Lietuvoje yra didžiausia dalis išsilavinusių moterų lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, skelbia Statistikos departamentas.

Eurostato duomenimis, užpernai vidurinį ir aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą turėjo 92,3 proc. 25-64 metų amžiaus Lietuvos moterų. Tai yra aukščiausias rodiklis ES.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1 mln. 739 tūkst. moterų, arba 234 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,6 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 116 moterų.

Užpernai vidutinis moterų amžius buvo 41,8 metų, o vyrų – 36,7 metų.

2009-aisiais vidutinis pirmą kartą ištekėjusių moterų amžius Lietuvoje buvo 26,2 metų, pirmą kartą gimdančių – 25,5 metų. Vidutiniškai moteris pagimdo 1,55 vaiko. Beveik kas trečias kūdikis gimsta santuokos neįregistravusiems tėvams.

Lietuvoje moterys gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau nei vyrai. 2009 metais moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 78,6, vyrų – 67,5 metų.

2010-2011 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 proc. visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (74 proc.) moterys sudaro Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje.

Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos – 90 proc. jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra – 86, humanitariniai mokslai – 77, žurnalistika – 76, pedagogika – 75 procentai.

2010 metais aukštąjį išsilavinimą įgijo 21,8 tūkst. moterų, arba 65 proc. visų absolventų.

Užpernai moterys sudarė 69 proc. baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 216 moterų (58 procentai).

Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinio tyrimo duomenimis, 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 4,2 tūkst. daktaro mokslo laipsnį turinčių moterų ir 5,4 tūkst. vyrų.

Kaip rodo Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenys, pernai 15-64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis buvo 58,7 proc., vyrų – 56,8 procento.

2010 metais darbo neturėjo 118,8 tūkst. moterų ir 172,4 tūkst. vyrų. Moterų nedarbo lygis buvo 14,4 proc. ir per metus išaugo 4 procentiniais punktais, vyrų – 21,2 proc. ir per metus išaugo 4,2 procentinio punkto.

2010 metais moterys sudarė 40,6 proc. visų vadovų – teisės aktų leidėjų, vyresniųjų valstybės pareigūnų, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų vadovų.

2009 metais šalies ūkio pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą, privalomąjį socialinį draudimą, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis sudarė 15,3 procento. Moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis užpernai sudarė 11,38 lito, vyrų – 13,43 lito.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis privačiajame sektoriuje buvo žymiai didesnis negu valstybės sektoriuje ir 2009 metais sudarė 20,5 procento, valstybės sektoriuje – 13,1 procento.

Ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 1969 litus, valstybės sektoriuje – 2107, o privačiajame sektoriuje – 1829 litus.

Moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2010 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, padidėjo.

Lietuva turėtų pasiekti išsikeltus tikslus dėl euro įvedimo 2014 metais, ketvirtadienį Vilniuje pareiškė Eurogrupei vadovaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeras (Žanas Klodas Junkeras).

“Esu įsitikinęs, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti tikslus, kuriuos Lietuva sau išsikėlė”, – per spaudos konferenciją sakė J.C.Junckeras.

Jis pabrėžė, kad sprendimas bus priimtas įvertinus, ar Lietuva atitinka kriterijus, bet pridūrė, kad šalis eina teisingu keliu. J.C.Junckero įsitikinimu, skolos krizė euro zonoje neturėtų pakeisti Lietuvos siekio turėti bendrą Europos valiutą.

Lietuvos Vyriausybė yra iškėlusi tikslą eurą įsivesti 2014 metais. Šią datą per bendrą spaudos konferenciją ketvirtadienį pakartojo premjeras Andrius Kubilius.

“Per pastaruosius dvejus metus turėjome įveikti didelius iššūkius, kad matytume labai aiškią perspektyvą 2012 metais turėti biudžeto deficitą mažesnį negu 3 procentai, kad 2014 metais galėtume prisidėti prie euro zonos”, – kalbėjo Lietuvos premjeras.

Ekspertai sako, kad Lietuva turės labai pasistengti, jog atitiktų vadinamuosius Mastrichto kriterijus eurui įvesti dėl biudžeto deficito ir infliacijos.

Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties pasirašymas būtų svarbus laimėjimas, nes atvertų plačią ES rinką Ukrainos prekėms, standartizuotų prekybą ir investicijas.

Tai Kijeve vykstančiame kasmetiniame tarptautiniame forume “Europa ir Ukraina” pareiškė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Anot jo, Ukrainai reikia stiprių ekonominių ir politinių ryšių su Rusija, ES ir kitomis kaimynėmis. Kartu ukrainiečiai turėtų patvirtinti savo rimtus ketinimus vystyti partnerystę, laikytis europietiškų vertybių.

“Šiandienos globalizacijos pasaulyje ekonominis bendradarbiavimas visomis kryptimis yra ypač svarbus. Todėl Ukrainai būtina plėtoti prekybą su Rusija ir ES bei užsitikrinti energetinį saugumą”, – sakė viceministras.

Anot jo, ES galėtų ir turėtų padėti Ukrainai modernizuoti dujų tranzito sistemą.

E.Ignatavičius taip pat kalbėjo apie regioninį bendradarbiavimą transporto ir kitose srityse, Ukrainos dalyvavimą ES Rytų partnerystės programoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.

Kaime galėtų kurtis jaukios parduotuvėlės, jos prekiautų vietoje spaustais sūriais, kepta duona ar rūkytais skilandžiais – tam atriekta Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kaimo žmonės gūžčioja pečiais – pirmąsyk girdi apie tokią galimybę.

Nors galimybė pasinaudoti parama kaimo parduotuvėms įteisinta dar pernai, bet per pirmąjį kvietimą pateiktos vos dvi prekybininkų paraiškos, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius teisinasi, kad pernai sutrukdė skuba – paraiškos buvo priimamos tik mėnesį ir žmonėms neužteko laiko, kad jie susiskaičiuotų ir įvertintų, ar parama apsimoka.

Šiemet paraiškas ketinama priimti nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Paramai, jei nesukliudys teismai, bus skirta 40 mln. litų.

Kol kas taisyklės skelbia, kad paramos parduotuvės statybai ar atnaujinimui galima prašyti vietovėse, kuriose gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Remiama specializuota mažmeninė prekyba vaisiais, uogomis, daržovėmis, mėsa ir mėsos produktais, duona, bandelėmis ir pan., jei pareiškėjas pats užsiima gamyba, pardavinės savo arba kelių Lietuvos gamintojų produkciją.

M.Kuklierius teigia suprantantis, kad be alkoholio ir cigarečių kaimo parduotuvei išsilaikyti būtų sunku. Tad alkoholiu ir tabaku prekiauti bus galima, tik parama bus menkesnė.

|Nors, pasak jo, ES pinigai galėtų kiek pagražinti neretai apgailėtiną parduotuvių vaizdą provincijoje, vis tik prognozuojama, kad daugiausia paramos sieks ūkininkų turgeliuose prekiaujantys žemdirbiai.

Savo teises į ES paramos pinigus teismuose siekia apginti daugiau nei 70 asmenų, ketinusių statyti vėjo, vandens ar saulės jėgaines. Jei sprendimai jiems bus palankūs – paramos pinigai atiteks energetikai, o ne prekybai.

+370 5 2396414

Svarbiausia pamoka Baltarusijai iš neramumų arabų pasaulyje yra tai, kad reikia eiti savo keliu, šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Pastaruoju laiku daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyksta masinės protesto akcijos. Tunise ir Egipte dėl jų krito valdantieji režimai. Šiuo metu neramumai tebevyksta Jemene ir Bahreine. Prieš vyriausybę nukreiptos protesto akcijos taip pat nusirito per Alžyrą, Iraką ir Jordaniją.

“Pamoka mums – nieko negalima tikėti, niekuo negalima pasikliauti. Tik savo jėgomis”, – žurnalistams sakė A.Lukašenka, kuris gruodžio mėnesį po ginčijamų rinkimų, kurių nepripažino Vakarai, buvo perrinktas ketvirtai kadencijai.

Pasak jo, stipriųjų bijomasi ir jų nemėgstama, todėl Baltarusija “buvo daužoma, dabar daužoma ir bus daužoma”.

Baltarusijos lyderis mano, kad nuo situacijos arabų pasaulyje “bus karšta visiems” ir pirmiausia visai Europos Sąjungai (ES) ir JAV.

“Mes dar matysime, kai nuo šios tunisizacijos ir kairizacijos pasaulis krūptels dar ne kartą”, – pridūrė A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi.

Jo nuomone, ES ir JAV paliko likimo valiai šių šalių lyderius tuo tarpu jeigu Bendrija ir Amerika būtų stojusios prieš islamizaciją, gaisrą šiose šalyse būtų buvę galima užgesinti. Šiandien jau aiškiai matyti, kas ateis į valdžią šiose šalyse, mano A.Lukašenka.

“Kai ten (Tunise, Egipte) prasidėjo neramumai, jie paliko savo prezidentus – ir pradėjo reikalauti demokratijos… Štai koks jų sąžiningumas ir padorumas”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

Vilniuje viešintis Islandijos užsienio reikalų ministras Ossuras Skarphedinssonas (Esuras Skarpjedinsonas) teigia, jog žvejybos klausimų sprendimas nulems, ar ši šalis taps Europos Sąjungos (ES) nare.

“Žvejybos plotai nulems sutartį su ES. Mano nuomone, tai visiškai priklausys nuo žvejybos klausimų sprendimo”, – penktadienį Vilniuje žurnalistams sakė O.Skarphedinssonas, paklaustas, ar Islandija vis dar nori tapti ES nare.

“Aš esu buvęs žvejys, aš žvejybos vietų biologas ir užsienio reikalų ministras. Mes esame žvejų tauta. Tai yra pirmasis atvejis, kai tauta, turinti didžiausius interesus žvejybos plotuose, derasi su ES. Todėl mums reikia supratimo, lankstumo ir išradingumo, kurį ES tiek daug kartų yra parodžiusi spręsdama specifines mūsų problemas”, – kalbėjo ministras.

Jis pripažino, kad neseniai islandų palaikymas narystės ES atžvilgiu buvo kiek smukęs, tačiau pažymėjo, jog pastaruoju metu parama stojimui į Europos klubą vėl išaugo.

“Naujausios apklausos rodo, jog 65 proc. islandų nori, kad Vyriausybė tęstų derybas ir parvežtų sutartį. Todėl aš optimistas”, – kalbėjo O.Skarphedinssonas.

Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto apyvartos.

Britų ir olandų vyriausybės nori, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko “Icesave” sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.

320 tūkst. gyventojų turinti sala pateikė prašymą priimti į Bendriją 2009 metais po šalį sukrėtusios bankų sistemos griūties.

2010 metų birželį Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas dėl Islandijos narystės ES.

Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) neatvėrė kelio į greitas ir gilias reformas, sakoma Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pareiškime.

“Egipto žmonių reikalavimai ir viltys turės būti patenkinti. Tai jiems spręsti, ar atitinka prezidento Hosni Mubarako paskelbti žingsniai jų lūkesčius ir siekius”, – pabrėžė ES diplomatijos vadovė.

C.Ashton sakė, jog Bendrija atidžiai stebės, kaip reaguos Egipto žmonės artimiausiomis valandomis ir dienomis, ir ES vardu sveikino “drąsą žmonių, kurie taikiai ir oriai tęsia savo kovą už demokratinius pokyčius”.

Briuselyje išplatintame ES diplomatijos vadovės pareiškime pabrėžiama, jog smurtas neleistinas, taip pat prašoma gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves.

C.Ashton paragino valdžią ir armiją ginti taikius demonstrantus ir laikytis santūriai.

“Tvarkinga ir negrįžtama pereiga prie demokratijos ir laisvų bei sąžiningų rinkimų – bendras ES ir Egipto žmonių tikslas “, – pabrėžė ES išorės politikos vadovė.

Jos nuomone, Egipto ateitis yra jo žmonių rankose, ir Europos Sąjunga pasirengusi jiems padėti.

C.Ashton taip pat dar kartą patvirtino, kad ketina artimiausiu laiku aplankyti Egiptą.

Dideliems kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektams, tarptautinių oro uostų ir Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrai, gatvių ir kelių rekonstrukcijai bei ekologiško viešojo transporto plėtrai savivaldybėse šiemet numatoma panaudoti 841 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

Anot susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, daugiausia ES paramos lėšų – 416,4 mln. litų – bus skirta valstybinės reikšmės keliams gerinti. Šiemet bus pradėtas tiesti Vilniaus išorinis pietinis aplinkkelis, tęsiama Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija, Jakų žiedinėje sankryžoje ties Klaipėda statomos estakados Kauno-Palangos ir Palangos-Kauno kryptimis. Be to, planuojama toliau rekonstruoti europines magistrales Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Lyda, Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga, Vilnius-Prienai-Marijampolė. Prasidės Kairių ir Priekulės aplinkkelių tiesimo darbai.

Geležinkelių infrastruktūros projektams planuojama panaudoti 176,3 mln. litų ES paramos: bus modernizuojamos geležinkelių linijos Klaipėda-Pagėgiai, Mažeikiai-valstybės siena, plečiama Klaipėdos geležinkelio mazgas, tiesiami antrieji geležinkelių keliai Vilniaus aplinkkelio ruožuose Pušynas-Paneriai ir Kyviškės-Valčiūnai bei ruože Kūlupėnai-Kretinga. Be to, papildomai naudojant TEN-T fondo lėšas, bus toliau įgyvendinamas projektas “Rail Baltica”.

Klaipėdos uoste numatoma investuoti 60,7 mln. litų ES paramos lėšų – bus tęsiami pernai pradėti privažiavimo kelių ir geležinkelių plėtros darbai bei pradedami šeši nauji projektai – keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros įrengimas, uosto įplaukos kanalo gilinimas ir platinimas, privažiavimo kelių į krovinių terminalus rekonstrukcija, mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba ir akvatorijos gilinimas.

Tarptautiniuose oro uostuose Vilniuje ir Palangoje bus rekonstruojami peronai, lėktuvų riedėjimo takai, iš viso panaudojant beveik 32 mln.litų paramos.

Savivaldos projektams šiemet planuojama skirti 80,4 mln. litų – visos šalies savivaldybės galės tęsti suplanuotus gatvių ir vietinės reikšmės kelių rekonstrukcijos darbus. Numatoma, kad penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės iki metų pabaigos atliks viešuosius pirkimus ir pasirašys sutartis ekologiško transporto plėtros projektams įgyvendinti.

Be to, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų pradėti Vilniaus vakarinio aplinkkelio antrąjį etapą, kuriam šiemet numatoma panaudoti 13,4 mln. litų ES paramos.

Pernai Susisiekimo ministerijos koordinuojamiems ES paramos projektams buvo išmokėta 863,7 mln. litų ES struktūrinės paramos.

Lietuvai “spaudžiant į kampą” Rusijos gamtinių dujų monopolininką “Gazprom”, energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad derybos dėl dujų kainų Lietuvai gali būti tik trišalės – tarp Rusijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.

“Susitikimas turi būti lygiaverčiais pagrindais. Negali būti dvišalis (Rusija ir Lietuva – BNS), tik trišalis”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė A.Sekmokas.

Jis patvirtino, kas vyksta derybos su Rusija dėl susitikimo su tos šalies energetikos ministru.

“Vyksta derybos dėl susitikimo su Rusijos energetikos ministru. Rusijos ambasadoriui pasakiau, kad esu pasiruošęs susitikti. Dabar kalbame apie formatą, koks tas susitikimas turėtų būti. Darbo grupės turi susitarti dėl susitikimo vietos, laiko, kas dalyvaus – Rusija ir Lietuva, ar Rusija, Lietuva ir Europos Sąjunga”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Ministro tvirtinimu, toks susitikimas turėtų įvykti per artimiausią pusmetį: “Tuos klausimus turime išspręsti iki ateinančio šildymo sezono”.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad derybos su Rusija yra pavėluotos: “Jūs net su Valentukevičiumi (“Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius – BNS) nesėdote prie bendro stalo”.

“Tvarkietis” Julius Veselka tvirtino prognozuojąs, kad klausimas dėl dujų dabar jau gali būti išspręstas tik “politiniame lygyje”: “Į Maskvą ruošiamas prezidentės vizitas. Ji nuvažiuos ir viską susitars – nušluostys visiems nosis”.

Lietuvos Vyriausybė, pagal ES reikalavimus ketinanti atskirti magistralinius ir skirstomuosius dujotiekius, antradienį pareikalavo, kad atsistatydintų trys bendrovės “Lietuvos dujos” vadovai, įskaitant “Gazprom” atstovus valdyboje Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą.

A.Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininkės bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo “Gazprom” filialu. “Lietuvos dujų” vadovybė, anot ministro, nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos, todėl turi atsistatydinti įmonės vadovas V.Valentukevičius.

“Lietuvos dujoms” nepaklusus, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos tyrimo.

Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą – savo žinion ji ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius. A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą.

Lietuvai priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.

Europos Sąjungos (ES) vizų sankcijos Baltarusijos pareigūnams neturės kokių nors rimtų padarinių vidaus politinės situacijos raidai Baltarusijoje, mano šios šalies politikai.

“Manau, kad vizų sankcijos paveiks Baltarusijos valdžios politiką laba silpnai. Tai daugiau moralinis poveikis, nei koks nors realus, dalykiškas spaudimas”, – pareiškė agentūrai “Interfax” Jungtinės piliečių partijos garbės pirmininkas Stanislavas Bogdankevičius.

Jo nuomone, priimtą Briuselyje sprendimą reikia vertinti taip, kad “baltarusiai turi spręsti savo problemas patys”.

“Tikriausiai neteisinga, kai mes kreipiamės į Vakarus ar į Rytus, prašydami išspręsti mūsų problemas. Liaudis pati turi spręsti savo problemas, ir kažkuria prasme jie (ES) teisūs”, – sakė S.Bogdankevičius.

Jis mano, kad “visa demokratinė opozicija turi susivienyti pagal kokias nors griežtas taisykles, iškelti bendrą lyderį, sudaryti bendrą politinę tarybą ir dirbti, siekdama vieno tikslo – atkurti demokratiją šalyje”.

“Kol kas mes to padaryti negalime, ir apeliuojame į Rytus ir Vakarus, kad jie mums tai padarytų”, – pridūrė politikas.

Savo ruožtu Baltarusijos kairiųjų partijos “Teisingas pasaulis” pirmininkas Sergejus Kaliakinas pavadino ES sprendimą “pačios Europos Sąjungos, kuri pati nusprendžia, ką jai daryti, esant šiai situacijai, reikalu”.

“Lankydamiesi Europos Parlamente mes nesakėme, kokios sankcijos turi būti. Mes norėtume, kad ES pareikalautų paleisti areštuotuosius ir surengti nepriklausomą tyrimą to, kas vyko gruodžio 19 dieną, kad būtų išaiškinta tiesa ir kaltininkai patraukti atsakomybėn”, – sakė S.Kaliakinas interviu agentūrai “Interfax”.

“Kai dėl metodų, kuriuos pasirenka Europos Sąjunga spaudimui daryti, tai – ES reikalas. Vadinasi, jie mano, kad šių priemonių (vizų sankcijų) pakanka, arba tiek jie sugebėjo suderinti Europos Sąjungoje”, – sakė politikas.

Pasak jo, “matyt, tai sprendimas, kuris galėjo būti priimtas šiuo metu”.

Kalbėdamas apie vizų sankcijas Baltarusijos pareigūnams S.Kaliakinas pareiškė, kad “žmogui, kuris negali nuvykti į ES šalis, tai gali būti svarbu”.

“Manau, kiekvienam žmogui bent jau nemalonu būti tokiame sąraše, kai tau apribojamos teisės, ten (Europos Sąjungoje) tu laikomas nepageidaujamu asmeniu”, – sakė S.Kaliakinas.

“Kiek tai bus veiksminga, parodys laikas”, – pridūrė jis.

“Manau, kad rimtų padarinių Baltarusijos respublikai šios vizų sankcijos neturės”, – savo ruožtu pareiškė agentūrai “Interfax” Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.

Pasak jo, “žinoma, politikams tai nemalonu, bet rimtų padarinių čia nebus”.

“Bet pats faktas, kad URM vadovas Sergejus Martynovas ir pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška nepatenka į sąrašą, rodo daug ką. Semaška – tai ekonomika, energetikos ištekliai, pinigai”, – sakė S.Gaidukevičius, paaiškindamas, kad Baltarusija parduoda ir per ją gabenama tranzitu daug energetikos išteklių, naftos produktų.

LDP lyderis mano, kad “nutraukti visa tai neįmanoma, neįmanoma sustabdyti ekonominių santykių ir bendradarbiavimo”.

“Ekonominė dalis tokia stipri, kad kolegos Europoje nesiryžo nutraukti šių santykių”, – pažymėjo jis.

S.Gaidukevičius mano, kad ES sprendimas buvo “visiškai prognozuojamas ir visiškai adekvatus”.

“Mums dabar svarbu padaryti viską, kas įmanoma, kad nebūtų blogiau. Visi šio proceso dalyviai – Vakarai, Rusija, Baltarusija – turi padėti didelį tašką ir spręsti konkrečius klausimus”, – pareiškė LDP lyderis.

Pasak jo, “norėtųsi, kad nuo sausio 31 dienos – nuo nulinio taško – būtų pasiekta pažangos dialoge”.

“Kito kelio viena ir kita šalis neturi”, – įsitikinęs S.Gaidukevičius.

Pirmadienį, sausio 31 dieną, ES užsienio reikalų ministrų taryba priėmė sprendimą uždrausti įvažiuoti į Bendriją 158 Baltarusijos pareigūnams, tarp jų prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Taip pat bus įšaldyti jų aktyvai Sąjungos šalyse, jeigu jų yra.

Sąraše nėra Baltarusijos užsienio reikalų ministro S.Martynovo ir pirmojo vicepremjero V.Semaškos. Taip Briuselis nori palaikyti oficialius diplomatinius ryšius su Minsku ir mėgina vesti su juo dialogą, paaiškino užkulisiuose žurnalistams ES diplomatai.

ES diplomatai svarstė ir gilesnių ekonomikos sankcijų Baltarusijai galimybę, bet jų neįvedė. Nebuvo pritarta Švedijos ir Lenkijos siūlymui įšaldyti bendradarbiavimą su 27 šalių bloku.

Lietuva ir Europos Komisija aktyviai bendradarbiaus įgyvendinant energetikos pertvarką Lietuvoje – tai šiandien Briuselyje susitikę sutarė Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Europos Komisijos energetikos komisaras Giunteris Oettingeris.

Lietuvos Premjeras padėkojo už komisaro dėmesį ir paramą Lietuvos energetikos pertvarkai, kurios Lietuva ėmėsi įgyvendindama ES energetikos direktyvos trečiąjį paketą. Tuo siekiama sukurti energetikos sektoriuje diversifikuotą tiekimą, konkurenciją ir rinką. Direktyvai įgyvendinti dujų sektoriuje Lietuva pasirinko EK rekomenduojamą vadinamąjį nuosavybės atskyrimo modelį, pagal kurį dujas tiekianti bendrovė negali valdyti dujų perdavimo sistemos.

Aptardami pasiruošimą Europos Vadovų Tarybai (EVT) vasario 3-4 d., kur viena pagrindinių temų bus energetika, A. Kubilius ir G. Oettingeris kalbėjo, kad EVT bus patvirtinti ambicingi planai energetinio saugumo srityje.

EVT pateiktose EK išvadose yra nuostata, jog iki 2015 m. Europos Sąjungoje neturi likti vadinamųjų energetinių salų. Tai reiškia, jog iki to laiko Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių elektros sistemos turi būti sinchroniškai sujungtos su Europos Sąjungos elektros sistema, o dujų sektoriuje Lietuvoje turi būti pastatytas suskystintų dujų terminalas arba tiekimo įvairovę užtikrinantis dujotekis su Lenkija.

A. Kubilius taip pat informavo G. Oettingerį apie naujos Ignalinos branduolinės jėgainės projekto eigą ir labai teigiamai įvertino komisaro teikiamą paramą šiai statybai, kurią EK laiko svarbiausiu energetiniu ES projektu regione.

Šiandien anksčiau A. Kubilius susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy. Su juo buvo aptartas pasiruošimas EVT, ES finansinė situacija, biudžetas bei kita finansinė perspektyva. H. Van Rompuy patvirtino, kad atvyks į Lietuvą vizito vasario 18 d.

Šiaurės Europos regionas turėtų imtis lyderystės, skatindamas Europos Sąjungą (ES) anksčiau imtis iniciatyvos krizių akivaizdoje, pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, susitikęs su Didžiosios Britanijos, Baltijos ir Šiaurės šalių premjerais.

Trečiadienio vakarą Londone susitikę devynių vyriausybių vadovai pasidalijo patirtimi dėl taupymo priemonių, aptarė padėtį euro zonoje ir saugumo politikos klausimus.

“ES turėtų sutarti dėl proaktyvios politikos, kuri nuramintų rinkas, nes dabar politika labiau reaktyvi – reaguojama ir imamasi kažkokių žingsnių tik jeigu, pavyzdžiui, Graikijai, Airijai ar Portugalijai yra labai blogai”, – BNS Londone sakė A.Kubilius.

“Mes galime save matyti kaip sėkmingai besitvarkančio krizės laikotarpiu regiono pavyzdį. Manau, kad turime save matyti ir kaip regioną, kuris turi nevengti ir lyderystės atsakomybės”, – teigė A.Kubilius.

“Akivaizdu, kad šiandieninėmis aplinkybėmis ES ieškant sprendimų, kaip įveikti krizę ir kaip neleisti jai sukelti negerų pasekmių, reikia ne vienos šalies lyderystės, o kiek galima didesnės solidarios lyderystės. Šiaurės regionas yra pajėgus iniciatyvą rodyti”, – kalbėjo premjeras.

Lietuvos Vyriausybės vadovas teigė, kad britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) iniciatyva surengtame susitikime tartasi dėl būtinybės užtikrinti stabilumą euro zonoje, nes “visų ekonomikos yra tarpusavyje susijusios, visi priklauso nuo eksporto rinkų, o daugeliui ES yra pagrindinė rinka”.

“Reikėtų galbūt išsamesnio paketo ir kiek galima greičiau paskelbiant, kad rinkos tai žinodamos greičiau galėtų nusiraminti, ir tuomet ir Pietų šalims būtų lengviau. Kai reikia jau reaguoti, tai kainuoja brangiau”, – kalbėjo Lietuvos ministras pirmininkas.

Anot A.Kubiliaus, susitikime iš britų premjero D.Camerono “jautėsi interesas išgirsti, kaip visi kiti praėjo taupymo kelią, kaip pavyko išlaikyti santykinę visuomenės ramybę”.

“Kai estai, latviai ar mes rodėme skaičius, kiek mums teko mažinti deficitą, tai prie stalo girdėjosi aikčiojimai. Net ir kitose Šiaurės valstybėse panašius dalykus pasiekti būtų sudėtinga”, – sakė A.Kubilius.

Pasak ministro pirmininko, darbinėje vakarienėje taip pat aptartas islamo ekstremizmo keliamas pavojus, vis aktualesnis ir Skandinavijos šalyse, taip pat situacija Afganistane. Anot A.Kubiliaus, “visi norėtų, kad kuo greičiau pavyktų nuo karinių reikalų Afganistane pereiti prie politinių sutarimų, bet supranta, kad tai be karinės galios taip pat nebus pasiekta”.

BNS paklausus, ar Londonui savo iniciatyva prisijungus prie Baltijos – Šiaurės šalių susitikimo, gali formuotis tam tikras naujas aljansas Europoje, A.Kubilius atsakė: “aš taip neapibrėžčiau”, bet teigė, kad britų prisijungimas yra “labai svarbus impulsas”.

“Britai prisijungė prie tokio regioninio bendradarbiavimo, ir tai labai svarbus impulsas. Britų iniciatyva turime šiek tiek naują formatą, išaugome iš tradicinių europinių biurokratinių svarstymų. Yra vilties, kad tai gali tapti labai gera tradicija ir labai gera forma ieškant ne tik mūsų regionui svarbių sprendimų, bet ir plačiau”, – sakė A.Kubilius.