Dėl itin sėkmingo pirmojo pusmečio rezultatų Lietuvos eksportas šiemet gerins rekordus. Tačiau antrąjį pusmetį eksportas neišvengiamai lėtės dėl antrosios krizės bangos purslų.

Baltijos šalys ir vėl žiba Europos Sąjungos statistikos lentelėse. “Eurostato” duomenimis, Lietuva pagal BVP augimą antrąjį ketvirtį buvo antra Europoje (BVP ūgtelėjo 5,9 proc.), o pagal eksporto didėjimą atsidūrėme ketvirtoje vietoje. Žinoma, labai pūstis nėra ko, nes jei gulėjai veidu purve, o dabar atsitūpei, statistiškai tai jau gali atrodyti didesnis laimėjimas, negu išsitiesti susikūprinus. Juk faktinis Lietuvos BVP šiandien vis dar įstrigęs tarp 2006 ir 2007 metų.
Vis dėlto geri eksporto rezultatai džiugina, nes tai buvo tas antibiotikas, padėjęs Lietuvai pasveikti po sunkios krizės ligos. Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį eksportas padidėjo net 41 proc., palyginti su pernai, o lietuviškų prekių eksportas – 31,7 proc. VšĮ “Eksportuojanti Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas prognozuoja, kad 2011-ieji eksportui bus rekordiniai ir pralenks 2008-ųjų rezultatus. “Reikia ruoštis šiek tiek santūresniam antrajam pusmečiui, bet faktas, kad šiemet turėsime rekordinius eksporto metus”, – įsitikinęs P.Lukauskas.
Jo nuomone, puikius pusmečio eksporto rodiklius lėmė per krizę padidėjęs mūsų įmonių konkurencingumas, leidęs padidinti eksportą į atsigaunančias Vakarų rinkas, Skandinaviją, Baltijos šalis, bei Lietuvos verslininkų sugebėjimas pasinaudoti galimybėmis eksportuoti Rytų kryptimis – į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną. Prie rekordinio eksporto augimo pirmąjį pusmetį smarkiai prisidėjo ir naudotų automobilių reeksportas. Pirkėjai iš Rytų buvo itin aktyvūs iki liepos 1-osios, kol muitų sąjungai priklausančiose šalyse – Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje padidėjo naudotų automobilių muitai.
“Pirmasis šių metų pusmetis buvo geriausias per penkerius metus. Mūsų apyvarta pasiekė apie 680 mln. Lt – 23 proc. daugiau, palyginti su 2010 m. pirmuoju pusmečiu. Aišku, ta apyvarta išpūsta žaliavų kainų, nes visi produktai – naftos, chemijos, maisto – smarkiai brango. O kiekiu pardavėme 17 proc. mažiau, nes mėnesį remontavome vieną gamybos liniją”, – komentuoja į didžiausių Lietuvos eksportuotojų dešimtuką patenkančios bendrovės “Neo group”, gaminančios PET granules, generalinis direktorius Linas Bulzgys.
Pakilusios žaliavų ir produkcijos kainos didino ir kitų didžiausių Lietuvos eksportuotojų, labiausiai prisidėjusių prie bendro šalies eksporto augimo, prekybą užsienio rinkose – bendrovės “Orlen Lietuva” eksportas pirmąjį pusmetį paaugo 49 proc., iki 7,8 mlrd. Lt, “Achemos” – tris kartus, iki 989,7 mln. Lt, ir net pralenkė praėjusių metų rezultatus.
“2011 m. pirmąjį pusmetį laikėme dideles gamybos apimtis, siekdami išnaudoti palankią trąšų kainų situaciją rinkose: vidutinės trąšų kainos didėjo 40–50 proc., – eksporto šuolį į viršų komentuoja “Achemos” generalinis direktorius Jonas Sirvydis. – Deja, kartu didėjo ir sąnaudos: gamtinės dujos mums šį pusmetį pabrango dar 18 proc., pirktinio amoniako kaina šoktelėjo 58 proc., elektros kaina padidėjo 19 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Balansuojame ant labai siaurų ašmenų, kai žaliavų kaina sąnaudose vis didėja: 2011 m. pirmąjį pusmetį pasiekė jau 76 proc., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 71 proc.”
Nepaisant geros prekybos eksporto rinkose šių metų pirmąjį pusmetį, didiesiems Lietuvos eksportuotojams neramu dėl ateities. O didėjančios energijos sąnaudos – ne vienintelė grėsmė jų konkurencingumui.

Didžiausi eksportuotojai stebi nerimo ženklus

Antrasis pusmetis jau nebežada tokio spartaus augimo, nes mūsų eksporto rinkose ekonomika lėtėja, o abejonės dėl skolų prispaustų euro zonos narių mokumo bei JAV problemų kelia vis didesnę sumaištį rinkose ir skatina kalbas apie antrąją krizės bangą. Verslininkai baiminasi, kad į pesimistines kalbas gali sureaguoti jau įsidrąsinę, bet dar labai aiškiai pirmosios krizės kirčius prisimenantys vartotojai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitiko Aleksandro Izgorodino nuomone, didžiausia problema, kad Lietuvos eksportas nepakankamai diversifikuotas. Lietuvos gamintojai pernelyg priklausomi nuo dviejų regionų: į ES šalis patenka 60 proc., į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis – 28 proc. lietuviško eksporto.
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, paaugo tik 0,2 proc. (per metus – 1,7 proc.), Vokietijos – 0,1 proc. (per metus – 2,8 proc.), Prancūzijos iš viso neaugo (per metus – 1,6 proc.). O svarbiausios mūsų eksporto partnerės Rusijos ekonomika priklausys nuo naftos kainų svyravimų. Jei pasaulio ekonomika smuktų, mažėtų ir naftos kaina, iš paskos nusitempdama Rusijos BVP. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį pusmetį į Rusiją eksportavome 15,9 proc., į Latviją – 9,5 proc., į Vokietiją – 9,1 proc. produkcijos.
Prognozę, jog Lietuvos eksporto augimas neišvengiamai mažės, stiprina ir faktai, kad padidėjus muitams smarkiai susitrauks senų automobilių reeksporto apimtys Rytų kryptimi, o palyginamoji bazė nuo praėjusių metų antrosios pusės bus kur kas didesnė.
“Mes padėties labai nedramatizuojame, nes sulėtėjimas buvo prognozuojamas. Pirminė pasaulio ūkio atsigavimo stadija, remiama gausių valstybių skatinimo priemonių bei įmonių siekio kuo greičiau papildyti savo ištuštėjusias atsargas, baigėsi. Šiandien, siekiant sumažinti valstybių biudžeto deficito lygį bei pažaboti kylančias kainas, fiskalinė ir monetarinė politika pasaulio regionuose bus griežtinama, o atsargų lygis įmonėse jau artėja arba viršija prieš krizę buvusį lygį. Manome, kad labiausiai tikėtinas pasaulio ekonomikos raidos scenarijus – tolesnė plėtra, tačiau lėtesniais nei anksčiau tempais”, – dėsto A.Izgorodinas.
Jam pritaria P.Lukauskas, prognozuojantis, kad dėl to Lietuvos eksporto augimas bus santūresnių apimčių, tačiau dviženklį jo rodiklį pavyks išlaikyti.
Vis dėlto didėjanti įtampa dėl Europos ir JAV ateities jau pasiekė ir Lietuvos eksportuotojus. Nors įmonės bando ieškoti teigiamų naujienų, norėdamos pakelti sau ūpą, rugpjūtį pasirodė pirmieji nerimą keliantys ženklai.
“Jaučiame, kad pasaulyje įsibėgėjant finansiniams neramumams per rugpjūčio mėnesį mūsų produkcijos paklausa smarkiai sumažėjo, – konstatuoja L.Bulzgys. – Klientų nuotaikos prastos, o Pietų Europoje – net labai depresyvios. Kol akivaizdžiai, kaip rugpjūtį, nepamatėme mūsų produkcijos paklausos pokyčių, buvau nusiteikęs optimistiškiau – maniau, kad ES sugebės rasti sprendimų. Bet dabar tas procesas labai užsitęsė, ir tiek optimizmo nebeturiu.”
PET granules gaminančios įmonės “Neo group” vadovybė dabar laukia, o rugsėjo viduryje svarstys, ką daryti toliau: jei paklausa bus tokia pat kaip rugpjūtį, gamybą teks mažinti 30 proc. Gera žinia ta, kad Lietuvos įmonės sumažino savo sąnaudas ir dabar dirba kur kas efektyviau nei prieš krizę.
Tam tikrą štilį rinkose jaučia ir bendrovės “Rokiškio sūris” vadovai. “Šiemet nuo pavasario jaučiamas lengvas kainų mažėjimas ir rinkos nėra tokios aktyvios kaip pernai”, – pastebi įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa.
Pagrindinės “Rokiškio sūrio” eksporto šalys – su viešųjų finansų krize susidurianti Italija ir neprognozuojama Rusija. Nors šias šalis dabar galima priskirti prie mažiau stabilių rinkų, lietuviška bendrovė ten veža pirmo būtinumo produktus, todėl ženklaus paklausos kritimo nesitiki net antrosios krizės atveju.
“Italijoje pardavinėjame vieną populiariausių produktų – mocarelos sūrį ir, mūsų manymu, tai bus paskutinis produktas, kurį italai atsisakys vartoti. Mes didelių pavojų nejaučiame. Jei ir vartojimas ir sumažėtų, tai vienu dviem procentais, ne daugiau”, – įsitikinęs D.Trumpa.
Iš tiesų, pirmo būtinumo maisto produktų eksportuotojai nusiteikę kur kas optimistiškiau negu kiti. Įmonių grupės Agrokoncerno prezidentas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad grūdų ir kitų lietuviškų maisto produktų paklausa užsienio rinkose nemažėtų net kilus naujai krizės bangai – kristų tik produkcijos kainos.

Ekonomikos augimas stabilesnis

Antrąjį pusmetį lėtėjant eksporto augimui, lėtės ir šalies ekonomika, nes eksporto įtaka Lietuvos ekonomikai didžiulė. A.Izgorodinas skaičiuoja, kad eksportas sudaro net 69 proc. mūsų BVP: 57 proc. – prekių, 12 proc. – paslaugų eksportas. Nors labiausiai į eksportą orientuoti Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė ir transportas, nemaža dalis įmonių iš kitų sektorių aptarnauja eksportuojančias įmones ir tiesiogiai priklauso nuo jų sėkmės. Prie tokių galima priskirti konsultacijų, IT, tarptautinių siuntų, krovinių tvarkymo, iš dalies reklamos sektorių.
Iš recesijos Lietuvą traukė eksportas, tačiau panagrinėjus BVP sudėtines dalis matyti, kad dabar šalies atsigavimas jau tvaresnis ir stabilesnis: du ketvirčius iš eilės didėja namų ūkių vartojimo išlaidos, stebimas gana spartus investicijų gausėjimas (2011 m. I ketv. – 41 proc.). Žinoma, ir kitiems atsigavimo veiksniams kyla pavojus – ypač kilus antrai krizės bangai pasaulyje.
Pasak A.Izgorodino, dabartinį investicijų atsigavimą daugiausia lemia didėjančios viešojo sektoriaus investicijos, o privataus sektoriaus investicijos stagnuoja, verslo kreditavimas mažėja 25 mėnesiai iš eilės – ne tik dėl to, kad bankai išlieka konservatyvūs, bet ir pačios įmonės artimiausiu metu neketina skolintis. O be paskolų neįmanoma ir verslo plėtra.
“Ekonomikai palankiau, kai investuoja verslas, nes greičiau sukuriamos darbo vietos. Kita vertus, nerimą kelia, kad investicijos labai neproduktyvios: investicijos į mašinas, transporto priemones ir įrenginius sudaro tik 4,5 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį esame antri nuo galo visoje ES. Taigi svarbus ne investicijų greitis – svarbiausia, kad investuotų verslas ir investicijos būtų produktyvios, leidžiančios pereiti prie didesnės pridėtinės vertės gamybos, kuri atsparesnė krizei”, – tvirtina analitikas.
Jis primena, kad itin rimtu išbandymu trapiam vidaus paklausos atsigavimui taps rudenį prasidėsiantis šildymo sezonas, – prognozuojama, jog dujų kainos Lietuvai padidės 30 proc.

Reikia išmokti pragmatiškumo ir atkaklumo pamokas

Kitos šalys jau seniai suvokė, kad eksportas – pagrindinė ekonomikos varomoji jėga ir darbo vietų kūrimo mašina. O tai supratusios ėmėsi ir konkrečių veiksmų, kaip jį paskatinti. Lietuvos Vyriausybei tokio supratimo dar trūksta – nors strategijos egzistuoja, eksportuotojai pasigenda didesnių pastangų ir dėmesio.
Tad verčiau pažvelkime į kitų šalių pavyzdžius. 2009 m. JAV prezidento Baracko Obamos administracija paskelbė Nacionalinę eksporto iniciatyvą, kurios tikslas – per penkerius metus padvigubinti eksportą ir sukurti Amerikoje du milijonus darbo vietų. Nacionalinė eksporto iniciatyva susitelkė ties trimis užduotimis. Pirmoji – valdžios institucijoms labiau stengtis ir agresyviau atstovauti įmonių interesams užsienyje, mokyti jas eksportuoti į kitas rinkas, suvesti su naujais klientais. Antroji – palengvinti paskolų sąlygas, ypač mažoms ir vidutinėms bendrovėms. Prezidentas B.Obama nurodė Eksporto ir importo bankui, kuris teikia gyvybiškai svarbų finansavimą įmonėms, kai privatūs bankai nenori ar negali, padidinti mažų ir vidutinių įmonių finansavimą nuo 4 mlrd. iki 6 mlrd. JAV dolerių per 2010 m.
Trečioji užduotis – Vyriausybė turi ir toliau stengtis, kad būtų naikinami barjerai, užkertantys kelią JAV bendrovėms įeiti į užsienio rinkas.
Dar atkaklesnes pastangas, siekdama užsiauginti eksportuotojų, dėjo Pietų Korėja, kurios ekonomika dabar laikosi ant keturių banginių – elektronikos gamintojų “Samsung” ir LG bei automobilius gaminančių “Hyundai” ir “Kia”. Vien “Samsung” metinė apyvarta viršija 170 mlrd. JAV dolerių, o ten dirba 200 tūkst. žmonių. Kaip šios gamyklos išaugo iki pasaulinių korporacijų? Pietų Korėjos politikai labai seniai suprato, kad norint atsidurti pasaulio žemėlapyje reikia sukurti produktus, kurie konkuruos visame pasaulyje. Taigi korėjiečiai nuo pat pradžių rengė šias kompanijas dirbti eksportui. Šias automobilių ir elektrotechnikos gamyklas iki pasaulinio dydžio kompanijų Pietų Korėjos politikai augino proteguodami – joms pūstis padėjo pigūs valstybiniai kreditai, visokeriopa pagalba ir valstybiniai užsakymai.
Žinoma, Lietuva veikia ES rinkoje, kurioje galioja įvairūs suvaržymai ir konkurencijos reguliavimai, neleidžiantys proteguoti savo bendrovių, tačiau sugebėjimo išsikelti konkrečią viziją ir jos siekti Lietuvos valdantieji galėtų pasimokyti. Ir ne tik iš Azijos šalių.
“Pažiūrėkime, ką dėl šalies ekonomikos daro Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ar Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo vizitų metu, siųsdami pareigūnus į kitas šalis, – kartais jie būna komivojažieriai, ir to visai nesigėdija. Pavyzdžiui, Prancūzijos karinių laivų “Mistral” pardavimas Rusijai – skandalingas dalykas, o Prancūzija atvirai aiškina, kad toks žingsnis leis tūkstančiui darbininkų kelerius metus turėti darbo. Pamenu, kaip Vokietijos valdantieji važiavo į Kiniją ir įtikinėjo – pirkit “Siemens” lokomotyvus. Kinai užsisakė kelis lokomotyvus, ir “Siemens” laimėjo milijoninius užsakymus. O mes, nors šalis maža, pirmiausia užsiimame politika. Mūsų ekonominių ryšių plėtojimas pamirštamas”, – pasimokyti iš vokiečių bei prancūzų pragmatiškumo ir daugiau dirbti verslo interesams siūlė ekonomistas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Jonas Čičinskas.

Reikia skverbtis į naujas rinkas

Dar vienas patarimas Lietuvos eksportuotojams – ieškoti įvairesnių rinkų, kad nepriklausytume vien nuo ES ir Rusijos. “Akivaizdu, kad pernelyg mažai išnaudojame besivystančių rinkų potencialą, ten kur augimas sparčiausias”, – atkreipia dėmesį A.Izgorodinas.
Siekdama plėsti eksportą Europos rinkose, valstybė turėtų remti lietuvių bendrovių dalyvavimą parodose, nes taip užmezgami kontaktai. O norint skverbtis į tolimesnius kraštus būtinas įmonių švietimas apie naujas rinkas ir eksporto rizikos draudimo paslauga, nes mažoms įmonėms pernelyg rizikinga ten eiti.
Tiesa, lietuvių bendrovės daugiausia kuria mažos pridėtinės vertės gaminius, kuriuos laivais transportuoti į tolimus regionus, tokius kaip Pietų Amerika, nenaudinga – jų kaina dėl transportavimo išlaidų smarkiai pakiltų. Dėl to Pramonininkų konfederacija siūlo kreipti dėmesį į gana arti esančius arabų kraštus, o “Eksportuojanti Lietuva” – žvelgti į sparčiai augančias Kazachstano, Turkmėnistano ir panašių šalių rinkas.
LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas mano, kad eksportuotojams reikalingos priemonės Lietuvoje egzistuoja, bet veikia nepakankama apimtimi: siūloma ES parama eksportuotojams dalyvauti parodose ar ieškoti rinkų gana ribota, o eksporto draudimas Lietuvoje galioja labai siauram šalių ratui. Ekonomisto nuomone, labai gerai išplėtotą eksporto rizikos draudimo sistemą turi vokiečiai, tačiau į Lietuvą tokias paslaugas teikiančios bendrovės nenori eiti arba atėjusios teikia tik nedidelę dalį savo paslaugų. “Lietuvos rinka per maža, tad valstybė turėtų subsidijuoti tokias įmones – lygiai taip pat, kaip perka investicijas”, – mano S.Besagirskas.
Ekonomisto J.Čičinsko įsitikinimu, didesnį dėmesį reikia kreipti į konkrečias eksportuotojų problemas ir stengtis jas išspręsti: jei reikia, leisti eksportuotojams lengviau atsivežti darbo jėgos iš užsienio, derėtis su ES, kad sumažintų muitus, leistų lengvatinėmis sąlygomis importuoti tam tikras žaliavas ir t.t. Kiekvienas eksportuotojas susiduria su tam tikrais apribojimais ar trukdžiais – grūdų perdirbėjai ir žemdirbiai skundžiasi, kad Vakaruose tiesioginės išmokos žemės ūkiui šešis kartus didesnės nei Lietuvoje, pramonės atstovai apgailestauja dėl vienų brangiausių ES dujų kainų Lietuvai.
“Valstybei prisidėti prie įmonių veiklos finansiškai, kaip Azijos šalyse, Europoje nėra instrumentų, nes egzistuoja antidempingo reguliavimai ir kitos taisyklės. Mes to ir nesitikime. Ko verslas laukia? Kad mažėtų biurokratinė našta ir reguliavimas. Tokioms gamybos įmonėms, kaip mes, turinčioms investicinių planų, labai svarbios teritorijų planavimo, detaliųjų planų rengimo procedūros ir statybos leidimų gavimas. Visas šis procesas Lietuvoje tragiškas, užima mažiausiai pusantrų ar dvejus metus. Dabartinė valdžia tą matė ir deklaravo, kad planavimo procedūros bus supaprastintos, tačiau niekas nėra pasikeitę”, – į dar vieną problemą atkreipia dėmesį L.Bluzgys.
Vyriausybė dėjo ypatingas pastangas, kad pritrauktų į Lietuvą garsių užsienio investuotojų, ir jai pavyko. Dabar tokių pat pastangų reikėtų ir stiprinant Lietuvos eksportą.

Lietuva, būdama maža Europos Sąjungos paribio valstybė, gali būti girdima tik tuomet, jeigu jai pavyks susirasti neformalių “ambasadorių” didesnėse valstybėse, kurie kalbėtų mūsų vardu.

“Alfos” smogikų vado Michailo Golovatovo paleidimo iš Vienos oro uosto byla tapo svarbia naujiena Austrijos žiniasklaidoje. Kone kasdien atsiveriančios naujos aplinkybės, leidžiančios įtarti, kad aukšti Austrijos politikai melavo, suteikė peno tiek aštriai opozicijos kritikai, tiek žurnalistų tyrimams. Žiniasklaida pažadino ir šiaip jau vasarą aptingusią austrų visuomenę: kaip rodo dienraščio “Kurier” užsakymu atlikta apklausa, 52 proc. austrų mano, kad Lietuvos kritika Austrijos adresu yra teisinga, maždaug tiek pat, 53 proc. apklaustųjų, mano, kad M.Golovatovą Austrijos teisėsauga paleido dėl Rusijos spaudimo. Savo šalies politikų pasiaiškinimais, esą teisėsauga nebuvo veikiama politikos, tiki vos 16 proc. apklaustųjų.

Europai rūpi euras, o ne M.Golovatovas

Tokį Austrijos žiniasklaidos ir jos suformuotos viešosios nuomonės palankumą Lietuvos reikalui M.Golovatovo byloje galime laikyti milžiniška pergale – tegu ir smarkiai pavėluotai, bet vienos iš Europos senbuvių visuomenė pagaliau sužinojo, kad yra Europoje tokia Lietuva, kad prieš du dešimtmečius KGB smogikai jos sostinėje žudė beginklius žmones, kad Lietuvos teisėsauga iki šiol persekioja įtariamuosius ir neketina nusileisti netgi susidūrusi su tokia didele valstybe kaip Rusija ar tokia turtinga šalimi kaip Austrija. Kita vertus, “Golovatovo skandalas” virė tik Austrijos žiniasklaidoje. Be jos šiek tiek šią istoriją aprašė Lietuvos šalių kaimynių – Latvijos, Estijos, Lenkijos spauda. Likusi Europa šio skandalo, iškėlusio rimtų klausimų dėl Europos Sąjungos šalių teisinio bendradarbiavimo ir geranoriškos partnerystės, iš esmės nepastebėjo.
“Nereikia norėti neįmanomo – visa ES šiuo metu susitelkusi tik ties vienu, gyvybiškai svarbiu, klausimu – koks likimas laukia euro ir euro zonos, – “Veidui” sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto narė, Lietuvos delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. – Palyginti su Graikijos ir likusios Pietų Europos skolomis, su besitęsiančia euro krize, Lietuvos ir Austrijos konfliktas dėl kažkokio Golovatovo yra menkniekis, smulkmena. Juk jeigu žlugtų euras, Europos Sąjungos šalių nesutarimai dėl teisinio bendradarbiavimo nebeturėtų jokios prasmės.”
Šitai yra tiesa, kurią Lietuvai laikas būtų suvokti ir nebegalvoti, jog esame Europos bamba, kurios problemos domina visus be išimties. Stebėdamiesi, kodėl mažai ką Europoje sudomino “Golovatovo skandalas”, pamėginkime galvoti pagal analogija – o ar Lietuvos žiniasklaidą smarkiai domina, tarkime, Slovėnijos ir Austrijos nesutarimai dėl slovėnų tautinės mažumos, ar Austrijos nepasitenkinimai Slovėnijos atomine elektrine Krško mieste? Tikriausiai absoliuti dauguma lietuvių apie tokius dalykus nė girdėti negirdėjusi, nors tiek Austrija, tiek Slovėnija kartu su mumis yra Europos Sąjungos narės. O apie kokius nors nesutarimus tarp Ispanijos ir Portugalijos išgirstume nebent tuomet, jeigu ten prasidėtų kokie teroro aktai, kuriuos plačiai nušviestų tarptautinė žiniasklaida.

Reikia ieškoti įtakingų draugų

Smarkiai ribotas nedidelės ir neturtingos Lietuvos galimybes atkreipti į savo problemas dėmesį mūsų politikai ir diplomatai pajuto dar 1919–1920 metais. Tuomet, Paryžiaus taikos konferencijos metu, didžiųjų valstybių atstovams teko įrodinėti Lietuvos sugebėjimą sukurti savarankišką valstybę. Pirma bandyta eiti tradiciniu keliu – perkant straipsnius vietos žiniasklaidoje, bet didelio poveikio nepasiekta. Perversmas įvyko, kai Petro Klimo vadovautai Lietuvos delegacijai Paryžiuje pavyko prisikviesti į pagalbą žymų lietuvių kilmės prancūzų poetą ir didelį Lietuvos patriotą Oskarą Milašių. Visuomenėje žinoma pavardė, tobula prancūzų kalba iš karto pakeitė Prancūzijos valstybės vyrų požiūrį į Lietuvą ir į jos siekius. Lietuvos santykiams su Rusija nemanką teigiamą įtaką padarė tai, kad savo atstovu Maskvoje pasirinkome žinomą lietuvių kilmės Rusijos poetą Jurgį Baltrušaitį.
Pabrėžtina, kad tokius savo ambasadorius (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine prasmėmis) pirmoji Lietuvos Respublika sugebėjo įgyti vos per kelerius metus po nepriklausomybės paskelbimo. Dabar gi, praėjus dviem dešimtmečiams nuo valstybės atkūrimo, būdami dviejų įtakingiausių pasaulyje karinių ir politinių sąjungų nariai, teturime vos vieną Europoje ir JAV girdimą savo atstovą – savaitraščio “The Economist” tarptautinio skyriaus redaktorių Edwardą Lucasą. Žinoma, tai labai įtakingas savaitraštis, bet tik vienas, be to, iš Britų salų, ne iš žemyninės Europos. Nuostabą kelia, kad “Golovatovo skandale” nebuvo pabandyta susisiekti ir paprašyti pagalbos, pavyzdžiui, pas žymų Prancūzijos filosofą ir publicistą Andre Glucksmanną, kuris tikrai žino, kur yra Lietuva ir turi bekompromisį požiūrį į sovietų nusikaltimus. Tai, beje, ir dabar nėra vėlu padaryti, nors Europą šiuo metu, be euro krizės, iš tiesų domina tik teroro aktas Norvegijoje ir galimos jo politinės pasekmės.

Politikai laisvai kalba tik lietuviškai

Viena didžiausių Lietuvos bėdų – labai retas iš mūsų aukšto rango politikų ar visuomenės veikėjų laisvai valdo bent vieną iš didžiųjų Europos kalbų. Tiesa sakant, ir su anglų kalbos žiniomis daugumai striuka. Lygiai tas pat pasakytina ir apie didžiumą mūsų kultūros veikėjų. Tad netgi tie Europos leidinių žurnalistai, kurie domisi įvykiais Lietuvoje, turi labai ribotą kontaktų ratą, o ir tie patys pajėgia aiškinti mūsų poziciją tik pačiais primityviausiais žodžiais. Šiuo požiūriu skirtumas tarp pirmosios respublikos politikų bei intelektualų ir dabartinių – didžiulis ir ne dabartinių naudai.
Kita, iš pirmosios išplaukianti problema – lietuviai turi labai mažai neformalių kontaktų su asmenimis, kurie vienaip ar kitaip daro įtaką europiečių viešąjai nuomonei. “Smetoninėje” Lietuvoje savaime suprantamu dalyku buvo siųsti gabiausius studentus į žymiausius to meto Europos universitetus, juose jie įgydavo ne tik žinių, bet ir būtinų ryšių, ir visa tai parsiveždavo į Lietuvą. Dabar gi vargu ar kas yra sudaręs bent sąrašą tų 100–150 studentų iš Lietuvos, kurie studijavo ar studijuoja, tarkime, Kembridžo ar Oksfordo universitetuose. O juk tai potencialus Lietuvos “aukso fondas” ir raktas į Europos aukštuomenę, nes viena priežasčių, kodėl studentai iš viso pasaulio veržiasi į “Oksbridžą” – kontaktų su būsimaisiais šio pasaulio galingaisiais užmezgimas. Nes, pavyzdžiui, viena iš priežasčių, kodėl mūsų nemėgstamas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis taip užtikrintai jaučiasi Europos ir Vašingtono salonuose – studijos Oksforde ir bendra narsytė studentų klube su dabartiniu Britanijos premjeru Davidu Cameronu ir Londono meru Moriisu Johnsonu. Lietuva, deja, kol kas tokiais ryšiais pasigirti negali.

Susisiekimo ministras E. Masiulis su S. Kallasu aptars ir šiuo metu planuojamą Europos Sąjungos paramos paketą 2014–2020 metams.

“Naujose ES šalyse transporto infrastruktūra dar nėra gerai išvystyta, todėl mes manome, kad būsimas paramos paketo dydis turėtų būti toks pats arba didesnis nei Lietuva gauna dabar”, – sakė E. Masiulis.

2007–2013 m. Lietuvos transporto projektams skirta 5,3 mlrd. litų. ES parama. Lietuva planuoja, kad iš būsimos paramos galėtų būti toliau tiesiama “Rail Baltica”, atnaujinamas kelias “Via Baltica”, tiesiamos naujos geležinkelių linijos, plėtojami oro uostai bei jūrų uostas, vykdomi kiti projektai.

“Šiuo metu “Rail Baltica” darbai sparčiausiai vyksta ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Tačiau Lietuva yra suinteresuota, kad kokybiška europinė vėžė nusidriektų per visą Lenkiją ir Baltijos valstybes iki Talino. Tam būtina Europos Sąjungos parama, vieninga visų projekte dalyvaujančių valstybių politika”, – sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Lietuva sutinka, kad “Rail Baltica” projektas Europos Komisijos būtų įtrauktas į tikslinamą europinį TEN-T tinklą. Tai reikštų, kad visos valstybės įsipareigotų nutiesti šią trasą ir nevilkintų darbų.

Lietuva taip pat suinteresuota, jog į TEN-T projektus būtų įtrauktos ir kaimyninės ne ES šalys. Tokiu būdu, pavyzdžiui, galbūt būtų galima finansuoti greitojo traukinio tarp Vilniaus ir Minsko atsiradimą.

Aptariant Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimą, Lietuva siūlys Europos Komisijai aktyviau ginti ES šalių vežėjų interesus.

“Dabar kiekviena ES šalis su Rusija, sakykim, dėl leidimų vežti krovinius derasi atskirai. Mažesnėms valstybėms yra sunkiau išsiderėti palankių susitarimų. Jei derybas koordinuotų Europos Komisija, abi pusės turėtų lygiavertį svorį”, – aiškino Lietuvos susisiekimo ministras.

E. Masiulis taip pat ketina informuoti eurokomisarą apie Lietuvos nepritarimą ES reikalavimui leisti registruoti dešiniavairius automobilius. Lietuva mano, kad tai padidintų avaringumą keliuose.

Pernai labiausiai visoje Europos Sąjungoje elektros kaina namų ūkiams didėjo Lietuvoje – “Eurostato” duomenimis, 2010 m. antrąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009 m., elektra šalyje pabrango 31,3 proc. Tuo tarpu vidutiniškai ES elektra namų ūkiams brango tik 5,1 proc. Lietuva gerokai pralenkė ne tik artimiausias kaimynes, bet ir turtingiausias ES šalis: pavyzdžiui, Liuksemburge elektra 7,2 proc. atpigo. Skaičiuojant eurais, 100 kWh kaina Lietuvoje yra mažesnė nei daugelyje ES šalių, bet kaina sparčiai artėja prie vidurkio. Tiesa, jei vertinti perkamosios galios standartais (PGS), už elektrą brangiau nei lietuviai moka tik devynių ES šalių gyventojai: elektra santykiniai pigiau atsieina net tokių šalių kaip Švedija, Austrija, Belgija, Danija ar Prancūzija piliečiams.
Tuo tarpu dujos lietuvių namų ūkiams pernai antrąjį pusmetį brango 11,5 proc. ES vidurkis siekė 7,7 proc. Dujų kaina, skaičiuojant eurais, Lietuvoje taip pat artėja prie ES vidurkio, na, o vertinant PGS, lietuviai jau lenkia daugelį Europos bendrijos narių.

Lentelė
Kaip kito elektros kaina namų ūkiams
(2010 m. II pusmetį, palyginti su 2009 m. II pusmečiu, proc.)

Nyderlanduose    – 7,9
Liuksemburge    –7,2
Latvijoje    0
Airijoje    +1,1
Lenkijoje    +2
Vokietijoje    +6,3
Estijoje    +9,1
Graikijoje    +17,3
Lietuvoje    +31,3

Šaltinis: “Eurostat”

Vokietijos pietvakariniame Karlsrūhės mieste veikiantis Konstitucinis Teismas svarstys pernai priimtą vyriausybės sprendimą prisidėti prie fondo, turinčio padėti prasiskolinusiai Graikijai, taip pat nutarimą dėl kiek vėliau įkurto Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF).

Pagal Berlyno vyriausybės sprendimą Vokietija įsipareigojo garantuoti, kad Graikijai bus paskolinta 22,4 mlrd. eurų (77,3 mlrd. litų), dar 211 mlrd. eurų (728,5 mlrd. litų) taps prieinami kitoms euro zonos šalims.

Konstitucinis Teismas nutartį veikiausiai paskelbs tik po kelių mėnesių, tačiau jo užduoti klausimai gali atskleisti, kurios sritys laikomos esminėmis. Be to, teismas gali paskatinti Vokietijos parlamentą, pripažindamas jo papildomas priežiūros galias, sako apžvalgininkai.

Tačiau teismas veikiausiai “nenustatys itin varžančių sąlygų vyriausybei”, mano banko “Commerzbank” analitikas Eckartas Tuchtfeldas (Ekartas Tuchtfeldas).

Taip pat tikimasi, kad teismas apsvarstys Vokietijos dalyvavimą Europos stabilumo mechanizme (ESM) – nuolatinėje finansinės pagalbos priemonėje, kuri turėtų pakeisti EFSF nuo ateinančių metų vidurio.

Briuselyje birželio 27 dieną vykusios Stojimo konferencijos su Islandija metu atidaryti keturi ir iš karto uždaryti du derybiniai skyriai.

“Esu įsitikinęs, kad sparčios ir sklandžios Islandijos derybos suteiks optimizmo impulsą visam ES plėtros procesui. Skatiname Islandiją ir toliau išlaikyti spartų derybų tempą”, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

ES ir Islandija susitarė Mokslo ir mokslinių tyrimų bei Švietimo ir kultūros derybiniuose skyriuose. Derybos pradėtos Viešųjų pirkimų bei Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos derybiniuose skyriuose.

Kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, Lietuva tvirtai remia Islandijos narystės ES siekius ir laikosi nuostatos, kad kiekvienos valstybės kandidatės derybų tempas turi priklausyti nuo jos pasirengimo ir atitikimo nustatytiems kriterijams.

ES ir Islandijos derybos pradėtos 2010 metų liepos mėnesį.

Islandija tikisi bent pusę likusių derybinių skyrių atidaryti 2011 metų antrąjį pusmetį, kai ES Tarybai pirmininkaus Lenkija.

Europos Sąjungos (ES) piliečiai, patyrę nusikaltimą kitoje ES šalyje, pagal Europos Komisijos naują įstatymą gaus didesnį palaikymą, praneša BBC.

Europos Komisija teigė, kad nusikaltimo aukoms 27-iose ES šalyse reikia paaiškinti jų teises, nes “dabartiniai įstatymai ES šalyse gali būti nevienodi”.

ES šalių ministrai studijuoja pateiktą Europos Komisijos įstatymo projektą. Prireiks dvejų metų, kad įstatymas įsigaliotų.

Europos Komisija teigė, kad, pagal ES Lisabonos sutartį, ji turi mandatą reguliuoti Europos kriminalinio teisingumo reikalus.

Komisija pranešė, kad apie daugumą nusikaltimų nebūna pranešta teisingumo instancijoms. Kiekvienais metais 75 mln. žmonių ES šalyse yra nusikaltimų aukos.

Patikslinus ir praplėtus nusikaltimo aukų teises užsienyje, būtų lengviau sučiupti nusikaltėlius. Taip būtų sumažinta žala visuomenei.

Europos Sąjungos (ES) rengiamos ekonominės sankcijos Baltarusijai išgąsdino Lietuvos verslininkus – į Briuselio taikiklį pateko kaimynų trąšų gamybos gigantas “Belaruskalij”, nuo kurio priklauso Klaipėdos uosto ir geležinkelininkų pajamos.

Briuselis dėl į kalėjimus susodintų Baltarusijos opozicijos atstovų gali uždrausti ES teritorijoje gabenti ir pardavinėti baltarusiškas trąšas, trečiadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad ekonominės sankcijos baltarusiškų trąšų gamintojams visiems pridarytų tik žalos. Dalis baltarusiškų trąšų per Klaipėdos uostą gabenama į Olandiją ir Vokietiją.

“Labai didelių nuostolių gal nepatirtume, nes dauguma trąšų per uostą gabenama į Kiniją, Indiją, o ne į ES valstybes”, – pabrėžė uosto vadovas.

Tuo tarpu bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento vadovas Tomas Keršis nerimauja labiau.

“Jei Briuselis visiškai uždraus įvežti į ES teritoriją baltarusiškas trąšas, milžiniškas pajamas prarasime ne tik mes, bet ir uostas. Sankcijos kirstų visiems”, – tvirtino T. Keršis.

Šiuo metu Klaipėda tapo pagrindiniu uostu Baltarusijos prekių siuntėjams bei gavėjams ir šiuo atžvilgiu pralenkė ne tiktai Latvijos, bet ir Rusijos uostus. Pernai klaipėdiečiai pakrovė į laivus 5,5 mln. tonų “Belaruskalij” produkcijos, šiemet skaičiai gali būti dar įspūdingesni, nes vien sausį krauta daugiau nei 1 mln. tonų trąšų.

Euro zonos finansų ministrai pirmą kartą pasiūlė pratęsti Graikijos skolos grąžinimo terminą, suteikiant Graikijos valdžiai daugiau laiko.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker), vadovaujantis posėdžiui, pareiškė apie Graikijos skolos “perprofiliavimo” arba “švelnios restruktūrizacijos” galimybę, čia turėdamas galvoje skolos grąžinimo terminų pratęsimą.

“Dar kartą kartoju – stambios restruktūrizacijos variantas nesvarstomas, niekas iš čia susirinkusiųjų neužsiminė apie tokių veiksmų būtinybę. Tačiau neatmetu skolos popierių tam tikro “perprofiliavimo” galimybės”, – sakė Ž. K. Junkeris.

Jeigu šiam siūlymui bus pritarta, Atėnams bus tik skirta daugiau laiko skolai grąžinti, tačiau skola – 330 mlrd. eurų – nesumažės.

Ž. K. Junkeris situaciją Graikijoje apibūdino kaip “labai sudėtingą”, tačiau išsakė viltį, kad problemos gali būti sukontroliuotos, jeigu Atėnai sparčiau vykdys reformas siekdami įgyvendinti 2011 m. tikslus ir greitai parduos valstybės aktyvus.

Daugelio ekonomistų nuomone, Graikija taps pirmąja Europos šalimi, kuri paskelbs apie savo skolos restruktūrizavimą nuo 1948 metų, tačiau politikai atmeta galimybę, kad tai gali įvykti anksčiau nei 2013 metais.

Be to, per posėdį Briuselyje euro zonos finansų ministrai pirmadienį pritarė paramos Portugalijai programai ir palaikė italo Marijaus Dragio (Mario Dragi) kandidatūrą į Europos centrinio banko vadovo postą.

Finansų ministrų susitikimą aptemdė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominiko Stroso-Kano (Dominique Strauss-Kahn) areštas. TVF vadovas apkaltintas seksualiniu priekabiavimu. D. Strosas-Kanas turėjo dalyvauti šiame sutikime, tačiau šiuo metu yra išvežtas į “Rikers Island” kalėjimą, esantį Yst Riverio upės saloje Niujorke. Čia jis liks mažiausiai iki kito teismo posėdžio penktadienį.

Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrai pritarė sprendimui skirti Portugalijai 78 mlrd. eurų paramą, praneša BBC. Du trečdalius šios sumos (52 mlrd. eurų) skirs ES, o vieną trečdalį (26 mlrd. eurų) – Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Anksčiau Portugalijos finansų ministras Fernandas Teišera dos Santosas (Fernando Teixeira dos Santos) skelbė, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 2 proc. Ministro prognozėmis, analogiškas BVP nuosmukis Portugalijoje tikėtinas ir 2012 metais, o tik 2013 metais šalyje ekonomika ims atsigauti. Pasak ministro, tokių rezultatų galima tikėtis, jeigu bus įvykdytos pagrindinės paramos sąlygos – padidintas vartojimo mokestis ir ženkliai sumažintos išlaidos.

Įvykdžius šias sąlygas, šalies valstybės skola BVP atžvilgiu turėtų dar augti iki 2013 m., vėliau ji turėtų mažėti. F. T. dos Santosas patikino, kad finansinės paramos paketas Portugalijai “skirtas sugrąžinti šalies ekonominį augimą, taip pat pakelti užimtumo lygį”.

Gegužės pradžioje pasibaigus Lisabonos konsultacijoms su ES bei TVF atstovais dvi opozicinės partijos pareiškė ketinančios palaikyti paskolos sąlygas.

Europos Komisijos nuomone, Airijos ir Portugalijos skolos šiais metais gali pasirodyti daug didesnės nei buvo prognozuota 2010 m. lapkritį. Portugalijos valstybės skola šiais metais turėtų siekti 101,7 proc. BVP, tuo tarpu lapkričio mėnesio prognozėje ES prognozavo 88,4 proc. BVP siekiančią skolą.

2012 metais Portugalijos valstybės skola išaugs iki 107, 4 proc. BVP (lapkričio mėnesio prognozėje numatyta 92,4 proc. BVP skola), perspėja Europos Komisija.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas gegužės 12 dieną Varšuvoje vykusiame Sanglaudos politikos draugų darbo grupės susitikime pristatė pagrindinius Lietuvos prioritetus Europos Sąjungos finansavimo srityje.

Anot jo, Lietuva suinteresuota, kad ES tęstų finansinę paramą sanglaudos politikai, bendrajai žemės ūkio politikai, energetikos infrastruktūros plėtrai, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Specialiajai Kaliningrado tranzito programai.

Šį Sanglaudos politikos draugų darbo grupės susitikimą inicijavo 2011 metų liepą pirmininkavimą ES Tarybai perimanti Lenkija, siekiant aptarti bendraminčių šalių pasirengimą deryboms dėl naujosios ES finansinės perspektyvos 2014-2020 metams.

Susitikime E. Meilūnas palinkėjo Lenkijai sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai. Jis pažymėjo, kad Lenkijos pirmininkavimo interesai sutampa su Lietuvos.

Diskusijose Lietuvos ir kitų ES valstybių atstovai pabrėžė ES sanglaudos politikos naudą šalių narių ekonomikai bei svarbą naujoje ES finansinėje perspektyvoje.

Sanglaudos politika yra reikšmingas įrankis naikinant ekonominės ir socialinės gerovės skirtumus ES viduje, telkiant pastangas konkurencinei aplinkai visoje ES ir ypač mažiau išsivysčiusiuose jos regionuose gerinti.

Susitikime taip pat aptarta šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos iniciatyva dėl didesnio Europos Parlamento įtraukimo į derybų dėl naujos finansinės perspektyvos procesą ir pristatyti Lenkijos pirmininkavimo prioritetai.

Posėdyje dalyvavo dvylikos ES valstybių, gaunančių paramą iš Sanglaudos fondo, atstovai, Europos biudžeto ir finansinio programavimo komisaras Januszas Lewandowskis.

Birželio mėnesį yra numatomi Europos Komisijos pasiūlymai dėl būsimų ES finansinių prioritetų ir gairių.

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą – beveik 60 mlrd. eurų, praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį.

Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Situacija dėl Graikijos skolų paaštrėjo praėjusią savaitę, kai euro zonos finansinės valdžios atstovai surengė uždarą posėdį Liuksemburge, skirtą Graikijos skolų problemoms. Kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, per šį susitikimą buvo iškeltas klausimas dėl galimo šalies pasitraukimo iš euro zonos ir jos sugrįžimo prie jos nacionalinės valiutos.

Be to, Europos sostinėse aktyviai svarstomas klausimas dėl galimos Graikijos įsiskolinimo restruktūrizacijos pratęsiant išmokėjimo terminą. Būtent tai paskatino tarptautinę reitingų agentūrą “S&P” pirmadienį dar kartą sumažinti šalies skolinimosi reitingą iškart dviem padalomis – nuo BB- iki B – lygio, jis tik per vieną laiptelį aukštesnis už Pakistano.

Kita reitingų agentūra “Moody’s” tik prigrasino sumažinti Graikijos reitingą iškart keliomis padalomis. Agentūra “Fitch” pareiškė paliekanti dabartinį Graikijos reitingą ties BB+” riba su neigiama perspektyva.