Europos šiaurėje esančios valstybės rodo pavyzdį visam žemynui, kaip kovoti su krizės problemomis ir kurti inovatyvią ekonomiką, trečiadienį Londone pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Tai ministras pirmininkas sakė prieš prasidedant Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos premjerų susitikimui. Jis išskirtinis tuo, kad pirmą kartą prie tradicinio Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos ir Islandijos ministrų pirminininkų susitikimo prisijungė Jungtinės Karalystės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

“Nesakyčiau, kad taip yra brėžiamos ribos, bet pastarojo laikmečio ekonominė ir finansinė raida parodo skirtumus. Baltijos ir Šiaurės šalys, nors ir skausmingai, bet efektyviai sprendžia problemas, tuo tarpu Europa dar nerado atsako, kaip spręsti Pietų problemas”, – BNS kalbėjo A.Kubilius.

“Šiaurės Europa rodo pavyzdį tiek spręsdama pasaulinės krizės problemas, tiek projektuodama inovatyvios ekonomikos ateitį”, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Kai kurios Pietų Europos valstybės, pavyzdžiui, Graikija, Ispanija, Portugalija, susiduria su didelėmis problemomis dėl didelio deficito. Baltijos šalys savo ruožtu ėmėsi skausmingų taupymo priemonių, kad deficitą sumažintų.

Dvi dienas truksiančiame Londono susitikime, į kurį pakviesti ir verslo lyderiai, daug dėmesio bus skiriama inovacijų politikai, o tai patvirtina Lietuvos pasirinktą kryptį “būti atvira, globaliai konkurencinga valstybe ir aukštųjų technologijų centru Šiaurės ir Baltijos regione”, sakė A.Kubilius.

Trečiadienį Londone A.Kubilius taip pat susitiko su “Barclays Capital” viceprezidentu Cyrusu Ardalanu. Lietuvos premjeras teigė su juo aptaręs finansų ir ekonomines tendencijas.

Europą šiemet gali ir vėl ištikti recesija, pažeisdama pasaulio ekonomikos atsigavimą, kurį jau stabdo sulėtėjęs augimas JAV ir Japonijoje, įspėjo Jungtinės Tautos (JT).

Europą, kur vis didėja skirtumas tarp Vokietijos ir skolų slegiamų Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Ispanijos, ištiks recesija, jei skubiai nebus pakeista politika, sakoma JT prekybos ir plėtros ataskaitoje.

“Europai gresia nuosmukis, tuo tarpu JAV ir Japonijos ekonomiką ištiks stagnacija, o vėliau galbūt ir recesija”, – sakoma pranešime.

Europos periferiniai ūkiai “arba toliau smuks, arba, geriausiu atveju, nežymiai paūgės” įspėjo JT ir pridūrė, jog dėl to augimas besivystančiose šalyse gali smukti beveik 1 procentu.

Nors manoma, jog besivystančios šalys ateinančiais metais taps pasaulio ekonomikos augimo varikliu, jų augimas gali nusilpti.

“Atrodo, kad situacija yra gera, tačiau gali kilti pavojus”, – sakė JT ekonomistas Heineris Flassbeckas (Haineris Flasbekas) ir pridūrė, jog Kinijoje bei Indijoje matomi teigiami ženklai, tačiau jie pamažu nyksta.

Vakarų Europa neišmano komunistinėje priespaudoje gyvenusių valstybių istorijos, pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, nacizmą ir komunizmą pavadinęs “broliškomis ideologijomis”.

“Deja, vakarinė Europos dalis gerai neišmano mūsų istorijos – istorijos valstybių, kuriose dar neseniai buvo totalitarinis režimas”, – sakė A.Ažubalis interviu “EurActiv” naujienų portalui.

Pasak ministro, kurio interviu paskelbtas antradienio vakarą, natūralu, kad ES valstybės turi skirtingą požiūrį Rusiją.

“Normalu, kad, pavyzdžiui, Liuksemburgas turi kitokį požiūrį. Todėl dirbame labai sunkiai, siekdami totalitarinių režimų įvertinimo ES lygiu”, – teigė A.Ažubalis.

“ES reikalingi teisiniai instrumentai prieš stalinistinės rūšies totalitarinius nusikaltimus tuo pat lygiu kaip prieš nacių ideologiją”, – sakė ministras.

“Kai kurie politikai linksta sakyti – palikite istoriją istorikams. Bet to rezultatas – anksčiau ar vėliau yra recidyvas. Pridurčiau, kad nacizmas ir komunizmas yra broliškos ideologijos”, – sakė ministras.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės antradienį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams. Dalis Rytų europiečių siekia, kad jų neigimas būtų kriminalizuotas. Dauguma Europos valstybių dabar yra numačiusios baudžiamąją atsakomybę už holokausto neigimą ar šiurkštų menkinimą.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurį gavo BNS naujienų agentūra.

“Kiekvieno tarptautinio nusikaltimo neigimas turėtų būti vertinamas remiantis tais pačiais standartais, kad būtų užkirstas kelias palankioms sąlygoms totalitarinių ideologijų reabilitacijai ir atgimimui”, – antradienio kreipimesi rašo ministrai.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.

Kasmet Europoje įvykdoma maždaug po 500 teroristinių išpuolių, tačiau dabar jų grėsmė dar labiau padidėjo. Skelbiama, kad Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos Europos šalys tapo “Al Qaedos” ir kitų stambių teroristinių organizacijų taikiniu.

Prieš savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere paskelbė kol kas didžiausią Vokietijos istorijoje teroristinių išpuolių pavojų. Jo žodžiais tariant, Vokietija gali tapti teroristų taikiniu pačiu artimiausiu metu, ir tokios baimės esą pagrįstos tikrais faktais, keliančiais didelį nerimą.

Pastaruoju metu panašūs pranešimai Europoje tapo itin dažni. Tad galima teigti, kad iš esmės per kelerius metus terorizmo grėsmė Europoje gerokai išaugo. “Padėtis iš tiesų labai pasikeitė. Tiesa, reikia nerimauti, bet ne isterikuoti”, – mano Vokietijos ministras. Vis dėlto isterijai kilti pagrindo šiek tiek yra.

Nors lapkričio pabaigoje nieko siaubingo ir neįvyko, pavojus Vokietijoje vis dėlto nėra atšauktas. Priešingai, visuomenę pasiekė pranešimai, kad teroristinė organizacija “Al Qaeda” planavo užimti net Vokietijos Reichstagą. Be to, per Europą vykstančiuose traukiniuose pastarosiomis savaitėmis buvo aptikta net keletas bombų, kurios, kaip manoma, turėjo sprogti įvairiose šalyse, pradedant ta pačia Vokietija, baigiant Prancūzija, Didžiąja Britanija ir kitomis.

Beje, ir JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Danielis Benjaminas vis dar neatšaukęs raginimo amerikiečiams, vykstantiems į Europą, būti budriems ir atsargiems, mat “žemyne terorizmo rizika yra itin išaugusi”.

Priminsime, kad spalio pradžioje JAV valstybės departamentas savo piliečiams paskelbė perspėjimą apie galimas teroristų atakas Europos šalių teritorijoje. Perspėjime rašoma, kad, pagal turimus duomenis, “Al Qaeda” ir su ja susijusios organizacijos ketina surengti teroristinius išpuolius Senajame žemyne.

Europoje esantiems amerikiečiams tuomet (o ir dabar) rekomenduota atkreipti dėmesį į padidėjusį pavojų ir pagal galimybes vengti masinio susibūrimo vietų.

Be to, rugsėjo 29 d. pasirodė informacija, kad JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos specialiosioms tarnyboms bendromis pastangomis pavyko užkirsti kelią stambiems teroro aktams Europos miestuose, tarp jų Londone, Paryžiuje ir Frankfurte.

Terorizmo pavojus – nevienodas

Vertinant viso pasaulio mastu, Europa priskiriama prie vidutinės rizikos patirti teroristų ataką zonų. Nors Europolo duomenimis, bendras planuojamų ir įvykdomų teroristinių išpuolių skaičius žemyne kasmet viršija 500.

Pagal teroristų keliamą grėsmę nė viena Europos valstybė nelenkia šiuo požiūriu pirmaujančio Somalio, taip pat pirmajame dešimtuke esančių Pakistano, Irako, Afganistano, Kolumbijos, turistų pamėgtojo Tailando, Filipinų, Jemeno bei mūsų kaimynės Rusijos. Vis dėlto terorizmo grėsmės indeksas, kurį nuolat skelbia korporacija “Maplecroft”, Europoje yra išaugęs.

Šiuo metu Graikija yra 24-a labiausiai nukentėti nuo teroristų rizikuojanti valstybė pasaulyje ir pirma – Europoje. Per metus čia įvykdyta net 180 didesnių ar mažesnių teroristinių išpuolių – daugiau nei, tarkime, Jemene.

Tiesa, daugelis teroristinių išpuolių Graikijoje baigiasi be žmonių aukų, tačiau pridaro labai daug žalos. Prisiminkime vien šių metų lapkričio pradžios bombų sprogimus, suniokojusius kelias ambasadas ir oficialių Graikijos institucijų pastatus.

Beje, nuo Graikijos nedaug, vos trimis pozicijomis, pasaulio mastu atsilieka Ispanija, kurioje veikia pavojingiausia ir daugiausiai Europoje grėsmės dėl teroristinių išpuolių kelianti grupuotė ETA.

Tačiau pastaruoju metu Europą bloga akimi nužiūrinėja jau ir minėta “Al Qaeda”, ir įvairios islamistinės, nacionalistinės bei separatistinės organizacijos, tad terorizmo rizika didėja ir Prancūzijoje, kuri pagal rizikingumą terorizmo atžvilgiu užima 44-ą vietą pasaulyje, ir 46-oje vietoje esančioje Didžiojoje Britanijoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ragina europiečius nesibaiminti dėl Rusijos dujų tiekimo Europai. “Geriausia garantija (kad dujų tiekimas nenutrūks) – tai pinigai, kurie mokami už patiektas dujas. Bus pinigai – bus dujos”, – pareiškė D.Medvedevas bendroje spaudos konferencijoje su ES vadovybe.

“Tai visiškai normalus požiūris”, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

Jeigu kalbėtume apie esmines garantijas, tai, pasak Rusijos prezidento, “labai svarbu, kad būtų padėtas patvarus normatyvinis pagrindas”.

“Tai gali būti mūsų energetinio dialogo idėja, atitinkanti energetinio bendradarbiavimo principus, arba, ką ne kartą esu kalbėjęs, esame pasirengę bendradarbiauti ir remdamiesi Energetinės chartijos pagrindu, tačiau ne dabartine jos versija, o nauja versija, kuri yra papildyta ir pakeista, įvertinus Rusijos, taip pat kitų šalių, energijos išteklių tiekėjų, pasiūlymus”, – sakė D.Medvedevas.

Rusijos valstybės vadovas pabrėžė, kad jeigu pavyks susitarti dėl tokio normatyvinio pagrindo, tai bus padaryta viskas, kad dujų tiekimo darbas “įgytų tvirtą įstatyminį įforminimą”.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) išsakė viltį, kad daugiau nepasikartos nesena krizinė situacija, susijusi su Rusijos energijos išteklių tiekimu Europai.

“Viliuosi, kad to daugiau nebus. Mes užmezgėme gerus, konstruktyvius santykius su Rusija dėl energijos išteklių tiekimo”, – spaudos konferencijoje sakė J.M.Barroso.

Jis sakė, kad ES energetikos komisariatas ir Rusijos energetikos ministerija sureguliavo visus aspektus, susijusius su dujų tiekimu.

“Viliuosi, kad tai, kas vyko praeityje, daugiau nepasikartos. Tai atspindi derybų, kurias šiandien surengėme, atmosfera”, – sakė J.M.Barroso.

Kitąmet Vokietija plačiai atvers duris emigrantams iš kitų ES šalių. Tuo tarpu Didžioji Britanija ir Danija imsis priešingos taktikos. Taigi kitąmet Europoje migracijos srautai gali keistis gana nepamatuotai.

“Manau, kad kitais metais darbo ieškoti vyksiu į Vokietiją. Girdėjau, kad ten bus net geresnės sąlygos įsidarbinti negu Didžiojoje Britanijoje, daugiau laisvų darbo vietų, be to, jų ir ekonomika labiau auga”, – planuoja šiuo metu Didžiojoje Britanijoje drabužių pardavėja dirbanti Jūratė Kaminskaitė.

Ši mergina – lyg savotiškas rodiklis, kur plūsta didžiausi emigrantų srautai, nes yra linkusi keisti gyvenamąją šalį ir ieškoti darbo ten, kur jo susirasti lengviausia. Čia svarbu paminėti, kad Jūratė yra dirbusi Airijoje ir Ispanijoje, o iš Didžiosios Britanijos ketina patraukti į Vokietiją.

Matyt, ne be reikalo.

Priminsime, kad nuo kitų metų gegužės Vokietija ir Austrija nustos taikyti bet kokius suvaržymus atvykusiesiems dirbti iš naujųjų Europos Sąjungos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Slovakijos, Slovėnijos, taip pat iš Lenkijos ir Čekijos.

Aptariamos dvi valstybės (iš dalies ir Didžioji Britanija) buvo vienintelės, kurios iki šiol naudojosi ES numatyta teise septynerius metus, nuo 2004-ųjų iki 2011-ųjų, savo nuožiūra riboti atvykstančios darbo jėgos srautus.

Kitąmet lietuviams, latviams ir kitiems darbo Austrijoje ar Vokietijoje ieškoti sumaniusiems naujųjų ES šalių piliečiams nebereikės rūpintis darbo leidimais ir kitais formalumais. Prognozuojama, kad dėl to imigrantų skaičius Vokietijoje ir Austrijoje išaugs stulbinamai.

Juk panašiai atsitiko ir su tomis šalimis, kurios savo darbo rinkas atvėrė ankstesniais metais. Štai iš karto po narystės ES Lietuvos piliečiams savo darbo rinkas atvėrė Jungtinė Karalystė, Airija ir Švedija; nuo 2006 m. – dar ir Ispanija, Portugalija, Graikija, Suomija; nuo 2006 m. vasaros – Italija, o nuo 2007 m. gegužės 1 d. – Nyderlandai.

Statistika rodo, kad tai tiesiogiai lėmė emigrantų destinacijas. Pavyzdžiui, nuo 2004-ųjų daugiausiai emigrantų vyko į Airiją ir Didžiąją Britaniją, nuo 2006–ųjų išpopuliarėjo Ispanijos kryptis, nuo 2007-ųjų nemažai lietuvių patraukė į Nyderlandus. Dabar lietuviai ir kiti Rytų europiečiai ienas pakreips į Vokietiją.

Emigrantų srautų persiskirstymas

Tačiau apribojimų panaikinimas Austrijoje ir Vokietijoje – ne vienintelė priežastis, kodėl Europoje galima laukti emigrantų srautų persiskirstymo.

Vokietija apskritai pasiryžusi kuo plačiau atverti duris ES šalių emigrantams, tad galima tikėtis, kad į ją ims plūsti ne tik lietuviai ar latviai, bet ir kitų Europos šalių gyventojai. Ir štai kodėl: Europos bendardarbiavimo organizacija (EBO) paskelbė išvadą, kad Vokietijai dramatiškai trūksta darbo jėgos, tad skatinti imigraciją jai esą vienintelė išeitis.

Paaiškėjo, kad Vokietija yra paskutinė tarp visų industrinių valstybių pagal atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų dirbti santykį. Jei niekas nesikeistų, jau po 10 metų išvykstančiųjų dirbti svetur Vokietijoje būtų 75 proc. daugiau nei atvykstančiųjų.

Itin Vokietijai stinga aukštos kvalifikacijos specialistų. Ekonomikai augant (o šiemet plėtra sieks 3,4 proc.), kai kuriuose ekonomikos sektoriuose atsirado rimtas specialistų trūkumas. Štai vien IT, telekomunikacijų ir naujosios medijos sąjunga paskelbė, kad šiam sektoriui šiandien trūksta maždaug 28 tūkst. specialistų, o konsultacijų bendrovė “McKinsey” prognozuoja, kad 2020-aisiais visoje šalyje trūks jau 2 mln. specialistų.

Vokietijos įdarbinimo agentūros vadovas Frankas J.Weise’as paguosti neturi kuo. “Tarp bedarbių nėra specialistų, atitinkančių darbdavių keliamus reikalavimus, tad bent jau kol kas vienintelė išeitis patenkinti darbo rinkos poreikius – pasikviesti specialistų iš užsienio šalių”, – aiškina vadovas.

EBO Vokietijai šiuo atveju siūlo taikyti Kanados patirtį – sudaryti kuo palankesnes sąlygas į šalį atvykti aukščiausios kvalifikacijos specialistams. Į šiuos žodius veikiausiai bus įsiklausyta. Netgi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, anksčiau pasisakiusi už imigracijos mažinimą, sutinka, kad Vokietija turi tapti patrauklia destinacija užsienio “smegenims”.

Jungtinė Karalystė pasirinko kitokią taktiką

O štai Didžioji Britanija planuoja imtis visiškai kitokios taktikos. Šiuo metu emigrantais čia nesidžiaugiama, tad šalis ketina daryti viską, kad atvykėlių imtų mažėti. Ir tai daryti siekia netgi radikaliais būdais.

Lapkričio pradžioje patvirtintas imigracijos stabdymo planas, kurio esmė – riboti studentų ir kvalifikuotų darbininkų srautus. 2011–2012 m. Didžioji Britanija įsileis iki 25 proc. mažiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir tiek pat sumažins atvykstančių studentų skaičių. Ir tai galios ne tik atvykėliams iš ne ES šalių, bet ir europiečiams.

Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos universitetai bus priversti taikyti priimamų užsienio studentų limitą. Mat iki šiol kasmet į Didžiąją Britaniją studijuoti atvyksta apie 320 tūkst. studentų iš viso pasaulio. Taigi vyriausybė sumanė, kad šį skaičių derėtų sumažinti bent trečdaliu.

“Tikslas – priimti tik pačius geriausius studentus ir tik į geriausius šalies universitetus, o ne visus norinčius, ypač tuos, kurių tikslas – pasimokyti tik dėl formalumo, o po studijų likti šalyje”, – informuoja Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretoriatas.

Tas pats planuojama ir su atvykstančiaisiais dėl darbo. Nors šiuo atveju riboti ES gyventojų, kuriems nereikia vizų, Didžioji Britanija neturi galimybių, tačiau leidimai dirbti ir gyventi bus suteikiami tik su sąlyga, kad specialisto pajamos bus ne mažesnės nei 40 tūkst. svarų sterlingų per metus. “Vadinasi, atvyks tik labiausiai patyrę, o ne tiesiog pecialistai arba vadybininkai”, – prognozuoja politikai.

Be to, jau netrukus bus radikaliai sugriežtinta pilietybės suteikimo atvykėliams tvarka. Iki šiol kasmet pilietybę gaudavo po 120 tūkst. specialistų ir universitetų studentų, dabar šis skaičius gali sumažėti perpus.

Beje, tuo nepatenkinti tiek universitetai, tiek Didžiosios Britanijos darbdaviai. Pirmieji skundžiasi, kad bus sugriauta Jungtinės Karalystės, kaip šalies, užsienio studentams teikiančios aukščiausio lygio išsilavinimą, reputacija, nes dabar čia mokysis daugiausia tik “savi”. O darbdaviai piktinasi, kad norėdami “gauti” gerą specialistą iš užsienio, bus priversti mokėti labai didelį atlyginimą, tad jiems teks rinktis prastesnį ir pigesnį vietos darbuotoją, nei žvalgysis svetur.

Regis, panašiai elgsis ir danų darbdaviai, o danų jaunikiai liausis ieškoję žmonų iš užsienio. Mat Danijos mažumos vyriausybė pritarė populistinio dešiniojo judėjimo idėjai, esą reikia toliau griežtinti imigracijos taisykles, nors jos ir taip laikomos kaip vienos griežčiausių ES.

Pavyzdžiui, nuo kitų metų Danijos piliečių sutuoktiniai užsieniečiai, pageidaujantys nuolat gyventi šalyje, privalės ne tik mokėti didesnius mokesčius nei danai, bet ir būti atitinkamo išsilavinimo, gerai mokėti danų kalbą.

Beje, kuo jaunesnis sutuoktinis, tuo jam keliami didesni reikalavimai: pavyzdžiui, kad gautų leidimą nuolat gyventi šalyje, jauna užsienietė, ištekėjusi už dano, privalės turėti aukščiausią pripažinto užsienio universiteto įvertinimą ir mažiausiai 2,5 metų darbo užsienyje arba dvejų metų kvalifikuoto darbo Danijoje patirtį.

Dėl smarkaus snygio trečiadienį uždaryti kai kurie didžiausi Europos oro uostai. Keliuose ir geležinkeliuose sutriko eismas, šaltis nusineša žmonių gyvybes.

Vokietijoje oro temperatūra krito iki 18 laipsnių šalčio pagal Celsijų. Italijoje dėl liūčių nugriuvo dvi sienos Senovės Romos laikus menančioje Pompėjoje, Venecijoje – potvynis.

Europoje nuo šalčio mirė 13 žmonių, vien Lenkijoje – aštuoni, daugiausia padauginę alkoholio. Viena moteris Anglijoje nuskendo ežere lūžus ledui.

Albanijoje dėl liūčių šiaurinėje dalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, iš Škoderio rajono evakuota daugiau kaip 200 žmonių, šimtus namų užliejo vanduo.

Sumaištis transporto sistemoje stebima visame žemyne. Bene labiausiai kenčia Didžioji Britanija. Londono Gatviko oro uostas uždarytas iki ketvirtadienio 18 val., didžioji dalis personalo kasa sniegą nuo kilimo ir tūpimo takų. Uždarytas ir Edinburgo oro uostas Škotijoje.

Gatviko atstovė pranešė, kad čia sniego storis yra apie 15 centimetrų. “Mes nusiuntėme papildomai žmonių valyti kilimo ir tūpimo takų. Žmonių yra didžiulė armija. Kuo greičiau jie nukas sniegą, tuo greičiau galėsime vėl leisti skristi lėktuvams”, – sakė ji.

Šveicarijoje siaučianti pūga trečiadienį sutrikdė lėktuvų keleivių planus, dėl neįprastai didelio iškritusių kritulių kiekio buvo uždaryti keli šalies oro uostai.

Iškritus 30-40 cm sniego, iki ketvirtadienio 6 valandos ryto uždarytas Ženevos tarptautinis oro uostas.

“Remiantis orų prognoze, snigti turėtų nustoti 1 ar 2 val. ryto, ir tuomet mes turėsime laiko išvalyti pakilimo takus”, – naujienų agentūrai AFP sakė (Bertrando Staempfli) oro uosto atstovas.

“Kalbant apie kritulių kiekį, mes jau seniai nebuvome susidūrę su tokia padėtimi”, – sakė jis.

Ženevos oro uostas uždarytas nuo antradienio vakaro. Maždaug 100 jame įstrigusių keleivių buvo priversti naktį praleisti oro uoste, dar 200 žmonių nakvynę suteikė civilinės apsaugos tarnybos, nes visi miesto viešbučiai buvo sausakimši.

Dėl sniego sutriko miesto autobusų transportas, nors tramvajai važiavo reguliariai.

Trečiadienį snigo visoje Šveicarijoje. Bazelio oro uostas 15 val. kuriam laikui uždarė savo pakilimo takus, kad galėtų nuo jų nukasti vos per porą valandų susidariusių 10 cm sniego sluoksnį.

Pasak oro uosto atstovės, oro uoste atšaukta 14 skrydžių, lėktuvai nukreipti į Strasbūrą, Prancūziją.

Didžiausias tris pakilimo takus turintis šalies Ciuricho oro uostas toliau veikia, nors dėl blogų oro sąlygų kituose oro uostuose jame buvo atšaukta net 70 skrydžių.

Frankfurto oro uoste vien dėl stiprių vėjų vėluoja apie 60 skrydžių; antradienį jų atidėta buvo beveik 300. Iš viso trečiadienį atidėti 153 skrydžiai, dalis jų – dėl to, kad lėktuvai neatskrido iš kitų oro uostų.

Miuncheno oro uoste atidėta 250 skrydžių – beveik ketvirtadalis vidutinės dienos normos.

Prancūzijoje iš Liono oro uosto vėluoja skristi 116 lėktuvų.

Sutrikęs ir traukinių eismas geležinkelyje, taip pat ir “Eurostar” linijose, jungiančiose Londoną, Paryžių ir Briuselį. Britanijoje trečdalis reisų vėluoja arba atidėta iki trečiadienio vidurdienio. Uždaryta daugiau kaip 1300 mokyklų.

Europos keliuose taip pat yra rūpesčių. Prancūzijoje stovi apie 10 tūkst. sunkvežimių. Uždarytas eismas Londoną juosiančiame kelyje, sutriko eismas maršrutuose tarp šiaurės ir pietų. Čekijoje apie skaudžias avarijas pranešama iš kelio tarp Prahos ir Brno.

Italijos miestuose ir Lombardijos bei Pjemonto keliuose dėl sniego eismas taip pat sutrikdytas. Ispanijos šiaurės ir vidurio regionuose nebevežami vaikai į mokyklas.

Vokietijoje eismui trukdo sniegas, nuvirtę medžiai. Šlezvigo Holšteino žemėje uždarytos mokyklos.

Politikai, žadantys nedidinti pensinio amžiaus, meluoja: pensijų reforma neišvengiama visose Europos šalyse. Lietuvoje – taip pat.

Prancūzijoje prieš prezidento Nicolas Sarkozy sumanytą pensijų reformą per kelias savaites protestavo jau kas dvidešimtas šalies gyventojas. Dėl streikų nevažiavo traukiniai, neskraidė lėktuvai, buvo uždarytos daugelis mokyklų ir įstaigų. Visiškai ar iš dalies nedirbo vienuolika iš dvylikos naftos perdirbimo įmonių. Neveikė net Eifelio bokštas. Miestuose susikaupė kalnai šiukšlių, kurių iki pat dabar streikuojantys šiukšliavežiai neskuba iškuopti.

Finansų ministras savo ruožtu paskaičiavo, kad pensijų reforma, kurios tikslas – sutaupyti kuo daugiau lėšų biudžetui – šaliai kasdien kainuoja po 400 mln. eurų, nes tiek per parą šalies ekonomika praranda dėl streikų ir protestų.
Prancūzai iš tiesų niršta, nes jaučiasi apgauti. Kadaise sėkmingą N.Sarkozy rinkiminį šūkį “dirbk sunkiau, uždirbk daugiau” jie jau perfrazavo į “dirbk ilgiau, uždirbk mažiau”. Ir tai ne vien sarkazmas, tai jau ir realybė.

N.Sarkozy, žadėjęs nekilginti pensinio amžiaus, pasiūlė pensijų reformą, kuri numato, kad pensinis amžius bus pailgintas nuo 60 iki 62 metų, o valstybės visiškai išlaikomi pensininkai bus tik nuo 67 metų, o ne nuo 65 metų, kaip yra dabar.

Ir nors tokie pokyčiai galbūt nepatinka net pačiam N.Sarkozy, kitos išeities jis nebeturi. Šalies pensijų programos deficitas šiuo metu siekia 32 mlrd. eurų. Be to, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, o visuomenė vis labiau sensta. Netgi prognozuojama, kad netrukus trečdalis prancūzų bus vyresni nei 60 metų. Vadinasi, nieko nedarant, pensininkus išlaikyti valstybei gali tapti nebeįmanoma.

Reformos – visoje Europoje

Matant pensijų reforma nepatenkintų prancūzų įtūžį, galima susidaryti klaidingą nuomonę, kad pensinis amžius ilginamas tik jiems. Tačiau šiuo metu panašios pensijų reformos vyksta beveik visose Europos šalyse ir palies beveik visus Europos gyventojus.

Taip pat ir 5 milijonus britų, kuriems pensijos teks laukti ilgiau. Mat Jungtinėje Karalystėje, vykdant griežto taupymo politiką, nuspręsta, kad pensinis amžius iki 2020-ųjų palengva bus padidintas iki 66-erių, o ne iki 65 metų, kaip numatė 2007 m. reforma. Dar vėliau jis gali būti padidintas ir iki 68 metų.

Taip kasmet tikimasi pensijoms papildomai sutaupyti po 5 mlrd. svarų sterlingų, o dar antra tiek kasmet surinkti iš ilgiau dirbti priverstų gyventojų sumokamų mokesčių.

Panašių tikslų mėgins siekti ir kitos pensijų reformai pasiryžusios šalys.

Štai ką tik dėl planų (jie dar ne iki galo patvirtinti, bet tai gali įvykti šią savaitę) ilginti pensinį amžių simboliškai protestavo bulgarai.

O daugiausia Europoje – net 11,5 proc. metinio BVP – pensijoms iki šiol išleisdavusi Graikija į užtarnautą poilsį nuo šiol išleis nebe nuo 61,4 metų, o nuo 63,5 metų, o 2013-aisiais pensinis amžius sieks 65 metus.

Neseniai suformuota Nyderlandų vyriausybė taip pat padidino pensinį amžių, ir netgi iki 66 metų, o 2025-aisiais pensininkus valstybė išlaikys tik nuo 67 metų.

Italijos vyriausybė irgi neatsilieka: liepą ji patvirtino, kad pensinis amžius pamažu bus pradėtas didinti 2015-aisiais, kol pailgės trejais metais: nuo 65 iki 68 metų vyrams ir moterims valstybiniame sektoriuje ir vyrams, dirbantiems privačiame sektoriuje, ir nuo 60 iki 63 metų moterims, dirbančioms privačiame sektoriuje.

O Vokietijoje, kur 2007-aisiais pensinis amžius buvo padidintas nuo 62 iki 65 metų, dabar rengiamas naujas projektas, pagal kurį nuo 2029-ųjų visiškai valstybės bus išlaikomi tik sulaukusieji 67 metų.

Panašios tendencijos ir Ispanijoje, kur vyriausybė pensinį amžių ims didinti nuo 2013m. ir ilgins iki 63 metų. Beje, tokio amžiaus išėjusieji į pensiją, kaip ir dabar, ne iš karto gaus visą pensiją, o tik jos dalį: visiškai valstybės jie bus išlaikomi tik nuo 67 metų, nors dabar šis amžius siekia 65 metus.

Maža to, pensijų reforma numatyta net Rusijoje, mat prieš savaitę finansų ministras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad pamažu moterų pensinis amžius bus padidintas nuo 55 iki 60 metų, o vyrų – nuo 60 iki 62 metų.

JAV analitikas, čekų kilmės Vasko Kohlmayeris neabejoja, kad pensijų reforma iš esmės neišvengiama nei vienoje Europos šalyje, o kartu ir JAV. “Jei nors vienas politikas žada nedidinti pensinio amžiaus – jis meluoja. Tą patį žadėjo ir Prancūzijos, ir Vokietijos, ir JAV politikai. Bet atėję į valdžią jie suvokė, kad kitos išeities nebus”, – apibendrina analitikas.

"Veido" archyvas

Tiek rusai, tiek baltarusiai mielai išlaidautų ir atostogautų Lietuvoje, tačiau pragariška vizų išdavimo tvarka net per gaisrus verčia juos apsigalvoti ir verčiau nekelti kojos iš namų.

“Sveiki, noriu pasidalyti savo liūdna patirtimi mėginant gauti vizą į Lietuvą”, – rusiškame forume “Travel.ru” skundžiasi 12 dienų atostogas su šeima Lietuvoje ketinęs praleisti Denisas.

Taigi užpildęs visas reikalingas anketas, pateikęs viešbučio rezervavimo Lietuvoje įrodymus ir atidavęs visus dokumentus Lietuvos konsulato darbuotojams, Denisas su žmona ir dviem vaikais ramiai sau laukė vizų. Tačiau jų atsiėmimo dieną iš konsulato sulaukė skambučio – viza jam nebūsianti išduota. Koją pakišo viena smulkmena: paaiškėjo, jog užsisakyti viešbučio nepakanka – reikalingi dokumentai, kad už apgyvendinimo paslaugas jau sumokėta.

“Nebus apmokėjimo – nebus ir vizos, paaiškino darbuotojai. O juk apmokėjimui buvo likusios kelios valandos, be to, niekas nedavė garantijos, kad ir apmokėję nakvynę vizą tikrai gausime”, – skundžiasi Denisas, kuris nusprendė nerizikuoti ir pasirinkti atostogas Rusijoje. Pasak jo, tokiu atveju geriau prarasti už dokumentų tvarkymą sumokėtus keliasdešimt eurų, nei dešimteriopą sumą už viešbutį.

Tokių istorijų – ne viena. Kad gauti vizą į Lietuvą sudėtingiau, nei įkopti į Everestą, tikina ir Voronežo gyventoja Natalija. Ji skundžiasi, kad artimiausiame Lietuvos konsuliniame skyriuje Maskvoje, esančiame už beveik 600 km nuo jos gyvenamosios vietos, dokumentai priimami tik kelias valandas iš ryto. “Atostogauti į Lietuvą norėjome vykti su visa šeima. Tai reiškia, kad visi keturi turime pasiimti laisvas dienas, nuvykti į Maskvą iš vakaro, užsisakyti ten viešbutį ir melstis, kad ryte konsulate sulauktume savo eilės. Jei ne – dar viena naktis viešbutyje ir vėl laukimas. Tai tikrai labai didelė prabanga. Juo labiau kad sėkmės atveju paskui po dešimties dienų vėl visiems reikia vykti į Maskvą atsiimti vizų, o jos išduodamos tik vieną valandą per dieną”, – aiškina Natalija, kuri, kaip ir Denisas, nusprendė atostogas verčiau praleisti tėvynėje.

Ir nors Užsienio reikalų ministerijos atstovai tikina, jog Maskvoje esančiame konsulate paprastai kasdien priimami visi laukiantieji vizų, tai nereiškia, kad keblumų į Lietuvą vykti norintiems rusams dėl to būna mažiau.

Dabar padėtis dar sudėtingesnė, o Lietuvos konsuliniame skyriuje – tikra apgultis. Smogo, gaisrų ir sausros išsigandę rusai veržte veržiasi bent trumpam  pabėgti nuo stichijos į Lietuvą (ir, žinoma, palikti čia nemažai pinigų). Tiesa, atsižvelgiant į tai pusvalandžiu prailgintas dokumentų priėmimo laikas, o skubios vizos laikinai išduodamos ne per tris, kaip anksčiau, o per dvi dienas.

Ir nors mūsų kaimynai estai bei latviai giria tokį Lietuvos konsulatų lankstumą, tačiau vien jo nepakanka.

Keista aritmetika

Mūsų užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius kaip didžiausią problemą nurodo tai, kad dėl sunkmečio buvo gerokai apkarpyti konsulinių skyrių etatai. Iš viso panaikintos 23 darbo vietos, o ministro teigimu, norint, kad konsuliniai skyriai visavertiškai funkcionuotų, reikėtų grąžinti panaikintuosius ir pridėti dar keletą etatų. “Kai kur trūksta techninių darbuotojų, kai kur – diplomatų”, – aiškina viceministras.

Jis sutinka, kad jei konsuliniuose skyriuose dirbtų daugiau žmonių, besikreipiantiems dėl vizų gyvenimas gerokai palengvėtų. O jei tvarka būtų paprastesnė, apsilankyti mūsų šalyje ne tik galėtų, bet ir norėtų daugiau užsieniečių. Tad Užsienio reikalų ministerijos atstovai bei diplomatai atsakymo, kodėl buvo sumažintas etatų skaičius konsuliniuose skyriuose, neranda. Pasirodo, net ir iki etatų mažinimo jie dirbo pelningai, tad finansinis motyvas lyg ir atkrinta.

Užsienio reikalų ministerijos skaičiavimais, konsuliniuose skyriuose sukūrus papildomus 25 etatus, vien iš konsulinio šių žmonių darbo į Lietuvos biudžetą per metus subyrėtų papildomi 2,6 mln. Lt, mat iš darbo papildomai būtų gauta 6 mln. Lt, o šių darbuotojų išlaikymas kainuotų tik 3,4 mln. Lt.

Dabar ambasados sukasi kaip įmanydamos: kai kuriuose konsulatuose, norint aptarnauti kuo daugiau besikreipiančiųjų, dirbti su vizomis ir su norinčiaisiais jas gauti jau sodinami net ir vairuotojai, ir bet kurie kiti ambsadų darbuotojai. Tačiau ir tai mažai gelbsti.

O juk ir dabar, Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai užsienio keliautojų su nakvyne Lietuvoje buvo kaip tik iš Baltarusijos – vien 2009-aisiais jų į mūsų šalį atvyko apie 247,3 tūkst., arba 18 proc. visų tokių keliautojų iš užsienio.

Nėra abejonių, kad jų galėtų būti dar daugiau (gal net dvigubai): baltarusių išskėstomis rankomis laukia Lietuvos viešbučiai, kaimo turizmo sodybos, kurortai, vandens pramogų parkai. Tačiau tuos baltarusius, kurių neatbaido vizų kainos (dabar viza į bet kurią Šengeno šalį jiems kainuoja po 60 eurų), dažnai išgąsdina vizų laukimas, kartais trunkantis iki dviejų trijų mėnesių.

Žinoma, sunku susigaudyti, kas teisus, o kas meluoja, mat Lietuvos ambasados Minske ministrė patarėja Liuda Kleimionova tvirtina, esą Baltarusijos pilietis įprastai Lietuvos vizą gauna per 7–10 dienų, ir tai tik todėl, kad užtrunka derinimas, nes jis vyksta su visomis Šengeno valstybėmis.

“Teiginiai, kad vizų laukiama du tris mėnesius, neatitinka tikrovės. Ilgiausiai žmogui “iš gatvės” be skubios priežasties vizų Minske gali tekti laukti 26 dienas. Tai reiškia, kad jis nenurodo svarbios, skubios priežasties vykti į Lietuvą”, – aiškina L.Kleimionova.

Užtat tokias diplomatų kalbas absurdu vadina baltarusis Aleksejus D. Vyras pasakoja, kad Lietuva baltarusius iš tiesų labai vilioja: kainos čia šiek tiek mažesnės nei kitose Šengeno šalyse, kokybė nepriekaištinga, gamta graži, žmonės dažniausiai moka rusų kalbą. Jis pats nesiskundžiąs net dėl vizos kainos.

Tačiau Aleksejų ir kitus jo tautiečius iš tiesų glumina eilės ir ilgas laukimas, mat Baltarusijoje neegzistuoja vizų išdavimas skubos tvarka, o į konsulinį skyrių patekti ypač sunku. Vyras pasakoja, kad dabar norint pateikti dokumentus dėl vizos reikia iš anksto užsiregistruoti internetu ir atsistoti į virtualią eilę. Bet ir ji paprastai būna tokia ilga, kad laukti savo dienos ir valandos kartais tenka ne savaitę, o visą mėnesį ar dar ilgiau. “Paskui – vėl laukti. Laukti, kad sužinotum, ar vizą iš viso gausi. Laukti, kad ją atsiimtum. Taip ir visa vasara praeina, nežinai, ar planuoti kelionę į Lietuvą, ar geriau pasilikti ilsėtis Baltarusijoje arba Rusijoje”, – piktinasi Aleksejus.

Tiesa, jis pripažįsta, kad greičiau ir paprasčiau yra gauti vizą per kelionių agentūrą. “Nusiperki kelionę, iš anksto sumoki už viešbučius, ir vizą gauni daug paprasčiau nei pavieniai keliautojai”, – dėsto vyras, kaip tik tokiu būdu su drauge patekęs į Lietuvą ir šiuo metu besiilsintis Nidoje.

Deja, apie tokias turistines vizas tik pasvajoti gali, tarkime, į Lietuvą iš Kazachstano ar Uzbekistano dažnai atvykti norintys automobilių prekeiviai, kurie dar prieš kelerius metus gerokai prisidėdavo prie automobilių eksporto didinimo.

Pavyzdžiui, šių šalių piliečiams sudėtinga kaskart užsisakyti viešbutį – tai yra ir per brangu, ir nepatogu, tačiau to reikalauja vizų išdavimo taisyklės, mat užsakytas viešbutis bent iš dalies garantuoja, kad užsienietis tikrai gyvens Lietuvoje, o ne trauks iš jos į kurią kitą Europos šalį.

Kada nors bus paprasčiau

Vis dėlto, nors padėtis konsuliniuose skyriuose sudėtinga ir ja nepatenkinti nei jų darbuotojai, nei dėl vizų besikreipiantys užsieniečiai, esama ir gerų žinių. Viceministras E.Ignatavičius žada, kad etatų užsienio skyriuose turėtų daugėti, be to, papildomos pajėgos bus mestos turistinio sezono metu, taip pat – Lietuvai pirmininkaujant ESBO bei šalyje kitąmet vyksiant Europos krepšinio čempionatui. “Deriname galimybę supaprastinta tvarka išduoti vizas pateikus bilietą į krepšinio čempionatą”, – vieną iš lengvatų užsieniečiams žada viceministras.

Savo ruožtu iš mirties taško, kaip viliasi premjeras Andrius Kubilius, galbūt pagaliau pajudės ir seniai laukiama supaprastinta tvarka pasienio ruožo gyventojams.

Priminsime, kad pagal Šengeno sutartyje numatytas išimtis administracinių vienetų, kurie prasideda iki 30 km atstumu nuo sienos ir tęsiasi ne toliau nei 50 km nuo sienos, gyventojai galėtų pigiau keliauti analogiškoje kaimyninės šalies teritorijoje. Jiems užtektų sumokėti 20 eurų už penkerius metus galiosiantį leidimą.

Lietuvoje ši teritorija matuojama pagal seniūnijas ir siektų net Vilnių, o Baltarusijoje mūsų šalies pasienio gyventojai galėtų pasiekti Gardiną. Pretenduoti į leidimus galėtų apie 800 tūkst. Lietuvos ir 600 tūkst. Baltarusijos pasienio ruožo gyventojų.

"Veido" archyvas

Liuksmeburgo gyventojai yra turtingiausi ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje

Liuksemburgas, Norvegija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir dar kelios Senojo žemyno šalys išgyvena neįtikėtiną ekonomikos pakilimą, menką nedarbą ir nesuka galvos dėl to, apie ką nuolat kalbama ir rašoma kitose šalyse, kad esą kai kurios Europos valstybės rizikuoja netrukus pasekti Graikijos pėdomis, vis labiau nuvertėja euras, bankrotai ir vėl pasiglemš nemažai Europos bankų ir galiausiai galbūt net visai subyrės Europos Sąjunga, o tai taps išbandymu ne tik ES narėms, bet ir Bendrijai nepriklausančioms Europos šalims.

Šios šalys – tarsi oazės, kuriose gyvenimas tik nepaliaujamai gerėja.

Šiuo metu klestinčiomis ir kartu turtingiausiomis šalimis Europoje (bei visame pasaulyje!) galima laikyti Liuksemburgą, Norvegiją, Daniją, Nyderlandus, Austriją, Šveicariją, kurios pagal daugelį kriterijų smarkiai lenkia kitas Europos valstybes. Be to, prognozuojama, kad šios tendencijos išliks ir kitąmet.

Jeigu kalbėsime apie tai, kiek BVP per metus tenka vienam gyventojui, statistika būtų tokia: penkiolikoje Europos šalių ši suma dabar viršija 20 tūkst. eurų, aštuoniose – 30 tūkst. eurų, o, tarkime, pirmojo penketuko, į kurį patenka jau minėtos turtuolės, gyventojams kasmet tenka po 35–45 tūkst., Liuksemburge – net 76,5 tūkst. eurų. Beje, tai maždaug 270 proc. ES vidurkio ir šiuo požiūriu Liuksemburgas yra net septynis kartus turtingesnis už Rumuniją ir Bulgariją – naujausias ir skurdžiausias ES nares.

“Eurostato” analitikų vertinimu, prie Liuksemburgo sėkmės itin prisideda daug šioje šalyje dirbančių užsieniečių. Be to, nedidelėje valstybėje, turinčioje vos pusę milijono gyventojų, išplėtota plieno, cheminių medžiagų ir gumos pramonė, o ką jau kalbėti apie bankininkystės ir finansinių paslaugų sektorių. Visa tai ir leidžia šios šalies gyventojams jaustis turtingiausiais pasaulyje.

Žvelgiant į kitą parametrą – BVP augimą nesunku pastebėti, kad pernai labiausiai jis kilo Lenkijoje. Ir dabar mūsų kaimynėje jo didėjimas yra vienas didžiausių šalia Slovakijos ir jau minėto Liuksemburgo. Džiūgaujama, kad šiemet BVP kyla ir Airijoje, Švedijoje, Čekijoje, Danijoje – iš viso daugiau nei pusėje ES narių.

Lygiai tas pats pasakytina apie nedarbą. Tiesa, jis vis dar itin didelis tokiose šalyse, kaip Latvija, Ispanija, Estija ar Lietuva, bet net dešimtyje Europos valstybių nedarbo lygis neviršija pavojingos 7,5 proc. ribos. Mažiausias nedarbas, kaip ir galima nuspėti, ir vėl yra laimingojo penketuko šalyse, į kurį, be Austrijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir Danijos, dar patenka Malta.

Įdomu ir tai, kad Europa yra bene vienintelis žemynas pasaulyje, kuriame esama valstybių, tiesa, tik kelių, gyvenančių ne į skolą. Tai ir vėl Liuksemburgas bei mūsų kaimynė Estija. Nedideles skolas, kurių niekaip nepavadinsi našta, turi Čekija, Slovakija ir Slovėnija.

“Šiais visuotinio skolinimosi laikais neįtikėtina, kad kai kurios Europos šalys visai neturi įsiskolinimų, o kai kur jie – minimalūs. Tai labai svarbus saugiklis ir garantija, kad šios ekonomikos bus atsparios bet kokioms krizėms”, – aiškina “Standard & Poor’s” analitikai.

Lemia ir auksas, ir nafta

Įvertinti, kuri Europos šalis šiuo metu geriausiai laikosi ir yra turtingiausia, galima pagal skirtingiausius kriterijus, ir pagal visus juos atskleidžiama dalis tiesos. Tarkime, Tarptautinis valiutos fondas, be kitų kriterijų, valstybių turtingumą vertina pagal tai, kiek jos turi aukso atsargų. Šiuo požiūriu Europoje vienareikšmiškai pirmauja Vokietija, turinti 3,4 tūkst. tonų aukso. Ant kulnų jai lipa Nyderlandai, Prancūzija, Italija ir Šveicarija.

Dar vienas kriterijus – prekyba nafta. Mat tvirtinama, kad naftos atsargos yra dar didesnis saugumo ir gerovės garantas nei aukso atsargos ar skolų neturėjimas. Šiuo požiūriu Europoje pirmauja Norvegija – čia jos nepralenkia niekas, o visame pasaulyje – tik Rusija ir Saudo Arabija.

Iš tiesų ekspertai tvirtina, kad būtent nafta lemia, jog Norvegijoje žmonių gyvenimo lygis yra 30 proc. aukštesnis nei JAV. Ką jau kalbėti apie kitas šalis.