Pagal Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimą, eurui Lietuvoje uždegta žalia šviesa, nes finansinė ir ekonominė situacija šalyje yra santykinai gera. Tačiau labiausiai žmonėms rūpi sąžiningas kainų perskaičiavimas ir praktiniai naujosios valiutos įvedimo aspektai.

Mastrichto kriterijus atitinkame net su rezervu, pavyzdžiui, vidutinė metinė infliacija – 0,6 proc., kai reikalaujama – 1,7 proc., o ilgalaikės palūkanų normos – 3,8 proc., kai reikalaujama – 6,2 proc. Nors tik liepos 23 d. galutinį sprendimą dėl euro Lietuvoje turėtų priimti Europos Sąjungos Taryba, intensyviai ruošiamės būti devynioliktąja Europos Sąjungos valstybe, turinčia šią valiutą. Naujausios Eurobarometro apklausos rodo, kad euro nori 46 proc. Lietuvos gyventojų (pernai tokių buvo 5 proc. mažiau).
Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims, kita – skirtinga, nacionalinė. Lietuvos išleistos apyvartinės eurų monetos bus su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu (taip pageidavo dauguma šalies gyventojų, kurių nuomonę Lietuvos bankas išsiaiškino, atlikęs visuomenės tyrimą dar 2004 m.).
Mūsų išleistos eurų monetos turės tris vaizdus su Lietuvos herbo simboliu Vyčiu, kuriuos sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Jos jau kaldinamos. Tad euro traukinys tuoj įsibėgės, o kas laukia vartotojų – kiekvieno iš mūsų?

Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo schema
Šio didelio darbo strategai susibūrę Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijoje, kurią sudaro šalies ministras pirmininkas, finansų ministras, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toliau visą veiklą tęsia Darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti, kurioje dirba ministrai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Statistikos departamento vadovai.
Žinoma, palaikomas glaudus ryšys su Prezidentūra ir Seimu. O ekspertų lygmeniu suburta ne viena grupė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra net keturių iš jų narė. Dirbama Verslo aplinkos, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų, Teisinių klausimų ir Visuomenės informavimo darbo grupėse.
Todėl Valstybinei VVTAT šiuo laikotarpiu tenka labai didelė atsakomybė. Kaip sako tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas, pagrindinis jų tikslas – užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą euro įvedimo laikotarpiu, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, taip pat išvengti ar bent sumažinti procesų, turinčių poveikį kainų didėjimui.

Dvejopas kainų nurodymas bus privalomas
Jau dabar didieji prekybos centrai prekių kainas nurodo dvejopai: litais ir eurais (dvejopas kainų nurodymas bus privalomas iki 2015 m. liepos 1 d.). Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 str. 4 d. nurodyta 17 rinkos priežiūros ir ginčus sprendžiančių institucijų, kurios pagal savo kompetenciją atliks šiame įstatyme nustatytų reikalavimų priežiūrą. Šių institucijų veiklą koordinuos VVTAT.
Jau parengtas ir su suinteresuotomis institucijomis baigiamas derinti Prekių bei paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos projektas, kuris bus teikiamas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
VVTAT analizuos rinkos priežiūros institucijų pateiktą informaciją apie atliktus patikrinimus prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat ginčus nagrinėjančių institucijų informaciją apie vartotojų skundus bei vartotojų asociacijų pateiktus duomenis apskrityse ir ją teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat bus ruošiami pasiūlymai, kaip ateityje išvengti nustatytų pažeidimų. Apie nustatytus pažeidimus visuomenė operatyviai bus informuojama šalies ir regionų spaudoje, per radiją ir televiziją, VVTAT interneto tinklalapyje.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris įsigalios Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Pasak VVTAT direktoriaus dr. F.Petrausko, nustačius pažeidimą pirmą kartą, kontroliuojančių institucijų atstovai surašys administracinių teisės pažeidimų protokolą ir fiziniams asmenims skirs įspėjimą, o juridiniams asmenims – įspėjimą arba baudą iki 1000 Lt ir nustatys terminą pažeidimui pašalinti. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5000 Lt, o juridiniams asmenims nuo 1000 iki 10 000 Lt baudos.
Nustatant galimus piktnaudžiavimo atvejus perskaičiuojant valiutas ir nurodant dvejopas kainas, prekybos ar paslaugų teikimo vietose dalyvaus ir vartotojų asociacijos, kurios euro įvedimo laikotarpiu stebės kainų dvejopą nurodymą, taip pat vykdys vartotojų švietimo akcijas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į Vartotojų asociacijų pateiktų paraiškų vertinimo komisijos sprendimą, Teisingumo ministras 2014 m. birželio 6 d. įsakymu konkurso būdu iš valstybės biudžeto lėšų skyrė finansinę paramą 2 vartotojų asociacijų programoms. Nacionalinei vartotojų konfederacijai skirta finansinė parama priemonių programai „Vartotojų pasitikėjimo euru skatinimas“ ir vartotojų asociacijai „Už sąžiningą bankininkystę“ programai „Vartotojų teisių užtikrinimas euro įvedimo laikotarpiu“ įgyvendinti.

Kaimynų patirtis
2014 m. birželio 3 d., vykdant 2006 m. gegužės 22 d. Vilniuje pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą vartotojų teisių apsaugos srityje, Druskininkuose įvyko Lietuvos
VVTAT, Latvijos vartotojų teisių gynimo centro ir Estijos vartotojų teisių apsaugos tarybos susitikimas. Jo tikslas – aptarti Lietuvos pasirengimą euro įvedimui ir pasidalinti Estijos ir Latvijos institucijų sukaupta gerąja praktika.
Jau turinčių eurą kaimyninių Baltijos šalių atstovai sakė, kad tikrinimų metu prekybos ir paslaugų vietose buvo pastebėta nemažai pažeidimų, nurodant dvejopas kainas ar netinkamai konvertuojant iš vienos valiutos į kitą. Pasitaikydavo ir elementarių skaičiavimo klaidų. Taip pat buvo nustatyta, kad kai kurie verslininkai, vos tik įvedus eurą, nurodydavo kainas tik eurais, pažeisdami reikalavimą dėl dvejopo kainų nurodymo pusmetį po perėjimo prie naujos valiutos.
Apklausų duomenimis, tiek Estijoje ir Latvijoje, tiek ir Lietuvoje vartotojai baiminosi, kad, įvedus eurą, gali itin padidėti prekių ir paslaugų kainos. Latvijos atstovai susitikime pateikė Statistikos departamento atliktus skaičiavimus, rodančius, kad iki euro įvedimo Latvijoje 90 proc. produktų ir paslaugų kainos nekito, o 10 proc. kilo ar mažėjo.
VVTAT direktorius dr. F.Petrauskas pažymi, kad pagal vartotojų pasiūlymus atrinktų 100 būtiniausių prekių ir paslaugų kainas kiekvieną mėnesį 4 tūkst. prekybos ir paslaugų teikimo vietų stebės bei skelbs visuomenei ir Lietuvos statistikos departamentas, tokiu būdu vartotojai akivaizdžiai galės lyginti kainų dinamiką.
Sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą verslo subjektus skatins prisijungimas prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, kurį pasirašę, verslininkai savanoriškai įsipareigos sąžiningai perskaičiuoti paslaugų ir prekių kainas ir nesinaudos euro įvedimu kaip pretekstu jas didinti.
Visi verslo atstovai, prisijungę prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo, turės teisę specialiu logotipu pažymėti prekybos bei paslaugų teikimo vietas ir informuoti vartotoją, kad laikosi memorandume nustatytų principų. Už pasižadėjimo pažeidimus verslininkai gali netekti teisės naudotis memorandumo logotipu ir būti įtraukti į vadinamąjį „juodąjį sąrašą“. VVTAT tokius atvejus operatyviai viešins, o tai neabejotinai atsilieptų nesilaikiusio pasižadėjimo verslininko reputacijai.

Daugiau dėmesio – smulkiosioms įmonėms
Rinkos priežiūros institucijos, kontroliuosiančios euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, atsižvelgdamos į latvių ir estų patirtį, ypatingą dėmesį skirs smulkiosioms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms. Kaimynų patirtis rodo, kad daugiausia pažeidimų nustatyta nedidelėse kavinėse, kioskuose, autoservisuose, kirpyklose. Ir galbūt nebūtinai iš piktos valios ar godumo. Juk kai esi ir direktorius, ir buhalteris, o gal ir pardavėjas viename asmenyje, gali nežinoti visų reikalingų teisės aktų.
VVTAT vadovas pasidžiaugė, kad šiemet atkuriami sunkmečiu panaikinti skyriai regionuose. VVTAT atstovai jau vėl dirba Alytaus, Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Telšių apskrityse.
Jie aktyviai stebės kainas ir su kitomis rinkos priežiūros tarnybomis pasirengimo euro įvedimui laikotarpiu dirbs su seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis, konsultuodami visais naujos valiutos įvedimo klausimais. Važinėdami po atokesnes šalies vietoves, seniūnijas, VVTAT atstovai apskrityse aiškins žmonėms, kur ir kokiu santykiu bus keičiami litai į eurus, perspės dėl galimų sukčiavimo atvejų. Juk tokiam svarbiam įvykiui, matyt, gali rengtis ir visokie aferistai.
Reikia pabrėžti, kad jokie valstybinių institucijų atstovai nevaikščios po namus, neskambinės gyventojams telefonais, neprašys parodyti namuose laikomų grynųjų pinigų ar pasakyti sąskaitų numerių.

Šią savaitę kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai pratinsis prie euro. Lietuvos bankas visoje Lietuvoje surengs beveik šimtą nemokamų informacinių seminarų, kuriuose gali dalyvauti ir plačioji visuomenė, ir verslas.
Juose Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Ūkio ministerijos, VšĮ „Versli Lietuva“ specialistai pristato pagrindinius politinius, ekonominius ir praktinius euro įvedimo akcentus, paaiškina patį euro įvedimo procesą, informuoja apie grynuosius eurus ir apsirūpinimą jais. O prekybininkai – ne tik didžiųjų prekybos tinklų, bet ir smulkieji, taip pat pašto darbuotojai, kiti asmenys, kurių kasdienis darbas susijęs su grynaisiais pinigais, jau nuo kovo nemokamai mokomi apie euro apsaugos priemones, valiutos keitimo tvarką.
Praėjusią savaitę Europos Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos.
Šį klausimą kitą savaitę dar svarstys euro zonos finansų ministrai (Euro grupė), ES finansų ministrų taryba (ECOFIN), dar kitą savaitę apie tai diskutuos Europos Vadovų Taryba, liepos viduryje savo nuomonę po svarstymo skelbs Europos Parlamentas ir tik liepos 23 d. galutinį sprendimą priims Europos Sąjungos Taryba. Koks jis bus, abejonių nėra. Šįsyk, kitaip nei 2006 m., Lietuva Mastrichto kriterijus atitinka su dideliu rezervu, tad prie euro imta pratintis iš anksto.
Lietuva bus 19-oji ES valstybė narė, įsivedusi eurą. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, euro nori 46 proc., pernai eurą rėmė 41 proc. Lietuvos gyventojų.

Mastrichto kriterijus atitinkame net su rezervu
Lietuvos rodiklis    Kriterijus
Vidutinė metinė infliacija (proc.)    0,6    1,7
Valdžios sektoriaus deficitas (proc. BVP)    2,1    3
Valdžios sektoriaus skola (proc. BVP)    39,4    60
Ilgalaikės palūkanų normos (proc.)    3,6    6,2
Šaltinis: Europos Komisija, Lietuvos bankas

Euro įvedimas neabejotinai turės teigiamą, tačiau ne lemiamą poveikį užsienio investicijoms Lietuvoje. Kur kas svarbesni kompleksiniai investicinę aplinką gerinantys sprendimai, be kurių laimėti konkurencinę kovą dėl investicijų Lietuvai bus sunku.

Jau birželio mėnesį Europos Komisija ir Europos centrinis bankas turėtų pateikti vertinimą, ar Lietuva atitinka narystės euro zonoje kriterijus, ir galutinai atverti kelią eurui.
Ar paskui eurą į Lietuvą plūstelės ir būriai investuotojų? Finansų analitikai sako, kad to tikėtis nereikėtų. Euras neabejotinai prisidės prie teigiamo šalies įvaizdžio ir finansinio stabilumo užtikrinimo, tačiau tarp investuotojams lemiamą įtaką darančių veiksnių jis tikrai nėra pats svarbiausias ir savaime investicijų negarantuos.
“Įsivesdami eurą mes prisijungsime prie euro klubo ir tapsime jo dalimi. Tai reiškia, kad esame patikima šalis, atitinkanti visus euro zonos ekonominius kriterijus, mūsų ekonomika yra tvari ir plėtojasi teigiama kryptimi, – tokią žinią pasiųsime investuotojams, ir tai yra labai svarbu”, – tvirtina Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė.
Tačiau tarp euro ir investicijų ji nededa lygybės ženklo, primindama, jog Lietuvai reikia dar daug ką nuveikti, kad tame klube išsiskirtų arba bent jau prilygtų konkurentams – Estijai, Latvijai, Vidurio Europos valstybėms, taip pat pretenduojančioms į užsienio investicijas.
Apčiuopiama ir pamatuojama euro įvedimo nauda, žinoma, yra ta, kad nebeliks valiutų konvertavimo išlaidų ir ilgalaikės valiutų rizikos dėl galimo lito devalvavimo. Tačiau, kaip sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, esant ramiems laikams, kaip dabar Lietuvoje, kai niekam net minčių nekyla dėl fiksuoto lito ir euro kurso, šis rizikos veiksnys yra labai nedidelis.
“Esant stabiliai situacijai ir valiutų valdybai, didelio skirtumo nėra. Viskas priklauso nuo to, kaip investuotojai vertina valiutos kurso pasikeitimo riziką. Buvo laikai, kai tą riziką vertino kaip labai didelę, dabar ta rizika – labai maža. Taigi didelės finansinės naudos visiškai ją eliminavus investuotojams nebūtų – tik šiek tiek saugiau ir ramiau”, – vertina I.Šimonytė.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

 

Antrą kartą neįsivesti euro Lietuva neturi šansų, bet jei tai įvyktų, psichologinės pasekmės būtų skaudesnės nei ekonominės.

Nėra abejonių, kad naktį iš šių metų gruodžio 31-osios į 2015 m. sausio 1-ają Lietuva prisijungs prie euro zonos ir taps 19-ąja 28 šalių bloko dalimi, įsivedusia bendrą Europos Sąjungos valiutą – eurą.
Į Vilniaus dangų skries įspūdingi fejerverkai, o mūsų valstybės vadovai, nušviesti jų šviesos ir didžiulio vidinio džiaugsmo, šypsosis laimingi laikydami rankose pirmuosius eurų banknotus. Gatvėse būriuosis žmonės, vieni šaus šampaną, kiti, mažiau laimingi, burnos.
Bet jei šis jau įprastas ir besikartojantis scenarijus staiga dėl kokių nors sunkiai suvokiamų priežasčių apsiverstų ir Lietuva antrą kartą užliptų ant to paties grėblio – euro taip ir neįsivestų? Koks likimas lauktų Lietuvos?
Pirmiausia būtų labai pikta ir apmaudu. Kaip neperėjus “face control” būti neįleistam į VIP vakarėlį ar elito klubą. Gėda, kaip antrą kartą neišlaikius egzamino, kuriam buvo rengtasi ne vienus metus. Tragikomiška, kaip nuo altoriaus pabėgus nuotakai.

Turėtų pasitraukti iš postų ir politikos
Tas jausmas, matyt, ir būtų blogiausia, kas gali nutikti, kai jautiesi netikėliu, blogiausiu iš visų, pralaimėjusiu.
Tą pirmiausia pabrėžia ir trijose Baltijos šalyse prekiaujančios “Aprangos” grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas: “Didesnės gėdos būti negalėtų. Jei įmonės vadovas nepasiekia numatytų tikslų, jis atsistatydina. Todėl, manau, jei Lietuvos valdžia antrą kartą nesugebėtų įsivesti euro, visi iki vieno turėtų pasitraukti iš postų ir iš politikos. Labiau apsijuokti negalėtume.”
Pasak jo, “Aprangos” grupei, kuri yra Baltijos šalių mažmeninės rinkos lyderė, svarbu, kad šalis, kuriai atstovaujama, taip pat būtų lyderė, o ne atsilikėlė. Tai įvaizdžio, pasitikėjimo, konkurencijos klausimas. Jau dabar neturėdami euro pralaimime estams ir latviams, nes šie jį turi.
Kad psichologinis poveikis būtų didesnis nei ekonominis, sako ir finansų ekspertas, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis, nes ~de facto~ Lietuva eurą turi jau 12 metų, fiksuotu kursu litą susiejusi su euru.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

 

„Veido“ interviu –  Europos komisaro Algirdo Šemetos kontrargumentai, kodėl euras Lietuvai yra gėris, nepaisant, kad kai kurie ES turtingieji ir kaimynai lenkai į šį klubą neskuba, o kai kurios eurą turinčios šalys gyvena prasčiau nei jį turinčios.

„Ateityje Europos vienijimosi branduolys bus euras. Svarbiausi ekonominiai sprendimai bus priimami prie euro zonos derybų stalo”, – neabejoja Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta. Tad sėkmė, kad ir Lietuva, nors ir paskutinė iš Baltijos šalių trejetuko, birželį turėtų būti oficialiai pakviesta nuo kitų metų sausio sėstis prie šio stalo. O juk juokaujama, kad jei nesi prie stalo, vadinasi, esi valgiaraštyje.

Tačiau euro įvedimo nuo kitų metų nori mažiau nei pusė lietuvių, ir jie turi įvairių kontrargumentų. Kiek, remiantis kitų ES šalių – tiek turinčiųjų eurą, tiek jo neturinčiųjų – pavyzdžiu jie pagrįsti, aiškinamės su eurokomisaru, atsakingu už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu, buvusiu Lietuvos finansų ministru A.Šemeta.

VEIDAS: Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per maždaug septynerius metus šalia įprasto ekonomikos augimo euras kasmet duoda iki 2 proc. BVP lygio augimą. Bet, pavyzdžiui, slovėnų, kurie pirmieji iš 2004 m. ES naujokių dešimtuko įstojo į euro klubą, BVP gyventojui (skaičiuojant pagal perkamosios galios indeksą) vienintelių krito žemiau, nei buvo iki stojimo į ES. Kaip agituotumėte Lietuvos gyventojus už eurą, jei jo neturinčios kai kurios tiek senosios, tiek naujosios šalys gyvena geriau nei jį turinčios?

A.Š.: Akivaizdu: euras yra tik priemonė tikslams pasiekti, o ne pats tikslas, todėl ir skirtingų šalių rezultatai įstojus į euro zoną tokie skirtingi. Lyginti skirtingas šalis sunku, daug kas priklauso nuo padėties, kokioje šalis buvo prieš įstodama į euro zoną. Bet, pavyzdžiui, jei lyginsime dvi kaimynes Čekiją ir Slovakiją, čekai – ne euro zonoje, slovakai turi eurą, ir jų pažanga per tą laikotarpį daug spartesnė nei Čekijos.

Taip, kai kuriose euro naujokėse – Slovėnijoje ar Kipre susiduriama su problemomis, bet dėl jų ne euras kaltas: tai vidaus politikos, pirmiausia ekonominės, pasekmė.

Lietuva, maža atvira ekonomika, be abejo, susiduria su įvairiomis rizikomis. Neseniai išgyvenome krizę, buvo nuogąstavimų, kad litas bus devalvuotas. Pagrindinis dalykas, ką pasiektume įsivedę eurą, – panaikintume valiutų kurso riziką, o tai savaime atsilieptų palūkanų normoms: jos sumažėtų, ir būtent tai duotų pozityvų efektą Lietuvai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.
Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m
 

 

Sprendimas Lietuvai įsivesti eurą – vienas svarbiausių šių metų įvykių, jis turės rimtą ir ilgalaikį poveikį šalies ekonomikai. “Aiškiai matome efektą: euras vidutiniu maždaug septynerių metų laikotarpiu šalia įprasto ekonomikos augimo kasmet duoda maždaug iki 2 proc. BVP  lygio augimą”, – interviu “Veidui” tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas dr. Vitas Vasiliauskas.

VEIDAS: Paskutiniai iš Baltijos valstybių įsivesime eurą. Kaip manote, daugiau praradome ar išlošėme neįsivedę euro 2007-aisiais? Kokios Estijos ir Latvijos pamokos mums pravertė?
V.V.: Pirmiausia norėčiau priminti, kad mes pirmieji bandėme įsivesti eurą 2006 m. Nevisiškai sėkmingai, nes mūsų ekonomika, kaip paaiškėjo, nebuvo tvari. Kad ir kaip būtų nemalonu, reikia pripažinti, kad tuometis sprendimas nesuteikti leidimo prisijungti prie euro zonos buvo objektyvus. Po to prasidėjusi krizė parodė, kad Lietuvos ekonomika tuomet dar nebuvo pasiekusi struktūrinių pokyčių, nebuvo tvari. Dabar turime visiškai kitokią situaciją, esame padarę namų darbus ir atitinkame nominalius kriterijus. Ir atrodo, kad, žiūrint į priekį, išlaikysime tuos kriterijus tvarius.
Be abejo, kartais yra gerai nebūti pionieriumi ir eiti iš paskos, turint galimybę pasimokyti iš kitų klaidų. Estų ir ypač latvių euro įvedimo patirtis mums labai naudinga ir mes tuo mielai naudojamės. Kalbu apie pačią euro įvedimo techniką, projekto valdymą, mūsų, kaip centrinio banko, pasirengimą pinigų reformai.
Žinoma, Lietuva, neįsivedusi euro tuomet, daug prarado. Lietuvos banko ekonomistai yra apskaičiavę, kad jei būtų pavykę įsivesti eurą 2007 m., vien palūkanų visi kartu – šalies valdžios ir privatusis sektoriai – būtume sutaupę 3,7–4,9 mlrd. Lt, arba 0,59–0,79 proc. BVP. Pridėjus palūkanų ekonomiją už tuo laikotarpiu išleistus Lietuvos Respublikos skolos vertybinius popierius per visą jų galiojimo trukmę, finansinė nauda galėjo siekti 6,2–7,8 mlrd. Lt. Panaši suma per metus Lietuvoje skiriama senatvės pensijoms sumokėti.
VEIDAS: Kaip vyksta pasirengimas euro įvedimui? Kokius svarbiausius darbus dar liko atlikti?
V.V.: Esminis momentas – konvergencijos vertinimai, kurių tikimės sulaukti birželio pradžioje tiek iš Europos Komisijos, tiek iš Europos centrinio banko. Juose jau bus aiški žinia dėl galimybės prisijungti prie euro zonos. Turime Nacionalinį euro įvedimo priemonių planą ir jį įgyvendiname. Šioje vietoje išskirčiau grynųjų pinigų darbo grupę, kurios pagrindinis tikslas yra sklandus valiutos pakeitimas. Darbo grupė dirba labai intensyviai: ruošiamasi euro banknotų atsigabenimui, visų nominalų euro monetų nukaldinimui ir jų pateikimui pirmiausia bankams, paskui ir visiems kitiems subjektams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Kalbos apie referendumą dėl euro, nes neva tauta tam nepasirengusi ar net nenori euro, – tik pigus politikų triukas, siekiant vienadienio populiarumo. Regis, tai puikiai supranta Lietuvos gyventojai, kurių dauguma įsitikinę, kad nuo kitų metų litą pakeis euras.
„Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei 94 proc. respondentų mano, jog Lietuvai nuo 2015 m. sausio 1 d. eurą įsivesti pavyks. Priešingos nuomonės laikosi tik 5,2 proc. apklaustųjų.
Tiesa, nepaisant ekonomistų skaičiavimų ir kitų šalių patirties, kai kurių politikų ir marginalų isterija dėl esą drastiškai kilsiančių kainų, įsivedus eurą, turi poveikį, nors ir ne tokį didelį, kaip buvo galima spėti. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų mano, kad įvedus Lietuvoje eurą kainos kils.
Daugiau nei trečdalis teigia, kad kainos galbūt kils, bet nedaug. Būtent taip tvirtina tiek oficialūs Lietuvos banko atstovai, tiek nepriklausomi ekonomistai. O kaimyninių šalių patirtis tai tik patvirtina. Pavyzdžiui, Estijoje, 2011 m. įvedus eurą, kainos kilo tik 0,2–0,3 proc. Minimalus kainų kilimas fiksuojamas ir Latvijoje, kuri euro zonos nare tapo šiemet.
Taigi galima apibendrinti, kad, nepaisant vidinių populistinių kovų ar sentimentų litui, lietuviai neabejoja, jog šalis prisijungs prie euro šeimos. Vis dėlto tam tikros baimės dėl kainų didėjimo tebėra. Todėl būtina suteikti daugiau informacijos apie euro įvedimą ir šio proceso poveikį, o kartu užtikrinti, kad nesąžiningas verslas nepasinaudotų tuo ir kainų didėjimo baimė nevirstų realybe.

Ar jūs asmeniškai manote, kad Lietuvai pavyks nuo 2015 metų sausio 1 d. įsivesti eurą? (proc.)
Taip    94,2
Ne    5,2
Nežinau / neturiu nuomonės     0,6

Jūsų nuomone, ar įvedus Lietuvoje eurą kainos kils? (proc.)
Taip    50,6
Galbūt, bet nedaug    36,8
Ne    11,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. kovo 19–21 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų
Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį. Palyginimui – Didžiosios Britanijos BVP tuo metu bus 12 proc., o  JAV – 23 proc. didesnis nei prieš krizę.
EY analitikai tikisi, kad po dvejų metų kritimo žemyn euro zonos ekonomika 2014 m. pagaliau ūgtels 1 proc., o 2015 m. laukiamas 1,5 proc. augimas. Tai gana silpnas pokytis palyginti su rodikliais iki krizės, ir ateinančius ketverius metus čia neprognozuojama didesnio augimo pagreičio. 2016 – 2018 metais euro zonos ekonomika kasmet augs vos po 1,6 proc. Vis dėlto, nuosaikus augimas ir stabilizuoti finansiniai valstybių įsipareigojimai išsklaidė euro zonos griūties tikimybę. Pasitikėjimo vieningos valiutos zona suteikia ir naujai prisijungusi Latvija bei, tikėtina, kitąmet jos pavyzdžiu paseksianti Lietuva.
Lietuvos BVP augimas po sparčios 3,2 proc. plėtros 2013 m. šiemet toliau įgauna pagreitį ir turėtų viršyti 4 procentus. 2015 metais, kai Lietuva turėtų tapti devynioliktąja euro zonos nare, šalies ekonomika pasieks seniai regėtą 5,5 proc. augimo žymą. Tokiai ekonomikos plėtrai įtakos turės įvairūs faktoriai: nuo tvarios finansų sistemos palaikymo dėl atsigaunančio privataus vartojimo iki energetinio saugumo sustiprėjimo. Iki 2012 m. eksportas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis, ištempęs ją iš 2009 – 2011 m. laikotarpio dugno.
„Eksporto plėtra skatina ir naujų investicijų augimą. Prognozuojame, kad 2014 – 2015 m. dėl lengvesnių finansavimo sąlygų, susijusių su prisijungimu prie euro zonos, smunkant palūkanų normoms, naujų investicijų bus pritraukta dar daugiau, o nuosaikus infliacijos augimas sumažins realiąsias piniginių lėšų skolinimosi sąnaudas. Be to, ir viešasis sektorius, vos sulaukęs teigiamo signalo, jog biudžeto deficitas atitinka konvergencijos kriterijus, vis drąsiau turėtų atrišti investicijų kapšą“, – sako Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės EY vyk. partneris Baltijos šalyse.
Pasak J. Akelio, šalies finansų padėtis – daugiau nei džiuginanti: „Vertinant šalies finansų perspektyvą, pro pravertas euro zonos duris jau, galime sakyti, matome sklindančią šviesą. 2013 m. ženkliai iki 2 proc. BVP sumažintas biudžeto deficitas pašalino didžiulę kliūtį euro link. Penkerius metus trukęs viešųjų išlaidų karpymo maratonas ateityje neturėtų stabdyti investicijų į infrastruktūrą ar viešąsias paslaugas. Centrinės vyriausybės skola žymiai sumažėjo – iki 36,5 proc. BVP, – tai leis Vyriausybei, esant poreikiui, dar labiau skatinti šalies ekonomiką ar užtikrinti finansinį stabilumą; erdvės skolinimuisi (nepažeidžiant 60 proc. skolos ribos) dar yra.“
Kol šių metų birželio–liepos mėn. Europos Komisija nepateiks savo vertinimo dėl Lietuvos ekonominių rodiklių atitikties konvergencijos kriterijams, tol šalies ekonomika neturės visiškai aiškaus vaizdo vidutiniu laikotarpiu. Nors 2016 – 2018 m. Lietuvos BVP kasmet turėtų augti apie 5 proc., tačiau dėl egzistuojančios vidaus ir išorės rizikos ūkio rezultatai gali būti ir kuklesni.
Šių metų sausį vidutinė mėnesio infliacija Lietuvoje siekė vos 0,2 proc., o euro zonoje – 0,8 proc. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje taip pat buvo žemiau euro zonos vidurkio. Tačiau stiprėjanti vidaus paklausa, mažėjančios prekių atsargos ir augantis darbo užmokestis 2014 – 2015 m. infliaciją gali padidinti iki daugiau nei 2 proc. Darbo kaštai 2013 m. III ketvirtį Lietuvoje padidėjo 62 proc. palyginti su 1 proc. euro zonoje, todėl sparčiai kylantis darbo užmokestis laikui bėgant mažins santykinį mūsų šalies konkurencinį pranašumą.
Ne iki galo aiški situacija dėl euro zonos tai pat įneša savo kintamųjų į ekonomines prognozes – ypač jei infliacija pradės augti anksčiau, nei Lietuva prisijungs prie bendros valiutos sąjungos. „Delsiant patvirtinti prisijungimą, biudžeto deficito ir kitus konvergencijos kriterijus atitikti bus vis sunkiau, ir tai neigiamai atsilieptų ekonomikos augimui. Be to, kol klausimas dėl euro įvedimo yra neišspręstas, verslas savo investicijas šiek tiek prilaikys bent jau iki tol, kol bus patvirtinta galutinė euro įvedimo Lietuvoje data“, – sakė EY vyk. partneris.
Tradiciškai Lietuvos ekonomiką paveikti gali ir nekilnojamojo turto „burbulai“. Palengvėjusios finansavimo sąlygos ne tik paskatins statybos bendrovių investicijas, bet ir gali pakelti būsto bei biurų kainas dėl turimų ribotų pajėgumų. Būsto kainos 2013 m. III ketvirtį smuko 1,8 proc., kai ketvirtį prieš tai jos didėjo 1,5 proc. Bendras kainų lygis pernai buvo 0,4 proc. mažesnis nei 2012 m., o statybų plėtra sulėtėjo iki 4,9 proc. Vis dėlto Lietuvoje gali pasikartoti kaimynių Estijos ir Latvijos scenarijus, kai po prisijungimo prie euro zonos šalių nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo aukštyn.

2013    2014    2015    2016    2017    2018
BVP    3,2    4,1    5,5    5,5    5,3    4,9
Infliacijos lygis    1,0    2,0    2,3    2,1    2,1    2,1
Mokėjimų balansas (% nuo BVP)    0,7    0,0    -1,1    -1,5    -1,4    -1,3
Valstybės biudžeto deficitas (% nuo BVP)    -2,0    -1,4    -0,9    -0,6    -0,3    -0,1
Trumpalaikių palūkanų norma (%)    0,2    0,3    0,3    0,3    0,5    1,4
Valiutos keitimo norma (vietos valiutos ir JAV dolerio santykis)    2,6    2,6    2,8    2,8    2,9    2,9

Lietuva artėja prie naujos atomazgos: netrukus šalis vėl bus tikrinama, kaip atitinka kriterijus eurui įsivesti. Pastarąjį sykį taip prie euro įvedimo buvome priartėję tik 2006 m., kai tik per procento dalį nepavyko tenkinti reikalavimų dėl infliacijos.

Šiemet yra labai realu, kad Lietuvai leidimas įsivesti eurą bus duotas. Tačiau garsiau girdime ir euroskeptikus, pasisakančius ne tik prieš leidimą įsigyti žemės užsieniečiams, bet ir prieš bendrą valiutą. Vis dėlto priimant sprendimą norėtųsi atsiriboti nuo emocinių argumentų ir labiau vadovautis ekonominės naudos kriterijais bei teisiniais argumentais.
Eurobarometro, periodinių viešosios nuomonės apklausų, atliekamų ES šalyse, duomenys rodo, kad po euro įvedimo pinigų sąjungos vertinimas paprastai pagerėdavo. Tas pasakytina apie Slovėniją ir Slovakiją, kurios prie euro zonos prisijungė 2007 ir 2009 metais. Itin pagerėjo bendros valiutos vertinimas ir 2011 m. eurą įsivedusioje Estijoje: čia 2010 m. bendrai Europos valiutai pritarė 57 proc., 2013 m. – jau 76 proc. gyventojų. Tyrimas rodo, kad tarp lietuvių bendrai valiutai šiuo metu pritaria 40 proc., tačiau esama paradoksų. Remdamiesi kitų šalių patirtimi galime matyti, kad valiutos pakeitimas tik iš pradžių atrodo bauginantis, o vėliau paaiškėja, kad nuogąstavimų būta perdėtų.
Negalima nesutikti su nesenu itin euroskeptiškos Lenkijos centrinio banko vadovo pastebėjimu, kad Ukrainos krizė verčia dar kartą permąstyti vertybes ir kad verta daugiau investuoti į Europos Sąjungą, nes kitaip liekame pažeidžiami įtakos iš kitos žemyno pusės. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai reiškiasi euroskeptikai, įskaitant aukščiausius valdžios sluoksnius. Tačiau tenka girdėti daugiau emocinių nei ekonominių argumentų, akcentuojamas tautiškumo praradimas. Bet kažkaip sunkoka būtų patikėti, kad monetariniai kintamieji tikrai taip pakirstų šalies ilgametę kultūrą. Litas pats nėra sena valiuta – įskaitant tarpukario laikotarpį, ja realiai disponuojame 40 metų. O Lietuvos kultūros istorija daug ilgesnė ir patyrusi kur kas didesnių iššūkių nei valiutos keitimas.
Grįžkime prie ekonominių argumentų, nes pinigai visų pirma yra finansų objektas. Euro įvedimas turės savo kainą ekonomikai: tai vienkartinis poveikis kainoms ir vienkartinės įvedimo sąnaudos, taip pat reikės prisidėti įmokomis prie Europos stabilumo mechanizmo fondo. Bet gaunama nauda bus gerokai labiau įvairiapusė ir kokybinė. Kartu su bendra valiuta neliks ir skirtumo tarp palūkanų normų litais ir eurais, o tai turėtų mažinti skolinimosi kainą. Ir čia kalbame ne tik apie namų ūkių ir įmonių paskolas, bet ir apie valstybės skolinimąsi tarptautinėje finansų rinkoje. Investuotojai gana jautriai vertina šalis pagal tokius kriterijus, o bendros valiutos turėjimas mažintų Lietuvai taikomas rizikos premijas. Lietuvos banko skaičiavimais, vien palūkanoms privatus ir viešasis sektorius 2014–2022 m. sutaupytų nuo 2 iki 3,9 mlrd. Lt.
Pridėkime dar ir tai, kad Lietuva ilgainiui gali gauti geresnius kredito reitingus, kurie ne tik padėtų pritraukti lėšų pigiau, bet ir bendrai veiktų investicinį klimatą šalyje. Kai eurą jau turi Latvija ir Estija – klausimas, į kurią šalį labiau norėsis investuoti Baltijos regione.
Dėl bendros valiutos daug lėšų sutaupytume ir todėl, kad nebereikėtų patirti konvertavimo. Įskaitant ir apsidraudimo nuo valiutos rizikos kainą, iš viso ne bankų sektorius Lietuvoje šiuo metu tam skiria apie 0,14 proc. BVP per metus.
Viena didžiausių euro įvedimo grėsmių dažnai įvardijama infliacija. Tiesa, tam tikras kainų šuolis bus, to niekas neneigia. Tačiau norėtųsi atkreipti dėmesį, kad visuomenėje pervertinamas jo mastas. Dalis sąnaudų įvedant eurą gali būti perkelta ant vartotojų pečių, dalis kainų gali kilti dėl apvalinimo, bet tai nėra ilgalaikės infliacijos priežastis. Latvijoje nuo 2014 m. sausio įvedus eurą vartotojų kainų indeksas padidėjo 0,6 proc., o tai netgi mažiau nei sausio mėnesio infliacijos vidurkis per pastaruosius keturiolika metų, siekiantis 1,0 proc.
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, eurą įsivedusiose šalyse kainų augimas patirdavo vienkartinį papildomą 0,2–0,3 proc. punkto padidėjimą pirmaisiais mėnesiais. Ilgalaikei infliacijai reikia kitokių prielaidų nei vien tik pasikeitusi valiuta. Infliacija paprastai kyla arba dėl augančios ekonomikos, tai yra didesnio vartojimo, didėjančio darbo užmokesčio, arba dėl brangstančių esminių išteklių, tokių kaip nafta ar maisto produktai.
Sritis, kurią iš dalies galėjo pagyvinti ir euro baimės, – nekilnojamojo turto rinka. Nors pagyvėjimas matomas jau nuo praėjusių metų, Lietuvos bankai naujų paskolų būstui įsigyti išdavė ne ką daugiau nei 2012 m. Atrodo, kad nekilnojamojo turto paklausą šiuo metu „maitina“ keletas veiksnių: žemos palūkanų normos ir didelės sumos, laikomos indėlių ir grynųjų pavidalu. Vėlgi euras, kaip valiuta, pats savaime nekilnojamojo turto rinkoje pokyčių lemti negali. Ilgainiui nekilnojamojo turto kainos turi prielaidų didėti, nebent jei ekonomikos augimo sąlygos gerės. Tačiau šiuo metu, be būsto poreikio, kitą priežastį įsigyti nekilnojamąjį turtą greičiausiai lemia lūkesčių komponentas bei indėliams alternatyvių investicijų paklausa. Tikimasi didesnės investicijų grąžos nei kad iš indėlių, o kartu geresnės apsaugos nuo infliacijos.
Norėdama įsivesti eurą Lietuva turi atitikti penkis Mastrichto kriterijus: biudžeto deficito, skolos, infliacijos, palūkanų normos ir valiutos kurso stabilumo. Biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. BVP, skola – ne didesnė nei 60 proc. BVP, vidutinė metinė infliacija – ne didesnė nei 1,5 proc. punkto virš trijų euro zonos šalių su mažiausia vidutine metine infliacija vidurkis. Dešimties metų palūkanų norma turi būti ne didesnė nei tų pačių trijų šalių palūkanų normos vidurkis plius 2 proc. punktai. Valiuta turi dalyvauti vadinamajame valiutos kurso mechanizme II, apibrėžiančiame reikalavimus nacionalinės valiutos svyravimų mastui.
Šiandien atitikti kriterijus yra labai realu, į ribas kriterijai turėtų tilpti. Tačiau tai nereiškia, kad galima pernelyg atsipalaiduoti, nes vertinamas ir jų ilgalaikis tvarumas.
Maža ir ekonomiškai atvira valstybė, kokia ir yra Lietuva, patiria daug daugiau naudos ir ekonominės integracijos dėl sklandesnės užsienio prekybos ir mažesnės pinigų kainos. Šiuo metu net turėdami litą vargiai ar turime kokių nors svertų paveikti savo ekonomikos kursą reikiama linkme ir vis tiek paklūstame euro tendencijoms. Kita vertus, liekame be papildomo stabilumo, kurį gali duoti pinigų sąjunga.
Kol kas atrodo, kad kai kurie iš mūsų norime, jog ES vykdytų savo įsipareigojimus dėl laisvo darbo jėgos judėjimo ir toliau skirtų šaliai finansinę paramą, o iš savo pusės įsipareigojimų vykdyti nesame nusiteikę.

Kitų šalių patirtis rodo, kad valiutos pakeitimas tik iš pradžių atrodo bauginantis, tačiau vėliau paaiškėja, jog nuogąstavimų būta perdėtų.

Didėja nekilnojamojo turto kainos, vėl perkamos prabangos prekės, investuojama į vertybinius popierius, akcijas ir pensijų fondus.

„Nuo sausio pradžios nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje padidėjo apie 7–10 proc.“, – teigia nekilnojamuoju turtu prekiaujančios UAB „Laurus real estate“ direktorius Justinas Vėželis.
Tokia yra žmonių reakcija į artėjantį euro įvedimą. Dauguma skubančiųjų pirkti dažniausiai ekonominės klasės butus įsitikinę, kad po euro įvedimo nekilnojamasis turtas brangs, o santaupos – nuvertės.
„Žinoma, oficialioji statistika nekilnojamojo turto kainų kilimo dar nerodo, visuomenė ją sužinos tik pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui, bet lapkritį, gruodį standartinis senos statybos ekonominės klasės dviejų kambarių butas kainavo 145 tūkst. Lt, o šiandien gerokai prastesnis kainuoja jau 155 tūkst Lt. Geresni butai, kainavę 150 tūkst. Lt, šiandien parduodami už 160–170 tūkst. Lt, – dėsto J.Vėželis. – Dar prieš pusmetį nediduką ekonominės klasės dviejų kambarių butą Šiaurės miestelyje geriausiu atveju parduodavome už 215 tūkst. Lt, o dabar tokių pačių butų savininkai be vargo randa pirkėją, mokantį 235 tūkst. Lt.“
Pašnekovas sako, kad šiandien, panašiai kaip 2003–2007 m., vėl renkasi pardavėjai, o ne pirkėjai. „Pardavėjas vėl karalius. Jis išklauso bent dešimties potencialių pirkėjų pasiūlymų ir parduoda tik sulaukęs geriausio, – tikina J.Vėželis. – Prieš keletą mėnesių, sulaukę kliento, prašančio surasti ekonominės klasės butą, ieškodavome pardavėjo ir siūlydavome apie 10 proc. mažesnę kainą, nei jis norėdavo, o šiandien tiek mūsų, tiek kitų agentūrų brokeriai, tarpininkaujantys klientams, ieško būsto ir siūlo jau apie 10–15 tūkst. Lt didesnę kainą, nei nurodoma skelbimuose.“ Antraip esą gerą pirkinį iš panosės nugvelbs kitas pirkėjas.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas pastebi, kad lygiai taip pat graibstomi ir naujos statybos būstai. Plėtotojai vėl nebespėja statyti – vėl perkami nebaigti butai.
Kuo pagrįsta lietuvių baimė dėl euro? Ar tikrai šiuo metu verta investuoti į nekilnojamąjį turtą? Ar tai nėra naujas burbulas? Kokių esama kitų galimybių saugoti pinigus nuo galimo nuvertėjimo dėl valiutų pasikeitimo? Kiek uždirbsime ir kokias gausime pensijas, kitas socialines išmokas, kai litą pakeis euras? Pagaliau kas išloš iš valiutų pasikeitimo?

Latvijoje būsto kainas išjudino ne euras, o milijonieriai iš Rusijos
„Veido“ žurnalistai, norėdami įsitikinti, kiek tiesos nekilnojamojo turto brokerių žodžiuose, patys apsimetė ieškantys buto ir nuvyko pasiderėti su keletu pardavėjų.
Nekilnojamojo turto skelbimų portale „Aruodas“ ieškojome tik skelbimų su nuoroda, kad parduodama be tarpininkų. Į akis krito keletas ekonominės klasės dviejų kambarių butų Žirmūnuose. Į vieną jų Tuskulėnų gatvėje užsukome. Jauna mergina pasiūlė nekreipti dėmesio į netvarką, esą mama, kurios butą ji su seserimi parduodanti, ką tik grįžusi iš ligoninės, tad nespėjusi apsitvarkyti. Nevardysime, ką matėme, pasakysime tik tiek, kad vaizdas baisus, remontas nedarytas nuo daugiabučio statybos ir parduodamas iš tiesų ne butas, o greičiau tik sienos, taigi reikėtų daryti brangų kapitalinį remontą.
Šeimininkės dukra už šį dviejų kambarių butą 1985 m. statybos plytiniame name pageidavo gauti 157 tūkst. Lt. Mėginome mušti kainą, nes pati pardavėja sutiko, kad butas remontuotinas, bet nesutiko su siūloma 150 tūkst. Lt suma. Girdi, ji jau turinti kelis klientus, kurie siūlo pirkti butą už 155 tūkst. Lt. Na, o galiausiai šį butą ji pardavė už 157 tūkst. Lt. Taigi pardavėjai šiuo metu iš tiesų karaliai.
Beje, kaip rodo VĮ Registrų centro duomenys, kyla ne tik butų, bet ir žemės sklypų bei namų paklausa ir kainos. Ypač smarkiai šoktelėjo žemės ūkio paskirties žemės pardavimas. Šiuos sandorius, tiesa, labiau skatino ne euro įvedimas, o nuo šių metų įsigalioję bei dar svarstomi ir papildomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai.
Pasak J.Vėželio, dauguma perkančiųjų nekilnojamąjį turtą taip siekia įdarbinti pinigus. „Po „Snoro“ ir Ūkio banko bankroto daugelis žmonių nusivylė ir ėmė ieškoti alternatyvų, – aiškina specialistas. – Didieji skandinavų kapitalo bankai iš esmės nebemoka palūkanų už indėlius, o ir dauguma žmonių nėra tikri, koks bus lito ir euro santykis, kiek nuvertės santaupos, tad traukia turimus pinigus iš kojinės ir perka tai, ką gali įpirkti, – dažniausiai ekonominės klasės būstus, kainuojančius iki 200 tūkst. Lt. O kadangi tokie butai paklausiausi, tai jų kaina labiausiai ir kilo.“
Beje, net 70 proc. viso nekilnojamojo turto pernai buvo nupirkta už grynuosius.
Šiuo metu išnuomojus butą Vilniuje uždirbama nuo 4 iki 8 proc. Kituose miestuose investicinė grąža iš nuomos siekia nuo 5 iki 11 proc. Tiesa, ten didžiausia bėda ta, kad sunku rasti klientų, norinčių nuomoti būstą ilgiau nei pusmečiui.
J.Vėželis svarsto, kad lietuviai skuba investuoti į nekilnojamąjį turtą, stebėdami tendencijas iki ir po euro įvedimo kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje. „Ten kainos iki euro įvedimo kilo palengva, o vėliau užsifiksavo ir liko“, – apibendrina brokeris.
Pasirodo, labiausiai nekilnojamojo turto kainos kilo kaimynių sostinėse – Rygoje ir Taline. Kai kuriuose Estijos sostinės mikrorajonuose nekilnojamasis turtas pabrango net apie 30 proc. Bet tokią situaciją suponavo tik gyventojų lūkesčiai: jei žmonės nepanikuotų ir nepultų pirkti, kainos nekiltų.
“Vis dėlto aš nekilnojamojo turto Latvijoje kainų kilimą labiau siečiau ne su euru, o su pirkėjų iš trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, antplūdžiu. Mat trečiųjų šalių piliečiai, įsigiję Latvijoje nekilnojamojo turto, gali gauti vizą laisvai keliauti po Šengeno šalis. Todėl kainų kilimą lėmė turtingi rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, o kai jie liovėsi masiškai pirkti, kainos liovėsi augusios“, – tvirtina UAB „Likmerė“, antrinės „Latvijas Finieris“ įmonės Lietuvoje, gamybos direktorius Tadas Kasmauskis.
Lietuvos prekiautojai nekilnojamuoju turtu taip pat pastebi, kad turtingi rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, nuo pernai rudens mūsų šalyje pradėję pirkti būstus, gerokai išjudino ir kilstelėjo kainas.

Pensininkai nerimauja, ar po perskaičiavimo nesumažės pensijos
Pernai, ypač metų gale, ėmė didėti ir prabangos prekių paklausa. Vėl pradėti pirkti prabangūs automobiliai, motociklai, žemės ūkio technika, namų ir buitinė technika. „Bet aš nemanau, kad įvedus eurą brangs prabangos prekės – brangūs automobiliai ar namų ir buitinė technika. Veikiau kils tik kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainos, – svarsto Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas. – Antra vertus, daugybė žmonių mano, kad euras turės teigiamos įtakos ekonomikai, tad jie dabar ir leidžia sukauptus pinigus laisviau. Pagaliau darbdaviams skundžiantis, kad jau kuris laikas stinga kvalifikuotos darbo jėgos, daugelis gyventojų tiki, jog algos didės, gyvenimo lygis kils.“
Ir iš tiesų, analizuojant įvairiuose specializuotuose pokalbių forumuose žmonių jauseną laukiant euro tampa akivaizdu, kad per pastaruosius penkerius–septynerius metus jie jau „suvažinėjo“ anksčiau išperkamąja nuoma įsigytus naujus automobilius, tad vildamiesi, kad po euro įvedimo jų algos suapvalės į geresnę pusę, vėl keičia senus “ratus” į naujus. Bet vėlgi šių prekių paklausos, o netolimoje ateityje, matyt, ir kainų didėjimas labiau sietinas su lūkesčiais.
Beje, kaimyninėje Latvijoje vyko panašūs procesai. Prieš euro įvedimą gerokai suaktyvėjo prabangos prekių, ypač prabangių markių automobilių, pirkimas.
Remiantis LBA duomenimis, šių metų sausį bankuose laikomų indėlių portfelis suplonėjo kone puse milijardo litų, tai yra 546 mln. Lt. Tiesa, LBA vadovybė šito nedramatizuoja, nes esą prasidėjus naujiems metams toks reiškinys gana įprastas.
Antra vertus, galima numanyti, kad dalis indėlius iš bankų pasiėmusių asmenų investuoja taip, kaip supranta: pirmiausia, kaip minėjome, perka nekilnojamąjį turtą, automobilius, kitą techniką arba tiesiog iš anksto keičia litus į eurus ir pasilieka juos namie.
Manoma, kad namie lietuviai turi apie 11 mlrd. Lt grynųjų pinigų.
Dalis gyventojų skuba keisti nacionalinę valiutą į eurus gerokai iki oficialaus Lietuvos banko pranešimo (kuris bus priimtas likus maždaug pusmečiui iki euro įvedimo), nes nežino, kokiu santykiu litai bus keičiami į eurus: ar tokiu kaip šiandien, tai yra 3,4528 Lt už vieną eurą, ar didesniu?
Ekonomistas Romas Lazutka jau anksčiau teigė, kad tokia skuba nėra protinga. Mat žmonės, turintys grynųjų pinigų ir juos laikantys tiek namie, tiek bankuose, negauna pajamų, indėliai nebepadengia infliacijos, o litus, ypač grynuosius, šiuo metu keičiant į eurus tenka mokėti dar ir keitimo mokestį. Taigi pralošiama dvigubai. O jei gyventojai esą palauktų, kol bus paskelbtas laikas, kada oficialiai litai bus pradėti keisti į eurus, nereikėtų mokėti keitimo mokesčio. Visi bankai keis litus į eurus valstybės nustatytu kursu. Taigi gyventojai patirs mažiau nuostolių.

Kalbėdamasis su Latvijos vadovais, ekonomistais, paprastais gyventojais „Veidas“ Rygoje aiškinosi, kaip kaimynai sugebėjo mus aplenkti, nors lig tol daug metų Lietuva pagal daugelį rodiklių buvo priekyje jų.

„Jei tu nesi prie stalo, tai esi meniu (“If you are not at the table, you are on the menu”)“, – amerikiečių politikų mėgstamu posakiu autoritetingas Latvijos ekonomistas Andris Strazdas atsako į klausimą, kokio galo latviams reikėjo skubėti į sunkumus išgyvenančią euro zoną, juolab ir patiems Latvijos piliečiams netrykštant noru atsisakyti lato.

Na, gal be euro ir nebūsi „suvalgytas“, bet akivaizdu, kad jei jau norėjome būti ES nariai, norėtųsi būti ir prie sprendimų priėmimo stalų. Juolab euras – daugiau nei valiuta, tai ES integracijos šerdis, – vis kartojo latvių pasveikinti tapus aštuoniolikta euro zonos nare į Rygą atvykę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Taigi latviai švenčia. Jie, kaip ir kiti mūsų kaimynai estai, – prie stalo, o mes – meniu. Nors grupės ES šalių žurnalistų susitikimuose su Latvijos prezidentu, laikinaisiais premjeru, finansų ir ekonomikos ministrais, taip pat J.M.Barroso ir H.Van Rompuy spaudos konferencijoje Vilnius minėtas kaip kitos euro įvedimo šventės adresas, neapleido mintis: kaip čia nutiko, kad latviai, anksčiau pagal daugelį rodiklių būdavę žemiau Lietuvos, o per krizę atsidūrę pačiame dugne, net priversti prašytis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, kas Lietuvos politikų buvo traktuojama beveik kaip kapituliacija, šiandien globėjiškai žada Lietuvai pagelbėti pasiekti tai, ką patys jau yra pasiekę.

Laurų už eurą TVF neatiduoda

„Nordea“ banko Latvijoje vyriausiasis ekonomistas A.Strazdas nurodo dvi tarpusavyje susijusias priežastis, kodėl Latvija jau euro zonoje, o Lietuva – tik jos prieangyje: pirma, latviai sugebėjo pasiekti mažesnį biudžeto deficitą, antra, svarbų vaidmenį suvaidino ir tai, kad Latvija turėjo stipresnę politinę valią greičiau įsivesti eurą.

Esama ir dar vieno skirtumo: nors abi kaimynės krizės laikotarpiu tarp ES šalių viršijo BVP kritimo rekordus, tačiau Lietuva pasirinko iš duobės ropštis pati, o latviai pasiprašė TVF pagalbos. Ar nenoras šauktis TVF pagalbos nėra tai, kas sutrukdė Lietuvai kartu su latviais įsivesti eurą?

A.Strazdas neneigia TVF įtakos: TVF latvius spaudė daryti reformas, mažinti išlaidas, o Lietuvos politikai be šio spaudimo galėjo būti labiau atsipalaidavę. Žinoma, turėjo įtakos ir tai, kad latviai iš TVF skolinosi su 2,23 proc. palūkanomis, o mes – su 9,4 proc.

Vis dėlto šnekinti latvių politikai ir ekonomistai nelinkę TVF atiduoti laurų už gebėjimą atitikti Mastrichto kriterijus ir įsivesti eurą. Visi pabrėždavo, kad kitos išeities žlugus „Parex“ bankui Latvija neturėjo. Bet ji prašė 7,5 mlrd., o panaudojo tik 4,5 mlrd. eurų, ir pralenkdama grafiką bando kuo greičiau stengėsi nusikratyti šios skolos kupra. Kaip pastebėjo vienas pašnekovas, jei ši kupra taip nebūtų trukdžiusi, argi būtų verstasi per galvą skubant ją grąžinti anksčiau termino?

Beje, latviams pavyko ne tik eurą įsivesti, bet ir iš pačios prasčiausios pozicijos ES pakilti iki dabar sparčiausiai augančios ES ekonomikos. Laikinasis premjeras Valdis Dombrovskis juokauja, kad graikai iš latvių atėmė du rekordus: 2009 m. Latvijos BVP krito rekordiškai – 17,7 proc., valdžios sektoriaus deficitas – 9,8 proc. BVP, o dabar tokius rekordus „gerina“ graikai. Tačiau latviai nenustoja būti rekordininkai, tik kardinaliai priešingais rodikliais: pernai trečiąjį ketvirtį jų ekonomika augo 4,6 proc., pralenkdama visas kitas 27 ES šalis.

Į klausimą, kaip tai pavyko, V.Dombrovskis atsako šypsodamasis: „Latviai sako: jei katei reikia nukirsti uodegą, kirsk vienu kartu, o ne gabalais.“ Latviai ir kirto iš karto.

Laikinasis finansų ministras Andris Vilkas primena, kad latviai iš karto smarkiai sumažino viešąjį sektorių: sumažino darbuotojų, o algos kirstos maždaug 25 proc., imtasi ir struktūrinių reformų. Pagrindinių deficito mažinimo priemonių proporcijas latviai padalijo taip: trečdalis – mokesčių pakėlimas, du trečdaliai – viešojo sektoriaus išlaidų mažinimas.

Kaip čia nepalyginsi, kad krizės šoko ištikta Andriaus Kubiliaus Vyriausybė veikė atvirkščiai: per naktį pakėlė mokesčius, tačiau neskubėjo nei mažinti algų viešajame sektoriuje, nei jo proporcingai situacijai optimizuoti, be to, premjeras dievažijosi jokiu būdu nesigviešiąs mažinti pensijų. Bet vėliau vis kapojo po katės uodegos gabalą.

Po tokios skaudžios, bet produktyvios patirties latvių ministras A.Vilkas pabrėžia, kad ES darbotvarkėje privalo būti fiskalinės drausmės klausimai, o solidarumas kai kuriomis aplinkybėmis svarbu, bet atsakomybė svarbiausia. Tad jį stebina, kaip galima nusistatyti taisykles – Mastrichto kriterijus, o paskui didelei daliai ES valstybių jų nebesilaikyti.

Ar taps Latvija mokesčių rojumi

Bet keitėsi situacija – kito ir Latvijos politika. Kylant mokesčiams ir mažėjant algoms, akivaizdu, didėjo šešėlis, be to, padidėjo emigracija, tik, kaip pabrėžia A.Strazdas, iki krizės emigruodavo raumenys, o krizės laikotarpiu išvažiavo protas.

Latvija vėl ėmėsi, galima sakyti, drastiškų priemonių – pirmoji ES pradėjo mažinti mokesčius. „Krizės metais padidėjo darbo apmokestinimas, PVM, kai kurie kiti mokesčiai. Pagerėjus biudžeto situacijai pastaruosius dvejus metus mokesčiai jau imti mažinti, bet valstybės biudžetui tai blogos įtakos neturėjo, deficitas mažėja. Mūsų valstybės kryptis tokia – mažinti mokesčius“, – pabrėžia „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Lija Strašuna.

Kaimynai ne tik mažesniais mokesčiais vilioja investuotojus. Ar Latvija neketina konkuruoti dėl mokesčių rojaus vardo su šiuo požiūriu liūdnai pagarsėjusiu Kipru, priėmusi įstatymą duoti užsieniečiams leidimą penkerius metus gyventi Latvijoje, jei šie čia įgis nekilnojamo turto, verto ne mažiau kaip 140 tūkst. eurų?

Europos Parlamentas, pernai liepą laimindamas latvių narystę euro klube, taip pat kėlė klausimą, ar Latvija netaps Rusijos, kitų posovietinių respublikų oligarchų buveine, ir ragino labai atidžiai kontroliuoti šiuos procesus. Ekonomisto A.Strazdo pastebėjimu, pinigų bankuose, tiek Latvijos, tiek ir ne jos nuolatinių gyventojų pokyčių skaičiai panašūs, o bankų sektorius keliskart mažesnis nei Kipro, tad tenykščių bankų problemos latvių neturėtų ištikti.

Kartu latviai ėmėsi ir „nušešėlinimo“ priemonių, pradėdami nuo aukščiausių ešelonų, ir reemigracijos programų. Susigrąžinti į šalį emigrantus lengviau, kai didėja algos, daugėja darbo vietų. Baigiama prisivyti ikikrizinio burbulo rodiklius, bet tuomet, pasak A.Strazdo, ekonomikos raumenys pumpuoti „steroidais“, o dabar augimas tvaresnis. Tiesa, toks riebus – 5–6 proc. BVP augimas bus daugiausiai dvejus metus, o vėliau augimui palaikyti reikės struktūrinių reformų.

Taip pigiai latviai dar nesiskolino

Žodžiu, latviai euro siekė ir pasiekė. Kad tai apsimoka, latviai pajuto iš karto įsivedę eurą. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad finansų rinkos dalyviai latviams pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Nors mūsų ekonominiai rodikliai panašūs į latvių, Lietuva vertinama kaip rizikingesnė ir jai nustatomos didesnės palūkanos: euroobligacijų palūkanos maždaug 0,8 proc. punkto didesnės nei Latvijos, nors dar 2011 m. tendencija buvo priešinga.

Kitas šalies kredito rizikos rodiklis – kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas – rodo, kad finansų rinkos Lietuvą, vienintelę be euro likusią Baltijos valstybę, vertina kaip rizikingiausią iš jų: Lietuvos indeksas siekia 119,86, Latvijos – 114,01, Estijos – 62,34 (kuo didesnis rodiklis, tuo didesnė rizika).

Žinoma, euras – ne panacėja: neturint euro galima būti sparčiausiai augančia ES ekonomika, kaip kad latviai buvo pernai trečiąjį ketvirtį. Ir, priešingai, turint eurą galima patekti į tokią duobę, kokioje dabar sėdi Graikija. Ar, dar vienas pavyzdys, vis dar būti tarp Europos autsaiderių kaip Juodkalnija, nors ši šalis dėl susiklosčiusių aplinkybių (joje cirkuliavo Vokietijos markė ir Vokietijai perėjus prie euro valiuta pakeista ir Juodkalnijoje), net nebūdama ES narė, buvo tarp pirmųjų įsivedusių eurą.

Vis dėlto pranašumų gali būti daug: euras imponuoja investuotojams, o tai – ir naujos geriau apmokamos darbo vietos, mažėja išlaidos dėl valiutų keitimo, mažesnės skolos aptarnavimo išlaidos. Tačiau, kaip sako ekonomistė L.Strašuna, tarp svarbių pranašumų latviai minėdavo ir galimybę būti labiau integruotiems bei daryti didesnę įtaką ES sprendimams.

Tačiau Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, dažnai kildavę diskusijų, kam reikalingas euras, jei be jo puikiai verčiasi britai, danai ar švedai, o švediški – du didžiausi Latvijos bankai. „Jei būčiau didelės ekonomikos šalies premjeras – švedų ar lenkų, svarstyčiau, ar verta įsivesti eurą. Svarstyti verta ir plaukiojančios valiutos kursą turintiems vengrams, čekams, lenkams. Lenkija šį instrumentą panaudojo per krizę ir vieninteliai sugebėjo išvengti recesijos. Bet nedidelėms šalims, tokioms kaip Latvija ar Lietuva, turinčioms fiksuotą valiutos kursą, tikrai nėra priežasties nestoti į euro zoną“, – tvirtina V.Dombrovskis. Nors visų problemų euras, žinoma, tikrai neišspręs.

„Dabar, kai eurą turi ir estai, ir latviai, Lietuvos žmonėms daug lengviau suprasti, ką jis duoda. Tad Lietuvai belieka pademonstruoti gerus ekonomikos rezultatus, o techniškąją euro įvedimo pusę tikrai įveiksite. Mes kiek reikės, tiek padėsime, šia tema jau bendravome su kolegomis Lietuvoje. Lietuvos siekis įsivesti eurą jau netoli ir tikrai įmanomas pasiekti“, – drąsina laikinasis latvių finansų ministras A.Vilkas.

Ko gero, Lietuvos bankui ir Vyriausybei šiemet teks nuveikti didžiulį darbą siekiant įtikinti Lietuvos gyventojus, kad eurą įsivesti reikia jau nuo 2015 m. sausio 1 d. ir kad jis suteiks daug pranašumų, nes kol kas dauguma apklaustų šalies gyventojų euro įvedimą vertina skeptiškai.
Kaip paaiškėjo “Veido” užsakymu tyrimų bendrovei “Prime consulting” atlikus naujausią sociologinę apklausą, už euro įvedimą kuo greičiau besąlygiškai pasisako vos 6,6 proc. respodentų, dar 14,4 proc. – taip pat už eurą, bet mano, kad skubėti nereikėtų. Taigi iš viso už eurą – 21 proc. apklaustųjų. O štai už tai, kad euro Lietuvai apskritai nereikia įsivesti, pasisako net 37,2 proc. apklaustųjų, dar ketvirtadalis įsitikinę, kad euro įvedimą Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma pavėlinti. Likusiems euro įvedimas nėra labai svarbus.
Taigi atsakingiems pareigūnams teks aiškinti daug ir ilgai, juolab kad lygia greta veiks euro priešininkai, kurie jau dabar skelbia apie daugybę euro minusų, ir jiems neblogai sekasi. Šiandien daugiau nei trečdalis respondentų įsitikinę, kad euro įsivedimas mūsų valstybei suteiks daugybę minusų, dar trečdalis mano, kad bus šiek tiek pliusų, bet minusų gerokai daugiau, o 17 proc. įsivaizduoja, kad niekas labai stipriai nepasikeis. Kad pliusų bus daugiau, šiandien temano 13 proc. apklaustų šalies gyventojų. Na, bet dalies gyventojų nuomonė gali pasikeisti – tą įrodė Latvijos pavyzdys.

Ar norėtumėte, kad Lietuvoje litą kuo greičiau pakeistų euras? (proc.)

Lietuvai euro apskritai nereikia įsivesti    37,2
Ne, euro įvedimą Lietuvoje reikėtų kaip įmanoma pavėlinti    25,4
Taip, bet skubėti nereikėtų    14,4
Man tas pats    10,4
Taip, ir kuo greičiau    6,6
Geriau, kad viskas liktų kaip dabar: litas susietas su euru, mes siekiame įsivesti eurą, bet geriau, kad įsivestume negreitai    3,8
Nežino / neturi nuomonės    2,2

Jūsų nuomone, ar euro įvedimas mūsų valstybei duos daugiau pliusų, ar minusų? (proc.)

Daugybę minusų    34,8
Bus šiek tiek pliusų, bet minusų gerokai daugiau    33,4
Niekas labai stipriai nepasikeis    17
Bus šiek tiek minusų, bet pliusų gerokai daugiau    7,6
Daugybę pliusų    5,4
Nežinau / neturiu nuomonės    1,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. sausio 6–8 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.