Savaitraščio „Veidas“ redakciją pasiekė Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės pasirašytas inspekcijos sprendimas, atmetantis A. Račo skundą, neva savatraštyje „Veidas“ išspausdinta informacija neatitinka tikrovės. A. Račo skundas pripažintas nepagrįstu.

Š. m. vasario 20 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas UAB „BNS“ (toliau – Pareiškėja) atstovo vyriausiojo redaktoriaus-direktoriaus Artūro Račo – skundas dėl publikacijoje „Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ir organizacijoms“ („Veidas“, 2013-02-11) paskelbtos informacijos.

Pareiškėja nurodė, kad publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, jos dalykinei reputacijai kenkianti informacija. Pareiškėja prašo įvertinti, ar teiginyje „<…> pastaruoju metu daugėja tiek žiniasklaidos, tiek kitų bendrovių, kurios dėl šio žurnalisto nevienareikšmių poelgių atsisako ir jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS paslaugų“ paskelbta informacija neprieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms; nustačius pažeidimą viešosios informacijos rengėją (skleidėją) įpareigoti paneigti dalykinei reputacijai kenkiančią informaciją.

Atlikdamas Pareiškėjos skundo tyrimą žurnalistų etikos inspektorius paaiškinimų kreipėsi į žurnalo „Veidas“ vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną, prašydamas paaiškinti skundžiamą situaciją ir pateikti savo argumentus.

Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškino, kad paskelbdamas skundžiamą teiginį rėmėsi analogiško turinio informacija, paskleista TV3 televizijos laidoje „Žinios“: „<…> dėl tokio A.Račo elgesio dalis televizijų mažina BNS įmonių grupės paslaugų vartojimą, o kitos svarsto tai daryti.“ (Serija 204 – Sezonas 2013, Trukmė: 24:36, Patalpinta: 2013-02-04 21:35, http://www.tv3play.lt/play/298166/). Vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas pažymėjo, kad ruošiant ginčijamą informaciją buvo remtasi TV3 televizijos „Žinių” reportažu ir šis šaltinis buvo nurodytas ginčijamoje publikacijoje. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atkreipė dėmesį, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. (Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo) 1 punkto 3 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė bei jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Be to, G. Sarafino teigimu, savaitraštis „Veidas“ taip pat turėjo ir papildomos informacijos apie kai kuriuos BNS paslaugų atsisakymus. Pasak vyriausiojo redaktoriaus, 2013 m. dalies BNS paslaugų atsisakė „Orlen Lietuva“, pernai Lietuvos radijas ir televizija taip pat atsisakė dalies BNS paslaugų, TV3 televizija atsisakė su BNS susijusių įmonių dalies paslaugų (pvz. žiniasklaidos monitoringo, per pastaruosius Seimo rinkimus nebepirko specialių BNS projektų) ir svarstė, ar neatsisakyti daugiau paslaugų.

Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pabrėžė, kad tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Žmogaus teisių teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad informuojant visuomenę iš žurnalistų negalima reikalauti visiško tikslumo. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymu, tai, kad BNS vadovas A. Račas traukiasi iš užimamų pareigų neabejotinai yra susiję su netinkama jo profesionalia veikla, kuri daro žalą BNS reputacijai. Pasak jo, tokia įmonės reputacijai padaryta žala yra neišvengiamai susijusi su paslaugų atsisakymu.

Vyriausiasis redaktorius paaiškino, kad vertinant BNS vadovo A. Račo ilgalaikį neetišką elgesį, nuolat pažeidinėjant tiek Žurnalistų ir leidėjų Etikos kodeksą, tiek Visuomenės informavimo įstatymą, savaitraščio “Veidas” redakcija elgėsi sąžiningai, informavo savo skaitytojus apie kitoje žiniasklaidos priemonėje (TV3) paskelbtą informaciją. G. Sarafino teigimu, redakcija, vertindama savo turimą ir kitose žiniasklaidos priemonėse paskelbtą informaciją kaip vieningą visumą padarė išvadą, kad ir ateityje BNS paslaugų gali būti atsisakoma tai siejant su netinkamu BNS vadovo elgesiu.

Išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, atlikęs tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

nustatė:

Pareiškėja skundžiasi ir prašo teisinės gynybos dėl tikrovės neatitinkančios, dalykinei reputacijai kenkiančios informacijos paskelbimo.

Juridinio asmens dalykinės reputacijos (gero vardo) gynimui taikomos tokios pat nuostatos kaip ir fizinio asmens garbės ir orumo gynimui. Dalykinės reputacijos (gero vardo) pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia dalykinei reputacijai, paskleidimas. Dalykinė reputacija ginama tais atvejais, kai nustatoma šių reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Tuo tarpu žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužinojo apie perteikiamą informaciją, tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6 punktu, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą; tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Juridinio asmens gynimo objektu laikytinas geras vardas, kuris reiškia teigiamą juridinio asmens vertinimą.

Pareiškėjos skundžiama teiginio dalis „<…> pastaruoju metu daugėja tiek žiniasklaidos, tiek kitų bendrovių, kurios dėl šio žurnalisto nevienareikšmių poelgių atsisako ir jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS paslaugų“ vertintina visame teiginio bei visos publikacijos kontekste, o ne izoliuotai.

Iš teiginyje „Beje, TV3 Naujienų tarnyba paskelbė, kad pastaruoju metu daugėja tiek žiniasklaidos, tiek kitų bendrovių, kurios dėl šio žurnalisto nevienareikšmių poelgių atsisako ir jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS paslaugų“ paskelbtos informacijos yra aišku, kad skundžiamo turinio informacijos šaltinis yra televizija TV3, o ne žurnalas „Veidas“. Žurnale „Veidas“ paskleista reziumuota informacija, iš esmės yra tapati televizijos laidoje „Žinios“ paskelbtai informacijai „<…> dėl tokio A.Račo elgesio dalis televizijų mažina BNS įmonių grupės paslaugų vartojimą, o kitos svarsto tai daryti“. Pirminis informacijos šaltinis skundžiamoje publikacijoje nurodytas tinkamai. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešosios informacijos rengėjas ir/ar skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Nors minėta įstatymo norma atleidžia viešosios informacijos rengėją (skleidėją) nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo, tačiau neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-707/2013). Kadangi žurnale „Veidas“ buvo pakartota pirminio informacijos šaltinio – televizijos laidoje „Žinios“ (TV3, 2013-02-04) paskleista informacija, todėl pirminiam informacijos šaltiniui paneigus paskleistą informaciją, tokia pareiga kiltų ir informaciją pakartojusiai visuomenės informavimo priemonei.

Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, 15 dalimi žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

1. Pripažinti Pareiškėjos skundą dėl publikacijoje „Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ir organizacijoms“ („Veidas“, 2013-02-11) paskelbtos informacijos nepagrįstu.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino, kad naujienų agentūros BNS vadovas Artūras Račas savo rašiniu asmeniniame tinklalapyje pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Žurnalistų etikos sargų nemalonę Artūras Račas užsitraukė po to, kai savo tinklaraštyje www.racas.lt paskelbė rašinį „Ekskursas į istoriją: kodėl prostitutai bačiuliai ir matoniai nepasigauna ŽIV“. Šiame rašinyje A.Račas iškoneveikė kelis savo kolegas žurnalistus.
„Veido“ apžvalgininką Audrių Bačiulį A.Račas pavadino „apsišlapinusiu ir prasigėrusiu politinio sienlaikraščio „Veidas“ politiniu propagandistu“, „šlapimo nelaikančiu prostitutu“, „kekšiuku“. Panašiais „politinių prasigėrusių propagandistų“ ir „prostitutų“ epitetais jis savo rašinyje apibūdina ir „Verslo žinių“ redaktorių Darių Tarasevičių bei buvusį savo bendradarbį BNS agentūroje, dabartinį LRT televizijos naujienų tarnybos vadovą Audrių Matonį. Pastarajam A.Račas taip pat prikišo, esą šis parsidavinėja už ordinus.
A.Matonis pateikė skundą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (LŽLEK), nurodydamas, kad A.Račas paskelbė tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą bei profesinę žurnalisto reputaciją įžeidžiančią informaciją, o komisija, išnagrinėjusi skundą, pripažino, kad naujienų agentūros BNS vadovas minėtu įrašu pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 59 straipsnį. Šis kodekso straipsnis numato, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas ar leidėjas skelbdamas kritinius kūrinius neturi suvedinėti asmeninių sąskaitų.

Skųstis dėl įrašų tinklaraščiuose dar neįprasta

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios naujovė – per metus keletą kartų Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą pažeidę spausdintiniai periodiniai leidiniai LŽLEK galės būti pripažinti nesilaikančiais profesinės etikos, o tokiu atveju jie netektų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Tiesa, kaip teigia Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas, ši nuostata nebus taikoma jokiems interneto tinklalapiams.
Dėl etikos pažeidimų taip pat gali būti užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose: perkančioji organizacija gali įtraukti į viešųjų pirkimų sąlygas atitinkamą nuostatą ir neleisti juose dalyvauti tiekėjams, kurie yra pripažinti pažeidusiais etiką. Beje, nei A.Račui asmeniškai, nei jo vadovaujamai naujienų agentūrai Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimas šiuo požiūriu nesukels jokių materialinių pasekmių. „Viešuosiuose pirkimuose dalyvauja agentūra BNS, o ne žurnalistas A.Račas“, – paaiškina Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Aušra Pocienė.
„Tačiau naujienų agentūros vadovui būti pripažintam pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą yra didžiulė negarbė, tai koreguoja ir požiūrį į pačią agentūrą, jos patikimumą, nes kaip vadovas A.Račas negali būti nuo jos visiškai atsietas“, – komentuoja D.Velkas.
A.Račas savo ruožtu pareiškė nesutinkantis su tokiu LŽLEK sprendimu ir ketina jį skųsti teismui. Pasak žurnalisto, jo asmeninis tinklaraštis, kuriame jis reiškia savo asmeninę nuomonę, nėra pripažintas visuomenės informavimo priemone, todėl kodekso nuostatos jam negali būti taikomos. Pasidomėjęs ankstesniais LŽLEK sprendimais dėl interneto tinklalapių, kuriuose pateikiamos nuomonės, žurnalistas teigia pastebėjęs, kad ne visi tokie tinklalapiai komisijos pripažįstami žiniasklaidos priemonėmis ir vertinami Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso požiūriu. A.Račas tikisi teismo išaiškinimo, kokie tinklaraščiai yra laikytini visuomenės informavimo priemonėmis, o kokie – ne.
Šis atvejis iš tiesų yra vienas pirmųjų istorijoje, kai dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimo pripažįstamas internetinio dienoraščio autorius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas D.Velkas sako, kad kai kurios A.Račo pastabos dėl LŽLEK darbo turi pagrindo, nes komisija kartais atsainiai pasižiūri į skundus ir nusprendžia nevertinti jų aplinkybių. O skundų dėl interneto tinklalapiuose skelbiamo turinio vis daugėja. „Tiesa, skundų dėl „blogų“ nėra daug, nes dar ne visi juos traktuoja kaip žiniasklaidos priemones, dėl kurių galima teikti skundą“, – pastebi D.Velkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Į „Veido“ klausimus atsako Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas

VEIDAS: Esate vienas iš penkių Seimo narių, išrinktų atstovauti tautai penktą kartą paeiliui. Ar remdamasis savo dviejų dešimtmečių politine patirtimi galite pasakyti, kurie šio kadenciją baigiančio Seimo naujokai taps politikais?
A.S.: Kiek stebiu jaunimą, galiu pasakyti, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Paulius Saudargas, kurį mes, kad nepainiotume su tėvu, buvusiu Krikščionių demokratų partijos pirmininku Algirdu Saudargu, vadiname Saudargiuku, pratęs šeimos politines tradicijas. Vyras, matosi, rimtas. Gal kiek patirties jam dar trūksta, bet kai prisimenu, kokie žali mes patys buvome, prieš 19 metų pirmą kartą išrinkti į Seimą, tai šis jaunuolis atrodo tikrai šauniai.
Beje, čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad, tarkime, Didžosios Britanijos parlamente pirmą kadenciją išrinktieji apskritai sėdi „varlinyke“ ir kalbėti gali tik su išankstiniu vyresniųjų leidimu. Margaret Thatcher memuaruose skaičiau, kad kai jai pirmą kartą buvo leista pasisakyti parlamente, ji dvi naktis nemiegojo, rengdama savo kalbą. Gal kada ir mes prie tokių tradicijų priaugsime.
Stebėdamas kitus parlamentarus dar manau, kad tikra politikė gali išaugti iš Agnės Bilotaitės. Tikrai politiko gabumų turi ir su Arūno Valinsko partija išrinktas, dabar pas konservatorius perbėgęs teisininkas Mantas Varaška. Deja, kiek su juo kalbėjausi, vyras yra tvirtai nusiteikęs nebekandidatuoti ateinančiuose rinkimuose ir nori apskritai trauktis iš politikos. Jeigu norės tęsti politiko karjerą, akivaizdžių gabumų tam turi ir dar vienas teisininkas, dabar pas „krikščionis“ iš A.Valinsko partijos perėjęs Vytautas Kurpuvesas.
Na, o mūsų, socialdemokratų, pusėje iš naujokų akivaizdžiai stiprus pasirodė Edmundas Jonyla. Nors pavadinti jį visišku naujoku politikoje sudėtinga – vis dėlto pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvavo dar 1990-aisiais, renkant Aukščiausiąją Tarybą, tik nelaimėjo. Paskui aštuonerius metus rinktas į Raseinių savivaldybę, buvo meras. Jei norės likti, bus puikus Seimo narys.
Nors atvirai pasakysiu: žvelgdamas į Seimo naujokus matau daugiau negatyvo nei pozityvo. Gal, kaip veteranas, ir nesu objektyvus, bet įspūdis toks, kad su kiekvienais rinkimais daugumos pirmą kartą išrinktų Seimo narių kokybė akivaizdžiai prastėja.
VEIDAS: Jūsų požiūriu, kuris Seimo narys yra geresnis: tas, kuris mažiau varginasi Seime, bet daug dirba su savo apygardos rinkėjais ir turi beveik tikrą perrinkimo garantiją, ar tas, kuris daug dirba Seime su įstatymų projektais, bet apleidžia rinkėjus ir rizikuoja būti nebeišrinktas?
A.S.: Vienareikšmiškai antrasis. Svarbiausia Seimo nario darbo vieta yra Seimas. Nebe tie laikai, kai į Seimą išrinktojo pagrindinis darbas buvo spręsti paskirų jo apygardos žmonių bėdas. Pamenu, kai pirmą kartą 1992-aisiais buvau išrinktas, į priėmimą pas mane ateidavo iki 80 žmonių per dieną. Dabar Radviliškyje irgi ateina vienas kitas, bet beveik visos jų problemos turi būti sprendžiamos ne Seimo, o savivaldybės lygmeniu ar teismuose. Vis dėlto per 20 metų valstybėje daug pakeitėme į gera.
Mano požiūriu, jeigu politikas yra išrinktas į Seimą, juo labiau atsidūręs valdančiojoje daugumoje, jis pirmiausia turi galvoti apie visos valstybės interesus, o tik paskui – apie savo apygardą. Jei opozicijoje dirbi, tai taip, esi šiek tiek laisvesnis, bet irgi turi nepamiršti, kad dirbi ne savivaldybės taryboje, o Seime.
Mano galva, rinkimus į Seimą vienmandatėse apygardose reikia visai panaikinti, kaip tai padaryta ir kaimyninėje Skandinavijoje, ir daugumoje kitų Europos valstybių. Atsakomybę ir už šalį, ir už konkretaus politiko veiklą pirmiausia turi prisiimti jį iškėlusi p

zurn_etika

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) siūlo svarstyti galimybę sujungti žurnalistų etiką prižiūrinčias institucijas.

Toks siūlymas išsakytas trečiadienį svarstant Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2010 metų veiklos ataskaitą, kurią pristatė žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Ataskaitą pristačiusi Z.Zamžickienės sakė, jog dažniausiai Žurnalistų etikos tarnyba tiria skundus dėl garbės, orumo bei privatumo pažeidimų, taip pat dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo

pažeidimų.

Buvo pastebėta, kad žurnalistų etikos dalykai atsidūrė trijų kontrolės institucijų akiratyje: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Leidėjų etikos komisijos.

Situaciją aptaręs komitetas prašo Z.Zamžickienės pateikti siūlymus dėl žurnalistų etikos priežiūros institucijų

reorganizacijos, teigiama pranešime.

Taip pat nuspręsta kviesti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovus į komiteto posėdį, kad būtų aptartas licencijuotų laidų korektiškumo žmogaus teisių požiūriu klausimas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas tikisi, kad ėmęsis aiškinti ankstesnį savo nutarimą dėl papildomos parlamentarų veiklos Konstitucinis Teismas (KT) baigs diskusijas – kas galima Seimo nariui, o kas ne.

“Gausime atsakymus į tuos visus klausimus – ir šou projektai, ir paskaitų skaitymas, ir (laidų – BNS) vedimas, ir dalyvavimas, ir visa kita, kur yra Seimo nario riba, kiek, atleiskite, galima durnavot”, – po viešo KT posėdžio dėl 2004 metų nutarimo išaiškinimo ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Jis ir kreipėsi į KT, prašydamas išaiškinti 2004 metų liepos 1 dienos nutarimo nuostatas ir atsakyti, ar draudimas Seimo nariui dirbti papildomai apima ir veiklą komercinėse struktūrose, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

A.Salamakinas pabrėžė, kad Etikos ir procedūrų komisijos narių nuomonės šiuo klausimu – kas laikytina kūrybine veikla ir kas leidžiama parlamentarui – radikaliai skiriasi.

“Mūsų Etikos komisijoje kol kas nuomonės skiriasi kardinaliai, tikiuosi, KT atsakys į tuos klausimus”, – sakė A.Salamakinas.

Anot jo, šiuo metu taip pat kyla klausimų dėl Seimo nario santykio su buvusiu verslu, komercine veikla.

“Ar nereikia taikyti kanadiečių, amerikiečių varianto, kur atiduodi savo akcijas valdyti kitiems asmenims, ir tu net nežinai, kas valdo. Ar nebūtų taip, kad iš tų keturiasdešimties milijonierių Seime mes turėtume kitoj kadencijoj tik kelis”, – svarstė A.Salamakinas.

Viešą KT posėdį ketvirtadienį stebėjo parlamentaras Egidijus Vareikis, kurį EPK yra pripažinusi neatsisakiusį su Seimo nario mandatu nesuderinamo darbo, kai jis už autorinį atlyginimą skaitė kelias paskaitas Viešojo administravimo institute.

E.Vareikis per posėdį norėjo paklausti, tačiau KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas teigė, kad jis šioje byloje oficialiai nėra suinteresuotas asmuo, o tik stebėtojas salėje, todėl klausti neturi teisės.

Po KT posėdžio E.Vareikis žurnalistams sakė paskaitų neskaitęs, o klausimas, kaip tuomet būtų įvardijama jo veikla, siūlė skaityti įstatymą.

“Aš neskaitau paskaitų, – sakė E.Vareikis, paklaustas, ar paskaitų skaitymas, jo traktavimu, yra kūryba. – Skaitau įstatymus ir žinau, kas yra kūryba.”

Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų parlamentarų užsiėmimų, KT 2004 metų nutarimu Seimo nariams uždraudus papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.

Seime yra parengti nutarimo projektai dėl dviejų parlamentarų – konservatorių E.Vareikio ir Manto Adomėno, įgaliojimų nutraukimo neatsisakius su mandatu nesuderinamo darbo, tačiau parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas juos įvertino kaip galimai prieštaraujančius Konstitucijai.

Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad skaitydamas paskaitas Viešojo administravimo institute parlamentaras E.Vareikis nusižengė Seimo statutui, reikalaujančiam atsisakyti su mandatu nesuderinamų pareigų. Anksčiau praėjusioje kadencijoje E.Vareikis irgi buvo pakliuvęs į EPK akiratį dėl paskaitų Vytauto Didžiojo universitete.

Dėl Seimo nario M.Adomėno, kuris gavo autorinį atlygį iš Švietimo ir mokslo ministerijos už lietuvių kalbos mokymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijos parengimą, etikos sargai dar atlieka tyrimą. Taip pat parlamentaras kritikuotas, jog išrinktas į Seimą neatsisakė vadovaujančių pareigų Pilietinės demokratijos institute.

Į KT kreipęsis A.Salamakinas prašo atsakyti, ar draudimas parlamentarui dirbti papildomai apima ir veiklą verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, atliekamą sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.

Taip pat – ar Seimo nariai gali sudaryti autorines sutartis, ar yra konstitucinis skirtumas tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla.

KT dar klausiama, kokia procedūra taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu nesuderintos veiklos – ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai, priėmus Seimo nutarimą, ar apkaltos tvarka.

Etikos sargai aiškinosi ir parlamentarų veiklą pramoginiuose projektuose – paaiškėjo, kad Seimo nariai su televizijomis buvo sudarę sutartis, kurias vėliau pakeitė kūrybiniais susitarimais. Į EPK akiratį buvo patekę Seimo narė Ingrida Valinskienė, kuri vedė šokių projektą, Arūnas Valinskas – buvęs vienos pramoginės laidos vertinimo komisijos nariu, taip pat šokių projektuose dalyvavę Žilvinas Šilgalis ir Andrius Šedžius.

Praėjusią savaitę Seimo Etikos ir procedūrų komisija parlamentarus socialdemokratą Andrių Šedžių ir buvusį “prisikėlėlį”, o dabar konservatorių Saulių Stomą pripažino pasielgus neetiškai ir pažeidus politikų elgesio kodeksą. S.Stoma etikos sargams užkliuvo Seimą pavadinęs “mėšlu”, o A.Šedžius – pareiškęs, kad kyla abejonių dėl parlamentarų Roko Žilinsko ir Lino Karaliaus “sveikatos būklės”, esą jie vartoja svaiginamųjų medžiagų.

Iš viso iki šiol Seimo etikos sargai svarstė jau 15 šios kadencijos parlamentarų. Kai kurie buvo svarstyti net po kelis kartus. Pavyzdžiui, dukart svarstyta konservatorė Aurelija Stancikienė abu kartus pripažinta elgusis neetiškai. Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas pirmąkart Etikos komisijoje svarstytas ir pripažintas nusižengęs etikai dar būdamas Seimo pirmininkas, kai viešai pareiškė, kad nesilaikys šios komisijos rekomendacijų. Antrąkart – kai prezidentę Dalią Grybauskaitę išvadino boba. Tiesa, tąkart komisijos nariai neįžvelgė nusižengimo etikai.

Dažniausiai Seimo nariai suklupdavo žiniasklaidos priemonėse komentuodami kolegų veiksmus.

O štai Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) šiemet atliko jau 75 tyrimus, nustatyta 17 pažeidimų, kuriuos atliko 9 politikai ir 8 tarnautojai. 10 proc. pažeidimų apskųsta teismui. Pernai atlikti 226 tyrimai, nustatyti 58 pažeidimai, įkliuvo 36 politikai ir 11 tarnautojų.

Dažniausias pažeidimas – nuostatų dėl prievolės vengti interesų konflikto nepaisymas. Priminsime, kad VTEK konstatuotų įstatymo pažeidimų per pastaruosius penkerius metus padaugėjo beveik septynis kartus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį už uždarų durų išteisino prokurorams dėl automobilių nuomos užkliuvusius parlamentarus ir prokurorus apkaltino politikavimu. “Išvada tokia, kad komisija nematė pažeidimų, kad Seimo nariai naudodami automobilius pažeidė valdybos sprendimą, arba Seimo statutą, arba politikų elgesio kodeksą”, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė EPK vadovas Algimantas Salamakinas.

“Komisijos nuomonė yra tokia, kad prokuratūra daugiau politikavo, nei sprendė šitą klausimą iš esmės”, – pridūrė komisijos vadovas. Paklaustas, kaip tuomet turėjo spręsti iš esmės, politikas sakė, kad “iš esmės tai, kad Seimo narys nepažeidė tų taisyklių kaip ir kiti piliečiai, kurie nuomoja automobilius, nes sutartis buvo tipinė standartinė”.

Pasak EPK vadovo, sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, nors prasitarė, kad parengtas sprendimo projektas buvo kardinaliai priešingas. “Išvados buvo paruoštos visiškai kitokios, komisijos nuomonė buvo kita”, – sakė išvadą rengęs A.Salamakinas.

Paklaustas, kodėl tuomet priimtas visiškai priešingas sprendimas, sakė, jog “geriau, kai komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu”.

EPK išteisino tiek parlamentarus, sudariusius, o vėliau panaikinusius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojamų automobilių atpirkimo sutartis, tiek prokurorų akiratin pakliuvusius, kilus įtarimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Priimdama sprendimą komisija rėmėsi tuo, pasak A.Salamakino, kad “visi Seimo nariai, kurie buvo sudarę tokias sutartis, tokias sutartis panaikino, dar iki prokuratūros pradėto tyrimo sutartys buvo sausio mėnesį panaikintos”.

Sausio mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra jau buvo paskelbusi, jog įtarimų sukėlė maždaug 15 Seimo narių, kurių automobilio nuomos sutartyse esą numatyta galimybė Seimo nariui mašiną įsigyti už likutinę vertę pasibaigus nuomos laikotarpiui. Prokuratūros atstovas tuomet tvirtino, jog dar laukiama vadinamųjų slaptųjų protokolų – papildomų sutarčių, kurias Seimo nariai galbūt sudarė dėl mašinų išpirkimo už likutinę vertę.

“Slaptas” automobilių atpirkimo sutartis buvo sudariusi Tautos prisikėlimo partijos narė Asta Baukutė, socialdemokratai Birutė Vėsaitė, Irena Šiaulienė ir Bronius Pauža, liberalcentristas Raimondas Šukys, konservatoriai Justinas Urbanavičius, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Donatas Jankauskas, Arimantas Dumčius ir Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas.

Galimo interesų konflikto komisija neįžvelgė nei tais atvejais, kada Seimo narys automobilį išsinuomavo iš sutuoktinės darbovietės, nei tais, kuomet jį vairavo šeimos narys.

Prokurorai kreipėsi į EPK dėl Seimo nario Lino Karaliaus automobilio nuomos, gavus informacijos, kad už parlamentinei veiklai skirtus pinigus nuomojamu automobiliu “Mini Cooper” važinėja ne pats Seimo narys, o jo gyvenimo draugė Gintarė Gurevičiūtė.

A.Salamakinas sutiko, kad “tai, aišku, negeras dalykas”, bet aiškino Seimo narį daugiau to nedarysiant – “kaip yra išvadose, daugiau šito nedarys”.

Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis automobilio nuomos sutartį sudarė su bendrove “In Subsidium”, kur Ž.Šilgalio žmona dirba direktoriaus pavaduotoja. Tačiau A.Salamakinas paaiškino, jog nusižengimo nėra, nes parlamentaro sutuoktinė nesanti bendrovės akcininkė, o tik samdoma darbuotoja, ir finansinės naudos iš to ji esą neturėjusi.

M.Zasčiurinskas užkliuvo dėl įgaliojimo teisės automobilį vairuoti sūnui. Tačiau A.Salamakinas tvirtino, jog parlamentaras sakė sūnų jį vežiojant į renginius, tad nusižengimo nėra, jei “sūnus vairuoja automobilį, o Seimo narys sėdi šalia”.

Prokurorams dėl automobilių užkliuvusius Seimo narius Etikos ir procedūrų komisija nusprendė svarstyti už uždarų durų. Neoficialiomis žiniomis, buvo prašymų įslaptinti ir komisijos sprendimą lydintį protokolinį nutarimą – jame išdėstoma surinkta medžiaga.

Nuspręsti, ar klausimą daryti uždarą, komisijos nariams pasiūlė EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas – jis paklausė komisijos narių, ar toks balsavimas pageidaujamas. Komisijai nusprendus balsuoti, 7 Seimo komisijos nariai pasisakė už tai, kad klausimas būtų uždaras, prieš balsavo vienintelis balsavimą pasiūlęs A.Salamakinas.

Už slaptą posėdį balsavo Dalia Teišerskytė, Vida Marija Čigriejienė, Egidijus Klumbys, Rūta Rutkelytė, Mečislovas Zasčiurinskas, Jonas Juozapaitis, Antanas Nedzinskas.

Konstantas Ramelis ir Vaidotas Bacevičius nedalyvavo balsavime, paskelbus balsavimą posėdį paliko Julius Dautartas.

Seimo statutas numato, jog komitetai ir komisijos gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma.

Žurnalistams neskubant palikti posėdžių salės ir paklausus, su kokia valstybės paslaptimi ar privataus gyvenimo aspektais susijusi automobilių nuoma biudžeto lėšomis, komisijos nariai pagrasino kviesti apsaugą. “Bus precedentas”, -sakė apsaugą siūlęs kviesti komisijos narys Egidijus Klumbys.

A.Salamakinas, paklaustas, kodėl teikė balsuoti dėl posėdžio slaptumo, tvirtino, jog jį taip įpareigoja komisijos darbo reglamentas.

“Aš privalau laikytis, ir komisijos buvo pastaba, griežtai laikytis komisijos nuostatų, ten yra parašyta, kad svarstant klausimą aš turiu teikti, ar daryti uždarą, ar atvirą posėdį, man privalu šitai daryti”.

Taip pat jis tvirtino, jog “pagal Seimo statutą ir komisijos įstatus, svarstant kiekvieną klausimą komisija gali priimti sprendimą (dalyti slaptą posėdį – BNS)”.

Priminus, jog statutas numato tam tikras sąlygas – valstybės ar komercinę paslaptį, įstatymu ribojamą skleisti informaciją – sakė klausimą esant susijus “su asmenine Seimo narių veikla”.