Šešios Lietuvos kolegijos, dauguma jų regioninės, galės iš pagrindų atnaujinti technologijų ir inžinerinės krypties studijų bazę, įrengti šiuolaikiškus praktinio mokymo centrus.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, kuriuo 21 mln. litų finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto skiriamas Panevėžio, Žemaitijos, Kauno technikos, Šiaurės Lietuvos, Klaipėdos valstybinės ir Alytaus kolegijų pateiktiems projektams. Dabar šios valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos galės pradėti suplanuotus atsinaujinimo darbus.

Panevėžio, Kauno technikos ir Šiaurės Lietuvos kolegijose įsikurs praktinio mokymo centrai, Žemaitijos ir Klaipėdos valstybinė kolegijos atnaujins turimą studijų infrastruktūrą, o Alytuje įsikurs regioninis technologijų centras.

Vienas iš finansavimo atrankos prioritetų buvo praktinio mokymo centro įkūrimas. Vertinant projektus taip pat atsižvelgta, ar atnaujinta studijų infrastruktūra galės naudotis daugiau nei vienos studijų krypties studentai, taip pat besimokantys kitose regiono kolegijose ar profesinėse mokyklose.

Kolegijų projektams finansavimas iš Lietuvos biudžeto ir ES struktūrinių fondų skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Kolegijų infrastruktūra, skirta studijoms“.

Žemės ūkio ministerijai atmetus visas paraiškas finansuoti vėjo, saulės ir vandens jėgainių projektus, kai kurie verslininkai teigia, kad Lietuva gali netekti iki 800 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos kaimui. Ministerijos atstovai sako, kad visi pareiškėjai arba projektai buvo netinkami, o grėsmių ES lėšų įsisavinimui nematantys.

“Lietuva nepasinaudojo galimybe į Lietuvos kaimą įlieti 200 mln. litų, o jei su pareiškėjų lėšomis – arti 300 mln. litų, nes valstybė sakė “ne” visiems projektams”, – antradienį spaudos konferencijoje sakė verslą kaime vystyti planavęs teisininkas Audrius Vaičiūnas, nenorėjęs apie save suteikti daugiau informacijos.

Anot A.Vaičiūno, Lietuvai kyla grėsmė netekti nuo 500 iki 800 mln. litų ES paramos, numatytos 2007-2013 metų Kaimo plėtros programoje, o su lėšomis, kurias turėtų investuoti patys verslininkai, žala Lietuvos kaimui gali siekti daugiau nei 1 mlrd. litų.

“Pakankamai laiko turime. Aš asmeniškai nemanau, kad bus neįsisavinta – jei matysime, kad neįsisaviname, perskirstysime į kitas populiaresnes kryptis”, – BNS sakė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Anot jo, projektai atmesti, nes buvo negyvybingi – pareiškėjai negalėjo užtikrinti pajamų 5 metams, nes nesibaigus energetikos srities teisiniam reglamentavimui sunku prognozuoti superkamos elektros kainą, ypač visiškai naujiems projektams. Be to, kai kurie iš jų neketino kurti naujų darbo vietų, o kai kuriais atvejais pareiškėjai nebuvo tinkami.

“Realiai toli gražu ne kaimo gyventojai teikė paraiškas”, – sakė M.Kuklierius.

Žemės ūkio ministerijos Alternatyvios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Kraskauskienė BNS patvirtino, kad nė vienas vėjo, saulės ir vandens jėgainių statybos ar renovacijos projektas nebuvo patvirtintas.

A.Vaičiūnas BNS teigė, kad ketino gauti apie 1,7 mln. litų ES paramos ir investuoti apie 0,7 mln. litų skolintų bei 0,3 mln. litų nuosavų lėšų į trijų po 80 kilovatų galios saulės jėgainių

statybą Šakių rajone, kur, jo teigimu, turi sodybą ir užsiima “mėgėjišku ūkininkavimu”. Pagamintą energiją jis planavo parduoti įmonei VST.

Anot pareiškėjų pranešimo spaudai, Žemės ūkio ministerija iš 2007-2013 metų Kaimo plėtros programos 3 krypties “Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas” numatytos 888 mln. litų paramos, kurią sudarė ir parama vėjo saulės ir vandens jėgainių projektams, panaudojo 1,5 proc., arba 13 mln. litų.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestams Susisiekimo ministerija ketina skirti 75 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, už kurias bus galima įsigyti naujų autobusų, troleibusų bei atnaujinti viešojo transporto, dviračių takų infrastruktūrą.

„Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvoje važinėjančių viešojo keleivinio transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų. Savivaldybėms numatyta Europos Sąjungos parama padės ne tik atnaujinti viešojo transporto parką, bet ir sumažinti oro taršą“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Manoma, jog didžiausios oro taršos problemos kyla dėl nepakankamo viešojo transporto išvystymo ir nuolat augančio individualių transporto priemonių skaičiaus. Europos Sąjungos parama bus skiriama ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimui ir didžiųjų miestų viešojo transporto paslaugų sistemos modernizavimui. Tai apima naujų troleibusų linijų tiesimą, gatvių rekonstrukcijas atskiriant „A“ juostas, dviračių infrastruktūros plėtrą, miesto viešųjų dviračių sistemos „Bike sharing“ įrengimą, dviračių takų, laikiklių, stoginių ir aikštelių kūrimą.

Savivaldybės turi pačios apsispręsti, kam išleisti šias Europos Sąjungos lėšas yra tikslingiausia. Šiuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės analizuoja savo poreikius ir turės pateikti paraiškas paramai gauti. Iš viso kompleksinės ekologiško viešojo transporto plėtros projektams numatyta skirti 88,66 mln. litų. Europos Sąjungos lėšos sudarys 85 proc. (75,36 mln. litų) projekto išlaidų. Savivaldybės iš savo biudžetų turės padengti 15 proc. (13,29 mln. litų) projekto išlaidų.

Penki didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – gaus 75 mln. litų Europos Sąjungos paramos naujiems autobusams ar kitoms transporto priemonėms. Savivaldybės tam turės skirti 15 proc. savo lėšų.

“Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvoje važinėjančių viešojo keleivinio transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų. Savivaldybėms numatyta Europos Sąjungos parama padės ne tik atnaujinti viešojo transporto parką, bet ir sumažinti oro taršą”, – pranešime spaudai teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Europos Sąjungos parama bus skiriama įsigyti ekologiškų transporto priemonių, tiesti naujas troleibusų linijas, rekonstruoti gatves, atskiriant autobusų juostas, tiesti dviračių takus, įrengti viešųjų dviračių sistemą “Bike sharing”, kitą infrastruktūrą.

Savivaldybės turi pačios apsispręsti, kam konkrečiai išleisti šias Europos Sąjungos lėšas.

Iš viso kompleksinės ekologiško viešojo transporto plėtros projektams numatyta skirti 88,66 mln. litų. Europos Sąjungos lėšos sudarys 85 proc. (75,36 mln. litų) projekto išlaidų.

Savivaldybės iš savo biudžetų turės padengti 15 proc. (13,29 mln. litų) projekto išlaidų.

Pastaruoju metu pasigirsta kalbų apie statybos sektoriaus atsigavimą, tačiau džiūgauti dar nėra ko, nes šio itin reikšmingo visai ekonomikai sektoriaus augimas lėtas ir labai nežymus, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Anot jo, statybos sektorius atsigautų greičiau, jei nestrigtų ES parama.

Lietuvių kalbos plėtrai informacinėje visuomenėje skirtą 39,5 mln. litų ES paramą Vyriausybė nutarė skirti kitiems tikslams.

Vyriausybės atstovai teigia iš lietuvių kalbos puoselėjimo informacinėse technologijose pasigedę praktinės naudos, rašo “Lietuvos rytas”.

“Paramos iš lietuvių kalbos puoselėtojų niekas neatims. Tačiau projektai turi būti ne teoriniai pasvarstymai, o pritaikyti vartotojams. Turi būti sukurti konkretūs produktai, iš kurių visiems būtų naudos”, – teigė Vyriausybės vicekancleris Giedrius Kazakevičius.

Pasak jo, žadėti 39,5 mln. litų metami į bendrą 100 mln. litų aruodą, skirtą paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę.

Vicekancleris jau kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prie Vyriausybės su reikalavimu ieškoti galimybių, kad būtų suteikta nauja parama.

Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės manymu, visi projektai, kurie galėjo būti finansuojami ES lėšomis, būtų buvę pritaikyti vartotojams. Tai – elektroniniai žodynai, vertimo mašinos, kalbos atpažinimo programos.

“Tai – skandalinga situacija. Aš negaliu patikėti, kad tokį sprendimą priėmė mūsų Vyriausybė, kuri skelbia remianti kalbos puoselėjimą. Valdžia kerta esminę šaką”, – sakė J.Zabarskaitė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas įjungė žalią šviesą dar vienam Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamam projektui – nuo birželio bus pradėtas įgyvendinti 87,9 mln. litų vertės projektas, skirtas nedarbui mažinti ir žmonių užimtumui didinti.

Šie pinigai bus panaudoti bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesiniam mokymui, įdarbinimui subsidijuojant, darbo rotacijai ir bedarbių teritoriniam judėjimui remti.

“Vasaros pradžioje startuosiantis projektas yra viena iš daugelio priemonių, skirtų kovai su nedarbu. Kuo daugiau įsisavinsime Europos socialinio fondo lėšų spręsdami šią problemą, tuo darbo rinkoje bus geresni rezultatai. Darbdaviai galės sukurti daugiau darbo vietų ir už tai gauti lengvatų, o darbo neturintys žmonės – įsidarbinti ir būti tikri, kad turės pragyvenimo šaltinį”, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Ministerijos skaičiavimais, vien per šį projektą bus įdarbinta virš 17 tūkst. žmonių. Numatoma projekto trukmė – 19 mėnesių.

Planuojama, kad per šį laikotarpį virš 10 tūkst. papildomai darbo rinkoje remiamų bedarbių galės būti įdarbinti subsidijuojant, beveik tūkstančiui – bus padėta įsidarbinti darbo rotacijos būdu, daugiau kaip 6 tūkst. žmonių bus sudarytos galimybės persikvalifikuoti ar įgyti naujų profesinių žinių, virš 500 ieškančių darbo asmenų bus padėta įsidarbinti remiant jų teritorinį judėjimą.

Darbo užmokesčio subsidijoms bus skirta 45,5 mln. litų, o profesiniam mokymui – virš 18 mln. litų. Taip pat šiomis lėšomis bus apmokamos dalyvių kelionės į darbą ar mokymus kitame rajone (5,95 mln. litų), sveikatos patikros išlaidos (50 tūkst. litų) ir mokymo stipendijos (17 mln. litų).

"Veido" archyvas

Pagal Kaimo plėtros programą daugiausiai lėšų, 8,6 mln. Lt, gavo kooperatyvas “Joniškio aruodas”

ES parama sėkmingai pasinaudojusios įmonės sunkmetį išgyvena lengviau – tačiau tik tos, kurios investicinius projektus sugebėjo įgyvendinti prieš krizę. “Labai didelėje duobėje neatsidūrėme dėl eksporto apimčių. Tai lėmė darbuotojų kvalifikacija, firmos vardas ir laiku įdiegtos technologijos, kurias įsigyti pagelbėjo ir ES parama”, – vardija V.Mieliauskas.

Su didesnėmis problemomis nesusiduria nei VMG, nei koncerno SBA medienos įmonės. Tačiau į itin keistą padėtį pateko tos įmonės, kurios dėl užsitęsusių biurokratinių procedūrų ar vilkinimo paramos sulaukė metais ar net dvejais vėliau, negu planavo, – jau prieš nosį šmėžuojant krizei.

“Man asmeniškai ES parama kainavo pusantrų metų be atostogų. Reikėjo visą tą laiką kaip ant adatų sėdėti laukiant atsakymo, ar skirs paramą, nes mūsų pramonėje nuo įrenginių užsakymo iki pristatymo praeina 10–14 mėn., tad kiekvienas mėnuo buvo svarbus”, – tvirtina R.Savukynas.

Paramos įmonė sulaukė tik praėjus pusantrų metų po paraiškos pateikimo – per vėlai, kad spėtų laiku modernizuoti įmonę ir tinkamai pasirengti krizei. Kita vertus, ES parama leido spaustuvei išsaugoti darbo vietas, patrigubino gamybinius pajėgumus, šiek tiek sumažino produkcijos savikainą. Labiausiai R.Savukynas džiaugiasi, kad investicijoms naudota ne paskola, o ES parama. “Jei būtume iš paprastos bankinės paramos vykdę investicijas, būtų laukęs finansinis krachas”, – neabejoja verslininkas.

Tačiau ne visiems gerokai vėliau, nei planavo, gavusiems ES paramą pavyko išsisukti. “Jei paraiškos būtų svarstomos keturis penkis mėnesius, kaip deklaruojama, būtume spėję pasirengti krizei, bet viskas užtruko pusantrų metų”, – tvirtina daugiau nei 2 mln. Lt įmonei modernizuoti gavusios, tačiau vis tiek bankrutavusios medienos bendrovės “Pamario medis” buvęs vadovas Algirdas Roličius.

Atsigręždamas į praeitį jis svarsto, kad jei fabrikas, kaip planuota, būtų pradėjęs dirbti 2006–2007 m., kai dolerio kursas buvo didesnis, o žaliavų kainos mažesnės, įmonė būtų sukaupusi lėšų rezervą – gelbėjimosi ratą sunkmečiui. O dabar jokio rezervo nebuvo ir liūdną baigtį pagreitino prisidėjęs pluoštas kitų priežasčių: išaugusios žaliavų kainos, 30–40 proc. nukritusios prekių kainos eksporto rinkose, įmonių, kurios buvo skolingos “Pamario medžiui” 600 tūkst. Lt, bankrotas.

Finansų ministerijos (FM) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iki šiol bankrutavo 14 ES paramą gavusių įmonių. Daugiausiai tarp jų atsidūrė mėsos perdirbimo bendrovių, gavusių SAPARD programos lėšų dar iki įstojant į ES. Tačiau pastaruoju metu šis procesas spartėja: nemažai įmonių pačios atsisako 2007–2013 m. skirtos paramos dėl pradėtų vykdyti bankroto procedūrų. FM duomenimis, tokių įmonių yra jau 34.

Brangūs, bet neefektyvūs projektai

Nepaisant to, kad Lietuvos įmonės ES paramos lėšas sieja su didėjančiu savo konkurencingumu, nemažai ekspertų Lietuvoje įsitikinę, kad tiesioginė parama verslui iškraipo konkurenciją ir yra žalinga. Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) programų vadovas Rimantas Dumčius argumentuoja, kad konkurencija iškreipiama, nes tik kelios sektoriaus įmonės gauna valstybės investicijų.

“Rinkoje konkurencinę kovą laimi efektyviausiai dirbančios įmonės, o įsikišus valstybei gali atsitikti priešingai. Valstybė nėra sukurta tam, kad geriausiai žinotų, kuris verslas turi perspektyvų, o kuris ne, – ji turi remti mokslinius tyrimus, žmonių mokymą, infrastruktūros plėtrą ir tinkamai pasirūpinti savimi negalinčiais pasirūpinti visuomenės sluoksniais”, – mano ekspertas.

Tuo tarpu tiesioginė parama ūkininkams, R.Dumčiaus nuomone, ugdo viso sektoriaus priklausomybę nuo mokesčių mokėtojų pinigų. “Parama duoda naudą, kai tikslingai investuojama, o ne augina naują kartą išlaikytinių, kurie ateityje aršiai gins savo privilegijas. Bijau, kad tiesioginės išmokos žemės ūkiui daro būtent tai”, – kritikuoja R.Dumčius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnysis ekspertas Emilis Ruželė prideda, kad ES struktūrinių fondų lėšos turi būti panaudojamos ne tiesiogiai verslui remti, bet struktūriniams pokyčiams, pavyzdžiui, “Sodros” reformai.

Nepaneigsi, kad dėl valdininkams tenkančios galios nuspręsti, kokie projektai verti ES pinigų, kartais gimsta milijonus kainuojantys, bet visuomenei mažai naudingi projektai. “Pavyzdžiui, pirmiau įrengtos prieplaukos Nemuno vagoje ir tik tada susivokta, kad laivai negali praplaukti – reikia gilinti vagą, tad šias lėšas galbūt reikėjo nukreipti stovyklavietėms sutvarkyti, tualetams įrengti ir pan.”, – atkreipia dėmesį E.Ruželė.

O VPVI vadovas Haroldas Brožaitis primena milijonus kainavusias sporto arenas miestuose. “Joms atsiradus Lietuvoje vyks krepšinio čempionatas, bet dabar, ypač sunkmečiu, jos nėra labai reikalingos. Lygiai taip pat ir su RAIN iniciatyva: šviesolaidinis kabelis atvestas į daugybę interneto ryšio neturėjusių kaimų ir vietovių. Pagal tai, kiek į jį investuota ir kiek naudojasi šiuo momentu žmonių, tai nebus naudingiausias projektas”, – mano H.Brožaitis.

Iš esmės nepagalvojus ir nesudėliojus prioritetų parama skirstoma visose srityse. Pavyzdžiui, R.Dumčius atkreipia dėmesį, kad daug ES lėšų skiriama mokymui, bet mokymosi visą gyvenimą rodikliai Lietuvoje negerėja. “Nors mokymui iš ES struktūrinių fondų skiriama daug pinigų – keli šimtai milijonų litų, bet efekto nematyti. Pirma problema, kad šie pinigai finansuoja žmones, kurie ir be ES paramos būtų mokęsi, – turinčius aukštąjį išsilavinimą, dirbančius didelės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Antra problema, kad didžiulė dalis pinigų sunaudojama projektams administruoti – tikrinama ir pertikrinama kiekvienas centas, bet nematoma, ar reikalinga ir prasminga tai, kam tie pinigai leidžiami.

"Veido" archyvas

18 mln. Lt ES paramos nukeliavo bioetanolio gamyklos “Kurana” statybai

Jaudintis, kad ES parama nenutrūktų, įmones verčia akivaizdi jos nauda – juk protingai panaudoti ES milijonai didina ją gavusios bendrovės vertę. Štai spaustuvės “Spaudos kontūrai” direktorius Raimundas Savukynas pabrėžė, kad už 9,5 mln. Lt ES paramos įmonė pajėgė įsigyti naujų įrenginių, tad įmonė tapo didžiausia rulonine spaustuve Lietuvoje ir pateko į kitą lygmenį – konkuruoja nebe su Lietuvos, bet su ES spaustuvėmis.

“Vakarų medienos grupės” generalinis direktorius Viktoras Adomaitis pateikia dar akivaizdesnį pavyzdį: prieš pastatant “Girių bizono” fabriką, VMG įmonių grupės apyvarta vidutiniškai siekdavo apie 20 mln. Lt per mėnesį, o kai “Girių bizonas” pradėjo veikti – šoktelėjo iki 41 mln. Lt per mėnesį. Nenuostabu, nes naujasis “Girių bizonas” gamino tris kartus daugiau plokščių negu senasis.

Akivaizdžią naudą pajuto ir kita “Girių bizono” akcininkė – SBA grupė. V.Adomaitis pabrėžia, kad iš “Girių bizono” gauta nauda leido SBA grupei plėstis ir pastatyti naują fabriką – “Visagino liniją”. O pardavusios “Girių bizoną” įmonės turi lėšų investuoti į naujus projektus: VMG šiuo metu stato fabriką Baltarusijoje.

Beje, ES lėšų paremtas “Girių bizonas” buvo vienas tų retų ES paramos panaudojimo pavyzdžių, kai konkrečią naudą pajuto ne viena įmonė, bet visas sektorius. “Kai atsirado pakankamai žaliavos, kitos įmonės taip pat pradėjo plėsti savo verslus”, – pabrėžia V.Adomaitis.

S.Paulauskas pritaria, kad jei ne ši investicija, Lietuvos baldų ir medienos pramonė būtų praradusi savo konkurencingumą kitų šalių – Lenkijos, Vokietijos, Danijos gamintojų atžvilgiu. “Mūsų sektorius augo pakankamais tempais – po 20 proc. per metus ir 2004 m. tapo akivaizdu, kad Lietuvoje nebeliko pajėgumų žaliavoms gaminti, o nepastačius plokštyno apie tolesnę sektoriaus plėtrą nebūtų buvę nė kalbos. “Ikea” būtų pasukusi kita kryptimi ir Lietuvos baldų pramonės eksportas būtų smukęs, – neabejoja S.Paulauskas.

Tuo tarpu 18 mln. Lt ES lėšų į bioetanolio gamyklos su kogeneracine elektrine statybą pritraukusios bendrovės “Kurana” generalinis direktorius ir akcininkas Vladas Linkevičius ES paramą mato kaip pigią finansavimo alternatyvą. “Dideles lėšas investavome į projektą – 120 mln. Lt, bet 18 mln. Lt gauti veltui mums didelė paspirtis. Jei nebūtume gavę pinigų iš ES, būtume prašę kreditų iš bankų. Reikėtų 10 metų, kad juos grąžintume, o ir kokias palūkanas priskaičiuotų per tą laiką”, – lygina verslininkas.

Džiaugdamasis ES parama V.Linkevičius bijo net pagalvoti, kaip atrodytų Lietuva, jei šių pinigų nebūtų sulaukusi. “Kaip būtų atrodžiusi Lietuva be ES paramos? Kaime kuinas velka arklą, rusiška technika. Neduok Dieve. Ar ūkininkas būtų nusipirkęs traktorių, kombainą be ES paramos?” – ES pinigų įtaką ypač žemės ūkiui pabrėžia verslininkas.

Liūdnas vaizdas būtų ne tik kaime, bet ir Lietuvos įmonėse: kai kurios prisipažįsta, kad be ES paramos nebūtų drįsusios imtis modernizacijos, o neatnaujinusios įrenginių pralaimėtų konkurencinę kovą. Vadinasi, Lietuvos konkurencingumas būtų dar labiau sumažėjęs, o juk ir dabar mūsų darbo našumas siekia tik 55 proc. ES vidurkio.

“Įsigijome technologijas, kurių patys nebūtume pajėgę įsigyti. Jei nebūtume gavę ES paramos, galbūt kažko negamintume, ką gaminame dabar, pavyzdžiui, lietuviškų ar gruziniškų pasų”, – svarsto bendrovės “Garsų pasaulis” direktorius V.Mieliauskas.

Įmonės vadovas priduria, kad be ES paramos bendrovės plėtra būtų sunkesnė ir ilgiau užtruktų, o laikas labai svarbus, nes konkurencija didžiulė. “Konkuruojame ne su Kinija, o su galingiausiais ES gamintojais, kurie turi senas tradicijas ir yra stipriai remiami valstybės”, – aiškina V.Mieliauskas.

"Veido" archyvas

Aršiau diskutuoti dėl skirstomų ES lėšų tiek verslininkus, tiek valdininkus skatina nežinia, kas Lietuvos laukia po 2013 m., kai 23 mlrd. Lt ES parama pasibaigs. Baiminamasi, kad daugiau tokių gerų progų gauti lėšų investicijoms gali nebebūti.

Nors pasigirsta įvairių pesimistinių nuomonių apie išseksiančius paramos milijardus, o Europos Komisija (EK) dar tik pradeda aktyvią diskusiją dėl kito paramos laikotarpio, Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) vadovas Haroldas Brožaitis prognozuoja, kad 2014–2020 m. Lietuvai bus skirta panaši ES pinigų suma kaip ir dabar  – apie 20 mlrd. Lt.

“Krizės akivaizdoje ES narės aktyviai gins savo pozicijas ir svarstys galimybes mažinti paramą, bet ES yra išgyvenusi ir nuopuolių, ir pakilimų, o solidarumas bei parama mažiau pasiekusioms šalims išliko. Tai neatsiejama bendros rinkos veikimo dalis – juk gautas lėšas naudojame investicijoms į technologijas, mokymus ir daugiausia naudojamės kitų ES senbuvių patirtimi, vadinasi, tai naudinga ir kitoms šalims”, – mano ekspertas.

Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas taip pat ramina, kad ES struktūrinė parama Lietuvai neturėtų nutrūkti ar smarkiai sumažėti, nes ji skirta socialiniams ir ekonominiams skirtumams tarp ES šalių narių mažinti.

“Paramos dydis ES valstybėms priklauso nuo jų išsivystymo lygio. Didžiausią ES struktūrinės paramos dalį gauna mažiausiai išsivystę regionai – tie, kurių BVP vienam gyventojui neviršija 75 proc. ES vidurkio. Skirstant 2014–2020 m. ES struktūrinę paramą Lietuva bus tarp mažiausiai išsivysčiusių ES regionų: šiuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui sudaro apie 52 proc. ES vidurkio”, – tvirtina finansų viceministras.

Derybos dėl ES struktūrinės paramos dydžio turėtų prasidėti 2011 m., kai EK pateiks siūlymus dėl naujos ES finansinės perspektyvos ir ES sanglaudos politikos po 2013 m.

"Veido" archyvas

ES parama “Achemos” grupei padėjo rekonstruoti seną sanatoriją Druskininkuose

Šešerių metų, praleistų Europos Sąjungos glėbyje, naudą galima atskleisti vienu skaičiumi – 18,4 milijardo litų. Tiek nuo 2004 m. Lietuva sulaukė ES paramos, kuri nusėdo Lietuvos keliuose, ligoninėse, žemės ūkyje bei įmonėse.

Paramos skaičiai skamba įspūdingai, bet kodėl tuomet “Eurostat” statistinėse lentelėse pagal darbo našumą, BVP, tenkantį vienam gyventojui, ar perkamąją galią Lietuva visada rikiuojasi gėdingai žemai? Lietuvos inovacijų centro projektų vadybininkas Artūras Jakutavičius mano, kad tikroji ES paramos nauda verslui pasimatys 2013–2015 m. “2004–2006 m. įmonėms skirta parama buvo tragiškai juokinga, nes milijonas kitas verslui – menka suma, palyginti su tuo, kiek įmonės pačios investuodavo. Realūs ES pinigai verslui pajudėjo tik prieš metus, o dirbti jie pradės po 3–5 metų. Šie milijonai atsilieps verslo konkurencingumui ir visai ekonomikai – įmonės dirbs produktyviau, našiau. Pereisim į kitą lygmenį”, – prognozuoja ekspertas.

Vis dėlto nors didžiąją dalį ES pinigų verslas bando panaudoti tik dabar, parama veiklai efektyvinti per šešerius metus pasinaudojo tūkstančiai įmonių ir ūkininkų. “Veidas” nusprendė pažvelgti, kurie verslininkai šios paramos sulaukė daugiausiai, kitaip tariant, ką ši parama praturtino.

Daugiausiai paramos – medienos pramonei ir B.Lubiui

2004–2006 m. pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) Lietuvoje paskirstyta apie 4 mlrd. Lt ES lėšų. Iš privataus verslo daugiausiai ES paramos šiame etape savo projektams pritraukė medienos pramonės gigantai – Arūno Martinkevičiaus SBA įmonių grupė ir Sigito Paulausko “Vakarų medienos grupė” (VMG). Abu koncernai buvo pagrindiniai plokščių fabriko “Girių bizonas” akcininkai, o šiam projektui skirta didžiausia iki šiol privačių įmonių panaudota ES parama – 45,6 mln. Lt. Tiesa, 2008 m. pabaigoje lietuvių verslininkai fabriką pardavė pagrindiniam savo užsakovui – švedų koncernui “Ikea”, nes, S.Paulausko tvirtinimu, siekė, kad “Ikea” įsitvirtintų Lietuvoje.

“Koncernas tuo metu svarstė, kur pirkti gamyklą – Portugalijoje ar Lietuvoje. Viena, kai pardavinėji produkciją tarptautiniam koncernui, ir visai kas kita, kai jis šiame regione įsigyja bazinę gamybą”, – apsisprendimą parduoti fabriką motyvavo S.Paulauskas.

A.Martinkevičiaus valdomas SBA koncernas sugebėjo pritraukti dar daugiau paramos – 26,7 mln. Lt ES lėšų gauta fabrikui “Visagino linija” statyti.

Pagal pritrauktų ES lėšų kiekį trečioje vietoje rikiuojasi Bronislovas Lubys, koncerno “Achemos” grupė pagrindinis akcininkas. Nuo 2004 m. ES paramą gavo jau septynios koncerno įmonės, o iš viso panaudota 22 mln. Lt ES paramos. Didžiausia europinių pinigų suma buvo skirta SPA ir poilsio komplekso plėtrai Druskininkuose – “Lietuvos” sanatorijos rekonstrukcijai. B.Lubio koncernui skirtos europinės paramos milijonų daugės ir toliau, nes įmonė “Achema” neseniai pasirašė sutartį dėl 14,5 mln. Lt ES lėšų panaudojimo.

Tiesa, jau 2013 m. daugiausiai paramos panaudojusių įmonių sąrašas turėtų gerokai pakisti, nes 2007–2013 m. laikotarpiu svariausią paramą gavo ne tradicinės pramonės šakos, o IT ir saulės energetikos bendrovės: 21 mln. Lt skirta mobiliųjų telefonų gamintojai “Teltonika” ir beveik 40 mln. Lt – saulės energetikos įrenginių bei priemonių gamybą ketinančiam plėtoti įmonių klasteriui “Baltic Solar Energy”, “Via Solis” ir “Baltic Solar Solutions”.

2007–2013 m. laikotarpiui skirstomi 23 mlrd. Lt kaitina verslininkų aistras. 20 mln. Lt europinių lėšų jau panaudojęs “Garsų pasaulis”, atsiduriantis daugiausiai paramos gavusių įmonių sąraše, sunkmečiu ketina investuoti į įmonės plėtrą, kad galėtų didinti eksportą. Du kartus paramą gavusi įmonė ir vėl viltingai žvelgė į ES fondus, tačiau trečias kartas buvo nesėkmingas. “Dabar esame vertinami kaip nelabai perspektyvūs. Neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos vertinamos paraiškos. Gal negavome dėl to, kad negalime dešimteriopai didinti eksporto apimčių, nes jos ir taip didelės? O gal dėl to, kad naujų darbo vietų galime pridėti, o ne dvigubinti, trigubinti, nes ir taip dirba 300 žmonių?” – stebisi “Garsų pasaulio” generalinis direktorius Vytautas Mieliauskas.

Tuo tarpu S.Paulauskas apgailestauja, kad skirstant ES paramą 2007–2013 m. laikotarpiui visiškai ignoruojamas medienos sektorius, ir stebisi, jog didesnė dalis paramos skirta saulės baterijoms gaminti. “Įsivaizduojame, kad saulės baterijos išgelbės Lietuvą. Tai klaida. Tradicinės šakos, kaip žemės ūkis, medienos pramonė, baldų pramonė, turi stabilų eksportą, tad kam žudyti vištas, dedančias aukso kiaušinius? Įmonės, kurios turėjo padidinti eksportą, konkurencingumą, nustumtos į šalį. Kas prisiims atsakomybę už tokius sprendimus?” – piktinasi S.Paulauskas, įsitikinęs, kad sektoriuje turi susiformuoti tam tikra kompetencija, patirtis, o tai staiga neatsiranda.

Dabartinės dosnios ES žemės ūkio politikos šaknys – karų patirties nulemta bado baimė. Remti žemdirbius Europos valstybės pradėjo iš karto po Antrojo pasaulinio karo, kai pramonės revoliucija sutraukė kaimo gyventojus į miestus, pradėjo stigti žemę dirbančių žmonių ir kilo grėsmė nepasigaminti reikiamo kiekio maisto produktų.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė pastebi, kad dabar vienu ypu atsisakyti žemės ūkio rėmimo politikos būtų pernelyg skausminga visai visuomenei. Prognozuojama, kad dėl to galėtų pabrangti maisto produktai, nukentėtų ir su žemės ūkiu susiję sektoriai – žemės ūkio produkciją, kaip žaliavą, naudojanti pramonė, technikos, trąšų gamintojai. Žemės ūkis vargu ar sugebėtų pats gauti pajamų, skirtų inovacijoms ir modernizacijai.

Šalies gebėjimas pačiai pasigaminti maisto produktų suvokiamas kaip nacionalinio saugumo klausimas. “Be to, dabar jau niekam nebekyla abejonių ir dėl to, kad čia pat užaugintas produktas yra priimtinesnis tos šalies žmonėms, jis dar ir sveikesnis vien dėl trumpesnio kelio nuo žemės iki stalo”, – žemdirbių rėmimo argumentus dėsto R.Melnikienė.

Nauja kaimo rėmimo politika ES planuojama nuo 2014 m., kai pasibaigs 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpis. Kol kas naujovės dar neturi apčiuopiamo pavidalo, diskutuojama dėl pačių įvairiausių variantų – ir dėl visiško subsidijų panaikinimo, ir dėl jų suvienodinimo visų ES šalių žemdirbiams (tokį variantą, be abejo, palaiko dabar kur kas mažiau paramos nei ES senbuvės gaunanti Lietuva), ir dėl dabar galiojančios sistemos pratęsimo.