BFL

Seimo etikos sargai sesijos metu slidinėti į Austriją išvykusį Žilviną Šilgalį pripažino pažeidus Seimo statutą, nors jis ir nepraleido nė vieno posėdžio.

Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), konstatavusi, kad sesijos metu kiekvienai išvykai iš Lietuvos reikia gauti Seimo valdybos leidimą, o parlamentaras jo neprašė.

Anksčiau Ž.Šilgalis komisijai sakė manęs, jog pakanka informuoti frakcijos vadovybę, juoba kad jis neišvyko už Europos Sąjungos ribų. Tačiau politikas sakė gerbsiantis bet kokį EPK sprendimą, ir, nors tvirtino nesijaučiantis nusižengęs, atsiprašė bei žadėjo daugiau be parlamento valdybos sutikimo kojos iš Lietuvos nekelti.

Etikos sargų akiratyje Ž.Šilgalis atsidūrė žiniasklaidai balandį pranešus, kad sesijos metu jis išvyko slidinėti į Alpes Austrijoje.

Baigti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nacių Vokietijos nusikaltimų neigimo ar menkinimo savaitraštyje “Veidas” paskelbtame straipsnyje prokurorams trukdo tai, kad dar negauta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, pirmadienį sakė prokuroras.

Straipsnio autoriui Petrui Stankerui įtarimai kol kas nepareikšti.

“Aš manau, kad praktiškai esu atlikęs visus veiksmus, bet sprendimas vis dar nepriimtas. Mes dar laukiame iš Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados, ten užsitęsė”, – BNS sakė Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.

“Kai bus jų išvada, tada spręsime gal dar kažką atlikti, gal ir ne”, – kalbėjo prokuroras.

Anot V.Baranausko, išvada leistų įvertinti “Veido” redakcijos veiksmus.

“Aš manau, kad ši išvada dėl paties straipsnio būtų reikalinga medžiagoje. Nors mes nagrinėjame P.Stankero veiką, aš manau, kad būtų teisinga, jei inspektoriaus tarnyba pasisakytų ir dėl redakcijos. Tuomet būtų pilnesnis tyrimas”, – kalbėjo V.Baranauskas.

Jis sakė, kad sausio pabaigoje buvo gauta tyrimui reikalinga istorikų išvada. P.Stankeras byloje išlieka specialiuoju liudytoju.

Tačiau žurnalistų etikos inspektorės patarėjas Deividas Velkas BNS pirmadienį sakė, kad tarnyba savo tyrimą ketina stabdyti.

“Tas tyrimas artimiausiu metu bus sustabdytas, būtent dėl to, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas apygardos prokuratūroje, todėl savarankiškas tyrimas, nors jis buvo pradėtas pagal pareiškimą, turi būti stabdomas”, – tvirtino D.Velkas.

Anot jo, svarstoma pateikti lingvisto išvadą, tačiau dėl jos atlikimo taip pat abejojama, nes prokurorai dėl konkrečiai tokios išvados nesikreipė.

“Prokuratūros jokiu atveju neturi stabdyti mūsų išvados pateikimas ar nepateikimas. Mes prokuratūrai šiuo atveju neprivalome tos išvados pateikti”, – tvirtino D.Velkas.

Ikiteisminis tyrimas apygardos prokuratūroje buvo pradėtas pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kaltu paskelbtam asmeniui gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lapkričio pabaigoje septynių Europos šalių ambasadoriai laiške vidaus reikalų ministrui išsakė pasipiktinimą dėl rašinio, kuriame ministerijoje vidutinio rango pareigas užėmęs istorikas rašė: “Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln. neva nužudytų žydų, nors iš tiesų teismas neturėjo ne vieno A. Hitlerio pasirašyto dokumento apie žydų naikinimą (šio dokumento, jeigu jis egzistavo, iki šių dienų niekas nerado, nors pažadėta net milijono dolerių premija)”.

Britanijos, Estijos, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Suomijos ir Švedijos ambasadoriai laiške, kurio kopiją gavo BNS, pareiškė, kad šis teiginys prilygsta holokausto neigimui, todėl nusipelno pasmerkimo. Vėliau straipsnį atskirame atvirame laiške pasmerkė ir Lenkijos ambasadorius.

Kilus pasipiktinimui, P.Stankeras paprašė atleisti jį iš darbo ministerijoje, o ministras atsiribojo nuo jo pavaldinio išsakytų minčių.

Vis dėlto sausio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti P.Stankero skundą, kuriuo šis prašo sugrąžinti jį į darbą ministerijoje. Teismo posėdyje istorikas tvirtino patyręs vidaus reikalų ministro spaudimą.

Savaitraščio “Veidas” vyriausiasis redaktorius G.Sarafinas teigia, kad P.Stankeras niekada neneigė holokausto, o nesusipratimas įvyko dėl vieno sakinio, kuris buvo klaidingai suprastas.

Už mokesčių mokėtojų pinigus brangius automobilius besinuomojantys Seimo nariai kadencijos pabaigoje turės galimybę juos įsigyti už likutinę vertę. Jokie jų priimti įstatymai to daryti jiems nedraudžia.

Nors oficialiai deklaruojama, jog kadencijos pabaigoje jie neturėtų įsigyti nuomotų mašinų, tačiau nėra jokių garantijų, kad seimūnai neužsinorės už kelis ar keliolika tūkstančių litų išsipirkti apynaujų automobilių. Tokiam piktnaudžiavimui nėra sukurta jokių teisinių kliūčių, rašo “Lietuvos žinios”.

Ar galimam precedentui bus pramintas takas, po poros mėnesių parodys iš Seimo pašalinto Lino Karaliaus automobilio nuomos istorija. Kadencijos pradžioje jis, kaip ir daugelis kitų politikų, sudarė automobilio nuomos sutartį ir už jį reguliariai mokėjo lizingo bendrovei biudžetinėmis parlamentinės veiklos lėšomis.

Tačiau po apkaltos iš Seimo pašalintas parlamentaras automobilio į valstybės rankas negrąžino. Buvę politiko kolegos Seime neatmeta galimybės, kad L.Karalius, kurio mašinos nuomos sutartis baigsis po kelių mėnesių, gali turėti ketinimų išsipirkti ją už nedidelę likutinę vertę ir taip tapti tikruoju automobilio šeimininku.

Kaip vertinti ir ką daryti, jeigu taip nutiks, nežino nei etikos sargai, nei teisėsauga.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas svarstė, kad L.Karalius automobilio iki šiol negrąžina galbūt todėl, kad nenori nutraukti sutarties, nes tokiu atveju jam tektų suploti nemenką baudą.

“Teoriškai jis neturėtų teisės pasibaigus nuomos laikotarpiui automobilį įsigyti už likutinę vertę, bet kaip bus iš tikrųjų, aš nežinau”, – sakė A.Salamakinas.

Ne daugiau galėjo pasakyti ir Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas Gintautas Stalnionis. Jo teigimu, prokuratūra savo iniciatyva nenarplios L.Karaliaus automobilio nuomos peripetijų.

“Kol kas čia yra Seimo vidaus reikalas. Prokuratūra sykį jau tyrė galimą parlamentarų piktnaudžiavimą mašinų nuomos sąlygomis, tačiau žinote, kuo tai baigėsi”, – kalbėjo G.Stalnionis.

Pernai į prokurorų akiratį pateko 12 parlamentarų, kurie buvo sudarę nuomojamų automobilių sutartis taip, kad kadencijos pabaigoje būtų galėję juos išsipirkti už likutinę vertę. Vėliau Seimo Etikos ir procedūrų komisija prokurorams užkliuvusius parlamentarus išteisino, o likusieji Seimo nariai savąsias sutartis pakeitė.

Nors dabar visi automobilius besinuomojantys parlamentarai turi sudarę vadinamąsias standartines nuomos sutartis, jiems niekas neuždraus kadencijos pabaigoje už likutinę vertę įsigyti pačių eksploatuotų mašinų. Mat praktikoje automobilius nuomojančios bendrovės, pasibaigus sutarčiai, mašinos išpirkimo pirmumo teisę dažniausiai pasiūlo buvusiems nuomininkams.

“Taip, tokia yra daugumos įmonių politika. Tie, kurie, pavyzdžiui, nuomojasi automobilius trejus metus, vėliau įgyja pirmenybę mašinas išsipirkti pirmieji. Todėl parlamentarai, kurie už nuomą reguliariai mokėjo palyginti dideles įmokas ir kadencijos pabaigoje panorės automobilius išsipirkti, turės tikrai neblogas sąlygas. Juk ketverius metus įmokas jie mokėjo ne iš savo asmeninės kišenės ir nesvarbu, kad sutartyse nėra įrašyta, jog jie tas mašinas išsipirks už likutinę vertę. Tokią galimybę, bent teorinę, jie vis tiek turės”, – pasakojo vienos naujais automobiliais prekiaujančios įmonės atstovas, prašęs neskelbti pavardės.

Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas patvirtino, kad pasibaigus nuomos sutarčiai parlamentarams nėra draudžiama išsipirkti mašinų už likutinę vertę.

“Tokio draudimo, kiek žinau, nėra. Tačiau kaip kadencijos pabaigoje pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai elgsis Seimo nariai, negaliu pasakyti. Bus matyt”, – kalbėjo A.Salamakinas.

Savo ruožtu Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis teigė negalįs užtikrinti, jog kadencijos pabaigoje neatsiras seimūnų, norinčių nebrangiai išsipirkti nuomotus automobilius.

“Nesu juristas ir visų sutarties niuansų nežinau, bet, mano nuomone, čia yra palikta daug landų piktnaudžiauti. Jei iš tiesų nuomos bendrovės pasibaigus sutarties galiojimui gali pasiūlyti parlamentarams pirmiems įsigyti mašinas, neatmetu galimybės, kad atsiras tokių, kurie šiuo pasiūlymu susigundys ir pasinaudos. Žinoma, tokiu atveju būtų akivaizdi neteisybė – juk už nuomą buvo mokama ne asmeninėmis, o valstybės lėšomis”, – kalbėjo V.Mazuronis.

Per šią kadenciją automobilius nuomojasi per 100 tautos išrinktųjų. Daugiau nei 10 Seimo narių pernai mašinų nuomai išleido beveik visas parlamentinei veiklai skirtas lėšas – po 20-24 tūkst. litų per metus. Tačiau Lparlamentarai dievagojosi, kad pasibaigus nuomos sutarčiai automobilių sau tikrai nepasiliks.

Visus parlamentinei veiklai skirtus pinigus “Toyota Avensis” nuomai ir eksploatacijai pernai išleidęs Vydas Gedvilas atviravo, kad nepuoselėja planų pirkti mašinos už likutinę vertę.

“Mano sutartis metinė, ji baigsis šių metų kovą, tačiau nesiruošiu automobilio įsigyti nei už likutinę vertę, nei kaip nors kitaip”, – sakė V.Gedvilas.

Su šoumenų komanda į Seimą patekusi Arūnė Stirblytė, per dvejus metus automobilio “Volvo 70″ nuomai išleidusi apie 50 tūkst. litų, taip pat tvirtino, kad pasibaigus sutarties galiojimui mašinos sau nepasiliks.

“Žinau, kad turiu pirmumo teisę įsigyti automobilį už likutinę vertę, bet apie tai negalvoju ir abejoju, ar apskritai jį pirkčiau”, – teigė A.Stirblytė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Dalia Teišerskytė per šią kadenciją mašinos nuomai atseikėjo 52 tūkst. litų valdiškų pinigų.

“Ne, tikrai išsipirkti automobilio neketinu. Ne todėl, kad jis būtų prastas ar man nepatiktų, bet dėl to, kad toks poelgis būtų neetiškas ir tik dar labiau įaudrintų visuomenę”, – motyvą atsisakyti privilegijos už likutinę vertę įsigyti nuomotą mašiną dėstė D.Teišerskytė.

Šiuo metu sudaryta speciali darbo grupė, kuri, be kitų klausimų, aiškinsis ir tai, kaip geriausiai išspręsti Seimo narių aprūpinimą transportu. A.Salamakino teigimu, darbo grupėje nėra nė vieno parlamentaro, o jos branduolį sudaro teisės ekspertai.

“Darbo grupei pavesta rasti geriausią sprendimą, nes dabartinė tvarka, kai Seimo nariai didžiąją dalį parlamentinių lėšų išleidžia mašinų nuomai, ko gero, yra pati blogiausia iš visų iki šiol buvusių”, – dėstė A.Salamakinas.

Jei darbo grupė sugalvos būdą, kaip pigiau aprūpinti parlamentarus automobiliais ir racionaliau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, šios kadencijos Seimo nariai privilegijos nuomotis brangias mašinas bent jau iki kitų rinkimų prarasti neturėtų.

“Tikriausiai naujovės galiotų jau naujam Seimui, nes dabar daugelį parlamentarų saisto automobilių nuomos sutartys, kurias keisti – nepalanku ir nuostolinga”, – paaiškino A.Salamakinas.

Trečiadienį du Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) nariai pareiškė pasitraukiantys iš komisijos.

Be praėjusią savaitę tokį sprendimą žiniasklaidoje paskelbusios liberalės Dalios Teišerskytės, trečiadienį apie savo pasitraukimą pranešė Krikščionių partijos frakcijos atstovas Vytautas Kurpuvesas.

“Paprašiau frakcijos, kad mane pakeistų, ir tai yra mano vienas paskutiniųjų posėdžių šioje komisijoje”, – sakė V.Kurpuvesas.

Tuo metu EPK pirmininkas A.Salamakinas komisijos nariams pranešė apie savo atsistatydinimą. Trečiadienį pareiškimą dėl atsistatydinimo iš EPK pirmininko posto A.Salamakinas įteikė parlamento vadovei Irenai Degutienei.

Ši, deklaravusi paramą A.Salamakinui, pareiškė neskubėsianti nutarimo dėl atsistatydinimo teikti Seimui.

A.Salamakinas atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai Seimo etikos sargai dėl pasisakymų apie “tvarkietį” Remigijų Ačą jį pripažino pažeidus Seimo statutą ir Politikų elgesio kodeksą. Seimo EPK praėjusį trečiadienį tokį sprendimą priėmė 6 komisijos nariams balsavus už.

R.Ačas A.Salamakiną apkaltino jį apšmeižus ir melavus pačiai EPK. R.Ačas į komisiją kreipėsi dėl A.Salamakino žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį apkaltino savavaliavimu.

Seimo statutas numato, kad komisija renka savo vadovus, o juos tvirtina Seimas. Komisija gali perrinkti pirmininką, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko patvirtinimo.

Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, poste lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komisija gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako neskubėsianti teikti Seimui nutarimo projekto dėl Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino atsistatydinimo.

“Gerbiamas A.Salamakinas atnešė prašymą atleisti jį iš etikos komisijos pirmininko pareigų, apie tą prašymą aš turėsiu informuoti Seimą, tą padarysiu penktadienį. Bet aš sakiau ir dar kartą noriu pakartoti – prašiau A.Salamakiną nepalikti man to prašymo, neatsistatydinti”, – trečiadienį po susitikimo su EPK vadovu žurnalistams sakė I.Degutienė.

Tačiau nutarimo projekto dėl jo atsistatydinimo parlamento vadovė neslepia Seimui artimiausiu metu neketinanti teikti.

“Gerbiamas A.Salamakinas tik įteikė prašymą. Tam, kad jis būtų atstatydintas iš šitų pareigų, reikia parengti Seimo nutarimą, tai aš tikriausiai artimiausiu metu nesiruošiu jo parengti”, – sakė Seimo pirmininkė.

Perklausta, kada toks nutarimo projektas galėtų būti patektas Seimui, pakartojo: “Aš darkart sakau – aš nesiruošiu kol kas to Seimo nutarimo teikti”.

Parlamento vadovė taip pat užsiminė, kad gali būti keičiamas Seimo statutas, vėl keičiant Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo tvarką, grąžinant senąją – kuomet komisijos nariai buvo skiriami ne pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą.

“Iš tiesų noriu pasakyti, kad mes abu šiandien su nostalgija prisiminėm tą kadenciją, kai komisija kitu pagrindu buvo formuojama, kai buvo iš Seimo garbingiausi žmonės toj komisijoj”, – sakė parlamento vadovė, tuo pačiu pabrėžusi, jog keisdamas komisijos sudarymo tvarką klaidą padarė visas Seimas.

“Visos frakcijos pasielgė neatsakingai iki vienos, nes yra pakeistas Statutas, ir pakeistas į blogąją pusę. Kai prisimeni tuos laikus, kai iš frakcijų deleguojami žmonės turėdavo surinkti iš kitų frakcijų parašus, iš tikrųjų ta tvarka pagal moralinius, sąžiningumo principus, ir atsitiktinių žmonių EPK nebuvo, ir darbas bei jo kokybė EPK buvo visai kitokia”, – sakė I.Degutienė.

Atsistatydinimo pareiškimą įteikęs EPK vadovas A.Salamakinas dėkojo parlamento vadovei už paramą, tuo pačiu sakė, kad įteikęs pareiškimą pasijuto laisvomis rankomis, nes iki šiol siekdamas konsoliduoti komisijos darbą jos nariams nuolaidžiavo.

“Aš dėkingas Seimo pirmininkei, kad ji atvertė naują politinės kultūros puslapį, šitų žodžių visai nebijau pasakyti. Visai skirtingos partijos – valdančiosios partijos – atstovė palaikė opozicijos atstovą, tą pasakydama visiškai tiksliai, ir galvočiau, kad tai yra tarsi pradžia naujos politinės kultūros”, – po susitikimo su parlamento vadove žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Iš komisijos A.Salamakinas sako norintis principingo ir objektyvaus kolegų vertinimo, neskirstant prasižengusius į “savus” ir ne.

“Mes nesame teismas, bet mes turėtume užsidėti labai tamsų raištį, kaip Temidė, kad mes nematytume, ar atėjo draugas, ar ne, mūsų frakcijos ar ne mūsų frakcijos narys, to komisijoj aš pasigedau. Aš prisipažinsiu, kad daugeliu atvejų nuolaidžiavau komisijai, nors turėjau kitą nuomonę, vardan to, kad suvienyčiau komisiją bendram darbui”, – sakė A.Salamakinas.

“Atvirai pasakysiu – nuo mano pareiškimo, kad atsistatydinu, aš pasidariau žymiai ir žymiai laisvesnis. Man nukrito tarsi apynasris, kurį man visą laiką dėjo komisija, ir šįkart aš visai atvirai pasakysiu viską komisijai, kodėl aš atsistatydinu”, – pridūrė jis.

A.Salamakinas atsistatydinimo pareiškimą įteikė po to, kai Seimo etikos sargai dėl pasisakymų apie “tvarkietį” Remigijų Ačą jį pripažino pažeidus Seimo statutą ir politikų elgesio kodeksą. Seimo EPK praėjusį trečiadienį tokį sprendimą priėmė 6 komisijos nariams balsavus už.

R.Ačas A.Salamakiną apkaltino jį apšmeižus ir melavus pačiai EPK. R.Ačas į komisiją kreipėsi dėl A.Salamakino žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį apkaltino savavaliavimu.

Seimo statutas numato, kad komisija renka savo vadovus, o juos tvirtina Seimas. Komisija gali perrinkti pirmininką, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko patvirtinimo.

Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, poste lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komisija gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sako, jog frakcija įkalbėjo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininką Algimantą Salamakiną neskubėti su atsistatydinimo pareiškimu.

“Šiandien kalbėjomės su A.Salamakinu ir paprašėme, kad jis dar neskubėtų atsistatydinti iš EPK pirmininko pareigų, jis rytoj dar susitiks su Seimo pirmininke ir turės pokalbį šia tema, ir mes jį įkalbėjome, kad galutinį sprendimą galėtume priimti ketvirtadienį ryte, po susitikimo su Seimo pirmininke”, – antradienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Tačiau A.Salamakinas sako savo sprendimo nekeisiantis. “Aš priėmiau sprendimą ir sprendimo nekeičiu, aš informavau frakciją, dėl ko tai darau, o pareiškimas rytoj bus įteiktas Seimo pirmininkei, Seimo pirmininkė teiks Seimui, ir Seimas priims sprendimą”, – žurnalistams sakė A.Salamakinas.

Tačiau komisijoje A.Salamakinas sako bent kol kas liekantis, nes sprendimą šiuo klausimu priima frakcija.

“Frakcija dar nepriėmė sprendimo, nes čia jau aš nesu laisvas, frakcija mane pati turi atšaukti, nes frakcija mane delegavo kaip narį į komisiją”, – sakė A.Salamakinas.

Socialdemokratų seniūnas A.Butkevičius tvirtina, jog A.Salamakinas turi likti ne tik EPK, bet ir jos vadovo poste.

“Aš manu, kad A.Salamakinas turėtų likti šiame poste, jis yra gana principingas, darbštus, turi patirtį šiame darbe, nėra abejingas Seimo narių padarytoms klaidoms. Manau, kad žmogus puikiai susitvarko su šiomis pareigomis”, – sakė A.Butkevičius.

Socialdemokratas A.Salamakinas praėjusią savaitę pranešė nusprendęs trauktis iš Seimo EPK.

Jis tokį sprendimą priėmė po to, kai Seimo etikos sargai dėl pasisakymų apie “tvarkietį” Remigijų Ačą jį pripažino pažeidus Seimo statutą ir politikų elgesio kodeksą. Seimo EPK praėjusį trečiadienį tokį sprendimą priėmė 6 komisijos nariams balsavus už.

R.Ačas A.Salamakiną apkaltino jį apšmeižus ir melavus pačiai EPK. R.Ačas į komisiją kreipėsi dėl A.Salamakino žodžių, kuriais jis be Seimo valdybos leidimo į Tailandą išvykusį Seimo narį apkaltino savavaliavimu.

Seimo statutas numato, kad komisija renka savo vadovus, o juos tvirtina Seimas. Komisija gali perrinkti pirmininką, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko patvirtinimo.

Jeigu Seimas naujo pirmininko nepatvirtina, poste lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komisija gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas ketvirtadienį įregistravo Seimo statuto pataisą, kuria siekiama reorganizuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiklą atsisakant svarstymų – nusižengė vienas ar kitas Seimo narys etikai, ar ne.

„Komisijos samprotavimai apie etiką neduoda absoliučiai jokios naudos, o pati komisijos veikla virto balaganu. Per šią kadenciją komisija rinkosi 42 kartus ir iš viso posėdžiavo 126 valandas, bet nemažą dalį laiko liežuviais plakė tuščiai“, – sakė Seimo narys.

Anot A. Čapliko, ir pati komisija, ir į ją dėl kiekvienos smulkmenėlės besikreipiantys Seimo nariai diskredituoja save visuomenės akyse, todėl komisijos veiklą vertėtų reorganizuoti ir ateityje nagrinėti tik procedūrų pažeidimus.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), trečiadienį du politikus savo pareiškimais pripažinusi pažeidus Valstybės politikų etikos kodeksą, ketina aiškintis ir dėl kitų Seimo narių “spalvingų” pareiškimų.

EPK trečiadienį priėmė sprendimus, kuriais Tautos prisikėlimo partijos lyderį Arūną Valinską bei socialdemokratą Gediminą Kirkilą pripažino nusižengus etikai, parlamentarams rekomenduota atsargiau rinkti žodžius.

A.Valinskas pripažintas pažeidęs etiką, kai komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą neskirti jo kultūros ministru pareiškė, kad norėtų girdėti “ne įžeistos bobos poziciją”, o oficialią valstybės vadovės poziciją.

Sprendimo projekte buvo siūlymas politikui rekomenduoti atsiprašyti prezidentės, tačiau bendru sutarimu šis punktas išbrauktas, argumentuojant ir tuo, esą neaišku, ar prezidentė įsižeidė.

G.Kirkilas pažeidęs etiką pripažintas dėl savo publikacijos, kurioje komentuodamas politinę situaciją, jis sakė Vyriausybę žlungant pridėdamas, kad “nepadėjo net trys nupirkti už valstybės biudžeto pinigus valstiečių balsai”.

G.Kirkilas svarstytas Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovės parlamente Rimos Baškienės prašymu.

Tris atstovus Seime turintys valstiečiai liaudininkai su valdančiaisiais pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo nedalyvauti balsavimuose dėl nepasitikėjimo, o taip pat susitarė dėl ne mažesnių kaip pernai, t.y. 365 mln. litų, tiesioginių išmokų ūkininkams.

Trečiadienį EPK nariai nusprendė nagrinėti bei pareikšti poziciją ir dėl kitų parlamente ar kitur viešoje erdvėje nuskambėjusių politikų pareiškimų. Pavyzdžiui, bus vertinamas vieno parlamentaro Seimo salėje kolegei mestas žodis “višta”, Sauliaus Stomos pareiškimas, kuriame Seimas pavadintas “mėšlu”, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pastebėjimas, kad posėdžio metu ji jaučiasi tarsi kolonijos prižiūrėtoja, etc.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį už uždarų durų išteisino prokurorams dėl automobilių nuomos užkliuvusius parlamentarus ir prokurorus apkaltino politikavimu. “Išvada tokia, kad komisija nematė pažeidimų, kad Seimo nariai naudodami automobilius pažeidė valdybos sprendimą, arba Seimo statutą, arba politikų elgesio kodeksą”, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė EPK vadovas Algimantas Salamakinas.

“Komisijos nuomonė yra tokia, kad prokuratūra daugiau politikavo, nei sprendė šitą klausimą iš esmės”, – pridūrė komisijos vadovas. Paklaustas, kaip tuomet turėjo spręsti iš esmės, politikas sakė, kad “iš esmės tai, kad Seimo narys nepažeidė tų taisyklių kaip ir kiti piliečiai, kurie nuomoja automobilius, nes sutartis buvo tipinė standartinė”.

Pasak EPK vadovo, sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, nors prasitarė, kad parengtas sprendimo projektas buvo kardinaliai priešingas. “Išvados buvo paruoštos visiškai kitokios, komisijos nuomonė buvo kita”, – sakė išvadą rengęs A.Salamakinas.

Paklaustas, kodėl tuomet priimtas visiškai priešingas sprendimas, sakė, jog “geriau, kai komisijos sprendimai priimami bendru sutarimu”.

EPK išteisino tiek parlamentarus, sudariusius, o vėliau panaikinusius už parlamentinei veiklai skirtas lėšas nuomojamų automobilių atpirkimo sutartis, tiek prokurorų akiratin pakliuvusius, kilus įtarimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Priimdama sprendimą komisija rėmėsi tuo, pasak A.Salamakino, kad “visi Seimo nariai, kurie buvo sudarę tokias sutartis, tokias sutartis panaikino, dar iki prokuratūros pradėto tyrimo sutartys buvo sausio mėnesį panaikintos”.

Sausio mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra jau buvo paskelbusi, jog įtarimų sukėlė maždaug 15 Seimo narių, kurių automobilio nuomos sutartyse esą numatyta galimybė Seimo nariui mašiną įsigyti už likutinę vertę pasibaigus nuomos laikotarpiui. Prokuratūros atstovas tuomet tvirtino, jog dar laukiama vadinamųjų slaptųjų protokolų – papildomų sutarčių, kurias Seimo nariai galbūt sudarė dėl mašinų išpirkimo už likutinę vertę.

“Slaptas” automobilių atpirkimo sutartis buvo sudariusi Tautos prisikėlimo partijos narė Asta Baukutė, socialdemokratai Birutė Vėsaitė, Irena Šiaulienė ir Bronius Pauža, liberalcentristas Raimondas Šukys, konservatoriai Justinas Urbanavičius, Vaidotas Bacevičius, Danutė Bekintienė, Donatas Jankauskas, Arimantas Dumčius ir Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas.

Galimo interesų konflikto komisija neįžvelgė nei tais atvejais, kada Seimo narys automobilį išsinuomavo iš sutuoktinės darbovietės, nei tais, kuomet jį vairavo šeimos narys.

Prokurorai kreipėsi į EPK dėl Seimo nario Lino Karaliaus automobilio nuomos, gavus informacijos, kad už parlamentinei veiklai skirtus pinigus nuomojamu automobiliu “Mini Cooper” važinėja ne pats Seimo narys, o jo gyvenimo draugė Gintarė Gurevičiūtė.

A.Salamakinas sutiko, kad “tai, aišku, negeras dalykas”, bet aiškino Seimo narį daugiau to nedarysiant – “kaip yra išvadose, daugiau šito nedarys”.

Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis automobilio nuomos sutartį sudarė su bendrove “In Subsidium”, kur Ž.Šilgalio žmona dirba direktoriaus pavaduotoja. Tačiau A.Salamakinas paaiškino, jog nusižengimo nėra, nes parlamentaro sutuoktinė nesanti bendrovės akcininkė, o tik samdoma darbuotoja, ir finansinės naudos iš to ji esą neturėjusi.

M.Zasčiurinskas užkliuvo dėl įgaliojimo teisės automobilį vairuoti sūnui. Tačiau A.Salamakinas tvirtino, jog parlamentaras sakė sūnų jį vežiojant į renginius, tad nusižengimo nėra, jei “sūnus vairuoja automobilį, o Seimo narys sėdi šalia”.

Prokurorams dėl automobilių užkliuvusius Seimo narius Etikos ir procedūrų komisija nusprendė svarstyti už uždarų durų. Neoficialiomis žiniomis, buvo prašymų įslaptinti ir komisijos sprendimą lydintį protokolinį nutarimą – jame išdėstoma surinkta medžiaga.

Nuspręsti, ar klausimą daryti uždarą, komisijos nariams pasiūlė EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas – jis paklausė komisijos narių, ar toks balsavimas pageidaujamas. Komisijai nusprendus balsuoti, 7 Seimo komisijos nariai pasisakė už tai, kad klausimas būtų uždaras, prieš balsavo vienintelis balsavimą pasiūlęs A.Salamakinas.

Už slaptą posėdį balsavo Dalia Teišerskytė, Vida Marija Čigriejienė, Egidijus Klumbys, Rūta Rutkelytė, Mečislovas Zasčiurinskas, Jonas Juozapaitis, Antanas Nedzinskas.

Konstantas Ramelis ir Vaidotas Bacevičius nedalyvavo balsavime, paskelbus balsavimą posėdį paliko Julius Dautartas.

Seimo statutas numato, jog komitetai ir komisijos gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma.

Žurnalistams neskubant palikti posėdžių salės ir paklausus, su kokia valstybės paslaptimi ar privataus gyvenimo aspektais susijusi automobilių nuoma biudžeto lėšomis, komisijos nariai pagrasino kviesti apsaugą. “Bus precedentas”, -sakė apsaugą siūlęs kviesti komisijos narys Egidijus Klumbys.

A.Salamakinas, paklaustas, kodėl teikė balsuoti dėl posėdžio slaptumo, tvirtino, jog jį taip įpareigoja komisijos darbo reglamentas.

“Aš privalau laikytis, ir komisijos buvo pastaba, griežtai laikytis komisijos nuostatų, ten yra parašyta, kad svarstant klausimą aš turiu teikti, ar daryti uždarą, ar atvirą posėdį, man privalu šitai daryti”.

Taip pat jis tvirtino, jog “pagal Seimo statutą ir komisijos įstatus, svarstant kiekvieną klausimą komisija gali priimti sprendimą (dalyti slaptą posėdį – BNS)”.

Priminus, jog statutas numato tam tikras sąlygas – valstybės ar komercinę paslaptį, įstatymu ribojamą skleisti informaciją – sakė klausimą esant susijus “su asmenine Seimo narių veikla”.