Scanpix

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas balandžio 28 dieną Taline dalyvavo Lietuvos ir Estijos politinėse konsultacijose Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais, kuriose daugiausia dėmesio skirta branduolinės saugos užtikrinimo ES kaimynystėje ir energetinio saugumo klausimams.

„Lietuvai susirūpinimą kelia Rusijos ir Baltarusijos veiksmai planuojant atominės energetikos objektus ES kaimynystėje. Todėl Lietuvai ir visai ES ypač svarbus praėjusį mėnesį ES valstybių vadovų priimtas sprendimas reikalauti branduolinės energetikos saugos ES ir jos kaimynystėje užtikrinimo“, – pabrėžė viceministras.

Kovo 24-25 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo sutarta, kad ES reikalaus atsparumo testų taikymo esančioms ir būsimoms atominėms jėgainėms ES kaimynystėje. Be to, Europos Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl branduolinės saugos ES kaimynystėje užtikrinimo.

Konsultacijų metu taip pat buvo aptartos ES ekonominio valdymo stiprinimo iniciatyvos, tolesnės bendradarbiavimo galimybės svarstant totalitarinių nusikaltimų įvertinimo ES lygiu klausimą, ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo pažanga ir ES plėtros procesas.

Taip pat buvo aptarti numatomi bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarptautinio pripažinimo dvidešimtmečio minėjimui skirti renginiai.

Lietuva teigiamai įvertino šiuo metu Baltijos ministrų tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyvas energetikos ir transporto klausimais bei pirminius pasiūlymus dėl šios organizacijos struktūros supaprastinimo.

Vizito metu E. Meilūnas susitiko su Estijos užsienio reikalų ministerijos sekretore Kaja Tael ir Estijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininku Taaviu Rõivasu.

Naujasis Estijos parlamentas per pirmąjį posėdį pirmadienį perrinko Ene Ergma (Enę Ergmą) parlamento pirmininke; ji yra “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjungos (IRL) narė.

Ji buvo išrinkta slaptu balsavimu 101 nario parlamente 59 balsais “už” ir 42 “prieš”.

67-erių E.Ergma parlamentui vadovavo nuo 2003 iki 2006 metų; 2006-2007 metais ji buvo parlamento pirmininko antroji pavaduotoja. 2007 metų balandį, kai buvo išrinktas naujas parlamentas, ji vėl tapo parlamento pirmininke.

Dar Estijos parlamentas turės išrinkti du pirmininko pavaduotojus.

Parlamento pirmininko pirmojo pavaduotojo postas pagal sutartį atitenka Reformų partijai, o antrojo – opozicijai. Reformų partija anksčiau pranešė, kad atiduos pirmininko pirmojo pavaduotojo postą buvusiai kultūros ministrei Laine Janes (Lainei Jenes). Opozicinė Centro partija į pirmininko pirmojo pavaduotojo postą ketina siūlyti Juri Ratą (Jūrį Ratą).

Jono Okmano nuotr.

“Konkretaus noro pirkti kai ką daugiau iš komercinių bankų neturime. Išskyrus Estiją, kur norėtume įsigyti banką, tačiau, deja, ten nelabai yra ką pirkti. Taip, yra “Eesti Krediidipank”, tačiau jis neaiškioje padėtyje, tai yra, neaišku, kam jis priklauso. Tai nėra mažas bankas – jo turtas – apie 320 mln. JAV dolerių. Nesakau, kad šis bankas pardavinėjamas, bet potencialiai jis gali būti parduotas”, – interviu “Verslo žinioms” sakė V.Antonovas.

Tuo tarpu šiuo metu turimų “Snoro” akcijų V.Antonovas teigė neturintis tikslo parduoti.

“O strateginis investuotojas man asocijuojasi subanko kontrolės perleidimu. Mes einame portfelinių investuotojų pritraukimo keliu, tai yra, tų, kurie be pinigų gali įlieti ir sinergijos. Aš manau, kad artimiausių vienerių metų laikotarpiu pranešime, kokių bus naujų investuotojų. Klausiate, ar gali būti naujų investuotojų? Faktas, kad taip”, – kalbėjo V.Antonovas, paklaustas apie galimą investuotojų atėjimą į “Snorą”.

Jis teigė, jog neturi “planų” parduoti ir “Latvijas Krajbanka” akcijų.

Tuo tarpu “Snoro” valdomas bankas “Finasta”, anot V.Antonovo, sustiprins specialistų kom apžvalgų rengimo, įmonių finansų srityje: “Galbūt į šio banko savininkus priimsime kokį kitą banką”.

V.Antonovas teigė, jog “Snoro” grupė turi “plėtros ambicijų” ir dėl žiniasklaidos, tačiau tai nesusiję su Baltijos šalimis.

“Tai kompanija, kuri vadinasi “Convers sport”. Kaip jau supratote, tai visa jos veikla susijusi su sportu”, – sakė V.Antonovas.

Prieš savaitę Estijoje vykusiuose rinkimuose triumfavo ministro pirmininko Andruso Ansipo “Reformų partija”. Tai buvo jau antras kartas, kai estai parlamentą rinkti galėjo ir internetu (šia teise pasinaudojo 16 proc. rinkėjų), ir pirmas kartas, kai valdžia buvo renkama šaliai prisijungus prie eurozonos.

“Galite būti tikri”, – su tokiu šūkiu į rinkimus žengė “Reformų partija” ir naujajame parlamente dabar turės 33 vietas iš 101. Vadinasi, palyginti su kadenciją baigiančiu parlamentu, “Reformų partija” turės dviem vietomis daugiau. Koalicijos partneriai “Res Publica” ir “Pro Patria” gavo 23 mandatus. Tai reiškia, kad senoji koalicija gali turėti absoliučią daugumą parlamente. Senajame parlamente ši koalicija turėjo 49 vietas ir buvo priversta nuolat ieškoti kitų partijų paramos. Vis dėlto A.Ansipas sudaryti naujos koalicijos neskuba ir pabrėžia, kad pirmiausia turi būti sutarta dėl programinių principų, o tik po to dalijami postai.

Derėtų pabrėžti, kad premjero A.Ansipo koalicija buvo pirmoji nuo pat nepriklausomybės atgavimo sugebėjusi poste išsilaikyti visus ketverius metus. Tai, anot analitikų, suteikė šaliai papildomo stabilumo. Estija, palyginti su Latvija ir Lietuva, mažiausiai nukentėjo nuo ekonominės krizės. Be to, iš jos buvo kapstomasi nepuolant prašyti milžiniškų paskolų iš užsienio kreditorių, o nedarbo lygis, 2010 metų pradžioje   siekęs 19,8 proc., pastaruoju metu sumažėjo iki maždaug 10 proc. Estijos ekonomika šiemet turėtų augti 4 proc.

Griežta finansų politika leido Estijai tapti 17-ąja eurozonos nare. Visoje Europos Sąjungoje estai gali pasigirti mažiausia valstybės skola ir vienu iš mažiausių fiskalinių deficitų. A.Ansipas žada, kad jau 2014 metais Estija turės subalansuotą biudžetą.

Pagrindinė opozicinė Estijos jėga – Centro partija – rinkimų kampanijos metu bandė įteigti, kad valdantieji, siekdami narystės eurozonoje, nekreipė dėmesio į paprastų žmonių finansinius nepriteklius. Tačiau tokia taktika neišdegė.

Negana to, partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras įsivėlė į skandalą, kai paprašė finansinės paramos iš buvusio KGB pareigūno, dabartinio Rusijos geležinkelių vadovo ir artimo Rusijos premjero Vladimiro Putino bendražygio Vladimiro Jakunino. Pats E.Savisaaras, kurį Estijos saugumo tarnybos įvertino kaip pavojų nacionaliniam saugumui keliantį asmenį, pripažino prašęs 1,5 mln. eurų, tačiau neigė, kad už šiuos pinigus jis būtų tapęs Rusijos interesų agentu. Centro partija, kurią daugiausiai remia rusakalbiai gyventojai, naujajame parlamente turės 26 mandatus – trimis mažiau nei anksčiau.

Kur pasuks kaimynai?

Estijos valdantieji rinkimų išbandymą įveikė puikiai. Kiek anksčiau tokį patį išbandymą Latvijoje įveikė skausmingas taupymo programas įgyvendinusi premjero Valdžio Dombrovskio centro dešiniųjų koalicija. Ji ne tik nepatyrė jokių nuostolių per praėjusį spalį vykusius Saeimos (parlamento) rinkimus, priešingai – sustiprino savo pozicijas. Apžvalgininkai teigė, kad rinkėjai paprasčiausiai nematė jokių alternatyvų skausmingas, tačiau būtinas reformas įgyvendinusiai vyriausybei.

Tuo tarpu Lenkijos valdančiosios centro dešiniųjų koalicijos išbandymas laukia rudenį vyksiančiuose rinkimuose. Balsavimas greičiausiai bus surengtas spalio pabaigoje. Prezidentas Bronislawas Komorowskis turi apsispręsti ne tik dėl konkrečios rinkimų datos, tačiau ir dėl to, ar rinkimai vyks vieną, ar dvi dienas. Pastarasis variantas pirmą kartą siūlomas tikintis, kad taip bus galima padidinti rinkėjų aktyvumą. Rinkimų favorite laikoma dabartinio premjero Donaldo Tusko “Pilietinės platformos” partija. Dienraščio “Gazeta Wyborcza” užsakymu vasario pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad “Pilietinė platforma” rinkimuose gali tikėtis net 44 proc. balsų. Pagrindinė opozicinė partija “Teisė ir teisingumas”, remiantis šia apklausa, galėtų tikėtis 27 proc. balsų.

Juoduoju rinkimų arkliuku gali tapti “Demokratinis kairiųjų aljansas”, savo programoje žadantis kardinaliai pakeisti Lenkijos socialinę politiką. Už partiją, kuri žada panaikinti itin griežtą Lenkijos abortų įstatymą, iš mokyklų pašalinti tikybos dėstymą, išvesti karius iš Afganistano ir suteikti teisių homoseksualioms poroms, dienraščio “Gazeta Wyborcza” duomenimis, rengiasi balsuoti 12 proc. lenkų.

Be to, kairieji sulaukia vis daugiau populiarumo tarp jaunimo. TNS OBOP tyrimas, paskelbtas dienraštyje “Gazeta Wyborcza”, rodo, kad nuo 2009 metų pradžios iki šių metų kovo “Pilietinė platforma” tarp jaunimo nuo 18 iki 24 metų neteko net 21 proc. rėmėjų. Daugumą jų perviliojo būtent “Demokratinis kairiųjų aljansas”, žadantis jaunuoliams specialias įdarbinimo programas ir švietimo sistemos privatizavimo sustabdymą. Šiaip ar taip, jaunimo netektį D.Tusko partija kompensavo prisiviliodama daugiau vyresnio amžiaus rinkėjų. Tad daugelis analitikų neabejoja, kad parlamento rinkimuose triumfuos būtent “Pilietinė platforma”.

Apibendrinant galima teigti, kad didžiausia tikimybė, jog tris Baltijos valstybes ir Lenkiją artimiausiu metu valdys centro dešiniųjų koalicijos.

Estijos rinkimų sistemos negalima laikyti visiškai demokratine, pareiškė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) stebėtojų misijos vadovas Aleksejus Kočetkovas.

“Estijos parlamento rinkimai parodė, kad, nepaisant įprastai gerų vertinimų, kuriuos Briuselis skiria dabartinei estų demokratijai, stebėtojai neturi pagrindo tvirtinti, kad Estijos rinkimų sistema ir demokratiniai institutai visiškai atitinka reikalavimus, kurie keliami šiuolaikinėms demokratinėms valstybėms”, – pirmadienį “Interfax” tvirtino A.Kočetkovas.

Misijos vadovas sakė, kad, nežiūrint to, kad organizaciją rinkimus įvertino gerai, vis dėlto galima padaryti kai kurių esminių pastabų visai rinkimų kampanijai, taip pat balsavimo procedūrai.

Tai, pasak A.Kočetkovo, susiję tiek su pačia kampanijos atmosfera, tiek ir su balsų skaičiavimo procedūra.

“Pavyzdžiui, stebėtojams pasirodė labai keista, kad pirma laiko balsavo daugiau kaip ketvirtis į sąrašus įtrauktų šalies rinkėjų. Ukrainoje pastaruosiuose prezidento rinkimuose, vertinant procentiniu santykiu, pirma laiko balsavo kelis kartus mažiau rinkėjų, ir tai sukėlė nemažą diskusiją Ukrainoje ir Vakarų visuomenėje, kad viena pusė galėjo naudoti uždraustas rinkimų technologijas”, – sakė NVS stebėtojų misijos vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad NVS stebėtojai padarė išvadą, kad Estijoje nebuvo suteiktos lygios galimybės žiniasklaidoje pasisakyti visiems rinkimų proceso atstovams.

“Deja, per šią rinkimų kampaniją Estijos gyventojai patyrė moralinį bei psichologinį provyriausybinių ir nacionalistinių žiniasklaidos priemonių spaudimą, ir su tuo susidūrė opozicija”, – sakė A.Kočetkovas.

Jis sakė, kad rinkimų išvakarėse buvo skelbiami tendencingi partijų reitingai, turėję tikslą paveikti rinkėjus. “Žiniasklaidoje trūko įvairovės, ir tai turėjo neigiamą įtaką rinkėjų sąmoningam pasirinkimui”, – sakė NVS stebėtojų misijos vadovas.

Jis taip pat buvo įsitikinęs, kad civilizuotoms politinės kovos normoms Estijoje kliudo tai, kad šalis neturi žiniasklaidos įstatymo.

A.Kočetkovas atkreipė dėmesį, kad balsavime negalėjo dalyvauti didelė dalis nacionalinių mažumų atstovų, nors bet kokios demokratinės visuomenės požymis – teisė dalyvauti visuotiniuose rinkimuose.

Estijos pilietybės ir migracijos departamento duomenimis Estijoje gyvena 126 tūkst. vadinamųjų “asmenų be pilietybės”, ir tai sudaro 9,4 proc. visų gyventojų. Pilietybės neturintys asmenys parlamento rinkimuose dalyvauti negalėjo.

NVS stebėtojų misija nurodo, kad visi oficialūs 2011 metų rinkimų į parlamentą dokumentai buvo surašyti estų kalba, “ir tai akivaizdžiai galėjo įtakoti rusiškai kalbančių rinkėjų gebėjimus visiškai suprasti rinkimų procedūras ir reikalavimus”.

Be to, pasak A.Kočetkovo, NVS stebėtojų misija norėtų dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad nebuvo galima – dėl elektroninio balsavimo – faktiškai stebėti balsų skaičiavimo, nes jis vyko pačiame skaičiavimo serveryje.

Estijos visuotinius rinkimus sekmadienį laimėjo ministro pirmininko Andraus Ansipo valdančioji Reformų partija, kuri surinko 164 221 balsą (28,6 proc.) ir 101 vietų parlamente turės 33 vietas.

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus visų 625 rinkimų apylinkių balsus, didžiausia opozicinė Centro partija, kuriai vadovauja Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), užėmė antrą vietą – ji gavo 134 049 balsus (23,3 proc.) ir užsitikrino 26 mandatus.

Trečioje vietoje atsidūrė konservatyvi centro dešinioji “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) – ši mažesnė valdančiosios koalicijos partnerė, surinkusi 117 929 balsus (20,5 proc.), naujajame parlamente kontroliuos 23 vietas, o ketvirtoje vietoje liko Socialdemokratų partija, už kurią balsavo 98 304 rinkėjai (17,1 proc.) ir kuri turės 19 mandatų.

Iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės ir socialdemokratai padidino savo vietų skaičių. Reformų partija dabar turės dviem mandatais daugiau, IRL – keturiais, o socialdemokratai net devyniais.

Tuo tarpu į finansavimo skandalą įsivėlusi kairioji Centro partija, kurią daugiausiai remia rusakalbiai rinkėjai, prarado tris mandatus.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad E.Savisaaras, prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Jis teigė, kad valdančiosios partijos šiuo skandalu mėgina lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

Kita vertus, Centro partija surinko daugiausia balsų sostinėje Taline.

Kitos dvi parlamentinės politinės jėgos – Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga šįsyk nepajėgė įveikti 5 proc. slenksčio, surinkusios atitinkamai 3,8 proc. ir 2,1 proc. balsų, ir savo atstovų parlamente nebeturės.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iš viso buvo atiduoti 579 797 balsai, tad aktyvumas siekė 63,61 proc.

Šiuose rinkimuose dėl 101 vietos parlamente iš viso varžėsi 789 kandidatai, kurių 32 buvo nepriklausomi, o 757 – partiniai.

Estija, garsėjanti savo modernių technologijų sektoriumi, yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurios rinkėjai turi galimybę balsą visuotiniuose rinkimuose atiduoti ir internetu.

Estijos vyriausios rinkimų komisijos pateikti duomenys rodo, kad internetu balsavo 140 tūkst. 846 asmenys – tai sudaro 15 proc. elektorato 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Elektroninio balsavimo, kuris vyko nuo vasario 24 iki kovo 2 dienos, lyderiais šįsyk tapo reformistai, už kuriuos buvo atiduota 52 015 balsų iš 140 846.

Antroje vietoje liko IRL su 35 735 balsais, trečioje socialdemokratai su 25 332 balsais, o už centristus buvo atiduoti 13 892 elektroniniai balsai.

Estijos centro-dešiniųjų pergalė parlamento rinkimuose yra geras “Baltijos pavyzdys”, pirmadienį sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

“Pirma žinia, kuri mane ypatingai šį rytą ir jau vakar vakare nudžiugino – tai mano kolegos Estijos ministro pirmininko ir dešiniųjų pergalė Estijos rinkimuose. Tai yra tikrai geras Baltijos pavyzdys”, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Kubilius.

“Mes daugeliu požiūriu norime pasivyti ir pralenkti estus. Tikiu, kad kitais metais, sekdami ir savivaldos rinkimų rezultatus, mes tą ir padarysime”, – kalbėjo Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Anksčiau A.Kubilius yra teigiamai įvertinęs jo vadovaujamų konservatorių pasirodymą vietos valdžios rinkimuose vasario 27 dieną, kada jie liko antroje vietoje po socialdemokratų ir pasirodė geriau nei buvo prognozuojama. Kitąmet Lietuvoje vyks Seimo rinkimai.

Pirmadienį kalbėdamas Vyriausybėje A.Kubilius taip pat sakė, kad atlaikius ekonominę krizę dabar Lietuvai teks “atlaikyti ekonomikos atsigavimą”, kurį lydi noras nepagrįstai didinti išlaidas.

“Atlaikėme ekonominę krizę, ateina sunkesnis išbandymas – atlaikyti ekonomikos atsigavimą, kuris, kaip rodo daugelis parametrų, gali būti pakankamai spartus. Spartus ne tik pas mus, bet ir pas kaimynus estus ir pas kaimynus latvius.

Didžiausi išbandymai, dėl kurių noriu dabar perspėti, – tai atsirandantis noras finansiškai išlaidauti, nors tokių galimybių nėra ir nenusimato”, – sakė A.Kubilius.

“Antras pavojus – tai politinis atsipalaidavimas ir politinis išlaidavimas diskutuojant apie nelabai svarbius dalykus, panyrant į tuos nelabai svarbius dalykus ir užmirštant rimtus darbus”, – kalbėjo premjeras.

Estijos centro dešiniųjų Vyriausybė sekmadienio rinkimuose užsitikrino tvirtą daugumą parlamente.

Priešingai nei airių rinkėjai, kurie praėjusį mėnesį už nesėkmingą ekonominę politiką nubaudė savo vyriausybę, estai neprarado pasitikėjimo premjero Andraus Ansipo koalicija.

Rinkėjai nenusigręžė nuo centro dešiniųjų politinių jėgų, nors jos stovėjo prie šalies vairo ne tik tuomet, kai Estijos ekonomika svaiginančiai augo, bet ir kai staigiai smuko žemyn, versdama vyriausybę imtis griežtų taupymo priemonių.

Kaip rodo duomenys, gauti suskaičiavus visų 625 rinkimų apylinkių balsus, premjero A.Ansipo Reformų partija surinko 164 221 balsą (28,6 proc.) ir 101 vietos parlamente turės 33 vietas.

Jos konservatyvi koalicijos partnerė – centro dešinioji “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) – gavo 117 929 balsus (20,5 proc.) ir naujajame parlamente kontroliuos 23 vietas

Pirminiais duomenimis, gautais suskaičiavus 217 621 balsų, Estijos parlamento rinkimuose pirmauja ministro pirmininko Andraus Ansipo valdančioji Reformų partija, už kurią balsavo 34,1 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje atsidūrė konservatyvi centro dešinioji “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) – už šią valdančiosios koalicijos partnerę balsus atidavė 24 proc. rinkėjų, o trečią vietą užima Socialdemokratų partija, už kurią balsavo 18,5 proc. rinkėjų.

Dar viena kairioji politinė jėga, Talino mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) vadovaujama Centro partija, surinko 15 proc. balsų ir liko ketvirtoje vietoje.

Kitos partijos, pirminiais duomenimis, į parlamentą nepateko.

Per tris dienas rinkimų apylinkėse balsavo 108 965 žmonės. Galimybe balsuoti elektroniniu paštu per septynias dienas pasinaudojo 140 846 žmonės, pranešė agentūrai BNS centrinė rinkimų komisija.

2009 metų municipaliniuose rinkimuose išankstiniame ir elektroniniame balsavime dalyvavo 21,6 proc. rinkėjų – iš jų 236 384 balsus atidavė per išankstinį balsavimą, o 104 413 balsavo elektroniniu būdu.

2007 metų parlamento rinkimuose išankstiniame ir elektroniniame balsavime dalyvavo 19,2 proc. rinkėjų.

Rinkimų dieną – kovo-6-ąją pakeisti savo elektroninio balsavimo rezultatus jau nebebus galima. Kovo 6 dieną visos rinkimų apylinkės bus atidarytos nuo 9 iki 20 val., o balsuoti bus galima tik pagal gyvenamąją vietovę.

Latvija ir Estija antradienį atmetė naujus Maskvos kaltinimus, esą šalys pažeidžia jose gyvenančių rusų tautybės mažumų teises.

Latvijos užsienio reikalų ministro Girto Valdžio Kristovskio pareiškime sakoma, kad jį “nuoširdžiai nustebino” Rusijos užsienio reikalų vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškimas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių tarybos posėdyje Ženevoje.

Savo pasisakyme S.Lavrovas kalbėjo apie “gėdingą” pilietybės neturėjimo “reiškinį” Latvijoje ir Estijoje, susijusį su rusakalbiais, kurie per penkis Maskvos valdymo dešimtmečius buvo įkurdinti šiose Baltijos šalyse.

Pasak G.V. Kristovskio, toks jo Rusijos kolegos pareiškimas yra klaidingas.

“Latvijos įstatymai ir galiojantys nuostatai nacionalinių mažų klausimais visiškai atitinka Europos Tarybos, ESBO ir Jungtinių Tautų standartus, ir tai yra Latvijos vidaus reikalų klausimas”, – sakė jis.

Tuo tarpu Maskva tvirtina, kad nepriklausomybę atgavusių Latvijos ir Estijos keliami reikalavimai pilietybės siekiantiems kitataučiams, vienas kurių yra reikalavimas laikyti latvių ar estų kalbos egzaminus, prilygsta jų diskriminacijai. Dėl jos rusakalbiai atsiduria užribyje, nes teturi nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pilietybę.

Sausio mėnesio duomenimis, 14,6 proc. iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų neturi jokios pilietybės. Iš 1,3 mln. Estijos gyventojų pilietybės neturi 7,5 proc.

“Kiekvienas ne Latvijos pilietis turi galimybę čia pritapti. Tačiau daryti tai, ar ne, gali spręsti kiekvienas atskirai”, -sakė G.V.Kristovskis.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) savo pareiškime iškėlė Maskvos motyvų klausimą.

“Estijos vyriausybės sėkmingo darbo dėka, nuo 1991 metų pilietybės neturinčių asmenų skaičius sumažėjo ir dabar sudaro penktadalį buvusio”, – sakė jis.

“Mes skatiname neapsisprendusius piliečius prašytis Estijos pilietybės. Rusijos vaidmuo šiame procese nėra konstruktyvus”, – pridūrė jis.

Per gaisrą vakarinės Estijos pakrantės mieste Hapsalu esančiuose vaikų namuose žuvo dešimt vaikų, patvirtino Lenemos apskrities seniūnas Neeme Suuras (Nemė Sūras).

Jis pridūrė, kad tai veikiausiai galutiniai duomenys ir kad aukų skaičius nepadidės.

Seniūnas pažymėjo, kad vaikų namuose buvo laikomasi priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kad prasidėjus gaisrui suveikė signalizacija.

“Priešgaisrinė signalizacija sureagavo į užsidegimą ir signalizacija įsijungė automatiškai. Kiek žinau, vaikų namų darbuotojas informavo gelbėjimo tarnybą, ir visa tai įvyko vienu metu”, – BNS sakė N.Suuras.

Pasak jo, “gelbėjimo tarnybų darbuotojai ir ugniagesiai į incidento vietą atvyko praėjus trims ar keturioms minutėms po to, kai pastatą apėmė ugnis”.

Pasak N.Suuro, apie gaisro priežastį kol kas anksti kalbėti, nes gelbėjimo tarnybų pareigūnai tik pradėjo tirti priežastis, kodėl kilo ugnis.

Gelbėjimo tarnybų atstovas Viktoras Saaremetsas (Viktoras Saremetsas) nurodė, kad incidento metu pastate buvo 37 vaikai ir devyni suaugusieji.

Hapsalu miesto pakraštyje esantys vaikų namai buvo įsikūrę vieno aukšto mediniame pastate.

Vaikų namų tinklalapio duomenimis, čia gyveno iš viso 43 vaikai, iš kurių 29 buvo našlaičiai arba palikti tėvų be priežiūros, 14 vaikų gyveno pagal tėvų prašymus. Iš viso čia buvo 23 berniukai ir 20 mergaičių. Dar trys jaunuoliai ir mergina buvo vaikų namuose laikinai, prižiūrimi visą parą.

Visi vaikai turi sunkių ar labai sunkių fizinių negalių, 24 gali judėti tik neįgaliųjų vežimėliais. Vaikai čia gali gyventi, kol sukaks 18 metų arba baigs vidurinę mokyklą, gimnaziją arba įgis profesinį išsilavinimą.

Drauge su vadovybe ir personalu čia dirba 37 suaugę žmonės.

Hapsalu vaikų namai buvo įkurti 1950 metais. 1996 metais jie buvo perkelti į dabartinį pastatą. Tai buvo padaryta Estijos vyriausybės, taip pat Švedijos, Suomijos ir JAV humanitarinės pagalbos donorų lėšomis.

Estijos vyriausybė pirmadienį gaisro aukoms paminėti paskelbė gedulo dieną.

Šeštadienį Sartų hipodrome įvyko jau 105 kartą oficialiai surengtos žirgų lenktynes “Sartai 2011″, kurias stebėjo 20 tūkst. žiūrovų iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

Nors šiemetines lenktynes pradėjo sportininkai, besivaržantys dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prizo ir vadeliojantys suaugusius D reitingo žirgus, tačiau tradiciškai didžiausio dėmesio ir ovacijų susilaukia tarptautinio Didžiojo žiemos prizo, kurį steigia varžybų organizatorė – Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija – laimėtojas.

Neveltui ir šio prizo piniginis fondas – 12 tūkstančių litų – didžiausias iš visų, o būtent jo laimėtojas laikomas nekarūnuotu šių lenktynių karaliumi.

Intrigą didino ir tas faktas, kad šiemet turėjo paaiškėti naujas karalius. Mat pernai šį titulą laimėjęs K. Trota šiemet titulo jau nebegynė, nes neturėjo šio važiavimo aukščiausiąjį A reitingą atitinkančio žirgo.

Tai buvo paskutinysis, devintasis važiavimas, vainikavęs visą gražią šventę. Prie starto linijos išsirikiavę visi šio važiavimo dalyviai buvo susilaukę didžiausio dėmesio dar iki varžytuvių, o joms prasidėjus aistros tribūnose įkaito iki raudonumo.

Pakilę iš savo vietų žiūrovai laukė uteniškio Tomo Lukošiūno, vadeliojusio “Giant Park”, pergalės. Tačiau lenktynių karaliaus karūną išsivežė suomis, Estijai atstovaujantis Vladimiras Mummas, su “S:T Thomas” pirmas kirtęs 2400 metrų distancijos finišo liniją. Nugalėtojo laikas – 3 min. 15,328 sek.

Kartu su Didžiuoju prizu lenktynių organizacinio komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius nugalėtojui įteikė ir 12 000 Lt. piniginį prizą.

“Oro nepasirinksi, tačiau sąlygos visiems vienodos, – sakė ne itin kalbus didžiojo prizo laimėtojas. – Džiaugiuosi pateisinęs komandos pasitikėjimą. Išvažiuoju kuo geriausios nuotaikos, šių puikių varžybų rengėjams ir organizatoriams linkėdamas naujų aukštumų ir vildamasis čia sugrįžti ir kitais metais”.

Antrąja vieta turėjo tenkintis T. Lukošiūnas, nuotolį įveikęs per 3 min. 16,312 sek, o trečioji prizinė vieta šiame prestižiniame važiavime atiteko dar vienam Estijos sportininkui Mikko Kerolai, su “Spanker” eržilu 2400 metrų distanciją įveikusiam per 3 min. 17,453 sek.

Tituluotojo tėvo pėdomis pasukęs K. Trotos sūnus Kastytis pirmas su “Verdžio opera” kirto tradicinės mylios (1609 metrų) ilgio distanciją ir iškovojo “Zarasų krašto” prizą. Kastytis aplenkė antrąją vietą šiame važiavime iškovojusią Dianą Kvakšytę su “Gajumi” ir Donatą Kulbauską, kuris su “Salsa de Garonne” antrajai prizininkei pralaimėjo vos akimirką.

Tai buvo ne paskutinė Kastyčio nugalėtojų garbės pakyla. Jis su bėra kumele “Chora” pirmas kirto aštuntojo važiavimo, kurio dalyviai varžėsi dėl grafaitės Emilijos Pliaterytės prizo, kurį įsteigė ūkininkas Ramūnas Karbauskis, finišą.

Antras šiame važiavime buvo Jonas Zakšauskas su “Hipnozu”, o trečioji finišavo Žydrė Žalaitė su “Kentauru”.

Tėvas su sūnumi Kazys ir Kastytis Trotos, auginantys bemaž šimtą žirgų, susikovė dėl Biržų žemtiekimo prizo. Šią šeimyninio tandemo dvikovą šeštadienį su Tikruoju Kaubojumi irgi laimėjo sūnus, tačiau šįsyk ir Kastytis neužkopė ant nugalėtojų pakylos aukščiausiojo laiptelio. Jį jis užleido pirmuoju finišo liniją kirtusiam Alfredui Žarnauskui, o trečiąja vieta džiaugėsi pernykštis Didžiojo prizo laimėtojas Kazys Trota.

1609 m distancijoje vyko batalijos ir dėl tarptautinio Lietuvos Prezidentūros prizo, kuris šįkart iškeliavo į Estiją. Labai atkaklioje tautiečių dvikovoje jis atiteko Jelenai Fironovai, vadeliojusiai “Opus Haleryd” žirgą, rinkoje įvertintą beveik 72 tūkstančiais eurų.

Pirmoji ir antrasis šio važiavimo prizininkai distanciją įveikė per absoliučiai vienodą laiką, tačiau fotofinišas pergalę lėmė J. Fironovai, o jos komandos draugas Jevgenijus Ivanovas, kuriam daug kas prognozavo laurus, šįsyk su “King of Vick” ristūnu liko antras.

Trečiąją vietą su “Rengency Herold” užėmė biržietis Vaidas Rimša.

Užtat visą nugalėtojų, besivaržiusių dėl Lietuvos Respublikos Seimo prizo, pakylą užėmė lietuviai. Su “Portu” 2400 metrų distanciją greičiausiai įveikė panevėžietis Algimantas Pamarnackas, pranokęs vilnietį Vytautą Dapkų (“Pearl De Suce”) ir trečiąją vietą užėmusį tos pačios “Kasandra grupės” ekipos narį Donatą Kulbauską, vadeliojusį “Quelly Du Truffie”.

Gana įtikinama persvara Dusetų krašto prizą laimėjo “Granit Ollo” vadeliojęs alytiškis Irmantas Gramackas. Jis aplenkė antrąją ir trečiąją vietas iškovojusius Eimantą Klebauską (“Simaron Ollo”) ir

Mindaugą Seržantą (“Teach me Augustinu”).

Pirmąjį lenktynių auksą šeštadienį laimėjo daugybės aplodismentų susilaukusi Vita Lingytė, su “Perle Grangelabbe” iš Dusetų išsivežusi ir Kūno kultūros ir sporto departamento prizą.

Antras šiame važiavime finišo liniją kirto Algis Vilkinis su “Undinėle Ollo”, o trečias – Vaidas Rimša su “Quartzite”.

Dėl Eikliojo žirgo prizo sportininkai varžėsi 2400 metrų distancijoje, kurią greičiausiai nubėgo labai patyrusio Estijos sportininko Jevgenijaus Ivanovo vadeliojama kumelė “Lady Galax”.

Estas aplenkė su “Fiber Ollo” antruoju finišavusį Algį Vilkinį ir trečiąją vietą su “Ministerija” iškovojusį irgi labai patyrusį, Lietuvos žirginio sporto veteraną varėniškį Stasį Kėrį.