SEB bankas, kaip teigiama pranešime spaudai, prognozuoja spartesnį Lietuvos ekonomikos augimą, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 iki 3,2 proc. Bankas nepakeitė BVP augimo prognozės 2018 m. – 3 proc.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos nuomone, spartesnė pramonės ir kitų ūkio sektorių plėtra priklauso nuo pagerėjusių reikalų euro zonoje. ES bendroji valiuta sureagavo į rinkimus Prancūzijoje. Ėmęs kopti į viršų po pirmojo rinkimų turo, euras po Emmanuelio Macrono pergalės antrajame ture gegužės 7 d. pasiekė šešių mėnesių aukštumas – 1,10 JAV dolerio už eurą, paskui šiek tiek atpigo, nesitikint, kad Europos centrinis bankas atšauks priemones, skirtas eurui silpninti dolerio atžvilgiu.

G.Nausėdos nuomone, didesnį šių metų BVP pokytį lemia akivaizdžiai didesnės investicijos. Palyginti su 2016 m., šiemet rinkoje padaugėjo ir privačių bendrovių, ir ES paramos projektų. Investuoti turėtų skatinti ir žema palūkanų norma.

Ekonomistas teigia, kad ypač svarbu greitai apsispręsti, kokiais regionų politikos principais vadovausis šalis. 2020 m. baigsis gausios ES finansinės paramos laikotarpis, po to teks gyventi su gerokai mažesniais ištekliais. Nuo emigracijos labiausiai kenčia šalies regionai, ir šio klausimo sprendimo negalima atidėlioti.

Pasak G.Nausėdos, norint pritraukti vietos ir užsienio investicijų Lietuvoje reikia identifikuoti 10–12 ekonominio augimo centrų, kuriuose būtų sukurta tinkama infrastruktūra. Tokiais ekonominio gyvenimo centrais galėtų tapti penki šalies didmiesčiai, turintys profesinio rengimo mokyklas, laisvų darbo rankų ir tam tikros laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų kūrimo patirties. „Taip pat būtina sudaryti patrauklias teritorinio mobilumo sąlygas aplinkinių miestelių ir kaimo gyventojams“, – teigia G.Nausėda.

Nepalankus veiksnys – šiuo metu darbdavio kompensacija darbuotojui už atvykimą į darbą ir grįžimą namo yra laikoma darbuotojo pajamomis ir apmokestinama visais darbo mokesčiais.

G.Nausėdos nuomone, Lietuva turėtų apsispręsti ir dėl būsimos mokesčių politikos. Galima sekti teigiamu Latvijos pavyzdžiu: čia jau pateiktas svarstyti mokesčių reformos paketas. Vienas iš numatomų pokyčių – progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Pavyzdžiui, gyventojams, uždirbantiems iki 45 tūkst. eurų per metus, t.y. 3750 eurų per mėnesį, GPM tarifas būtų sumažintas nuo 23 iki 20 proc., o uždirbantiems daugiau, negu nurodyta suma, liktų galioti 23 proc. mokestis.

Latviai pritaikė ir diferencijuotą pelno mokesčio tarifą. Jei pelnas paskirstomas akcininkams, numatomas taikyti 20 proc., jeigu reinvestuojamas į plėtrą – 0 proc. mokesčio tarifas. „Kaimynų pavyzdys rodo, kad galima rasti protingą susitarimą, sujungiantį socialinės atskirties mažinimo ir investicijų skatinimo tikslus“, – mano G.Nausėda.

Trišalė taryba sutarė, kad nuo liepos 1-osios minimali mėnesinė alga (MMA) didės 25 eurais ir turėtų iš viso sudaryti 325 eurus (1121 litą).

Galutinį sprendimą dėl MMA didėjimo dar priims Vyriausybė. Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, dėl to jau faktiškai sutarta, planuojant asignavimus valstybės biudžete šis padidinimas numatytas, todėl problemų neturėtų kilti. Premjeras užsiminė, kad nuo 2016-ųjų sausio, jeigu leis ekonominė situacija, MMA gali didėti iki 350 eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad dėl MMA kėlimo visada atsiranda ne tik laimėtojų, bet ir pralaiminčiųjų – tai smulkios įmonės su prastesne finansine padėtimi ir turinčios daug MMA gaunančių žmonių. Anot jo, pagrindinis klausimas, į kurį yra retai atsižvelgiama, – kuri iš šių grupių yra didesnė. LLRI atlikta apklausa parodė, kad dalis įmonių dėl to ketina atsisakyti plėtros planų, atleisti dalį darbuotojų, mažinti užmokestį kitiems ar samdyti juos ne visu etatu.

LLRI duomenimis, pagal MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykį (47 proc.) esame tarp aukštesnes pozicijas Europos Sąjungoje užimančių valstybių. „Kitas aspektas, jeigu santykį nustatome nacionaliniu lygmeniu, kai kuriose vietovėse jis tampa daug didesnis, pavyzdžiui, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų rajonuose jis siekia du trečdalius vidutinio atlyginimo, todėl reikėtų atsižvelgti į regionų specifiką“, – komentuoja ekspertas. Pasak jo, kiti būdai didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas yra neapmokestinamų pajamų didinimas, darbo jėgos mokestinės naštos mažinimas, investicinės aplinkos gerinimas ir darbo našumo didinimas.

Paskutinį kartą 10 eurų MMA didėjo nuo 2014-ųjų spalio. Lietuva pagal šį rodiklį atsilieka nuo kitų Baltijos šalių  – Latvijos (360 eurų) ir Estijos (390 eurų) ir šiuo metu yra trečia nuo galo ES, lenkdama tik Bulgariją ir Rumuniją.

Lito istorijoje dedame tašką. Toliau gyvensime su euru. Ir nors pinigai, kaip sako Lietuvos bankas, tik keičia formą, permainų bus ir daugiau.

Aušra Pocienė

Rankose gniauždami naujus šiugždančius banknotus ir spindinčias eurų monetas, turėtume dar labiau pasijausti europiečiais. Tik gaila, kad pagal savo pajamų lygį oriais europiečiais nesijausime. Atvirkščiai, kaip niekad anksčiau išryškės didžiulis atotrūkis net nuo europietiško gyvenimo vidurkio.

Kylančias kainas pajusime taip pat greitai. Jos kyla dar neįvedus euro, o su euru šis procesas dar paspartės. Bendroje euro ekonominėje erdvėje kainos, tarp jų ir darbo jėgos, laipsniškai vienodėja, todėl galima džiaugtis, kad didės ir atlyginimai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų šiek tiek viršyti 5 proc., tačiau toks augimas, pasak jo, tik iš dalies bus susijęs su euru ir atlyginimų apvalinimu.

Ekonomistas Audrius Rudis atkreipia dėmesį, kad, nepaisant bendros vienodėjimo tendencijos, kaip rodo kai kurių ES senbuvių, tarkime, Italijos, patirtis, kainos skirtingose valstybėse arba net šalies viduje dar ilgą laiką gali skirtis nuo bendro lygio. Pavyzdžiui, dėl nevienodo ekonominio išsivystymo Šiaurės ir Pietų Italijoje pragyvenimo lygis iki šiol skiriasi. „Didelių postūmių nėra ko tikėtis, bet laipsnišką kainų ir darbo užmokesčio augimą euro įvedimas paspartins“, – neabejoja A.Rudys.

Netapsime nei turtingesni, nei skurdesni

Labiausiai euro laukia gyventojai, keliaujantys po euro zoną, – jie sutaupys valiutų konvertavimo išlaidų. Taip pat šiek tiek valiutos konvertavimo ir rizikos draudimo sąnaudų sutaupys ir įmonės, prekiaujančios su euro zonos valstybėmis. O daugelis Lietuvos gyventojų dėl euro nepatirs nei jokios naudos, nei sąnaudų, netaps nei turtingesni, nei skurdesni.

„Šis pokytis iš litų į eurus bus unikalus tuo, kad pasikeitus valiutai nebus infliacijos šuolio, nesumažės gyventojų pajamų ar santaupų perkamoji galia. Po kelių savaičių gyventojai pripras prie naujos valiutos ir gyvens kaip gyvenę, tik kartais pasipiktins pabrangusiomis paslaugomis. Tačiau svarbu suprasti, kad tik kylant profesinių paslaugų kainoms gali didėti jas teikiančių darbuotojų – kirpėjų, slaugytojų, mechanikų, santechnikų ir kitų pajamos“, – aiškina N.Mačiulis.

Pasak jo, didžiausia tiesioginė nauda, kurią gauna valstybė įsivesdama eurą, yra skolinimosi kaina. Jau dabar Lietuva skolinasi pigiau. Rudenį išplatinta 12 metų obligacijų emisija už 2,3 proc. metines palūkanas – mažiausias valstybės skolinimosi istorijoje. O štai gyventojų ir įmonių skolinimosi kainai euras didelės įtakos nepadarys.

Skeptiškas N.Mačiulis ir dėl euro poveikio šalies konkurencingumui. Jis sako, kad apčiuopiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui, kaip ir investicijoms, nebus. „Yra šimtai veiksnių, svarbesnių nei tai, kokia valiuta cirkuliuoja šalyje. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kur kas svarbiau tobulinti mokesčių sistemą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti korupciją, atsisakyti perteklinio reguliavimo ir biurokratijos“, – pabrėžia analitikas.

Praradimai didesni nei nauda

Euroskeptiku save vadinantis A.Rudys mano, kad euro nauda yra visiškai nereikšminga, palyginti su tuo, ką dabar praranda valstybė, galutinai atsisakydama savarankiškos pinigų politikos. Iki šio žingsnio, nors ir turėdama litą tvirtai pririštą prie euro, valstybė prireikus per trumpą laiką galėtų atkurti savo teisę į pinigų politiką. O jei atkurti savo pinigų sistemą reikėtų įsivedus eurą, tai truktų ilgai ir nemažai kainuotų: ekonomisto skaičiavimu – iki 200 mln. Lt. O ES subyrėjimo scenarijus šiais laikais, pasak ekonomisto, visiškai realus. Užtektų, kad galutinai išsiskirtų Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos interesai, ir tai galėtų atsitikti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

2015 m. sausio 1 dieną Lietuvoje įvedamas euras. Estai ir latviai jau išgyveno šį istorinį laikotarpį. Nors skaičiuoti svetimų pinigų nederėtų, remdamiesi kaimynų pavyzdžiais pasidomėkime, kokios permainos laukia mūsų šalies bankomatų naudotojų.

Juozas Ažubalis

Lietuvos banko duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 1263 bankomatai. 2015 m. Lietuvai perėjus prie euro, nuo pirmos dienos bankomatuose litai nebus išduodami. Ką turi žinoti bankomatų naudotojai, pasakoja bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2), prisidėjusios prie bankomatų parengimo eurui Estijoje ir Latvijoje, direktoriaus pavaduotojas Tomas Augucevičius.

– Kada Lietuvoje pradės veikti eurus išduodantys bankomatai?

T.A.: 2015 m. sausio 1 dieną eurui tapus naująja Lietuvos valiuta, visos sąskaitose litais laikomos lėšos bus oficialiu kursu konvertuotos į eurus. Bankomatai taip pat pereis į vadinamąjį euro režimą ir išduos tik eurus, o terminalai, kurių kasetės nebus užpildytos eurų banknotais, nuo Naujųjų metų turės būti uždaryti.

Euro įvedimui bankai ruošėsi jau ne vieną mėnesį. Visapusiškas bankomatų atnaujinimas prieš įvedant eurą paprastai trunka apie devynis mėnesius. Daugiau laiko pareikalauja grynuosius pinigus priimantys bankomatai, nes tenka ne tik atnaujinti jų programinę įrangą, bet ir pasirūpinti papildomais techniniais komponentais.

Lietuvai perėjus prie euro, garbė pirmajam simboliškai išsiimti 10 arba 20 eurų nominalo banknotą greičiausiai teks premjerui Algirdui Butkevičiui. Estijoje ir Latvijoje pirmąjį eurą iškart po vidurnakčio iš bankomato išsiėmė tuomečiai premjerai – Andrusas Asipas ir Valdis Dombrovskis.

– Iki kada bankomatuose bus galima išsigryninti ir įnešti litus?

T.A.: Gruodžio 31 dieną dauguma bankomatų dar išduos litus. Įnešti litus į sąskaitą naudojantis grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, kurių mūsų šalyje šiuo metu yra 259, sausį turėtų leisti dauguma didžiųjų Lietuvos bankų. Tikslias datas ir vietas, kur tą bus galima padaryti, bankai artimiausiu metu turėtų skelbti patys.

Estijoje ir Latvijoje, kur aktyviai dalyvavome perėjimo prie euro procedūrose, visi mūsų prižiūrimi bankomatai buvo parengti eurui likus keliems mėnesiams iki sausio 1 dienos ir jau per pirmąsias 30 minučių sklandžiai pradėjo išdavinėti eurų banknotus. Pirmoji eurų išdavimo operacija mūsų valdomuose savitarnos įrenginiuose buvo atlikta praėjus vos penkiolikai naujųjų metų minučių.

– Kokio nominalo eurų banknotus išduos Lietuvoje veikiantys bankomatai?T.A.: Lietuvos bankas iš viso planuoja įsigyti 132 mln. vienetų eurų banknotų ir 370 mln. vienetų eurų bei euro centų monetų. Remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis, pirmiausia bankomatuose bus išduodami mažesnio nominalo (5, 10, 20 ir 50) eurų banknotai, o stambesnio nei 50 eurų nominalo kupiūros nuo sausio 1 dienos kurį laiką nebus išduodamos. Tai palengvins darbą ir prekybininkams bei paslaugų teikėjams, kurie iš pradžių dar nebus sukaupę didelių pinigų sumų grąžai. Didesnio – 100, 200 ir 500 nominalo kupiūrų 2015-ųjų pradžioje taip pat bus galima gauti, tačiau jos bus išduodamos tik pinigų keitimo skyriuose. Beje, daugelyje euro zonos valstybių didžiausio nominalo bankomatuose esantys banknotai yra 50 eurų vertės. Įdomu tai, kad Lietuva taps ketvirtąja euro zonos šalimi, kurioje bankomatai išduos 5 eurų kupiūrą. Kitose euro zonos valstybėse smulkiausia bankomatų išgryninama kupiūra yra 10 eurų.

– Ar metų pradžioje prie bankomatų nesusidarys eilės norinčiųjų išsigryninti eurų? Ką rodo Estijos ir Latvijos patirtis?

T.A.: Kaimyninių šalių patirtis rodo, kad pirmosiomis dienomis po euro įvedimo grynųjų pinigų poreikis prekybos ir paslaugų įmonėse padidėjo nuo trijų iki penkių kartų. Tai lėmė įpareigojimas grąžą klientams atiduoti tik eurais. Vis dėlto mažų prekybos įmonių savininkai apyvartinių pinigų per kelias dienas daug neužsidirbdavo, todėl nuolat turėjo bėgioti į banką ar prie bankomato. Keisti vietinės valiutos į eurus bankomatuose suskubo ir metų pabaigos laukę bei santaupomis nepasirūpinę gyventojai.

Taigi Estijoje ir Latvijoje nedidelių eilių išvengti nepavyko. Tačiau po poros savaičių jos atslūgo. Vis dėlto tai nereiškia, kad pinigus reikia keisti jau dabar. Šiuo metu ši operacija yra mokama, o metų pradžioje valiuta bus keičiama nemokamai.
– Ką patartumėte Lietuvos bankomatų naudotojams, norintiems išvengti rūpesčių įvedus eurą?

T.A.: Gyventojams patarčiau paskutinėmis gruodžio dienomis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, o iš bankomatų litų imti tik tiek, kiek būtina. Be to, siūlyčiau neskubėti išsigryninti eurų. Lietuvos bankas juos keis neribotą laiką, tad užsilikusius litus bus galima nemokamai iškeisti į eurus bet kada. Turintiems stambesnę grynųjų pinigų sumą rekomenduočiau įnešti ją į banko sąskaitą – taip laimėsite laiko, o kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta.

Beje, norėčiau paraginti gyventojus būti atidžius naudojantis bankomatais po euro įvedimo. Neskubėti spausti mygtuko įprastoje įrenginio ekrano vietoje renkantis pageidaujamą funkciją arba pinigų sumą. Atkreipkite dėmesį, kad pasikeitus valiutai galimi pasikeitimai ir grafinėje sąsajoje.

Taip pat noriu priminti, kad visa aktuali informacija apie euro įvedimą pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje ir specialiai euro įvedimui skirtame tinklalapyje www.euras.lt.

PR

„Veidas“ tiesiai šviesiai paklausė: ar už trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą atsisakysite suvereniteto. Ne pažodžiui, bet mintis tokia. Ir gavo aiškų atsakymą: beveik ne. Tas „beveik“ – 54 proc. Tiek piliečių mano, kad negalima dalies nepriklausomybės atsisakyti už pinigus. Mįslingasis „beveik“ įgaus skirtingus atspalvius priklausomai nuo to, ką prirašysime prie 54 proc.: „tik“ ar „net“. Bet kuriuo atveju galime tikėtis, kad maždaug pusė mūsų piliečių stovės kaip mūras ir nepajudės dėl kokių nors aiškių gundymų, pavyzdžiui, gauti elektros liniją mainais už „W“ oficialiame raidyne ar rusiškų dujų manais už tylėjimą dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Pavyzdžius galima dailinti, tačiau, kita vertus, aišku, kad kalbama apie kaimynų keliamas grėsmes, kurių vienos įsikalbėtos, o dėl kitų galima žiemą sušalti.

Tačiau klausimas juk ne vien apie „artimąjį užsienį“, o apskritai apie ES. Ieškantiems grėsmės toje pusėje irgi patartina pasvarstyti dėl „tik“ ir „net“. Juolab kad dėl laisvės praradimo broliškoje Europos tautų šeimoje ginčijamasi iki plūdimosi.

„Dalis suvereniteto“ kelia vienokias reakcijas, „žemės pardavimas užsieniečiams“ – kitokias, o euras jau beveik mūsų piniginėse. Kaip paklausi, taip ir atsakys. Klausimas, ar už eurą atiduotumėte suverenitetą, panašus į šaukštų ieškojimą po pietų.

Matyt, įdomiausias skaičius, nulemiantis, kada „tik“ virs „net“, yra 27,8 proc. respondentų, kurie klausimų sau nekelia. Jeigu jie apsispręs mainikaujančiųjų suverenitetu naudai, tokių bus net 44 proc. O tai jau beveik referendumas dėl nepriklausomybės – kaip neseniai Škotijoje.

Europa ir suverenitetas

Kas jums priimtiniau?        (proc.)

Lietuva privalo siekti finansinės ES paramos net ir tuo atveju, jeigu jai tektų atsisakyti dalies suvereniteto     18,2

Renkantis tarp ES paramos ir suvereniteto, Lietuva turi pasirinkti pastarąjį – negalima dalies nepriklausomybės atsisakyti už pinigus           54

Tokių klausimų sau nekeliu                      27,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. rugsėjo 25–28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas įpareigoja bankus neatlygintinai keisti litus į eurus nuo jo įvedimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 1-osios. Iki šiol nė vienas bankas nėra paskelbęs ketinimų neatlygintinai teikti valiutos keitimo paslaugos anksčiau, nei privaloma pagal įstatymą. Kitų metų pradžią kaip neatlygintino litų keitimo pradžios datą nurodo SEB banko, „Swedbank“ banko, Šiaulių banko, „Danske Bank“ banko klientų aptarnavimo skyriai.

„Siekiame suteikti verslui daugiau, nei jis tikikisi, – sako Kostas Noreika, mokėjimų sistemą „Paysera“ administruojančios bendrovės „EVP International“ generalinis direktorius. – Naudojamės bankų nelankstumu, kad atkreiptume verslo dėmesį į alternatyvų gerokai pigesnį būdą keisti valiutas, vykdyti tarptautinius pavedimus, rinkti įmokas.“

Šis „Paysera“ sprendimas gali padėti sutaupyti gana reikšmingas sumas. Štai vidutinio dydžio įmonei, per mėnesį perkančiai apie 100 000 eurų, per likusius 4 šių metų mėnesius jis sutaupytų apie 4 000 litų.

„Nelaukiant sausio 1 d. ir jau dabar pradėjus nemokamai keisti litus pagal 3,45280 lito už 1 eurą kursą, Lietuvos mastu bus sutaupyti milijonai litų. Vietoje to, kad šie pinigai nugultų į bankų kišenes, jie galės būti panaudoti euro įvedimo kaštams padengti, verslo plėtrai, darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ar kitiems naudingiems tikslams“, – sako K. Noreika.

Šiuo metu „Paysera“ paslaugomis naudojasi daugiau kaip 3 000 Lietuvos įmonių. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl jos renkasi šią mokėjimo sistemą – tai galimybė atlikti tarptautinius pervedimus už vietinių pervedimų kainą. Bankai už tarptautinius pervedimus taiko keliasdešimties litų, o kartais ir didesnį komisinį mokestį. Per „Paysera“ sistemą pervesti eurus į kitos ES šalies banko sąskaitą kainuoja tik 0,70 Lt (0,20 EUR), o į kai kuriuos Latvijos ir Estijos bankus pervesti eurus galima ir nemokamai.

Lenkijos zlotai per „Paysera“ sistemą į bet kurį Lenkijos banką yra pervedami už 1,50 PLN, Norvegijos kronos į Norvegiją – už 1 NOK. Svarų sterlingų pervedimas į Jungtinės Karalystės bankus kainuoja 0,60 GPB.

Taip pat „Paysera“ siūlo itin palankius valiutų keitimo kursus – geresnius nei Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, jei keičiama didelė suma, arba tokius pat.

Tarptautiniai pervedimai eurais atliekami taip pat greitai ir nebrangiai, kaip ir vietiniai – tokia galimybė Europos Sąjungoje atsiras nuo 2012 metų sukūrus bendrą mokėjimu sistemą.

“Verslo žinios” rašo, kad šių pokyčių greitį Lietuvoje lems konkurencijos tarp bankų laipsnis, o visą šių pokyčių naudą Lietuva pajus tik įstojusi į euro zoną.

Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento Mokėjimo sistemų politikos skyriaus viršininkas Deivis Stankevičius teigė, kad bendra mokėjimų erdvė SEPA (Single Euro Payments Area) pati savaime nesumažins klientams pervedimų kainos. Tai tik prielaida, kad bankų konkurencija išaugs ir dėl to pervedimai taps pigesni.

Dabar Lietuvos bankas už vietinį pervedimą Lietuvoje ima 21 centą, o komerciniai bankai už tokį pervedimą internetu nuskaičiuoja 1,20 lito, už popierinį – 3-4 litus.

Šiuo metu beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai apdoroja SEPA kredito pervedimus. Visi jie sudaro galimybes gauti SEPA kredito pervedimus, o galimybę juos inicijuoti turi SEB bankas, “Swedbank” ir “Nordea Bank Finland PLC” Lietuvos skyrius. Kituose bankuose galimybė inicijuoti tokius pervedimus turėtų atsirasti šiemet.

SEPA tiesioginio debeto operacijas šiuo metu gali apdoroti SEB bankas ir “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius.

Graikijos vyriausybė antradienį pranešė susitarusi su šalies komerciniais bankais, kurie iš valstybės gavę 55 mlrd. eurų paskolą, paremti šalies ekonomiką 25 mlrd. eurų.

“Mes pasiekėme susitarimą su bankais dėl 25 mlrd. eurų vertės paskolų rinkoms”, – sakė finansų ministras George’as Papaconstantinou (Georgas Papakonstantinau).

Graikijos bankų federacijos prezidentas Vassilis Rapanosas įsipareigojo padėti atgaivinti šalies rinkas, nukentėjusias dėl likvidumo trūkumo.

Bankų suteiktos paskolos šalies bendrovėms ir gyventojams rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, smuko 1,2 mlrd. eurų.

Reitingų agentūra “Moody’s” pirmadienį pranešė nepakeitusi neigiamos prognozės Graikijos bankininkystės sektoriaus reitingui, tačiau G.Papaconstantinou antradienį tvirtino, jog sektorius “tvirtas ir stiprus, ką patvirtino neseniai atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis”