Europos Komisija ruošiasi ateinančiais metais paskelbti įstatymą, pagal kurį visus Europos Sąjungos (ES) šalys privalės uždrausti rūkymą viešose vietose, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Rūkymas viešose vietose iš dalies arba visiškai uždraustas daugelyje Bendrijos šalių, todėl rūkaliai nebegali užsitraukti dūmo užkandinėse, kavinėse ir kitose vietose. Kita vertus, iki šiol galima palyginti lengvai rasti vietų, kur rūkaliai toleruojami, naudojantis įstatymų išimtimis arba įstaigų savininkams ignoruojant nurodymus.

Sveikatos apsaugos komisaras Johnas Dalli (Džonas Dalis) sakė norintis panaikinti šią galimybę.

“Mums reikia visiškai uždrausti rūkymą visose viešose vietose, transporte ir darbovietėje”, – jis aiškino pirmadienį Vokietijos dienraščiui “Die Welt” duotame interviu.

Komisaras pareiškė, kad šią direktyvą Briuselis planuoja pateikti tvirtinimui ateinančiais metais. Jis pridūrė, kad išimtys nebeturėtų būti toleruojamos, nes ši problema susijusi “ne vien su lankytojų, bet ir darbuotojų sveikata”.

Pavyzdžiui, Belgijoje, kurioje įsikūrusi ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, kavinių lankytoja iki šiol gali mėgautis tabako dūmais kavinėse, jeigu įstaigoje neparduodamas maistas.

Tuo tarpu Graikijos sveikatos apsaugos ministras praeitą trečiadienį pripažino, kad jo šalyje pernai priimto draudimo rūkyti nesugebėta įgyvendinti. Pasak jo, per slaptus patikrinimus nustatytą, jog aštuoni iš dešimties barų atvirai pažeidinėjo šį įstatymą.

Naujame ES įstatyme taip pat gali būti sugriežtinti nikotino ir kitų toksinių medžiagų kiekio apribojimai tabako produktuose.

Europos Komisija toliau mėgins susitarti dėl taisyklių, pagal kurias tabako gaminiai nebekristų į akis pirkėjams, o jų pakuotės būtų kiek galima mažiau patrauklios.

Visų gamintojų pakuotės turėtų tapti vienodos išvaizdos; ant jų turės būti spausdinami apie rūkymo žalą, tokią kaip sukeliamos plaučių ligos, įspėjantys spalvingi paveikslėliai, taip pat pateikiama daugiau informacijos apie gaminiuose esančias toksiškas medžiagas.

“Juo vienodesnės ir neišvaizdesnės bus cigarečių pakuotės, juo bus geriau”, – sako komisaras.

Žalingas įprotis rūkyti Europos Sąjungoje kasmet nusineša apie 650 tūkst. žmonių gyvybių.

Lietuva sieks paramos idėjai, kad ateityje dujos Europos Sąjungoje (ES) būtų perkamos centralizuotai per bendrą agentūrą, trečiadienį sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Anot parlamento vadovės, ši tema bus aptarta ir per Vilniuje šią savaitę vyksiančią Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentarų asamblėjos sesiją.

“Vienas iš įdomių pasiūlymų būtų įkurti bendrą ES dujų įsigijimo agentūrą. Tai apribotų kai kurių energetinių išteklių tiekėjų galimybę vykdyti diskriminacinę kainų politiką, padidintų ES derybinę galią santykiuose su gamtinių išteklių tiekėjais”, – interviu Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė.

“Sieksime, kad ši idėja sudomintų kuo daugiau ES valstybių narių”, – pridūrė I.Degutienė.

Kaip diskriminacinę politiką ji įvardijo faktą, kad Baltijos šalys už dujas Rusijai moka daugiau nei Vokietija.

Lietuvoje mažiausią dalį žemės tarp Baltijos šalių užima miškai, tačiau didžiausia žemės dalis yra padengta pasėliais.

Lietuvoje pernai 37 proc. žemės dengė miškai – beveik tiek pat kiek visoje Europos Sąjungoje (39 proc.), rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys.

Tuo tarpu kitos Baltijos šalys – Estija ir Latvija pateko tarp daugiausia miškų turinčių ES šalių – jie dengė 55 proc. Estijos ir 52 proc. Latvijos. Daugiausia miškų yra Suomijoje (68 proc.), mažiausiai Olandijoje – vos 12 procentų.

Pasėliai Lietuvoje užima 24 proc. žemės ploto, Estijoje ir Latvijoje – po 12 procentų.

31 proc. žemės Lietuvoje užima pievos, 4 proc. – vanduo, 3 proc. – dirbtinės dangos, likę 2 proc. – krūmynai ar plika žemė.

Pasėliai ES užima 27 proc. žemės, 33 proc. teritorijos dengia pievos.

Europos biurokratai mėgsta prisigalvoti pačių įvairiausių juridinių aktų formuluočių, kad tik paprastas Europos Sąjungos gyventojas kuo mažiau suprastų ir sugaudytų. Štai ir mūsų prezidentė atsidūrė tarp 17-kos buvusių eurokomisarų, gaunančių papildomas išmokas už “grįžimą darbo rinką”. Esą prezidentė, būdama eurokomisare, „prarado“ kvalifikaciją ir jai dėl to dabar priklauso solidi finansinė kompensacija. Tam, kad prezidentei nereikėtų stoti į ilgą darbo biržos eilę, ir buvo numatyta tokia „kompensacija“.
Dalia Grybauskaitė yra tarp 17 buvusių Europos Komisijos narių, kuriems per metus mokama mažiausiai 96 tūkst. eurų vadinamųjų pereinamojo laikotarpio išmokų, skirtų padėti
lengviau įsilieti į darbo rinką, nors kai kurie jų jau užima politinius postus ar užsiima lobistine veikla.
Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS sakė, kad prezidentė iš Europos Komisijos kas mėnesį gauna apie 8 tūkst. eurų. Ši suma mokama trejus metus po darbo Komisijoje pabaigos. Europos Komisija tvirtina, kad specialių išmokų paskirtis yra “padėti
buvusiems komisarams įsilieti į darbo rinką”.
Šalies vadovė kas mėnesį “į rankas” taip pat gauna 9405 litus prezidentinio atlyginimo, tačiau tokią pat sumą grąžina ir į valstybės biudžetą. L.Balsio teigimu, situacijoje, kai prezidentė neima pusės Respublikos Prezidento atlyginimo, tačiau gauna išmoką iš Europos Komisijos, Lietuvos biudžetas tik laimi.
“Šios sistemos tikslas yra palengvinti jų grįžimą į darbo rinką, išlaikyti jų nepriklausomumą po to, kai baigia komisaro darbą”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos atstovas Michaelas Mannas, kurį cituoja AFP agentūra.

Naujienų agentūra BNS praneša:

Vokietijos laikraštis “The Financial Times Deutschland” pranešė, kad 17 ekskomisarų grupėje daugiausia gauna buvęs vidaus rinkos ir paslaugų komisaras Charlis McCreevy bei buvęs žuvininkystės ir jūrinių reikalų komisaras Joe Borgas.

Ch.McCreevy, vasarį pasitraukęs iš posto, tapo Airijos pigių skrydžių bendrovės “Ryanair” stebėtojų tarybos nariu, kurio metinė alga, kaip skelbia organizacija “The Alliance for Lobbying Transparency and Ethics Regulation” (ALTER-EU), siekia 47 tūkst. eurų.

Tačiau buvęs komisaras, kaip rašo “EUobserver”, iš Europos Komisijos papildomai gauna 11 tūkst. eurų pereinamojo laikotarpio išmokų. Manoma, kad tokia pat suma mokama J.Borgui, kuris šiuo metu dirba viešųjų ryšių kompanijoje “Fipra” ir užsiima lobistine veikla, susijusia su jūriniais klausimais. Komisijos išmokų skyrimo taisyklės numato, kad pereinamojo laikotarpio lėšos mokamos trejus metus, o suma siekia nuo 40 iki 65 proc. eurokomisaro
bazinės algos (20 278 eurai per mėnesį), priklausomai nuo to, kiek laiko dirbo ES vykdomojoje institucijoje. Dėl pereinamojo laikotarpio išmokos dydžio esama apribojimų – jei buvęs komisaras imasi bet kokios naujos apmokamos veiklos, bendra naujo darbo užmokesčio ir išmokos suma negali viršyti atlyginimo, kurį jis gaudavo būdamas Komisijos nariu.

Lietuvos Nuo 2008 metų gegužės Italijos užsienio reikalų ministro postą užimantis Franco Frattini taip pat tebegauna algą iš Komisijos. Išmokos mokamos ir į Europos Parlamentą išrinktiems Danutai Hubner, kuri buvo pirmoji Lenkijos eurokomisarė, bei belgui Louis Michaeliui, Vis daugiau buvusių eurokomisarų pasuka į verslą ar užsiima lobistine veikla, todėl Europos Komisija ėmėsi ieškoti būdų sugriežtinti savo elgesio kodeksą ir padaryti jos nuostatas aiškesnes.

Be to, elgesio kodas, kuris šiuo metu taikomas tik Europos Komisijai, galėtų galioti visose ES institucijose. Buvusio eurokomisarų veikla privačiame sektoriuje sukėlė nepatinka
nevyriausybinėms organizacijoms, kurios antradienį internete paskelbė peticiją, kurioje prašo Komisijos pirmininką įvesti trejų metų “atvėsimo” laikotarpį komisarams, norintiems imtis lobistinės veiklos.

“Daugelis šių atvejų, tokių kaip Charlie’ McCreevy atėjimas į “Ryanair” ar Meglenos Kunevos atėjimas į “BNP Paribas”, suteikia rimtą priežastį nerimauti. Guenteris Verheugenas, įkūręs savo lobistinę konsultacinę kompaniją, įžūliai pažeidžia taisykles”, – savo tinklalapyje rašo ALTER-EU.

„Lietuvos rytas“ teigia:

„Aš nevertinu moralumo, o įstatymuose tai numatyta, ir Lietuva turi laikytis įstatymų”, – taip K.Brazauskienės užmojus prie turimų milijonų pridurti ir prezidento našlės rentą įvertino šalies vadovė D.Grybauskaitė. Lyg būtų nujautusi, kad panašios problemos kada nors gali pakutenti ir jos padus! – rašo apžvalgininkas Vytautas Bruveris
Lietuvoje aistrų katilas dėl K.Brazauskienės rentos sukunkuliavo nauja jėga, pakurstytas „Lietuvos ryto” paskelbtos žinios, kad apsukrioji našlė, viena ranka rašydama prašymą dėl rentos, kita susižėrė 6 mln. litų už nebaigtą statyti viešbutį.
Tuo pačiu metu Vokietijoje užvirė ginčai dėl buvusių eurokomisarų, tarp jų – ir D.Grybauskaitės, gaunamos rentos.
Solidusis „Financial Times Deutschland” prisiminė, kad 17 buvusių eurokomisarų, jau seniai sėdinčių šiltose lobistų ar politikų kėdėse, tebegauna išmokas iš ES biudžeto. Šioms „kompensacijoms už perėjimą į darbo rinką” per mėnesį reikia kone milijono litų.
Pirmojoje vietoje atsidūrė airis Ch.McCreevy. Jau seniai sėdintis kompanijoje „Ryanair” jis kas mėnesį gauna 47 tūkst. eurų (162 tūkst. litų). Be to, prisiduria 11 tūkst. eurų (38 tūkst. litų) ir iš ES biudžeto.
Vokiečių žurnalistai mini ir Italijos užsienio reikalų ministrą F.Frattini, o šalia jo – mūsų prezidentę.
Abu peikiami dėl to, kad ima išmokas iš Europos biudžeto, nors gauna algą iš savo valstybių. Tiesa, mūsiškė ima tik pusę atlyginimo, bet bjauriesiems vokiečiams tai – nė motais.
Lyg to būtų maža, sujudo ir europarlamentarai. Kai kurie jų jau galanda kardus, taikydamiesi ne vien į buvusių eurokomisarų moralę.
Moralę vakar prisiminė ir premjeras A.Kubilius, užuominomis K.Brazauskienei pataręs atsiimti savo prašymą skirti jai rentą. Įdomu, ką jis patartų D.Grybauskaitei? Žinoma, ne kaip premjeras, o tiesiog kaip politikas ir žmogus.

„Vilniaus diena“ informuoja:

Lietuvoje nesibaigiant aštrioms diskusijoms dėl prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos rentos, Europos Komisija diskutavo apie iki šiol skiriamas išmokas jau seniai baigusiems eurokomisarų kadencijas pareigūnams.
„Financial Times Deutschland“ atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 17 buvusių pareigūnams per metus išmokama 96 tūkst. eurų išmokų, nors daugelis šių asmenų eina kitas, pelningai apmokamas, pareigas, tapę lobistais ar politikais, rašo Ftd.de.
Tarp šių pareigūnų minima ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji, tapdama Lietuvos Prezidente teigė, kad atsisakydama pusės prezidentinės algos taupys Lietuvos biudžeto lėšas. Esą ji gyvens iš jai priklausančios eurokomisarės rentos.
Ši renta D.Grybauskaitei priklauso trejus metus po eurokomisarės kadencijos pabaigos.
Tiesa, D.Grybauskaitės prezidentė alga nepalyginama su bene didžiausią pasipiktinimą keliančiu buvusiu ES vidaus rinkos komisaru Charlie McCreevy.
Kaip žinoma, Ch.McCreevy iš karto po ES pareigūno karjeros tapo pigiais skrydžiais garsėjančios „Ryanair“ stebėtojų tarybos nariu ir uždirba 47 tūkst. eurų per metus. Be to, buvęs komisaras gauna 11 tūkst. eurų mėnesinę ES išmoką.
Buvęs Žuvininkystės komisaras Joe Borgas, dabar dirbantis „Fipra“ lobistų agentūroje Briuselyje irgi gauna panašią sumą.
ES institucijose komisarams teikiamų išmokų tema yra labai jautri. Nevyriausybinės organizacijos jau seniai teigė, kad komisarų išmokos įžiebia viešų ir privačių interesų konfliktus, mat Europos pareigūnai, pasitraukę iš Sąjungos komisarų pareigų dažniausiai įsidarbina privačiame sektoriuje. Tik nedaugelis žino, kad pereinamuoju laikotarpiu komisarai gauna išmokas.
Trejus metus nuo išėjimo eurokomisarai gauna nuo 40 iki 65 proc. buvusio atlyginimo išmokas, mažiausia gaunama suma yra kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų per mėnesį.
Europarlamentarė Ingeborga Graessle kitą savaitę ketina siūlyti „užšaldyti“ buvusių eurokomisarų išmokų skyrimą, kol nebus tinkamai parengta pereinamojo laikotarpio kompensacijų sistema.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Svarbiausių krašto institucijų vadovai savo komandos nariams toliau nevengia skirti priemokų prie atlyginimų. Praėjusį ketvirtį šiuo požiūriu nepralenkiama buvo prezidentė Dalia Grybauskaitė – jos patarėjams išmokėta 101 tūkst. litų priemokų.
Seimo Audito komitetas surinko duomenis apie antrąjį šių metų ketvirtį pagrindinėse krašto institucijose išmokėtus atlyginimus. Iš jų matyti, kad prezidentės D.Grybauskaitės, premjero Andriaus Kubiliaus, ministrų komandų nariams per tris praėjusio ketvirčio mėnesius prie atlyginimų išmokėta 382 tūkst. litų priemokų. Tokių priedų prie darbo užmokesčio savo patarėjams neskyrė tik Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Praėjusį ketvirtį daugiausia priemokų buvo išmokėta prezidentės D.Grybauskaitės patarėjams – 101 tūkst. litų. Kaip “Lietuvos žinioms” sakė Lietuvos vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė, tokie priedai prie atlyginimų buvo skirti už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą ir papildomų užduočių atlikimą.
“Kaip ir prezidentės, patarėjų darbo laikas nenormuotas, jiems tenka dirbti viršvalandžius, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis”, – sakė D.Ulbinaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad politinio pasitikėjimo tarnautojai, skirtingai nei karjeros valdininkai, negauna priedų už kvalifikacinę klasę. Anot D.Ulbinaitės, sumažinus bazinę algą sumažėjo ir atlyginimai, ir priemokos.
Priemokos praėjusį ketvirtį atseikėtos ir kai kuriems premjero A.Kubilius komandos nariams. Tam per tris mėnesius skirta 42 tūkst. litų.
Ministrai taip pat negaili priemokų viceministrams, savo patarėjams ir padėjėjams. Praėjusį ketvirtį daugiausia priemokų – 40 tūkst. litų – išmokėta Aplinkos ministerijoje. Ūkio ministerijoje praėjusį ketvirtį buvo išmokėta 35 tūkst. litų priemokų. Žemės ūkio ministerijoje plušančių politinio pasitikėjimo tarnautojų priemokoms praėjusį ketvirtį atseikėta 28 tūkst. litų.
Mažiausiai priemokų praėjusį ketvirtį – 3 tūkst. litų – savo politinio pasitikėjimo pavaldiniams skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Po 4 tūkst. litų priemokų savo komandos nariams atseikėjo krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Rasa Juknevičienė ir Audronius Ažubalis.

Read the full story

Lietuvai bus sudėtinga sumažinti biudžeto deficitą, kad šalis pasiektų tikslą 2014 metais įsivesti eurą, nes bus reikalingi nepopuliarūs politiniai sprendimai, penktadienį sakė už Europos Sąjungos (ES) biudžetą atsakingas eurokomisaras Januszas Lewandowskis (Janušas Levandovskis).

Europos Komisijos narys per vizitą Vilniuje pagyrė Lietuvą už discipliną kovojant su krize.

“Žinoma, tai sudėtinga. Bet sudėtinga ir kitur Europoje. Dauguma valstybių parengė labai ambicingas programas, įskaitant mano valstybę (Lenkiją – BNS) – sumažinti (deficitą – BNS) iki 3 proc.”, – žurnalistams po susitikimo su Lietuvos premjeru sakė J.Lewandowskis.

“Labai daug priklauso nuo politinės valios, politinės paramos programai, kuri yra labai sudėtinga, kuri paprastai neprideda politikams populiarumo”, – pridūrė eurokomisaras.

Jis pripažino, kad ekonominės problemos euro zonoje pavertė “euro klubą” ne tokiu patraukliu euro neturinčioms šalims.

“Lietuva Briuselyje vertinama kaip Šiaurės šalis. Tai pozityvus stereotipas – šiaurės šalis palyginti su pietų šalimi. Tai reiškia, kad šalis tinkamai kovoja su krize ir žada tikrą discipliną ateityje”, – sakė J.Lewandowskis.

Spaudos konferencijoje jis taip pat užsiminė, kad “nėra didelis valiutų valdybos gerbėjas” – taip jis atsiliepė apie programą, kurioje dalyvaujanti Lietuva yra susiejusi lito ir euro valiutos kursą.

Lietuvos Vyriausybė nori kitąmet biudžeto deficitą sumažinti iki 5,8 proc., o 2012 – iki 3 proc., kaip reikalauja Mastrichto kriterijai, kad 2014 metais įstotų į euro zoną.

A.Kubilius penktadienį sakė, kad tai nėra lengvas tikslas, bet jis bus pasiektas.

“Šios krizės metu nuo pat 2008 metų pabaigos labai aiškiai įrodėme, kad ką žadame, tą ir padarome. Tarptautinės rinkos tuo yra patikėję. Ir kitų metų tikslas yra labai aiškus. Tai nėra lengvas tikslas (…). Tą tikslą mes pasieksime”, – sakė premjeras.

Ketvirtadienį įvyko diskusija tema “Ką laimėjome ir ką pralošėme įstoję į Europos Sąjungą?“

Lietuva iki galo neišnaudoja Europos Sąjungos (ES) teikiamų privalumų ir galimybių ne dėl bendrijos kaltės, o dėl savo pačių neveiklumo ir nesugebėjimo visapusiškai pasinaudoti jos resursais. Kita vertus, „SEB banko“ vyr. ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, „jei šiandien nebūtumėme ES nariai, rašytumėme prastais pieštukais, o klaidas reikėtų trinti labai blogais trintukais. Dabar gi turime puikius pieštukus, bet neturime… Ignalinos atominės elektrinės. O tai – pusantro milijardo litų nuostolis per metus.

Tikėjome iliuzijomis

Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko tvirtinimu, Lietuva prieš šešerius metus tiesiog negalėjo nestoti į ES. Jo manymu, Lietuvą į ES vedė tikėjimas vizijomis, iliuzijomis. Europos Sąjunga buvo tarsi mitas, išgelbėsiantis Lietuvą. Tačiau realiai ES mes nepažinojome, negalėjome patikėti, kad ES biurokratai ir lobistai kur kas aršesni nei CK veikėjai Maskvoje. Įtakojo ir geopolitiniai interesai. Tačiau, subyrėjus SSSR, buvo galima tartis su artimiausiais kaimynais dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjos atkūrimo.

“Mes stojome į savo susikurtą ES. Iš pradžių gyvendami už uždaros sienos ir negalėdami palyginti savo gyvenimo, susikūrėme tam tikrą viziją ir stojome iš tikrųjų į šitą viziją. Tai galima palyginti su įsimylėjusi mergaite. Įsivaizduokite, mergaitė įsimylėjo, tėvai mato, kad ji įsimylėjo visai ne tą žmogų, kad jis ją išnaudoja. Jūs jai galite aiškinti kiek norite, nieko nepadarysite, kol mergaitė pati nenusvils, ji eis paskui tą žmogų. Tas didžiulis mūsų civilizacinis darinys buvo įsimylėjęs Europos viziją. Kas būtų buvę, jei Lietuva nebūtų įstojusi į Europos Sąjungą?”- sakė R. Paulauskas. “Ar atsimenate, kiek kainavo alus referendumo dėl stojimo į ES dieną?”, retoriškai klausė R. Paulauskas.

Valdo pasaulinės korporacijos

“Dar neaišku, kas ko labiau norėjo – ar mes Europos Sąjungos, ar ji mūsų? Ne paslaptis, kad politikus beveik visame pasaulyje valdo stambiosios korporacijos. Stambiosios monopolijos jau nebetelpa senuose ES rėmuose, jos neturi kur dėti pigintų, kurie duotų pelną. Todėl įnirtingai Briuselio biurokratus rėmė prie bendros rinkos 2004 m. prisijungti dar bent 15 valstybių. Perėjus per sostinės Gedimino prospektą, net baisu darosi nuo angliškų užrašų”. R. Paulauskas prisiminė senus laikus, kai Kauno Laisvės alėjos parduotuvėse pats tikrino, kad užrašai ant prekių rusų kalba būtų kuo mažesnėmis raidėmis. “Jei anksčiau „rusenome“ (bet „nedegėme“), tai dabar jau visiškai „suanglėjome“, – šaipėsi R. Paulauskas.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys priminė liūdną mūsų tekstilės pramonės sužlugdymą. Dauguma naujųjų šalių pageidavo muitų tekstilės gaminiams iš Kinijos. Tačiau olandams, kurie patys neturi jokios tekstilės pramonės, pavyko prastumti įstatymą, kad kinų tekstilei muitų nebūtų. Mat olandai yra didžiausi kinų tekstilės gaminių prekybininkai Europoje. O kas nutiko su Kauno „Drobe“, „Alytaus tekstile“, „Lentvario kilimais“, „Dirbtiniu pluoštu“ ir kt.

K. Daukšys svarstė, kad ES buvo sukurta, nes tarptautinėms kompanijoms reikėjo bendros rinkos, įstatymų, muitų nebuvimo. Dėl to jos, matydamos, kad sovietinis blokas sužlugdo, ieškojo, kaip “pasiimti” būtent šias rinkas. K. Daukšys taip pat ieškojo alegorijų ir teigė, kad Lietuva, jos politinis elitas, stodamas į ES, elgėsi tarsi paauglys, atitrūkęs nuo tėvų. Lietuva atsiplėšė nuo Sovietų sąjungos, ji maištavo, jai reikėjo kito tėvo, kurio būtų globojama. Parlamentaras teigė manąs, kad Lietuvai galbūt būtų pakakę įstoti tik į NATO ir Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Ir to būtų užtekę.

Kodėl iš Europos Sąjungos dabar tyliai šaiposi šveicarai ir norvegai? Prisiminkime danų istoriją, kurie referendume du kartus pasisakė prieš ES, bet vis vien buvo „išprievartauti“.

Buvome su rožiniais akiniais

“O mes tiesiog užsidėję gražius akinius ėjome, nes ES lyg ir saugiau”, – sakė jis.- Ir klausėme naujojo tėvo, ką tik jis pasakydavo… uždarykite Ignaliną, padarykite tą ir tą.
“Darbietis” citavo euroskeptiko, Europos Parlamento nario iš Didžiosios Britanijos Nigelo Farage žodžius, kad “tokios mažos šalys kaip Lietuva, prisijungdamos prie ES, pralošė viską. Jos jau išsilaisvino iš sovietų priespaudos, bet santykinė Vakarų gerovė, kuri iš pradžių taip žavėjo, ėmė blankti”. Lietuvos tauta nebuvo subrendusi gyventi savarankiškai ir prisiimti visą atsakomybę.

Finansų analitikas Gitanas Nausėda teigė manąs, jog stodama į ES Lietuva turėjo dvi galimybes – laikytis neutralumo politikos arba jungtis prie branduolio, iniciatyvos, kurią parodytų, pavyzdžiui, centrinės Europos valstybės, kurtų bendrą sąjungą, paremtą ekonominiais ar kokiais nors kitais interesais.

Diskusijos dalyviai minėjo tokius teigiamus ES duotus dalykus kaip laisvas judėjimas darbo, studijų tikslais Šengeno erdvėje, Lietuva tapo patrauklesnė turizmui, užsienio investicijoms. Tačiau lietuviai, emigravę į ES šalis, ten dirba juodžiausius darbus, nes vietiniai tą daryti tingi. Kita vertus, ir su įstatymu paisymu ES ne tokie jau geri reikalai: tarp lietuvių pilna dirbančių nelegaliai, neturinčių jokių socialinių garantijų. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl mus viliojo ES. Mat Lietuvoje beveik visiškai sunaikinta bet tokia stambi gamyba, baisi bedarbystė, žmonės be emigracijos neturi kitos išeities.

Kita vertus, Lietuva, įstojusi į ES, prarado muitus, Ignalinos atominę elektrinę, rusų turistus Druskininkuose, Zarasuose, Ignalinoje, nualino savo beveik visą labai stiprią lengvąją pramonę, išpardavė žemę užsieniečiams, danų kiaulėmis prasmardino pusę kaimų, „skandinizavo“ visus bankus, būdama visai jauna „geltonkase“, buvo priversta konkuruoti žiaurioje laisvoje prekyboje. Per metus dėl to, kad esame ES, patiriame 1,5 mlrd. litų nuostolį. O parama kaimui – tai tik iliuzija, kad tik mes nedirbtume savo žemių ir pirktumėme prancūziškus sūrius. Į Lietuvą kasmet plaukia ES finansinė parama, bet ji iškreipia konkurenciją, o patys iki šiol neišnaudojame ES privalumų ne dėl bendrijos kaltės, o dėl savo pačių neveiklumo. Iš dalies kalti ir sudėtingi biurokratiniai barjerai norint gauti bent vieną ES eurą.

Nesame lygiaverčiai

Anot pašnekovų, Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, nėra lygiavertė. Jie lygino, kaip Lietuva ir, tarkime, Vokietija, Jungtinė Karalystė ar Airija atstovauja savo interesams ES. Nors ES biurokratai ir bando įrodinėti, kad lietuviai europarlamentarai sąlyginai turi tris kartus daugiau balsų negu vokiečiai, vis tiek tai tik lašas jūroje.

“Buvome pripratę, jog reikia dėdės Maskvos paklausyti, tai lygiai taip pat skubiai susiieškojome dėdę, kuris yra Briuselyje. Bet tam dėdei iš tikrųjų “dzin” kaip mes gyvename, tam dėdei svarbu, kaip jis gyvena, kaip išeis jo produkcija, kaip pardavinės savo prekes, jo darbuotojai gaus atlyginimus, užsakymus. Štai apie ką reikia šnekėti, ir mums taip pat reikia galvoti, o negalvoti, kad ES mums neš dovanų”, – teigė Seimo narys K. Daukšys.

Su problema, ar tinkamai Lietuva išnaudoja ES galimybes, susidūrė ne tik dabartinė, bet ir ankstesnės Vyriausybės.

“Tai, ką dabar kalbame, tos blogybės, kurias siejame su naryste, didele dalimi susijusios su Vyriausybių darbo efektyvumu, ryžtingumu”, – aiškino profesorė Kazimira Prunskienė.

Tuo tarpu ekonomistas G. Nausėda, kalbėdamas apie ES “blogybes”, sakė, jog ES vertiname neigiamai, nes esame neūkiški, nesugebame susitvarkyti, derėtis dėl savo interesų. Dėl Ignalinos darbo pratęsimo iš esmės nepadarėme nieko, o štai Vokietijos kanclerė Algela Merkel užvakar šaltakraujiškai pareiškė, kad AE darbą vokiečiai dar pratęs 10-14 metų. Nors saugumo prasme Ignalinos elektrinė ne prastesnė nei vokiečių.

Reikia elgtis ryžtingiau

“Įsivaizduokite, kad ta lietuvaitė apsivedė, pradėjo nebesirūpinti namų ruoša, neprižiūrėti nagų, kasų. Ar tas jaunikis ją ilgai mylės? Daug šitų dalykų yra susijusių ne su pačia ES (…), o su mūsų pačių nesugebėjimu rūpintis savo žmonių interesais”, – svarstė G. Nausėda.

K. Prunskienė taip pat ragino lietuvius ryžtingiau atstovauti savo interesams ES. “Turime pagaliau suvokti save ne kaip ES naujokai, kurie įsiklauso į vyresniųjų valią ir balsą, o būti drąsesni, ryžtingesni. Bet tam pirmiausia reikia suvokti mūsų interesus ir jų realizavimo būdą, orientuotis reikaluose, savo vidaus problemose ES galimybių ribose. Tada mums viskas eisis kur kas geriau. Kiek mes būsime laimingi ir patenkinti naryste ES, priklauso nuo ES lankstumo, jos didelių ir mažų šalių interesų įvertinimo”, – kalbėjo ji.

“Tikiu mūsų perspektyva net ir ES, bet daug kas priklausys ir nuo mūsų pačių. Jeigu galvosime, kad ES yra upė, į kurią įšokame ir ji neša, mums nereikia jokių pastangų nieko daryti, tai galime ir nuskęsti ar būti išmesti į krantą ir niekam nereikalingi. Bet ES ir buvimas joje neatima prievolės galvoti savo galva ir stengtis savo šaliai padaryti gerus darbus, kuriuos įmanoma padaryti net ir būnant šioje bendrijoje”, – apibendrino G. Nausėda.

Europos transporto saugos taryba paskelbė, kad Lietuva užėmė antrąją vietą ES pagal žuvusiųjų keliuose skaičiaus sumažėjimą praėjusiais metais. 2009 m. Lietuvoje žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo daugiau nei 26 proc. ir šiuo rodikliu mūsų šalis aplenkė Daniją (25 proc.) bei Estiją (24 proc.) o geresnio rezultato pasiekė tik Slovakija (36 proc.).

“Tai, jog pagal žmonių žūčių mažėjimą atsidūrėme Europos Sąjungos pirmaujančiųjų pozicijose yra puikus darbų įvertinimas, tačiau svarbiausia, kad kiekvienas eismo saugos gerėjimo procentas atspindi išsaugotas realias žmonių gyvybes. Statistiką pavertus realiais žmonėmis išeina visas daugiabučio gyventojų būrys, išsaugotas keliuose. Juk tai mūsų artimieji, kurie šiandien su mumis”, – sakė Eligijus Masiulis.

Pasak ministro, kelių saugumo gerinimo priemonės, bendras darbas ir šviečiamosios informacinės kampanijos neabejotinai davė savo rezultatus – Lietuvos keliuose 2009 m. žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 m., be to šiuo metu keliuose važinėja apie 2 mln. transporto priemonių, o 1965 m. – keliasdešimt tūkstančių.

Praeitais metais Lietuvos keliuose žuvo 368 žmonės, šiemet žuvusiųjų dar mažėja. 2010 m. sausio – gegužės mėn. palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, eismo įvykiuose žuvo beveik trečdaliu (29,5 proc.) mažiau žmonių.

Šiuo metu Kelių saugumo charakteristikų indekso (PIN) programoje dalyvauja visos 27 ES šalys bei Norvegija, Šveicarija ir Izraelis. Priimta 2006 m. birželio mėnesio Europos transporto saugos tarybos nutarimu PIN programa tarnauja kaip efektyvus įrankis Europos valstybių eismo saugumo charakteristikoms palyginti.

Europos Sąjungos (ES) valstybių užsienio reikalų ministrai pirmadienį iš principo sutarė pradėti derybas su Islandija dėl jos prisijungimo prie Bendrijos, pranešė Ispanijos diplomatijos vadovas Miguelis Angelis Moratinosas (Migelis Anchelis Moratinosas).

Jų sprendimą ketvirtadienį vyksiančiame viršūnių susitikime dar turės formaliai patvirtinti ES lyderiai, tačiau “yra principinis susitarimas pradėti narystės derybas su Islandija”, sakė ispanų ministras žurnalistams.

Europos Komisija, kuri ves derybas su Reikjaviku 27-ių Bendrijos valstybių narių vardu, šių metų vasarį rekomendavo pradėti derybas su Islandiją, kuri 2008-aisiais smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės.

Briuselis priėjo prie išvados, kad Islandija, kuri jau yra NATO narė, atitinka visus būsimai narei keliamus politinius ir ekonominius kriterijus, pakurstydama Reikjaviko viltis, kad šalis jau 2012-aisiais galės prisijungti prie bloko, jei tam referendume pritars salos gyventojai.

Islandija jau priklauso nevaržomo judėjimo Šengeno erdvei, ji yra Europos ekonominės erdvės ir Europos bendrosios rinkos narė.

Politikos analitikai sako, kad Islandija prie Bendrijos tikrai gali prisijungti kur kas anksčiau už kitas kandidates, ypač Turkiją ir buvusios Jugoslavijos respublikas, tokias kaip Serbija.

Islandija pateikė prašymą prisijungti prie ES ir įsivesti eurą 2009 metų liepą. Daugiausiai problemų derybų metu gali kilti dėl kitų Europos šalių patekimo į Islandijos žvejybos zoną.

Santykius su Reikjaviku taip pat temdo britų ir olandų reikalavimai, kad Islandija išmokėtų kompensacijas iš biudžeto bankrutavusio internetinio banko “Icesave” indėlininkams iš užsienio.

Lietuva ir Lenkija per pirmuosius penkerius narystės Europos Sąjungoje (ES) metus dažniau nei kitos naujosios šalys narės nepritardavo ES sprendimams, kurie priimami kvalifikuotos daugumos principu, rodo naujas tyrimas.

2004-2009 metais Lietuva pritarė 92 procentams tokio pobūdžio sprendimų ES Ministrų Taryboje, Lenkija – 91,2 proc. Tai – vienintelės 2004-2007 metais į ES įstojusios šalys, kurių balsavimo “prieš” vidurkis didesnis nei vidutiniškai visoje ES. Visos 27 ES šalys narės pritaria vidutiniškai 93,7 proc. kvalifikuotos daugumos procedūros metu priimamų sprendimų, rodo Slovakijos Comenius universiteto atliktas tyrimas, kuris pristatomas interneto svetainėje Euractiv.com.

Tuo metu “senosios” ES narės prieš balsuodavo dažniau – Švedija pritarė 83,7 proc. tokio pobūdžio sprendimų, Jungtinė Karalystė – 87,9 proc.

2009-aisiais rezultatai kiek pasikeitė – pernai, anot tyrimo, Lietuva nebalsavo prieš nė vieną sprendimą, kuris priimtas kvalifikuotos daugumos principu. Taip pat pernai elgėsi ir Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Estija ir Bulgarija. Nepritarimą bent vienam ES sprendimui tarp “naujokų” išsakė tik Rumunija ir Latvija.

Lietuva ir Lenkija 2008 metais ES sulaukė prieštaringų vertinimų dėl sprendimų vetuoti derybas su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties.

Vokietija neperžengs savo teisių ribų, jei nuspręs blokuoti euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamą paskolą Graikijai, sakė Europos Komisija.

Komisijos atstovai, kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, turi įvertinti Graikijos planus pertvarkyti biudžetą ir ekonomiką per artimiausius trejus metus mainais į paskolas.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) leidiniui “Bild” pareiškė, jog Berlynas gali atmesti Atėnų prašymą dėl paskolos.

“Priklauso nuo to, ar Graikija ateinančiais metais laikysis nustatyto taupymo plano”, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras televizijos kanalui ZDF sakė, jog Vokietija nėra “pasirengusi išrašyti tuščio čekio”.

Pasak ES ekonomikos komisaro Ollio Rehno (Olio Reno) atstovo Amedeu Altafajaus (Amadėjaus Altafajaus), sprendimas dėl paskolos Graikijai bus priimtas “per kelias dienas”.

Tačiau jis pabrėžė, kad “bet kuris šalis gali blokuoti. Jie turi tam teisę, jei mano, kad tai nėra reikalinga ir nekelia pavojaus euro zonos finansų stabilumui”.

Pirmiausiai savo sprendimą dėl paskolos reikalingumo pateiks Europos Komisija ir ECB, tačiau paskutinį žodį tars euro zonos šalys.

Tuo tarpu TVF vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas) pareiškė, jog “TVF, Europos partneriai ir visi, susiję su finansine parama, sutinka, jog reikia veikti greitai”.

Manoma, jog Europa Graikijai skirtų apie 30 mlrd. eurų, o TVF – 15 mlrd. eurų.

Šį savaitgalį sukaks jau šešeri metai, kai Lietuva – Europos Sąjungos narė. Kyla klausimas, kaip Lietuvos gyventojai vertina šį laikotarpį, pačią narystę ir ES suteiktą naudą ar žalą. Iš “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos paaiškėjo, kad net 77,8 proc. apklaustųjų mano, jog narystė ES Lietuvai davė didesnės ar mažesnės naudos. Ir tik 0,6 proc. įsitikinę, kad ši narystė pridarė daug žalos.

Kartu teiravomės, kuris iš Lietuvos europarlamentarų šiuo metu geriausiai eina jam patikėtas pareigas. Paaiškėjo, kad trečdaliui respondentų toks yra Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. O mažiausiai palankių vertinimų dėl savo darbo sulaukė Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė, Justas Vincas Paleckis ir Valdemaras Tomaševskis. Na, bet labiausiai susimąstyti, ką veikia Europos Parlamente, turėtų Juozas Imbrasas, mat nė vienas apklaustas Lietuvos gyventojas nemano, kad jis geriausiai eina jam paitikėtas pareigas.

Netrukus sukaks šešeri metai, kai Lietuva priimta į Europos Sąjungą. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos?

Taip, labai    49,4 proc.
Taip, šiek tiek    28,4 proc.
Ne, beveik nieko nedavė    16,2 proc.
Nežinau    5,4 proc.
Davė daug žalos    0,6 proc.

Jūsų vertinimu, kuris iš Europos Parlamento narių geriausiai eina jam patikėtas pareigas?

V.Landsbergis    32,2 proc.
V.Uspaskichas    22,6 proc.
Nė vienas    15,6 proc.
Nežinau    14,6 proc.
R.Paksas    8,2 proc.
A.Saudargas    3 proc.
V.Blinkevičiūtė    1,6 proc.
L.Donskis    0,8 proc.
Z.Balčytis    0,6 proc.
L.Andrikienė    0,2 proc.
R.Morkūnaitė    0,2 proc.
J.Paleckis    0,2 proc.
V.Tomaševskis    0,2 proc.
J.Imbrasas    0 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. balandžio 19–21 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.