Europos Komisija atmetė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasiūlymą numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą, pranešė britų dienraštis “Guardian”.

“Dėl to nėra konsensuso. Skirtingų valstybių narių požiūris labai skiriasi”, – laikraščiui sakė teisingumo eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas (Metju Niumanas).

“Šiuo metu nėra sąlygų teisėkūros iniciatyvai. Komisija ir toliau analizuos šį klausimą”, – teigė pareigūnas.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės šį mėnesį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS naujienų agentūra.

Šeši ministrai laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, “įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą”.

Laišką pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai. Jis paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Laišką inicijavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis BNS sakė, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai.

“Visi žino apie nacizmo nusikaltimus, o apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus žino tik dalis Europos”, – BNS sakė ministras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte.

Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

“Tai, ką jie darė, buvo siaubinga, bet komunistiniai režimai nebuvo nukreipti prieš tautines mažumas”, – sakė Europos Komisijos atstovas M.Newmanas.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pirmadienį pareikalavo, kad Baltarusijos vyriausybė paleistų opozicijos lyderius, kurie buvo suimti milicijai Minske malšinant masinius protestus prieš prezidento Aleksandro Lukašenkos perrinkimą.

C.Ashton “smerkia jėgos naudojimą po vakar Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, ypač kelių opozicijos lyderių, tarp jų kandidatų į prezidentus, sumušimą ir sulaikymą”, sakoma jos biuro pranešime.

“Ji ragina valdžią nedelsiant paleisti suimtuosius”, – pridūrė C.Ashton atstovai.

Baltarusijos teisėsauga sulaikė šimtus protestuotojų, tarp jų septynis opozicijos iškeltus kandidatus į prezidentus, kai milicija išvaikė masinę demonstraciją, kuriame buvo protestuojama prieš “suklastotą” autoritariško prezidento pergalę per sekmadienį vykusius rinkimus.

A.Lukašenka, kurį Vašingtonas yra pavadinęs paskutiniu Europos diktatoriumi, laimėjo pirmajame rinkimų ture, surinkęs 79,6 proc. balsų, o rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 90 proc., paskelbė Centrinė rinkimų komisija.

Prezidento artimiausias varžovas nesurinko nė 3 proc. balsų.

Trys iš keturių didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalių šeštadienį pareikalavo įšaldyti Bendrijos biudžetą, teigdamos, kad Briuseliui nederėtų labiau išlaidauti, kai šalys narės mėgina išbristi iš finansų krizės.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, kurias palaiko Suomija ir Nyderlandai pareiškė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Barozu), jog ES biudžetas turėtų būti įšaldytas 2013 metų lygyje, mat ateinančiais metais Bendrijos šalys pradės derybas dėl 2014-2020 metų biudžeto.

Laiškas, kurį pasirašė britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Vokietijos kanclerė Angela Merkel Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), taip pat Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) ir Suomijos vyriausybės vadovė Mari Kiviniemi, buvo išsiųstas iš D.Camerono biuro Londone.

Lyderiai sako, kad kitas ES biudžeto išlaidų etapas prasideda tuo metu, kai 27 bloko šalys ėmėsi “nepaprastų pastangų išvalyti viešuosius finansus”, mažindamos tarptautinius įsiskolinimus ir biudžetų deficitus iki priimtino lygio.

ES finansai “negali būti išimtimi”, mėginant “suvaldyti” jos narių viešąsias išlaidas.

“Atsižvelgiant į tai, įsipareigojimų asignavimai per ateinantį kelerių metų finansinį laikotarpį neturėtų viršyti 2013 metų lygio, o augimo lygis – neviršyti infliacijos”, – sakoma laiške Europos Komisijai.

Ši formuluotė iš esmės reiškia biudžeto įšaldymą.

“Ambicingas Europos politikos priemones mūsų piliečiams bus įmanoma įgyvendinti, jeigu mūsų išlaidų kiekis bus stabilus, – pabrėžė lyderiai. – Dėl to reikia geriau naudoti (šiuo metu) prieinamas lėšas. Ateinančiais metais Europos Sąjungos laukiantis iššūkis – išleisti ne daugiau, o geriau.”

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujantys Europos Sąjungos (ES) vadovai ketina nustatyti naujas priemones, kurios leistų apsaugoti euro zoną nuo sukrėtimų kylant krizėms, pvz., tokioms kaip Graikijoje ar Airijoje.

Viena iš pagrindinių euro zonos apsaugos priemonių, kaip teigiama, bus laikinasis euro zonos šalių gelbėjimo fondas. Novatoriškas laikinasis fondas – pirmasis nuo bendros valiutos sukūrimo 1999 metais – buvo suformuotas praėjusį pavasarį kilus krizei Graikijoje kaip finansinė atrama sunkumų slegiamoms euro zonos šalims. Šiuo metu fondas naudojamas siekiant padėti Airijai.

Europos finansų stabilumo fonde (EFSF), kurį finansuoja 16 euro zonos šalių (prie kurių nuo kitų metų prisijungs Estija) ir kurio galiojimo terminas baigsis 2013 metų vasarą, yra 440 mlrd. eurų. Dar 60 mlrd. eurų disponuoja Europos finansų stabilumo mechanizmas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi pasiūlyti dar bent 250 mlrd. eurų. Dar 50 mlrd. eurų ne euro zonos šalims potencialiai gali būti skirta pagal ES “mokėjimų balanso” programą, kuri jau buvo panaudota Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai paremti.

ES taip pat turėtų pritarti pasiūlymui sukurti nuolatinį gelbėjimo fondą, kuris pakeis įsteigtąjį gegužę, kai 2013 metais pasibaigs jo galiojimo terminas. Nuolatinis krizinis fondas sustiprintų rinkų pasitikėjimą, bet Vokietija, kurią šiuo klausimu palaiko Prancūzija, teigia, jog šiam fondui įkurti reikėtų patobulinti Lisabonos sutartį, kad būtų teisiškai numatyta finansinio solidarumo tarp euro zonos valstybių narių galimybė.

Jeigu valstybėms prireiktų finansinės pagalbos, nuostolius pirmą kartą gali tekti prisiimti privačiojo sektoriaus bankams ir investiciniams fondams, perkantiems vyriausybės leidžiamas obigacijas.

Taip pat ketinama pirmą kartą numatyti griežtesnę ekonominės politikos priežiūrą. Sankcijos taisyklių pažeidėjams, kurios šiuo metu taikomos tik valstybėms narėms, kurių deficitas viršija ES stabilumo ir augimo pakte nustatytą 3 proc. BVP ribą, bus taikomos visoms ekonominės politikos kryptims, kurios laikomos pavojingomis.

Jeigu šaliai gresia krizė nekilnojamojo turto sektoriuje, kaip, pavyzdžiui, neseniai įvyko Airijoje ar Ispanijoje, arba jos konkurencingumas sumažėtų, ta šalis, jei ji yra euro zonos narė, prieš skiriant sankcijas pirmiausia būtų paraginta laikytis tvarkos.

Be to, ES kiekvieną pavasarį nagrinės nacionalinių biudžetų projektus. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad nacionalinėse fiskalinėse sistemose nebūtų pernelyg nukrypta nuo bendrųjų tikslų.

Taip pat numatoma, kad ES pirmą kartą bus suteikta galimybė imtis prevencinių veiksmų skolos ir deficito tikslų pažeidėjų atžvilgiu. Šie pažeidėjai bus priversti suformuoti specialiuosius indėlius dar prieš šaliai viršijant nustatytą apribojimą (pvz., jeigu staiga padidėtų deficitas). Po to šaliai būtų nurodyta per šešis mėnesius imtis taisomųjų veiksmų. Tarp kitų vertinamų sankcijų, be kita ko, yra Europos subsidijų mažinimas.

Sankcijos būtų skirtos šalims, kurių deficitas viršija 3 proc. BVP ir (arba) skola viršija 60 proc. BVP ir kurios nemažina deficito ar skolos pakankamai sparčiai. Pastaroji nuostata iki šiol nebuvo taikyta.

Sprendimai dėl pagalbos problemų ištiktoms euro zonos šalims aktualūs ir euro dar neįsivedusiai Lietuvai, nes nė viena valstybė nėra apsaugota nuo finansinių sunkumų ateityje.

Tai Lietuvos vadovė pareiškė dalyvaudama Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, penktadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Posėdyje Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai sutarė, kad reikia keisti ES sutartį, jog būtų sukurtas nuolatinis stabilumą garantuojantis finansinės paramos mechanizmas, kuris padėtų finansinių problemų ištiktoms euro zonos šalims stabilizuoti savo finansų sistemas.

“Šie sutarties pakeitimai yra reikšmingi ne tik euro zonos, bet ir visos Europos Sąjungos šalims. Lietuvai – taip pat. Bet kuri valstybė narė nėra ateityje apsaugota nuo finansinių sunkumų, todėl turėti aiškiai apibrėžtą pagalbos mechanizmą yra suinteresuoti visi”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, labai svarbu, kad pavyko pasiekti, jog kuriant nuolatinį finansinės paramos mechanizmą dalyvautų visos ES šalys, taip pat ir Lietuva.

Europos Sąjungoje (ES) antradienį pasiektas susitarimas dėl geresnio mokesčių institucijų bendradarbiavimo padės Lietuvai kovoti su mokesčių vengimu, pareiškė eurokomisaras Algirdas Šemeta.

“Šis susitarimas – didelis žingsnis į priekį kovojant su mokesčių vengimu”, – BNS antradienį sakė Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys.

A.Šemeta sakė, kad ES ekonomikos ir finansų ministrų taryboje pasiektas susitarimas reikš, jog šalies institucijos nuo šiol galės gauti visą reikalingą informaciją apie savo gyventojų pajamas kitose ES šalyse.

“Iki šiol kai kurios šalys tokios informacijos neteikdavo, argumentuodamos “bankų paslaptimi”. Įsigaliojus susitarimui, šio argumento nebus galima naudoti”, – sakė A.Šemeta.

“Be to, Lietuva automatiškai gaus esamą informaciją apie visų šalies gyventojų pajamas kitose ES šalyse, – atlyginimą, pensijas, pajamas iš nekilnojamo turto ir investicinio draudimo”, – pridūrė eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu ir auditą.

Jis pabrėžė, kad ES šalys glaudžiau keisis mokesčių informacija, šiuo tikslu diegiami nauji standartai – pavyzdžiui, nustatomas laikas per kurį viena šalis turi pateikti informaciją kitai, taip pat numatoma galimybė vykdyti tyrimus ir kontrolę vienu metu keliose šalyse.

“Direktyva užkirs kelią tiems, kurie vengdami mokėti mokesčius, pajamas slepia kitose ES šalyse”, – BNS sakė A.Šemeta.

Anot Europos Komisijos pranešimo, administracinio bendradarbiavimo direktyva mokesčių srityje bus įtvirtintos aiškesnės ir konkretesnės valstybių narių bendradarbiavimo įvertinant mokesčius taisyklės. Direktyva reglamentuojami visi mokesčiai, išskyrus PVM ir akcizą, kuriems skirti specifiniai ES teisės ak

Europos Sąjungos (ES) įstatymai, kuriais siekiama liberalizuoti žemyno energetikos rinką, trukdo investuoti ir prilygsta barbariškam “plėšikavimui”, per investuotojų forumą Vokietijoje pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.

Jo teigimu, rengdama tokius svarbius teisės aktus, ES turėtų konsultuotis su Rusija, ir bloko liberalizavimo planai neturėtų kenkti bendradarbiavimui dujų rinkoje.

“Mūsų įmonės kartu su Vokietijos partneriais teisėtai įsigijo skirstymo turtą Lietuvoje. Dabar, remiantis trečiuoju energetikos paketu, jos iš ten yra metamos. Kas tai yra? Koks dar plėšikavimas?”, – pareiškė V.Putinas.

“Iš savo partnerių Europoje ir Šiaurės Amerikoje dažnai girdime: jeigu norite būti pasaulinės civilizuotų tautų šeimos nariais, turėtumėte elgtis civilizuotai. Tuomet kas tai yra? Ar mūsų kolegos pamiršo pagrindinius principus?”, – sakė Rusijos premjeras.

Pasak V. Putino, Rusija neprieštarauja Europos pastangoms liberalizuoti energetikos rinką ir didinti jos konkurencingumą. Kartu jis paragino sukurti “bendrą energetikos erdvę”.

“Manau, būtų pagrįsta, kad mūsų kolegos Europos Sąjungoje, Europos Komisijoje rengtų naujas ir sąžiningas tokios jautrios srities taisykles bent jau konsultuodamiesi su Rusija, kuri yra didžiausia energijos tiekėja”, – pareiškė Rusijos vyriausybės vadovas.

“Priešingu atveju nuolat atsidursime absurdiškose situacijose arba nuolat kils konfliktų, kurie kartais atsiranda iš nieko.”

Pasak V.Putino, Europa neturi kitos išeities ir turi bendradarbiauti su Maskva.

“Jūs ką, naudosite malkas? Bet malkoms gauti jums ir vėl reikės eiti į Sibirą”, – pareiškė jis.

2009 metų kovo mėnesį ES sutarė liberalizuoti energetikos rinkas, suskaidant milžiniškas komunalinių paslaugų įmones ir užtikrinant, kad nedideli dujų tiekėjai turėtų nevaržomą prieigą prie Europos infrastruktūros ir lygias galimybes konkuruoti su dominuojančiais rinkos dalyviais.

Į planą įtraukta vadinamoji “Gazprom” išlyga”, kuria siekiama neleisti ne ES įmonėms, pavyzdžiui, Rusijos valstybės valdomai dujų milžinei “Gazprom”, įsigyti strateginius skirstymo tinklus be vyriausybės pritarimo.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naują 2011 metų biudžeto projektą. Derybos tarp Europos Parlamento ir 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vyriausybių dėl bloko biudžeto, kurio vertė 2010 metais sudaro 123 mlrd. eurų (164 mlrd. JAV dolerių), žlugo anksčiau šį mėnesį.

Naujajame projekte Komisija siūlo padidinti biudžetą 2,9 proc. – to reikalavo vyriausybės, norinčios riboti bloko išlaidas, kaip joms tenka riboti savo išlaidas savo šalyse. Parlamentas iš pradžių siekė padidinti išlaidas 6,2 procento.

Komisija taip pat pasistengė atsižvelgti į kai kuriuos parlamento reikalavimus dėl jo įgaliojimų būsimose derybose dėl išlaidų.

“Naujajame biudžeto projekte atsižvelgiama į Taikinimo komiteto diskusijas ir biudžeto institucijai suteikiama nauja galimybė pasiekti susitarimą iki metų pabaigos”, – teigiama Komisijos pranešime.

Jeigu susitarimas nebus pasiektas, išlaidos kitąmet bus tokios pat kaip šiemet, jos bus nelanksčios ir bus išmokėtos 12 lygių dalių. Kai kurios programos, įskaitant atominį projektą ITER ir naujai sukurtas finansų rinkų priežiūros įstaigas, negaus finansavimo.

Lapkričio 11–12 dienomis Briuselyje vyko Europos demokratų partijos (EDP) suvažiavimas, kuriame buvo renkami šios partijos koprezidentai ir jų pavaduotojai. EDP koprezidentais buvo perrinkti Fransua Bajoru bei Frančesko Rutelis, o vienu iš jų keturių pavaduotojų — Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich.

V. Uspaskich šios partijos vicepirmininko pareigas eina jau šeštus metus. Pirmą kartą į šias pareigas jis buvo išrinktas 2004 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusiame steigiamajame EDP suvažiavime.

EDP įkurta buvusio Europos Komisijos pirmininko Romano Prodžio iniciatyva. Šiuo metu R. Prodis yra partijos garbės pirmininkas. Apibūdindamas partijos ideologiją, vienas iš jos steigėjų Fransua Bajoru pareiškė, jog tai būsianti partija žmonėms, kurie nėra nei konservatoriai, nei socialistai.

EDP iš viso vienija 12 partijų iš Italijos, Prancūzijos, Lietuvos, Čekijos, Kipro, Belgijos, Ispanijos, Lenkijos, San Marino ir Slovakijos. EDP priklausančių partijų atstovai Europos Parlamente kartu su liberalais yra sudarę frakciją “Liberalų ir demokratų aljansas už Europą”. Šiai frakcijai priklauso ir V. Uspaskich.

Už energetiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) trečiadienį pristatys energetikos infrastruktūros atnaujinimo per ateinantį dešimtmetį planą.

Plane, agentūros “Reuters” duomenimis, be kita ko, aptariami šie klausimai:

DUJŲ TIEKIMO SAUGUMAS

Senkant Europos dujų ištekliams, prognozuojama, kad priklausomybė nuo importo padidės nuo dabartinių maždaug 60 proc. dujų vartojimo iki 73-79 proc. 2020 metais ir iki 81-89 proc. 2030 metais.

Remiantis įvairiais tyrimais, papildomo importo poreikis svyruoja nuo 44 iki 148 milijonų tonų naftos ekvivalento iki 2020 metų ir nuo 61 iki 221 milijono tonų naftos ekvivalento iki 2030 metų.

Komisijos “N-1 kriterijaus”, t. y. sistemos iš n elementų savybės užtikrinti jos normalų darbą atsijungus vienam elementui kriterijaus, šiuo metu neatitinka penkios šalys – Lietuva, Bulgarija, Slovėnija, Airija ir Suomija.

Būtina pašalinti trukdžius dujų tinkle, pavyzdžiui, tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos.

PIETINIS DUJŲ KORIDORIUS

Strateginis šio koridoriaus tikslas – užtikrinti tiekimo į ES maršrutą, kuriuo iki 2020 metų būtų tenkinama apytikriai 10-20 proc. ES dujų paklausos, o tai sudarytų apytikriai 45-90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

NAFTOS TIEKIMO SAUGUMAS

Manoma, kad naftos paklausa Rytų ir Vakarų Europoje keisis nevienodai. Spėjama, kad per ateinantį dešimtmetį naftos paklausa Vakarų Europoje sumažės, o Rytų Europoje padidės 7,8 procento.

ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS

Prognozuojama, kad bendra ES elektros energijos gamyba padidės bent 20 proc. – nuo maždaug 3 362 teravatvalandžių 2007 metais iki 4 073 TWh 2030 metais. Šiame įvertyje neatsižvelgta į galimo didelio elektra varomų transporto priemonių paplitimo galimybę.

Iberijos pusiasalis praktiškai yra elektros energijos sala. Iki 2020 metų tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos reikės įrengti tarpusavio jungčių, kurių pajėgumas siektų bent 4 000 megavatų.

Vidurio ir Rytų Europoje reikės spręsti, kaip prijungti naujus gamybos pajėgumus prie perdavimo tinklų. Vien Lenkijoje, kaip prognozuojama, iki 2020 metų bus įrengta iki 8 gigavatų naujų pajėgumų.

Europoje reikės įrengti elektros energijos “greitkelių”, kuriais vėjo energijos perteklius būtų perduodamas iš Šiaurės jūros pietų kryptimi ir iš Viduržemio jūros šiaurės kryptimi.

Iki 2013 metų vidurio reikėtų parengti elektros energijos “greitkelių” plėtros planą, kad pirmieji “greitkeliai” būtų parengti eksploatuoti iki 2020 metų.

ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS ŠALTINIAI

Remiantis ES 2020 metų tikslais, atsinaujinantiesiems šaltiniams tenkanti bendros elektros energijos gamybos dalis turėtų sudaryti maždaug 33 proc. 2020 metais ir 36 proc. 2030 metais.

Kaip matyti iš pirmosios 21 iš 27 atsinaujinančiųjų energijos šaltinių strategijų, kurias turi pateikti ES valstybės narės, iki 2020 metų įrengtas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų šaltinių pajėgumas padidės nuo dabartinių maždaug 244 GW iki maždaug 460 GW.

Komisija tikisi, kad su Šiaurės jūra besiribojančios šalys įrengs daug ofšorinių vėjo elektrinių ir ragina koordinuoti perdavimo linijų įrengimą.

Vėjo elektrinės turėtų būti jungiamos į grupes, kad sumažėtų sąnaudos linijų tiesimui. Vien Vokietijoje sujungimo sąnaudos galėtų būti sumažintos 30 procentų. Visoje Šiaurės jūroje išlaidos iki 2030 metų galėtų būti sumažintos beveik 20 procentų.

IŠMANIEJI TINKLAI

Iki 2011 metų pradžios Komisija suteiks atitinkamoms įstaigoms įgaliojimus suderinti ES išmaniųjų tinklų standartus.

Komisija išnagrinės, ar išmaniųjų tinklų veikimui būtinos duomenų apsaugos priemonės.

Jeigu investicijų grąža bus pernelyg maža, siekiant visuomenės interesų, plėtojant šiuos tinklus bus naudojamos valstybinės lėšos.

ANGLIES DVIDEGINIO VAMZDYNAI

Komisijos tyrėjai teigia, kad iki 2030 metų gali reikėti maždaug 8,8 tūkst. kilometrų ilgio CO2 transportavimo vamzdynų, į kuriuos reikės bendrai investuoti 9,1 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasiekė bendrą sutarimą, kad Bendrijos sutartis turi būti “ribotai” pakeista, siekiant įkurti nuolatinį finansinės pagalbos fondą bloko šalims, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

“Šiandien priėmėme svarbius sprendimus, kad sustiprintume eurą”, – ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) sakė penktadienį paryčiais vykusioje spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad tai rimtas susitikimo laimėjimas.

“Mes rekomenduojame galingą ir įtikinamą nuolat veikiantį krizių įveikimo mechanizmą visos euro zonos finansiniam stabilumui palaikyti”, – sakė H.van Rompuy.

ES lyderius iš pradžių išgąsdino Prancūzijos ir Vokietijos reikalavimas iš esmės perrašyti pagrindinį Bendrijos dokumentą, praėjus vos metams po Lisabonos sutarties priėmimo, tačiau dabar jie palankiau vertina “ribotus” pakeitimus, kurie galėtų padėti išvengti didelio politinio susipriešinimo.

“Valstybių ir vyriausybių vadovai sutaria, kad šalims narėms reikia sukurti nuolatinį antikrizinį mechanizmą, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą visoje euro zonoje, taip pat pakviesti Europos Vadovų Tarybos pirmininką pradėti konsultacijas su Europos Vadovų Tarybos nariais dėl riboto sutarties pakeitimo, kuris yra reikalingas šiam tikslui”, – sakoma dvi dienas Briuselyje vykusio viršūnių susitikimo baigiamojo komunikato juodraštyje.

Berlyno nuomone, ilgalaikis finansinio gelbėjimo fondas tikriausiai taptų iki 2013 metų veiksiančių kitų priemonių būtinu papildiniu, tačiau nerimaujama, kad bet kokia nuolatinė struktūra gali kirstis su ES sutarties sąlygomis, draudžiančiomis traukti iš finansinių duobių Bendrijos nares. Tokio fondo įkūrimą taip pat tikriausiai atmestų griežtas Vokietijos Konstitucinis teismas.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, vadovaujanti ekonomiškai ir finansiškai pajėgiausiai ES šaliai, taip pat susidūrė su visuomenės nepasitenkinimu dėl finansinės naštos, kuri gali būti jai užkrauta, jeigu tektų gelbėti kitas į bėdą patekusias euro zonos nares.

Aiškiai apibrėžtas valstybės bankroto procedūrų rinkinys taptų signalu investuotojams, valstybės bankroto atveju bent dalis naštos tektų jiems, o ne vien mokesčių mokėtojams.

Toks mechanizmas taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad galimi valstybių bankrotai nesukels panikos lavinos rinkose, kokią sukėlė pavasarį Europą sukrėtusi Graikijos įsiskolinimų krizė.

“Jokia šalis iš principo neprieštarauja nuosaikiam sutarties pakeitimui, tačiau jos nori žinoti, kokios bus politinės ir teisinės pasekmės”, – nurodė vienas šioms diskusijoms artimas šaltinis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė: “Jeigu sutarties pakeitimai sumažins šalių narių balsavimo teises, man tai atrodo nepriimtina ir, atvirai kalbant, nerealu. Tai nesuderinama su ribotų sutarties pakeitimų idėja, ir tam niekada vieningai nepritars šalys narės. Kaip žinote, sutarties pakeitimai reikalauja vienbalsio (pritarimo).”

“Mes numatome labai ribotus” pakeitimus, pridūrė jis.

SANKCIJOS DĖL SKOLOS

Pagal naujas taisykles, Europos Sąjunga turės įspėti ES šalių vyriausybes apie spekuliacinį rinkų augimą, visų pirma apie “muilo burbulus” nekilnojamojo turto rinkoje.

Be to, ES galės skirti dideles nuobaudas vyriausybėms, kurios pernelyg daug išleidžia ir pernelyg daug skolinasi.

Šalys stebės viena kitos biudžetus, o toms, kurios viršys maksimalų skolos lygį, numatytą Europos Stabilumo ir augimo paktu, – 60 proc. BVP, pamažu bus didinamos sankcijos.

Didžiajai Britanijai šios sankcijos nebus taikomos, nes ji neįeina į euro zoną, bet vyriausybė pareiškė, jog mano, kad Europos ekonomikos stabilizavimo mechanizmas pageidautinas ir jai.

LISABONOS SUTARTIES PATAISOS

Visi sutiko, jog turi būti nuolatinis krizės sprendimo mechanizmas, ir visi sutiko, kad suformuoti jį turi ES šalys. Todėl visi sutinka su tuo, kad reikia padaryti tam tikras sutarties pataisas.

Dabartinis laikinas 440 mlrd. eurų fondas, kuris buvo įsteigtas padėti Graikijai ir eurui remti, bus pertvarkytas į nuolatinį ir skirtas bet kurių ES šalių reikmėms.

Šiuo metu Lisabonos sutartyje, kuri atlieka ES konstitucijos funkciją, yra straipsnis, draudžiantis ES šalims teikti viena kitai tokią pagalbą. Todėl A.Merkel pasiūlė šią nuostatą panaikinti.

Visi sutiko, kad turi būti nuolatinis krizės mechanizmas, ir visi sutiko, kad jį suformuoti turi ES šalys, – pareiškė A.Merkel. – Todėl visi sutinka su tuo, kad reikia padaryti tam tikras sutarties pataisas”.

Lisabonos sutartis sudaryta po sudėtingų derybų. Kai kuriose šalyse, konkrečiai – Airijoje, kurią slegia sunki skolų našta, sutarčiai ratifikuoti teko surengti referendumą – ir ne vieną kartą, pirmąjį kartą airiai balsavo “prieš”.

Išsiaiškinti, kaip išvengti naujo referendumo, buvo pavesta H.van Rompuy.

2011 metų ES biudžetas projektuojamas 5,9 proc. didesnis už 2010-ųjų. Šis biudžeto augimas yra šiek tiek mažesnis nei siūlė Europos Komisija, tačiau didesnis nei norėtų ES šalys, kurios ir suneša pinigus į jį.

“Europos Parlamentas visąlaik nori daugiau, o Europos Komisija ir šalių Vyriausybės turi išnagrinėti, ir kur tuos pinigus paims. Mūsų norai gali būti ir apmalšinti”, – BNS sakė europarlamentaras Zigmantas Balčytis.

Anot jo, didžiąją dalį biudžeto sunešančios ES šalys, kaip Vokietija, turi “tam tikrų abejonių” dėl patvirtinto projekto.

Z.Balčytis ir dar devyni Lietuvos europarlamentarai pritarė trečiadienį patvirtintam ES biudžeto projektui. Prieš nebalsavo nė vienas Lietuvos atstovas, o du – Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas – balsavime nedalyvavo.

Europos Komisijai pateiktame europarlamentarų palaimintame biudžeto variante įsipareigojimų asignavimai siekia 142,65 mlrd. eurų (daugiau nei 490 mlrd. litų), o mokėjimų asignavimai – 130,14 mlrd. eurų (beveik 450 mlrd. litų).

Pasak Z.Bačyčio, komitetuose svarstant biudžeto projektą vyravo nuomonės, kad ES turi investuoti į tam tikras sritis siekiant paskatinti ekonominį atsigavimą. Todėl, anot jo, naujojo ES biudžeto prioritetais buvo pasirinkta energetikos infrastruktūra ir mokslo tiriamųjų darbų finansavimas.

“Europos Komisija dar turi projektą peržiūrėti. Jei nebus ypatingų pakeitimų, jis toks ir turėtų būti priimtas”, – aiškino europarlamentaras.

Derybos dėl 2011-ųjų Bendrijos biudžeto patvirtinimo turėtų būti viena iš pagrindinių kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES viršūnių susitikimo temų.

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzek (Ježis Buzekas) trečiadienį po balsavimo sakė, jog tvirtindami biudžeto projektą europarlamentarai “elgėsi labai atsakingai”.

Tuo tarpu kai kurie dešiniųjų pažiūrų politikai priimtą projektą kritikavo.

“Mes manome, kad ES biudžeto didinimas yra trumpalaikis populizmas ir abejoju, kad jis bus populiarus daugelyje šalių. Išaugusi kiekybė nereiškia išaugusios kokybės”, – kalbėjo Vengrijos centro dešiniųjų atstovas Lajos Bokros.

Pasak Finansų ministerijos, Lietuva į ES biudžetą 2011 metais sumokės 1,089 mlrd. litų – 5,7 proc., arba 58,8 mln. litų daugiau negu šiemet. Lėšos, kurios turės būti įskaitytos į ES biudžetą, kitų metų valstybės biudžete numatytos tarp Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Iš ES Lietuva kitąmet gaus 6,921 mlrd. litų paramos.