BFL

Keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse dirbę žmonės, pavyzdžiui, kurie persikelia gyventi iš vienos ES šalies į kitą, ateityje turėtų pensijas gauti iš visų ES šalių, kuriose dirbo.

Žmonės, kurie gyvena ir dirba kitoje ES šalyje, vienu metu gali būti draudžiami socialiniu draudimu tik vienoje šalyje. Taip išvengiama dvigubo ar net trigubo socialinio draudimo įmokų mokėjimo dirbant skirtingose valstybėse narėse. Kartu garantuojama, kad žmogus bus apdraustas socialiniu draudimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad tokiems žmonėms yra taikomas socialinio draudimo laikotarpių sumavimo principas, atsižvelgiant į įvairių valstybių narių įstatymus. Į šiuos laikotarpius yra atsižvelgiama, kai būtina nustatyti, ar žmogus turi teisę į socialinio draudimo išmoką.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 14 metų Lietuvoje ir 4 metus Vokietijoje (legaliai), pateikia prašymą gauti senatvės pensiją, tačiau nei pagal Lietuvos, nei pagal Vokietijos teisės aktus neturi reikalaujamo minimalaus stažo (Lietuvoje 15 metų, Vokietijoje 5 metai).

Be sumavimo principo, toks žmogus neturėtų teisės gauti senatvės pensijos, nors bendrai būtų apdraustas 18 metų. Pagal šį principą, kiekviena valstybė turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo laikotarpį. Stažų sumavimo principas taip pat galioja apskaičiuojant ir netekto darbingumo, našlių/našlaičių pensijas.

Kai žmogus pasieks pensinį amžių, kiekviena šalis, kurioje jis buvo apdraustas bent vienerius metus, turės mokėti senatvės pensiją už joje įgytą socialinio draudimo stažą.

Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris išdirbo 20 metų Lietuvoje ir 10 metų Didžiojoje Britanijoje, pateikia prašymą gauti senatvės pensiją. Nustatant, ar žmogus turi minimalų ar būtinąjį stažą teisei į senatvės pensiją įgyti, kiekviena valstybė narė sumuos skirtingose valstybėse narėse įgytą socialinio draudimo stažą, t.y. bus atsižvelgta į visus 30 metų (20 metų Lietuvoje + 10 metų Didžiojoje Britanijoje). Tačiau Lietuvos kompetentinga įstaiga paskirs pensiją už 20 metų, o Didžiosios Britanijos kompetentinga įstaiga – už 10 metų. Pensijų dydis nustatomas pagal kiekvienos šalies nacionalinius teisės aktus.

Šiuo metu ES narės yra 27 valstybės: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija.

Analogiškos taisyklės galioja ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėms (Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas) ir Šveicarijai.

Su kitomis valstybėmis (ne ES, EEE ar Šveicarija), jeigu Lietuva yra pasirašiusi dvišalį susitarimą su atitinkama valstybe, pensijos bus mokamos kaip numatyta šiame susitarime. Lietuva šiuo metu yra pasirašiusi dvišales socialinės apsaugos sutartis su Baltarusija, Ukraina, JAV, Kanada, Rusija.

BFL

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Europos Sąjunga (ES) turi rūpintis Baltarusijos ir Kaliningrado atominių jėgainių saugumu – šis klausimas turi tapti jos prioritetu.

“Šį rudenį prasidėsiančiose diskusijose dėl ES išorinės energetikos politikos išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas energijos tiekimui iš trečiųjų valstybių ir ES kaimyninėse valstybėse planuojamų atominių elektrinių saugumo klausimams”, – antradienį Budapešte vykusios neformalios ES energetikos tarybos metu pabrėžė A. Sekmokas.

Anot energetikos ministro, Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, todėl ES turėtų imtis lyderės vaidmens, kad Baltijos valstybės sinchroniškai prisijungtų prie kontinentinės Europos tinklų.

A. Sekmoko teigimu, svarbu, kad šis klausimas atsirastų ES išorės energetikos politikos darbotvarkėje.

Lietuvos premjeras anksčiau sakė, kad Baltijos šalių energetikos rinkoje žadama taikyti specifines taisykles, prekiaujant su trečiosiomis šalimis. Andrius Kubilius teigė, kad tokie apribojimai reikalingi, siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nesaugiai gaminamos branduolinės energijos.

Konkretūs sprendimai dėl energetikos rinkos bus rengiami Baltijos šalių jungtinėje darbo grupėje, kuri sudaroma Europos Komisijos pirmininko iniciatyva.

Vienoje dirbantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių šios srities organizacijų konsultantas branduolinės energetikos saugumo klausimais Povilas Vaišnys spaudai sakė nemanantis, kad ES valstybės susitartų nepirkti elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse. Jo teigimu, Rusijos atominiai reaktoriai nėra patys blogiausi.

Pasak jo, Kaliningrado Baltijos atominės elektrinės statyba labai pasistūmėjusi ir yra 80 proc. tikimybės, kad ji bus pastatyta, o Baltarusijos jėgainės statybą lems trys aspektai techninis, politinis ir finansinis, tačiau, jo nuomone, esama 50 proc. tikimybės, kad ji taip pat bus pastatyta.

"Veido" archyvas

Turtingosios šalys donorės reikalauja, kad parama per struktūrinius fondus naujoms ir mažiau išsivysčiusioms ES narėms 2014–2020 m. būtų sumažinta.

Birželio mėnesį paaiškės pirmosios 2014–2020 m. ES biudžeto gairės. Nuo to, kokio jis bus dydžio, labai priklausys ir tai, kiek paramos ES galės ir norės suteikti skirtingoms šalims.

Tačiau kol kas vieningos pozicijos Europoje nėra: kiekviena valstybė ES struktūrinių fondų ateitį norėtų matyti savaip. Tarkime, Lietuva, Lenkija, Vengrija ir kitos ES naujokės paramos gavėjos sieks, kad parama bent jau nemažėtų, o geriausia būtų, jei dar ir išaugtų.

Tuo tarpu šalys donorės sieks, kad eilutė paramai kuo labiau sutrumpėtų. Toks jų noras yra visiškai suprantamas.

Vokietija šiuo metu finansuoja apie 20 proc. viso ES biudžeto, o vyriausybė skaičiuoja, kad 2014–2020 m. Vokietijos indėlis gali sudaryti net iki 50 proc. ES biudžeto. Be to, nuo 2014-ųjų Vokietija pati iš ES gaus kur kas mažiau paramos nei iki šiol, nes bus baigta didžioji dalis projektų Rytų Vokietijoje, o nemažai pinigų, kurie buvo skiriami Rytų Vokietijos ūkininkams, bus perskirstyti Rytų Europos naudai. Tad akivaizdu, kad ši šalis norėtų išleisti kuo mažiau pinigų. Lygiai taip pat, apsikarpiusi savo pačios biudžetą, kuo mažiau į bendrą ES katilą norėtų dėti ir Didžioji Britanija ar Prancūzija.

Nuo biudžeto priklausys paramos dydis

Turtingosios valstybės siūlo keletą ES biudžeto formavimo gairių. Pirmiausia siūloma, kad biudžetas sudarytų ne daugiau vieno procento visų ES šalių narių pajamų.

Tai reikštų ir kur kas mažesnę biudžete numatytą paramą per struktūrinius fondus, nei buvo 2007–2013 m., kai ES biudžetas sudarė 1,13 proc. bendrų bloko pajamų.

Kitas turtingųjų ES šalių tikslas – jei biudžetas būtų didinamas, tai ne didesniu procentu, nei siekia ES infliacija. Tokį pageidavimą gruodžio pabaigoje pasirašė ir Europos Komisijos prezidentui José Manueliui Barroso nusiuntė Vokietijos, Suomijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos vadovai. Didžioji Britanija tik sukonkretina, nuo kokios ribos biudžetas, priklausomai nuo infliacijos, gali didėti. Ppremjero Davido Camerono nuomone, ES biudžetas 2014–2020 m. turėtų būti lygiai toks ir nė kiek ne didesnis, nei bus 2013-aisiais.

Austrija ir Švedija savo ruožtu siūlo mažinti ES biudžetą, bet konkrečių pasiūlymų dar nepateikė.

Beje, paradoksalu, tačiau turtingųjų poziciją remia dvi naujosios ES narės – Slovėnija ir neturtingiausia Europoje Bulgarija.

Užtat aktyviausia priešingos stovyklos interesų gynėja yra Lenkija. Šios šalies premjeras Donaldas Tuskas teigia, kad svarbiausia – jog ES biudžetas nebūtų sumažintas, nes, priešingu atveju, sumažės ir parama, o tai neleis Lenkijai ir kitoms regiono šalims tinkamai kovoti su krize. “Lenkijos požiūriu, geriausias būdas išnaudoti ES biudžeto lėšas – tai leisti jas per struktūrinius fondus. Būtų sunku paaiškinti lenkams, kad skirti pinigų Kinijai, siekiant kovoti su klimato atšilimu, yra geriau nei ES lėšas naudoti čia pat vietoje”, – aiškina Lenkijos premjeras. Jis netgi pagrasino, kad jei parama bus sumažinta, Lenkija gali nepasirašyti ES susitarimo dėl stabilumo – tai dokumentas, kuris apibrėžtų ES finansinę paramą bėdos ištiktoms šalims, tokioms kaip Graikija ar Airija.

Aktyviai finansavimo nemažinimo idėją remia ir Čekija. Beje, tai pirmas kartasper pastaruosius šešerius metus, kai šalies Žemieji parlamento rūmai svarsto ilgalaikę biudžeto strategiją.

Čekijos prekybos ir pramonės ministras Martinas Kocourekas išreiškė poziciją, kad ES biudžetas neturi būti mažinimas bet kokia kaina ir teigė jokiu būdu nepritarsiantis biudžeto projektui, jei jame bus numatyta mažiau paramos, nei yra dabar.

Skiriasi šalių prioritetai

Nesutaria ES šalys ir dėl to, kamir kokio dydžio parama turėtų būti skiriama iš struktūrinių fondų. Tarkime, turtingosios ES šalys siekia, kad daugiausiai lėšų būtų skirta inovacijoms, ekonomikos skatinimui, nedarbo mažinimui, sveikatos apsaugai.

"Veido" archyvas

Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas (kairėje) ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sieks, kad struktūrinių fondų parama naujosioms ES narėms mažėtų

Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos vertinimu, pinigai turi būti skiriami toms sritims, kur galima didžiausia grąža. Šių šalių vadovai teigia, kad reikia skatinti verslumą ir pažangą, o ne kamšyti skyles neturtingose šalyse. Tad jiems nė kiek neimponuoja tai, kad už ES lėšas Taline buvo renovuotas oro uosto keleivių terminalas, Latvija pasistatė Kuldigos viaduką, o Lietuva iš struktūrinių fondų gavo pinigų Nidos kopų apsaugai.

Tačiau naujųjų ES šalių interesas – būtent kuo greičiau sutvarkyti tas sritis, kurios be ES paramos dar ilgai liktų apleistos.

Pirmiausia jos siekia kuo daugiau paramos gauti infrastruktūrai ar žemės ūkiui. Štai Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija (vadinamasis Višegrado ketvertas) ketina pateikti bendrą poziciją dėl ES biudžeto. Šios keturios šalys laikosi nuomonės, kad būtina išlaikyti tą patį paramos lygį, koks buvo 2007–2013 m., didžiausią paramos dalį skiriant pačioms neturtingiausioms valstybėms.

Tiesa, Čekija, tikindama, kad negalima sumažinti paramos Rytų ir Vidurio Europos ūkininkams bei infrastruktūrai, aiškina, jog ir taip ūkininkai Rytų Europoje gauna kur kas mažesnes išmokas nei jų kolegos senosiose ES šalyse – taip yra dėl sudėtingos dotacijų teikimo sistemos. Tad Čekija ketina reikalauti suvienodinti šį “neteisingą” paramos teikimo mechanizmą.

Be to, Čekijos atstovai įsitikinę, esą jei pinigai panaudojami efektyviai, tai nesvarbu, į kurį sektorių jie investuojami – mokslą ar infrastruktūrą, nes bet kuriuo atveju tokios investicijos didina visos ES konkurencingumą ir prisideda prie gerovės.

Tuo tarpu Slovakija aiškina, kad būtent kaimo plėtra turi būti visos ES prioritetas, tad parama ūkininkams turėtų ne tik nemažėti, bet netgi augti. Esą Europos pranašumas prieš kitų žemynų rinkas – būtent žemės ūkio produkcija, ir šią sritį verta finansuoti maksimaliais pajėgumais.

Beje, naujųjų ES narių politikai pabrėžia, kad struktūrinių fondų lėšų paskirtis net ir Europos Komisijos dokumentuose įvardijama kaip priemonė spręsti ekonomines ir socialines problemas, tad neteisingas yra turtingesniųjų šalių požiūris, esą problemas reikia laikinai užmiršti, o lėšomis disponuoti tarsi spekuliantams, tikintis kuo daugiau išlošti lyg akcijų biržoje.

Manoma, kad remdamasis tokiais argumentais vadinamasis ES dešimtukas, tai yra ES naujokės, gana vieningai sieks išlaikyti ES paramos lygį, ypač kalbant apie žemės ūkį. Tačiau Paryžius ir Londonas tarpusavyje susitarė, kad nė kiek nemažins finansavimo savo šalių ūkininkams, tad jei kur ir teks nupjauti – tai ES 10 šalių ūkininkų sąskaita Rytų ir Vidurio Europoje.

Na, o atsakydamas į klausimą, ar dėl tų apkarpymų bent jau tarsis su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Didžiosios Britanijos premjeras D.Cameronas pareiškė gana iškalbingai: “Praleidžiu begales laiko klausydamasis kritikos dėl to, kad praleidžiu begales laiko tardamasis su Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais. Man tai nepriimtina.”

Taigi veikiausiai pokyčių ES biudžete bus, bet Rytų ir Vidurio Europos šalys juos diegiant tikrai negros pirmuoju smuiku, išskyrus nebent Vengriją, kuri ES pirmininkauja dabar, ir Lenkiją, kuri ES pirmininkaus antrąjį šių metų pusmetį.

Laukia pokyčiai?

Vengrija jau dabar stebina nemažai europiečių originaliais savo sumanymais. Pavyzdžiui, šios šalies politikai žavisi idėja apie bendrus ES mokesčius, nors tokią mintį palaiko vos kelios ES šalys.

"Veido" archyvas

Anksčiau dosniai šelpusios infrastruktūros projektus mažiau išsivysčiusiose ES šalyse, nuo 2014-ųjų senosios ES narės norėtų koncentruotis į pažangą ir inovacijas

Be to, manoma, kad Vengrija gali pritarti senųjų ES narių užmojams reikalauti iš atskirų šalių keisti savo mokesčių politiką. Pavyzdžiui, jei šalis taiko nedidelį pelno mokestį, kad galėtį pritraukti užsienio investicijų (tai ypač būdinga Rytų Europos regionui), ji gali būti paprašyta šį mokestį padidinti, siekiant mokesčių harmonizavimo. Tarkime, Prancūzijoje pelno mokestis yra 33,3 proc., Vokietijoje svyruoja nuo 30,2 iki 33,4 proc., o štai Lenkijoje ir Slovakijoje šis mokestis siekia 19 proc., Rumunijoje ir Vengrijoje 16 proc., Bulgarijoje 10 proc.

Be to, Vengrija iš esmės pritartų, kad ES biudžetas turėtų būti planuojamas ne 6, o 10 metų į priekį, tad pasisakytų už 2014–2024 m. biudžetą, kuris po penkerių metų, esant reikalui, būtų persvarstomas. Galiausiai šalis itin aktyviai palaiko inovatyvius finansavimo mechanizmus ir sulaukia labai daug palankumo iš Vokietijos. Pastaroji vietoj iki šiol veikusių struktūrinių fondų siūlo įvesti savotišką paramos paskolų mechanizmą ir vadinamuosius kintančius fondus, kurie veikiausiai užtikrintų sėkmingesnį lėšų panaudojimą.

Trisdešimčiai Lietuvos įmonių suteikta iš viso iki 2,259 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, turėsiančios skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių ir didinti pardavimą užsienio rinkose.

Tarp paramos gavėjų atsirado ir viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių Vilkyškių pieninė, kuri eksporto į Rytų ir kitas tikslines rinkas skatinimui iš viso gavo iki 252 tūkst. litų paramos, skelbia “Valstybės žinios”.

Tuo tarpu vienai didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių “Žemaitijos pienas” eksporto rinkų plėtrai, didinant įmonės prekės ženklo žinomumą skirta iki 68,8 tūkst. litų paramos.

Europarlamentaro, verslininko Viktoro Uspaskicho šeimos valdomam Kėdainių koncernui “Vikonda” priklausanti mėsos perdirbimo įmonė “Krekenavos agrofirma” gaus iki 139 tūkst. litų paramos bendrovės žinomumo didinimui užsienio rinkose.

Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama “KG Group” įmonių grupei priklausanti grūdų perdirbimo bendrovė “Kauno grūdai” eksporto plėtrai į naujas ir esamas rinkas galės panaudoti iki 73,1 tūkst. litų paramos.

Kauno apskrities tekstilės įmonė, besispecializuojanti drabužių iš natūralių verpalų ir audinių gamyboje “A.Grižo įmonė” veiklos plėtrai Vakarų ir Šiaurės vakarų Europoje gaus iš viso 226,6 tūkst. litų paramos.

Vaistažolių arbatas gaminanti “Švenčionių vaistažolės” gaus iki 104,2 tūkst. litų paramos pardavimų užsienio rinkose skatinimui. Trakų rajono baldų gamintojos “NS2″ produkcijos pristatymui užsienio rinkai plečiant pardavimus skirta 106,1 tūkst. litų paramos, o medienos apdirbimo įmonės “Jundos stalių gaminiai” naujų eksporto rinkų paieškai ir pardavimų didinimui – iki 144,1 tūkst. litų.

ES struktūrinių fondų parama skiriama pagal 2007-2013 metų ekonomikos augimo veiksmų programos Ūkio ministerijos administruojamą priemonę “Naujos galimybės”.

Europos Sąjunga (ES) parengė preliminarų planą, pagal kurį Bendrijos šalių sausumos pajėgos gali būti pasiųstos į Libijos režimo pajėgų apsiaustą Misratos miestą, siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos siuntų saugumą, jeigu to paprašytų Jungtinės Tautos (JT), pirmadienį pranešė ES pareigūnai.

27 šalių blokas šio mėnesio pradžioje nutarė galintis surengti tokią misiją JT prašymu, tačiau tarptautinė organizacija tokios pagalbos dar nesikreipė.

“Dabar 27 (šalys) vienbalsiai priėmė šių operacijų koncepciją”, – sakė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovas spaudai Michael Mannas (Maiklas Manas), pridūręs, jog dėl šių planų buvo susitarta praeitą ketvirtadienį.

“Tačiau tai nėra detalus veiksmų planas – tik dar vienas žingsnis, o mes bet kokias detales imtumės svarstyti tik tuo atveju ir tik tada, kai to paprašytų JT”, – pabrėžė jis.

C.Ashton balandžio 8 dieną išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui), sakydama, kad Europos Sąjunga pasiruošusi veikti, siekiant palengvinti Libijos vakarinio Misratos miesto gyventojų padėtį.

Manoma, kad jau septynias savaites režimo pajėgų atakuojamoje Misratoje žuvo šimtai taikių gyventojų, o iš šio miesto evakuoti žmonės pasakojo, kad padėtis ten sparčiai blogėja.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro vadovė Valerie Amos (Valeri Eimos) atsakydama C.Ashton nurodė, jog ji pirmiausiai linkusi išnagrinėti taikių priemonių galimybę, nes karinių pajėgų panaudojimas gali duoti priešingų rezultatų, sakė vienas ES pareigūnas.

Pirmadienį V.Amos pareiškė esanti nepaprastai susirūpinusi dėl padėties Misratoje.

“Niekas nesuvokia tenykščių įvykių gylio ir masto”, – sakė ji.

Bet kokioje ES misijoje tikriausiai dalyvautų šimtai karių, kuriems būtų pavesta apsaugoti tiesioginį humanitarinės pagalbos siuntų gabenimą į Libiją, ypač į Misratą.

Kariai taip pat galėtų padėti tiekti maistą, prieglobstį ir vykdyti kitas užduotis pabėgėlių stovyklose Tuniso ir Egipto pasienio srityse, kuriose prisiglaudė žmonės, pasitraukę nuo smurto Libijoje.

Planuojamos ES pajėgų misijos kariai nevykdytų kovinių užduočių, išskyrus humanitarinės misijos apsaugą. Tačiau analitikai sako, jog šis žingsnis būtų svarbus, nes šie kariai būtų pirmosios Vakarų šalių sausumo pajėgos, pasiųstos į Libiją, kurią dabartinė krizė yra apėmusi nuo vasario.

Kovo pabaigoje NATO perėmė vadovavimą oro patruliavimo Libijoje misijai, kurią pradėjo koalicija, vadovaujama Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Jeigu ES gautų JT sutikimą vykdyti sausumos pajėgų misiją, joje galėtų dalyvauti Vokietijos kariai. Vokietija yra viena iš šalių, kurios kariai šių metų pirmojoje pusėje dalyvauja vienoje iš dviejų Bendrijos “kovinių grupių”.

Šiose pajėgose taip pat dalyvauja Nyderlandų, Suomijos, Austrijos, Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Estijos ir Airijos kariai.

Vokietija priešinosi intervencijai į Libiją ir susilaikė per JT Saugumo Tarybos balsavimą, atvėrusį kelią dabartinei NATO misijai. Tačiau Berlynas nurodė, jog prisidėtų prie ES humanitarinės misijos.

Tuo tarpu Švedija, Suomija, Austrija ir Airija yra neutralios šalys, nepriklausančios NATO.

Vilniuje besilankantis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių politiką ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, teigia, jog Lietuva gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) paramos techninei pasienio įrangai.

Pasak jo, ES rengia veiksmų planą dėl bendrijos rytinių sienų apsaugos nuo kontrabandos.

“Ruošiama nauja finansinė perspektyva ir sieksime, kad šitas – techninės įrangos, ir apskritai informacijos technologijų plėtros – klausimas atsidurtų finansinės perspektyvos svarstymuose”, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Šemeta.

Pasak jo, planas yra iš kelių dalių, pavyzdžiui, ketinama siekti, kad ES šalių ir kaimynių akcizų dydžiai bent kiek supanašėtų. A.Šemetos teigimu, Lietuva jau yra gavusi ES paramos skenavimo įrangai įsigyti.

A.Šemeta teigė Lietuvos kovoje su kontrabanda matantis “ryžtą” ir geresnį veiksmų koordinavimą tarp institucijų, pastebėjo, jog praėjusių metų rezultatai daug geresni nei 2009-ųjų.

“Bet sakyti, kad pasiektas kažkoks tai proveržis šitoje srityje, dar yra per anksti”, – sakė Europos Komisijos narys.

Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą šiemet iš šešėlio “ištraukti” milijardą litų.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį paskelbė esantys “pasiruošę” blokuoti Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo gaunamas pajamas už parduodamą naftą ir dujas, sakoma Bendrijos pranešime.

“Europos Sąjunga pasiruošusi inicijuoti ir priimti tolesnes sankcijas, tarp jų priemones, užtikrinančias, kad pajamos iš naftos ir dujų nepasiektų Khadafi režimo”, – nurodoma pranešime.

Komunikate, kuris buvo paskelbtas per dvi dienas vyksiantį 27 ES šalių lyderių ir jų vyriausybių vadovų susitikimą, taip pat sakoma, kad Bendrijos šalys pasiūlys Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybai imtis panašių priemonių.

Apie šias priemones, turinčias blokuoti M.Kadhafi režimą pasiekiančių lėšų srautą, buvo paskelbta po ankstesnių sankcijų Libijos naftos sektoriui, taip pat draudimo į ES oro erdvę įskristi lėktuvams, kuriais, kaip manoma, skraidinami Tripolio samdiniai.

27 šalių Bendrija nurodė įšaldyti Libijos nacionalinės naftos korporacijos ir penkių jos antrinių bendrovių sąskaitas, taip pat ėmėsi priemonių prieš 14 kitų ūkio subjektų 25 M.Kadhafi aplinkos asmenis, sakė diplomatai.

Visoms Europos Sąjungos (ES) šalims bendros pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklės turėtų gerokai palengvinti verslininkų gyvenimą, ypač tų, kurie dirba keliose Europos šalyse, tvirtina taisykles parengęs už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta.

” Iš esmės siūlome įvesti bendras pelno apmokestinimo taisykles visoje Europoje. Jei įmonių grupė veikia keliose ES šalyse, ji turi prisitaikyti prie kiekvienos valstybės pelno mokesčio apskaičiavimo ypatumų. Norime, kad įmonės galėtų pasinaudoti vienu langeliu – skaičiuoti pelną pagal tas pačias taisykles, užpildyti ir pateikti vieną mokesčių deklaraciją vietoj 27″, – interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė A.Šemeta.

Anot jo, siūlomos taisyklės daugiausia naudos suteiktų bendrovės, kurios jau veikia keliose ES šalyse arba ketina plėstis į kitas valstybes, bet bijo naujų mokesčių labirintų – naujoji sistema mokesčių administravimo išlaidas sumažintų dviem trečdaliais.

A.Šemetos teigimu, jei vienos grupės bendrovės pelningai dirba Lietuvoje ir Estijoje, bet nuostolingai – Lenkijoje, būtų galėtų sudėti pelną ir atimti nuostolius. Mokesčiai būtų mokami tik nuo bendro pelno, pakaktų ir vienos pelno mokesčio deklaracijos.

Pasak eurokomisaro, siūlomos taisyklės būtų naudingos ne tik didelėms bendrovėms ir įmonių grupėms, bet ir smulkiesiems verslininkams, kurie dažnai net nesvarsto galimybių plėstis į kitas šalis dėl administracinių kliūčių.

“Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė verslui būtų ne privaloma, o pasirenkama. Tie verslininkai, kurie neplanuoja plėstis į kitas ES šalis ar kuriems nacionalinės taisyklės atrodo geresnės, galėtų toliau dirbti pagal galiojančią sistemą”, – sakė A.Šemeta.

Tuo tarpu suvienodinti pelno mokesčių tarifų, anot A.Šemetos neketinama – jie ir toliau bus kiekvienos šalies reikalas.

Pasipiktinę Europos parlamento nariai trečiadienį negailėjo kritikos susiskaldžiusiai ir silpnai Europos Sąjungai, kuri, anot jų, nesugeba vieningai imtis veiksmų prieš Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) ir kartoja praeities klaidas.

Europarlamentarams vienam paskui kitą smerkiant ES atsisakymą palaikyti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos siūlymą gauti Jungtinių Tautų (JT) pritarimą neskraidymo zonos virš Libijos paskelbimui, buvęs Belgijos premjeras kiek netikėtai pareiškė, kad “jį pykina” nuo tokių veiksmų.

“Mes galime pakeisti įvykių eigą Libijoje”, – pareiškė Liberalų grupei priklausantis Guy Verhofstadtas (Gi Ferhofstatas).

“Ten yra tūkstančiai didvyrių, – pridūrė jis.- Mes žinome, kas jie, bet Kadhafi taip pat žino. Jis žino jų pavardes, jų artimuosius. Jeigu jis užims Bengazį, ten vyks tikros žudynės, bus nauja Srebrenica, nauja Ruanda, naujas Darfūras”.

“Mane pykina nuo ES, – pareiškė jis, nurimus eilinei aplodismentų bangai. – Mes nieko nepasimokėme iš istorijos”.

“Kai Kadhafi sugrįš, ar mes, kaip paprastai, kalbėsime apie reikalus? Vėl ketiname užsimerkti? Ar įsegsime dar vieną juodą lapą į Europos istoriją?”, – klausė G.Verhofstadtas.

“Tikiuosi, kad Prancūzija, Britanija, JAV imsis veiksmų, bet tik ne ES!”, – sakė jis.

Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Libanui, Arabų Lygos vardu, pamėginus gauti paramą JT Saugumo Tarybos rezoliucijai dėl neskraidymo zonos virš Libijos paskelbimo, Europos Sąjungos narės Vokietija ir Italija pasisakė prieš karinių galių demonstravimą.

“Neturime jokio noro ir negalime dalyvauti pilietiniame kare Afrikos šiaurėje”, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle (Gvidas Vestervelė) kalbėdamas Berlyno parlamente.

“Mes nenorime žengti tuo keliu, kuris galų gale prives prie vokiečių karių dalyvavimo Libijos kare”, – sakė jis.

Net pacifistiški Žalieji peikė Europos Sąjungą, kad jos pareigūnai praėjusį penktadienį taip ir nesugebėjo susitarti dėl veiksmų ir pasitenkino tik bendromis frazėmis išreikštu pažadu ginti civilius “visais įmanomais būdais” ir “nagrinėti visus variantus”.

Vokietijos Žaliųjų europarlamentarė Rebecca Harms (Rebeka Harms) prikaišiojo ES lyderiams ir sakė, jog jie privalėjo pritarti neskraidymo zonos skelbimui.

“Nebūtų buvę jokio karo kurstymo, jei būtų taip pasielgta, – pažymėjo ji. – Mes atsisakome susitelkti teisingoje pusėje, teisingumo pusėje, ir arabų pasaulis neužmirš arba neatleis šio Europos silpnumo”.

Britų liberalas Edwardas McMillanas-Scottas (Edvardas Makmilanas Skotas) pareiškė, kad ES “impotencija” prisidėjo prie mūsų kaimynystėje žmogaus sukeltos nelaimės, kuri verčia “pabėgėlius plūsti į Egiptą”.

Tuo tarpu Europos Komisijos vadovas Jose-Manuel Barroso (Žozė Manuelis Barozu) tvirtino, jog dėl neveiklumo kaltos 27 ES narės.

“Negalima pasiekti bendro ES požiūrio, kai paskiros valstybės neturi bendros nuomonės”, – sakė jis Europos parlamentarams.

Tačiau naujasis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) savo tinklaraštyje sakė, kad “tik grasinant jėga galima sustabdyti Kadhafi” ir pridūrė, jog kelios arabų valstybės pasirengusios prisidėti prie karinės intervencijos, kurią rengtų Vakarai.

“Mūsų nesenoje istorijoje dažnai būdavo, kad demokratijų silpnumas suteikdavo diktatoriams galimybę veikti laisvai. Dar ne per vėlu sulaužyti šią taisyklę”, – pridūrė jis.

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Rompėjus) sakė parlamentui, kad Bendrija tęsia “tarptautinės paramos, sustabdysiančios Libijos lyderius, parengimą”.

Rusija negali sutrukdyti Europos Sąjungai (ES) įgyvendinti plano, numatančio infrastruktūrą atskirti nuo energetikos išteklių pardavėjų, agentūrai BNS sakė Globalizacijos problemų instituto vadovas Michailas Deliaginas.

“Infrastruktūros atskyrimu nuo energetikos išteklių tiekėjų, kaip ir visa energetikos rinkos liberalizavimo politika siekiama užtikrinti vartotojų interesus tiekėjų nenaudai. Dėl šių, ir dėl panašaus pobūdžio klausimų, ES paprasčiausiai negali eiti į dialogą, nes dėl didelių skirtumų tarp jos narių kiekvienas sprendimas – tai įvairaus lygio kompromisų rezultatas, kurį vėliau pernelyg sunku keisti”, – paaiškino jis.

“Svarbu suprasti, kad Rusiją valdančios grupuotės aktyvai, įskaitant jų žmonų ir vaikų, didžia dalimi jau išvežti į ES teritoriją, ir rimtas konfliktas su Europos Sąjunga šioje srityje paprasčiausiai neįmanomas”, – pažymėjo M.Deliaginas.

“Suprantama, tiesioginis konfiskavimas sulauktų atkirčio, tačiau šiandien vienintelis būdas normalizuoti santykius su ES energetikos srityje – tai pamažu liautis ją aprūpinti ir persiorientuoti į Kinijos rinką. Nepaisant viso legenda tapusio kinų derybininkų tvirtumo, jie vis dėlto atsakingiau žiūri į savo veiksmus negu Europos biurokratai, tačiau tokiam manevrui reikia turėti valstybę, kuri orientuota į savo šalies interesus”, – sakė jis.

“Rusijos valstybė kol kas – tai pirmiausia korumpuotų asmenų asmeninio praturėjimo instrumentas. Šalies interesai nerealizuojami. Valstybės sveikimo požymiai gali pasireikšti tik po 2012 metų, kai įvyks sistemos krizės, kuri neišvengiama, nes tokio pobūdžio motyvacija, tiesiai sakant, nesuderinama su gyvenimu”, – pareiškė M.Deliaginas.

M.Deliaginas dirbo prezidento Boriso Jelcino ekspertų grupėje, buvo tuometinio ministro pirmininko Michailo Kasjanovo ir vicepremjero Boriso Nemcovo patarėjas.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai antradienį susitarė dėl šešių naujų įstatymų, kuriais siekiama sugriežtinti biudžeto discipliną ir bausti per daug išlaidaujančias vyriausybes.

Ministrai užbaigė kelis mėnesius trukusias derybas dėl naujų biudžeto taisyklių, apimančių finansines sankcijas valstybėms, kurios pakartotinai pažeis Stabilumo ir augimo paktą.

Pasak ministrų, “esantys ES instrumentai nepadėjo sumažinti valstybių skolų ir makroekonomikos disbalanso”.

Naujos finansinės sankcijos bus taikomos 17 euro zonos šalių, sakoma pranešime, o sumokėtos baudos pateks į ES finansinės paramos fondą.

Šiais įstatymais siekiama išvengti skolų krizės, kuri privertė euro zonos nares Graikiją ir Airiją kreiptis tarptautinės pagalbos, pasikartojimo.

Sankcijos bus taikomos ne tik toms šalims, kurių biudžeto deficitas viršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet ir toms, kurių valstybės skola perkops 60 proc. BVP kartelę.

Taisyklių nesilaikanti šalis gaus Europos Komisijos įspėjimą, o jei situacija nepasikeis, bus skiriamas 0,2 proc. BVP dydžio užstatas, kurį šalis turės pervesti į Komisijos sąskaitą.

Jei šalis nesumažins deficito vadovaujantis ES finansų ministrų rekomendacijomis, užstatas taps bauda.

Ministrai susitarė, jog valstybės skolai viršijus 60 proc. BVP, ją bus reikalaujama sumažinti per trejus metus. Nesilaikant šio reikalavimo, šaliai taip pat teks sumokėti 0,2 proc. BVP užstatą.

Tačiau buvo nuspręsta, jog skaičiuojant deficito perteklių bus atsižvelgiama ne tik į skaičius, bet ir į tokius veiksnius kaip privataus sektoriaus skola ir su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos.

Rusijai nerimą kelia ne Ukrainos siekiai integruotis į Europos Sąjungą, bet Vakarų bandymai šį procesą pasukti antirusiška kryptimi, pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

“Iš tiesų, Ukrainos integracija į Europos struktūras mums Rusijoje nerimo nekelia, nerimą kelia dalykas, kad tai sąmoningai pateikiama kaip geopolitinis, ekonominis, kultūrinis ir kitoks atotrūkis nuo Rusijos. Tokia privaloma ir neišvengiama patekimo į Europos šeimą sąlyga”, – penktadienį Lvove, kalbėdamas tarptautinėje konferencijoje “Europos Sąjunga-Rusija-Ukraina: ieškant naujų modalumų”, sakė K.Kosačiovas.

“Būdamas atsakingu Rusijos politiku noriu pareikšti: tokiam požiūriui mes ryžtingai priešinsimės. Ne todėl, kad mums gaila prarasti Ukrainą, o todėl, kad tai atviras melas. Ir tie, kurie tą tezę perša Ukrainai, Rusijai ir Europos bendrijai, patys puikiai žino, kad Ukraina ne tik nepasmerkta rinktis tarp tų dviejų variantų, o gali gauti naudos iš abiejų, paisydama savo pačios interesų, o ne tų, kurie norėtų Ukrainą paversti antirusišku projektu, o ne suverenia valstybe, kuri turi teisę naudotis savo geografine padėtimi”, – pažymėjo rusų deputatas.

Pasak jo, problema slypi tame, kad Ukrainai peršamas toks pasirinkimas, kuris gali šalį susprogdinti iš vidaus, nekreipiant dėmesio į istorines šalies ypatybes.

“Žinoma, Ukraina – Europos valstybė verta vietos Europos šeimoje. Tačiau, mūsų požiūriu, Ukrainai reikia siūlyti ypatingas sąlygas – ji ne Estija ir ne Čekija, ne Lenkija – ir tie klausimai Ukrainai iškyla visai kitoje plotmėje”, – pažymėjo jis.

Pasak K.Kosačiovo, ukrainiečiai “kiekvieną kartą būdavo verčiami rinktis, kaip nedarniose šeimose; ką labiau myli, mamą ar tėtį”.

“Logika – arba už mus, arba už juos – būtent tokias formuluotes tada skelbė anuometinė Europos komisarė Benita Ferrero-Waldner (Benita Ferero Valdner) per trijų ratų rinkimus, ragindama ukrainiečius apsispręsti su kuo jie – su Europa ar su Maskva. Tokio pobūdžio tezės sąmoningai įmetamos į Ukrainos, Rusijos ir Europos politinį kontekstą tų, kurie laiko Ukrainą tam tikru paskutinio šaltojo karo mūšio lauku. Beje, to lauko ir jame gyvenančių žmonių interesai lieka antriniai”, – pažymėjo Rusijos politikas.

K.Kosačiovas pastebėjo, kad, vadovaujantis šia logika, Rusijai priskiriamos “tam tikros imperinės ambicijos – bet kuria kaina išlaikyti Ukrainą, o jeigu pavyks, atkurti vieningą valstybę – ir būtent su tuo baubu ukrainiečių valdančiajai klasei ir siūloma kovoti pirmiausia”.

Parlamentaras nurodė, kad taikant tą pačią logiką Rusijos noras išsaugoti esamus ryšius, tuo labiau juos plėtoti ir padaryti tvirtesniais, laikomas “sąmoningu siekiu sukliudyti Ukrainos europinei integracijai”.

K.Kosačiovo nuomone, Ukrainos, Rusijos ir ES santykiuose reikia strateginio mąstymo, kuris galėtų tapti pagrindu naujiems modalumams šių šalių santykiuose.

“Pavyzdžiui, Ukraina ir Rusija gali ir privalo taptu vieninga tranzitine erdve tarp Europos ir Kinijos, tarp Europos ir Azijos rinkų”, – pridūrė Valstybės dūmos komiteto pirmininkas.

K.Kosačiovas taip pat mano, kad Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas yra vienas svarbiausių europinės integracijos išteklių XXI amžiuje.

“Visai neseniai, po Smolensko tragedijos, įvyko stichiškas Rusijos ir Lenkijos tautų suartėjimas. Aš visada maniau, kad Rusijos ir Lenkijos santykių normalizavimas taps esminiu veiksniu Europos suvienijimui tęsti. Ukrainos klausimas čia yra ne mažiau, o net labiau lemiamas”, – pabrėžė K.Kosačiovas.

“Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos suartėjimas yra vienas svarbiausių europinės integracijos išteklių XXI amžiuje, – tęsė jis. – Dabar mes turime unikalią galimybę suteikti šiam projektui praktinius kontūrus, pašalinę iš jo ideologinius ir politinius “šaltojo karo” ir sovietinio laikotarpio sluoksnius”, – nurodė Rusijos parlamentaras.