Scanpix nuotr.

Per porą pastarųjų savaičių pasisakyti Europos Sąjungos ateities klausimu turėjo progą visi svarbiausi Bendrijos lyderiai. Savaitės viduryje metinę kalbą Strasbūre rėžė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris, o artėjant savaitgaliui pasikalbėti apie Europos perspektyvas ES viršūnės rinkosi Bratislavoje.

Prancūzijoje ir Slovakijoje skambėjusios nuomonės – gana skirtingos ir prieštaringos. J.C.Junckeris metinę kalbą, regis, skyrė specialiai Donaldui Tuskui, su kuriuo jų nuomonės dėl ES ateities ėmė itin stipriai skirtis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D.Tuskas palaiko idėją, kad EK turėtų įgyvendinti valstybių narių sprendimus, o ne, priešingai, joms nuleisti savo sprendimus iš viršaus. J.C.Junckeris mano kitaip: metinėje kalboje jis pabrėžė, kad EK turėtų atgauti iniciatyvos teisę, kuri menkti pradėjo sulig finansinės krizės pradžia. EK pirmininko nuomone, problemos kyla iš to, kad Europos reikalai pernelyg susiję su atskirų valstybių interesais, ir metas sutelkti daugiau galių EK rankose.

Bratislavoje ES lyderiai šio nuomonių skirtumo pernelyg neaptarinėjo – jie rado kitų priežasčių tarpusavio ginčams. Tas pats D.Tuskas daugiausiai energijos skyrė Lenkijos ir Vengrijos vyriausybių kritikai. Lenkija kartu su Vengrija, Čekija ir šeimininke Slovakija kritikuoja Briuselį, kad jis per daug kišasi į valstybių narių reikalus – prieš Lenkiją EK atlieka tyrimą dėl teisės viršenybės pažeidimų. Višegrado šalys taip pat pyksta dėl privalomų migrantų kvotų, Lenkai ir vengrai atsisakė juos priimti, o slovakai jų dalijimosi kvotas apskundė teismui.

Vienintelė vieningumą bent kiek simbolizuojanti akimirka – viršūnių susitikime priimta šešių puslapių deklaracija dėl Europos ateities. Bet ir ji – visiškai blanki ir be ryškesnių kontrastų. „The Economist“ ją pavadino „nuobodžiai nekandžia“, o „Der Spiegel“ atkreipė dėmesį, kad vienintelė sritis, kurioje ES yra vieninga, susijusi su migrantų krize.

Ir net šioje srityje vienybė – tik žongliravimas žodžiais. Būtent taip apibūdino Italijos premjeras Matteo Renzi. Galima sakyti, kad Bratislavos deklaracija – lyg rudeninis rūkas: neapčiuopiama, abstrakti ir nekonkreti. Deklaracijoje gražiai dėstoma, kad ES nebegali pasikartoti pernykštė situacija, kai į Europą nekontroliuojamai plūdo migrantai, kad reikia stiprinti Bulgarijos sieną su Turkija.

Valstybės narės ketina prisidėti užtikrinant minėtos sienos apsaugą. Ir Lietuva planuoja į Bulgariją siųsti apie 10 pasieniečių ir skirti 41 tūkst. eurų paramą.

ES vadovai sutarė, kad reikia užbaigti derybas dėl migrantų ir su pačia Turkija. Kada ir kaip – nedetalizavo.

Lygiai taip pat be didesnių aiškinimų ES vadovai prižadėjo daugiau investicijų ES šalyse, mažesnį jaunimo nedarbą, o dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo apskritai nutarta plačiau padiskutuoti gruodžio mėnesį Briuselyje.

Vis dėlto D.Tuskas šį dokumentą vadina vilties spinduliu. „Tikiuosi, kad Bratislavos viršūnių susitikimas grąžins tikėjimą ir pasitikėjimą Europos Sąjunga. Tai bus įmanoma tik tuomet, jei žmonės ims suprasti, kad mes ištesime savo pažadus, ištikimai bendradarbiaudami tarp valstybių narių ir institucijų. Šiandien galiu pasakyti, kad vilties yra“, – sako Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Regis, tai geriausia, kas buvo pasakyta per praėjusią savaitę. Bet tik laikas parodys, kieno motina yra toji viltis.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

Europos lyderiai penktadienį renkasi į Briuselį dalyvauti viršūnių susitikime, kuri temdo pastarųjų dienų įvykiai Egipte, verčiantys Bendriją peržiūrėti savo politiką dėl arabų valstybių neramiuose pietuose.

Planuota, kad tai bus trumpas vienos dienos susitikimas, skirtas aptarti energetinius klausimus. Tačiau akivaizdu, kad jame daug dėmesio bus skirta padėčiai Egipte, nes susitikimas vyks tą dieną, kai baigiasi protestuotojų paskelbtas galutinis terminas atsistatydinti prezidentui Hosni Mubarakui (Hosniui Mubarakui).

Būgštaujanti, kad visuotiniai sukilimai gali destabilizuoti padėtį visuose Artimuosiuose Rytuose, ES neskubėjo reaguoti į prasiveržusią demokratijos šalininkų protestų bangą, nusiritusią per regioną, ir stebėjo, kaip elgsis Vašingtonas.

Kritikai sako, kad nesėkminga politika lėmė tai, kad Europa pasakė per mažai ir per vėlai.

“Europa tikėjo mažų žingsnių strategija, kai ekonominė raida palaipsniui sudaro sąlygas demokratinėms reformoms, – sakė Tuniso mokslininkas Azamas Majoubas (Azamas Madžubas. – Šis modelis pasmerktas”.

Viršūnių susitikime, kuriame bus diskutuojama ir apie pastangas įveikti euro zonos krizę, taip pat bus svarstomi būdai, kaip paremti perėjimą prie demokratijos Egipte, Tunise ir galbūt Jemene.

Tarp galimų priemonių – palankesnės prekybos sąlygos, pagalba organizuojant rinkimus ir atgaunant korumpuotų pareigūnų pasisavintas lėšas.

Tačiau Europos lyderiai taip pat imsis darbo “peržiūrėti mūsų turimus politikos instrumentus, atsižvelgiant į naują situaciją Artimuosiuose Rytuose”, sakė vienas ES diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Kaip tvirtina analitikai, Vakarų pozicija pagrįsta baime, kad Artimuosiuose Rytuose gali įsigalėti ekstremizmas.

“Europa padarė didžiulę klaidą, žiūrėdama į arabų autoritarinius režimus kaip į apsaugą nuo islamistų, – sakė A.Majoubas. – Žema manyti, kad arabų šalys nepasirengusios demokratijai”.

Per susitikimą Briuselyje lyderiai taip pat aptars planus, susijusius su bendra politika dėl didžiausios pasaulyje regioninės energijos rinkos – 500 mln. žmonių ir 20 mln. įmonių.

“Iki 2015-ųjų tarp ES narių neturėtų likti nė vieno energijos anklavo, – sakė Bendrijos prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus). – ES viduje visi turi būti susiję tarpusavyje”.