Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas sukritikavo tarptautinės reitingų agentūros “Standard & Poor’s” (S&P) sprendimą sumažinti devynių euro zonos valstybių skolinimosi reitingus ir šį agentūros žingsnį pavadino “nenuosekliu”, nes, anot komisaro, euro zona ėmėsi “ryžtingų veiksmų” kovoje su skolų krize, informuoja BBC.

Kiti aukšti ES pareigūnai agentūros sprendimą taip pat įvertino neigiamai, – praneša ELTA.
Penktadienį S&P pranešė, kad sumažino aukščiausią AAA Prancūzijos skolinimosi reitingą. Italijos, Ispanijos, Kipro ir Portugalijos reitingai buvo sumažinti dviem padalomis. Vokietija išsaugojo savo AAA reitingą.
S&P sukritikavo bloko atsaką į krizę ir pareiškė, kad taupymo ir bausmių už per didelį biudžeto deficitą neužteks siekiant įveikti skolų krizę.
O. Rehnas sakė “apgailestaująs” dėl S&P sprendimo, nes euro zona ėmėsi “ryžtingų veiksmų” ir jai pavyko šiek tiek nuraminti finansų rinkas.
Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas žiniasklaidai sakė, kad AAA reitingo praradimas “nėra katastrofa” ir pabrėžė, jog Prancūzija vis dar turi stiprų AA+ reitingą.
“Šią vasarą buvo sumažintas didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV – reitingas. Turime išlikti ramūs. Nereikia dėl to gąsdinti Prancūzijos žmonių”, – kalbėjo F. Baroinas.
Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris teigė, kad euro zonos valstybės yra pasiruošusius “padaryti viską, ko prireiks”, kad jų ekonomikos ir vėl pradėtų augti.
Kitos dvi reitingų agentūros, “Moody’s” ir “Fitch”, tebevertina Prancūziją aukščiausiu AAA reitingu.

Šiemet vyks didžiausi mūšiai dėl 2014–2020 m. ES milijardų, kuriuos skirstant pagrindinis kriterijus bus jų panaudojimo efektyvumas.

Pagal ES paramos panaudojimą Lietuva išsiveržė į pirmą vietą. Kai ES lėšos sudaro apie ketvirtadalį Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų, niekas nenuginčys, kad ekonominių bėdų kamuojamai valstybei tai suteikia šiek tiek tvirtesnį pamatą po kojomis.

2012 m. valstybės biudžete europinių fondų lėšų – rekordinis kiekis, per 7,2 mlrd. Lt: 4,5 mlrd. Lt – iš 2007–2013 m. struktūrinių fondų, 2 mlrd. Lt – parama žemės ūkiui, 0,6 mlrd. Lt – vidaus politikai (Ignalinos programa, „Rail Baltica“ ir kt.) ir 0,1 mlrd. Lt – Europos ekonominės erdvės, Šveicarijos ir Norvegijos paramos lėšos. Didžiausia dalis, 4,4 mlrd. Lt, bus skiriama ekonomikai – smulkiajam ir vidutiniam verslui, eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams, technologinei, turizmo, informacinės visuomenės, kaimo plėtrai, energetikai.

Skirta – dar nereiškia gauta

Vis dėlto tai nereiškia, kad šie milijardai iš tikrųjų įsilies į šalies ūkį. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko, turint omenyje, kad iki šiol siektinos panaudojimo ribos nepavykdavo pasiekti (2009 ir 2010 m. panaudota apie 75 proc. siektinos sumos, per pirmuosius dešimt 2011 m. mėnesių – 58 proc.), vargu ar siektina panaudoti ES lėšų suma pasieks Lietuvą ir 2012-aisiais.

VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą: didelė dalis ES fondų pinigų, nors priskiriama prie panaudotos, iš tikrųjų tėra pervesta į atitinkamus fondus, o realiai galutinį naudos gavėją kol kas pasiekė tik jų dalis.

2007–2013 m. ES struktūrinių fondų paramos lėšomis įgyvendinami arba jau įgyvendinti 5237 projektai, kuriems skirta beveik 19,3 mlrd. Lt, kas sudaro beveik 75 proc. visos šio laikotarpio struktūrinių fondų sumos, išmokėta 10,4 mlrd. Lt. Ypač didelis proveržis šioje srityje prasidėjo nuo 2009 m.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė vardija svarbiausius su ES parama įgyvendintus projektus: pastatytos Kauno, Klaipėdos sporto arenos, rekonstruota Alytaus arena, Druskininkuose atidaryta slidinėjimo trasa. Šiemet pradėti darbo biržos projektai, kuriuose dalyvavo 100 tūkst. bedarbių, sukurtas Verslumo skatinimo fondas, padedantis pradėti ir plėtoti savo verslą. Per 1,1 tūkst. įmonių pasinaudojo investicijomis inovacijoms. Nutiesta naujų ir rekonstruota daugiau kaip 1,1 tūkst. km kelių, energijos taupymo požiūriu atnaujinta 410 viešosios paskirties pastatų, 63 miesteliai ir kaimai prijungti prie plačiajuosčio interneto tinklo, vykdoma daugiau kaip 200 projektų miestų ir miestelių viešosioms erdvėms atnaujinti.

Sparčiau sekėsi įgyvendinti aplinkosaugos, transporto, verslo produktyvumo ir verslo aplinkos, užimtumo bei socialinės aprėpties gerinimo, lėčiau – švietimo, ūkio konkurencingumo ir ekonomikos augimui skirtų mokslinių tyrimų projektus. O skaičiuojant ne tik struktūrinius, bet visus europinius fondus, daugiausiai lėšų 2007–2011 m. skirta Žemės ūkio, Susisiekimo ir Ūkio ministerijų administruojamiems projektams. ES pinigai davė juntamą rezultatą – 2011 m. liepą atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 58 proc. apklaustųjų teigia pajutę ES struktūrinių fondų paramos naudą: daugiausiai, 61 proc., transporto sektoriuje, 29 proc. švietimo, 15 proc. sveikatos priežiūros srityse.

Deja, patirta ir fiasko: Lietuvai teks grąžinti 10 mln. Lt ES paramos, skirtos mazuto saugyklai netoli Vilniaus Gariūnų turgavietės statyti. Vilniaus miesto savivaldybė privalės grąžinti beveik 5 mln. Lt ES paramos, skirtos elektroninio bilieto sistemai įdiegti. Niekaip nepavyko išjudinti daugiabučių namų renovacijos programos. Ką jau kalbėti apie pavienius nesąžiningumo bandant pasinaudoti ES parama atvejus, kaip kad plačiai nuskambėjusi vadinamoji mailiaus byla.

Tarp lėšų panaudojimo ir jų pridėtinės vertės – atotrūkis

Nors ES lėšų panaudojimo požiūriu Lietuva – lyderė, pasak DNB grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, visiškai neaišku, kokią tai sukūrė pridėtinę vertę. „Esu įsitikinusi, kad atlikus tokį vertinimą atotrūkis tarp lėšų įsisavinimo ir pridėtinės vertės rodiklių būtų didžiulis“, – neabejoja banko analitikė.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Europos Sąjungos narės atsitokėjo ir pripažino patekusios į aklavietę, iš kurios pasitraukti galima tik sugalvojus naujas žaidimo taisykles. Tad šiemet ES laukia drastiški pokyčiai, kuriuos savo kailiu pajusime ir mes.

Jau kovo mėnesį gali būti sukurta seniai aptarinėjama “dviejų greičių” Europos Sąjunga: dalis ES narių pasiryžusios sudaryti naują, daug griežtesnę ir mažiau savarankiškumo numatančią sutartį. Kitos ketina rinktis daugiau laisvės ir judėti “savu dažniu”. Abiem atvejais tokios ES, kokia gyvavo dar pernai, nebebus.

Mat toji Sąjunga, kurios tikslas kadaise buvo suvienyti skirtingas valstybes ir sukurti aukščiausio lygio ekonominę ir politinę bendriją, tapo jei ne pasauliniu pajuokos objektu, tai bent jau galvos skausmu pačioms ES narėms. Prie bedugnės krašto atsidūrė dar neseniai prestižinė bendra jos valiuta euras. Susvyravo kadaise pavyzdinė bankų sistema. Europą palieka anksčiau čia strimgalviais plūdę investuotojai. Galiausiai beveik visos ES šalys šiurkščiai pažeidinėja savo pačių susikurtas taisykles: viršija visus įmanomus skolų ir biudžeto deficito limitus, o kai kurioms valstybėms gresia visiškas nemokumas.

Euro nutarta nemarinti

Į tokią absurdišką padėtį patekę ES šalių politikai pernai buvo prigalvoję įvairiausių būdų, kaip išplaukti apysausiems. Iš pradžių mėnesių mėnesiais postringauta apie paramos fondus, stebuklingai veikiančius biudžetų apkarpymus ar mokesčių didinimą. Vėliau dramatizmo vis daugėjo, pavyzdžiui, už euro zonos ar ES borto buvo siūloma išmesti tokias nepatogias varguoles, kaip Graikija ar Portugalija, ir apsivalius iš vidaus toliau ilgai bei laimingai gyventi, nekreipiant dėmesio į tų varguolių tolesnį likimą. Vėliau susivokta, kad didžiųjų ES šalių bankai yra “sumerkę” didžiules sumas į šių merdinčių valstybių obligacijas, tad brutaliai jų atsikratyti ne tik ne paprasta, bet ir labai rizikinga.

Atsirado tikinčių, kad tokiu atveju trauktis iš euro zonos verta stipriausios ekonomikos šalims – Vokietijai ar Prancūzijai. Abiejų valstybių finansininkai net suskaičiavo, kiek kainuotų sugrįžti prie markės ar franko, ir konstatavo, kad tai gali būti net naudingiau, nei vis brangiau mokėti už naujas paskolas beviltiškaisiais eurais.

Tačiau tiek Vokietija, tiek Prancūzija puikiai suvokia, kad turėti bendrą valiutą pasaulio rinkoje yra labai naudinga, o grįžimas prie nacionalinių valiutų pakirstų ir eksportą, ir pramonę, tad ilgainiui jos prarastų konkurencingumą. Tad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, jau vadinami tiesiog “Merkozy”, ryžosi Europos Sąjungą suimti į nagą ir įvesti savas, joms naudingiausias taisykles.

Gruodžio viduryje po ilgų derybų jiems pavyko įtikinti didžiąją dalį ES narių, kad kitos ar bent jau geresnės išeities nėra, ir pasiūlė keisti iki šiol galiojusią palyginti griežtą Lisabonos sutartį nauju susitarimu, įteisinsiančiu tikrą diktatą.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

ES slegia skolų krizė, vis dažniau ir garsiau kalbama apie euro žlugimą, netgi didžiųjų šalių kredito reitingai gali mažėti, kas reikštų dar daugiau išlaidų šiuo sudėtingu laiku. Apie ateinančių metų prognozes kalbamės su Europos Parlamento nariu Zigmantu Balčyčiu.

PROGNOZĖS: Šiuo metu retai išgirstame gerų naujienų iš Europos: ekonomika stoja, skolos auga, solidarumo mažėja, o žvelgiant iš šalies atrodo, kad tiesiog nebesugebama susikalbėti. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę ES padėtį?

Z.B.: Blogos naujienos iš ES gerokai viršija gerųjų kiekį, o šiuo metu vykstančius procesus geriausiai apibūdina žodis, nuo kurio esame jau gerokai pavargę, – krizė. Tiesa, ne vien ekonomikos, bet ir solidarumo, bendrų vertybių bei europinio identiteto paieškų.

Vis dėlto nemanau, kad šiuo metu ES vykstančius procesus reikėtų tragedizuoti. Juk istoriniu požiūriu šis darinys dar labai jaunas, jis dar tik mokosi sugyventi kartu. Nereikia pamiršti, kad ES labai sparčiai plečiasi, o suvaldyti plėtrą taip pat nėra lengvas uždavinys.

Ne mažiau sudėtinga įvertinti ir tai, kas šiandien vyksta ekonomikoje, tačiau akivaizdu, kad vykstantys pokyčiai yra esminiai. Ekonomika stoja labiausiai išsivysčiusioje pasaulio dalyje – JAV ir Europoje, tačiau ji sparčiai auga Azijos ir Pietų Amerikos šalyse. Mes esame didelių pokyčių pasaulyje liudininkai.

PROGNOZĖS: Ar Europa išmoko krizės pamokas?

Z.B.: Vis dar labai sunku pripažinti, kad nekontroliuojamos finansų rinkos yra netvaru. Šią pamoką išmokti trukdo ir didelės lobistų pajėgos. Pastaruoju jų išpuoliu laikomas britų atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl fiskalinės drausmės. Viena didžiausių Europos ekonomikų nesutiko pritarti, atrodytų, visiems suprantamam reikalavimui sugriežtinti finansinių rinkų priežiūrą bei kontrolę ir įvesti finansinių sandorių mokestį ES lygmeniu. Tokie įvykiai rodo, kad krizės pamokų mokytis nenorima.

PROGNOZĖS: Kokia tikimybė, kad šie pokyčiai vis dėlto įvyks?

Z.B.: Gruodžio mėnesio sesijos metu Europos kairiųjų lyderis Martinas Schulzas pasakė vieną frazę, į kurią, manyčiau, reikėtų labai gerai įsiklausyti: „Ne demokratija turi prisitaikyti prie rinkų, o rinkos turi prisitaikyti prie demokratijos.“ Jeigu šis pokytis įvyks, atsiras vilčių, kad ekonomikos vystymasis bus tvaresnis. Žinoma, turėsime susitaikyti ir su lėtesniu augimo tempu, bet galėsime jaustis saugesni.

PROGNOZĖS: Kaip esant šiai situacijai turėtų elgtis Lietuva? Kokie iššūkiai mūsų laukia 2012 metais?

Z.B.: Esame stipriai priklausomi nuo visos Europos. Mūsų ekonomika šiandien daugiausia paremta eksportu į ES šalis. Jeigu ekonomika stos visoje ES, neišvengiamas lėtėjimas laukia ir mūsų.

Vis dėlto mes, naujieji ES nariai, turime geresnes ekonomikos augimo perspektyvas. Mes dar turime nemažai vidinio vystymosi potencialo, nespėjome beviltiškai prasiskolinti, turime labai veržlių, negandų užgrūdintų žmonių ir gerų specialistų, todėl nereikėtų visko piešti vien juodai, o priimti sprendimus, kurie išlaisvintų šias ne visada matomas jėgas.

PROGNOZĖS: Ar galėtų ES artimiausiu metu padėti mums pasiekti proveržį?

Z.B.: Kaip rodo praktika, net dėl tų susitarimų, kurie buvo suderinti stojant į ES, tenka nemenkai pakovoti. Kalbu apie atominės uždarymo problemą. Įsipareigota finansuoti, o kai ateina laikas, paaiškėja, kad skirs tris kartus mažiau.

Panaši situacija ir dėl mūsų žemės ūkio. Senoji Europa išpurenusi kiekvieną lopinėlį žemės, o mes, turėdami didelį potencialą ir patirtį šioje srityje, skatinami laikyti dirvonuojančius laukus. Dideli tiesioginių išmokų skirtumai mūsų ūkininkus verčia nekonkurencingais ES mastu.

Šie du pavyzdžiai, mano manymu, yra svarbiausi klausimai Lietuvos ir ES darbotvarkėje. Pateikta 2014–2020 m. finansinė perspektyva. Nuo to, kaip principingai ir politiškai protingai sugebėsime susitarti, priklausys mūsų ekonomikos vystymosi perspektyvos ilguoju laikotarpiu.

PROGNOZĖS: Ar 2012 m. turime pagrindo būti optimistai?

Z.B.: Turime tokie būti. Viliuosi, kad 2012 m. sparčiai pajudės energetinę izoliaciją panaikinantys projektai – energetinės jungtys, suskystintų dujų terminalo statyba.

Mūsų Vyriausybė turi pasiekti, kad nauja atominė elektrinė taptų ES projektu, nes jis naudingas visos ES energetiniam balansui, užtikrina mažesnę priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir kuria vertę ne vien mums, bet visai ES.

Tikėkimės, kad kitais metais paspartės ir „Rail Baltica“ statybos darbai. Visi šie projektai sukurs naujų darbo vietų ir taps geru impulsu mūsų šalies ekonomikai. 2012 m. realijos pareikalaus kantrybės, tačiau kelerių metų perspektyvoje, tikiu, mūsų laukia geresni laikai.

Ignalinos AE uždarymo finansavimas ir tiesioginės išmokos žemdirbiams – šie du klausimai dabar svarbiausi Lietuvos ir ES darbotvarkėje.

BFL

Europos Komisijos pirmininkas tikisi, kad istorijos knygose ties 2012-aisiais bus rašoma, kaip Europa išbrido iš ekonomikos krizės.

Europos Komisija 2011 m. rudenį pateikė pesimistinę ES ekonomikos prognozę, kai kurie analitikai siūlo rengtis euro pakasynoms, taupieji vokiečiai piktinasi, kiek jie dar turės apmokėti išlaidžiųjų graikų sąskaitas. Ir tokiame fone dar vyksta mūšiai dėl ES prioritetų, tiksliau – milijardų 2014–2020 m. laikotarpiui. Apie tai – iš pirmų lūpų: „Prognozių“ interviu su Europos Komisijos pirmininku José Manueliu Barroso.

PROGNOZĖS: Kaip EK ragina kovoti su vėl lėtėjančiu ekonomikos augimu: mažinti valstybės išlaidas, kaip pastaruosius trejus metus darė Lietuva, ar skatinti vartojimą, kaip darė kai kurios kitos šalys?

J.M.B.: Negalima rinktis tik vieno ar kito – fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos reforma turi būti vykdomi drauge. Metinėje ekonomikos augimo apžvalgoje, kurią neseniai pristačiau, išdėstyti ateinančių dvylikos mėnesių mūsų politikos prioritetai, kuriais siekiama atkurti makrofinansinį stabilumą ir paskatinti tvarų ekonomikos augimą. Prioritetai yra penki.

Pirmiausia reikia tęsti fiskalinį konsolidavimą. Skirtingose šalyse jis turėtų būti diferencijuotas. Antra, reikia atkurti įprastą skolinimą ekonomikai. Tinkamu reguliavimu ir kapitalo restruktūrizavimu reikia sustiprinti bankininkystės sektorių. Trečia, reikia paspartinti struktūrines reformas, visų pirma paslaugų sektoriaus, viešojo sektoriaus ir skaitmeninės ekonomikos. Ketvirta, reikia šalinti nedarbą ir kitus socialinius krizės padarinius. Reikia reformų, kad darbo rinkos būtų lankstesnės ir palankesnės darbo vietoms kurti. Paskutinis prioritetas – modernizuoti visų lygmenų viešąjį administravimą.

PROGNOZĖS: Kokį prognozuojate euro krizės baigties scenarijų?

J.M.B.: Graikija, kitos Pietų Europos šios šalys deda daug pastangų, kad įveiktų didžiulius sunkumus. Kartais jos už tai moka didelę politinę kainą. Vis dėlto jos pasiryžusios įgyvendinti neretai skaudžias, bet reikalingas reformas. Struktūrinės reformos Latvijoje ir Airijoje parodė, kad tai padaryti įmanoma. Darome viską, kas įmanoma, kad padėtume Graikijai. Ką tik sutarėme dėl naujos jai skirtos programos. Dabar tikimės, kad Graikijos valdžios institucijos įvykdys joje nustatytus įpareigojimus.

PROGNOZĖS: Ar, Jūsų manymu, Lietuvai verta skubėti į euro zoną, kai ši tokia nestabili?

J.M.B.: Pirmiausia norėčiau priminti, kad euras tebėra stipri valiuta. Tarptautinėje pinigų sistemoje greta dolerio jis tapo lyginamuoju standartu. Žinoma, kai tik šalis atitinka konvergencijos kriterijus, verta prisijungti prie euro zonos, nes tai suteikia įvairiopos naudos – pradedant tarptautiniu pripažinimu, baigiant kainų stabilumu ir geresnėmis užsienio investicijų bei prekybos perspektyvomis. Tai, pavyzdžiui, pripažino ir jūsų kaimynai estai. 2011 m. pradžioje Estija tapo septynioliktąja euro zonos nare, nepaisant visų skolų krizės problemų.

Kalbėdamas apie konvergenciją noriu pabrėžti, kad Lietuvoje dėl stipraus ekonomikos augimo 2011 m. pirmoje pusėje biudžeto rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi. Naujausia informacija rodo, kad Lietuvos konvergencijos programoje nustatytas 2011 m. tikslas – 5,3 proc. BVP deficito – tikriausiai bus viršytas. Pagal mūsų naujausią rudens ekonomikos prognozę, bendras Lietuvos biudžeto deficitas 2011 m. bus 5 proc., o 2012 m. – 3 proc. Tai puikūs rezultatai.

PROGNOZĖS: Pastaraisiais mėnesiais vis prabylama apie „dviejų greičių“ ES. Asmeniškai Jūs už ar prieš?

J.M.B.: Manau, „dviejų greičių“ Europa būtų didelė klaida. Nuo tada, kai po 2004 ir 2007 m. ES plėtros etapų iš naujo suvienijome Europą, praėjo tik penkeri metai. Dabartinė krizė parodė, kad, norint užtikrinti geresnį ekonomikos ir biudžetų koordinavimą, kai kuriose srityse reikia glaudesnės ES integracijos. Tai nereiškia, kad turėtume vėl dalyti ar skaldyti Europą. Šios krizės priežastis buvo ne ES plėtra, o tai, kad žmonės gyveno ne pagal išgales ir nebuvo laikomasi stabilumo bei ekonomikos augimo taisyklių. Dabar turime užtikrinti, kad veiks geresnė sistema, kuri neleis tam pasikartoti.

PROGNOZĖS: Tiesioginės išmokos Lietuvos ir kitų po 2004 m. į ES įstojusių šalių ūkininkams ES vidurkio nepasieks net 2020 m. Ar taip naujosios ES šalys nėra diskriminuojamos? Juk jos dar dešimtmečius bus atsilikusios nuo senųjų ES narių.

J.M.B.: Nuo 2004 m. tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams nuosekliai didėjo ir didės ateityje. Pasiūlymuose dėl 2014–2020 m. biudžeto siūlome bendrosios žemės ūkio politikos bendrą biudžetą išlaikyti 2013 m. lygio. Baltijos šalims skirtas žemės ūkio tiesioginių išmokų lėšas netgi siūlome padidinti daugiau nei bet kurioms kitoms valstybėms narėms, tai yra Lietuvai tuo laikotarpiu skirtos lėšos padidės daugiau nei 20 proc. Be to, Lietuvai skiriama nemažai lėšų kaimo plėtros projektams remti. Jos skiriamos žemės ūkiui modernizuoti. Kartu sudėjus visa parama kaimui ir žemės ūkiui yra santykinai didesnė už ES vidurkį. Taip pat noriu paminėti, kad pagal mūsų kaimo plėtros taisykles Lietuvos ūkininkai gali pasinaudoti bendrai finansuojamomis investicijomis į žemės ūkio techniką, pavyzdžiui, naujus traktorius, o to neleidžiama ES-15 šalyse.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Didžioji Britanija vienintelė išdrįso pasipriešinti Vokietijos ir Prancūzijos lyderių sugalvotoms gelbėjimosi iš skolų taisyklėms ir nusprendė verčiau likti ES užribyje, nei plaukti pasroviui.

Didžiosios Britanijos premjeras, pirmą kartą šalies istorijoje pasinaudojęs teise vetuoti ES sutartį, tapo tikra žvaigžde. Pareiškęs, kad šalis nesutinka su Vokietijos ir Prancūzijos sumanymu suvienodinti ES šalių įstatymus bei daugelį mokesčių ir įvesti automatines baudas valstybėms, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, Davidas Cameronas vienu savo “ne” išreiškė daugelio britų įsitikinimus. Premjero populiarumas Didžioje Britanijoje per vieną dieną išaugo 10 proc., o jo telefonas netilo visą dieną: D.Cameronui vienas po kito skambino sužavėti politikai, verslininkai, rinkėjai ir partijos kolegos.
“D.Cameronas sužaidė “va bank” ir laimėjo”, – iki tol ne itin mėgstamo D.Camerono ryžtą praėjusią savaitę viešai gyrė Londono meras Borisas Johnsonas.
Torių atstovas Bernardas Jenkinas tikina, kad iš esmės tai “paradigminis postūmis” mažinant Briuselio įtaką ir sukuriant naujas žaidimo taisykles. “Mes tapome pavyzdžiu demonstruojant, kas laukia monetarinės sąjungos. Jos laukia griūtis iš vidaus”, – tiesiai šviesiai teigia politikas.
Na, o ministras Markas Pritchardas pareiškė, kad Didžiajai Britanijai jau seniai buvo laikas pareikšti savo nuomonę apie santykius su ES, ir iki 2015-ųjų šiuo klausimu greičiausiai būtų įvykęs referendumas, bet dabar D.Cameronas išvadavo šalį nuo tokio formalumo ir aiškiai parodė, kad Didžioji Britanija neketina pasiduoti Vokietijos ir Prancūzijos įtakai ar juo labiau mokėti už šių šalių įsiskolinimus kreditoriams.

Britai neišvengs duoklės

Vis dėlto narystės ES pančiai niekur nedingo ir Didžioji Britanija toliau turės seikėti pinigus euro zonos šalių gelbėjimo fondui.
Priminsime, kad euro neturinti Didžioji Britanija euro zonos šalių gelbėjimo fondui iki šiol jau sumokėjo apie 15 mlrd. svarų sterlingų ir nėra nusiteikusi šios sumos didinti. Tačiau Vokietija ir Prancūzija pareikalavo, kad naują sutartį vetavusi Didžioji Britanija vis tiek prisidėtų prie euro zonos fondo didinimo. Iš viso šį fondą, dabar siekiantį apie 400 mlrd. eurų, ketinama padidinti dar dviem šimtais milijardų. Iš jų 150 mlrd. turės skirti pačios euro zonos valstybės, o dar 50 mlrd. – kitos ES narės. Beje, Švedija ir Danija jau patvirtino sutinkančios įdėti savo dalį į bendrą euro zonos puodą. Tačiau Didžioji Britanija, iš kurios reikalaujama didžiausios dalies – 30 mlrd. eurų, ketina priešintis iš paskutiniųjų.
“Kam tada vetavome ES sutartį ir rizikavome santykiais su Vokietija ar Prancūzija, jei ir toliau šoksime pagal jų dūdelę?” – retoriškai klausia darbo ir pensijų ministras Iainas Duncanas Smithas. Jo nuomone, padaryta pusė darbo, kad Briuselis nustotų diktuoti sąlygas Didžiajai Britanijai, tad neverta sustoti šioje pusiaukelėje.
Torių atstovas Stewartas Jacksonas skaičiuoja, kad jei Didžioji Britanija iš biudžeto atseikės tiek, kiek iš jos prašoma, kiekvienam šalies namų ūkiui tai sudarys apie 1200 svarų sterlingų, o tai per didelė suma, atsižvelgiant į vis didėjantį (ir jau 17 mėnesių rekordą pasiekusį) nedarbą bei smarkiai mažėjančius atlyginimus.
Kad ir kaip būtų skaičiuojama, Vokietija, Prancūzija ir kitos euro zonos šalys nenuleidžia akių nuo Didžiosios Britanijos ir laukia iš jos pinigų. Gal kaip tik dėl to Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę, sutramdžiusi pyktį dėl D.Camerono išsišokimo ir jos planų sujaukimo, išlemeno, kad Britanija ir toliau bus labai svarbi partnerė.
Tad argumentas, esą Didžioji Britanija joms dabar yra lyg šuniui penkta koja, nėra visai teisingas. Juolab kad ir anksčiau šios šalys nekaip sutardavo tarpusavyje, bet tai nereiškia, kad Vokietija ar Prancūzija leisdavo sau nekreipti dėmesio į Didžiosios Britanijos nuomonę. Dabar jų pasitikėjimas savimi turėtų būti dar mažesnis. Tiek Vokietija, tiek Prancūzija labai priklausomos nuo eksporto, o Didžioji Britanija joms yra viena pagrindinių prekybos partnerių.

Pralaimėjusioji ar laimėtoja?

Vis dėlto esminis klausimas – ar Didžioji Britanija, išdrįsusi mesti iššūkį visai ES, galiausiai taps šios situacijos įkaite, ar laimėtoja.
Šiuo atveju nuomonės smarkiai išsiskiria. Štai Vokietijos kanclerė neabejoja, kad britai pasirinko klaidingą kelią. Jie nenori prisidėti prie euro gelbėjimo, tačiau esą turi suvokti, kad euro žlugimas itin neigiamų padarinių turės visai ES, neišskiriant Didžiosios Britanijos.
Be to, A.Merkel, kuri pastaruoju metu vis garsiau kalba ne tik apie monetarinį, bet ir apie politinį solidarumą, netgi užsimindama apie centralizuotą ES valdymą, aiškina, kad Didžioji Britanija pati save pasmerkė likti ant atsarginių suolelio “didžiajame žaidime”. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy irgi laido kandžias pastabas, o praėjusią savaitę nesusivaldęs D.Cameroną dėl jo užsispyrimo netgi išvadino mažu vaiku.
Toks požiūris iš dalies teisingas. Viena vertus, Didžioji Britanija tebėra ES narė ir taip lengvai iš Bendrijos neištrūks, tad ir toliau turės taikytis su Briuselio diktuojamomis taisyklėmis dėl klimato kaitos, ekonomikos, politikos ir kitų sričių reguliavimo. Skirtumas tas, kad anksčiau šalis vis dėlto turėjo šiokį tokį balsą Europos Parlamente ar didžiųjų valstybių susitikimuose, o dabar į ją niekas nebekreips dėmesio. Tad britai iš esmės beveik nebegalės daryti įtakos juos liečiantiems sprendimams.
Didžiosios Britanijos žingsnio nepalaiko ir vis labiau nuo jos nusigręžiančios JAV, o tai, politologų vertinimu, labai nekokios žinios, nes anksčiau šios šalys galėjo viena kita pasikliauti visais klausimais ir dėl to Didžiajai Britanijai ES nebuvo tokia svarbi. Dabar britai netenka ir šio ramsčio, tad iš tiesų taps savotiškais marginalais.
Pavyzdžiui, JAV žinių tarnyba CNN Didžiosios Britanijos žingsnį vadina smūgiu Briuseliui į nosį. O “The New York Times” vaizdžiai skelbia, kad šis fatališkas sprendimas yra didžiausias įmanomas pralaimėjimas. Europos politikos specialistas iš Vašingtono Domenico Lombardi neabejoja, kad Didžioji Britanija pasirinko periferijos kelią.
Be to, D.Cameronas sulaukė priekaištų, kad nenorėdamas priimti bendrų reguliavimo taisyklių jis bando apsaugoti Sičio bankininkus. EK viceprezidentas Olli Rehnas aiškina, jog tai pavojingas signalas, rodantis, kad visos ES šalys suinteresuotos pažaboti kapitalistus, o štai Didžioji Britanija renkasi priešingą kelią, kuris visuomet atveda prie naujos finansinės katastrofos.
Tačiau pats D.Cameronas, atsakydamas į visus šiuos kaltinimus, teigia, esą jo šalis gina tik savo gyventojus ir jų interesus, o sprendimas nepritarti Vokietijos ir Prancūzijos nuomonei buvo priimtas vien todėl, kad euras yra pasmerktas žlugti ir Didžioji Britanija “nenori turėti nieko bendra su skęstančiu laivu, kuris skęsta todėl, kad jo vairininkai sulaužė savo pačių susikurtas taisykles”.

Euro zonos vis tiek laukia krachas?

Ar teisus D.Cameronas, sakydamas, kad euro jau nebeįmanoma išgelbėti ir kad tikrieji laimėtojai yra tie, kurie nebemėgina atgaivinti pasmerktos valiutos? Ir ar išties būtent apie Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus ir kitas euro zonos šalis dabar galima pasakyti, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis?
Viena vertus, po Vokietijos ir Prancūzijos paskelbtų naujų taisyklių, kurioms tikrai pritars 23, o greičiausiai ir visos 26 ES narės iš 27-ių, euro padėtis nė kiek nepagerėjo. Europos centrinio banko duomenimis, praėjusią savaitę investuotojų pasitraukimas iš euro zonos vyko tokiais pat sparčiais tempais, kaip ir visą pastarąjį mėnesį. Be to, didžiosios reitingų agentūros nepakeitė nuomonės dėl reitingų mažinimo tiek didžiosioms euro zonos valstybėms, tiek stambiausiems Europos bankams.
Galiausiai Tarptautinis valiutos fondas praėjusią savaitę pareiškė, kad Graikijos padėtis tik dar labiau pablogėjo, tad šalies greičiausiai vis tiek neišvengiamai laukia bankrotas. Dar blogiau, kad beveik tokia pat prasta ir Italijos padėtis, o jai įkandin žemyn traukia ir Portugalijos ekonomika.
Įdomu tai, kad prie šios besitęsiančios suirutės nemažai, nors ir netiesiogiai, prisidėjo Didžiosios Britanijos veto. Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė atsisakė remti eurą kaip tik todėl, kad “ES pasirodė nesanti vieninga”.

Europos Parlamento narei dr. Laimai Andrikienei

VEIDAS: Praėjusią savaitę Briuselyje vykusio ES lyderių susitikimo su didele įtampa laukė visas pasaulis. Kaip vertinate derybų rezultatus?
L.A.: Nepavyko pasiekti, kad visos 27 ES valstybės narės pritartų naujai tarpvyriausybinei sutarčiai dėl griežtesnės finansinės bei fiskalinės disciplinos ir kitų reformų, kurios turėtų padėti įveikti krizę. Tai reikštų, kad 17 euro zonos šalių ir likusios 10 ES narių savo veikloje remsis jau skirtingomis sutartimis. Tikimasi, kad iki 2012 m. kovo mėnesio prie euro zonos narių susitarimo prisijungs dar šešios, o gal ir aštuonios ne euro zonos narės. Danija taip pat išreiškė pritarimą naujai tarpvyriausybinei sutarčiai. Briuselyje pareikšta, kad Jungtinė Karalystė ir Vengrija nedalyvaus susitarime, o Švedija ir Čekija prieš priimdamos sprendimą turėtų gauti savo parlamentų pritarimą.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokia „dviejų greičių“ Europos grėsmė Lietuvai?
L.A.: Europos Sąjunga jau dabar de facto yra „dviejų greičių“ Europa. Septyniolika valstybių turi bendrą valiutą – eurą, likusios dešimt – ne. Visos ne euro zonos narės, išskyrus dvi – Jungtinę Karalystę ir Daniją, kurios turi suderėjusios išimtis sutartyje dėl pinigų sąjungos (euro opt-out), nori prisijungti prie euro zonos – įsivesti eurą, kai atitiks narystei būtinus reikalavimus. Mes negalime reikalauti, kad 17 euro zonos valstybių taikytųsi prie lėčiausiai besivystančių ES valstybių narių arba prie tų ES narių, kurios pasisako prieš tolesnę ir gilesnę ES integraciją (Didžioji Britanija). Tai būtų nelogiška, nes valstybėms, kurios dar nėra euro zonos narės, reikalinga stipri ir sparčiai besivystanti euro zona. Viskas, kas joje vyksta, pradedant sprendimais ir baigiant jų pasekmėmis, daro mums, esantiems už euro zonos ribų, tiesioginę milžinišką įtaką. Todėl mūsų interesas – stiprus euras ir efektyvi euro zona.
„Dviejų greičių“ Europa turėtų ir neigiamų pasekmių. Atotrūkis tarp pirmosios ir antrosios grupės šalių padidėtų, kita vertus, tai priverstų ne euro zonos valstybes pasitempti ir pasistengti greičiau įsijungti į euro zoną. Taigi galutinis rezultatas turėtų būti teigiamas.
VEIDAS: Jau svarstoma 2014–2020 m. finansinė perspektyva. Tačiau ar galima sakyti, kad Europos Sąjungoje aiški artimiausių – ateinančių metų situacija?
L.A.: ES negali gyventi vien šios dienos problemomis. Tai, kad kai kurias euro zonos valstybes yra apėmusi finansų krizė, peraugusi į politinę ar net sisteminę krizę, nereiškia, kad reikia mesti visus darbus ir rūpintis išimtinai krizės įveikimu. Dėl ES 2012 m. biudžeto jau susitarta. Gruodžio 1 d. Europos Parlamente Briuselyje 2012 m. biudžetas buvo pasirašytas. Derybos dėl 2014–2020 m. biudžeto turėtų baigtis 2013 m. pabaigoje.

ES šalių vadovai praėjusio penktadienio naktį sutarė dėl fiskalinės drausmės griežtinimo euro zonoje ir dar keliose euro neturinčiose šalyse, įskaitant Lietuvą, bei numatė baudas už naujųjų taisyklių pažeidimus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurių tandemas pastarosiomis savaitėmis vadinamas tiesiog “Merkozy”, privertė kitas euro zonos nares bei dar šešias euro neturinčias ES valstybes pritarti kur kas griežtesnėms fiskalinės politikos taisyklėms ir net automatiškai taikomoms baudoms už jų nesilaikymą.
Taigi, 17 euro zonos šalių, taip pat Baltijos ir beveik visas Šiaurės regionas bei galbūt Čekija ir Švedija (jos dar neapsisprendė ir atsakymą pateiks po parlamentinių svarstymų) pagal naująjį susitarimą, kurį ketinama pasirašyti iki kitų metų kovo mėnesio, privalės mokėti baudas už per didelį biudžeto deficitą, šiose šalyse bus skaičiuojamas vienodo dydžio pelno mokestis ir taikomi tokie pat finansinių transakcijų įkainiai, o už ateityje šioms šalims suteiktą finansinę paramą jokios atsakomybės negalės būti verčiami prisiimti privatūs investuotojai, kaip nutiko Graikijos atveju.

Koją pakišo britai

Tokios taisyklės pagal “Merkozy” planą turėjo įsigalioti visose 27 Europos Sąjungos šalyse ir iki pat praėjusio penktadienio išnaktų Europai taisykles diktuojanti porelė tuo neabejojo. Tačiau naujosioms prievolėms ir baudoms griežtai pasipriešino kelios euro neturinčios valstybės, ypač – Didžioji Britanija.
„Mes labiau norėtume sutarčių reformos tarp 27 narių. Tačiau tai buvo neįmanoma dėl mūsų draugų britų pozicijos. Dėl to bus pasirašytas tarpvalstybinis susitarimas tarp 17 šalių, kuris bus atviras kitiems“, – akmenį į Didžiosios Britanijos daržą praėjusią savaitę sviedė N.Sarkozy.
Tačiau Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas iki paskutinės minutės atlaikė “Merkozy” spaudimą ir liko prie savo pozicijos. Beje, jis nebuvo nusiteikęs prieš absoliučiai visus “Merkozy” sumanymus, o nepritarė tik tam, kad visoje ES būtų suvienodintos finansinių paslaugų teikimo taisyklės. Tačiau ir šio vieno punkto pakako, kad bendra ir visoms ES šalims galiojanti sutartis nebūtų patvirtinta, o naujosios taisyklės būtų taikomos tik “išrinktųjų” kuopelei. Tiesa, Didžiosios Britanijos premjeras mano, kad derėtų vartoti ne žodį “išrinktieji”, o kaip tik terminą “pasmerktieji”. Tačiau daugelio analitikų vertinimu, pasmerktaisiais tapo kaip tik tie, kurie atmetė naująsias taisykles.

Gimsta dviejų greičių Europa

Nors D.Cameronas norėjo “kaip geriau”, analitikų vertinimu, šį kartą jam nepavyko net “kaip visada”. Baimindamasis, kad naujosios fiskalinės taisyklės galėtų pakenkti Didžiosios Britanijos ekonomikai, jis prašovė pro šalį, nes susipyko su įtakingąja A.Merkel ir N.Sarkozy porele. O tai – dar didesnė žala Didžiosios Britanijos ekonominiams interesams.
„Šiuo metu Vokietija neabejotinai yra Europos lyderė, Prancūzija tapo Vokietijos parankine, o Didžioji Britanija dar niekada nebuvo tokia neįtakinga“, – teigia Europos reformų centro vadovas Charlesas Grantas. Jo nuomone, kitų ES šalių suartėjimas, už borto paliekant Didžiąją Britaniją, pakenks jos ekonomikai kur kas labiau nei būtų pakenkusios griežtesnės fiskalinės taisyklės.
„D.Cameronui leista suprasti, kad Europai nė motais jo žodžiai. Prancūzija ir Vokietija aiškiai pabrėžė, kad jie gali daryti ką tik nori ir visiškai nesvarbu – patinka tai britams ar ne“, – situaciją vertina Didžiosios Britanijos Notingemo universiteto politikos mokslų profesorius Stevenas Fieldingas. Be to, pasak analitikų, kitose šalyse įsigaliosiančios griežtos fiskalinės taisyklės sumažins britiškų prekių konkurencingumą.
Tas pats pasakytina ir apie kitas sutarties nepatvirtinusias šalis, pavyzdžiui, Vengriją. Analitikų vertinimu, iš esmės tai ir yra taip vadinamos “dviejų greičių” Europos sukūrimas, ir šiuo atveju naują sutartį priimsiančios valstybės judės kur kas didesniu greičiu nei likusios. “Euro neturinčios ir sutarčiai nepritariančios valstybės baiminasi galimos izoliacijos, nes jos savotiškai iškrenta iš žaidimo”, – aiškina S.Fieldingas.
Na, o kaip naujosios taisyklės paveiks jas patvirtinusių šalių ekonomiką?
Bent jau A.Merkel neabejoja, jog tai – vienintelis įmanomas būdas išsigelbėti iš skolų krizės. Pirmiausia tai esą padidins investuotojų pasitikėjimą, kurio stygius lėmė investuotojų traukimąsi ir grynųjų pinigų srautų tirpsmą euro zonoje.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tai – gresiantis Vokietijos ir Prancūzijos diktatas. Mat šios dvi supervalstybės taps tiesioginiais kitų sutartį pasirašiusių valstybių, įskaitant ir Lietuvą, prievaizdais.

“Merkozy” planas:

Valstybėms, kurių biudžeto deficitas viršija 3 proc., bus automatiškai taikomos baudos
Euro zonos valstybių gelbėjimo fondo “lubos” negalės viršyti 500 mlrd. eurų
Privatūs investuotojai negalės būti verčiami prisiimti rizikos dėl valstybių skolų
Valstybėse bus nustatytas vienodo dydžio pelno mokestis
Bus taikomi vienodi finansinių transakcijų įkainiai

Pasiektas bendras susitarimas dėl finansinės drausmės griežtinimo rodo vieningą Europos Sąjungos (ES) politinę valią prisiimti atsakomybę už Europos ekonominę ateitį ir ryžtą nedelsiant spręsti euro zonos skolų krizės problemas. Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės vertinimu, tai labai reikšmingas žingsnis į priekį, kurio jau seniai reikėjo.

Belgijos sostinėje susirinkę ES valstybių vadovai ankstyvą penktadienio rytą sutarė dėl griežtos finansinės disciplinos ir taupymo priemonių, būtinų euro zonos skolų krizei įveikti. Apie tai praneša ELTA.

“Džiaugiuosi, kad absoliuti ES valstybių dauguma supranta, kokioje sudėtingoje padėtyje atsidūrė Europos ekonomika, ir žengė labai svarbų žingsnį stiprinant fiskalinę, ekonominę drausmę ir atsakingą elgesį su finansais”, – sakė Lietuvos vadovė.

Tolesnėse ES vadovų diskusijose siūloma, jog šis susitarimas būtų taikomas septyniolikai euro zonos valstybių, prie kurių galėtų prisijungti ir likusios ES narės, siekiančios vykdyti atsakingą ekonominę ir fiskalinę politiką.

Prezidentės teigimu, tai reiškia, jog Europa vienijasi ir dar glaudžiau bendradarbiaus ekonominės politikos koordinavimo klausimais.

Pasak Lietuvos vadovės, atsakingu finansų valdymu pasižyminčios Baltijos ir Šiaurės valstybės palaiko ES Vadovų Tarybos sprendimus. Šie sprendimai buvo neišvengiami, juos reikėjo priimti jau anksčiau, neleidžiant ES skolų krizei gilėti.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša pasaulio naujienų agentūros.

Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Reikalavimas dėl biudžeto deficito turės būti įtrauktas į valstybių konstitucijas ar jų atitikmenis. Pagal naująjį įstatymą valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o tai reiškia, kad struktūrinis valstybės biudžeto deficitas negalės viršyti 0,5 proc. BVP. Priešingu atveju numatomos automatinės finansinės sankcijos. ES Teisingumo Teismas įvertins, kaip šis naujas reikalavimas būtų pritaikytas valstybinių lygmeniu.

Be to, jeigu valstybės narės biudžeto deficitas viršys 3 proc. BVP, jai iškart bus taikomas nuobaudos, nebent dauguma kitų valstybių narių tam prieštarautų. Tokiu atveju Europos Komisija rekomenduos būtinus žingsnius ir sankcijas.

Kad biudžetų deficitai neviršytų leidžiamos normos, valstybės savo nacionalinius biudžetus turės pristatyti Europos Komisijai, kuri savo ruožtu galės reikalauti valstybės biudžetą peržiūrėti. Valstybės taip pat turės iš anksto pranešti, kiek ketina skolintis.

Europos Komisija neseniai paskelbė, kad pagal ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą keliams remontuoti ir tiesti Lietuva yra viena pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius, prašomas pakomentuoti, kaip vyko Lietuvos krašto kelių gerinimas, prisiminė: „Žvyrkelių asfaltavimo programa labiausiai suintensyvėjo 2007 m., nors krašto kelių būklė, eismo dalyvių saugumas ir šalia žvyrkelių gyvenančiųjų komfortas rūpėjo visais laikais. Žvyrkelių asfaltavimo programą nuo 1997 iki 2004 m. vykdėme biudžeto bei skolintomis lėšomis. Procesas pagreitį įgijo, kai Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą parengėme finansavimo paraiškas ir darbus pradėjome vykdyti iš Europos regioninio plėtros fondo lėšų.“
Europos struktūrinė parama Lietuvos keliams gerinti skaičiuojama milijardais litų. 2007–2013 m. laikotarpiu planuojama panaudoti 2,3 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Iš jų, pasak R.Lipkevičiaus, 1,3 mlrd. Lt skiriama valstybinės ir transeuropinės (TEN-T) reikšmės keliams, o krašto ir rajoniniams keliams – apie 1 mlrd. Lt. Šiuo metu rangovams už atliktus darbus išmokėta, tai yra įsisavinta, apie 70 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų lėšų. Vidutiniškai per metus įsisavinama po 340 mln. Lt. Iš 42 projektų jau įgyvendinta 30 projektų, šiuo metu įgyvendinami šeši ir dar tiek pat bus įgyvendinta iki 2013 m.

Ką asfaltuoti
Žmonėms, o ypač gyvenantiems prie dulkančio žvyrkelio ar juo kasdien važinėjantiems, įdomu, kokiais kriterijais vadovaujantis atrenkami žvyrkelių ruožai asfaltavimo darbams valstybinės reikšmės keliuose.
Pasak R.Lipkevičiaus, pirmiausia įvertinamas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas numatomame asfaltuoti kelio ruože. Juo turėtų pravažiuoti ne mažiau kaip 150 automobilių per parą – tai orientacinė riba, kai asfaltavimas tampa ekonomiškai naudingas. Taip pat svarbu, ar asfaltavus žvyrkelį bus sutrumpintas maršrutas; asfaltuota danga numatoma tarp didesnių transporto srautų traukos centrų ir įvertinamos su papildomai generuojamu eismo srautu susijusios santaupos. Analizuojama, ar numatomas asfaltuoti kelio ruožas kerta gyvenamąsias teritorijas, ar gali sujungti šalia viena kitos esančias gyvenamąsias teritorijas (kaimus, miestelius), ar jis yra vienintelė neasfaltuota kelio atkarpa.
R.Lipkevičius džiaugiasi, kad iš ES paramos fondų lėšų vykdomas žvyrkelių asfaltavimas ne tik padeda mažinti nedarbą, bet neabejotinai yra naudingas visai visuomenei. Juk kelių gerinimo procesas mažina socialinius ekonominius skirtumus regionuose, gerina eismo sąlygas rajoniniuose keliuose bei susisiekimą tarp gyvenviečių, žemės ūkio ir administracinių centrų. Taip pat sutvarkius krašto kelius gerėja Lietuvos įvaizdis, spartėja rajonų plėtra, mažėja kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudos. Išasfaltavus kelią sumažėja neigiamas poveikis aplinkai: mažėja automobilių išmetamo anglies monoksido angliavandenių kiekiai bei kelių dulkėtumas, menksta oro ir paviršinio vandens tarša bei transporto keliamas triukšmas. Automobiliams riedant asfaltuotu keliu, mažėja eksploatacinės jų išlaidos bei trumpėja kelionės laikas.

Tarp praeities ir dabarties
Pasak R.Lipkevičiaus, naudodamasi 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Lietuva sėkmingai įgyvendino net tris žvyrkelių asfaltavimo programas.
2006 m. antroje pusėje buvo pradėta vykdyti pirmoji, 2006–2008 m. žvyrkelių asfaltavimo programa, išasfaltuota 244,49 km žvyrkelių. Asfaltavimo darbams panaudota 135,9 mln. Lt ES paramos ir 64,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų.
2007 m. pradėta 2007–2008 m. žvyrkelių asfaltavimo programa, išasfaltuota 327,71 km žvyrkelių. Šiems darbams atlikti panaudota 205,3 mln. Lt ES paramos ir 106,6 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. 2009 m. rudenį pradėti vykdyti trečioje, 2009–2010 m. žvyrkelių asfaltavimo programoje suplanuoti darbai (jie galutinai baigti 2011 m. gegužės mėnesį). Iš viso minėtu etapu išasfaltuota 164,8 km žvyrkelių, darbams panaudota 174,4 mln. Lt ES paramos lėšų ir 5,3 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, skirtų LAKD iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.
„Iš viso naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Minėtiems darbams atlikti buvo panaudota 515,6 mln. Lt ES paramos lėšų ir 176,8 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų“, – pabrėžia R.Lipkevičius, pridurdamas, kad ES paramos lėšų žvyrkeliams asfaltuoti bus skiriama ir ateityje.

Pagerėjo gyvenimo kokybė

Žvyrkelių asfaltavimo programa iš esmės pagerino tūkstančių Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę. Štai Panevėžio rajono Velžio seniūnijos seniūnas Alfonsas Bakšys, nemažai važinėjantis regioniniais keliais, pajuto vis gerėjančias susisiekimo sąlygas ir mato, kaip tuo džiaugiasi visi rajono gyventojai. „Asfaltuotomis kelio atkarpomis gali džiaugtis Ramygalos, Krekenavos, Jotainių, Vadoklių, Mikėnų ir kitų rajono gyvenviečių žmonės, – sako seniūnas. – Puikus asfaltuotas kelias veda ir į Kerbedžio dvarą. Ypač smagu Krekenavos ir šalia esančių kaimų gyventojams, kuriems nebereikia pasiekti Panevėžio miesto, kad išvažiuotų į Vilniaus–Panevėžio autostradą. Ją galima pasiekti tiesesniu naujai išasfaltuotu keliu. Tiesiai galiu pasakyti: gerėjant keliams, gerėja ir žmonių gyvenimas: juk ir transporto priemonės ilgiau tarnauja, ir degalų mažiau reikia, ir aplinka mažiau teršiama. Tai ypač svarbu gyvenantiems šalia buvusių žvyruotų kelių, kurie nuolat dulkėdavo.“

Žvyrkelių asfaltavimo darbų įgyvendinimo rodikliai (pagal tris žvyrkelių asfaltavimo programas)
ES STRUKTŪRINĖ PARAMA 2007–2013 METAMS

Savivaldybė    2007 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2008 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2010 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    2011 m. išasfaltuota žvyrkelių, km    Iš viso, km

Vilniaus apskritis    0    23,17    7,21    0    30,38
Alytaus apskritis    5,88    28,36    12,58    0    46,82
Kauno apskritis    30,3    47,64    10,34    0    88,28
Marijampolės apskritis    22,84    29,06    11,06    0    62,96
Panevėžio apskritis    37,98    43,79    22,46    0    104,23
Utenos apskritis    39,05    51,26    22,82    0    113,13
Šiaulių apskritis    23,09    59,13    22,78    0    105
Tauragės apskritis    16,94    23,76    17,23    0    57,93
Klaipėdos apskritis    1,38    44,3    12,9    8,87    67,45
Telšių apskritis    10,26    20,29    11,6    0    42,15
Iš viso    187,72    384,41    155,91    8,87    737

Brangiausias 2012-ųjų jūrų uosto projektas – laivybos kanalo gilinimas.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, neseniai iš Talino perėmusiame daugiausiai krovinių rytinės Baltijos pakrantėje aptarnaujančio uosto titulą, šįmet pagal valstybės investicijų programą numatyta panaudoti 60,7 mln. Lt ES lėšų. Pirmuosius tris ketvirčius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sėkmingai vykdė bendrąją uosto investicijų programą. Ar tai reiškia, kad ir europinių lėšų panaudojimas vyksta pagal planą?
„Anaiptol. Nors nedidelius ES bendrai finansuojamus projektus vykdome tvarkingai, didžiausia problema išlieka Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT), kuriam iki šiol nepatvirtintas ES pinigų naudojimas. Situacija tokia: tarkim, per ketvirtį turime įsisavinti maždaug 15 mln. Lt, iš jų 8 mln. Lt – lėšos, kurias tikėjomės gauti iš ES. Šiuo metu svarbiausia, kad tuos 15 milijonų ar netgi daugiau mes, tegu ir iš savo kišenės, įdedame statybon. Ir jeigu Europos Komisija priimtų palankų KKKT finansavimui sprendimą, tą pačią dieną, nurodyta proporcija padaliję gautą paramą atskiriems darbų mėnesiams, būtume įvykdę ES lėšų panaudojimo rodiklius“, – aiškina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius dr. Eugenijus Gentvilas.

Didysis klausimas

Europinių lėšų skyrimo problema susijusi su Briuselyje įžvelgtu galimos valstybinės pagalbos privačiam sektoriui elementu. Mat Uosto direkcija pirmiau privačiai bendrovei išnuomojo valstybinės žemės sklypą, o tik vėliau apsisprendė jame statyti terminalą. „Kad ateityje išvengtume panašių nesusipratimų, dabar darome priešingai: pirmiau pradedame statyti objektą (pavyzdžiui, mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką pietinėje uosto dalyje), o tada konkurso būdu ieškome jam operatoriaus“, – teigia E.Gentvilas.
Šiuo metu statomas KKKT pirsas, kuris bus baigtas iki kitų metų rudens. Tuomet prasidės šalia esančios krantinės ir kartu – įvažiuojamojo kelio į terminalą statyba, tačiau keliui europinių lėšų nė nebuvo prašoma.
Klausimas, ar užtektų lėšų Uosto direkcijai užbaigti KKKT savomis lėšomis, pasidarė ypač aktualus, kai kartu su 2012-ųjų valstybės biudžetu pradėta svarstyti įstatymo pataisa, numatanti 50 proc. Uosto direkcijos metinio pelno kaip dividendus skirti įmonės savininko, t.y. valstybės, reikmėms. Jeigu uosto investicinė programa praras pusę lėšų, dalis objektų įstrigs. Taigi pozityvus Europos Komisijos sprendimas tampa itin aktualus.
Vis dėlto ar KKKT išliktų prioritetiniu Uosto direkcijos projektu, jei pusė metinio pelno būtų nukreipta valstybės reikmėms, o iš Briuselio sulauktume neigiamo atsakymo? „Aišku, tokiu atveju pirmiau stabdytume naujus, bet ne toli į priekį įsibėgėjusius projektus. KKKT liktų tarp prioritetų, tiesa, su viena sąlyga: jeigu ir terminalo akcininkai vykdytų savo įsipareigojimus“, – priduria E.Gentvilas.

Pasirašyta rekordinė sutartis

Uosto direkcija neseniai pateikė ES paramos paraišką dėl didžiojo uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbų etapo. Sutartis su rangovu jau pasirašyta: juo tapo olandų bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“. Bendra darbų vertė – 129,5 mln. Lt. Atmetus pridėtinės vertės mokestį, lieka maždaug 105 mln. Lt. Tikimasi, kad ES parama sieks 85 proc. šios sumos. Jei paraiška bus patenkinta, minėta sutartis taptų brangiausiu ES lėšomis įgyvendinamu projektu per visą Klaipėdos uosto istoriją. Jį įgyvendinus laivybos kanalo plotis uosto centrinėje dalyje padidėtų nuo 120 iki 150 m, o gylis – nuo 13–13,5 iki 14,5 m.
„Rangovas savo įrangą mobilizuoti Klaipėdos uoste numato kitų metų pradžioje, sausio–vasario mėnesiais. Tuomet jam bus įteiktos ir techninės užduotys. Svarbu, kad iki to laiko darbus savo baruose baigtų šiuo metu laivybos kanalą tobulinanti danų kompanija „Rohde Nielsen A/S“. Olandų sutarties terminas baigsis kitų metų spalį, tačiau jis gali būti nukeltas, jei kitąmet Klaipėdoje pasitaikys daugiau nei įprasta audringų, iškastam gruntui į dampingo rajonus plukdyti netinkamų dienų“, – pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.

Rengiamasi dujų terminalui

Jau 2012-aisiais lėšų numatoma skirti ir būsimam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui, o tiksliau – laivų apsisukimo rato platinimui ir maždaug 1 km ilgio laivybos kanalo atkarpos, vedančios iki Kiaulės Nugaros salos, gilinimui. Tai būtina, kad prie salos ateityje galėtų priplaukti ir apsisukti dujovežiai. Šiems darbams taip pat tikimasi ES paramos. Paraiška bus rengiama tuomet, kai direkcija turės savo rankose sutartį dėl šių darbų techninio projekto rengimo, o ją numatoma pasirašyti gruodžio pradžioje.
Olandų bendrovė „Van Oord“, žemkasėmis gilindama kanalą iki 14,5 metro, priartės prie Kiaulės Nugaros, tačiau sutarties rengimo metu jai nebuvo formuluojama užduotis išgilinti iki pat salos, nes nebuvo apsispręsta, ar to reikės. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia papildyti sutartį darbais, kurių apimtis neviršija 30 proc. numatytosios. Su olandais pasirašyta sutartis dėl 4,5 mln. kubinių metrų grunto iškasimo, tad nepažeidžiant įstatymų galima būtų ją papildyti 1,5 mln. kubinių metrų.
„Tikiuosi, techninio projekto rengėjų nurodytas grunto kiekis tilps į šiuos rėmus. Tačiau yra kita medalio pusė: siūlomų papildomų darbų atsisakyti turi teisę pats rangovas. Tarkim, „Van Oord“ po Klaipėdos bus suplanavusi mobilizuoti turimą techniką kitame uoste ir negalės atsisakyti savo įsipareigojimų. Tokiu atveju direkcijai tektų skelbti kitą konkursą naujam rangovui parinkti, o tai atidėtų darbus maždaug pusmečiui“, – dėsto E.Gentvilas.
Be to, sutikdami su papildoma gilinimo užduoties apimtimi, rangovai privalėtų ją vykdyti sutartyje numatytomis kainomis, tai yra jiems būtų mokama po 28,68 Lt už kubinį metrą iškasto grunto. Jei dėl darbų įkainių rinkos svyravimo bendrovė kituose uostuose pasirašytų sutartis didesniais įkainiais, užsibūti Klaipėdoje jai neapsimokėtų.
R.Mušeckienės duomenimis, SGD terminalo pirsas, prie kurio galės stovėti du laivai, kartu su planuojamais jo įplaukos gilinimo darbais turėtų kainuoti apie 150 mln. Lt. Paties pirso statyba numatoma 2013–2014 m.

Konkursai nebeskundžiami

Anksčiau infrastruktūros projektų įgyvendinimui koją dažnai kišdavo įvairiais etapais skundžiamos ir dėl to teismų stabdomos viešųjų pirkimų procedūros. Uosto vadovai buvo vieni Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų, įsigaliojusių nuo šių metų spalio 1 d., iniciatorių. Šios pataisos supaprastino konkurso užsakovo darbo procedūras, be to, ragina jį pateikti teismui galimų nuostolių, atsirasiančių sustabdžius konkursą, sąmatą. „Šiais metais nė vienas stambesnis uosto rangos darbų konkursas, kurio sąmata viršijo 5 mln. Lt, nebuvo apskųstas – netgi tais atvejais, kai dėl neatitikties konkurso sąlygoms šalindavome mažiausią kainą siūlančius pretendentus. O pernai, pavyzdžiui, be teismų įsikišimo neapsiėjo net keturi didžiausios apimties konkursai“, – pasakoja E.Gentvilas.
Kita problema – projektuotojų klaidos. „Į gamybinius pasitarimus, vykstančius statomuose objektuose, vežiojamės parengtus teisminių ieškinių juodraščius, kuriuos ištraukiame tuomet, kai projektuotojai paprašo keisti savo pačių rengtą techninį projektą. Vaizdžiai pademonstruojame, kad kiekvienas toks siūlymas papildys ieškinį naujomis eilutėmis: sugaištas laikas, brangstantys darbai, dėl neatiduoto objekto negautos pajamos kainuoja“, – tvirtina KVJUD generalinis direktorius.
Jo įsitikinimu, projektuotojai ir projektų ekspertizės vykdytojai ir be tokių pamokėlių privalo dirbti kruopščiai, o tuomet, kai konkurse jau parinktas rangovas, ne laikas klaidas taisyti. „Nuo šių metų vasario 11 d. galioja mano įsakymas, nustatantis, kad techninio projekto pakeitimus apmoka jų iniciatorius. Deja, iki šiol už tai mokėdavo Uosto direkcija, o tokia tvarka būdavo labai patogi tiek rangovams, tiek projektuotojams“, – primena E.Gentvilas.
Ateityje numatoma projektuotojo pasirinkimo teisę suteikti pačiam rangovui: bus skelbiamas bendras projekto rengimo ir realizavimo konkursas, kuriame dalyvaus rangovų ir projektuotojų sudaromi konsorciumai. Tokiu atveju Uosto direkcija liktų jų ginčų nuošalyje, gerokai sumažėtų darbo joje dirbantiems projektų vadovams ir teisininkams. „Mes – pirkėjai, kurie mokame pinigus. O pirkėjas, kaip žinome, visuomet teisus“, – pabrėžia E.Gentvilas.

Ateities projektai

Pietiniame uosto gale esančios Malkų įlankos gilinimo darbai turėtų prasidėti 2013 m. Šiuo metu baigiamas rengti jų techninis projektas. Šiam gilinimui irgi tikimasi ES lėšų.
Su ES pagalba vyks ir Kairių gatvės, vedančios į Smeltės pusiasalį, bei tilto per Vilhelmo kanalą rekonstrukcija. Statybininkai objekte turėtų pasirodyti kitų metų pavasarį.
Dar vienas ES projektas – mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka, kurią statys bendrovė „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“. Darbai čia suskirstyti į keturis etapus: apsauginių molų, krantinės statybos, akvatorijos ir farvaterio gilinimo, galiausiai – tiltelių ir švartavimo sistemos įrengimo. Pasak R.Mušeckienės, rangovas laisvas pasirinkti, nuo ko pradėti, tačiau veikiausiai iš pradžių bus renčiami molai. 2014 m. laivybos sezonui ketinamoje atidaryti prieplaukoje tilps apie keturis šimtus laivelių, joje, atokiau nuo didžiųjų laivų judėjimo, ketinama įkurdinti ir buriavimo mokyklą.
Kokios ES paramos uostas tikisi 2014–2020 m. laikotarpiu? „Manome, kad po Europą apėmusių krizių Sanglaudos fondas greičiausiai aptuštės, todėl ir šansų gauti paramą bus mažiau“, – svarsto E.Gentvilas.
Vis dėlto uosto investicijų programos „pikas“ numatomas dar šiuo atsiskaitymo laikotarpiu – 2012–2013 m. Tarkim, 2012-aisiais ketinama investuoti 350 mln. Lt, tai yra per dieną (kartu su ES lėšomis) turėtų būti panaudojama beveik milijonas litų. Nuo 2014 m. lėšų poreikis turėtų mažėti. „Klaipėda ir taip pasižymi ilgiausiu krantinių perimetru tarp rytinės Baltijos šalių uostų, tik iki šiol jai trūko gylio“, – primena generalinis direktorius.