Povilas Stankevičius

Rinkų lūkesčiai dėl centrinių bankų pinigų politikos po truputį keičiasi: nors JAV ekonomika stiprėja, federalinė rezervų sistema neskuba kelti palūkanų. Europos centriniam bankui (ECB) išplėtus pinigų politikos apimtis, nebežadama tolimesnių palūkanų normų žeminimų. Besikeičianti centrinių bankų strategija neišvengiamai padidina valiutų kursų svyravimus trumpuoju laikotarpiu.

Povilas Stankevičius, DNB analitikas

Vien šiais metais aukščiausią ir žemiausią euro ir JAV dolerio kursą skiria net 4,5 proc. Ilgą laiką kilęs JAV dolerio kursas šiuo metu rodo silpnumo ženklus, o euras tvirtai laikosi. Euro ir dolerio valiutų poros svyravimai, savo ruožtu, daro nemažą įtaką Lietuvos užsienio prekybai.

Didėjant kainoms, o palūkanoms nesikeičiant, JAV investuotojai uždirba mažiau – investicijų pajamingumą „suvalgo“ aukštesnė infliacija. Todėl JAV dolerio kursas krenta kitų valiutų atžvilgiu.

JAV ekonomika po truputį atsigauna: naujų darbo vietų skaičius nuosekliai auga, o kylantys atlyginimai sukelia vis didesnį infliacinį spaudimą šalies viduje. Vartotojų kainos vasarį JAV augo 1 proc., o atmetus maisto ir energijos kainas, infliacija siekė net 2,3 proc. Ekonominiams rodikliams pagerėjus JAV federalinė rezervų (Fed) sistema išlieka atsargi: centrinio banko atstovai sumažino palūkanų normų kėlimo prognozes nuo keturių iki dviejų žingsnių aukštyn, o Fed vadovė Janet Yellen užtikrino investuotojus, kad centrinis bankas akylai stebi tarptautines ekonomines rizikas ir ateityje neskubės kelti palūkanų net kylant infliacijai. Laisvesnė strategija yra artimesnė dabartiniams investuotojų lūkesčiams, o švelnesnis Fed vadovų tonas sumažina riziką, kad per greitas palūkanų kėlimas sužlugdys ir taip trapų ūkio atsigavimą. Didėjant kainoms, o palūkanoms nesikeičiant, JAV investuotojai uždirba mažiau – investicijų pajamingumą „suvalgo“ aukštesnė infliacija. Todėl JAV dolerio kursas krenta kitų valiutų atžvilgiu.

ECB pinigų politikos strategija šiuo metu nėra aiški: nors centrinis bankas smarkiai padidino monetarinį stimulą, banko prezidentas Mario Draghi pareiškė, kad palūkanų normos daugiau nebekris. Tai sudaro spaudimą euro kursui kilti. Vis dėlto, kiti ECB ekonomistai teigia, kad pablogėjus situacijai euro zonoje palūkanų mažinimas gali grįžti į pinigų politikos arsenalą. Todėl, nors euras pastaruoju metu laikėsi stipriau, ateityje valiutos kurso tendencija gali keistis.

Valiutų rinkos svyravimai daro įtaką Lietuvos užsienio prekybai. Šiuo metu aukštesnis euro kursas JAV dolerio atžvilgiu neigiamai veikia šalies eksportą – lietuviškos prekės tampa brangesnės ir mažiau konkurencingos užsienio rinkoje. Nors Lietuvoje eksportas į JAV sudaro tik apie 4 proc. bendros užsienio rinkoms parduodamos produkcijos, prekyba su ne ES šalimis taip pat vyksta atsiskaitant doleriais ir praėjusiais metais sudarė beveik 40 proc. viso Lietuvos eksporto.

Ypač naudinga tai, kad galime pigiau importuoti žaliavas, kurios yra denominuojamos doleriais: naftą ir pramoninius metalus.

Iš kitos pusės, didesnė euro perkamoji galia – geros žinios importui, kadangi užsienio produkcija tampa pigesnė. Ypač naudinga tai, kad galime pigiau importuoti žaliavas, kurios yra denominuojamos doleriais: naftą ir pramoninius metalus. Vis dėlto, valiutų kursų svyravimai dėl nuolat besikeičiančių centrinių bankų veiksmų mažina užsienyje prekiaujančių įmonių pasitikėjimą – nežinia, kokia kaina pavyks parduoti prekes ir paslaugas. Padidėjus neužtikrintumui gali sulėtėti investiciniai sprendimai ir prekybos apimtys. Todėl šiuo ne itin patikimu ekonominiu laikotarpiu galima apsidrausti nuo valiutų rizikos, naudojant įvairius ateities sandorius – užfiksuojant sutartą valiutos kursą.

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Ar žinote, kur buvo nukaldinta pirmoji oficiali euro moneta? Kas užsimanė 500 eurų banktono? Kurią spalvą paniekino euro kūrėjai? Kurioje euro zonos šalyje nėra 1 bei 2 centų monetų?

Eglė Digrytė, euroblogas.lt

Lietuva jau metus gyvena su euro banknotais ir monetomis. Daugelis gyventojų bendrąją ES valiutą rečiau ar dažniau čiupinėdavo ir iki tol, todėl spėjo taip priprasti, kad į daugelį detalių nebekreipia dėmesio.

Idėja apie vieningą valiutą Europoje ėmė sklandyti jau 8-ajame dešimtmetyje, bet monetarinę sąjungą, kuri tapo didžiausia pinigų reforma nuo romėnų imperijos laikų, sukūrė tik 1992 metais pasirašyta Mastrichto sutartis. Formaliai euras pradėtas naudoti 1999-ųjų sausį, tačiau bemaž trejus metus jis buvo tik virtualus ir paprasti gyventojai vargiai juto skirtumą: vokiečiai toliau mokėjo markėmis, belgai – frankais, o portugalai – eskudais. Banknotai ir monetos europiečių rankose atsidūrė tik atėjus 2002 metams.

Eurą iš pradžių įsivedė 11 valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija. To paties norėjusi Graikija neatitiko kriterijų. Prie pinigų sąjungos ji prisijungė vėliau, bet suspėjo įšokti į traukinį ir fiziškai eurai joje pradėjo cirkuliuoti tuo pačiu metu, kaip minėtose šalyse.

Kosovas ir Juodkalnija eurą įsivedė vienašališkai, todėl euro zonai formaliai nepriklauso.

Dabar euro zonai priklauso ir Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija bei Slovėnija. Tačiau ši valiuta cirkuliuoja didesnėje teritorijoje. Pagal susitarimus su ES, euras yra oficiali valiuta nykštukinėse valstybėse Andoroje (vietoj ispaniškų pesetų ir prancūziškų frankų), Monake (vietoj frankų), San Marine ir Vatikane (vietoj itališkų lirų), jos kaldina savas monetas. Kosovas ir Juodkalnija eurą įsivedė vienašališkai, todėl euro zonai formaliai nepriklauso.

Kitos ES narės yra įsipareigojusios įsivesti eurą, kai tik atitiks kriterijus. Vienintelės Jungtinė Karalystė ir Danija neprivalo to daryti. Kroną tebeturinti Švedija taip pat turėtų prisijungti prie euro zonos – kai tam referendume pritars gyventojai. Iki šiol tokio palaiminimo gauti nepavyko. 2003 metais referendume 56 proc. rinkėjų pasisakė prieš eurą ir tik 42 proc. balsavo „už‟.

Euro zonos narėmis tapusių šalių valiutos nebuvo konvertuotos vienu ypu. Likus pusvalandžiui iki 1999 metų, centriniai bankai nustatė atitinkamų valiutų santykį su JAV doleriu. Šie rodmenys buvo naudojami paskaičiuoti ekiu (European Currency Unit, Ecu) – valiutų krepšelio ir virtualios valiutos, kuri tapo euru, – vertę. Tik tuomet nacionalinės valiutos buvo paverstos eurais.

Naująja valiuta reikėjo aprūpinti 291 mln. žmonių. Iš pradžių buvo atspausdinta 12,5 mlrd. banknotų ir nukaldinta 76 mlrd. monetų. Vien pastarosios svėrė 300 tonų, bankai skundėsi stokojantys vietos joms saugoti.

Nyderlandų vyriausybė prognozavo, kad 250 vienos tonos sunkvežimių turės atlikti 8 tūkst. kelionių, kad išvežiotų 1,5 mlrd. monetų.

Daugelį monetų gyventojai gavo parduotuvėse. Pinigų išvežiojimas buvo tikras logistinis košmaras. Didžiausias galvosūkis buvo, kaip bankus ir parduotuves aprūpinti pakankamu kiekiu naujų pinigų. Nyderlandų vyriausybė prognozavo, kad 250 vienos tonos sunkvežimių turės atlikti 8 tūkst. kelionių, kad išvežiotų 1,5 mlrd. monetų. Vokietijoje teko pristatyti net 20 mlrd. monetų. „Deutsche Bank‟ paskaičiavo, kad jo kasininkai, keisdami pinigus privatiems klientams, iš viso praleis 2 tūkst. mėnesių, ir tai tik jei žmogus apsilankys vos vieną kartą.

Pirmoji oficiali euro moneta buvo nukalta 1998 metų gegužę Bordo mieste Prancūzijoje.

Rūpesčių kėlė ir pats monetų kalimas. Pastebėjus dizaino trūkumų, kai kuriose šalyse šį procesą net teko sustabdyti. Pirmoji oficiali euro moneta buvo nukalta 1998 metų gegužę Bordo mieste Prancūzijoje. Ši šalis buvo viena aktyviausių banknotų ir monetų vartotojų – XXI amžiaus pradžioje keturi iš penkių atsiskaitymų buvo atliekami grynaisiais, todėl norėjo pradėti visą grandiozinį procesą. Bet kiek pasiankstino, mat pirmojo monetų dizaino buvo atsisakyta. Prancūzams teko sulydyti pirmuosius devynis milijonus 10 centų monetų ir taip pavėjui paleisti keletą šimtų tūkstančių. Vokietija irgi neišvengė problemų – 12 žvaigždžių, puošiančių monetų briaunas, buvo pasuktos neteisingai.

Kaip atrodys euro banknotai, paaiškėjo dar 1996-ųjų gruodį. Dizaino konkursą laimėjo austrų menininkas Robertas Kalina, pasiūlęs ant banknotų pristatyti įvairių laikotarpių ir stilių Europos architektūrą, taip išvengiant ginčų dėl nacionalinių didvyrių ir pasiekimų.  Pinigų priekinę pusę papuošė langai ir vartai, simbolizuojantys atvirumo bei bendradarbiavimo dvasią, antrąją – tiltai, simbolizuojantys tautų tarpusavio bei Europos ir pasaulio bendradarbiavimą. Jie buvo R.Kalinos išgalvoti ir stilizuoti, o ne konkrečių statinių atvaizdai. Ant 5 eurų banknoto vaizduojama ankstyviausia architektūra, o ant 500 eurų banknoto – šiuolaikinė.

Europos aklųjų sąjunga skundėsi, kad aštuonios euro monetos viena nuo kitos menkai tesiskyrė.

Kur kas didesni ginčai virė dėlmonetų dizaino. Tik 1997-ųjų birželį nuspręsta pasirinkti sukurtąjį belgų menininko Luco Luycx. Vienas iš diskusijų objektų – iš kokių metalų kaldinti monetas. Švedija atkreipė dėmesį, kad iki 20 proc. moterų kamuoja alergija nikeliui, ir reikalavo jį pakeisti vadinamuoju šiaurės auksu. Bet paaiškėjo, kad tokiu atveju 7 mln. žemyne veikiančių užkandžių bei gėrimų pardavimo automatų ir dar daugiau parkomatų neatskirs 20 ir 50 centų monetų. Kitas klausimas – monetų forma ir dydis. Europos aklųjų sąjunga skundėsi, kad aštuonios euro monetos viena nuo kitos menkai tesiskyrė. Buvo pasiūlyta devyniakampė 20 centų moneta, bet vokiečiai užginčijo – esą ji tik „varys iš proto‟ automatus.

Galiausiai nuspręsta euro monetas kaldinti aukso, sidabro ir vario spalvų. Lietuviškos 1 ir 2 eurų dvispalvės monetos kaldinamos iš spalvotųjų metalų lydinių, 10, 20 ir 50 euro centų monetos – iš vadinamojo šiaurės aukso metalų lydinio, 1, 2 ir 5 euro centų monetos – iš variu dengto plieno. Priešingai nei banknotus, monetas šalys kaldinasi pačios, todėl leista naudoti savitą, nacionalinį dizainą. Monarchijos įamžino savo karalius ir karalienes, kai kurios šalys monetas papuošė nacionaliniais simboliais, Vokietija – ereliu, Graikija – pelėda, Suomija – liūtu, kuris buvo kaldinamas ant kai kurių markių. Dėl šių skirtumų monetų dydis truputį skiriasi, priklausomai nuo „tautybės‟.

Bent 2 centų monetą akliesiems ir silpnaregiams atskirti nuo 1 ir 5 centų nesunku – jos briauna turi horizontalų griovelį.

Eurai spausdinami skirtingų spalvų: 5 eurų banknotas yra pilkas, 10 – raudonas, 20 – mėlynas, 50 – oranžinis, 100 – žalias, 200 – geltonas, 500 – violetinis. Nėra tik rudo banknoto.

Vokietija turėjo net 1000 markių banknotą, kurio vertė buvo lygi kaip tik maždaug 500 eurų, todėl nuspręsta spausdinti ir tokio nominalo banknotus.

Turbūt retas įsivaizduoja, kaip atrodo didžiausio nominalo – 500 eurų – banknotas, nekalbant apie tai, kad vargiai yra jį čiupinėjęs. Nors daug kur vargiai reikia vertingesnių nei 100 eurų banknotų, kai kuriose šalyse buvo ypač populiaru naudoti grynuosius. Vokietija turėjo net 1000 markių banknotą, kurio vertė buvo lygi kaip tik maždaug 500 eurų, todėl nuspręsta spausdinti ir tokio nominalo banknotus. Tai lemia dar vieną nepatogumą, mat kuo didesnio nominalo banknotai, tuo jie didesni, kad būtų lengviau atskirti.

Savų tradicijų laikosi ir suomiai – jie nenaudoja mažiausio nominalo – 1 ir 2 centų – monetų, kaip ir cirkuliuojant markei. Kainos ir toliau apvalinamos 5 centų tikslumu. Tiesa, nedidelis smulkiausių monetų kiekis buvo nukaldintas – numizmatų reikmėms, o rinkoje jų vertė gali pasiekti net 10 eurų.

O štai Italijoje mažiausio nominalo banknotas buvo 1000 lirų (maždaug 50 euro centų vertės). Kadangi su euru pradėta naudoti nemažai monetų, 2001-ųjų gruodį daugelisitalų vieni kitiems dovanojo pinigines su kišenėle metaliniams pinigams.

Daugeliui lietuvių buvo nelengva atsisveikinti su nacionaline valiuta, nors ji po Nepriklausomybės atkūrimo cirkuliavo vos daugiau nei 21 metus. Graikams turėjo būti dar sunkiau – jų drachma atsirado dar Senovės Graikijoje. Sidabrinės monetos cirkuliavo jau Aleksandro Didžiojo laikais.

Bendroji ES valiuta turi ne tik oficialią santrumpą – EUR, bet ir specialų simbolį – €, panašiai kaip JAV doleris ($) ar Jungtinės Karalystės svaras sterlingų (£).

Kasdienėje kalboje kai kurių šalių gyventojai euro centus mėgsta vadinti savaip: Graikijoje – leptó (daugiskaitoje –leptá, Λεπτά), italai – centesimo. Prancūzai dažnai tebevartoja centime (taip buvo vadinami smulkesni už frankus pinigai), o ispanai – céntimo.

Jau pusmetis, kai Lietuvos gyventojai ir ūkio subjektai savo finansinius reikalus tvarko nauja valiuta – euru. Nuo liepos 1-osios neliko ir reikalavimo prekių bei paslaugų kainas nurodyti buvusia nacionaline valiuta litais kartu su euro zonos pinigais – eurais. Vis dėlto didieji prekybos tinklai paskelbė, kad su litu bent jau mintyse dar neatsisveikinsime: kainos ir jais bus nurodomos iki šių metų pabaigos.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kad kainos būtų nurodomos dviem valiutomis iki 2015 m. gruodžio, pernai gruodį norėjo tik 15 proc. gyventojų, o šių metų birželį to pageidavo jau 46 proc. apklaustųjų, atitinkamai iki liepos – 41 ir 18 proc. Tad padėtis, matyt, labiau dėl įpratimo ir psichologinių priežasčių iš esmės pasikeitė. Vis dėlto asmenų, teigiančiųjų, kad jiems tai nėra svarbu, išliko maždaug tiek pat.

Nuo pat pirmųjų 2015 m. sausio 1-osios sekundžių, kai Lietuva įsivedė eurą, ne tik teigiamai kito gyventojų ir verslo nuomonė dėl palankumo eurui, bet teko įveikti ir nemažai iššūkių, išmokti pažinti naują pinigą ir su juo susigyventi. Ypač daug pastangų prireikė atsakingoms už sėkmingą euro funkcionavimą institucijoms –  Lietuvos bankui, Finansų ministerijai, komerciniams bankams, vartotojų teisių gynimo organizacijoms, savivaldybėms, taip pat prekybininkams, Lietuvos paštui bei daugeliui kitų.

Apie eurą – konferencijoje Marijampolėje

Euro įvedimo aspektai, rezultatai, patirtis, vartotojų lūkesčiai bei kiti klausimai aptarti konferencijoje „Euras Lietuvoje. Vartotojų teisių apsauga Europos Sąjungoje“, kurią  liepos 1 d. Marijampolėje surengė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes oficialiai baigėsi dvigubo kainų nurodymo eurais ir litais laikotarpis, trukęs beveik metus (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d.). Konferencijoje dalyvavo įvairių rinkos priežiūros ir vartotojų teisių apsaugos institucijų, bankų, prekybininkų, verslininkų, Marijampolės savivaldybės, žiniasklaidos bei kitų organizacijų atstovai.

Renginio dalyviams įžanginį žodį tarė VVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas, kuris toliau vadovavo ir diskusijoms, o konferencijos dalyvius trumpais pasisakymais pasveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys, Lietuvos teisingumo viceministras Julius Pagojus bei Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius.

VVTAT vadovas F.Petrauskas priminė, kad euro įvedimui Lietuva rengėsi nuo 2013 m. atsakingai įgyvendindama euro zonai keliamus reikalavimus, o juos gana griežtai kontroliavo Europos Komisija (EK). „EK nesitikėjo, kad Lietuva įsives eurą taip kultūringai, ramiai ir sklandžiai. Lygindama Lietuvą su kitomis ES narėmis EK teigė, kad Lietuva euro įvedimui buvo pasirengusi geriausiai iš visų eurą įsivedusių naujųjų ES šalių“, – sakė VVTAT direktorius.

Šiemet sausį skelbtais Eurobarometro duomenimis, 86 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad euras įvestas sklandžiai, o labai gerai ir gerai informuoti apie euro įvedimą jautėsi 92 proc. šalies žmonių.

Sklandų euro įvedimą pabrėžė ir teisingumo viceministras J.Pagojus. „Galima drąsiai teigti, kad šis procesas buvo neabejotinai sėkmingas ir sklandus. Šis ne tik ekonominis, bet ir politinis bei simbolinis žingsnis rodo Lietuvos įsitraukimą į aukščiausią Europos integracijos ir pažangos lygmenį. Euro įvedimui buvo sutelktos įvairių institucijų pastangos ir koordinuota bendra veikla, nuveiktas didelis informacinis, konsultacinis bei šviečiamasis darbas“, – sakė viceministras.

Jis pabrėžė, kad ypač reikšmingos buvo vartotojų apsaugos priemonės bei derama jų kontrolė. Dėl to pažeidimų dėl euro Lietuvoje buvo gerokai mažiau nei kitose ES šalyse euro įvedimo laikotarpiu. Sveikintinas ir Geros verslo praktikos memorandumo pasirašymas bei taikymas. Prie memorandumo, deklaravusio sąžiningumo, nesinaudojimo euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas, atsakingumo ir skaidrumo principus, prisijungė per 5 tūkst. verslo subjektų, jis buvo taikomas daugiau nei 13 tūkst. prekybos ir paslaugų vietų.

VVTAT vadovas taip pat pasidžiaugė tokiu verslininkų geranoriškumu. Vis dėlto 68 memorandumą pasirašę ūkio subjektai pažeidė Euro įvedimo įstatymą, tačiau jie buvo įspėti ir problemos greitai pašalintos. Minėti pažeidėjai sudarė tik 1,64 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

Remtasi estų ir latvių patirtimi

Lietuvos vartotojų teisių apsaugos institucijos, įvedant eurą, ypač rėmėsi kaimynų estų ir latvių patirtimi. Prisiminta ir istorija: šalyje dar yra apie 340 žmonių, kurie  išgyveno net aštuntą pinigų reformą, o finansų virsmai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien tėra opūs tūkstančiams gyventojų.

Įgyvendindama Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas VVTAT koordinavo 17-os rinkos priežiūros institucijų veiklą ir jai vadovavo. Kas mėnesį VVTAT apibendrino priežiūros institucijų informaciją apie patikrinimus bei pažeidimus ir teikė ataskaitas Vyriausybei, informavo visuomenę. Be to, rengiantis euro įvedimui vyko informacinių seminarų ciklas – jie vartotojams ir verslininkams surengti visose savivaldybėse. 2014 m. lapkritį Vilniuje vykusioje tarptautinėje praktinėje konferencijoje „Euro įvedimas: patirtis, geroji praktika, poveikis vartotojams ir verslui“ savo patirtimi pasidalijo Latvijos ir Estijos vartotojų teises ginančių valstybės institucijų vadovai, pranešimus skaitė EK atstovai, Lietuvos finansų ekspertai ir analitikai.

Iš viso per euro įvedimo kontrolės laikotarpį VVTAT buvo numačiusi atlikti apie 30 tūkst. patikrinimų, kartu su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis – 34 tūkst., o realiai atlikta apie 40 tūkst. Tik 1491 ūkio subjektui taikytos sankcijos, iš jų 1473 įspėjimai, ir tik 18 įmonių skirtos baudos už nepašalintus piktybinius pažeidimus. Už pakartotinį įstatymo pažeidimą priežiūros institucijos verslo įmonei ar jos vadovui galėjo skirti baudą iki 2896 eurų, tačiau pagrindinis tikslas buvo ne bausti, o užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir jų prevencijai.

Tai pabrėžė ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentė dr. Eglė Kybartienė, pasidalijusi nevyriausybinių organizacijų euro įvedimo stebėsenos patirtimi. Ji buvo vykdoma visuose šalies regionuose, sudarytas sąžiningo ir nesąžiningo verslo vietų žemėlapis, gyventojai apie pažeidimus galėjo pranešti į organizacijos interneto portalą įkeldami nuotrauką.

„Apie pažeidimus kalbėjomės su įmonėmis, mūsų tikslas buvo ne bausti, o konsultuoti, mokyti ir skatinti gerąją verslo praktiką. Iš viso atlikti 6225 patikrinimai, nustatyta 270 pažeidimų, iš jų 208 perduoti VVTAT. Artėjant euro įvedimo datai pažeidimų mažėjo, o įvedus skundai pasipylė labai greitai, – pasakojo E.Kybartienė. – Bet netrukus jie vėl aprimo.“

Pasak E.Kybartienės, stebėsenos projektas buvo sėkmingas, viršyti visi planuoti tikslai. VVTAT vadovybės nuomone, tokia koordinuota valstybinių ir nevalstybinių institucijų veikla – geras ir rezultatyvus bendradarbiavimo pavyzdys.

„Šiandien drąsiai galime sakyti, kad visos institucijos darbą atliko puikiai, dėl to ir  pažeidimų buvo nedaug. Pavyzdžiui, pažeidimų procentas nuo visų patikrinimų per visą stebėjimo laikotarpį Estijoje sudarė 19,5, Latvijoje – 20,9, o Lietuvoje – tik 4,4 proc. Didžiausi nusiskundimai po euro įvedimo buvo maisto ir restoranų tinklo sektoriuje – dėl  kainų perskaičiavimo, netinkamo euro kurso taikymo, pirmomis dienomis neduotos grąžos eurais“, – apibendrino F.Petrauskas.

Pagal verslo sritis nustatytų pažeidimų Lietuvoje daugiausiai pasitaikė ne maisto prekių ir paslaugų sektoriuje – 49,5 proc., daugiau kaip po dešimtadalį sudarė pažeidimai maisto prekių ir gėrimų bei grožio salonų, kirpyklų, soliariumų sektoriuose, 7,1 proc. – viešojo maitinimo įstaigose.

Iš esmės pažeidimai buvo susiję ne su ekonomine žala. Pagal jų pobūdį dominavo (51 proc.) kainų nenurodymas litais ir eurais, 28 proc. atvejų kainų apvalinimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 15 proc. sudarė netinkamas euro ir lito kurso pritaikymas, 6 proc. – kainos nurodytos neaiškiai, klaidinamai.

Euro įvedimo įstatymą pažeidusių ūkio subjektų sąrašas, taip pat išsamios patikrinimų ir pažeidimų ataskaitos skelbiamos VVTAT interneto svetainėje ~www.vvtat.lt~ ir svetainėje ~www.euras.lt~.

Ar dėl euro kilo kainos?

Pasak F.Petrausko, dabar situacija dėl euro yra gera, žmonės prie jo pradeda priprasti. Nors daugelis mano, kad kainos padidėjo, tačiau kiek tai susiję su euru, niekas negali pasakyti. Statistikos duomenimis, prekės pabrango vos 1 proc., o paslaugos – 3,5 proc. Vis dėlto kainos kyla nepriklausomai nuo valiutos, nes gyvename atviroje ES erdvėje rinkos ekonomikos sąlygomis: didėjo įvežimo, parkavimo, energetikos, darbo užmokesčio sąnaudos, įtakos turėjo sezoniškumas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius dr. Vladas Gaidys pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų ir įmonių palankumas eurui padidėjo jau po mėnesio nuo jo įvedimo. Tokia tendencija buvo ir kitose eurą įsivedusiose ES šalyse, ji pasikartojo ir pas mus. Iki euro gyventojai labiausiai bijojo, kad kils kainos, ir jokie aiškinimai, jog taip nebus, žmonių palankumo eurui neveikė, tačiau kategoriškos nuostatos prieš irgi nebuvo.

„Vilmorus“ pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, euro įvedimui pritarė pusė apklaustų gyventojų, tarp jų daugiausia jaunimas, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose, nepritarė 39 proc. Į klausimą, kokie euro įvedimo privalumai, gruodį 63 proc. žmonių nurodė, kad nereikės keisti valiutos vykstant į euro zonos šalis, šių metų birželį tokių buvo 71 proc., o iš apklaustų įmonių – atitinkamai 71 ir 76 proc. Apie penktadalį svyravo pozityvi euro įtaka šalies ekonomikai, po 15 proc. birželį surinko gyventojų nuomonė, kad tai stabili valiuta ir kad pakilo Lietuvos autoritetas pasaulyje.

Iš trūkumų į pirmą vietą išsiveržė kainos: kad jos pakilo, birželį nurodė 73 proc. gyventojų (gruodį – 65 proc.), įmonių – atitinkamai 66 ir 55 proc. Iš trūkumų paminėta ir lito, kaip valstybingumo ženklo, praradimas, ir kad reikia remti šalis, nesusitvarkančias su savo ekonomika.

Kad labiausiai pabrango maistas, birželį nurodė 30 proc. apklaustų gyventojų ir 41 proc. įmonių, pernai gruodį – atitinkamai 25 ir 37 proc., taip pat, žmonių nuomone, per pastaruosius dvejus metus brango visos prekės. Iš brangusių paslaugų gyventojai dažniausiai minėjo šiukšlių išvežimą, vandens tiekimą, kitas komunalines paslaugas, o iš pigusių – dujas ir elektrą.

„Įvedus eurą iškart pasireiškęs psichologinis momentas, kad labai maži atlyginimai, dabar sparčiai mažėja. Euro įvedimas Lietuvoje praėjo sklandžiai, visuomenės jis sutiktas palankiai, informacijos apie teisės aktus ir reikalavimus įvedus eurą visiems iš esmės pakanka“, – apibendrino V.Gaidys.

Konferencijoje kalbėjusi AB „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Blažienė iš bankams tekusių iššūkių paminėjo grynųjų pinigų kiekį, kuris Lietuvoje buvo dukart didesnis nei Latvijoje, tad iki euro gyventojai ypač buvo skatinami pinigus laikyti sąskaitose. Po euro įvedimo komerciniai bankai per dvi tris savaites su eilėmis dėl valiutos keitimo susitvarkė, bet milžiniškas krūvis teko Lietuvos paštui, į kurio skyrius plūstelėjo smulkieji klientai.

Prekybininkams iššūkis buvo ne tik laikytis Euro įvedimo įstatymo, bet ir tai, kad pirmosiomis dienomis užsakytas eurų kiekis buvo keturis penkis kartus didesnis, nei jų reikia įprastai. Prekybos įmonės kurį laiką veikė ir kaip valiutos keityklos, atiduodamos grąžą, ypač iš stambių litų kupiūrų. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, jau po savaitės dauguma pirkėjų atsiskaitė eurais, kasininkai su užduotimis susitvarkė, o laikas parodė, kad dėl euro nė vienas prekybininkas nebankrutavo.

Vykdoma EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija

Marijampolės konferencijoje aptarta ir vartotojų teisių apsauga ES, Europos vartotojų centro Lietuvoje veikla, ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, skundų klasifikavimo pagal ES aspektai bei pristatyta EK inicijuota vartotojų švietimo kampanija. Lietuvoje VVTAT ją pradėjo 2015 m. gegužę, o iš viso ji vykdoma 14-oje ES šalių. Švietimo kampanija apima penkias sritis: vartotojų teisę per 14 dienų grąžinti internetu pirktas prekes, teisę reikalauti nemokamai pataisyti ar pakeisti prekes su defektais, teisę į teisingą ir sąžiningą reklamą, teisę į sąžiningą sutartį ir, penkta, – teisę į nemokamą pagalbą dėl kitoje ES valstybėje pirktų prekių ar paslaugų.

Angelė Adomaitienė

Svarbiausias metų įvykis – euro įvedimas iš pažiūros apsiėjo be nemalonių pasekmių. Vis dėlto ramiai eilėse prie kasų stovintys piliečiai yra pasidaliję į dvi daugmaž lygias dalis – tuos, kurie mintyse sako „Juk sakiau, kad taip bus“, ir tuos, kurie galvoja „Viskas yra, kaip sakiau“. Pirmiesiems atsiskaitymai vyksta geriau, negu jie tikėjosi, o antrųjų lūkesčiai apvilti. Laimingiausi, matyt, tie 2 proc., kurie apie tai negalvoja. Gal jie iš viso neturi pinigų?

Būdami europiečiai pagal pinigines, esame europiečiai ir pagal pažiūras: dauguma apklaustųjų – prieš įžeidžiamų straipsnių, piešinių cenzūrą.

Eurai ir spaudos laisvė (proc.)

Kaip vertinate atsiskaitymus eurais, vykstančius nuo sausio pradžios?

Reikalai klostosi geriau, nei tikėjausi                            54,6

Reikalai klostosi blogiau, nei tikėjausi     43,6

Permainų nebandžiau vertinti, apie tai negalvojau        1,8

Ar jūs manote, kad tikinčiųjų jausmai turi būti ginami įvedant cenzūrą įžeidžiamiems straipsniams, piešiniams?

Taip               26,4

Ne                 68,6

Apie tai negalvojau            5

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2015 m. sausio 19–21 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Visu pajėgumu paleista eurų spausdinimo mašina, išardyta vadinamoji „troika“ ir ne pagal pirmines taisykles veikianti, o į politines aplinkybes reaguojanti monetarinė Europos Sąjunga.

Rima Janužytė

Tokios tikėtinos pasekmės, kurias sukėlė Europos Teisingumo Teismo (ETT) nagrinėta precedento neturinti byla.

ETT generalinis advokatas Cruzas Villalonas pareiškė preliminarią nuomonę byloje, nagrinėjančioje Europos centrinio banko (ECB) dar 2012 m. pasiūlytas, bet nė sykio nepanaudotas priemones euro zonos finansų krizei spręsti. Jo nuomone, ECB vadovo Mario Draghi paskelbta neriboto prasiskolinusių valstybių obligacijų supirkimo programa, dar vadinama OMT (angl. ~Outright Monetary Transactions~), yra teisėta ir iš esmės atitinka ES įstatymus.

Žinoma, generalinio advokato nuomonė dar nereiškia, kad tokia bus ir galutinė teismo išvada, kurią žadama paskelbti vėliausiai po pusmečio, tačiau nuspėti ją jau galima.

Vokietija ryžosi bylinėtis

Nagrinėjamas bylos klausimas – 2012 m. ECB sprendimas supirkinėti į bėdą patekusių euro zonos vyriausybių obligacijas, bet tik tuomet, kai šių jau niekas kitas nebenorės pirkti arba kai konkreti vyriausybė nebeišgalės mokėti palūkanų už naujai išleistas obligacijas ir nebepajėgs savęs kredituoti bei rizikuos defoltu.

Nors Europos sutarties 123 straipsnis draudžia ECB ne tik skolinti valstybei narei, bet ir įsigyti vyriausybių obligacijų (nes tai lygiai taip pat prilygtų valstybės finansavimui), ECB paskelbė, kad tiesiogiai obligacijų ir nepirks – tai darys antrinėje rinkoje, tai yra pirks iš kitos institucijos, kuri tas obligacijas prieš tai įsigijo iš vyriausybės. Atseit ECB taip jau yra daręs ir praeityje, o vienintelė naujovė čia esanti ta, jog OMT schema reikalaus tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, kad toji vyriausybė, kurios obligacijos išperkamos, privalėtų remtis Europos stabilumo mechanizmu, atitikti jo keliamus reikalavimus, kuriuos suformuluoja vadinamoji „troika“ – Europos Komisija (EK), ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Teisinį atspalvį ši priemonė įgavo tuomet, kai grupė Vokietijos akademikų, nepatenkintų 2012 m. ECB pasiūlytomis priemonėmis skolų krizei spręsti, 2013 m. kreipėsi į Vokietijos konstitucinį teismą. Jų nuomone, OMT schema viršijo ECB įgaliojimus, nes šios institucijos paskirtis yra tik monetarinė politika (pavyzdžiui, nustatyti palūkanų normas ar reguliuoti infliaciją), o šiuo atveju tai jau kišimasis į ekonomiką.

Be to, OMT prieštarauja ES sutarčiai, nes leidžia valstybės narės finansavimą, kad ir per antrinę rinką.

Didelio atgarsio ne vien Europoje sulaukusios bylos baigtis reikšminga dėl daugelio priežasčių, ir ne vien pačių akivaizdžiausių, susijusių tik su vadinamuoju eurų spausdinimu bei jo padariniais. Juk tai pirmas kartas, kai Vokietijos konstitucinis teismas kreipėsi į ETT. Kaip pabrėžia Kembridžo universiteto mokslininkė, netrukus pasirodysiančios knygos „The Euro Area Crisis in Constitutional Perspective“ autorė Alicia Hinarejos, bylos baigtis ECB naudai reikštų beveik neišvengiamą konfliktą tarp Europos Teisingumo Teismo ir Vokietijos konstitucinio teismo. O tai gali turėti nenuspėjamą poveikį Europos monetarinei sąjungai.

Be to, byla paliečia ir ECB, kaip nepriklausomo eksperto, vaidmens, ir net šios institucijos teisėtumo klausimą. Galiausiai teismo verdiktas atsakys į klausimą, ar Europos monetarinė sąjunga pasiliks prie pirminio, taisyklėmis apibrėžto kurso, ar bus įteisintas jos evoliucionavimas – iš krizės gimusios naujos monetarinės sąjungos egzistavimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Artėjantys Graikijos rinkimai – tik pretekstas Angelai Merkel prabilti apie tai, kad Vokietija esą neprieštarautų šios Viduržemio valstybės pasitraukimui iš monetarinės sąjungos.

Rima Janužytė

Graikija iš pažiūros eina teisingu keliu – jos skola stabilizavosi, o nuo šių metų pradės mažėti, kaip ir nedarbo lygis. Graikijos ekonomika po truputį auga, gyventojų optimizmas didėja. Žinoma, tai vis dar yra labiausiai prasiskolinusi euro zonos valstybė, kurios skola siekia 174 proc. BVP, o scenarijus, kad 2020-aisiais šalies skola nukris iki 128 proc. BVP, yra mažai tikėtinas.

Pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimus, tam reikėtų, kad Graikijos ekonomika kasmet paaugtų po maždaug 3 proc., o biudžeto perviršis kiekvienais metais būtų ne mažesnis nei 4 proc. BVP. Atėnai nuo šio tikslo labai toli: 2014 m., TVF duomenimis, Graikijos biudžeto perviršis buvo maždaug 1,5 proc, o ekonomika paaugo 0,6 proc. Vis dėlto, palyginti su 2011-aisiais, kai Graikijai grėsė visiškas nemokumas, o BVP smuko beveik 9 proc., dabartinę situaciją galima vadinti kone puikia.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos daugeliui monetarinės sąjungos šalių tiek anuomet būtų buvęs, tiek dabar būtų gana skausmingas, skiriasi tik aplinkybės.

Iki 2012 m. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos būtų reiškęs didžiulius nuostolius, nes Graikija iš valstybinių ir komercinių bankų buvo prisiskolinusi labai daug pinigų, o šias skolas būtų tekę nurašyti. Vien Vokietija būtų praradusi 62 mlrd. eurų – tokio dydžio sumą Graikija iš jos buvo pasiskolinusi. Be to, Graikijos pasitraukimas tuomet buvo tapatinamas net su euro zonos griūtimi ar bent jau iki nulio nukritusiu rinkų pasitikėjimu šia pinigų sąjunga.

2012 m. restruktūrizavus Graikijos skolą pasikeitė jos pobūdis – dabar beveik visa skola yra ne vien vyriausybių, bet ir Europos finansinio stabilumo fondo bei Europos centrinio banko rankose.

Žinoma, ir dabar negrąžintos skolos atsilieptų labai skausmingai, tačiau euro zonos įvaizdis dėl Graikijos pasitraukimo (bent taip manoma) nukentėtų ne taip jau smarkiai. Gal net priešingai – rinkų vertinimu, euro zona, leisdama pasitraukti Graikijai, išsilaisvintų nuo labiausiai prasiskolinusios narės ir galėtų laisviau kvėpuoti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

1 d. Lietuva, atitikusi vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos, taps 19-ąja euro zonos valstybe.

1 d. įsigalios Eurazijos ekonomikos sąjungos (EES) sutartis. Dėl EES įkūrimo 2014 m. susitarė Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, o vėliau ir Armėnija. Nors sąjungoje nebus Ukrainos, kurią dar iki Euromaidano įnirtingai prisijungti viliojo Maskva, mažesnės, nei planuota, sudėties EES vis tiek taps bendra rinka 171 mln. žmonių, o jos bendrasis vidaus produktas sieks 3 trln. JAV dolerių.

14 d. Vilniuje vyks ES institucijų vadovams ir kitiems aukštiems pareigūnams, ES valstybių narių finansų ministrams skirtas oficialus Lietuvos ministro pirmininko rengiamas euro įvedimui skirtas renginys.

21–24 d. Davose (Šveicarija) vyks kasmetinis pasaulio ekonomikos forumas. Jame pirmą kartą dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, skaitysianti pranešimą sesijoje apie energetinę nepriklausomybę bei geopolitines tendencijas.

Pasirodžiusioje 2015 m. metinėje ES augimo apžvalgoje konstatuojama, kad atsigavimas vyksta lėčiau, nei prognozuota 2014 m. pradžioje. Dėl to sunkiau suvaldyti socialinę krizę ir mažinti nedarbą ES šalyse.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, per 2014 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,3 proc. ES ir 0,8 proc. euro zonoje. Ateityje tikimasi vis spartesnio augimo: 2015 m. atitinkamai 1,5 ir 1,1 proc., 2016 m. – 2 ir 1,7 proc. Žinoma, jei pasiteisins ES ekonomikos atsigavimą skatinančios priemonės.

Kad tai būtų pasiekta, EK rekomenduoja orientuotis į tris svarbiausias sritis: skatinti investicijas, atnaujinti įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės drausmės. Šiuo metu ES investicijos, palyginti su prieškriziniais metais, sumažėjusios 430 mlrd. eurų ir dabartiniai investicijų mastai neužtikrina tvaraus augimo. Dėl to EK paskelbė apie investicijų planą, pagal kurį per trejus metus investuotų 315 mlrd. eurų. Skelbiama, kad pirmiausia būtų remiami infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei švietimo projektai. Taip pat būtų siekiama telkti investicijų finansavimą nekuriant naujos skolos ir šalinti finansines bei nefinansines kliūtis investuoti.

Kai kalbama apie struktūrines reformas, EK ragina koncentruotis į darbo rinkos dinamiškumo didinimą ir nedarbo mažinimą, siekti pensijų ir socialinės apsaugos sistemų veiksmingumo, skirti dėmesio lankstesnių produktų ir paslaugų rinkų kūrimui, verslo investicijų sąlygų gerinimui bei investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kokybės didinimui.

O atsakingos fiskalinės politikos požiūriu bendra padėtis gana gera: vidutinis fiskalinis deficitas ES vos per trejus sumažintas nuo 4,5 proc. BVP 2011 m. iki maždaug 3 proc. BVP 2014 m.

Beveik po mėnesio Lietuva turės naują nacionalinę valiutą eurą. Kad gyventojai su tuo jau susitaikė, byloja apklausos: pasitikėjimas bendrąja ES valiuta ūgtelėjo ir siekia apie 50 proc.

Paulius Paukštys

Euro viešinimo kampanija vykdoma intensyviai. Per įvairias visuomenės informavimo priemones aiškinama, kaip vyks valiutų kaita, kaip turėtų elgtis gyventojai. Jau įpratome parduotuvėse matyti kainas dviem valiutomis: litais ir eurais, psichologiškai bandome pajusti skirtumą, kai kainų litais nebeliks.

Tačiau toks susitaikymas ir ramybė tvyrojo

ne visą laiką. Ankstyvą rudenį vartotojai ėmė fiksuoti kylančias prekių ir paslaugų kainas. Nemažai tokių signalų pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas pabrėžia, kad tarnyba iki rugpjūčio 22 d., kai tapo privaloma kainas skelbti eurais ir litais, su Europos Komisijos (EK) atstovais aptarė kontrolės sistemą, kuriai EK pareigūnai pritarė ir kuri vykdoma šiuo metu. Rugpjūčio viduryje, dar prieš įsigaliojant reikalavimui dėl privalomo dvejopo kainų nurodymo, tarnybos darbuotojai 711 prekybos ir paslaugų teikimo vietų atliko prevencinę stebėseną. Buvo patikrintos 1622 prekių ar paslaugų rūšys ir nustatyta gana daug pažeidimų, net 64 proc. atliktų patikrinimų skaičiaus.

„Tai buvo tikrai didelis pažeidimų skaičius. Baiminomės, kad kainų kilimo tendencija gali išsilaikyti ir toliau. Nuo rugpjūčio 22-osios priežiūros institucijos pradėjo privalomus dvejopo kainų nurodymo patikrinimus ir kai susumavome jų patektus duomenis iki rugsėjo 1 d., nustatėme, kad pažeidimų sumažėjo iki 10,24 proc. Toks akivaizdus sumažėjimas nulemtas daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Vienas jų – kad Vyriausybė aiškiai parodė, jog kainų didinimo pasinaudojant euro įvedimu netoleruos. Kita vertus, mūsų tarnyba ir visos kitos verslą kontroliuojančios institucijos įrodė, kad šį procesą akylai stebės, o radusios pažeidėjus imsis sankcijų. Verslas įsitikino, kad vykdoma sustiprinta kontrolė, todėl noro piktnaudžiauti euro įvedimu sumažėjo“, – teigia F.Petrauskas.

Dažniausias klausimas – ar didės kainos

Kaip ir kitose eurą įvedusiose valstybėse, dažniausias vartotojų klausimas – ar įvedus eurą kainos kils. Pasak F.Petrausko, vasarą padidėjusios kai kurių prekių ir paslaugų kainos privertė sunerimti. Verslininkai buvo paprašyti pateikti išsamius duomenis, kodėl taip atsitiko.

„Pavyzdžiui, pakilus kavos kainai kavinėse, prekybininkų paprašėme pateikti informaciją apie visas jos dedamąsias: kavos pupelių importo, transportavimo, darbo užmokesčio sąnaudų ir pelno maržos. Pasirodė, kad netgi neįvedus euro kaina dėl natūralių ekonominių procesų vis tiek būtų didėjusi. Įvertinus produkcijos dedamąsias galima suskaičiuoti, ar teisingai nustatyta galutinė produkto kaina. Daugeliu atvejų kainos kyla dėl žaliavos brangimo, darbo užmokesčio didėjimo, o tai didina galutinę produkcijos kainą. Taigi galima daryti išvadą, kad kainos ir be euro būtų didėjusios“, – apibendrina tarnybos vadovas.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tik patvirtino faktą, kad paslaugos Lietuvoje pradėjo brangti dar gerokai prieš euro įvedimą, todėl galima tikėtis mažesnio kainų kilimo ateityje.

SEB banko duomenimis, visose euro zonos valstybėse vartotojai labiausiai nerimavo dėl kilsiančių kainų. Infliacijos padidėjimą labiausiai prognozavo Kipro gyventojai (66 proc.), Estijos (55 proc.), Slovėnijos (52 proc.), Maltos (37 proc.), Slovakijos (19 proc.).

Tarptautinėje konferencijoje – apie kaimynų patirtį

Didelį informacinį ir šviečiamąjį darbą apie euro įvedimą atlieka Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos institucijos. Nors Lietuvoje euro viešinimo kampanija vyksta gana intensyviai, VVTAT, pasitarusi su kitų verslą kontroliuojančių institucijų atstovais, ryžosi įvertinti kaimynų latvių ir estų patirtį. Įdomu buvo palyginti, kokia kaimynų latvių ir estų ekonominė bei psichologinė patirtis prieš ir po euro įvedimo. Todėl praėjusią savaitę VVTAT surengė tarptautinę konferenciją, į kurią atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos vartotojus ginančių organizacijų, EK ir Lietuvos institucijų.

Konferencijos pradžioje sveikinimo žodį taręs teisingumo ministras dr. Juozas Bernatonis pasidžiaugė, kad Vyriausybei pagaliau pavyko pasiekti šį strateginį tikslą, užtikrinti Lietuvos rodiklių atitiktį konvergencijos kriterijams, nepaisant vis dar gana sudėtingos ekonominės ir finansinės situacijos.

„Tikiuosi, kad euro įvedimas paskatins tolesnę ekonominę plėtrą ir gerovės augimą Lietuvoje, kartu duodamas naudos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Su valiutos pasikeitimu tiesiogiai susidurs kiekvienas Lietuvos vartotojas, ir tai bus nemažas iššūkis. Todėl euro įvedimo procese didelė reikšmė tenka vartotojų teisių apsaugos priemonėms. Reikia imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas kertinio principo, jog euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų, įgyvendinimas“, – sakė teisingumo ministras.

EK Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato euro ir teisinių klausimų vadovas dr. Rüdigeris Vossas patvirtino, jog griežta kontrolė ir galimos sankcijos, be kitų efektyvių priemonių, susijusių su informacijos sklaida, padarė teigiamą poveikį, kad euro įvedimas Lietuvoje būtų sklandus.

Estijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Andresas Sooniste prisiminė, kad po euro įvedimo 2011 m. sausio 1 d. atlikus 465 patikrinimus aptikta net 15 proc. pažeidimų. Tačiau reikalai keitėsi, ir nepaisant sunkiai suvaldomos situacijos versle prieš įvedant eurą, kurią lėmė ir sparčiai atsigaunanti ekonomika, gyventojų pasitikėjimas euru pasiekė neregėtas aukštumas. Šiuo metu estai labiausiai ES palaiko eurą. Dabar už šią bendrą ES valiutą pasisako 80 proc. estų (prieš įvedimą buvo tik 15 proc.). Latvijoje, SEB banko duomenimis, palaikančiųjų eurą nuo 53 proc. 2013 m. rudenį pagausėjo iki 68 proc. 2014-aisiais. Tai reiškia, kad įstojimas į euro zoną vartojus paveikė teigiamai.

Eurobarometro visuomenės apklausos duomenys rodo, kad didėjant Lietuvos gyventojų informuotumui neigiamas požiūris į euro įvedimą mažėja, o pritarimas didėja. Dabar euro įvedimą Lietuvoje palaiko pusė šalies gyventojų.

„Konferencija padėjo išsklaidyti daugelį neaiškumų. Dar kartą įsitikinome, kad nerimas dėl euro įvedimo ir pažeidimai buvo būdingi ir kitoms Baltijos bei euro zonos valstybėms, kad kainos kilo ir kils dėl objektyvių ekonominių priežasčių. Einame į vieną bendrą ekonominę zoną, todėl ir kainos turės supanašėti. Tačiau atitinkamai turės didėti ir gyventojų pajamų lygis“, – neabejoja F.Petrauskas.

2014 m. sausį įsivedusi eurą, Latvija jau gauna naudos – tai nurodoma Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato apžvalgoje. Naudos ekonomikai duoda padidėjusi konkurencija, bankų tarpininkavimas ir mažos palūkanos. Be to, nors baimintasi, kad pardavėjai, pasinaudodami euro įvedimu, padidins kainas, paaiškėjo, jog vartotojų kainų infliacija mažesnė, nei tikėtasi. Visuomenės nuomonės tyrimai Latvijoje atskleidė baimę dėl infliacijos įvedus eurą. Tačiau, kaip ir kitose šalyse, kurios įsivedė eurą, paaiškėjo, kad nors vartotojams gali būti perkelta kainų apvalinimo ir administravimo išlaidų našta, ji yra vienkartinė ir turi gana nedidelį poveikį (0,2–0,3 proc. punkto).

Ekonomikos ekspertė Rūta Vainienė vardija teigiamus euro įvedimo aspektus. Gyventojams tai galimybė keliauti nepatiriant valiutų konvertavimo nepatogumų, pigesnės paskolos. Verslui naudinga tai, kad išnyksta lito devalvavimo rizika, mažėja paskolų palūkanos, o euras verslo partneriams yra patikimesnė valiuta.

Dideles papildomas išlaidas dėl valiutų kaitos patirs bankai – apie 100 mln. Lt, o pajamų praradimas dėl pinigų keitimo ir tarptautinių pervedimų operacijų pasikeitimo sudarys apie 150 mln. Lt. Nepaisant to, Lietuvos bankų asociacija (LBA) nuosekliai remia bendros ES valiutos įvedimo procesą.

Priprasti prie naujos valiutos prireikia metų

Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 90 tūkst. veikiančių ūkio subjektų. VVTAT sustiprintą jų kontrolę dėl euro įvedimo vykdys iki kitų metų liepos, tačiau tikimasi, kad ES skirs lėšų šiai kontrolei pratęsti. EK skelbia, kad naujų narių, įstojančių į euro zoną, kontrolę ketinama pratęsti iki 2016 m. sausio 1 d. Ir tai visiškai racionalu, nes, kaip teigia ekspertai, priprasti prie naujos valiutos gyventojams reikia maždaug metų.

„Žmones šiam valiutų virsmui turime parengti psichologiškai. Iki šiol turėjome stabilią valiutą – litą. Siekiama, kad ir euras taptų stabilia valiuta“, – pabrėžia VVTAT vadovas.

Į VVTAT vartotojai gali kreiptis visais klausimais, susijusiais su vartotojų apsaugos įstatyme apibrėžtomis funkcijomis. Nuo rugpjūčio 22 d. iki šiol tarnyba gavo apie 400 vartotojų skundų, susijusių su pasirengimu euro įvedimui. Iš jų apie 70 proc. išspręsta vartotojų naudai. Svarbiausi euro įvedimą Lietuvoje reglamentuojantys teisės aktai – Nacionalinis euro įvedimo planas ir Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, kuriais sukurtas vartotojų apsaugos ir koordinavimo mechanizmas. Pastarajame esminė atsakomybė tenka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri euro įvedimo laikotarpiu kontroliuoja ir koordinuoja šešiolikos priežiūros institucijų veiklą.

Pravartu žinoti

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos litai į eurus visoje Lietuvoje bus keičiami nemokamai neatšaukiamai nustatytu kursu (1 euras – 3,45280 lito).

Litus į eurus nemokamai keis Lietuvos bankas, komerciniai bankai, paštas ir kai kurios kredito unijos.

Sąskaitose esančios lėšos bus konvertuojamos automatiškai.

2015 m. sausį 15 dienų bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, bet grąžą gausite eurais. Išimtys – automatinės prekybos vietos, kur nėra kasininko: jei nėra galimybės atsiskaityti litais ir eurais, leidžiama atsiskaityti vien eurais.

Viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais grąža gali būti duodama ir litais, o atsiskaitant eurais grąža turi būti duodama eurais.

PR

Europos ekonomikai vėl parklupus, Europos centrinis bankas nutarė pumpuoti į rinką pinigus, skatinti skolinimąsi ir net supirkinėti rizikingas bankų paskolas.

Europos centrinio banko žingsnis kai kam atrodo desperatiškas ir nepamatuotai rizikingas. „Rezultatas – silpnesnis, nei tikėtasi“, – šiemet vis kartoja Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi po jau kelintą kartą sumažinamų euro zonos ekonomikos prognozių.

Birželį euro zonos šalims žadėjęs 1 proc. metinį augimą, rugsėjį ECB apsigalvojo ir šią prognozę apkarpė iki 0,9 proc. Kukliau atrodo ir kitų metų perspektyvos: vietoj 1,7 proc. augimo žadamas vos 1,6 proc. ūgtelėjimas.

Toks ekonomikos augimo sulėtėjimas, ekspertų vertinimu, gali rimtai pakenkti investicijoms, juolab kad žirklių sulaukė ir infliacijos prognozė: ji šiems metams apkarpyta nuo žadėto 0,7 iki 0,6 proc., nors idealiu atveju metinė infliacija euro zonos šalyse turėtų būti gerokai didesnė – apie 2 proc.

Tiesa, 2015-aisiais ji, manoma, prie šio idealo gali priartėti ir siekti apie 1,5 proc., bet tai vis tiek toli gražu ne tas rezultatas, kurio norėtųsi: ekspertai vienu balsu aiškina, kad euro zonoje kainos kyla per lėtai. Juk, pavyzdžiui, rugpjūtį infliacija euro zonoje apskritai tesiekė vos 0,3 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius penkerius metus. „New York Times“ analitikų teigimu, tokia menka infliacija gali pakenti darbo rinkai – dėl nekylančių kainų įmonės netenka potencialių pajamų, taigi mažėja ir jų darbo užmokesčio fondas. O juk niūri Europos darbo rinkos padėtis jau ir be to yra euro zonos valstybių galvos sopulys.

Europos „abenomika“

Niūriajai darbo rinkos situacijai prašviesėti, M.Draghi nuomone, be kita ko, trukdo ir Europos vyriausybių taikomos taupymo priemonės. Jau vien iš to galima suprasti, kad M.Draghi yra gana didelis taupymo skeptikas ir, savaime aišku, nuolat kaktomis susiremia su didžiausia Europoje taupymo propaguotoja Vokietijos kanclere Angela Merkel.

ECB vadovo taikomos ekonomikos gelbėjimo priemonės jam jau pelnė Europos Abės pravardę – atseit jo vadovaujama euro zonos ekonomika pamažu suka tuo keliu, kuriuo nuo 2012 m. judėjo antrai kadencijai perrinkto premjero Šinzo Abės traukiama Japonijos ekonomika. Trys tokios „abenomikos“ kertiniai akmenys – ekonomikos skatinimas, lengvatos ir struktūrinės reformos. O M.Draghi visa tai įvardija savais žodžiais, tikindamas, kad Europoje būtina skatinti vidaus paklausą, kurią turėtų padidinti pinigų politikos priemonės, finansinių sąlygų gerėjimas, fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų progresas bei mažesnės energijos kainos.

Japonijoje tokia programa, kurią leidinys „The Economist“ apibendrina kaip refliaciją (pinigų pumpavimą į rinką), vyriausybių išlaidų didinimą ir ekonomikos augimo skatinimą, puikiai pasiteisino, bet kol kas nežinia, ar tas pats galios ir euro zonai. Juk dar neseniai didžiųjų Europos valstybių vadovai negailėjo kritikos išlaidūnėms – Ispanijai, Portugalijai ar Graikijai, o dabar, prie ECB vairo stojus Italijos bankininkui M.Draghi, raginama plačiau atverti pinigines.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 362014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2014-m

Bendra priežiūros sistema, kaip tikimasi, turėtų užtikrinti euro zonos finansinį stabilumą ir apsaugoti bankus nuo griūties

Mažiau nei po dviejų mėnesių, lapkričio 4 dieną, visoje Europos Sąjungoje pradės veikti naujoji bankų priežiūros sistema, kuri turėtų padidinti pasitikėjimą bankais ir užtikrinti Europos bankų sistemos stabilumą. Lietuva prie šios sistemos

– bendro priežiūros mechanizmo – prisijungs 2015 m. sausio mėnesį įsivedusi eurą.  Frankfurte prie Maino įsikūrusiame Europos centriniame banke (ECB) šiuo metu vis dar styguojamas naujasis bankų priežiūros mechanizmas, kurį kuria bendram darbui iš visų ES valstybių sukviesti ekspertai.

Tarp jų darbuojasi ir lietuvis – 28-erių Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tamulėnas. Į ECB jis atvyko metams – iki kitų metų birželio dirbti analitiku ir priežiūros specialistu Bendro priežiūros mechanizmo krizių valdymo skyriuje.

„Europos centriniam bankui buvo reikalingi specialistai, turintys praktikos prižiūrint bankus, organizuojant probleminių finansinių institucijų pertvarkymą. Siekiama perimti šią patirtį iš skirtingų šalių ir geriausią praktiką pritaikyti kuriamoje naujoje priežiūros sistemoje. O patirtis yra neįkainojama abiem pusėms – tiek ECB, tiek mums, kurie sugrįžę įgytas žinias ir naują praktiką pritaikys savo nacionaliniuose bankuose“, – pasakoja V.Tamulėnas.

Kartu su kolegomis vokiečiais, ispanais, prancūzais, olandais, graikais lietuvis kuria naujosios priežiūros sistemos principus, taisykles, procedūras, duomenų bazę, vertina bankų riziką ir jų pasirengimą atlaikyti krizes.

„Mes kuriame sudėtingą mechanizmą, kuris veiks kaip laikrodis“, – neabejoja V.Tamulėnas ir sako, kad patirtis Lietuvos banke, valdant „Snoro“ ir Ūkio bankų krizes, prižiūrint kredito unijas, jam dabar praverčia.

Iš viso naujajame priežiūros mechanizme darbuosis apie tūkstantį specialistų. Šiuo metu parengiamąjį darbą atlieka iš nacionalinių centrinių bankų atvykę ekspertai. Dauguma jų ketina dalyvauti atrankoje ir likti nuolatiniam darbui. ECB skelbia, kad į laisvas darbo vietas gavo daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 352014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

Šiandien Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Nuo šios datos Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras.

Kartu patvirtintas neatšaukiamas litų perskaičiavimo į eurus kursas: 3,45280 lito už 1 eurą. Šis santykis yra toks pats, kaip ir šiuo metu galiojantis oficialus lito ir euro santykis, kurį Lietuvos bankas nustatė dar 2002 m. vasario mėn., kai litas buvo susietas su euru.

Šiais sprendimais užbaigta Lietuvos priėmimo į euro zoną procedūra.

Birželio pradžioje Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiai nuomonei birželio 20 d. pritarė Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) taryba. Europos vadovų taryba sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. parėmė birželio pabaigoje, o liepos 16 d. didele balsų dauguma tam pritarė ir Europos Parlamentas.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius: „Euro atėjimą vertiname ne tik kaip ekonominio saugumo garantą, bet ir galimybę siekti savo valstybėje didesnio finansinio stabilumo, toliau tvariai ir harmoningai plėtoti ekonomiką. Tai reiškia naujų darbo vietų kūrimą, gyventojų pajamų augimą, stiprėjantį valstybės konkurencingumą“.

Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Lietuvos narystė euro zonoje – tai dėsningas mūsų valstybės raidos etapas. „Beveik dešimtmetį, nuo pat narystės Europos Sąjungoje pradžios, Lietuva ėjo į šį tikslą, reformuodama ekonomiką, stiprindama finansų sistemą, kartu kurdama patikimos ir drausmingos šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tuos darbus atsakingai tęsime ir būdami euro zonos nariais, kartu sieksime dalytis savo gerąja patirtimi bei išnaudoti Ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamus  privalumus“, – sako R. Šadžius.

„Jau po kelių mėnesių įžengdama į euro zoną Lietuva tuo pačiu metu prisijungs ir prie Bankų sąjungos bei bendrojo priežiūros mechanizmo. Tai reiškia ne tik papildomus saugiklius, bet ir papildomas garantijas šalyje veikiantiems bankams, kurie, jei susidurtų su laikinais sunkumais, turėtų galimybę pasinaudoti Europos Centrinio Banko finansiniais ištekliais. Šie veiksniai dar labiau sustiprins šalies finansų sistemą, jos patikimumą, o tai svarbu ir pačioms finansų institucijoms, ir jų klientams“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, ne vėliau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų po perskaičiavimo kurso nustatymo prekių ir paslaugų kainos jų skelbimo vietose turi būti pradėtos nurodyti litais ir eurais.