Praėjusią savaitę teko nuodugniau pažinti Aukštaitiją – nuvažiavome 1300 km ir aplankėme dešimt rajonų. Šios išvykos metu patyrėme daug gerų emocijų, sutikome daug malonių ir svetingų žmonių, įsitikinome, kad turizmo infrastruktūra šiame regione išvystyta tikrai neblogai ir daugumoje šių rajonų gyvenimo kokybė pagerėjusi dėl Europos Sąjungos paramos.

Tačiau būta ir nemažai karčių nusivylimų. Daugumą jų nulėmė mūsų šalies gamtosaugos sistema, jos funkcionieriai ir visokie kontrolieriai.
Susidaro įspūdis, kad per 22 metus mūsų gamtosaugininkai užmiršo, kokie jų darbo pagrindiniai tikslai ir kam jie gamtą saugo. Žvelgiant į laukus ir miškus, ežerus ir kitus vandens telkinius, vis aplankydavo mintis, kad visi jie saugomi erkėms, nendrėms ir Sosnovskio barščiams (kas nežino, čia tokie augalai) plisti. Va šie sutvėrimai saugomose teritorijose tikrai klesti ir galėtų surašyti padėkos raštus mūsų gamtosaugininkams. Štai Molėtų rajone daugelyje apylinkių Sosnovskio barščiai išaugę jau iki trijų keturių metrų ir baltuoja tiesiog plantacijomis. Žiedai gražūs, bet augalai pavojingi ir džiaugtis tikrai nėra kuo.
Su gilia pagarba žemai savo galvas, tiksliau lapus, prieš mūsų gamtosaugininkus turėtų nulenkti ir nendrės su visokiais meldais bei kitais vandens augalais. Mat mūsų saugotojai nuo žmonių taip uoliai saugo ežerus ir paežeres, kad šie sparčiai anka ir laukėja. Nendrėms čia taip patinka, kad jos savo karalystės ribas kai kur jau praplėtusios ir 40–50 metrų nuo kranto, puikiai čia jaučiasi ir antys beigi vabzdžių armijos.
Nenustebsiu, jei po kelerių metų mūsų gamtosaugininkai siųs paraiškas į Briuselį gailiai prašydami skirti ES paramą tauriam tikslui – Lietuvos ežerams valyti. Gal būtų galima leisti nemenka dalimi tų ežerų naudotis žmonėms? Tada jie ne tik prie jų poilsiautų, bet ir juos išvalytų, sutvarkytų šabakštynus. “Šalin rankas nuo Lietuvos ežerų”, – į tokius pasiūlymus atsako gamtosaugininkai. Tiesa, taip jie atsako eiliniams mirtingiesiems, o visiems lygesniems ir pas juos ateinantiems su vokeliais jie vis dėlto sugeba rasti galimybių įsikurti paežerėse, paupiuose, miškuose ir statyti ten, ką tik nori.
Beje, kai kuriose vietovėse gamtosaugininkai taip perlenkė lazdą, kad ten ėmė nykti net tik civilizacijos likučiai ir žmonių pėdsakai, bet ir jų saugomi augalai bei gyvūnai. Kad vėl būtų atkurta puasiausvyra, kuriami keisčiausi projektai ir leidžiami ES milijonai. Tad tampa aišku, kodėl gamtosaugininkai nori, kad Lietuva ir toliau laukėtų.
Tiesa, dėl sparčiai šabakštėjančios mūsų šalies negalima kaltinti tik gamtosaugininkų ir kontrolierių. Didžiulė dalis dėl erkėms kuriamos Lietuvos tenka ir žemės bei miškų savininkams. Pervažiavus laukus nesinori tikėti žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus tvirtinimais, kad dirvonuojančios ir apleistos žemės Lietuvoje mažėja. Metro aukščio piktžolėmis ir krūmynais apaugusių teritorijų tiek daug, kad sutvarkyti ir dirbami laukai jose atrodo kaip salelės.

Atėjus pavasariui, žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituo (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas.

Erkės – – hematofaginis ektoparazitas, todėl išgyvena tik siurbdama kraują iš stuburinių, tai laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai ir ligų platintojai. Ypatingai aktyvios erkės tampa ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5-7° C, jos neturi akių, todėl gyvūną fiksuoja jutimo organu, vadinamu Haller’io organu, kuris reaguoja į išskiriamą CO2 koncentraciją ore ir į judančio gyvūno termoradiaciją.

Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. I.ricinus rūšies erkės maitinasi apie 300 skirtingų gyvūnų krauju: 148 – stuburinių, 149 – paukščių ir 20 reptilijų. I.persulcatus – 240 skirtingų rūšių gyvūnų krauju.
Paukščiai – tai natūralus erkių migracijos kelias įveikiant ilgas distancijas.
Ypač plačiai Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose, todėl čia yra itin didelė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.

Kaip teigia NMVRVI Serologinių tyrimų skyriaus vedėja J. Buitkuvienė, ekoparazitologiniais tyrimais nustatyta, kad dėl biocenozių pasikeitimo I. ricinus erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% (p<0,05).

Erkės gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis.
Lietuvoje dažniausiai registruojami erkinio encefalito (EE)  ir Laimo ligos (LL) atvejai.

Erkinis encefalitas (EE)
Erkinį encefalitą sukelia virusas, kuris priklauso EE virusų ekologinei B grupės Arthropod Borne Virusis Flaviviridae šeimai, Viridae klasei. Pagrindiniai EE viruso pernešėjai yra penkios iksodinių erkių rūšys: Ixodes persulcatus, Ixodes ricinus, Dermacentor silvarum, Haemophysalis concinna ir Haemophysalis japonica. Pirmos dvi rūšys yra plačiau paplitusios Lietuvoje ir turi didesnę reikšmę erkinio encefalito epidemiologijoje.

.Erkinis encefalitas – tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Kai kuriais atvejais gali išsivystyti lėtinė šio susirgimo forma, viena iš pasekmių – Parkinsono liga.

Kiti EE viruso šaltiniai
Kaip primena NMVRVI specialistė J. Buitkuvienė, verta nepamiršti, kad šio viruso šaltiniai gali būti galvijai ir kai kurie graužikai. Susirgti encefalitu įmanoma ne tik įsisiurbus iksodinei erkei (arba įkandus uodui), bet ir išgėrus nepasterizuoto sergančios karvės ar ožkos pieno, daugelyje ES šalių būtent tada ir registruojami susirgimai žmonėms. Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis yra žinoma, kad virusas gana ilgai išsilaiko piene ir pieno produktuose: buitiniame šaldytuve viruso titras per dvi savaites nepakito, o grietinėje ir svieste virusas buvo randamas po dviejų mėnesių.

Lietuvoje atliekamų serologinių tyrimų rezultatai parodė, kad ožkų užsikrėtimo laipsnis EE virusais yra nevienodas ir su gyvulių amžiumi turi tendenciją didėti. Daugiausia užsikrėtusių mažųjų atrajotojų rasta tose vietovėse, kuriose yra didžiausias erkėtumas. Taip pat nustatyta, kad gyvuliai, laikomi tvartuose šiltuoju metų periodu, turi žymiai mažesnę tikimybę užsikrėsti EE virusais.

Tyrimai
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) atliekami gyvūnų, dažniausiai galvijų ir ožkų imunologiniai erkinio encefalito tyrimai. Gyvūnų kraujo mėginiai tiriami imunofermentinės analizės (IFA) metodu.

2008 metais buvo atlikti 10 galvijų ir 23 ožkų kraujo mėginių tyrimai, antikūnai prieš erkinio encefalito virusą nustatyti 1 galvijui  ir 9 ožkom.

2009 metais 3 tirtos ožkos reagavo neigiamai, o 2010 metais iš 10 galvijų, 9 buvo turėję kontaktą su erkinio encefalito virusu, iš 2 ožkų, viena buvo teigiama.

2011 metais iš 10 ožkų, – 5 teigiamos. Daugiau, kaip 50 proc.tirtų  gyvūnų, buvo nustatytas kontaktas su erkinio encefalito virusu.

Sergančiųjų skaičius
Sergančiųjų EE žmonių atvejų skaičius didėjimas, prasidėjęs 1993 m., tęsiasi toliau. Tai rodo, kad EE – aktuali ne tik medicinos, bet ir ekologijos problema Lietuvoje, kuri tapo šios ligos endemine vietove.
2010 m. Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 612 žmonių, net trys iš jų mirė. Devyni iš dešimties užsikrėtusių pacientų buvo gydomi ligoninėje. Daugiausia susirgimų erkiniu encefalitu 2010 m. užfiksuota Kauno (164 atvejai), Vilniaus (112 atvejų) ir Panevėžio (66 atvejai) apskrityse. Labai natūralu, kad Kauno rajone 2010 m. NMVRVI  buvo nustatyta ir daugiausiai sergančių galvijų. Palyginti su 2008 m. (220 atvejų), sergamumas šia sunkia nervų sistemos liga padidėjo net 2,8 karto.

Gydymas
Etiotropinio gydymo sergant EE nėra, visi žinomi antivirusiniai vaistai erkinio encefalito viruso neveikia. Donoriniai priešerkiniai imunoglobulinai nevartotini jokioje ligos stadijoje (tai išskirtinai profilaktinė priemonė ir vartotina ne vėliau nei 96 val. nuo galimo erkės įsisiurbimo). Gydymas tik simptominis – parenterinė infuzoterapija, nuskausminamieji, trombozių profilaktika, gydymas nuo traukulių. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.
Apie 30 proc. persirgusių EE po metų laiko išlieka postencefalitinio sindromo požymiai. Mirtingumas nuo EE, sukelto EEV 1 subtipo, siekia 0,5-2 proc., o EEV 2 subtipo – iki 30 proc.

Laimo liga (kitaip dar vadinama Laimo borelioze) – tai bakterinė infekcija, kurios gamtinis rezervuaras yra laukiniai gyvūnai (nuo graužikų iki briedžių), o ligos pernešėjas – erkė. Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas.
Tai liga, kuriai būdingas odos, vidaus organų ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1-4 savaitėms. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro (ligai progresuojant plinta ir toliau) ir dažniausiai atsiranda erkės įsisiurbimo vietoje. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir kt. Negydant po 4-8 savaičių paraudimas savaime išnyksta, tačiau ligą būtina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme.

Kol kas vakcinos prieš Laimo ligą nėra. Nustačius, kad pacientas užsikrėtęs borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Alergija
Be labiausiai paplitusių ligų, įkandus erkei, tikslinga paminėti alergiją, atsirandančią įsisiurbus šiam parazitui. Alergija konkrečiai medžiagai nėra laikoma liga, tačiau organizmo atsakas į alergenus gali būti net labai komplikuotas – vieniems tai gali pasireikšti kaip paprastas patinimas įkandimo vietoje, tuo tarpu kitus žmones gali pradėti varginti dilgėlinė ar ištikti anafilaksinis šokas. Ši organizmo reakcija yra bendrinė, nes alergija taip gali atsirasti ir po bitės, širšės ar kito vabzdžio įkandimo. Be to, kiekvienam žmogui yra būdingas skirtingo intensyvumo organizmo atsakas.
. Kai kuriais atvejais alergijos intensyvumas gali priklausyti net ir nuo to, kokios lyties erkė buvo įsisiurbusi. Pavyzdys iš Australijos, kur paplitę iksodinės erkės Ixodes holocyclus: daugelis alerginių reakcijų čia prasideda įkandus tik suaugusiai minėtos rūšies erkės patelei.

Babeziozė
Babesia – mikroorganizmų sukeliamas susirgimas. Šių mikroorganizmų rūšių identifikuota daugiau nei 100. Šie parazitai pasaulyje plačiai paplitę, gyvena ir dauginasi eritrocitų viduje. Tikslus šių mikroorganizmų platintojas dar prieš porą metų buvo nenustatytas. Manoma, kad vienas iš pagrindinių plitimo kelių – kraujo perpylimas, nors pirminis šaltinis, kaip spėjama, yra erkės. Babeziozės simptomai kaip ir daugelio infekcinių ligų – karščiavimas, pastovus nuovargis, dirglumas aplinkai, mažakraujystė.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pataria būti budriems ir imtis visokeriopų atsargumo priemonių, apsisaugant nuo erkių ir nuo jų platinamų ligų:

1. Erkinio encefalito aktyvi imunoprofilaktika (skiepai) – efektyviausia priemonė ligai išvengti, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.
Nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 C temperatūrai – per 5 minutes.

2. Vykstant į gamtą būtina tinkamai apsirengti: dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.

3. Po buvimo gamtoje reikia būtinai atidžiai apžiūrėti visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Verta žinoti, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
4. Iškylaudami gamtoje, venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio (apie 10-20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų, nuolatinių jų maitintojų (ežių, pelių) ir  paukščių.
5. Rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones ( repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims. Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.
6. Taikytinos erkių gausą mažinančios priemonės. Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama.
7. Reikėtų laikytis atsargumo priemonių erkių aktyvumo sezono metu, kuris pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, pailgėjo, trunka nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesių.

Ką daryti įsisiurbus erkei?
Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Nepastebėjus jos, išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą.  Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl, traukiant erkę, nesukiokite jos į kairę ar dešinę.Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

"Veido" archyvas

Vasarą daug laiko praleidžiama gamtoje – savaitgalio išvyka su draugais ir šeima, popietė parke ar prie ežero. Kai geras oras – nei vienam nesinori sėdėti namuose! Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, ketinantiems vykti poilsiauti į gamtą, reikia prisiminti apie joje tykantį pavojų – erkes bei jų sukeliamas ligas ir patarti, kaip nuo jų apsisaugoti.

Erkių sukeliamos ligos

Lietuva – šalis, kurioje itin didelė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Dažniausiai    susergama erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Šių ligų platintoja yra plačiai Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus. Susirgti galima tiek įkandus suaugusiai 3-4 mm dydžio erkei, tiek erkių lervoms bei nimfoms, kurių dydis siekia nuo kelių dešimtųjų milimetro iki 1-2 mm.

Erkinis encefalitas - tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžiančio galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Pernai Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 612 žmonių, net trys iš jų mirė. Devyni iš dešimties užsikrėtusių pacientų buvo gydomi ligoninėje. Daugiausia susirgimų erkiniu encefalitu 2010 m. užfiksuota Kauno (164 atvejai), Vilniaus (112 atvejų) ir Panevėžio (66 atvejai) apskrityse. Palyginti su 2008 m. (220 atvejų), sergamumas šia sunkia nervų sistemos liga padidėjo net 2,8 karto.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 1–2 savaičių. Pirmieji simptomai dažnai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po kurio laiko pajuntamas pagerėjimas, tačiau maždaug po savaitės vėl pakyla kūno temperatūra, kamuoja stiprūs galvos skausmai, nemiga ar mieguistumas, svaigsta galva, pykina, kartais sutrinka kalba ir net prarandama sąmonė ir kt. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Laimo liga (kitaip dar vadinama Laimo borelioze) – tai bakterinė infekcija, kurios gamtinis rezervuaras yra laukiniai gyvūnai (nuo graužikų iki briedžių), o ligos pernešėjas – erkė. Tai liga, kuriai būdingas odos, vidaus organų ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1-4 savaitėms. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro (ligai progresuojant plinta ir toliau) ir dažniausiai atsiranda erkės įsisiurbimo vietoje. Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir kt. Negydant po 4–8 savaičių paraudimas savaime išnyksta, tačiau ligą būtina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme. 2010 m. Laimo liga sirgo 2558 asmenys, 137 buvo gydomi ligoninėje. Lyginant su 2009 m. (3600 sergančiųjų), sergamumas šia liga šiek tiek sumažėjo, bet išlieka  didelis, 2008 m. sirgo tik 1153 žmonės.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Siekiant išvengti užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis, reikėtų imtis atsargumo priemonių:

-          vykstant į gamtą tinkamai apsirenkite: dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.

-          po buvimo gamtoje būtinai atidžiai apžiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Atsiminkite, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

-          iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio (apie 10–20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių.

-          naudokite erkes atbaidančias priemones. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims. Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.

Kadangi nėra nei vieno visiškai patikimo apsaugos nuo erkių būdo, reikia imtis priemonių, padedančių išvengti jų platinamų ligų. Vienintelė patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Juo labiau, kad specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės: antroji dozė skiepijama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, trečioji – maždaug po metų nuo pirmosios. Vėliau skiepijimas kartojamas kas trejus–penkerius metus, įskiepijant vieną vakcinos dozę. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.

Deja, bet kol kas vakcinos prieš Laimo ligą nėra. Nustačius, kad pacientas užsikrėtęs borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Jei erkinio encefalito sukėlėjai jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis pakliūna į žmogaus organizmą, tai Laimo ligos sukėlėjai dažniausiai patenka į žmogaus organizmą tada, kai erkė jau pasisotinusi – dažniausiai po 24–48 val. siurbimo (atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – suspaudžiamas jos pilvelis). Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, reikėtų laikytis atsargumo priemonių erkių aktyvumo sezono metu, kuris pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, pailgėjo, trunka  nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesio.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal, nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite – galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras

Scanpix

Antradienį Kauno klinikinės ligoninės Pirmojo infekcinių ligų skyriaus palatose buvo gydomi tik 6 ligoniai, sergantys erkių platinamomis infekcinėmis ligomis. Gydytojų teigimu, tai nėra įprasta vasaros pradžioje.

Skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė, neabejoja, jog vėliau, po Joninių, kai dauguma žmonių trumpiausios nakties šventę atšvęs miškuose ar pievose: braidys po rasą, ieškos paparčio žiedo, ligoninės palatos dėl erkių sukeltų susirgimų gali prisipildyti. “Pernai erkinio encefalito protrūkį mūsų ligoninės medikai pajutome jau birželio pradžioje. Nors ir gegužės mėnesį turėjome nemažai ligonių. Šiemet, galima sakyti, erkės vėluoja pasireikšti. Kadangi vasaros pradžioje Lietuvą užgriuvo neįprasti karščiai, tai dabar, orams atvėsus, tokių ligų piko laukiame po lietingų dienų. Erkėms patinka drėgnas oras, palijus jos suaktyvėja.

Skyriaus vedėjos R. Balčiūnaitienės patikinimu, jeigu žmogui įsisiurbė erkė, belieka ją atsargiai ištraukti ir laukti, stebėti savo savijautą: ar susirgsi, ar ne. Medikamentų, galinčių padėti išvengti erkinio encefalito ar Laimo ligos, nėra. Todėl reikia žinoti, jog geriausia erkių platinimų ligų profilaktika – skiepai.

Iš savo ilgametės praktikos, ši gydytoja sprendžia, jog dažniau nei jauniems ar seniems, rimtos medikų pagalbos dėl erkių platinamų ligų, prireikia vidutinio amžiaus žmonėms. Gal tai reiškia, jog jie dažniau eina į miškus grybauti ar uogauti, o ten ir erkės tyko.

Už skiepus tenka susimokėti pačiam besiskiepijančiam. Kauno klinikinėje ligoninėje ligonius konsultuojantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų katedros profesorius Alvydas Laiškonis, išgirdęs abejones, jog skiepai dėl erkių platinamų ligų per brangiai kainuoja, atsako pateikdamas paprastą paskaičiavimą.

“Tarkim, 4 asmenų šeimai skiepijimasis atsieis 960 Lt. Vienas kartas vienam žmogui kainuoja 80 Lt, o reikia trijų skiepų, tai bus 240 Lt vienam šeimos nariui. Tokio pasiskiepijimo užtenka 6 metams.

Ir galiausiai suskaičiuosime, kad per mėnesį šeimos apsauga nuo erkinio encefalito kainuoja tik 13 Lt. Vyrai gal turėtų dėl to atsisakyti butelio alaus, moterys ir vaikai – gal ledų ar saldainių. Tai nėra dideli pinigai sveikatos labui, kad išvengtum tikrai sunkios ligos – erkinio encefalito”, – įsitikinęs profesorius.

"Veido" archyvas

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad prasideda erkių aktyvumo sezonas, kuris tęsis iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios jų maisto paieškos dažniausiai  būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje. Todėl dabar tinkamas laikas pagalvoti apie galimybes ir būdus, kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų.

Europos regione erkiniu encefalitu galima užsikrėsti 27-iose šalyse, ir kasmet atsiranda vis naujos  rizikos zonos. Daugiausiai erkinio encefalito atvejų registruojama Čekijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Švedijoje. Mirštamumas nuo erkinio encefalito Europoje siekia 0,5-4 proc. Lietuvoje   pernai  buvo registruota 610 erkinio encefalito atvejų (2009 m. – 605), 3 žmonės mirė. Kauno apskrityje 2010 m. registruoti 164 erkinio encefalito atvejai – daugiausiai visoje šalyje (2009 m. –  206).

Žmogus erkių platinamomis ligomis dažniausiai užsikrečia įsisiurbus sukėlėjais infekuotai erkei, tačiau erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Daugumai asmenų, užkrėstų erkinio encefalito virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1-2 savaičių. Simptomai panašūs į gripo – karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai, silpnumas. Po to dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė.

Persirgęs šia liga, žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Trečdalis ligonių pasveiksta per tris mėnesius nuo ligos pradžios, trečdalis – per vienerius metus. Maždaug  trečdalį žmonių vargina liekamieji reiškiniai: miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt. Paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai dažniausiai būna persirgus sunkia erkinio encefalito forma. Jie pasireiškia apie 10 proc. visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės Irinos Bulsienės, tinkama apranga ir repelentų naudojimas gali pagelbėti išvengti erkės įkandimo, tačiau pati veiksmingiausia priemonė – skiepai.

Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Rekomenduojama įprastinė skiepijimo schema – 3 vakcinos dozės (pasiskiepijus pirmą kartą, po 1–3 mėn. skiepijama antrą kartą, o dar po 9–12 mėn. – trečią). Pirmoji revakcinacija reikalinga po trejų metų. Vėlesnė palaikomoji  revakcinacija rekomenduojama kas 5 metai, vyresnio amžiaus žmonėms (vyresniems nei 60 m.) – kas treji metai.

Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos anotacijoje.

Vakcina neapsaugo nuo erkinio encefalito, jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmosios dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės įskiepijimo (taikant tiek įprastinę, tiek pagreitintą skiepijimo schemą).

Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 m. vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami išimtinais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.

"Veido" archyvas

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šiais metais Kauno apskrityje pirmoji erkių auka tapo moteris – Laimo liga diagnozuota 54 metų kaunietei, rinkusiai žibutes Kleboniškio miško parke. Pernai Laimo liga sirgo 595 Kauno apskrities gyventojai, erkinis encefalitas diagnozuotas 164 Kauno apskrities gyventojams. Daugiausiai susirgimų erkiniu encefalitu buvo užregistruota spalio mėnesį,  didžiausias sergamumas Laimo liga  – rugpjūčio mėnesį.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruoti 69 erkinio encefalito ir 508 Laimo ligos atvejai – atitinkamai 57 ir 37 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų sergamumo rodikliai – rekordiniai. Pirmąjį 2009 metų pusmetį erkiniu encefalitu susirgo 44 asmenys, Laimo liga užsikrėtė 370 žmonių.

Iš viso pernai Lietuvoje užregistruoti 605 erkinio encefalito ir 3,6 tūkst. Laimo ligos atvejų.

Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai šiais metais užfiksuoti Kauno (25 susirgimo atvejai), Panevėžio (9 susirgimai) ir Vilniaus (8 susirgimai) apskrityse.

Ketvirtadalį sergančiųjų Laimo liga sudaro Vilniaus apskrities gyventojai, čia per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 158 Laimo ligos atvejai. 90 Laimo ligos susirgimų užfiksuota Panevėžio, 89 – Kauno apskrityje.

Pasak ULAC, sergamumas auga ne tik dėl erkių gausos, bet ir mūsų šalies gyventojų elgsenos bei socialinių įpročių: vieni vis dažniau renkasi poilsį ir pramogas gamtoje, kitiems grybų, uogų rinkimas tapo pragyvenimo šaltiniu. Tačiau esą mažai kas kreipia dėmesio į erkių platinamų ligų prevencijos priemones.

ULAC specialistų teigimu, vienintelė efektyvi apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito yra skiepai. Skiepytis nuo šios ligos galima visus metus, o erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis “pagreitinta schema”: pasiskiepijus antrąja doze po dviejų savaičių, jau galima įgyti imunitetą ir iki minimumo sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Erkinio encefalito skiriamasis požymis – dvibangis karščiavimas, tačiau lengva forma pasireiškianti liga dažnai yra painiojama su gripu.

Apie 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu ir po gydymo praėjus metams skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis jų lieka neįgaliais. Kasmet nuo šios ligos Lietuvoje miršta keli žmonės.

Tuo metu būdingi Laimo ligos požymiai – migruojantis odos paraudimas ir perštėjimas, sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, patinimas aplink akis ir karščiavimas.

"Veido" archyvas

Šie padarėliai tik iš pažiūros atrodo mažučiai. Tačiau jų “nešvarūs” darbeliai – oi, kokie nemaži… Erkės tiek mažiems, tiek dideliems “dovanoja” daugelį ligų, bet Lietuvoje dažniausios dvi: erkinis encefalitas ir Laimo liga.

Erkės savo aukas specialaus organo, esančio pirmos kojų poros letenėlėse, padedamos atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Tos medžiagos yra sumišusios su prakaito kvapu ir organizmo išskiriamu anglies dvideginiu. O mažų žmogučių plona ir švelni odelė erkėms patinka labiau nei jų tėvų ar senelių…

Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Todėl net ir grįžę iš parko ar kiemo nepatingėkite apžiūrėti mažylio ir perrengti jo kitais drabužėliais, o tuos, su kuriais jis buvo lauke, išpurtykite ir pakabinkite saulėtoje vietoje, nes saulė yra erkių priešas ir joje šie gyviai žūva. Įsisiurbusi erkė keletą dienų ar savaitę maitinsis ir galiausiai nukris pati. Tik bėda, kad tada jau gali būti per vėlu…

Pats vaikas įsisiurbimo tikrai nepajaus, mat erkė į aukos žaizdelę suleidžia medžiagų, kuriose yra analgetikų, uždegimą slopinančių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įkandimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą.

Erkinį encefalitą sukelia virusai

Erkiniu encefalitu susergama dėl šių kraujasiurbių “dovanojamų” virusų. Užsikrėtusi erkė juos perduoda per savo seiles – taigi užkratą ji suleidžia jau įsisiurbdama. Jei bėda nutiko, nieko nepakeis faktas, ar pastebėjote ir ištraukėte ją anksčiau, ar po kelių dienų.

• Erkinio encefalito pranašai. Liga pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, ima skaudėti galvą, sąnarius, pečius, gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, imama viduriuoti. Nustatyti, kad mažylis apsikrėtė erkių platinamu virusu, ypač neradus įsisiurbusio gyvio, kartais net ir medikui būna sunku. Todėl jei vaikutis, regis, be priežasties (nei perkaitęs, nei peršalęs) pasigavo tokį vasarinį gripą, nesiimkite saviveiklos jį gydydami, o būtinai kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje bus atlikti specialūs kraujo tyrimai (ieškant erkinio encefalito viruso antikūnų), o jei prireiks, dar ir atlikta nugaros smegenų punkcija.

• Inkubacinis periodas (nuo erkės įsisiurbimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Įsisiurbus erkei virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfotaką – tada atsiranda požymių, panašių į gripą. Negalavimai mažylį paprastai vargina tik apie savaitę, o tada išnyksta.  Tačiau per anksti džiaugtis nereikėtų. Anaiptol ne visiems vaikams tie vargeliai baigiasi. Tiems, kurių organizmo gynyba sušlubuoja, prasideda antroji ligos fazė – smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris mažyliui ypač pavojingas ar net mirtinas.

• Gydymas. Deja, specifinio gydymo nėra, tik simptominis, mažinantis uždegimo sukeltą smegenų pabrinkimą. Paprastai skiriamos lašinės infuzijos su steroidais, šlapimo išsiskyrimą skatinantys preparatai. Šia liga persirgęs žmogus antrą kartą ja nebesuserga, tačiau tai mažai guodžia…  Nuo šios ligos patikimiausia apsauga – skiepai. Erkinio encefalito vakcina, kurios patikimumas iki 98 proc., mažuosius galima skiepyti jiems atšventus pirmąjį gimtadienį. Skiepijama tris kartus, galima pasirinkti įprastą ir greitesnę skiepijimo schemą – tad klystate manydami, kad jau pavėlavote, nes pradėti galima ir aktyviuoju laikotarpiu. Vėliau vis tiek kas 3–5 metus rekomenduojamos palaikomosios dozės. Jeigu vaikas yra jautrus kiaušinio baltymui, nepamirškite pasitarti su jį gydančiu gydytoju – gali būti, kad ši vakcina mažyliui netiks.

Laimo ligą sukelia bakterijos

Laimo liga kyla dėl borelijų (bakterijos), todėl dar vadinama borelioze. Ligos užkratas dažniausiai tūno erkės žarnyne, tad didesnė tikimybė borelijomis užsikrėsti tada, kai erkė įsisiurbusi išbūna 24–48 valandas. Todėl skubiai ištraukus gali pavykti ligos išvengti. Ši liga – ne virusinė, nuo jos nėra skiepų. Persirgus neįgyjamas ir imunitetas, tad mažylis gali susirgti Laimo liga ne vieną sykį, todėl erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei prieš tai.

• Ligos pranašai. Būdingiausias požymis – po 7–14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos arba elipsės formos dėmės ryškiais kraštais. Jų vietoje vaikučio odelė gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šios dėmelės gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali atsirasti kitų požymių: galvos skausmai, ankstyvas nuovargis, nerimas. O antrą mėnesį po užsikrėtimo infekcija išplinta po visą organizmą – gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimas, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimai. Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.

• Gydoma antibiotikais. Nesileiskite suklaidinami fakto, kad po kurio laiko dėmės vaiko odoje pranyko. Tai visiškai nereiškia, kad liga atsitraukė. Negydant borelijos gali pažeisti net vidaus organus, nervų sistemą.

Užkrečiamųjų ligų specialistai pataria saugotis po žiemos pabudusių ir suaktyvėjusių erkių, platinančių erkinį encefalitą, Laimo ligą ir kitus susirgimus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio, kartais ir gruodžio mėnesio pradžios. Aktyvumo trukmę lemia sezono klimatinės sąlygos.

Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas gegužės viduryje.

Siurbdamos kraują, erkės perneša mikroorganizmus, sukeliančius erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichiazę, babeziazę, tuliaremiją. Lietuvoje pastaraisiais metais dažnai registruojami Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad sergamumas šiomis erkių platinamomis ligomis pernai gerokai išaugo.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis iki 2009-ųjų kasmet sirgdavo apie 2 tūkst. žmonių: 2007 metais užregistruoti 234 susirgimai erkiniu encefalitu ir 1395 – Laimo liga, 2008 metais – atitinkamai 220 ir 1159.

Tuo metu pernai sergamumas padidėjo apie tris kartus: erkiniu encefalitu sirgo 605, o Laimo liga – 3600 asmenys.