtį. „Draugai klausia manęs: Jurgi, kur tas tavo „ugh!“? Sakau, kad čia taip turi būti, negaliu visą laiką groti vienodai“, – šypsosi muzikantas. Erica papildo: „Daug kas sako, kad Jurgis dabar labai gerai dainuoja, geriau nei anksčiau!“
Abu dueto nariai turi daugybę ateities kelių: be planų grįžti į atskiras grupes, Erica neatsisako minties įrašyti ir solo albumą. Dėl to „The Ball & Chain“ tęstinumas nėra nuspręstas. Kaip sako jie patys, viskas tęsis tol, kol bus noro. „Muzika nereikalauja monogamijos. Gali groti su vienais žmonėmis, gali su kitais. Mes nežinom, kas bus kitais metais. Gal tiesiog atsibos, gal pasakysiu Ericai, kad nebenoriu su ja važiuoti į koncertus?“ – žiūrėdamas į žmoną pusiau juokais, pusiau rimtai svarsto Jurgis.
Pora tikra tik dėl vieno „projekto“ – trejų metukų Prano ir vienerių Antano. Muzikantų šeimoje augantys vaikai jau dabar mėgsta dainuoti ir šokti, yra įsiminę tėvelių dainų priedainius. „Vaikai yra labai tyri. Būna, mes žiūrime į meno kūrinį, galvojame, ar mums patinka, ar ne. Vaikams tokių klausimų nekyla, jie viską sako iš karto. Jei nori sužinoti, ar daina gera, ar ne, tiesiog duodi jiems paklausyti, ir jie pasakys, – tvirtina Jurgis, iškart patikindamas, kad ateity tikrai nevers vaikų būti muzikantais. – Tegul daro, ką nori. Net jei norėtų būti sportininkais – nesvarbu, koks skirtumas. Kad tik jie būtų laimingi.“
Patys tėveliai, atrodo, laimės trūkumu nesiskundžia, tad bando pozityvumo įpūsti ir aplinkiniams. „Vis dar dažnai išgirstu klausimą, kodėl aš esu čia. Klausiama su tokia intonacija, tarsi Lietuva būtų pasaulio užkampis, į kurį joks žmogus negali atvykti gyventi, – stebisi Erica, prieš 15 metų kartu su visa šeima persikrausčiusi į Lietuvą. – Man patinka čia būti, Lietuvoje yra mano šeima, vyras, vaikai. Aš čia įleidau šaknis. Nesijaučiu lietuvė ir niekada nesijausiu – per daug kultūrinių skirtumų, tačiau Lietuva man yra namai.“
Tautiškumo klausimai aktualūs ir Jurgiui, kuris vaikystę praleido Kolumbijoje ir JAV, o į senelių gimtinę Lietuvą atvyko 2000-aisiais. „Lietuviai patiria didelę identiteto krizę. Jie labai nori savimi pasididžiuoti, bet nežino kaip, tad bando tai padaryti per istoriją. Laikau save lietuviu, bet tikrai negarbinu Gedimino, nejaučiu pasididžiavimo mūšiais, laimėtais prieš kelis šimtus metų, ar tuo, kad kažkada Lietuva buvo apėmusi didžiulę teritoriją. Gerai, kad taip buvo, bet aš lietuviškumo ieškau ne čia. Manau, Lietuvai reikėtų orientuotis į tai, kas vyksta dabar, būti atviresnei pasauliui, mąstyti progresyviai“, – vardija politikos mokslus studijavęs muzikantas, už savo pasisakymus kartais sulaukiantis ir ultranacionalistų dėmesio.
„Sutinka gatvėje ir sako: tu užsienietis, skiestakraujis, tavo žmona iš ten, tėvai iš ten, o čia dar drįsti kalbėti apie lietuvybę, – stebisi Jurgis. – Gerai, kad bent jau ne per daug piktai.“
Apskritai, nors ir nuolat būdami pramogų verslo pasaulyje, Erica ir Jurgis Lietuvoje išliko mylimi ir vertinami. Kaip jiems tai pavyko? „Nežinau, nuoširdžiai nežinau“, – juokiasi Erica.
„Yra dvi priežastys. Visų pirma mes tiesiog neturime priešų, bent jau muzikos srityje. Antra, niekada neturėjome tikslo atsidurti kažkur ten“, – rodo pirštu į viršų Jurgis. Erica šypteli ir įsiterpia: „Jei būčiau siekusi bet kokia kaina kuo daugiau užsidirbti, nuo pat karjeros pradžios dainavusi pagal fonogramą, dabar turėčiau vilą Nidoje, tris automobilius ir kalną suknelių. Bet greičiausiai mes dabar čia nesikalbėtume. Ar gailiuosi, kad viso to neturiu? Visiškai ne.“
Dainininkės balsas skamba vis užtikrinčiau. Penkių dienų jam atsigauti turėtų pakakti.