Europos Komisija (EK) pranešė antradienį nusprendusi patikrinti karteliniu susitarimu įtariamas Vokietijos, Italijos ir Švedijos sunkvežimių gamintojas.

Tarp patikrintų bendrovių yra Švedijos “Scania” ir “Volvo”, Vokietijos “Daimler” ir MAN, bei Italijos “Iveco”.

Pasak EK, “yra priežasčių manyti, jog bendrovės galėjo pažeisti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurios draudžia kartelinius susitarimus ir piktnaudžiavimą padėtimi rinkoje”.

Tokie patikrinimai yra preliminarus kartelių tyrimų etapas, ir tai nereiškia, kad bendrovės tikrai pažeidė ES konkurencijos nuostatas, tačiau, jei jos bus pripažintos kaltomis, baudos gali siekti iki 10 proc. įplaukų.

Lietuva neblokuoja siūlymo Europos Sąjungoje (ES) vėl įvesti vizų draudimą Baltarusijos valdžios atstovams, penktadienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas.

“Lietuva sankcijų Baltarusijai neblokuoja. ES vykstančiame svarstyme Lietuva laikosi pozicijos, kad vizų apribojimas turėtų būti taikomas tikslinei grupei Baltarusijos atstovų, tačiau ne visiems šalies žmonėms”, – BNS penktadienį sakė Linas Balsys.

Jo teigimu, Lietuva laikosi nuomonės, kad visų Baltarusijos piliečių izoliuoti negalima, todėl siūlo ES supaprastinti vizų režimą.

“Sankcijos neturi paveikti visų Baltarusijos piliečių. Prezidentė laikosi nuomonės, kad Lietuva turi neizoliuoti Baltarusijos ir tuo tikslu yra parašiusi laišką ES Vadovų Tarybos prezidentui Hermanui Van Rompuy ir Europos Komisijos prezidentui Jose Manueliui Barrosui, ragindama palengvinti vizų režimą Baltarusijos piliečiams, kad jie galėtų tas vizas įsigyti pigiau ir laisviau, lengviau, geresnėmis sąlygomis įvažiuoti į Šengeno erdvę”, – sakė prezidentės atstovas.

Pastaruoju metu kai kurios žiniasklaidos priemonės, remdamosi anoniminiais šaltiniais, pranešė, esą derybose ES viduje Lietuva, Latvija ir Italija blokuoja sankcijas Baltarusijai, kurių siūloma imtis po susidorojimo su opozicija, pasibaigus prezidento rinkimams. Tai interviu BNS sakė ir britų savaitraščio “The Economist” redaktorius Edwardas Lucasas.

Vienas Lietuvos pareigūnas tokias žinias pavadino “sąmoningai melagingais pareiškimais”, kuriais esą bandoma diskredituoti Lietuvą.

“Prezidentė laikosi nuomonės, kad šalies piliečių izoliuoti negalima ir netikslinga. Tačiau dėl sankcijų, kai kalbama apie tikslinę grupę, Lietuva derybose tokioms sankcijos neprieštarauja”, – BNS sakė prezidentės atstovas.

Prezidentės atstovas taip pat sakė, kad klaidingos yra interpretacijos, esą D.Grybauskaitė nepritaria JAV ir Rusijos sutarčiai dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo (START sutartis).

“Lietuva neprieštarauja START sutarčiai. Atvirkščiai – prezidentė dar balandžio mėnesį parašė laišką JAV prezidentui B.Obamai, kuriame remia šios sutarties pasirašymą. Tame pat laiške prezidentė informuoja, kad Lietuvai Prahoje atstovaus premjeras A.Kubilius”, – kalbėjo L.Balsys.

Prieštaringų vertinimų buvo sulaukęs prezidentės D.Grybauskaitės sprendimas nedalyvauti Vidurio ir Rytų Europos vadovų susitikime su B.Obama pernai balandį, kuris surengtas tuo pat metu, kai JAV ir Rusija pasirašė START sutartį.

Po kelių mėnesių D.Grybauskaitė pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų, ir būtent todėl ji nevyko į Prahą, o delegavo A.Kubilių.

“Tai buvo surišta su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje ir tame tarpe Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti bent jau Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampaną už tokią perspektyvą”, – rugsėjį transliuotame interviu TV3 laidai “Savaitės komentarai” sakė prezidentė.

Ne kartą D.Grybauskaitės užsienio politiką kritikavęs E.Lucasas interviu BNS šią savaitę sakė, kad toks pareiškimas padarė didelę žalą Lietuvos įvaizdžiui JAV akyse.

Įtakingiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės spaudžia Portugaliją pasekti Graikijos ir Airijos pavyzdžiu ir prašyti ES bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, rašo Briuselio leidinys “The EU Observer”.

Savaitgalį pasirodžiusiuose pranešimuose cituojami informuoti Europos šaltiniai tvirtina, kad Berlynas, Paryžius ir kitos pagrindinės euro zonos sostinės verčia Lisaboną prašyti finansinės pagalbos, nors Portugalijos vyriausybė ir toliau neigia kalbas apie jai daromą spaudimą.

Trečiadienį Portugalija ketina išplatinti vyriausybės obligacijų emisiją ir pritraukti 1,25 mlrd. eurų.

Rinkos ir analitikai atidžiai stebės aukcioną, nes bet kokie kapitalo pasitraukimo iš šalies ženklai bus laikomi “paskutiniu lašu”, kuris parodys, kad Lisabonai visgi teks prašyti išorinės finansinės pagalbos.

“Prancūzija ir Vokietija Eurogrupėje pažymėjo, kad Portugalijai pagalbos reikėtų prašyti anksčiau, o ne vėliau”, – sekmadienį pranešė agentūra “Reuters”, cituojanti neįvardytus aukštas pareigas einančius ES šaltinius.

Pranešimuose iš Vokietijos taip pat teigiama, kad Berlynas ir Paryžius daro spaudimą Lisabonai.

Pasak “Reuters” šaltinių, apie galimą ES ir TVF pagalbą Portugalijai diskutuojama nuo pernai liepos mėnesio ir Suomija bei Nyderlandai taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalijai jau reikėtų pripažinti pralaimėjimą.

Pagrindinės euro zonos šalys mano, kad neužtikrinus Portugalijos apsaugos dėl nerimo investicijų rinkose galėtų nukentėti Ispanija, o jos ekonomika yra gerokai didesnė nei Graikijos ar Airijos, t. y. šalių, kurioms jau buvo suteikta pagalba.

Tačiau oficialios derybos su Lisabona dar nepradėtos, pareiškė šaltiniai.

Jeigu Portugalija nuspręstų prašyti pagalbos, jos suma siektų 60-80 mlrd. eurų, teigia šaltiniai.

Tuo tarpu Lisabona tvirtina, kad vyriausybei nedaroma jokio spaudimo, o atitinkami pranešimai neatitinka tikrovės.

“Šios kalbos neturi pagrindo, tai netiesa”, – sekmadienį pareiškė vyriausybės atstovas spaudai.

Berlynas taip pat paneigė pranešimus.

“Versti Portugaliją prašyti pagalbos nėra Vokietijos vyriausybės strategija”, – pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zaibertas).

Lisabona įrodinėja, kad griežtos taupymo priemonės, kurių ėmėsi vyriausybė, yra veiksmingos šaliai siekiant sumažinti biudžeto deficitą, kuris 2009 metais sudarė 9,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Italija toliau stengiasi kurti Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos geriausios draugės įvaizdį, priešindamasi Europos Sąjungoje (ES) vyraujančiai nuomonei, kad autoritariškas lyderis turėtų būti nubaustas už smurtą po rinkimų, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Penktadienį Briuselyje vykusiame aukšto lygio ES diplomatų susitikime Roma užginčijo pasiūlymus uždrausti atvykti į Bendriją A.Lukašenkai ir Baltarusijos pareigūnams, susijusiems su opozicijos kandidatų, už demokratiją pasisakančių demonstrantų ir niekuo dėtų praeivių mušimus ir areštus po gruodį vykusių prezidento rinkimų.

“Šiuo atžvilgiu jie gana vieniši, – sakė vienas ES diplomatijos šaltinis, turėdamas omenyje Italijos atstovus. – Jų tradicinis argumentas – jog tokios sankcijos niekada nebūdavo veiksmingos ir kad svarbu išlaikyti atvirus (bendravimo) kanalus, netgi su “blogiečiais”.

Kitas ES diplomatas pareiškė: “Susitikimo dalyviai nusprendė, kad yra trys prioritetai: išlaisvinti politinius kalinius, padrąsinti pilietinę visuomenę ir pasirūpinti, kad žmonės, kurie galimai įvykdė nusikaltimus, būtų kažkaip nubausti. Tačiau svarstant kaip tai padaryti jaučiamas tam tikras darnumo stygius”.

“Italija labiausiai užsispyrusi (prieš sankcijas), tačiau esama ir kitų, kurios elgiasi atsargiau… – Ispanija, Portugalija, – pridūrė šaltinis. – Vokietija, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė sako: “Taip, mes smarkiai stengėmės kurti dialogą su Baltarusija. Tačiau dabar taip pat turime reaguoti griežtai.”

ES diplomatai toliau svarstys sankcijų klausimą ir asmenų, kuriems ketinama uždrausti išduoti Bendrijos vizas, sąrašą žemesnio lygio susitikimuose, kurie vyks Briuselyje kitą savaitę. Galutinis sprendimas bus paskelbtas po dešimties dienų arba per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą sausio 31 dieną.

Kad sankcijos prieš Baltarusiją įsigaliotų, joms turi pritarti visų 27 ES šalių vyriausybės.

Italijos URM penktadienio vakarą šio klausimo komentuoti dar negalėjo.

Tačiau Roma anksčiau taip pat laikėsi Minskui draugiškos krypties. Pernai spalį italų diplomatai argumentavo, kad ES turėtų visam laikui atšaukti A.Lukašenkai paskelbtas sankcijas, užuot laikinai jas įšaldžiusi.

2009 metais Roma vienintelė iš Bendrijos sostinių ištiesė raudoną kilimą per A.Lukašenkos vizitą. Tai pačiais metais Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) apsilankė Minske.

2006 metais Italija taip pat mėgino priešintis ES paskelbtiems dideliems muitams, kuriais Baltarusiją siekta nubausti už profsąjungų persekiojimą.

Anksčiau šią savaitę Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis) ir Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas (Karlas Biltas) paragino ES imtis naujų sankcijų, o C.Bildtas sakė “EUobserver”, kad šis žingsnis “neišvengiamas”.

Vengrijos ambasadorius Minske Ferencas Kontra taip pat ragino Baltarusiją leisti ES diplomatams aplankyti areštuotus kandidatus į prezidentus, kad būtų galima patikrinti suimtųjų sveikatos būklę.

Šį pareiškimą Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija padarė ES vardu, nes Europos išorės veiksmų tarnyba (European External Action Service, EEAS) kol kas neturi ambasados Baltarusijos sostinėje. Tačiau į Budapešto raginimą jokios reakcijos kol kas nesulaukta.

Šimtų suimtųjų buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat baiminamasi dėl kai kurių opozicijos veikėjų saugumo.

Pavyzdžiui, 64 metų opozicijos kandidatas į prezidentus gruodžio 19 dieną kaukėtų vyrų buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, o po kelių valandų paimtas iš ligoninės civilius drabužius vilkėjusių saugumo pareigūnų.

Baigėsi nelengvi 2010 metai, prasideda naujieji, todėl norėtųsi tikėtis, kad jie taps lūžio metais, kai ekonominė padėtis ims gerėti, kartu ims taisytis ir žmonių nuotaikos. Vis dėlto, kad pasiektume rezultatų, būtina jau šiandien aiškiai suprasti iššūkius ir tikslus, kurie laukia.
Stabilumas – ne tik finansinis, ekonominis, bet ir socialinis. Tai, mano nuomone, didžiausias mūsų valstybės ir visos ES iššūkis bei poreikis. Turime sukurti stabilų pamatą ekonomikai atsigauti, investicijoms pritraukti ir žmonių gyvenimo kokybei gerėti.
Jei kalbėsime apie tarptautinę areną, mums reikalingas tvirtas užsienio politikos kursas, kuris nekeltų abejonių dėl euroatlantinės integracijos tąsos bei sugebėtų veiksmingai spręsti naujai kylančius klausimus. Turime siekti draugiškų ir konstruktyvių santykių su kaimynais ir kartu su jais spręsti opią energetinio saugumo problemą.
Naujos ES finansinės perspektyvos nuo 2014 m. kontekste reikia nepamiršti Baltijos jūros strategijos bei jos keliamų tikslų ir aktyviai dalyvauti šiame procese, nes tai mūsų galimybė tapti vienu iš Baltijos jūros regiono lyderių.
Europos darbotvarkėje išskirčiau ir daugiau tikslų, kurių įgyvendinimas padėtų ne tik mūsų, bet ir visų ES valstybių narių verslui bei žemės ūkio sektoriui. Pavyzdžiui, painių struktūrinių fondų panaudojimo taisyklių problema. Įvairūs Europos audito tyrimai patvirtina, kad dėl šios problemos egzistavimo parandama daug resursų ir gaištamas laikas, per kurį pinigai galėtų pasiekti ekonomiką.
Itin svarbiu laikau mūsų šalies energetinio saugumo iššūkį. ES lygiu yra įtvirtintas konkretus terminas, iki kada Baltijos šalių energetinės izoliacijos turi nebelikti, – tai 2015 m. Tačiau neverta laukti, kol kažkas ateis ir įgyvendins esminius projektus už mus. Mes privalome patys aktyviai dirbti prie elektros ir dujų jungčių projektų su Lenkija bei Švedija ir siekti teisės statyti bendrą Baltijos regiono suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje. Būtent šie tikslai energetikos srityje turėtų būti prioritetiniai, nes jie leidžia efektyviausiai finansinių ir laiko sąnaudų požiūriu pasiekti energetinę nepriklausomybę.
Kita energetikos šaka, kurioje Lietuva turi pakankamai geras aplinkos sąlygas pasiekti apčiuopiamų rezultatų, yra atsinaujinančių šaltinių energetika. Nepamirškime ir pastarųjų metų pralaimėjimo – tai įstrigęs pastatų renovavimo procesas. Lietuvoje niekaip jam nepajudant iš mirties taško, siekiu, kad ši problema atsispindėtų ir šiuo metu Europos Komisijos rengiamame energijos vartojimo efektyvumo priemonių plane.
Yra ir daugiau sričių, kuriose galėtume pasiekti geresnių rezultatų, tiek kovodami su korupcija, tiek taupydami valstybės lėšas. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų srityje pereidami prie centralizuotų pirkimų, vykdomų per atvirus internetinius aukcionus. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad eliminavus žmogiškąjį veiksnį galima sutaupyti apie 30 proc. lėšų, skiriamų valstybiniams įsigijimams. Tačiau Lietuvoje dėl įvairių šešėlinių interesų nepakanka palankumo tokioms idėjoms, todėl šį klausimą kelsiu ir ES lygiu.
Pasaulinė ekonominė krizė parodė, kad šiandien skirtingos šalys yra labiau nei bet kada priklausomos viena nuo kitos ekonomiškai, todėl, kalbėdami apie finansų sureguliavimą, rizikos mažinimą, turime iš vienos pusės siekti įtraukti kitas įtakingiausias pasaulio ekonomikas, iš kitos pusės – didinti ES finansinį stabilumą, mažindami jo priklausomybę nuo kitų šalių finansinių subjektų veiklos. Šiam tikslui pasiekti siūlau ES įsteigti alternatyvią už ES ribų veikiančioms kredito reitingo agentūrą, kuri būtų nepriklausoma politiškai nei nuo ES institucijų, nei nuo nacionalinių vyriausybių. Ji galėtų objektyviai vertinti valstybių narių finansinę būklę ir nustatyti sąžiningus skolinimosi reitingus. Kitas etapas būtų europinio skolintojo suformavimas, kuris valstybėms narėms sunkiu metu galėtų suteikti finansinę paramą palankesnėmis sąlygomis nei komerciniai bankai.
Tai tik nedidelis Lietuvos ir Europos 2011 m. darbotvarkės epizodas. Liko nepaminėta daugelis svarbių Lietuvai projektų ar sprendimų, tarp kurių tolesnė “Rail Baltica” projekto plėtra, Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui ES 2013 m., Baltoji knyga dėl transporto iki 2020 m., ekonominio valdymo ir finansinės priežiūros modelių sukūrimas, žmogaus teisių apsauga ir kt.
Tačiau pirmiausia, ką turime padaryti, tai naujaisiais metais bandyti pamiršti įvairius politinius nesutarimus ir vieningai dirbti tose srityse, kuriose žmonių ir valstybės lūkesčiai bei siekiai yra svarbūs mūsų ateičiai.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas) pareiškė, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir dešimtims kitų jo šalies pareigūnų bus vėl uždrausta atvykti į Europos Sąjungos (ES) šalis, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Šis žingsnis bus žengtas po to, kai Minsko režimas griežtai numalšino opozicijos protestus dėl ginčijamo prezidento perrinkimo ir suėmė daug aktyvistų, tarp jų buvusius A.Lukašenkos varžovus rinkimuose.

Pirmadienį C.Bildtas telefonu “EUobserver” sakė: “Turime vadovautis savo ankstesnės politikos logika. Praėjusį kartą, kai (Baltarusijoje) nebebuvo likę politinių kalinių, padarėme teigiamų žingsnių. Dabar kalinių daug daugiau. Tie, kurie dalyvavo tuose veiksmuose (malšinant protestus), ir visi su jais bendradarbiavusieji vėl turės būti sugrąžinti į (nepageidaujamų asmenų) sąrašą.”

Konkrečiai paklaustas, ar A.Lukašenka bus tarp asmenų, kuriems planuojama taikyti naujas sankcijas, Švedijos diplomatijos vadovas atsakė: “Manau, labai tikėtina, kad jis susijęs su tais veiksmais”.

ES nusprendė nebeišduoti vizų A.Lukašenkai ir 40 jo administracijos pareigūnų po panašaus, tačiau ne tokio žiauraus susidorojimo su protestuotojais po 2006 metais vykusių prezidento rinkimų.

Tačiau 2008 metais 27 šalių blokas įšaldė draudimą atvykti 36 Baltarusijos pareigūnams, kai buvo paleisti kai kurie įtakingi politiniai kaliniai. Šis sprendimas sudarė sąlygas A.Lukašenkai apsilankyti Italijoje.

Bendrijos šalių ambasados Minske šiuo metu ruošia naują sąrašą, kuris penktadienį bus išsiųstas ES Politikos ir saugumo komiteto (PSC) susitikimui Briuselyje. Vienas ES diplomatinis šaltinis nurodė, kad į preliminarų sąrašą įtraukta jau per 100 asmenų.

Kai kurios Bendrijos šalys, tokios kaip Čekija, nori veikti sparčiai ir paragino kitą savaitę sušaukti neeilinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį būtų patvirtintas naujasis sąrašas. Tačiau Vokietija ir Švedija nelinkusios skubėti – jos ragina palaukti eilinio ES diplomatijos vadovų susitikimo, kuris vyks sausio 31 dieną.

C.Bildtas sakė, kad ES neapsiribos draudimu išduoti vizas Baltarusijos pareigūnams.

“Didžiulė ekonominė pagalba aiškiai atkrenta – bent jau kurį laiką”, – pabrėžė jis, turėdamas omenyje 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) pagalbos paketą, kurį Bendrija buvo pažadėjusi skirti Baltarusijai per ateinančius trejus metus.

Taip pat planuojama nutraukti visus ES projektus, susijusius su Baltarusijos institucijomis, ir nebekviesti Baltarusijos atstovų į Bendrijos vykdomos Rytų partnerystės programos susitikimus, tarp jų gegužę vyksiantį Budapešte, kuriame ES vadovai susitiks su šešių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiais.

Kita vertus, Briuselis planuoja skirti didesnę paramą pilietinės visuomenės Baltarusijoje ugdymui – pavyzdžiui, skirti daugiau lėšų Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kuriame mokosi studentai iš Baltarusijos.

ES šalys taip pat raginamos vienašališkai sudaryti galimybę išduoti nemokamas vizas baltarusių studentams, dėstytojams ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.

Ekspertai anksčiau yra rekomendavę paskelbti sankcijas ginklais prekiaujančioms Baltarusijos valstybinėms bendrovėms “Beltecheksport” ir “Belvnešpromservis”. Manoma, kad lėšos iš šių įmonių tiesiogiai pervedamos į Baltarusijos nomenklatūros privačias bankų sąskaitas.

Tačiau mažiau tikėtina, kad Bendrija paskelbs nepripažįstanti pastarųjų prezidento rinkimų rezultatų, nors esama požymių, kad A.Lukašenka iš tikrųjų nesurinko pakankamai balsų, kad būtų perrinktas per pirmąjį turą, rašo “EUobserver”.

Kai kurios ES šalys abejoja, ar verta smarkiai sugriežtinti Baltarusijos izoliaciją, nes baiminamasi, kad tokia politika padidins Kremliaus įtaką Minskui.

Vienas Bendrijos diplomatas pastebėjo, kad A.Lukašenka gali dar ilgokai užsibūti prezidento poste, nes apie 20 tūkst. žmonių, kurie išėjo protestuoti į gatves praeitą mėnesį, atstovauja Baltarusijos intelektualų elitui, o ne visos šalies masto prieš esamą režimą nukreiptam judėjimui.

Tuo tarpu C.Bildtas mano, kad A.Lukašenkos veiksmai po rinkimų veikiau buvo psichologinė reakcija į “pažeminimą” neužsitikrinus tvirtos pergalės per pirmąjį turą, o ne strateginis sprendimas.

“Taip pat nemanau, kad jis turi didelę įtaką arba palaikymą Maskvoje. Manau, kad jis atsuko nugarą visiems”, – aiškino ministras. – Neabejotina, kad jis atgręžė nugarą Vakarams.”

Sausio pirmąją prie Europos Sąjungos vairo stoja Vengrija, kurios ministras pirmininkas aršiai pliekiamas už savo politiką įvairiose srityse, pradedant ekonomika ir baigiant nauju žiniasklaidos įstatymu, išprovokavusiu pasipiktinimo bangą.

Šiuo metu 27 valstybes vienijanti Bendrija susiduria su išties bauginančiais iššūkiais: jai tenka spręsti euro zonos skolų krizę, romų mažumos integracijos problemas ir vesti sunkias derybas dėl ES ilgalaikio biudžeto.

Tačiau, kaip neseniai pareiškė Vokietijos vyriausybė, Vengrijai, kurios valdžia virtine prieštaringai vertinamų reformų išprovokavo susierzinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje, “teks ypatinga atsakomybė už visos Bendrijos įvaizdį pasaulyje”.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atėjo į valdžią balandį, kai jo centro dešinės pakraipos partija “Fidesz” per rinkimus užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, suteikiančią vyriausybės vadovui galias keisti įstatymus ir netgi konstituciją.

47 metų V.Orbanas nedelsė ir pasistengė, kad jo artimi politiniai sąjungininkai būtų paskirti į beveik visus svarbiausius valdžios postus, įskaitant prezidento, kurį užėmė Palas Schmittas (Palas Šmitas).

2008 metų pabaigoje Vengrija buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, tačiau šalį išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Mainais už šią pagalbą Budapeštas pasižadėjo, kad biudžeto deficitas, kuris 2006 metais sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2011-aisiais nesieks 3 proc. BVP.

Tačiau problema yra tai, kad rinkėjai atvėrė kelią V.Orabanui ateiti į valdžią suvilioti jo pažadų sumažinti mokesčius, todėl jam teko ieškoti kitų būdų, kaip užkaišyti biudžeto skyles.

Jis nurodė nacionalizuoti Vengrijos privačių pensijų fondų sukauptas lėšas ir apmokestino vadinamaisiais krizės mokesčiais tokius sektorius kaip bankininkystė, telekomunikacijos, energetika ir mažmeninė prekyba.

Tuo tarpu ES ir TVF tvirtina, kad šie žingsniai pagal savo pobūdį yra per daug trumpalaikės priemonės.

Vis dėlto bene daugiausiai abejonių dėl Vengrijos tinkamumo ateinantį pusmetį pirmininkauti Bendrijai kilo po to, kai šalis nusprendė įgyvendinti didelio masto žiniasklaidos reformą.

Ji, be kita ko, numato, kad bus sukurta nauja priežiūros institucija, kuri kontroliuos žiniasklaidos turinį ir skirs baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus.

Institucijai vadovaus V.Orbano partijos “Fidesz” nariai ir ji turės teisę tikrinti žiniasklaidos atstovų aparatūrą ir dokumentus, taip pat priversti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius, jei ta informacija susijusi su nacionaliniu saugumu.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) griežtai sukritikavo šį įstatymą ir pavadino jį keliančiu pavojų žiniasklaidos laisvei. Atviros kritikos už šią reformą Vengrijai pažėrė ir Europos Parlamentas bei tokios šalys kaip Vokietija.

Bene rimčiausias iššūkis, kuris laukia Vengrijos jai stojus prie ES vairo, bus euro zonos skolų krizė.

Vadovaujant Budapeštui taip pat bus pradėtos itin keblios derybos dėl būsimo ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Dėl biudžeto neabejotinai laukia sunkus mūšis, kuriame ietis surems turtingosios valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija, ir skurdesnės rytinės Bendrijos narys.

Dar vienas nesutarimus kurstantis klausimas bus vadinamosios Šengeno zonos, kur piliečiai gali keliauti be pasų, plėtra.

Rumunija ir Bulgarija, kurias remia Vengrija, viliasi prie Šengeno erdvės prisijungti 2011 metų kovą, tačiau Prancūzija ir Vokietija nusprendė blokuoti jų įstojimą, nes mano, kad šalys dar tam nepasirengusios.

Vienas rimčiausių renginių per Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai laikotarpį bus antrasis Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas, kuris gegužę vyks Budapešte.

Šios 2009 metais pradėtos iniciatyvos tikslas – stiprinti ekonominius ir politinius ryšius tarp ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Vengrija taip pat tikisi suteikti postūmį Kroatijos pastangoms prisijungti prie ES.

Vienu iš Budapešto pirmininkavimo prioritetų taip pat bus romų mažumos integracijos problemos.

Tai labai opus klausimas, ypač Prancūzijai, sulaukusiai griežtos Briuselio kritikos už prievartinį romų išsiuntimą iš šalies, taip pat Vengrijai, kur pastaraisiais metais buvo surengta virtinė kruvinų atakų prieš romų bendruomenės atstovus.

Sausį prie Europos Sąjungos vairo stoja Vengrija, kurios ministras pirmininkas aršiai pliekiamas už savo politiką įvairiose srityse, pradedant ekonomika ir baigiant nauju žiniasklaidos įstatymu, išprovokavusiu pasipiktinimo bangą.

Šiuo metu 27 valstybes vienijanti Bendrija susiduria su išties bauginančiais iššūkiais: jai tenka spręsti euro zonos skolų krizę, romų mažumos integracijos problemas ir vesti sunkias derybas dėl ES ilgalaikio biudžeto.

Tačiau, kaip neseniai pareiškė Vokietijos vyriausybė, Vengrijai, kurios valdžia virtine prieštaringai vertinamų reformų išprovokavo susierzinimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje, “teks ypatinga atsakomybė už visos Bendrijos įvaizdį pasaulyje”.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atėjo į valdžią balandį, kai jo centro dešinės pakraipos partija “Fidesz” per rinkimus užsitikrino dviejų trečdalių daugumą parlamente, suteikiančią vyriausybės vadovui galias keisti įstatymus ir netgi konstituciją.

47 metų V.Orbanas nedelsė ir pasistengė, kad jo artimi politiniai sąjungininkai būtų paskirti į beveik visus svarbiausius valdžios postus, įskaitant prezidento, kurį užėmė Palas Schmittas (Palas Šmitas).

2008 metų pabaigoje Vengrija buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio, tačiau šalį išgelbėjo 20 mlrd. eurų finansinė pagalba, kurią suteikė ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Mainais už šią pagalbą Budapeštas pasižadėjo, kad biudžeto deficitas, kuris 2006 metais sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), 2011-aisiais nesieks 3 proc. BVP.

Tačiau problema yra tai, kad rinkėjai atvėrė kelią V.Orabanui ateiti į valdžią suvilioti jo pažadų sumažinti mokesčius, todėl jam teko ieškoti kitų būdų, kaip užkaišyti biudžeto skyles.

Jis nurodė nacionalizuoti Vengrijos privačių pensijų fondų sukauptas lėšas ir apmokestino vadinamaisiais krizės mokesčiais tokius sektorius kaip bankininkystė, telekomunikacijos, energetika ir mažmeninė prekyba.

Tuo tarpu ES ir TVF tvirtina, kad šie žingsniai pagal savo pobūdį yra per daug trumpalaikės priemonės.

Vis dėlto bene daugiausiai abejonių dėl Vengrijos tinkamumo ateinantį pusmetį pirmininkauti Bendrijai kilo po to, kai šalis nusprendė įgyvendinti didelio masto žiniasklaidos reformą.

Ji, be kita ko, numato, kad bus sukurta nauja priežiūros institucija, kuri kontroliuos žiniasklaidos turinį ir skirs baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus.

Institucijai vadovaus V.Orbano partijos “Fidesz” nariai ir ji turės teisę tikrinti žiniasklaidos atstovų aparatūrą ir dokumentus, taip pat priversti žurnalistus atskleisti savo informacijos šaltinius, jei ta informacija susijusi su nacionaliniu saugumu.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) griežtai sukritikavo šį įstatymą ir pavadino jį keliančiu pavojų žiniasklaidos laisvei. Atviros kritikos už šią reformą Vengrijai pažėrė ir Europos Parlamentas bei tokios šalys kaip Vokietija.

Bene rimčiausias iššūkis, kuris laukia Vengrijos jai stojus prie ES vairo, bus euro zonos skolų krizė.

Vadovaujant Budapeštui taip pat bus pradėtos itin keblios derybos dėl būsimo ES biudžeto 2014-2020 metų laikotarpiui. Dėl biudžeto neabejotinai laukia sunkus mūšis, kuriame ietis surems turtingosios valstybės, tokios kaip Didžioji Britanija, Prancūzija bei Vokietija, ir skurdesnės rytinės Bendrijos narys.

Dar vienas nesutarimus kurstantis klausimas bus vadinamosios Šengeno zonos, kur piliečiai gali keliauti be pasų, plėtra.

Rumunija ir Bulgarija, kurias remia Vengrija, viliasi prie Šengeno erdvės prisijungti 2011 metų kovą, tačiau Prancūzija ir Vokietija nusprendė blokuoti jų įstojimą, nes mano, kad šalys dar tam nepasirengusios.

Vienas rimčiausių renginių per Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai laikotarpį bus antrasis Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas, kuris gegužę vyks Budapešte.

Šios 2009 metais pradėtos iniciatyvos tikslas – stiprinti ekonominius ir politinius ryšius tarp ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų: Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Vengrija taip pat tikisi suteikti postūmį Kroatijos pastangoms prisijungti prie ES.

Vienu iš Budapešto pirmininkavimo prioritetų taip pat bus romų mažumos integracijos problemos.

Tai labai opus klausimas, ypač Prancūzijai, sulaukusiai griežtos Briuselio kritikos už prievartinį romų išsiuntimą iš šalies, taip pat Vengrijai, kur pastaraisiais metais buvo surengta virtinė kruvinų atakų prieš romų bendruomenės atstovus.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigiamai vertina Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 metų antrąjį pusmetį, rodo nauja apklausa.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu gruodžio 3-12 dienomis atliktoje apklausoje 43 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad pirmininkavimas ES bus naudingas Lietuvai. Priešingai manė 16 proc. tyrimo dalyvių.

Tarp teigiamai vertinančiųjų pirmininkavimą 66 proc. pareiškė, kad vadovavimas ES Tarybai leis Lietuvai apginti savo interesus ES, 53 proc. teigė, kad tai bus puiki proga pristatyti save kaip investicijoms ir turizmui patrauklią šalį, 45 proc. tikisi, kad pirmininkavimas teigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką.

Daugelis abejojančių žmonių dėl pirmininkavimo naudos mano, kad Lietuva turi per mažai įtakos ES ir negalės įgyvendinti savo tikslų (51 proc.), ir nuogąstauja, kad tai brangiai kainuos mokesčių mokėtojams (48 proc.).

Lietuvos gyventojų nuomone, pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva turėtų daugiausiai dėmesio skirti ES energetiniam saugumui (58 proc.), ekonomikos plėtrai ir užimtumui skatinti (52 proc.) bei ES santykiams su Rusija (43 proc.).

46 proc. respondentų mano, kad į ES ir toliau turėtų būti priimamos naujos narės. Prieš buvo 21 proc. apklaustųjų.

Remiantieji ES plėtrą labiausiai buvo už Norvegijos (54 proc.), Ukrainos (46 proc.) ir Šveicarijos (44 proc.) priėmimą į ES.

URM užsakymu gyventojų nuomonės tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”. Gruodžio 3-12 dienomis apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai 17 miestų ir 51 kaime.

Tyrimas vyko pagal Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą “Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas”.

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2013 metų antrąjį pusmetį.

Europos Sąjungai (ES) besibaigiantys metai tikrai buvo annus horribilis (siaubingi metai): Graikijai ir Airijai buvo suteikti žaidimo taisykles keičiantys finansinio gelbėjimo paketai, ir beveik neabejojama, kad panašių priemonių paprašys kitos Bendrijos šalys, o dešimtys milijonų žmonių reiškė savo įniršį, kai spartaus ekonomikos augimo laikus pakeitė dar staigesnis nuosmukis.

Gegužę trys žmonės žuvo viename banko pastate Atėnuose, kurį Molotovo kokteiliais padegė riaušininkai, nirštantys dėl finansinės naštos, tekusios eiliniams Graikijos piliečiams, kai jų vyriausybė paprašė 110 mlrd. eurų tarptautinio gelbėjimo paketo.

Tuo metu Graikijos prezidentas Karolas Papulijas (Carolos Papoulias) perspėjo, kad jo šalis atsidūrusi “prie bedugnės krašto”.

Po trijų dienų – gegužės 9-ąją – 27 ES šalys įkūrė pradinį trilijono JAV dolerių fondą, turintį padėti pažaboti sparčiai didėjančius Bendrijos valstybių įsiskolinimus.

Tačiau gruodį Bendrija buvo priversta antikrizinį fondą pakeisti nuolatiniais ir potencialiai neribotais įsipareigojimais finansiškai paremti bloko šalis, dėl kurių padėties prastėja euro zonos kreditavimo reitingai.

Šis žingsnis tapo neišvengiamas, kai Airija teko paprašyti 67,5 mlrd. eurų tarptautinės paskolos (ir “palengvinti” savo valstybinį pensijų fondą), siekiant užkimšti “juodąją skylę” šalies bankininkystės sistemoje.

Ekspertai prognozuoja, kad finansinės paramos taip pat prireiks Portugalijai ir Ispanijai, o prieš Naujuosius metus rinkų spekuliantai netikėtai nusitaikė į Belgiją, kuri jau daugiau kaip pusmetį neturi stabilios vyriausybės.

16 šalių euro zona, prie kurios nuo sausio 1 dienos prisijungs Estija, turės ryžtis radikalioms reformoms, jeigu ji tebenori varžytis su naujai kylančiomis milžinėmis įtemptoje tarptautinių investicijų rinkoje.

Pasak Europos Parlamento biudžeto komiteto pirmininko Alaino Lamassoure’o (Aleno Lamasuro), kuris yra Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) valdančiosios partijos narys, dėl šios priežasties galit tekti paaukoti dešimtmečius kurtą ES integraciją.

“Jeigu Bendrijos finansų politika sprendžiama Berlyne, biudžeto – Londone, žemės ūkio – Paryžiuje, regioninė – Varšuvoje, karinė – Vašingtone, energetikos išteklių – Maskvoje, o ateitis – niekur, ką gi, Europos daugiau nebėra”, – pareiškė jis.

Per šiuos pavojingų permainų Europoje metus smarkiai pasikeitė požiūriai į turtą, skurdą, mokesčius, politiką ir vyriausybes, o eiliniai žmonės neslėpė savo pykčio.

Diržų veržimas – tik vienas iš terminų, šiemet tapusių kasdienio gyvenimo dalimi.

Rugsėjo pabaigoje paskelbta Bendrijos masto protestų diena suteikė progą išreikšti jausmus daugeliui žmonių, kurie jautė esantys verčiami mokėti už savo vadovų klaidas.

Dubline Airijos parlamento vartus taranavo betonvežis, ant kurio buvo užrašyta “Nuodingas anglų bankas”, o Briuselyje į gatves išėjo apie 100 tūkst. protestuotojų.

Tarp jų buvo grupė Rumunijos policininkų, autobusu atvažiavusių nuo Juodosios jūros atvažiavusių per dvi dienas ir naktis. Šie pareigūnai protestavo prieš gresiantį atlyginimų, pensijų ir etatų mažinimą.

Atrodė karčiai ironiška, kad rumunų pareigūnai grūmėsi su riaušių policija, saugančia ES institucijas ir bankus, kaltinamus prisiėmus per didelę riziką, taip šturmavo prabangias dizainerių parduotuves, pasislėpusias už privačių apsaugininkų sienos.

Nusivylimas dar labiau sustiprėjo, kai gruodį įpykę studentai susirėmė su policija prie “parlamentų motinos” Londone, britų vyriausybei nusprendus trigubai padidinti mokesčius už aukštąjį mokslą. Britų koalicinės vyriausybės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) per šiuos protestus buvo išvadintas “melagiu ir gyvate”.

D.Cameronas, kuris taip pat yra Konservatorių partijos lyderis, pareiškė, jog Britanijos sprendimas smarkiai susiveržti diržą “liks su mumis ištisus metus, galbūt dešimtmečius”.

Futbolo ir kino žvaigždei Ericui Cantonai (Erikui Kantonai) nenusisekė socialiniame tinkle “Facebook” organizuota kampanija, per kurią žmonės buvo agituojami atsiimti savo santaupas iš bankų ir taip juos sužlugdyti, tačiau jis ir pats neatsiėmė savo pinigų.

ES gyventojams tenka kęsti didžiulius išlaidų viešajame sektoriuje karpymus, atlyginimų, socialinių išmokų bei pensijų fondų mažinimus arba ribojimus, taip pat mokesčių didinimus.

Prancūzijoje aštuonias iš devynių protestų dienų į gatves išeidavo per milijoną žmonių , tačiau jiems nepavyko įtikinti šalies parlamento nebalsuoti už pensijų sistemos reformą.

Europos politikoje pastebima aiški tendencija: Italijos vyriausybėje ir Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Vengrijos, Latvijos, Slovakijos, Švedijos bei Nyderlandų parlamentuose įsitvirtino dešiniosios partijos.

“Tai europietiška Arbatėlės (Tea Party) judėjimo versija”, – sakė Carnegie (Karnegio) analitinio centro Europos skyriaus direktorius Fabrice’as Pothier (Fabrisas Potjė), turėdamas omenyje Jungtinėse Valstijose susikūrusią ultrakonservatyvią Respublikonų partijos frakciją.

“Tai labai reakcingas atsakas į krizę”, – pridūrė jis.

Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES) remia 70 proc. šalies gyventojų, rodo antradienį paskelbti apklausos rezultatai.

Tokia stabiliai aukšta parama išlieka nuo pat 2004 metų, kai Lietuva tapo ES nare, pranešė tyrimo rezultatus paskelbusi Užsienio reikalų ministerija.

2010 metų liepą atliktos apklausos metu narystę ES rėmė 71 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų.

Apklausa rodo, kad ES, taip pat Lietuvos naryste joje domisi kiek daugiau nei 6 iš 10 lietuvių. Šis rodiklis per pusmetį ženkliai nepasikeitė.

Tyrimo duomenimis, per pastarąjį pusmetį išaugo Lietuvos gyventojų informuotumas apie Lietuvos narystę ES. Apklaustųjų, kuriems pakanka arba visiškai pakanka informacijos apie šalies narystę ES, yra dauguma ir palyginti su liepa, jų padaugėjo beveik trečdaliu – nuo 43 iki 61 proc.

27 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad jiems visiškai pakanka informacijos ir 34 proc. – pakanka. Liepą tokių buvo atitinkamai 16 proc. ir 26 proc.

Informacijos apie narystę ES trūkumą jaučiančių taip pat sumažėjo – nuo 40 proc. liepą iki 24 proc. gruodį.

Kaip parodė apklausa, daugiausia informacijos apie Lietuvos narystę ES tyrimo dalyviai pageidautų gauti per televiziją (88 proc.), spaudą (52 proc.), radiją (48 proc.) ir rasti internete (37 proc.).

Žiniasklaidos veikla nušviečiant ES tematiką buvo įvertinta vidutiniškai: 9 proc. apklaustųjų nurodė, kad informacijos pateikimo apie ES žiniasklaidoje lygis yra aukštas, 56 proc. pareiškė, kad informavimo lygis yra vidutinis, ir 17 proc. – kad lygis yra žemas.

Labiausiai Lietuvos gyventojai nori sužinoti, kaip Lietuvoje panaudojama ES parama (77 proc.), kaip atstovaujama Lietuvos pozicijoms ES (69 proc.), ką veikia Lietuvoje išrinkti europarlamentarai (68 proc.) ir apie eurą (68 proc.).

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu gyventojų nuomonės tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”. Gruodžio 3-12 dienomis buvo apklausti 1003 pilnamečiai Lietuvos gyventojai 17 miestų ir 51 kaimuose.

Europos Sąjungoje (ES) tęsis diskusijos dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių noro vienodais kriterijais vertinti nacistinių ir komunistinių režimų nusikaltimus, trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Jis pareiškė, kad šešių Rytų ir Vidurio Europos šalių ministrų laiškas Europos Komisijai dėl komunistinių režimų nusikaltimų kriminalizavimo pasiekė tikslą, nors Komisija pasiūlymą kol kas įvertino skeptiškai.

Užsienio reikalų ministro aiškinimu, svarbiausias pasiekimas – jog ši tema Europos Komisijoje toliau bus diskutuojama. A.Ažubalis pabrėžė, jog Vokietijai siekti nacizmo nusikaltimų kriminalizavimo Bendrijos mastu prireikė šešerių metų.

“Svarbiausias dalykas yra tai, kad Komisija toliau tęs šio klausimo svarstymą, tai pagrindinis dalykais, ko mes ir siekėme, kad šis klausimas nebūtų uždarytas šiais metais. Nes galėjo atsitikti taip, kad Komisija, pasiremdama raportu, galėjo uždaryt šį klausimą”, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė A.Ažubalis.

“Aš tikrai galiu džiūgauti ir galiu drąsiai pasakyt visiems, kad šitas laiškas pasiekė savo tikslą, klausimas nebus uždarytas, toliau bus nagrinėjamas. Laiško tikslas šešių ministrų buvo tas, kad atkreiptų Komisijos dėmesį, kad šis klausimas yra labai sudėtingas, reikalaujantis labai rimto Komisijos dėmesio, ir mes to susilaukėm”, – pridūrė ministras.

Britų dienraštis “Guardian” pranešė, jog Europos Komisija atmetė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasiūlymą numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą.

“Dėl to nėra konsensuso. Skirtingų valstybių narių požiūris labai skiriasi”, – laikraščiui sakė teisingumo eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas (Metju Niumanas).

“Šiuo metu nėra sąlygų teisėkūros iniciatyvai. Komisija ir toliau analizuos šį klausimą”, – teigė pareigūnas.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės šį mėnesį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS naujienų agentūra.

Šeši ministrai laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, “įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą”.

Laišką pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai. Jis paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Laišką inicijavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis anksčiau BNS sakė, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai.

“Visi žino apie nacizmo nusikaltimus, o apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus žino tik dalis Europos”, -sakė ministras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte.

Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

“Tai, ką jie darė, buvo siaubinga, bet komunistiniai režimai nebuvo nukreipti prieš tautines mažumas”, – sakė Europos Komisijos atstovas M.Newmanas.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.