Šiemet į euro zonos klubą įstojusi Estija sulaukė prieštaringų vertinimų, kad eurą įsivedė būtent tada, kai euro zona išgyvena neramius laikus, o metų metais išlaidavusios ir didžiulę skolų kuprą sukaupusios Pietų Europos šalys sunkiai tvarkosi su viešųjų finansų problemomis. Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas Estijai šia proga nusiuntė ir sveikinimą, ir užuojautą.

Estijos finansų ministras Jürgenas Ligi “Veidui” tvirtina, kad visos šalys, stodamos į Europos Sąjungą, įsivesti eurą pažadėjo taip greitai, kaip tik įmanoma, o abejonės, ar dabar laikas stoti į euro zoną, yra nesąžiningos – ieškoti tik pelningumo iš euro įvedimo nesolidaru.

Kita vertus, J.Ligi pripažįsta, kad taupioji Estija nėra laiminga dėl dabar tekusių naujų pareigų remti bėdos ištiktas išlaidžias euro zonos nares. “Nėra normalu, kad skurdi šalis turi remti kitą, kuri, pavyzdžiui, moka dideles pensijas”, – teigia J.Ligi, leidinio “The Banker” išrinktas geriausiu praėjusių metų Europos finansų ministru. Šio įvertinimo Estijos finansų ministras sulaukė už tai, kad per didžiulį ekonomikos nuosmukį gebėjo suvaldyti valstybės biudžeto deficitą. J.Ligi sako besidžiaugiąs šiuo įvertinimu, nes sunkmečiu elgėsi drąsiai, o biudžeto karpymai niekam nepatinka – taip elgdamasis asmeniškai prarandi daug.

Pokalbį su Estijos finansų ministru J.Ligi pradėjome nuo euro įvedimo pasekmių šalyje.

VEIDAS: Estijos finansų ministerija patikino, kad įsivedus eurą kainos nekils, tačiau padėtis priešinga – kainos kyla. Kodėl? Kaip kovosite su kainų didėjimu?

J.L.: Vyriausybė negali sustabdyti kainų didėjimo. Ji gali tik užtikrinti konkurencinę aplinką, išlaikyti subalansuotą biudžetą ir kontroliuoti kelias kainas, tokias kaip elektros energijos. Infliaciją didina pasaulio rinkoje kylančios maisto ir degalų kainos, o šių prekių proporcija mūsų prekių krepšelyje yra didesnė negu turtingose šalyse.

Estijoje vidutinė infliacija pernai buvo 3 proc. Tai ne tiek daug, bet ji gerokai padidėjo nuo rudens, kai tarptautinės kainos paveikė mažmenines kainas. Mes stengiamės išaiškinti žmonėms, kad euras neturėtų būti kaltinamas, jei didėja infliacija. Euras – tik labai menka priežastis, turinti trumpalaikę įtaką. Ilgalaikėje perspektyvoje infliacija vėl sumažės.

Be to, šimtai verslininkų prisidėjo prie savanoriško susitarimo, žadėdami nekelti kainų dėl euro įvedimo. Buvo teigiama, kad tie, kurie pažeis šį susitarimą ir kels kainas, gali būti nubausti. Bet iš tiesų niekas negali būti nubaustas dėl kainų kėlimo – sukčiaujančius nubaus vartotojai, o ne vyriausybė.

VEIDAS: Pasaulio ekonomistai labai skirtingai vertina Estijos sprendimą stoti į euro zoną dabar, kai kelios jos narės susiduria su rimtomis viešųjų finansų problemomis ir sklando daug kalbų apie euro krizę. Lenkija ir Čekija pareiškė, kad planuoja neskubėti įsivesti euro ir laukti, kas nutiks. Kodėl nusprendėte stoti į euro zoną pačiu neramiausiu metu?

J.L.: Šita nuomonė šalių, kurios nesugeba atitikti Mastrichto kriterijų, yra juokinga. Nėra geresnės alternatyvos, kaip bendra Europos valiuta. Toks yra bendras sutarimas, o į ES stodamos šalys pažadėjo kuo greičiau prisidėti prie euro zonos.

Zlotas per krizę buvo devalvuotas trečdaliu, ir lenkai išlošė. Žinoma, didesnės ekonomikos šalims, tokioms kaip Lenkija, lengviau. Estijoje net nebuvo galvojama apie valiutos devalvavimą, nes nebūtume sugebėję importuoti nei maisto, nei kuro. Mes pažadėjome nedevalvuoti valiutos dar 1992 m., kai įvykdėme pinigų reformą, susiejome kronos ir euro kursą, įvedėme valiutų valdybos modelį. Mes priėmėme sprendimą – kronos ir euro kursas buvo fiksuotas, daugiau kaip 70 proc. eksporto keliauja į ES, mūsų paskolos daugiausia eurais, todėl kalbos apie tinkamą ar netinkamą laiką įsivesti eurą yra juokingos.

Nejuokingos tik problemos tam tikrose euro zonos šalyse. Jos turi atlikti savo namų darbus ir išeiti iš paskolų krizės. Visos šalys turi konsoliduoti biudžetus ir pasiekti biudžeto perviršį, kad galėtų mokėti paskolas.

O kalbos apie tinkamą laiką eurui įsivesti netgi nesąžiningos, nes visos šalys gauna naudos iš vienos stabilios valiutos Europoje. Galvoti apie laikus, kada pelninga būti europiečiu, o kada ne, siekti iš ES tik komforto ir negalvoti apie solidarumą – neteisinga.

VEIDAS: Dabar, kai Estija tapo euro klubo nare, atsirado ir naujų pareigų. Pavyzdžiui, Estija turi prisidėti prie euro zonos stabilumo fondo, ir jei kuriai nors narei prireiks pagalbos, turėsite garantuoti apie 800 mln. eurų paskolą. Kur Estija gaus tokią pinigų sumą? Ar tai nėra per sunki užduotis šaliai – mažai ir skurdžiai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis?

J.L.: Į stabilumo fondą turime įnešti proporcinę dalį lėšų. Mes turime rezervų, taip pat galime skolintis, nes mūsų valstybės skolos našta yra tik 7 proc. BVP – mažiausia ES. Mums tai nebūtų finansinė problema. Dalyvauti stabilumo fonde nereiškia mokėti pinigus – mes suteikiame garantiją, ir tos šalys, kurios gaus paramą, vieną dieną ją grąžins su procentais.

Bet, žinoma, mes nesame laimingi. Tai bendra politika, mes pažadėjome joje dalyvauti, bet primygtinai reikalaujame, kad visos tos šalys, kurios gauna paramą, pirma atliktų savo namų darbus. Nesame laimingi ir dėl pernelyg turtingų socialinių programų šalyse, kurios prašo paramos. Aišku, jog nėra normalu, kad skurdi šalis turi remti kitą, kuri, pavyzdžiui, moka dideles pensijas. Bet mes suprantame sunkumus ir stengiamės padėti.

VEIDAS: Kokią įtaką euro įvedimas Estijoje turės Lietuvai ir Latvijai? Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad Estija susisems visas regiono užsienio investicijas.

J.L.: Aš taip nemanau. Mes visada turėjome daugiau užsienio investicijų nei Lietuva ir Latvija. Mane informavo, kad kai Estija 2009 m. pabaigoje davė žinią, jog yra Baltijos šalis, kuri prisijungs prie euro zonos, bendras pasitikėjimas mūsų regionu gerokai išaugo. Ir mes tikime, kad Estija yra geras pavyzdys Baltijos šalims dėl biudžeto subalansavimo. Mums kartu tai daryti lengviau. Juk Lietuvoje lengviau paaiškinti konsolidacijos priemones, nurodant Estijos ar Latvijos pavyzdį.

VEIDAS: Dabar, kai įsivedėte eurą, kokių kitų žingsnių ir reformų imsitės, kad pasivytumėte Vakarų Europos gyvenimo lygį?

J.L.: Dirbsime ir vykdysime atsargią mokesčių bei socialinę politiką – reikia vengti besaikių programų, pernelyg didelio biudžeto deficito. Svarbi ir paskolų, investicijų politika, išsilavinimas. Turime būti bent jau tokie pat protingi kaip Vakarų europiečiai, bet mokytis iš jų klaidų. Europoje skolos našta siekia 85 proc., tad aišku, kad taip nebus nuolat. Jie turi kelti mokesčius, kovoti su paskolomis ir negali vystytis. Mes turime pranašumo. Galime priimti protingesnius sprendimus, nei jie priėmė prieš dešimtmetį ar prieš dvejus trejus metus.

VEIDAS: Ministre, pareiškėte, kad Estijoje recesija jau baigėsi. Kaip estai gyvens 2011 metais? Ar dar karpysite išlaidas ir smarkiai taupysite, o gal elgsitės priešingai?

J.L.: Visada turime optimizuoti savo išlaidas ir stengiamės tą daryti. Tačiau nieko nenorėčiau išskirti, nes šiemet Estijoje vyks rinkimai ir politikos kryptys iš naujo bus apibrėžtos kovą. Niekada nežinai, kokie prioritetai bus pasirinkti.

VEIDAS: Nedarbas Estijoje vis dar labai didelis. “Eurostato” duomenimis, jis siekia 16 proc. Kaip spręsite šią problemą?

J.L.: Ją spręs ekonomika ir, aišku, aktyvi darbo rinkos, investicijų politika. Nedarbas Estijoje mažėja nuo kovo pabaigos. Registruotas nedarbas krito 4,5 procentinio punkto – nuo 14,6 iki 10,1 proc. Aišku, yra problemų, kurias reikia spręsti, nes daugybė bedarbių nesugeba rasti darbo. Daugeliu atveju išeitis yra kvalifikacija, nes jaučiamas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Taigi susiduriame su struktūrinio nedarbo problema ir negalime greitai jos išspręsti. Bet nedarbas tikrai mažėja.

VEIDAS: Lietuva, Latvija ir Estija 2005–2008 metais augo sparčiausiai Europoje. Kita vertus, šių šalių ekonomika smarkiausiai krito sunkmečiu. Jūsų vertinimu, kokią vietą Europoje užimsime artimiausiu metu?

J.L.: Esu įsitikinęs, kad ateityje sugebėsime išvengti nepasitikėjimo regionu. Jei kalbame apie Lietuvą ir Latviją, tai priklausys nuo tolesnės politikos – ar sugebėsite išlaikyti kelią, kuriuo dabar einate, ir toliau mažinti biudžeto išlaidas, nepasiųsite rinkoms neteisingos žinios. Tada mes visi turėsime didelį pranašumą, vėl būsime greičiausiai augančios ekonomikos šalys Europoje. Žinoma, tai labai priklauso nuo eksporto rinkų, nes ekonomikos augimą varo eksportas.

Prognozės rodo, kad Estija atsigauna greičiau, bet Latvija ir Lietuva seka įkandin.

VEIDAS: Ar sugebėsime vėl tapti Baltijos tigrais?

J.L.: Turime būti atsargūs, nes jau patyrėme neproporcingą augimą, tad neturėtume šokti į viršų per greitai. Mums reikalingas nuoseklus augimas – be bumo, be besaikio vartojimo ir paskolų, priešingu atveju vieną dieną vėl krisime. Privalome išvengti burbulų, ir dabar visi turime kur kas daugiau patirties, kaip tai padaryti.

VEIDAS: Gerais laikais Estija kasmet surinkdavo perteklinį biudžetą ir buvo sukaupusi nemažus rezervus. Kiek šių rezervų dar liko?

J.L.: Dauguma rezervų vis dar išsaugoti, bet šiais metais mes tikriausiai naudosime šiek tiek daugiau paskolų negu rezervų. Turime sutartis dėl paskolų su Europos investicijų fondu, kurio pinigai labai pigūs. Šiemet mes jais naudosimės, todėl valstybės skolos našta keletu procentų padidės.

VEIDAS: Dabar, kai Estija įsivedė eurą, ar vis dar jaučiatės Baltijos šalimi, o gal jau labiau Šiaurės?

J.L.: Mes visada jautėmės esą per vidurį. Turime labai daug bendro su Suomija ir Skandinavija, bet, žinoma, turime ir labai geras kaimynes. Yra skirtumų tarp mūsų visų ir negalima nubrėžti ribos. Pagal fiskalinę politiką mes tikrai esame Šiaurės šalis, nes turime sukauptų rezervų ir subalansuotą biudžetą. Tačiau manau, kad požiūris pasikeitė ir Baltijos šalyse. Aš kviesčiau Baltijos šalis būti labai konservatyvias ir taupias. Yra aiškių ženklų, kad tai jau vyksta, bet tam reikia laiko.

Tartu universiteto politologas Reinas Toomla (Reinas Tomla) portalo postimees.ee prašymu išanalizavo partijų priešrinkimines programas pagal kairumo ir dešinumo skalę.

Paaiškėjo, kad visos partijos atsidūrė centre, nors tarp jų ir egzistuoja kai kurie pasaulėžiūros skirtumai. Iš jų dešinėje atsidūrė Reformų partija ir Liaudies sąjunga, centre – IRL ir socialdemokratai, kairėje – Centro partija.

Kalbėdamas apie centristus, R.Toomla pažymėjo, kad kartu su jais, taip pat ir su socialdemokratais, krizei prasidėjus kairiosios jėgos pasislinko į dešinę.

“Atrodo, kad krizė paveikė tuos, kurie sudaro partijų programas. Visa partija pasąmoningai padarė išvadą, kad šiuo momentu posūkis į dešinę jiems nėra pavojingas. Šiandien negalima žadėti pernelyg daug”, – pridūrė jis.

Didžiausia Estijos laivininkystės bendrovė “Tallink Grupp” pranešė per einamųjų finansinių metų, prasidėjusių rugsėjį, pirmąjį ketvirtį uždirbusi 1,1 mln. eurų grynojo pelno, palyginti su 1,2 mln. eurų nuostoliu per tą patį laikotarpį metais anksčiau.

Neaudituotos pajamos išaugo 12 proc. iki 203 mln. eurų.

“Tallink” tenka daugiau nei pusė keleivių srauto per Talino uostą. Jos keltai kursuoja tarp Estijos ir Suomijos, Latvijos ir Švedijos, Suomijos ir Švedijos, Vokietijos ir Suomijos uostų.

“Tallink Grupp” akcijomis prekiaujama Talino vertybinių popierių biržoje.

Baltijos šalys skiriasi nuo kitų ES šalių, ketinančių įsivesti eurą, nes jų valiutos jau 20 metų yra susietos su euru. Tad nors formaliai euro mes neturime, tačiau euro aplinka tiesiogiai veikia mūsų ekonomiką.

Dabar yra kelios galimybės. Pirmoji – kuo greičiau įsivesti eurą, kaip padarė Estija. Antroji – laikinai likti pereinamojoje stadijoje ir neskubėti, suvokiant, kad eurą įsivesti anksčiau ar vėliau bus neišvengiama netgi pagal mūsų įsipareigojimus ES. Trečioji alternatyva – “atrišti” valiutą nuo euro ir leisti jai laisvai svyruoti.

Mano manymu, pastaroji alternatyva Lietuvai ir Latvijai yra pražūtinga ir turėtų labai liūdnų padarinių. Geriausia išeitis – pasekti Estijos pavyzdžiu, nes euras bet kuriuo atveju sustiprės, juo labiau kad euro zonos branduolys, kurį sudaro Vokietija ir Prancūzija, jau dabar yra labai stiprus.

Patys įsitikinsime, kad euro įvedimas Estijai padės sustiprinti savo ekonomiką, pritraukti naujų investicijų, sukurti naujų darbo vietų. Šiuo atveju aš pats tikrai esu euro fanas.

Jei kalbėsime apie Lenkiją, jos padėtis kitokia. Ši šalis yra labai didelė ekonomika ir jai galbūt naudinga turėti su niekuo nesusietą valiutą ir manipuliuoti jos kursu, siekiant, tarkime, padidinti eksportą.

Estijai įsivedus eurą, kainos aukštyn šoktelėjo jau pirmąją šių metų savaitę. Ir tai ne vienintelė kaina, kurią šaliai teks sumokėti už buvimą prestižinėje euro zonoje.

Naujųjų metų sutiktuvės Estijoje šiemet buvo istorinės: sausio 1-ąją šalis tapo septynioliktąja euro zonos šalimi ir pirmąja posovietine respublika, įsivedusia eurą. Įsivedusia kaip tik tuo metu, kai euras patiria rimčiausią krizę per savo dvylikos metų istoriją.

Viena vertus, galima džiaugtis: eurui tai savotiškas pastiprinimas, o Estijai – jos ekonomikos stabilumo įvertinimas. Estijos centro dešiniosios pakraipos vyriausybės nariai tvirtina, kad euro įvedimas yra svarbus teigiamas signalas investuotojams, be to, jis palengvins įmonių veiklą, nes 80 proc. visos Estijos prekybos sudaro prekyba su kitomis ES šalimis.

Estijos vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas savo ruožtu pabrėžia, jog simboliška, kad euro zonos nare tampa jau trečia buvusi komunistinė valstybė po Slovėnijos ir Slovakijos, kurios eurą įsivedė atitinkamai 2007 ir 2009 metais, o jų teigiamas pavyzdys – pakankama priežastis Estijai būti visiškai ramiai, kad įsivesti eurą naudinga.

Europos Komisija pabrėžia, kad pagrindinis euro įsivedimo privalumas – kainų stabilumas. Esą daugelyje šalių, nepriklausančių euro zonai, infliacija iki krizės siekė 10–20 proc. per metus, o euro zonoje neviršijo ir dabar neviršija 2 proc. ribos.

Kitas svarbus aspektas – naujų darbo vietų kūrimas, mat euro zona esą pritraukia daugiau investicijų. Galiausiai priklausymas euro zonai esą garantuoja mažas palūkanų normas, mažesnes transporto išlaidas, pigesnes bankų paslaugas ir kitų privalumų ne tik verslininkams, bet ir visiems gyventojams.

Beje, dalis estų prie minties apie eurus jau išties priprato. Štai Estijos banko saugumo ir valiutos direktorius Raitas Roosve skaičiuoja: pernai Estijos apyvartoje buvo apie 9 mlrd. popierinių kronų, o pirmąją Naujųjų metų dieną jų buvo telikę 5,1 milijardo. Taigi, jo nuomone, valdžiai pavyko įtikinti estus beveik pusę pinigų arba pasikeisti iš anksto, arba nešti į bankus.

Bijo kainų šuolio

Tačiau yra ir skeptikų, neabejojančių, kad euro įsivedimas turės ir neigiamų padarinių. “Estija, sveika atvykusi į “Titaniką!” – skelbia plakatai, kuriuos šalia Nacionalinio operos teatro Taline išklijavo euro priešininkai, lygindami euro zoną su legendiniu “Titaniku”, nugrimzdusiu į vandenyno dugną po susidūrimo su ledkalniu.

Daugiausiai nerimo estams kelia tai, kad įsivedus eurą pakils kainos. O kad jos kils, buvo aišku dar praėjusių metų pabaigoje. Tiesa, sausio pirmąją Estijos finansų ministerijos generalinė sekretorė Tea Varrak žurnalistus tikino, kad kainos šalyje nedidės, o Vartotojų apsaugos departamentas visus metus stebės, kaip prekybininkai nustato kainas. Jeigu jos bus keliamos nepagrįstai, prekybininkai bus baudžiami.

Nepaisant tokių perspėjimų, apie planuojamą kainų didinimą pranešė jau daugybė prekybininkų ir gamintojų – visi jau iš anksto ruošė pirkėjus kainų šuoliui. O sausio 1-ąją daugelyje prekybos ir paslaugų vietų kainos iš tiesų padidėjo.

Tarkime, po euro įvedimo šalyje į viršų bemat šoktelėjo degalų kainos. Pavyzdžiui, dabar populiariausio 95 markės benzino kaina kai kuriose Taline veikiančiose “Statoil” degalinėse siekia 1,22 euro (19,09 kronos) už litrą, nors iki Naujųjų metų neviršijo 18,6 kronos.

Kitos šalys – atsargios

Kitos kol kas euro dar neturinčios, bet jį įsivesti siekiančios šalys ne tokios drąsios kaip Estija. Štai Čekija niekur nebeskuba ir sako palauksianti stipresnio ir stabilesnio euro laikų, o savo ekonomiką su euro įsivedimo reikalavimais suderins ne anksčiau kaip 2012–2014 m.

“Įsivesti eurą dabar, kai ši valiuta tokia silpna ir nestabili, būtų paprasčiausia kvailystė, tad kol kas to artimiausiu metu ir neplanuojame”, – teigia Čekijos premjeras Petras Necas.

Ne anksčiau nei 2014-aisiais eurą įsivesti tikisi ir Lietuva, Rumunija bei Bulgarija, nors pastarosios dvi neatmeta galimybės, kad tai įvyks dar vėliau, 2015-aisiais. Beje, 2015 m. eurą įsivesti planuoja ir Lenkija. Šiemet iki metų pabaigos šios šalies vyriausybė kaip tik turėtų patvirtinti euro įsivedimo planą, o premjeras Donaldas Tuskas tik dar sykį pabrėžia, kad Lenkija eurą įsives, jei tai bus išties naudinga, o ne vien dėl paties įsivedimo fakto.

Galiausiai, kad įsivestų eurą, Lenkijai dar reikėtų atlikti daug namų darbų, kurių per porą metų ir nesuspėsi. Tarkime, kol kas zlotas nėra stabili valiuta, ir reikėtų mažiausiai kelerių metų, kad Europos Komisija tuo nebeabejotų. Be to, Lenkijai tektų gerokai sumažinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą, o kol kas tai nėra numatyta ilgalaikėje valstybės strategijoje.

Estijos saugumo policija (KAPO) atmetė kaltinimus bendradarbiavimu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, kilus skandalui dėl didžiausios opozicinės Centro partijos lyderio, Talino mero Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro).

“Kontržvalgybos, kurios veiklos dalis yra užkirsti kelią įtakai iš išorės, srityje Estijos respublika niekada nebendradarbiavo su Rusijos Federacijos specialiosiomis tarnybomis, ir artimiausioje ateityje ši galimybė net neįsivaizduojama”, – šeštadienį Estijos laikraščiui “Eesti Paevaleht” pareiškė KAPO generalinis direktorius Raivo Aegas (Raivas Aegas).

Pasak jo, “atsižvelgiant į Estijos narystę NATO, kiekvienam nors kiek išmanančiam užsienio politiką, turi būti aišku, kad toks bendradarbiavimas – aš turiu omenyje kontržvalgybą – negalimas ir Rusijos specialiosioms tarnyboms”.

KAPO vadovas pabrėžė, kad Estija, kaip ir kitos valstybės, gali bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis tik kovoje su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir masinio naikinimo ginklų platinimu.

Anksčiau Centro partija sudarė “tiesos komisiją”. Jos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti prezidento Toomo Hendriko Ilveso (Tomo Hendriko Ilveso) ministro pirmininko Andraus Ansipo ir saugumo policijos kaltinimus E.Savisaarui tuo, kad jis prašė Rusijos suteikti “konspiraciniu būdu” lėšų ortodoksų cerkvei statyti Talino Lasnamejės rajone, taip pat parlamento rinkimų kampanijai

Sausio 7 dieną komisija paskelbė ataskaitą apie atliktą tyrimą.

Jame, be kita ko, teigiama, kad KAPO sekė opozicijos lyderį ir bendradarbiavo šiuo klausimu su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FST).

“Estijos specialiosios tarnybos naudojimas formuojant šalies vidaus politiką yra šiurkštus demokratijos pažeidimas, bet dar blogiau būtų, jeigu tai vyktų bendradarbiaujant su Rusijos specialiosiomis tarnybomis”, – sakoma “tiesos komisijos” ataskaitoje.

Ataskaitoje teigiama, jog per E.Savisaaro ir R.Aego pokalbį 2010 metų lapkričio 3 dieną KAPO vadovas neva pažymėjęs, jog turi duomenų apie E.Savisaaro derybų su Rusijos geležinkelių vadovu Vladimiru Jakuninu įrašą, kurį įrašė Rusijos specialiosios tarnybos. Per jas neva E.Savisaaras prašė pinigų cerkvės statybai ir partijos poreikiams artėjant kovo 6 dienos parlamento rinkimams.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo smarkaus nedarbo ir infliacijos didėjimo ir gyventojų nuskurdimo.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pareiškė, kad šalies įstatymų veikimo negalima sustabdyti per rinkimų kampaniją arba dėl priklausymo kuriai nors partijai.

“Nesuprantama, kodėl dabar kalbama apie tai, kad kodėl, girdi, iš Rytų pusės negalima imti, o iš Vakarų – galima. Iš užsienio iš niekur negalima priimti juridinių asmenų aukų. Tai Estijos įstatymas. Be to, žinoma, kyla ir klausimas: už kokius nuopelnus? Estijos įstatymai bet kuriuo atveju to neleidžia. Jeigu dabar staiga paaiškės, kad kuri nors kita partija kur nors dar kaulijo pinigų, aš reaguosiu lygai taip pat”, – interviu laikraščiui “Postimees” sakė T.H.Ilvesas.

Prezidento nuomone, nei saugumo policijai, nei paprastai policijai neturi reikšmės, ar turima omenyje opozicija ar valdančioji koalicija.

Tai patvirtina tas faktas, kad kai kuriems susijusiems su koalicija asmenims – ar tai būtų vietos savivaldos, ar valstybės tarnautojai – pateikti kaltinimai nusikaltimais tarnyboje. Istorija žino nemažai pavyzdžių, kai buvo žengiami žingsniai, nukreipti prieš asmenis, įeinančius į vyriausybę. Tokiu atveju galėtų kilti klausimas, ar visa tai nėra rinkimų kampanijos dalis.

“Jeigu kas nors teigia, jog negirdėta, kad policija tirtų tokias bylas, taip nėra. Jeigu pažeidžiamas įstatymas, tai ima aiškintis policija – taip yra demokratinėje valstybėje”, – sakė šalies prezidentas interviu laikraščiui “Postimees”.

“Argi partijos yra aukštesnės už įstatymus? Įstatymų veikiamas negali būti sustabdytas nei dėl rinkimų, nei dėl priklausymo kuriai nors partijai”, – sakė jis.

Jų nuomone, kontūras apibrėžia ne visą teritoriją, nes jis neatspindi Rusijos Ivangorodo miesto, Rusijos Užnarvio, kai kurių Pskovo srities teritorijų, priklausiusių Estijai iki Antrojo pasaulinio karo.

“Nėra žemių už Narvos, nėra didelės dalies Setumos (teritorijos, kur gyveno setu). Yra Estijos SSR siena. Turint omenyje, kad pinigai yra simbolis, kuris turi atspindėti istoriją ir kultūrą, euro monetos dabar tėra dalinis (simbolis)”, – pirmadienį Estijos televizijos vakaro naujienų laidoje sakė setu seniūnas Ahto Raudoja (Ahtas Raudoja).

Setu nuomone, monetose neatspindi teritorijos, kuri priklausė Estijai pagal 1920 metais sudarytą Tartu taikos sutartį su Sovietine Rusija.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui administracinė sieną tarp Estijos SSR ir RSFSR buvo pastūmėta labiau į vakarus. Atkūrus Estijos nepriklausomybę 1991 metais pasienyje gyvenanti ortodoksinė finougrų tautelė buvo perskelta perpus: viena dalis gyvena Rusijoje, kita – Estijos respublikoje.

Rusija laiko Tartu sutartį istoriniu dokumentu, o Estija – galiojančiu, tai patvirtino šalies parlamentas 2005 metais Estijos ir Rusijos sienos sutarties ratifikavimo įstatymo preambulėje.

Estija perėjo prie euro nuo šių metų sausio 1 dienos. Estijos euro monetose pavaizduotas dabartinis šalies geografinis kontūras.

Latvija nuogąstavo, kad balandžio riaušės Estijoje persimes ir į Latviją.

Norvegijos laikraštis “Aftenposten” paskelbė savo tinklalapyje pluoštą dokumentų, kuriuos “WikilLeaks” gavo, labai tikėtina, iš slapto Amerikos diplomatų susirašinėjimo. Iš viso šis laikraštis gavo visus 250 tūkst. dokumentų, kurie atsidūrė “WikiLeaks” tinklalapyje, ir ketina juos skelbti atskirais pluoštais.

Viename paskelbtų dokumentų, kurio autorius yra laikinasis JAV reikalų patikėtinis Rygoje Tamiras G. Waseris ( Tamiras G.Veizeris), aprašoma, kaip Latvijos oficialioji valdžia reagavo į balandžio įvykius Estijoje.

2007 metų gegužės 14 diena datuotame pranešime apžvelgiami tuometinės Latvijos vyriausybės žingsniai ir galinga kritikos banga, kuri užgriuvo vyriausybę.

“Aftenposten” paskelbtame dokumente pažymima, jog per riaušes Estijoje Latvijos vyriausybė pasmerkė smurtą. Latvija taip pat rėmė Estiją ir davė Estijos teisėsaugos institucijoms vandens patranką. Tačiau Latvija nenorėjo afišuoti Estijai suteiktos materialinės pagalbos.

Latvijos URM direktorius politikos klausimais Ilgvaras Klava gegužės 2 dieną vykusiame pokalbyje su Tamiru G.Waseriu sakė, kad Latvija “netrimituos” apie savo pagalbą, kad artėjant gegužės 9-ajai, kai minima Pergalės diena, nesukeltų vietos gyventojų rusų aistrų.

Dokumente pažymima, jog Latvijos valdžia nuogąstavo, kad riaušės Estijoje gali persimesti ir į Latviją, todėl gegužės 9 dieną sustiprino saugumo priemones.

Gegužės 9 dieną opozicinė partija “Naujasis laikas” pateikė Estiją remiančios rezoliucijos projektą. Dokumente pažymima, kad Latvijos oficialioji valdžia nepritarė šiai rezoliucijai. Nors daugelio koalicijos partijų deputatų balsavo už šį įstatymo projektą, jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus ir buvo nusiųstas užsienio reikalų komisijai toliau nagrinėti.

Kita dieną renginių, skirtų Latvijos nepriklausomybės atkūrimo metinėms, dalyviai griežtai kritikavo oficialiąją valdžią. Dokumente paminėtas ekspertas Latvijos užsienio politikos klausimais, kuris balsavimą pavadino “žemiausiu tašku Latvijos užsienio politikoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo”.

Dokumente aprašoma aštri kritika, pareikšta Latvijos vyriausybei.

Gegužė 9 dieną Latvijos parlamento užsienio reikalų komisija patvirtino naują rezoliucijos variantą, kurį Seimas priėmė kitą dieną. Naujojoje rezoliucijoje buvo daug kas iš partijos “Naujasis laikas” pasiūlyto projekto, bet jis buvo suformuluotas kur kas švelniau. Tuo pat metu naujojoje rezoliucijoje buvo kritikuojama tai, kad Rusija tiesiogiai kišasi į Estijos vidaus reikalus.

Estija, pirmoji iš trijų rytų Baltijos šalių, šeštadienį tapo 17-ąja Europos Sąjungos nare (ES), perėjusia prie bendros ES valiutos – euro.

Šis mažos Baltijos šalies, 1991 metais tapusios nepriklausoma, sprendimas atsisakyti kronos ir įvesti eurą buvo paskutinis žingsnis per du dešimtmečius pastangų integruoti savo ūkį į Europą. Estija yra ir pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų įsiliejanti į bendrosios ES valiutos klubą.

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pirmasis 1,3 milijono gyventojų turinčioje šalyje paėmęs euro banknotų pluoštą iš specialaus bankomato, įrengto Talino centre prie operos ir baleto teatro, kad žmonės po vidurnakčio galėtų keisti kronas į eurus.

A.Ansipo pavyzdžiu netruks pasekė ir ES susisiekimo komisaras Siimas Kallasas (Symas Kalasas), Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

Šie keturi vyrai pamojavo šviežiais euro banknotais maždaug penkių tūkstančių miniai, kuri, šaltą naktį danguje mirguliuojant fejerverkams, sutiko Naujuosius 2011 Metus ir naują erą Estijai.

“Euras yra pirmiausias ir svarbiausias mūsų saugumo garantas, – pareiškė A.Ansipas. – Mes dabar esame visaverčiai antrojo didžiausio pasaulyje finansinio regiono nariai su visomis iš to sekančiomis priedermėmis”.

“Euras – geras dalykas. Pasaulis dabar tikriausiai laikys mus išsivysčiusia šalimi”, – sakė 21 metų studentas Erikas Villemsonas (Erikas Vilemsonas).

Mažytės Estijos, kurios bendrasis vidaus produktas tesiekia 19 mlrd. JAV dolerių, prisijungimas prie euro zonos, kurios BVP – 12,5 trilijonų dolerių, laikomas palankia simboline žinia pernai didelių sukrėtimų vargintai valiutų unijai, kurios dvi narės (Graikija ir Airija) buvo priverstos prašyti tarptautinių finansinio gelbėjimo paketo, kad išvengtų bankroto.

Estija veikiausiai išliks paskutinė nauja euro zonos narė kelerius ateinančius metus, nes kitos potencialiai eurą galinčios įsivesti Rytų Europos šalys arba baiminasi tapti priklausomos nuo populiarumą praradusios valiutos, arba neatitinka kriterijų, keliamų jų biudžetų deficito ir infliacijos rodikliams.

Likus kelioms valandoms iki valiutos pakeitimo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žosė Manuelis Barozu) pasveikino Estiją įstojus į euro zoną, sakydamas, kad naujoji valiuta suteiks teigiamą postūmį šalies ekonomikai ir taps svarbia žinia visoms ES narėms.

“Tai stiprus signalas, jog euras suteikia Europos Sąjungos narėms patrauklumo ir stabilumo”, – J.M.Barroso penktadienį sakė Briuselyje.

Pagal ekonomikos išsivystymą pajėgiausios euro zonos šalys Vokietija ir Prancūzija savo naujametiniuose pranešimuose taip pat gyrė bendrą valiutą, kuriai pastarieji metai buvo prasčiausi per 12 metų euro istoriją.

“Mieli tėvynainiai, netikėkite tais, kurie mums siūlo atsisakyti euro, – Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sakė per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą. – Prancūzijos izoliacija būtų beprotybė. Euro galas reikštų Europos galą.”

Kreipdamasi į Vokietijos žmones šalies kanclerė Angela Merkel paragino stiprinti eurą, kuris šiuo metu yra pagrindinė valiuta 330 mln. Bendrijos gyventojų.

“Svarbu ne vien mūsų pinigai – euras kur kas daugiau nei valiuta, – pabrėžė ji. – Euras yra mūsų klestėjimo pagrindas.”

Estijos vadovai ir daugelis ekonomistų įsitikinę, kad šalies ekonomikai, kuri 2009 metais patyrė triuškinamą 14 proc. nuosmukį, euro įvedimas bus naudingas, nors šalyje dar reikia įgyvendinti skausmingų reformų, kad pragyvenimo lygis susilygintų su Vakarų Europos šalių standartais.

“Euras neabejotinai sustiprins Estijos prekybą”, – A.Ansipas penktadienį sakė žurnalistams, pridūręs, kad 70 proc. jo šalies prekybos sudaro ryšiai su ES šalimis.

Tačiau apklausų rezultatai rodo, jog daugiau nei trečdalis Estijos gyventojų nusistatę prieš valiutos pakeitimą.

“Manau, kad tai blogai mūsų ekonomikai. Kainos didėjo ir toliau augs”, – sakė 20 metų Kaire Raitme (Kairė Raitmė), pardavinėjanti kepintus migdolus Talino senamiestyje.

Estija bus viena iš neturtingiausių euro zonos šalių. Šis faktas kelia nerimą daugeliui šalies žmonių, kurie baiminasi, kad jiems teks skirti dalį savo skurdžių išteklių pagalbai kitoms valiutų unijos narėms, kurios nesilaikė fiskalinės drausmės.

Euro įvedimas buvo paminėtas koncertais po atviru dangumi, spaudžiant šaltukui; garbingiems svečiams iš užsienio buvo surengtas koncertas nacionalinės operos rūmuose, kuriuose skambėjo JAV kompozitoriaus George’o Gershwino (Džordžo Geršvino) muzika.

Estijos finansų ministerija paskelbė, kad bankai ir informacinės sistemos paruoštos valiutos keitimui, bankomatai buvo pripildyti naujų euro banknotų.

Kai kurių bankų ir pašto skyriai veiks savaitgalį, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie šios permainos, tačiau policija ragino piliečius nesinešioti didelių grynųjų pinigų sumų, kad netaptų plėšikų taikiniais.

Estija tapo trečiąja eurą įsivedusia Rytų Europos šalimi po Slovėnijos ir Slovakijos. Septynios kitos šio regiono šalys (Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Lietuva ir Latvija) taip pat turės ilgainiui įsivesti bendrą ES valiutą pagal narystės sutartį, tačiau šio žingsnio galutinis terminas nėra nustatytas.

Estijos kaimynių Latvijos ir Lietuvos vyriausybės taip pat yra entuziastingos euro šalininkės, ir tikėtina, kad abi šios šalys taps naujomis euro zonos narėmis 2014 metais.

Estijos prezidentas Toomasas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) Naujųjų metų išvakarėse kreipdamasis į tautą pažymėjo, kad besibaigiantys metai atnešė ekonomikos krizės pabaigą ir kad Estijai “nereikia gėdytis” per krizę atliktų veiksmų.

“Praeitoje naujametinėje kalboje sakiau, kad nuo rūpesčių pajuodusio dangaus pakraštyje matoma šviesa; jaučiame besibaigiantį mūsų ekonomikos smukimą ir naujo augimo pradžią. Taip ir nutiko. Ir mums nėra priežasčių gėdytis. Krizė neperaugo į katastrofą dar ir dėl to, kad šioje sudėtingoje padėtyje mes patys – iš tiesų dar prieš prasidedant sunkmečiui – iš esmės žengėme teisingus žingsnius”, – sakė šalies vadovas.

“Mums privalo pakakti ryžto ir gebėjimų tiek prašyti pagalbos, tiek ją teikti. Tačiau pirmiausiai mums turi pakakti ryžto išeiti iš sunkios padėties, – pridūrė jis. Estijos verslininkai ir darbininkai turi surasti profesijas ir darbo vietas srityse, kurių dar nėra, kuriose dar nieko negaminama ir neteikiamos jokios paslaugos… Šios paieškos įmanomos tik per mokyklą, per mūsų švietimą.”

T.H.Ilvesas pabrėžė, kad per šią krizę pasitvirtino numanomos arba žinomos tiesos apie Estijos žmones.

“Mums vienintelis išties apčiuopiamas matas tiek gerais, tiek blogais laikas yra mūsų šeimininkiškas jausmas šiai žemei ir mūsų poelgiai šiame pasaulyje, o ne aplinkybės ir daiktai”, – sakė prezidentas.

Jis taip pat kritikavo kai kurių Estijos politikų mėginimus užsitikrinti finansinę paramą iš kitų.

“Tauta, kuri yra aukščiausiasis teisėjas, turi nuspręsti, kas mūsų politikoje leistina, o kas ne, – pareiškė T.H.Ilvesas. – Demokratija neparduodama. Pagarbos neįmanoma nusipirkti. Tai privalo būti atmesta, jeigu esame šeimininkai savo žemėje.”

Estijos vadovas sakė esantis susirūpinęs, kad šiuo metu daugelis šalies žmonių neturi darbo.

“Šia prasme ir naujieji metai gali neatnešti palengvėjimo visiems. Mūsų bendras rūpestis – kad bedarbystė nevirstų karjera, o atskirtis – gyvenimo būdu”, – nurodė T.H.Ilvesas.

Prezidentas taip pat sakė, kad jo šaliai bus labai svarbus euro įvedimas nuo šių metų sausio 1 dienos.

“Jau po keleto akimirkų Estijoje bus įvestas euras – valiuta, kurią vartoja didžioji dalis Europos” – priminė jis.

Tuo tarpu Estijos premjeras Andrus Ansipas šeštadienį po vidurnakčio pirmasis išsiėmė eurų banknotą iš bankomato, esančio Teatro aikštėje Talino centre. Jis pareiškė, kad šį 20 eurų banknotą įsirėmins ir pasiliks atminimui.

“Ši suma maža visai euro zonai, tačiau didelis žingsnis Estijai”, – A.Ansipas sakė nacionalinei televizijai, perfrazuodamas pirmojo Mėnulyje išsilaipinusio žmogaus – JAV astronauto Neilo Armstrongo (Nilo Armstrongo) – žodžius.

Estija nuo Naujųjų metų vidurnakčio tapo 17-ąja euro zonos šalimi.

Estija, pirmoji iš trijų rytų Baltijos šalių, šeštadienį tapo 17-ąja Europos Sąjungos nare, perėjusia prie bendros ES valiutos – euro.

Šis mažos Baltijos šalies, 1991 metais tapusios nepriklausoma, sprendimas atsisakyti kronos ir įvesti eurą buvo paskutinis žingsnis per du dešimtmečius pastangų integruoti savo ūkį į Europą. Estija yra ir pirmoji iš buvusios Europos Sąjungos respublikų įsiliejanti į bendrosios ES valiutos klubą.

Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pirmasis 1,3 milijono gyventojų turinčioje šalyje paėmęs euro banknotų pluoštą iš specialaus bankomato, įrengto Talino centre prie operos ir baleto teatro, kad žmonės po vidurnakčio galėtų keisti kronas į eurus.

A.Ansipo pavyzdžiu netruks pasekė ir ES susisiekimo komisaras Siimas Kallasas (Symas Kalasas), Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

Šie keturi vyrai pamojavo šviežiais euro banknotais maždaug penkių tūkstančių miniai, kuri, šaltą naktį danguje mirguliuojant fejerverkams, sutiko Naujuosius 2011 Metus ir naują erą Estijai.

“Euras yra pirmiausias ir svarbiausias mūsų saugumo garantas, – pareiškė A.Ansipas. – Mes dabar esame visaverčiai antrojo didžiausio pasaulyje finansinio regiono nariai su visomis iš to sekančiomis priedermėmis”.

“Euras – geras dalykas. Pasaulis dabar tikriausiai laikys mus išsivysčiusia šalimi”, – sakė 21 metų studentas Erikas Villemsonas (Erikas Vilemsonas).

Mažytės Estijos, kurios bendrasis vidaus produktas tesiekia 19 mlrd. JAV dolerių, prisijungimas prie euro zonos, kurios BVP – 12,5 trilijonų dolerių, laikomas palankia simboline žinia pernai didelių sukrėtimų vargintai valiutų unijai, kurios dvi narės (Graikija ir Airija) buvo priverstos prašyti tarptautinių finansinio gelbėjimo paketo, kad išvengtų bankroto.

Estija veikiausiai išliks paskutinė nauja euro zonos narė kelerius ateinančius metus, nes kitos potencialiai eurą galinčios įsivesti Rytų Europos šalys arba baiminasi tapti priklausomos nuo populiarumą praradusios valiutos, arba neatitinka kriterijų, keliamų jų biudžetų deficito ir infliacijos rodikliams.

Likus kelioms valandoms iki valiutos pakeitimo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žosė Manuelis Barozu) pasveikino Estiją įstojus į euro zoną, sakydamas, kad naujoji valiuta suteiks teigiamą postūmį šalies ekonomikai ir taps svarbia žinia visoms ES narėms.

“Tai stiprus signalas, jog euras suteikia Europos Sąjungos narėms patrauklumo ir stabilumo”, – J.M.Barroso penktadienį sakė Briuselyje.

Pagal ekonomikos išsivystymą pajėgiausios euro zonos šalys Vokietija ir Prancūzija savo naujametiniuose pranešimuose taip pat gyrė bendrą valiutą, kuriai pastarieji metai buvo prasčiausi per 12 metų euro istoriją.

“Mieli tėvynainiai, netikėkite tais, kurie mums siūlo atsisakyti euro, – Prancūzijos prezidentas Nicholas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sakė per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą. – Prancūzijos izoliacija būtų beprotybė. Euro galas reikštų Europos galą.”

Kreipdamasi į Vokietijos žmones šalies kanclerė Angela Merkel paragino stiprinti eurą, kuris šiuo metu yra pagrindinė valiuta 330 mln. Bendrijos gyventojų.

“Svarbu ne vien mūsų pinigai – euras kur kas daugiau nei valiuta, – pabrėžė ji. – Euras yra mūsų klestėjimo pagrindas.”

Estijos vadovai ir daugelis ekonomistų įsitikinę, kad šalies ekonomikai, kuri 2009 metais patyrė triuškinamą 14 proc. nuosmukį, euro įvedimas bus naudingas, nors šalyje dar reikia įgyvendinti skausmingų reformų, kad pragyvenimo lygis susilygintų su Vakarų Europos šalių standartais.

“Euras neabejotinai sustiprins Estijos prekybą”, – A.Ansipas penktadienį sakė žurnalistams, pridūręs, kad 70 proc. jo šalies prekybos sudaro ryšiai su ES šalimis.

Tačiau apklausų rezultatai rodo, jog daugiau nei trečdalis Estijos gyventojų nusistatę prieš valiutos pakeitimą.

“Manau, kad tai blogai mūsų ekonomikai. Kainos didėjo ir toliau augs”, – sakė 20 metų Kaire Raitme (Kairė Raitmė), pardavinėjanti kepintus migdolus Talino senamiestyje.

Estija bus viena iš neturtingiausių euro zonos šalių. Šis faktas kelia nerimą daugeliui šalies žmonių, kurie baiminasi, kad jiems teks skirti dalį savo skurdžių išteklių pagalbai kitoms valiutų unijos narėms, kurios nesilaikė fiskalinės drausmės.

Euro įvedimas buvo paminėtas koncertais po atviru dangumi, spaudžiant šaltukui; garbingiems svečiams iš užsienio buvo surengtas koncertas nacionalinės operos rūmuose, kuriuose skambėjo JAV kompozitoriaus George’o Gershwino (Džordžo Geršvino) muzika.

Estijos finansų ministerija paskelbė, kad bankai ir informacinės sistemos paruoštos valiutos keitimui, bankomatai buvo pripildyti naujų euro banknotų.

Kai kurių bankų ir pašto skyriai veiks savaitgalį, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie šios permainos, tačiau policija ragino piliečius nesinešioti didelių grynųjų pinigų sumų, kad netaptų plėšikų taikiniais.

Estija tapo trečiąja eurą įsivedusia Rytų Europos šalimi po Slovėnijos ir Slovakijos. Septynios kitos šio regiono šalys (Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Lietuva ir Latvija) taip pat turės ilgainiui įsivesti bendrą ES valiutą pagal narystės sutartį, tačiau šio žingsnio galutinis terminas nėra nustatytas.

Estijos kaimynių Latvijos ir Lietuvos vyriausybės taip pat yra entuziastingos euro šalininkės, ir tikėtina, kad abi šios šalys taps naujomis euro zonos narėmis 2014 metais.