Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas netiki, kad kairiosios Centro partijos pirmininkas Edgaras Savisaaras Edgaras Savisaras) dėl pinigų skandalo nusišalins nuo politikos.

A.Ansipas vėl patvirtino, kad nepasitiki E.Savisaaru.

“Aš netikiu, kad Edgaro Savisaaro politinė karjera baigta dėl pinigų skandalo. Matyt, dėl Savisaaro yra taip, kad daugelis žmonių tiesiog neigia faktus ir nesugeba jų įvertinti etikos požiūriu”, – sakė A.Ansipas interviu Estijos televizijai (ETV), susumuodamas šių metų rezultatus.

Ministras pirmininkas pavadino smerktinu šį su pinigais susijusį skandalą.

“Jis prašė pinigų partijai iš aukšto KGB karininko. O, kaip mes žinome, kaip sakė Putinas, buvusių kėgėbistų nebūna, – pažymėjo A.Ansipas ETV. – Jis man nėra geras Edgaras, o aš jam nesu geras Andrus. Aš nenoriu sudaryti kokių nors apgaulingų įspūdžių. Estijos žmonės žino, kad po 2007 metų balandžio ir gegužės įvykių aš nebegaliu juo pasitikėti, ir visų šių apibūdinimų “geras” ir kitų negali būti”, – sakė premjeras.

A.Ansipas paneigė kai kurių politikų iš Centro partijos teigimus, kad neva vyriausybės vadovas nutekino informaciją užsienio ambasadoriams apie šį finansinį skandalą.

“Aš suprantu Centro partijos norą kalbėti apie tai, kas nutekino informaciją, kodėl buvo prašoma pinigų, kokia informacija nepasiekė visuomenės ir taip toliau. Jie nenori atsakyti į klausimą, kas prašė iš Maskvos pinigų partijos rinkimų kampanijai”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Ansipas patvirtino savo interviu, kad saugumo policija neįtraukiama į politinius žaidimus, kaip tai teigia Centro partijos vadovybė.

“Mūsų saugumo policija daro tai, ką ji turi daryti, remdamasi valstybės saugumo įstaigų įstatymu, o valstybės saugumo įstaigų įstatymas numato, kad mūsų specialiosios tarnybos turi nuolat žinoti, ką daro užsienio valstybių specialiosios tarnybos Estijos atžvilgiu, ir jeigu jos imasi ko nors neleistina, mūsų specialiųjų tarnybų pareiga – užkirsti kelią toms piktadarybėms”, – sakė A.Ansipas.

Praėjusią savaitę saugumo policija išplatino pranešimą, jog E.Savisaaras prašė pinigų iš Rusijos, taip pat duomenis apie tai, kad Talino meras drauge su subsidijomis ortodoksų cerkvės statybai Taline užkonspiruotu būdu prašė pinigų ir savo partijai.

Atsižvelgiant į naujausius demaskavimus, Edgaro Savisaaro (Edgaro Savisaro) vadovaujama Centro partija negali būti įtraukta į vyriausybės sudėtį.

Tai Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pirmadienio vakarą pareiškė metų pabaigai skirtame interviu Estijos televizijos laidai “Aktuali kamera”.

“Bet kuris mėginimas slaptai finansuoti partiją yra pavojingas valstybės saugumui ir demokratinei santvarkai, nes bet kurios aukos numato atsakomąsias paslaugas”, – sakė T.H.Ilvesas, komentuodamas skandalą dėl Centro partijos finansavimo.

Prezidento vertinimu, toks elgesys – savo liaudies, savo rinkėjų ir savo partijos apgaulė.

“Estijos prezidentas, kad ir kas būtų – ar aš, ar kitas, ar tas, kuris ateis po jo, vykdydamas savo tarnybos pareigą, negali leisti tokios partijos į vyriausybę tol, kol tokio elgesio neapsvarstys partija ir jo neatmes, – cituoja T.H.Ilveso žodžius naujienų transliavimo portalas. – O žmonės, taikantys tokią praktiką, daugiau nebebus susiję su partija”.

Pasak prezidento, per šį skandalą nebuvo pažeistas įstatymas, bet tai nereiškia kad viskas yra gerai etikos požiūriu.

T.H.Ilvesas pabrėžė, jog dėl Centro partijos finansavimo kilęs skandalas aiškiai rodo, kad partijų finansavimo klausimu dar reikia labai daug dirbti įstatymų leidimo lygiu.

“Tai, kad šioje istorijoje nėra nieko, kas vertinama kaip kriminalinis dalykas, galima paaiškinti pirmiausia mūsų įstatymais, taip pat tuo, kad sandėris nutrūko pusiaukelėje, įsikišus saugumo policijai. Bet tai nesumažina reikalo etinės reikšmės”, – sakė prezidentas.

“Kalbėdami apie etiką mes galime apeliuoti į įstatymus. Toks požiūris ir toks elgesys turi būti pasmerkti nepriklausomai nuo to, ką sako įstatymai”, – pridūrė H.T.Ilvesas.

“Blogai, kai slaptas finansavimas vyksta valstybės vidaus lygiu, bet dar blogiau, kai finansuojama iš išorės. Kiekvienas toks finansavimas numato atsakomąją paslaugą. Valstybės vidaus lygiu šios paslaugos yra korupcinio pobūdžio – pavyzdžiui, priimamas vienoks ar kitoks įstatymas, o jeigu pinigai ateina iš užsienio, turimas omenyje jau valstybės saugumas”, – sakė jis.

Nors neįrodyta, kad Rusijos vyriausybė prisidėjo prie 2007 metais organizuotų kibernetinių atakų prieš Estiją, Jungtinėms Valstijoms Estijos vyriausybė pareiškė esanti įsitikinusi, kad Kremlius yra neabejotinai susijęs su šia akcija, tai antradienio vakarą savo interneto leidinyje rašo tarptautinis politikos žurnalas “Foreign Policy”, remdamasis tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtais dokumentais.

“Estijos vyriausybė įsitikinusi, jog turi pakankamai išsamių paliudijimų, kad Maskva susijusi su atakomis, – rašoma JAV ambasados Taline telegramoje 2007 metų birželio 6 dieną. – Kaip pranešė (Estijos) prezidentas (Toomas Hendrikas) Ilvesas ambasadoriui (Stanley Davisui Phillipsui (Stenliui Devisui Filipsui), išsinuomoti daug “botų” atakai pernelyg brangus malonumas”.

Kaip pažymima telegramoje, kažkoks žmogus, kurio vardas neįskaitomas, kalbėdamasis su ambasados darbuotojais, ne kartą klausė, “Kam naudingos šios atakos?”. Šaltinis pareiškė nuomonę, kad atakos, per kurią iš anoniminių serverių buvo atakuojamos vyriausybės įstaigos ir strategiškai svarbūs taikiniai privačiame sektoriuje, pobūdis labai tiksliai atitinka Putino režimo (tuomečio Rusijos prezidento Vladimiro Putino) naujo “ginklo” išbandymo veiksmų būdą, pažymima tinklalapyje “Wikileaks” paskelbtame dokumente.

“Šaltinis sakė mums, jog Estijos vyriausybė dabar mano, kad jos pirminis kibernetinio maišto įvertinimas galėjo būti neteisingas”, – pažymima dokumente.

“Nagrinėjant atakų eigą aiškėja, kad kažkur veikė nedidelė vadovavimo grupė, kuri rengėsi organizuoti savo atakas gegužės 9 dieną, – paaiškino šaltinis dokumente. – Bet kai Gynybos ministerija pranešė, kad ketina perkelti Bronzinį kareivį balandžio 27 dieną, jie pakeitė savo planus ir pamėgino susieti juos su monumento perkėlimu”.

JAV ambasados pareigūnai pažymi, jog Estijos analitikų vertinimu, sudėtingai suplanuotos atakos ir jų organizavimas rusakalbių gyventojų forumuose internete, leidžia daryti išvadą, kad pagrindiniai veikėjai mėgino savo pirmines atakas užmaskuoti kibernetiniu maištu.

“Juk negalima manyti, kad spontaniškos visuomenės kibernetinės atakos turėjo iš anksto sudarytą taikinių sąrašą, kad jos buvo suderintos pagal dienas ir minutes”, – teigia šaltinis.

Remiantis telegrama, Kremlių remiančio jaunimo judėjimo “Naši” Padniestrės regiono komisaras Konstantinas Koloskovas prisiėmė atsakomybę už ankstesnes atakas gegužės 29 dieną.

Šaltinis mano, jog K.Koloskovas gali būti susijęs su kibernetinėmis atakomis, bet pažymėjo, kad kai kurios iš šių atakų buvo labai sudėtingos ir akivaizdžiai pranoko programišių mėgėjų galimybes.

Kaip pavyzdį, kažkoks šaltinis, kurio vardas neįskaitomas, pranešė ambasados darbuotojams apie atakas, per kurias buvo naudojamas slaptas ryšių duomenų bazės paketas

Jis išvedė iš rikiuotės vyriausybės ir didelės telekomunikacijų bendrovės “Eliot” maršrutizatorius taip greitai, kad Estijos specialistai iki šiol neišsiaiškino, kaip tai buvo padaryta.

Oficialiai registruotų bedarbių Estijoje per pastarąją savaitę sumažėjo kiek daugiau nei trim šimtais iki 67,0 tūkst. žmonių, pranešė Estijos draudimo nuo nedarbo fondas.

Registruoto nedarbo lygis nepakito – 10,3 procento.

Naujų bedarbių per savaitę užregistruota 1,7 tūkst. – maždaug šimtu daugiau nei ankstesnę savaitę.

Palyginti su kovo pabaiga, kai registruotas nedarbas Estijoje buvo pasiekęs rekordinį 14,6 proc. lygį, oficialių bedarbių šalyje sumažėjo beveik 30 procentų.

Estijos premjeras Andrusas Ansipas pastebi, kad šalies gyventojai nepakankamai remia euro valiutos įvedimą, todėl žiniasklaida turėtų daugiau užsiimti aiškinamąja veikla.

Remiantis atliktais tyrimais dėl bendros Europos valiutos įvedimo, lapkričio mėnesį už šalies prisijungimą prie euro zonos pasisakė 54 procentai estų, tuo tarpu spalio mėnesį nacionalinės valiutos keitimą į bendrą europinę remiančiųjų buvo dar penkiais procentais mažiau.

Kaip interviu radijui “Radio 4″ antradienį sakė premjeras, 54 procentų šalies gyventojų paramos neužtenka.

“Tai per mažai, per mažai!”, – sakė A.Ansipas paminėdamas Slovakijos pavyzdį, kur euro įvedimo metu šią valiutą palaikė 80 procentų šalies gyventojų.

Estijos vyriausybė ėmėsi plataus masto visuomenės informavimo kampanijos, kurios metu dalinami specialūs kronų vertimo į eurus skaičiuotuvai, palengvinantys kronos vertimą į eurą fiksuotu 15,646 kronų už eurą kursu.

Pasak premjero, kitos prie euro perėjusios šalys darė tą patį ir, kaip parodė praktika, tokie skaičiuotuvai pasiteisino.

Jeigu parduotuvėje, kur kainos nurodytos eurais ir kronomis, dar galima apsieiti be skaičiuotuvo, tai namuose jis padeda apskaičiuoti šeimos biudžetą ir palyginti šeimos išlaidas kronomis bei eurais.

“Reikia skaičiuoti savo pinigus”, – mokė premjeras

“Estija labai rimtai numato sau tikslą artimiausi metu valstybės gynybai skirti du procentus nuo BVP”, – sakė Lisabonoje NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis Estijos delegacijos vadovas ir ministras pirmininkas Andrus Ansipas.

Jo nuomone, šis žingsnis “ryškiausiai patvirtina tai, kad mes dalijamės su sąjungininkėmis solidarumo naštą bendram gynybiniam pajėgumui užtikrinti”.

Estijos premjeras taip pat sakė esąs patenkintas naująją strategine NATO koncepcija.

“Galingiausia pasaulyje gynybinė organizacija buvo sėkminga todėl, kad mes ne tik reagavome į esamas ir kylančias grėsmes, bet ir aktyviai formuojame mus supančią saugumo aplinką, – aiškino A.Ansipas. – Patvirtintoje strateginėje koncepcijoje pasaulyje pasiekta gera pusiausvyra tarp įprastų ir naujų grėsmių”.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas), savo ruožtu, sakė esąs patenkintas, kad naujoji koncepcija patvirtino atvirų durų politikos tąsą.

“Principas – vienas už visus ir visi už vieną – nepajudinamas”, – pažymėjo jis.

“Lygiai taip pat galingai išreikšta žinia visoms demokratinėms valstybėms – NATO durys atviros norinčioms į ją įstoti valstybėms, ir jokia trečioji šalis negali pakeisti šią teisę”, – pabrėžė U.Paetas.

Rusijos Federacija nepakeis savo pozicijos dėl Rusijos ir Estijos sienos sutarties, agentūrai BNS sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos Vladimiras Čižovas.

“Aš žinau šio klausimo priešistorę. Savo laiku Maskvoje dalyvavau sienų (dviejų dokumentų – sausumos ir jūrų sienos) sutarties pasirašymo ceremonijoje. Tada viskas atrodė optimistiškai. Tačiau vėliau Estijoje įsigalėjo kažkokie politiniai sumetimai ir atsirado ta ginčijama formuluotė ratifikacijos įstatyme”, – sakė jis.

“Tikėtis, kad Rusija sutiks su tokia ginčijama formuluote, manau, būtų naivu. Nes ginčijama formuluotė, remiantis tarptautinės teisės kanonais, faktiškai reiškia ne ką kitą, kaip netiesiogines teritorines pretenzijas”, – paaiškino V.Čižovas.

“Manau, kad susitarimo dėl sienų tarp abiejų kaimyninių valstybių nebuvimas vargiai gali būti laikomas normaliu dalyku. Kasdienį piliečių gyvenimą šis dalykas tikriausiai mažai įtakoja, taip pat netruko kirsti sieną tiek kartų, kiek nori, tačiau priimta tarptautinės teisės praktika rodo, kad sienų sutartį geriau turėti, negu jos neturėti. Rusija jas pasirengusi sudaryti. Mūsų pozicija Estijoje visiems žinoma. Manau, kad dabar Estija turi tarti savo žodį”, – sakė Rusijos nuolatinis atstovas prie Europos Sąjungos.

Kalbantis su Estijos ministru pirmininku Andrusu Ansipu nesunku suvokti, kodėl estai pagal įvairius parametrus atsiplėšę nuo lietuvių ir artėja prie ES standartų. Kai mūsų premjeras iššūkiu vadina valstybės finansų subalansavimą ir svaičioja, kas bus po dešimtmečio, kai jis pats bus pensininkas, A.Ansipas Estijos iššūkius dėsto tokia seka: gimstamumas, gyvenimo trukmė, sveikas gyvenimo būdas, produktyvumas, investicijos, nedarbas. Kai Andrius Kubilius sako “valstybės biudžetas”, jo estas kolega vartoja kitą terminą – “mokesčių mokėtojų pinigai”. Kai A.Kubilius giriasi, kad apie jo Vyriausybę rašys vadovėlius, A.Ansipas sako, kad jie tik nemeluodami apie padėtį valstybėje daro, ką reikia daryti, ir dėkoja žmonėms už supratimą.

VEIDAS: “Lietuva turi nuolatinį tikslą pralenkti estus”, – juokavo A.Kubilius. Ką estų premjeras patartų daryti Lietuvai, kad pavyktų bent jau juos pavyti?

A.A.: Mes, estai, nieko nenorime, o ir negalime mokyti. Taip, mokesčių lygis Estijoje vienas mažiausių ES, mes vis dar turime sukaupę 11,7 proc. BVP rezervą, o viešojo sektoriaus skola siekia 7,2 proc. Mūsų komerciniai bankai veikia sėkmingai ir mums nereikia naudoti mokesčių mokėtojų pinigų jiems palaikyti. Bet mūsų nedarbo lygis vis dar labai aukštas (nors nuo 14,7 proc. kovo pabaigoje sumažėjęs iki 12,2 proc.), ūkio augimo reitingai dar neigiami. Nors eksporto skaičiai didėja labai sparčiai, bet mažesniais tempais nei Lietuvoje. Tad mes nenorime nieko mokyti, nes turime neįgyvendintų ir savo iššūkių.

VEIDAS: Gal nors pasidalytumėte patirtimi, kaip Jums pavyko tapti ilgiausiai – nuo 2005 m. – dirbančiu Baltijos šalių premjeru? Mūsų premjeras A.Kubilius pretenduoja į kitokį titulą – pelniusio mažiausią pasitikėjimą.

A.A.: Estijoje anksčiau buvo įprasta keisti premjerus kas antri metai. Bet, manau, Estijos žmonės dabar jau pasirengę paremti tuos politikus, kurie sako tiesą apie padėtį šalyje, o mes tai darėme ir priėmėme esminius sprendimus. Esu tikrai dėkingas žmonėms už supratimą. Tiesa, reikia pripažinti, kad Estijos padėtis ištikus krizei skyrėsi nuo Lietuvos, nes buvome sukaupę rezervą, neprisiskolinę. Tačiau ir mums buvo sunku, teko nedelsiant mažinti viešąsias išlaidas, kelti mokesčius, alkoholio, tabako, degalų akcizus. Tiesa, nemažinome pensijų, bet prieš tai jų ir nekėlėme, kaip kad Lietuvoje. Kai kurie ekspertai siūlė mažinti, tačiau, “Eurostato” duomenimis, 39 proc. estų pensininkų ir taip gyvena žemiau skurdo ribos. Tai trečias rodiklis ES po Latvijos ir Kipro, o Lietuva – arti ES vidurkio.

Mano supratimu, A.Kubiliaus Vyriausybė darė tą patį, ką ir mes, ir vieną dieną žmonės supras, kodėl reikėjo tokių sprendimų. Suprantama, žmonės nelaimingi – kažkas pensijas pakėlė, kažkas sumažino. Tačiau jei neturi nei pajamų, nei rezervų, privalai padaryti šiuos nemalonius sprendimus, o operatyvūs sprendimai mažiau skausmingi nei atidėliota reakcija. Štai dabar beveik visos Europos šalys mažina viešąsias išlaidas, didina mokesčius, ilgina pensinį amžių, Estija taip pat priėmė sprendimą iki 2026-ųjų pasiekti 65 metus. Beje, Estijos pensininkų organizacijos šį sprendimą stipriai remia: tai labai pragmatiška, nes priešingu atveju vieną dieną jie prarastų pensijas, o to niekas nenori.

Ne A.Kubilius sukūrė problemas, o tarptautinė finansų krizė. Be to, prie mūsų regiono šalių specifinės padėties prisidėjo tai, kad ekonominio bumo metais padarėme negerų sprendimų. Dabar akivaizdu, kad Estijoje padarėme klaidą užpernai valdžios sektoriuje smarkiai pakeldami algas. Mano supratimu, ir Lietuvoje didžiausia klaida buvo ekonominio pakilimo metu padidintos viešosios išlaidos, išeikvoti rezervai. Man tai sakyti yra politiškai nekorektiška, bet jūs paklausėte.

VEIDAS: Tačiau kaip Jums pavyko atsispirti pagundai pakilimo metais plačiau atverti rezervą?

A.A.: Kai kurie politikai ir ekspertai mane atakuodavo sakydami, kad Estijoje gili krizė ir turime stimuliuoti savo ekonomiką naudodami rezervą. Bet 2007 m. BVP augimas buvo 7 proc. – ne 10 proc. kaip Lietuvoje, bet vis tiek ženklus, biudžetas didžiausias nei kada anksčiau – 7,5 mlrd. kronų, nedarbas 2008 m. pradžioje – mažiausias istorijoje. Tikrai nematėme jokio reikalo tai daryti. Tuometė Lietuvos vyriausybė nutarė priešingai – naudojo rezervus, ėmė paskolas viešosioms išlaidoms didinti.

Didžiausias mūsų šalių raidos skirtumas, kad politikai turi tūkstančius gerų idėjų, kaip naudojantis mokesčių mokėtojų pinigais padaryti žmones laimingus, bet ne visuomet moka pasakyti “ne”. Estijoje politikai taip pat norėjo naudodami rezervą renovuoti visų mokyklų pastatus, nutiesti greitkelį tarp sostinės Talino ir mano gimtojo Tartu – toks greitkelis kaip Klaipėda–Vilnius yra kiekvieno esto svajonė. Tačiau vyriausybė sakė “ne”, aš aiškinau, kad rezervai mažai šaliai turi tą pačią reikšmę kaip draudimo įmokos namų ūkyje: jei išnaudosite visus pinigus, tikrai nebūsite laimingi, jei paskui kiltų gaisras. Po šių sprendimų Estija yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2011 m., Lietuva dar ne. Tačiau daug svarbiau tęsti konservatyvią fiskalinę politiką, nei įstoti į euro zoną.

VEIDAS: Tačiau Estija juk stengėsi kuo greičiau tapti euro zonos nare.

A.A.: Žinoma, euras labai svarbus. Praktiškai mes jį jau naudojame, pavyzdžiui, apie 90 proc. paskolų Estijoje – eurais, su juo susieta krona, o jos kursas nesikeitė pastaruosius aštuoniolika metų. Tačiau, pavyzdžiui, prieš metus investuotojai turėjo daug abejonių, nes sklido gandai, kad krona gali būti devalvuota. Vienintelis kelias išvengti tokių nuogąstavimų apie kronos, lito ar lato devalvavimą yra prisijungti prie euro zonos, ir kaip įmanoma greičiau.
Estijos prisijungimas prie euro zonos bus naudingas, žinoma, pirmiausia Estijai, bet ir kitoms Baltijos šalims, nes investuotojai labiau pasitikės visu šiuo regionu.

VEIDAS: Lietuvoje pasigirsta nuogąstavimų, kad Estija su euru privilios daugumą investuotojų ir Lietuva tik praloš.

A.A.: Estija tokia maža šalis, kad to padaryti net neįmanoma. Daugelyje ES narių kai kuriuose sektoriuose pelną įmanoma padidinti tik sumažinus gamybos išlaidas, o lengviausia tai padaryti perkeliant gamybą į Lietuvą, Latviją ar Estiją, kur darbo jėgos kaina tris keturis kartus mažesnė nei, pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje. Tai pagrindinė priežastis, kodėl šie investuotojai ateina ir čia kuria darbo vietas. Tai leis ir padidinti produktyvumą. Jis smarkiai didėja – Estijoje dukart per pastaruosius dešimt metų, tačiau vis dar mažas, palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, pavyzdžiui, Liuksemburgu. Bet tai ne varžybos tarp mūsų trijų šalių: visos jos nedidelės ir iš esmės turime daugiau kalbėti apie bendradarbiavimą, o ne konkuravimą, nors tam tikros konkurencijos atskiruose sektoriuose, žinoma, yra.

VEIDAS: Tris keturis kartus pigesnė darbo jėga reiškia, kad tiek menkesnė ir mūsų žmonių gerovė. Taigi ar vaikydamiesi Mastrichto kriterijų neužmirštame konkretaus žmogaus šiandienos problemų?

A.A.: Makroekonominiai skaičiai neegzistuoja patys sau, nesusisiekdami su paprastų žmonių gyvenimu. Anaiptol. Žmonės turi suprasti, kad griežta fiskalinė politika ir atskiriems žmonėms ar įmonėms yra gerai, pavyzdžiui, šiemet Estijoje reikia mokėti 3 mlrd. kronų mažiau nei pernai valstybės sektoriaus skolos palūkanų. Žmonės tai supranta: “Eurobarometro” duomenimis, visuomenės parama vyriausybėms didesnė tose šalyse, kurių biudžeto deficitas palyginti mažas. Politikai kartais mano, kad įmanoma nusipirkti balus naudojant mokesčių pinigus, tačiau iš esmės tai nedidina visuomenės paramos. Estijos vyriausybe ir po struktūrinių reformų, ir po biudžeto karpymų, ir po mokesčių kėlimo tebepasitiki 47 proc. žmonių. Tai aštuntas rezultatas tarp 27-ių ES narių.

VEIDAS: Tai manote, kad mes – partneriai, o ne varžovai?

A.A.: Remdamos viena kitą galime sulaukti didesnės sėkmės ir sudominti kitus. Manau, Lietuvos ir Estijos dvišalis bendradarbiavimas visus šiuos metus, kai valstybės atkūrė savo nepriklausomybę, yra puikus, o ypač svarbus jis buvo pasaulinės krizės metu, nes koordinavome priemones. Deriname pozicijas daugeliu ES svarstomų klausimų, turime bendrų projektų, energetikos jungčių. Dėl to pavyko užsitikrinti ES finansinę paramą energetiniams projektams. Pagal Estijos investicijas į užsienio šalis Lietuvai tenka pirmoji vieta – apie 30 proc. investicijų. Ekonominiu požiūriu mes esame labai stipriai integruoti, politiškai šis bendradarbiavimas taip pat labai vaisingas.

VEIDAS: Tačiau ar Estiją tenkina naujos Visagino branduolinės elektrinės statybos projekto tempai?

A.A.: Be abejo, norėtume matyti aktyvesnę projekto eigą. Tačiau ėmus dirbti šiai Vyriausybei reikalai juda sparčiau. Visagino atominė – visam regionui svarbus projektas. Estija suinteresuota jame dalvauti.

VEIDAS: Ar planai statyti savo atominę jėgainę atšaukti?

A.A.: Estija turi energetinių resursų artimiausiems 30–40 metų, 25–30 proc. energijos poreikio galime gauti panaudodami skalūną. Tačiau Estijos problema, kad esame priklausomi nuo CO2 emisijos kvotų ir nežinia, kokia politika dėl jų bus ateityje. Tai priežastis, kodėl turime diversifikuoti energijos produkcijos portfelį – todėl dalyvaujame Visagino projekte, dairomės į projektus Suomijoje, galvojame ir apie savo branduolinę jėgainę, nors kol kas tai tik kiek daugiau nei idėja, skiriame daug dėmesio atsinaujinantiems energijos šaltiniams – vėjo jėgainėms, nutarta statyti saulės energijos jėgainę. Iš pastarųjų šaltinių galima pagaminti 140 megavatų elektros energijos (šiltuoju metų laiku suvartojame apie 400, žiemą – apie 700 megavatų). Deginame atliekas, taip apšildydami butus miestuose. Tad ES rekomendacija – 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių mums nėra tikslas, nes mes jį esame pasiekę. Beje, diegdami žaliąsias technologijas gauname daug naudos, pavyzdžiui, viena didžiausių įmonių, gaminančių vėjo turbinas, yra Estijoje.

VEIDAS: Be euro, narystės prestižinėje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, pasauliniu mastu pripažįstamų laimėjimų IT srityje, laimėjote dar vieną kovą, kurią Lietuva pralaimi: estų emigracijos mastai kur kas mažesni. Kaip Jums tai pavyko?

A.A.: Apie 1990-uosius daug net turinčių aukštąjį išsilavinimą estų plovė grindis suomių ligoninėse, bet nemažai jų turėjo verslo idėjų, užsidirbo pinigų, pasisėmė idėjų bei patirties ir Estijoje pradėjo savo smulkųjį ar vidutinį verslą. Geras susisiekimas leisdavo kiekvieną savaitgalį grįžti namo, ko negali lietuvių emigrantai iš kokios Airijos.

Žinoma, šaliai nekokia reklama, jei žmonės ją nori palikti dėl ekonominių priežasčių. Antra vertus, laisvas žmonių judėjimas yra bazinis ES principas. Estiją paliko 15–20 tūkst. žmonių, tačiau tai ne visuomet blogas sprendimas. Štai, pavyzdžiui, estai labai didžiuojasi užsienyje dirbančiais savo žymiais menininkais, tokiais kaip pasaulinio garso dirigentas Kristianas Jervis, bet jei koks medikas nori dirbti geriausiose pasaulio ligoninėse, visuomenės nuomonė jau kitokia.

VEIDAS: Kokie nauji iššūkiai laukia Estijos artimiausiu metu?

A.A.: Estija niekada neturėjo vieno tikslo – prisijungti prie NATO, ES ar euro zonos. Gyvenimas ne toks paprastas, kad turėtume vieną tikslą. Manau, visose trijose Baltijos šalyse svarbiausia padidinti gimstamumą, pailginti gyvenimo trukmę, propaguoti sveiką gyvenimo būdą, kelti produktyvumą, kurti iš tiesų patrauklią verslo aplinką užsienio investicijoms, kurios sukurs mūsų šalyse naujas darbo vietas. Nedarbo mažinimas – didžiausias iššūkis, bet mūsų rankose tėra galimybė pritraukti užsienio investuotojų, kurie kurtų naujas darbo vietas.

Vis dėlto kokia toji estų sėkmės formulė, kurią ir mes galėtume nusirašyti? “Estijos politinėje sistemoje egzistuoja konsensusas dėl svarbiausių reformų sprendimų. Pas mus politinė sistema labiau konfrontacinė, švytuoklės principo. Estai sugeba kitaip artikuliuoti visuomenės interesus, ten mažiau populizmo, partijų nuostatos nuosaikesnės, todėl lengviau priimti sprendimus”, – sėkmės dėmenis įžvelgia V.Nakrošis, darydamas prielaidą, kad tai pasiekta stipresnio vidurinio visuomenės sluoksnio, brandesnės pilietinės visuomenės pastangomis.

Talino gyventojas A.Kulvietis sako skaitąs lietuviškus laikraščius ir nepaliaująs stebėtis: kiekvieną dieną – po skandalą. “Niekas Estijoje apie tokius skandalus per daug nešneka. Štai su savo kompanionu estu darbe persimetame pora žodžių. Bet kad ir tokių įvykių kaip Lietuvoje nėra. Čia ramu ir stabilu. Estai dešimtkart apsvarstys, bet kai nuspręs, tai ir padarys. Kad būtų taip kaip Lietuvoje, kad vieną dieną įstatymą priima, kitą pakeičia, Estijoje negirdėjau – tai neestiškas dalykas. Net krizė Estijoje, ir ta kitokia – apie ją estai šneka pajuokaudami. Taip, mažiau žmonių parduotuvėse, restoranuose, yra praradusių darbą, bet nėra, kad kas nuolat skųstųsi, nėra masinės psichozės. Visi bando pratempti sunkmetį ir kuria ateities planus”, – pasakoja A.Kulvietis.

Vis dėlto analitikas J.Oatesas guodžia lietuvius, sakydamas, kad Lietuva ir Estija turi daugiau bendrumų nei skirtumų, o abi šalys atlaikė krizę kur kas geriau, nei daugelis prognozavo prieš porą metų. Lietuviams nereikėtų pavydėti estams ir juos tradiciškai remiančių suomių ar švedų, nes Lietuva kaimynystėje turi ekonomikos bumui pasiryžusią kaimynę Lenkiją, perspektyvias Ukrainą, Baltarusiją. O finansinė disciplina, kurią krizės metu pajėgė parodyti Lietuva, ne ką mažesnė nei Estijos. “Kardinalus kontrastas būtų lygintis su Graikija”, – lietuvius palaiko J.Oatesas.

Tačiau jis įžvelgia ir akivaizdžių skirtumų tarp lietuvių ir estų – tai skirtingas sprendimų priėmimo tempas. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir naujos Visagino atominės projektas, pasak J.Oateso, puiki to iliustracija. Estai, ypač tuose sektoriuose, kuriuose jie priklausomi nuo išorės sąlygų, griežtai laikosi strateginio planavimo ir to reikalauja iš kitų.

Sociologas Mindaugas Degutis priduria, kad prie estų lyderystę lėmusių veiksnių – Šiaurės šalims būdingos disciplinos galėjo prisidėti ir protestantizmas. Dar prieš šimtmetį sociologas Maxas Weberis pastebėjo ryšį tarp protestantizmo ir ūkio plėtros, mat išpažįstantieji šią religiją mano būsią išganyti, jeigu jiems sekasi darbas.

Į protestantizmą atsiversti nebūtina, tačiau pasimokyti iš estų – tikrai taip.

Nuo pat nepriklausomybės pradžios pradėtas ekonomikos liberalizavimas Estijai pelnė pripažinimą kaip vienos liberaliausių ekonomikų pasaulyje. Ekonominės laisvės 2010 m. indekse ji užėmė 16 vietą iš 184 šalių (Lietuva – 29-tą). Estai pirmieji pasaulyje įsivedė vieno mokesčių tarifo sistemą. O tokio mokesčių kaitaliojimo kaip Lietuvoje, pasak jau pusaštuonioliktų metų Taline gyvenantis buvusio Lietuvos televizijos žurnalisto Andriaus Kulviečio, negalima nė įsivaizduoti.

Kol Lietuva svajoja apie elektros jungtį su Lenkija ir Švedija, Estija 2006 m. nusitiesė ją į Suomiją. Estai sugebėjo plėtoti alternatyviąją energetiką, o vėjo jėgainių gaminamos energijos kiekis per pastaruosius ketverius metus patrigubėjo. O kur dar skalūno atsargos Estijoje, kurios, viliamasi, net gali pakeisti pasaulio galios centrus.

Elektronikos ir telekomunikacijų srityje Estija tiek pažengusi, kad net įgijo pravardę “E-stija”.

Ypač toli estai pažengę reformuodami viešąjį sektorių ir valstybės valdymą. Lietuvoje, kaip žinome, dar tik derinamos valdymo reformos strategijos.

Net savo trūkumus estai sugeba paversti privalumais. “Lietuvoje neturėjome tokios rusakalbių problemos. Bet Estijoje priėmus griežtus estų kalbos reikalavimus valstybės tarnyboje, greitai pavyko “pravalyti” nomenklatūrą. Estijoje apskritai didesnės greitos karjeros galimybės, nes valstybės tarnyboje galioja ne karjeros, o postų principas. Estijoje daugiau nei Lietuvoje vadovaujamas pareigas einančių vadinamųjų “mačio” – trisdešimtmečių ir šiek tiek vyresnių jaunuolių, turinčių puikų, dažnai užsienyje įgytą išsilavinimą. Beje, estų doktorantams netgi privalu vieną semestrą studijuoti užsienyje”, – estų išskirtinumus vardija doc. dr. Vitalis Nakrošis, Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas.

Mažas pasipriešinimas reformoms

CNN, BBC, “Bloomberg” televizijų komentatorius, Taline įsikūrusios “Cicero Capital” bendrovės generalinis direktorius Jamesas Oatesas pastebi, kad ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius priėmė jaunesnių veidų ir į Ministrų kabinetą, ir į patarėjus. “Tai sveikintina, tačiau šiuo požiūriu dar reikia daugiau pažangos. Mano manymu, viena priežasčių, kodėl estai mažiau emigruoja, yra ta, kad valstybėje sprendžiamąjį balsą turi ir daugiau svarbių postų užima daugiau jaunesnės kartos žmonių. Lietuvoje krizės laikotarpiu daug jaunų žmonių dėl labiau hierarchinės visuomenės struktūros visai prarado darbą”, – lygina J.Oatesas.

Svarbu tai, kad estai ne tik valstybės valdymo, bet ir kitų reformų ėmėsi iš karto po nepriklausomybės atkūrimo. Jie turi europinių standartų sveikatos apsaugos sistemą. Kol mes verkiame, kad tam trūksta pinigų, estai pagal reitingą pirmauja ES pagal panaudojamų lėšų sveikatos apsaugai efektyvumą, o pasitikėjimas sveikatos apsauga prilygsta ES vidurkiui.

“Estai reformą ėmė įgyvendinti netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. Ją pradėjo paimdami Pasaulio banko paskolą, kurią investavo į studijų reformą. Kai pasikeitė sveikatos apsaugos sistemos personalo mentalitetas, mažesnis buvo ir pasipriešinimas reformoms. Estai labai išplėtojo privačią sveikatos pirminę priežiūrą. Elektroninės inovacijos padarė efektyvesnį sistemos valdymą”, – privalumus vardija Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanė doc. dr. Danguolė Jankauskienė.

Be kita ko, Estijoje net nėra sveikatos apsaugos ministerijos – šiuos klausimus strateguoja Socialinių reikalų ministerija.
Estų neištiko ir tokia kaip Lietuvoje socialinio draudimo krizė. “Estus galima pagirti už apdairų elgesį su socialinio draudimo lėšų rezervu. O mes Seimo rinkimų metais rezervą išnaudojome motinystės išmokoms ir pensijoms didinti. Racionalus ir estų sprendimas didinti išėjimo į pensiją amžių. Žinoma, reikia žiūrėti, kiek tai paremta darbo rinkos priemonėmis, kad vyresni žmonės rastų darbo”, – sako Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis.

Arba štai mūsų Seimas policijos reformas įteisinusias įstatymo pataisas priėmė 2008 m., beveik dešimtmečiu vėliau nei estai. Beje, estų pasitikėjimas policija ją pertvarkius pagal skandinavišką modelį išaugo nuo 30 iki 78 proc.

Sustoti ties atliktomis reformomis estai neketina: prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas griežtai ragina nevilkinti tolesnių švietimo ir viešojo administravimo reformų. “O ir administracinė regionų reforma primena ištęstą liūdnos dainos priedainį”, – kritikuoja prezidentas.

Naujausi ekonominės ir socialinės raidos Baltijos šalyse rodikliai dar kartą įrodė, kad Estija vis labiau lenkia savo kaimynes Lietuvą ir Latviją. Matyt, ne veltui Estijos gyventojų skaičius per metus išliko toks pats, nes kam ieškoti laimės svetur, jei ir tėvynėje ne taip blogai gyventi. O Lietuvos gyventojų praretėjo 20,9 tūkst., nors natūralus mažėjimas (gimusių ir mirusių žmonių skirtumas) beveik tūkstančiu mažesnis nei prieš metus. Panašiai tiek mažėjo ir Latvijos gyventojų.

Formaliai nedarbo lygis Estijoje, skaičiuojant 15–74 m. žmones, 0,1 proc. didesnis nei Lietuvoje ir siekia 13,8 proc. Bet skaičiuojant išties darbingo 15–64 m. amžiaus žmones, jų užimtumo procentas Estijoje didesnis nei Lietuvoje: pas mus 60,1, o Estijoje – 63,2 proc.

Bet net ir turėdamas darbą lietuvis gali mažiau išlaidauti nei statistinis estas. Estų vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį 25 proc. viršijo lietuvių. O senatvės pensija Lietuvoje dar iki sumažinimo buvo 23 proc. mažesnė nei Estijoje.

Tiesa, estai leidžia žmonėms ne tik daugiau užsidirbti, bet ir šiek tiek jiems kelia kainas: vartojimo prekių ir paslaugų kainos per metus Lietuvoje 0,2 proc. sumažėjo, o Estijoje 1,7 proc. padidiėjo.

Pagrindinis makroekonomikos rodikis BVP, tenkantis vienam gyventojui, Lietuvoje pernai buvo beveik 12 proc. mažesnis nei Estijoje.

Tiesioginių užsienio investicijų vienam lietuviui pernai ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai teko 2,9 tūkst. eurų, o estui beveik tris kartus daugiau. Užtat valdžios sektoriaus skolos pernai metų pabaigoje kiekvienam Lietuvos gyventojui teko 2,4 tūkst., o Estijos – vos 622 eurai.

“Estai – protestantai, o sociologas Maxas Weberis dar prieš šimtmetį pastebėjo ryšį tarp protestantizmo ir ūkio plėtros, mat išpažįstantieji šią religiją mano būsią išganyti, jeigu jiems sekasi darbas. Ir tai galėjo prisidėti prie estų lyderystę lėmusių veiksnių – sėkmingiau ir greičiau padarytų reformų, Šiaurės šalims būdingos disciplinos, ne tiek į populistines nuostatas, kiek į pragmatinį veikimą orientuotos politinės sistemos”, – vardija sociologas Mindaugas Degutis. O mums belieka arba guostis, kad kaimynų latvių padėtis pagal kai kuriais parametrus dar prastesnė, arba mokytis iš estų, kaip įgyvendinti reformas.