Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou, atsakinga už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą, kalba apie ES užmojus, kad iki 2020 m. 40 proc. jaunuolių įgytų aukštąjį išsilavinimą. Kartu aukštojo mokslo kokybė privalo gerėti, o kas – studentai, valstybė ar darbdaviai – mokės už mokslą, turi nuspręsti atskiros vyriausybės.
VEIDAS: Kokias svarbiausias švietimo problemas ES turėtų spręsti nedelsiant?
A.V.: Šiuo metu ES valstybių narių švietimo bei mokymo sistemų rezultatai ir sunkumai, kuriuos jos patiria, yra labai skirtingi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikto Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) ir Tarptautinio suaugusiųjų gebėjimų vertinimo programos (PIAAC) tyrimų rezultatai akivaizdžiai rodo, kad Europos šalių švietimo ir mokymo sistemų pajėgumai išugdyti pagrindinius gebėjimus, kurių reikia sėkmingam darbui ir gyvenimui, labai skiriasi. Paaiškėjo, kad 20 proc. PISA tyrime dalyvavusių paauglių skaitymo ir matematikos gebėjimai yra žemiausio lygio, o PIAAC tyrimas atskleidė, kad pagrindinių gebėjimų trūksta penktadaliui suaugusiųjų.
Jaunimo nedarbo lygis ir tam tikrų gebėjimų stygius rodo, kad daugelio ES valstybių narių profesinio rengimo ir aukštojo mokslo sistemos turi silpnų vietų. Tačiau švietimo ir mokymo tobulinimas yra ilgas procesas, todėl šių problemų neįmanoma išspręsti greitai. Reikia dirbti nuosekliai, nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu, o ES ir toliau padės atlikti šį darbą.
VEIDAS: Kaip ES gali tobulinti švietimo kokybę?
A.V.: ES įvairiomis politikos iniciatyvomis siūlo modernizuoti švietimo sistemas. Pavyzdžiui, pernai rugsėjį buvo paskelbta iniciatyva „Atviresnis švietimas“, kuria siekiama tobulinti informacinių bei ryšio technologijų naudojimą, ir Aukštojo mokslo modernizavimo strategija. Be to, ES skatina valstybių narių patirties ir žinių mainus bendrais klausimais, pasitelkiant savanorišką atvirąjį koordinavimo metodą.
Europos Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis nustatydama bendrus tikslus bei lyginamuosius kriterijus ir vėliau vertina šalių pažangą. Ji siekia, kad švietimo aspektai būtų įtraukti į socialinės ir ekonominės politikos kryptis, formuluojamas pagal darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“.
Be to, Europos Komisija siūlo finansavimo galimybes pavieniams asmenims ir švietimo įstaigoms pagal programą „Erasmus+“. Remiant studentų ir dėstytojų mainus, jie dalį studijų ar akademinio darbo laiko praleidžia užsienyje ir taip gali patobulinti savo įgūdžius. Taigi Europos Komisija finansuoja projektus, kurie leidžia švietimo įstaigoms ir kitiems partneriams bendradarbiaujant patobulinti konkrečius švietimo ir mokymo aspektus – nuo išmanesnio technologijų naudojimo iki glaudesnio aukštojo mokslo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimo.
Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 212014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2014-m