BFL

Nepaisant gerokai lėtesnio, nei prognozuota, ekonomikos augimo, valstybės ir savivaldybių biudžetai per pirmuosius 8 šių metų mėnesius gavo 2 proc. daugiau pajamų, nei planuota (90,5 mln. Eur), ir 8 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais. Faktinės biudžeto pajamos, Finansų ministerijos duomenimis, siekė 4,67 mlrd. eurų.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžė, kad jei dabartinę mokesčių bazę lygintume su ta, kurią turėjome prognozuodami 2015 m. pajamas, būtų matyti nedidelis pablogėjimas, tačiau akivaizdžiai pagerėjo mokesčių surinkimas. „Mažiname pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atsilikimą, nors likviduoti jį iki metų pabaigos gali ir nepavykti. Tačiau PVM trūkumą „uždengiame“ kitais mokesčiais, todėl bendras biudžeto rezultatas yra teigiamas“, − komentavo finansų ministras.

Kaip sako SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, pagrindinės gero rezultato priežastys pirmiausia susijusios su mokesčių administravimu, nes kitose srityse didelio optimizmo ir didelių galimybių surinkti daugiau pajamų negalėjo būti – biudžetas buvo sudarytas pagal prognozes, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 3,4 proc., o išaugo tik maždaug 2,5 proc.

„Galima buvo daryti paviršutinišką išvadą, kad Lietuvos biudžetas yra netvarus, nes suplanuotas remiantis pernelyg optimistinėmis prognozėmis. Tačiau yra ir kitas kelias – galima nemažinti biudžeto, nekarpyti išlaidų, bet stengtis geriau surinkti pajamas iš šešėlinės ekonomikos. Atrodo, būtent šioje srityje vasaros mėnesiais įvyko tam tikras lūžis ir ypač pagerėjo PVM surinkimas. Pirmiausia siečiau tai su atrankiniu kai kurių įmonių stebėjimu, kuris gerokai padidino deklaruojamo PVM apimtį būtent iš tų įmonių. Įplaukos iš kai kurių šių pro didinamąjį stiklą stebimų įmonių padidėjo 25–30 proc.“, − sako ekonomistas.

G.Nausėdos teigimu, tai rodo vis dar neribotą potencialą gauti papildomų įplaukų ir patvirtina faktą apie vis dar didelę šešėlinės ekonomikos dalį šalyje. Nors tokie papildomų lėšų rezervai ir nėra amžini, bent jau artimiausioje ateityje taip tikrai galima tikėtis surinkti daugiau pajamų. Pasak ekonomisto, šešėlio mažinimas ne tik garantuoja finansavimą, kurį valstybė buvo numačiusi, bet ir skaidrina konkurenciją: iki tol susidarydavo akivaizdžiai nepatenkinama padėtis, kai dalis rinkos dalyvių „žaidė“ palengvintomis sąlygomis.

„Kol kas klausimas apie kitų metų biudžetą lieka atviras. Kitąmet ekonomikos augimas turėtų būti šiek tiek didesnis, o ir nemanau, kad per pusę metų galima išsemti mokesčių surinkimo gerinimo rezervus, tad šias priemones galima derinti planuojant kitų metų biudžetą“, – teigia G.Nausėda.

Finansų ministerijos duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį–rugpjūtį buvo 26,8 mln. eurų, arba 3 proc., didesnės, nei prognozuota, iš viso gauta 912 mln. eurų. Už visas akcizines prekes per 8 pirmuosius šių metų mėnesius gauta 750,8 mln. eurų – 29,3 mln. (4,1 proc.) daugiau, nei prognozuota. Pelno mokesčio surinkta 364 mln. eurų – 32 mln. (9,6 proc.) daugiau, nei prognozuota, o pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio gauta daugiau nei 2 mlrd. eurų – 55 mln. (2,7 proc.) mažiau, nei prognozuota šiemet.

Patvirtintos 2015 m. valstybės biudžeto pajamos (be Europos Sąjungos lėšų) sudaro 5,7 mlrd., su ES lėšomis – beveik 8 mlrd. eurų.

"Veido" archyvas

Europos Komisija (EK) siūlo 5 proc. didinti Europos Sąjungos (ES) biudžetą, praneša BBC.

Tokio pasiūlymo 2014-2020 metams sulaukta, nepaisant kai kurių ES valstybių narių raginimų užšaldyti biudžetą.

Komisija taip pat nori peržiūrėti biudžeto nuolaidas, taikomas kai kurioms valstybėms narėms, ypač Didžiajai Britanijai.

Praėjus kelioms valandoms po šio pasiūlymo, Britanijos vyriausybės atstovas planuojamą biudžetą pavadino “neįvykdomu”.

“Didžioji Britanija ir kitos didžiausios ES mokėtojos gruodį aiškiai leido suprasti, kad ES biudžetas turėtų būti užšaldytas, ir šios nuomonės mes nekeisime”, – teigė Britanijos vyriausybės atstovas.

Patvirtinus Europos Komisijos siūlomą planą, 2014-2020 metais ES biudžetas siektų 1 trln. eurų.

Pagal planą, maždaug 376 mlrd. eurų būtų skirti neišsivysčiusiems ES regionams, o dar 372 mlrd. eurų – paremti regiono ūkininkus.

“Tai nepaprastai rimtas, priimtinas pasiūlymas ir sakyti “ne” kažkam, kas buvo pasiūlyta vos prieš kelias valandas, nėra nei rimta, nei priimtina”, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso).

BBC korespondentai teigia, kad skepticizmas ES atžvilgiu valstybėse narėse padidėjo dėl brangios pagalbos tokioms šalims kaip Graikija, Airija ir Portugalija, nors joms skiriama parama nėra finansuojama iš ES biudžeto.

BFL

Padidėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis lėmė, kad šių metų kovo mėn. šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas (ESB) buvo su perviršiu, o teigiamas pokytis, palyginti su vasario mėn., sudarė 231,4 mln. litų. Neigiamą šių metų kovo mėn. mokėjimų balanso finansinės sąskaitos balanso dydį (-783,3 mln. Lt) lėmė oficialiųjų tarptautinių atsargų padidėjimas ir kitų investicijų nutekėjimas.

Kovo mėn. šalies mokėjimų balanso ESB perviršis sudarė 158,8 mln. litų. 2011 m. sausio mėn. ESB buvo 348,9 mln. litų deficitas, o vasario mėn. 72,6 mln. litų deficitas, todėl 2011 m. sausio-kovo mėn. ESB deficitas sudarė 262,7 mln. litų, arba -1,1 procento BVP (2010 m. sausio-kovo mėn. ESB buvo su 54,5 mln. litų, arba 0,3 proc. BVP perviršiu). Per paskutinius dvylika mėn. (2010 m. balandžio-2011 m. kovo mėn.) ESB perviršis siekė 1,4 mlrd. litų, arba 1,5 procento BVP. 2009 m. balandžio-2010 m. kovo mėn. perviršis siekė 4 mlrd. litų, arba 4,5 procento BVP.

2011 m. sausio-kovo mėn. bendras pajamų balanso deficitas siekė 673,3 mln. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. deficitas sudarė 263,2 mln. litų). Deficito padidėjimą lėmė tiesioginių užsienio investicijų pajamų balanso deficito padidėjimas.

Palyginti su 2011 m. vasario mėn., šių metų kovo mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis (805,5 mln. Lt) padidėjo 466,3 mln. litų. 2011 m. sausio-kovo mėn. einamųjų pervedimų balanso perviršis (1,4 mlrd. Lt), palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 748,9 mln. litų, arba 2,2 karto.

Pervedimai iš ES paramos fondų 2011 m. kovo mėn. sudarė 590,8 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai iš užsienio – 430,3 mln. litų. Palyginti su vasario mėn., pervedimai iš ES paramos fondų padidėjo 43,6 procento, o privačių asmenų pervedimai – 41,6 procento. 2011 m. sausio-kovo mėn. minėti pervedimai sudarė atitinkamai 1,2 mlrd. litų ir 992,7 mln. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. buvo atitinkamai 634,4 ir 585,6 mln. litų).

2011 m. kovo mėn. apskaičiuotos Lietuvos įmokos į ES biudžetą sudarė 60,5 mln. litų, o per tris šių metų mėnesius – 373,1 mln. litų. Privačių asmenų pervedimai iš Lietuvos kovo mėn. sudarė 164 mln. litų, o sausio-kovo mėn. – 466,7 mln. litų. (2010 m. sausio-kovo mėn. šie pervedimai sudarė atitinkamai 358,4 ir 306,2 mln. litų).

Neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą (kurį daugiausia sudaro ES paramos fondų lėšos investiciniams projektams finansuoti) 2011 m. kovo mėn. sudarė 452,1 mln. litų, o sausio-kovo mėn. – 591,5 mln. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. buvo 618,7 mln. Lt).

2011 m. kovo mėn., neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendros grynosios užsienio investicijų įplaukos Lietuvoje sudarė 617,3 mln. litų. O šių metų sausio-kovo mėn. nustatytas 449,3 mln. litų grynasis užsienio investicijų nutekėjimas iš Lietuvos. Grynąsias investicijų įplaukas kovo mėn. lėmė grynosios tiesioginių užsienio investicijų ir investicijų portfelio įplaukos. Lietuvos investicijų užsienyje srautas 2011 m. kovo mėn. sudarė 380,4 mln. litų, o sausio-kovo mėn. – 1,9 mlrd. litų. O užsienio investicijų įplaukos Lietuvoje 2011 m. kovo mėn. siekė 997,7 mln. litų (sausio-vasario mėn. buvo 436,7 mln. Lt), o sausio-kovo mėn. – 1,4 mlrd. litų (2010 m. sausio-kovo mėn. buvo 827,4 mln. Lt).