"Veido" archyvas

Susirgus – per vėlu stiprinti imunitetą. Tuo reikia pasirūpinti, kol liga dar nekimba. Tad kuo dažniau valgykite natūralių produktų, saugančių nuo ligų!

Rudenį ir žiemą mėlynės ypač naudingos

Šios gardžios miško uogos sukaupia labai daug žmogui būtinų ir naudingų medžiagų. Šaldytose mėlynėse lieka beveik visos naudingosios medžiagos. Tad prasidėjus ligų sezonui pats laikas traukti iš šaldiklio šių uogų indelį.

• Kokių vitaminų turtingos? Mėlynėse daug vitaminų A, E, B1, B2, PP. Jose gausu kalio, fosforo, kalcio. Uogose esantys fitoncidai trukdo žarnyne apsigyventi ligas sukeliančioms bakterijoms. Labai daug mėlynėse ir geležies. Jose yra antioksidantų, saugančių ląsteles ir membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

• Stiprina akis ir atmintį. Nuolat valgant mėlynes, atsigauna pavargusios ir paraudusios akys. Šios uogos gerina ir regėjimą. Tad jei daug skaitote, dirbate kompiuteriu, dažnai vairuojate automobilį, kuo dažniau kirskite mėlynių. Maža to, šios uogos stiprina atmintį.

• Padeda nuo kitų negalavimų. Mėlynės labai tinka ūmioms ir lėtinėms virškinamojo trakto ligoms, ypač viduriavimui, gydyti. Puikiai sureguliuoja skrandžio ir žarnyno darbą. Taip pat mažina cukraus kiekį kraujyje, siųsdamos jį į ląsteles ir suteikdamos organizmui energijos.

Spanguolės – natūralus vaistas

Spanguolių šaukštais į burną nebersi, nes šios uogos rūgščios, todėl sutraukia burną. Tačiau uogienėms ir net mėsos patiekalams jos suteikia puikų skonį. Be to, padeda išvengti daugelio ligų, kai kurias – lengviau įveikti.

• Saugo nuo infekcijų. Spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijų, nes jose yra medžiagos, kuri neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Ji trukdo ir bakterijoms daugintis burnos ertmėje.

• Padeda išvengti vėžio ir streso. Mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra labai daug antioksidantų, kurie užkerta kelią širdies ligoms ir vėžiui. Be to, apsaugo nuo streso keliamų pasekmių. Mat stresas sutrikdo natūralią antioksidantų gamybą organizme.

• Mažina cholesterolio kiekį. Spanguolėse gausu flavonoidų ir polifenolių, kurie mažina vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, tad padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.

• Padeda organizmui atsigauti po antibiotikų dozės. Jeigu gėrėte antibiotikus, kurie silpnina imunitetą, paskui kelias savaites valgykite spanguolių uogienę, gerkite šių uogų sultis, nes jos puikiai padeda atsigauti žarnyno mikroflorai, stiprina organizmą.

• Ne visiems naudingos. Spanguolėse yra organinės rūgšties, dėl jos uogos ilgai negenda, apsaugo uogienes, daržoves nuo rūgimo, tačiau ši medžiaga gali paaštrinti skausmus sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, taip pat kepenų ligomis.

Vitaminingos ir gardžios erškėtuogės

Erškėtuogių arbata ypač sveika ir skani. Mat erškėtuogės sukaupia daug naudingųjų medžiagų.
Išsiskiria vitamino C kiekiu. Erškėtuogėse yra karotino, vitaminų E, B1, B2, K, daug lengvai pasisavinamo kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio, sieros, natrio. Tačiau bene labiausia erškėtuogės vertinamos kaip puikus vitamino C šaltinis.

• Padeda atgauti jėgas. Kadangi erškėtuogėse daug ir įvairių medžiagų, jos puikiai gelbsti, kai pakerta nuovargis, suteikia jėgų, padeda užmigti. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitą, tinka gydant kepenų ligas, aterosklerozę, inkstų uždegimus ir akmenligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma tulžį varanti erškėtuogių savybė.

• Saugo nuo peršalimo ligų. Erškėtuogėse esančios medžiagos turi uždegimą slopinamųjų savybių, tad tai puiki priemonė saugantis peršalimo ligų. O susirgus jos padeda greičiau pasveikti. Be to, šios uogos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.

Jėga ir energija iš daigintų grūdų

Įvairių grūdų daigeliuose yra visų organizmui reikalingų medžiagų. Manoma, kad jie net 20 kartų maistingesni už daržoves. Mat sėklai dygstant tiek kartų joje padaugėja vitaminų. Be to, dygimo metu grūdas turi labai daug energijos ir ją perduoda mūsų organizmui.

• Vitaminų bomba. Daigintuose grūduose gausu vitaminų A, B, B12, C, E, K, amino rūgščių, ląstelienos. Taip pat folinės rūgšties, kalcio, kalio, geležies, magnio, fosforo, natrio, cinko. Tad juos valgant sustiprėja imuninė sistema, gerėja žarnyno veikla ir regėjimas, atjaunėja visas organizmas, žmogus jaučiasi energingesnis.

• Daiginti galima visus grūdus: kviečius, rugius, miežius, avižas. Tačiau vertingiausi daiginti miežiai, antri – kviečiai ir avižos. Sveikus ir pelėsio nepakenktus grūdus nuplaukite, užpilkite šaltu vandeniu, indą uždenkite tankiu audiniu arba popieriumi ir palikite per naktį. Rytą vandenį nupilkite, vėl uždenkite, kad grūdai neperdžiūtų, ir palikite juos dar 12 valandų dygti. Kai išlįs maži balti daigeliai, grūdus jau galėsite valgyti vienus, berti į salotas, barstyti ant sumuštinių.

Kodėl verta pamėgti juoduosius ridikus?

Juodieji ridikai – aitroko skonio, tačiau jie puikiai pagardina salotas ir yra gera priemonė, sauganti nuo peršalimo ir kitų ligų. Juoduosius ridikus taip pat galima tarkuoti ir spausti iš jų sultis, kurios turi ypač daug gydomųjų savybių. Ridikų sultis tinka maišyti su burokėlių, morkų ar obuolių sultimis.

• Stabdo bakterijų dauginimąsi. Juoduosiuose ridikuose yra labai daug medžiagų, stabdančių mikroorganizmų dauginimąsi ir vystymąsi. O fitoncidai ir antimikrobinė medžiaga lizocimas saugo organizmą nuo infekcijų. Juoduosiuose ridikuose mokslininkai aptiko ir ypatingą junginį – rafanolį, pasižymintį uždegimą slopinamuoju ir šlapimą varančiuoju poveikiu.

• Naudingi virškinimo sistemai. Šios daržovės gerina apetitą, padeda skrandžiui virškinti maistą, gerina žarnyno peristaltiką ir pagreitina medžiagų apykaitą.

• Stiprina širdį. Juoduosiuose ridikuose gausu B ir C grupės vitaminų, eterinių aliejų, angliavandenių, fermentų. O kalio jie sukaupia bene daugiausia iš visų daržovių. Tad valgant juodųjų ridikų yra stiprinama širdis ir raumenys.

• Gelbsti peršalus. Kadangi juodieji ridikai pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, taigi mažina uždegimus, skystina gleives, palengvina atsikosėjimą. Susirgus ypač gerai padeda juodojo ridiko sultys, pagardintos medumi.

• Ne visiems galima ridikų kirsti į valias. Šios daržovės stiprina skrandžio sekreciją, tulžies išsiskyrimą, todėl geriau jų nevartoti sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opa, turint nesveikus inkstus ar kepenis.

Krienuose vitamino C daugiau nei citrinose

Krienai puikiai tinka prie mėsos patiekalų, ypač riebių, nes gerina skrandžio ir žarnyno darbą, padeda suvirškinti maistą. Turi ši daržovė ir daug kitų naudingųjų savybių. Ypač krienai vertinami dėl didelio vitamino C kiekio.

• Pasižymi antibakteriniu poveikiu. Krienai turi fitoncidų – augalinių antibiotikų, kurie padeda kovoti su infekcijomis. Todėl jie puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų.

• Gerina kraujotaką, gydo kosulį. Prieš valgį suvalgykite arbatinį šaukštelį trintų krienų su cukrumi ir medumi. Tokį mišinį galima tepti ant duonos. Taip ne tik sustiprinsite kraujotaką, bet ir išsigydysite kosulį.

Imbiero – kasdien

Šaltuoju metų laiku imbieru gardinti patiekalus, skaninti arbatą ir kavą rekomenduojama kasdien.

• Suteikia energijos, padeda susikaupti. Imbiere esantys eteriniai aliejai stimuliuoja visas organizmo funkcijas, todėl išgėrus puodelį arbatos, pagardintos šiuo prieskoniu, iškart užplūsta energijos banga. Be to, imbieras skatina mąstymą, padeda atsikratyti nuovargio ir atgauti jėgas.

• Šildo ir saugo nuo ligų. Imbieras vadinamas šildančiuoju prieskoniu. Tad patiekalas, pataisytas su imbieru, tarsi sušildo iš vidaus. Taip pat šis augalas neutralizuoja virusus, kol jie dar nespėjo išplisti, –   taigi stiprina imunitetą.

• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Imbieras sukaupia daug medžiagų, kurios apsaugo kraujagysles nuo pavojingų nuosėdų susidarymo ir mažina žalingojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Arbatą skaninkite citrina

Malonus citrinos aromatas ir skonis pagerina įvairius patiekalus bei gėrimus. O rudenį jų reikėtų skanauti kuo dažniau dar ir dėl to, kad tai puiki imuniteto stiprinimo priemonė.

• Vitamino C dozė. Iš visų naudingųjų citrinose esančių medžiagų, bene daugiausia sukaupia vitamino C, kuris didina organizmo atsparumą ligoms. Ypač gerai saugo nuo peršalimo.

• Ramina, valo patalpų orą. Citrinos aromatas padeda atsipalaiduoti, tad naudinga kelis lašelius sulčių įlašinti į aromaterapinę lempą arba tiesiog perpjovus citriną giliai pakvėpuoti jos skleidžiamu aromatu. Citrinų eterinis aliejus yra stipraus antibakterinio poveikio, tad jo skleidžiami garai išvalo patalpų orą nuo bakterijų ir virusų.

Kartu su vasara gardžių ir sveikų uogų sezonas nesibaigia. Rudenį sunokstančios uogelės ne tokios saldžios, daugelio jų vienų daug nesuvalgysi, bet visos sukaupusios didelį kiekį organizmui naudingų medžiagų.

Spanguolės – natūralus konservantas ir vaistas

Spanguolių rieškučiomis į burną neįsibersi kaip žemuogių ar aviečių, nes šios rudeninės uogos rūgščios, todėl sutraukia burną. Tačiau uogienėms ir net mėsos patiekalams jos suteikia puikų skonį. Be to, padeda išvengti daugelio ligų, kai kurias tampa lengviau įveikti.

• Saugo nuo infekcijų. Spanguolės padeda išvengti šlapimo takų infekcijų, nes jose yra medžiagos, kuri neleidžia bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Taip pat ji trukdo daugintis bakterijoms burnos ertmėje.

• Padeda išvengti streso. Mokslininkai nustatė, kad spanguolėse yra labai daug antioksidantų, kurie užkerta kelią širdies ligoms ir kai kurių rūšių vėžiui. Be to, apsaugo nuo streso sukeliamų padarinių. Mat stresas sutrikdo natūralią antioksidantų gamybą organizme.

• Mažina cholesterolio kiekį. Spanguolėse gausu flavonoidų ir polifenolių, kurie mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tad padeda išvengti aterosklerozės ir infarkto.

• Padeda organizmui atsigauti po antibiotikų dozės. Jeigu gėrėte antibiotikų, kurie silpnina imunitetą, paskui kelias savaites valgykite spanguolių uogienę, gerkite šių uogų sultis, nes jos puikiai padeda atkurti žarnyno mikroflorą, stiprina organizmą.

• Sukaupia daug mineralinių medžiagų ir vitaminų. Spanguolės turi labai daug įvairių mineralinių medžiagų: magnio, fosforo, kalcio, jodo, geležies, vario, mangano. Organizmui mineralinės druskos reikalingos ne mažiau nei kitos maistinės medžiagos, nes jos reguliuoja medžiagų apykaitą ir virškinimą. Taip pat šiose uogelėse yra vitaminų B1, B2, E, P, šiek tiek karoteno.

• Ne visiems naudingos. Spanguolėse yra organinės rūgšties, dėl kurios uogos ilgai negenda, apsaugo uogienes, daržoves nuo rūgimo, tačiau ši medžiaga gali paaštrinti skausmus sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, kepenų ligomis. Tad tokiems žmonėms nereikėtų valgyti daug spanguolių ir gerti jų sulčių.

Natūralus maisto konservantas

Spanguolės vadinamos natūraliu konservantu, nes puikiai apsaugo įvairius produktus nuo gedimo. Raugiant kopūstus įbėrus saujelę šių uogų, jie nepradės pūti. Jei į uogienės stiklainį įmesite kelias spanguoles, žiemai išvirtos uogos ilgiau stovės, o į obuolių sultis įpylus šiek tiek spanguolių sulčių jos nepradės rūgti. Kaip konservuojamoji medžiaga veikia spanguolių rūgštis – benzenkarboksirūgštis.

Ruoškite atsargas vasarai

Spanguolės ilgai išsilaiko nesugedusios, tačiau jeigu norite šiomis uogomis gardinti mėsą ar uogienes vasarą, jų užsišaldykite arba išsidžiovinkite. Taip pat galima suberti į stiklainį, užpilti šaltu vandeniu ir padėti vėsioje vietoje. Taip laikomos spanguolės būna tokios pat, kaip ką tik nuskintos.

Naudinga bruknių lapų arbata

Nuo daugelio ligų labai gerai padeda bruknių lapų arbata. Ji nėra gardi, bet paskaninti galima bruknių lapelius sumaišius su aviečių šakelėmis, džiovintomis erškėtuogėmis. Bruknių arbata padeda viduriuojant, varo šlapimą, skatina tulžies išsiskyrimą, žadina apetitą. Po stiklinę tris kartus per dieną jos rekomenduojama gerti sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, reumatinėmis ligomis ar podagra, įvairiais artritais. Bruknių lapus geriausia rinkti spalio ir lapkričio mėnesiais, kai nuskinamos uogos.  Vasarą skinti lapai džiovinami patamsėja.

Šaltalankio uogose – stiprybės užtaisas

Šaltalankio uogos skaniausios po pirmųjų šalnų. Tada jos būna saldžiarūgštės, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Jų minkštime daug aliejaus, todėl jos nebijo šalčio, užšaldytos gerai išsilaiko iki pavasario, nepraranda nei skonio, nei vertingųjų medžiagų.

• Kodėl verta valgyti šaltalankio uogas? Jose ypač daug vitamino C, taip pat vitaminų P, B1, B2, K, E, folio rūgšties, karoteno, angliavandenių, organinių rūg

• Saugo nuo peršalimo ir uždegimo. Šaltalankio uogose esantys biologiškai aktyvūs junginiai veikia riebalų apykaitą, šalina iš organizmo cholesterolio perteklių, stabdo aterosklerozę. Taip pat skatina virškinamojo trakto veiklą, saugo organizmą nuo peršalimo ir uždegimų.

• Gerina nuotaiką ir lytinį aktyvumą. Šaltalankiuose nemažai serotonino, kuris teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, reguliuoja lytinį aktyvumą, padeda organizmui priešintis infekcijoms, spartina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį.

• Kuo ypatingas šaltalankių aliejus? Jis gydo žaizdas ir malšina skausmą. Šaltalankių aliejų po vieną arbatinį šaukštelį gerti du kartus per dieną labai naudinga nusilpusiems ligoniams. Manoma, kad vartojant šaltalankių aliejų dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas. Šaltalankio aliejumi gydomi ir odos nudegimai, įvairios žaizdos, nušalimai, pragulos.

• Stebuklingos sultys. Šių uogų sultys labai gerai padeda įveikti avitaminozę. Taip pat padeda atsigauti po įtempto fizinio ir protinio darbo, patirto streso. Be to, reguliuoja medžiagų apykaitą. Daug šaltalankio uogų sulčių rekomenduojama gerti, kai smarkiai kraujuoja dantenos. Prieš geriant jas reikėtų atskiesti vandeniu ir paskaninti medumi.

Aliejaus ir sulčių nesunku pasigaminti patiems

Šaltalankio uogas sumalkite ir išspauskite sultis. Į litrą sulčių reikėtų įdėti 800 g cukraus. Išpilstytas į indelius, jas laikykite vėsioje vietoje. Išspaudos, kurių lieka išspaudus uogas, naudojamos aliejui gaminti. Jas plonai paskleiskite ir gerai išdžiovinkite. Tada sumalkite ir užpilkite rafinuotu aliejumi. Stiklinei maltų išspaudų reikia dviejų stiklinių aliejaus. Taip paruoštą aliejų laikykite tris savaites tamsioje kambario temperatūros patalpoje. Paskui aliejų nukoškite ir supilstykite į iškaitintus indelius. Juos reikėtų laikyti tamsioje vietoje.

Vitaminingos ir gardžios erškėtuogės

Erškėtuogių arbata ypač sveika ir skani. Taip pat iš jų galima spausti sultis, gaminti nuovirus, sirupus. O prisirinkti erškėtuogių reikėtų suskubti iki stipresnių šalnų, mat pakąstos šaltuko jos ne tokios vertingos. Naudingiausios tos, kurios yra visiškai prinokusios, bet kietokos, raudonai oranžinės spalvos.

• Išsiskiria vitamino C kiekiu. Erškėtuogėse yra karoteno, vitamino E, B1, B2, K, daug lengvai pasisavinamo kalcio, fosforo, magnio, geležies, kalio, sieros, natrio. Tačiau bene labiausiai erškėtuogės vertinamos kaip puikus vitamino C šaltinis. Dvi trys erškėtuogės turi visą žmogui reikalingą vitamino C dienos normą.

• Padeda atgauti jėgas. Kadangi erškėtuogėse daug įvairių medžiagų, jos puikiai pagelbsti, kai pakerta nuovargis, suteikia jėgų, padeda užmigti. Taip pat reguliuoja medžiagų apykaitą, padeda gydant kepenų ligas, aterosklerozę, inkstų uždegimą ir akmenligę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo seno žinoma tulžį varanti erškėčių savybė.

• Saugo nuo peršalimo ligų. Erškėtuogėse esančios medžiagos turi uždegimus stabdančių savybių, todėl tai puiki priemonė saugantis peršalimo ligų. O susirgus jos padeda greičiau pasveikti. Be to, šios uogos didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms.

• Stiprina organizmą. Erškėčių vaisiai stiprina kraujagysles, padeda išvengti dantenų kraujavimo. Manoma, kad dažnai kramtant žalias erškėtuoges galima sulėtinti parodontozės vystymąsi. Be to, jos gerina virškinimą, pagreitina žaizdų gijimą, padeda greičiau suaugti lūžusiems kaulams.