BFL

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pripažįsta abejojantis, kad Lietuvai pavyks atitikti kriterijus ir nuo 2014 m. įsivesti eurą. Apie tai jis pranešė per šį rytą Didžiosios Britanijos surengtus verslo pusryčius. G. Nausėdos nuomone, labiau tikėtina data yra 2016-2017 m. Pagrindine priežastimi neįvykdyti Mastrichto kriterijaus Lietuvai įvardijama per aukšta infliacija.

„Aš asmeniškai netikiu, kad Lietuva gali įsivesti eurą 2014 m., labiau tikėtina data yra 2016 m. arba 2017 m.“, – pristatydamas Lietuvos ekonomikos perspektyvas sakė ekonomistas. Jo teigimu, norint 2014 m. prisijungti prie euro zonos, kriterijus vykdyti reikia pradėti nuo 2012 m. antros pusės.

Svarbiausia sulaukti momento pasinaudoti žema infliacija. Jūs manote, kad estai turėjo 10 metų strategiją? 2009 m. jie labai greitai susigaudė, kad yra tinkamas momentas priimti sprendimus, tai padarė, įsmuko ir dabar turi didesnę infliaciją nei mes“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.

Tiek Lietuva, tiek Latvija eurą įsivesti planuoja 2014 m. Tačiau tai nelabai realūs terminai.

DELFI primena, kad birželio pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtino, kad euras nėra toks dalykas, dėl kurio reikia žudytis.

Jo nuomone, tapti euro zonos nare Lietuvai veikiausiai nepavyks tapti greičiau nei 2015 m.

Statistikos departamento duomenimis, gegužę metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 5 proc., tuo metu Europos Sąjungoje ji sudarė 3,2 proc. „Nėra nė vieno faktoriaus, kuris rodytų, kad infliacija pradės mažėti juolab atsimenant, kad šildymo kainos ateinantį sezoną pradės didėti, kai kur net 30 proc. Nesimato ir maisto produktų pigimo priežasčių, viskas tik brangsta. O tai dar labiau įsuks infliacijos karuselę. Nebent galėtų pigti paslaugos, tačiau ir tai mažai tikėtina. Imkime kad ir viešbučius – PVM buvo sumažintas, o kainos nesumažėjo nė litu. Tas pats ir kitose srityse – jei pabranginai ir perka, vadinasi kainos neturi mažėti.

„2014 m. norint įsivesti eurą ir pasiekti šį rezultatą, jau 2012 m. antroje pusėje pradeda tiksėti laikrodis. Taigi kone visos mėnesinės infliacinės normos, kurios bus 2012 m., jau bus labai svarbios skaičiuojant, ar mes atitinkame kriterijus. Taigi lieka devyni mėnesiai iki laikrodžio įsijungimo. Sakyti, kad kažkas apsivers maisto produktų, naftos brangimo srityje, neapsiverstų liežuvis”, – vėliau žurnalistams sakė ekonomistas.

Bet jis priminė, kad rudenį prasidės naujas šildymo sezonas su aukštesnėmis šildymo kainomis, kuris užsitęs iki kitų metų pavasario.

„Visi šie veiksniai rodo, kad mes nelabai turime metodų suvaldyti infliacijai ir dėl to ta infliacijos perspektyva neatrodo labai šviesi. Net ir palyginti gerais metais mes nesugebėjome turėti mažesnės infliacijos nei reikalauja Mastrichto kriterijus“, – priminė jis. Juolab kad ir gyventojų nuotaikos nerodo optimizmo.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 14 proc. gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 51 proc. – kad pablogėjo, 34 proc. – kad nepasikeitė (gegužės mėn. – atitinkamai 11, 57 ir 31 proc.). Birželio mėn. 28 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, tiek pat jų prognozavo pablogėjimą, 41 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gegužės mėn. – atitinkamai 27, 28 ir 42 proc.).

Todėl Lietuvai teks laukti tinkamo momento, kai infliacija dėl kokių nors išorinių priežasčių pradėtų mažėti.

BFL

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nereikėtų spekuliuoti datomis, kada Lietuva prisijungs prie euro zonos. Jos teigimu, bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą šalis įsives tuomet, kai tai bus naudingiausia.

“Lietuvai nereikia ir niekam nereikia turėti datų. Lietuvai euras reikalingas kaip instrumentas stabilizuoti finansus ir išvengti politinio populizmo finansų srityje, todėl iš viso spekuliuoti datomis niekam nereikėtų. Kai Lietuva pribręs, tuomet ir įsives – kai bus jai, Lietuvai, naudingiausia”, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė, kuri 2004-2009 metais buvo Europos Komisijos narė, atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė, nepaisant infliacijos, šalis sieks įsivesti eurą nuo 2014 metų. Tuo tarpu Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas trečiadienį išsakė nuomonę, kad euras galėtų pakeisti litą ne anksčiau kaip 2016 metais.

Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Nuo šių metų pradžios prie euro zonos prisijungė Estija.

Šalis, siekianti įsivesti eurą, turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumo, valdžios sektoriaus deficito, valdžios sektoriaus skolos, ilgalaikių palūkanų normų, o šalies nacionalinė valiuta ne trumpiau kaip dvejus metus privalo dalyvauti valiutų kurso mechanizme.

BFL

Lietuvos banko vadovui Vitui Vasiliauskui trečiadienį viešai suabejojus Lietuvos galimybėmis jau 2014 metais įsivesti eurą, tvirtinant 2012 metų biudžetą gali būti sunku įtikinti politikus, kad išlaidauti dar nevalia.

“V. Vasiliauskas teisingai pabrėžė, kad didžiausia kliūtis eurui įvesti yra ne biudžeto deficitas, o infliacija, kurios suvaldyti greičiausiai nepavyks. Logiškai mąstant atrodo, kad biudžeto deficito rodikliai nebėra tokie svarbūs. Todėl negaliu atmesti tikimybės, kad vienas ar kitas politikas, remdamasis tokiais samprotavimais, bandys reikalauti didinti išlaidas”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė SEB banko ekspertas Gitanas Nausėda.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas užsiminė, kad noro atleisti valstybės biudžeto diržą politikams nestinga.

“Spaudimas išlaidauti šiemet tikrai bus, bet ne dėl euro, o dėl artėjančių 2012-ųjų Seimo rinkimų. Prognozė, kad euras 2014 metais nebus įvestas, noro taupyti nesumažins, nes prieš Lietuvą yra pradėta procedūra dėl biudžeto perviršio”, – teigė V. Matuzas.

Lietuva yra įsipareigojusi kitąmet deficitą sumažinti iki 3,1 mlrd. litų (2,8 proc. BVP). Tai atitiktų vieną eurui įvesti būtinų vadinamųjų Mastrichto kriterijų, kurie reikalauja, kad viešojo sektoriaus išlaidų deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

V. Vasiliauskas trečiadienį teigė, kad pagrindinė kliūtimi įsivesti eurą Lietuvai taps ne viešųjų finansų deficitas, o infliacija. Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos banko prognozėmis, Lietuva nei 2012, nei 2013 metais neatitiks infliacijos kriterijaus.

Premjeras Andrius Kubilius trečiadienį pareiškė, kad Vyriausybė, nepaisant infliacijos, sieks įsivesti eurą nuo 2014 metų.

BFL

Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

“Tikrai pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis. Turime atitikti sąlygas, nes sąlygos, kurias įgyvendinus galima įsivesti eurą, tai yra esminis dalykas. Įstoję į Europos Sąjungą mes prisiėmėme teisinį įsipareigojimą jį turėti, bet tam, kad jį turėtume, mūsų ekonomika turi būti tvari”, – sakė V. Vasiliauskas.

Dabartinėmis Lietuvos banko prognozėmis, infliacijos lygis 2012 ir 2013 metais neatitiks reikalavimų eurui įsivesti.

Lietuvos banko duomenimis, 2011 metų pradžioje metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo, tačiau tebebuvo didesnė nei ES ir euro zonoje.

Metinę infliaciją Lietuvoje daugiausia lemia didėjančios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos, kurių kaita glaudžiai siejasi su pasaulinių kainų tendencijomis. Su išorės veiksniais susijusios kainos didėja sparčiau nei tikėtasi, todėl Lietuvoje numatoma ir didesnė vidutinė metinė infliacija: 2011 m. turėtų sudaryti 3,8 proc., 2012 m. – 3,9 proc.

Vidaus paklausai tik pradedant atsigauti, jos spaudimo kainoms kol kas nėra, tačiau gali atsirasti vidaus paklausai sustiprėjus.

ES narėms, norinčioms, įsivesti eurą, be kitko, yra keliamas kainų stabilumo reikalavimas, tai reiškia, kad infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

Taip pat ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas viliasi, kad Lietuva nesusidurs su viešųjų finansų konsolidavimo problema.

“Žingsniai ta linkme yra padaryti, ir tikiuosi, kad jie ta linkme ir bus tęsiami nepaisant 2012 metų Seimo rinkimų. Ekonominės politikos pasikeitimas, vėl pradėjimas išlaidauti ir neatsakingai žiūrėti į viešuosius finansus, tai yra rizikos faktorius”, – sakė V. Vasiliauskas.

Iš euro siekiančių valstybių reikalaujama tvarios finansų padėties. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

BFL

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs “Danske” banko ekonomistas Larsas Christensenas (Larsas Larsas Kristensenas) sako skeptiškai vertinantis tikimybę, kad Lietuva artimiausiais metais galėtų įsivesti eurą.

“Aš skeptiškai žiūriu į prognozes, kad Lietuva 2014, 2015 ar 2016 metais galėtų įsivesti eurą. Tačiau ne todėl, kad Lietuva nesugebėtų atitikti formalių kriterijų eurui įsivesti”, – interviu “Lietuvos rytui” sakė L. Christensenas.

Jo teigimu, krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

“Vertinant Lietuvos galimybes reikia turėti galvoje, kokia krizė dabar apėmusi euro zoną. Kad į ją patektume, reikia, kad pritartų visos euro zonos šalys. Bet keletas šalių labai bijo priimti naujokes, kurios ateityje gali prisidaryti rimtų bėdų ir kurioms gali prireikti finansinės paramos. Skeptiškai nusiteikusios Vokietija, Olandija, Suomija. Jos – pirmūnės, jų finansai tvarkingi. O Lietuva – šalis, kurios finansus buvo ištikusi didelė netvarka. Akivaizdu, kad – teisinga tai ar ne – pirmūnės nelabai norės matyti Lietuvą euro zonoje, – sakė jis.

Jis kalbėjo, kad tolesnį Lietuvos atsigavimą skatins eksportas, tačiau, jo nuomone, reikia siekti, kad ir toliau ekonomiką augintų eksportas, o ne paskolos.

“Kai augimą lemia eksportas ir produktyvumas, jis būna tvarus. Būtent todėl šiandien esu daug labiau patenkintas Lietuvos padėtimi nei 2007-aisiais. Tada augimas buvo didesnis, bet buvo akivaizdu, kad griūtis neišvengiama. Geriau 4 proc. augimas dėl eksporto nei 7-10 proc. augimas imant paskolas. Dabar Lietuva yra viena greičiausiai augančių Europos Sąjungos šalių”, – sakė jis.

Kita vertus, jis prognozuoja, kad pasaulyje turėtų sulėtėti gamyba, o tai paveiks ir Lietuvos eksportą.

“Tai ne griūtis, o pasaulio reakcija į pabrangusią naftą, augančią infliaciją, mažesnes valstybių išlaidas ir žemės drebėjimą Japonijoje. Visa tai sukėlė šoką, kuris bus justi kitus tris metų ketvirčius ir stabdys augimą. Viskas bus gerai, jeigu nepadarysime kvailysčių”, – sakė jis.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų ir toliau pritaria euro įvedimui, tačiau pritariančiųjų kuo greitesniam bendros Europos Sąjungos valiutos įvedimui gretos pastebimai sumažėjo, rodo BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Euro įvedimui Lietuvoje šiemet birželį pritarė 47,3 proc. apklaustųjų – kiek mažiau nei ankstesniais metais. 2006-ųjų kovą už euro įvedimą pasisakė 54 proc., 2007 metų kovą – 59 proc., o 2008-ųjų kovo mėnesį – 53 proc. gyventojų.

Už kuo greitesnį euro įvedimą šiemet pasisakė tik 14,6 proc. apklaustų gyventojų. 2008 metais jų buvo maždaug 23 proc., 2007 metais – net 32 proc., o 2006-aisiais – 31 procentai. RAIT teigimu, tokiam gyventojų nuomonės pasikeitimui įtakos turi debatai dėl euro ateities.

Kuo greitesniam euro įvedimui šiemet dažniau buvo linkę pritarti 35-44 metų asmenys.

21,4 proc. apklaustųjų teigė, kad pritaria euro įvedimui ne anksčiau kaip po penkerių metų, o 11,3 proc. – ne anksčiau kaip po dešimties metų. 2008 metais taip manančių gyventojų buvo atitinkamai 20 proc. ir 10 proc., 2007 metais – 18 proc. ir 9 proc., 2006 metais – 18 proc. ir 5 procentai.

Už euro įvedimą po penkerių metų dažniau pasisakė 25-34 metų asmenys su aukštuoju išsimokslinimu, gaunantys didžiausias pajamas ir gyvenantys mieste. Už euro įvedimą ne anksčiau kaip po dešimties metų dažniau pasisakė namų šeimininkės ir esantieji vaiko priežiūros atostogose.

Euro įvedimui nepritariančių gyventojų dalis išlieka stabili – šiemet taip tvirtino 42,9 proc. apklaustųjų. 2008 metais jų dalis buvo 41 proc., 2007-aisiais – 36 proc., 2006 metais – 42 procentai.

Euro įvedimui dažniau nepritaria 65-75 metų, pagrindinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų (601-800 litų) apklaustieji bei pensininkai.

9,8 proc. apklaustųjų šiemet nepareiškė nuomonės dėl euro įvedimo.

RAIT birželio 4-15 dienomis apklausė 1024 nuolatinius Lietuvos gyventojus nuo 15 iki 74 metų.