Šiandien Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos prisijungimui prie eurozonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Už pusmečio planuojamą lito keitimą į eurą EP narys, liberalas Antanas Guoga kviečia išnaudoti atlyginimams pakelti, perskaičiuojant juos į aukštesniąją pusę.

A. Guoga teigia, jog taip pakelti visiems darbuotojams atlyginimus jis sieks visose įmonėse, į kurias yra investavęs.

„Labai svarbu, kad žmonės nenukentėtų įvedant eurą, todėl raginčiau ir kitus šalies darbdavius, jeigu tik leidžia galimybės, perskaičiuoti atlyginimus į didesniąją pusę. Bet kokiu atveju būtina jausti atsakomybę prieš darbuotojus – algos perskaičiuojant neturi mažėti“, – kviečia A. Guoga. Be to, pasak jo, šalies institucijos ir verslas turi užtikrinti, kad prekių ir paslaugų kainos būtų teisingai perskaičiuojamos.

Pasak europarlamentaro, prisijungimas prie eurozonos svarbus Lietuvai, nes tai reikš tarptautinį pripažinimą, svorį formuojant ES pinigų politiką, didesnį investuotojų pasitikėjimą. „Galėsime pigiau skolintis, sutaupysime valiutos keitimo kaštus – tai didelės sumos. Lietuvos bankai skaičiuoja, kad verslui valiutos keitimas per metus kainuoja apie 100 milijonų litų. Sutaupytas lėšas galima panaudoti prasmingiau – investuoti į veiklos plėtrą ar pakelti atlyginimus“, – įsitikinęs A. Guoga.

„Džiaugiuosi vieningu Europos Parlamento palaikymu dėl Lietuvos prisijungimo prie eurozonos. Itin svarbūs buvo Baltijos kaimynių entuziastingi pasisakymai šiuo klausimu“, – sakė politikas. EP nariai, buvę Estijos ir Latvijos premjerai Andrus Ansip ir Valdis Dombrovskis, debatų Europos Parlamente metu pabrėžė, kad euro įvedimas yra didelis pasiekimas ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai.

Diskusijoje nuskambėjusį euroskeptikų pasisakymą, jog Lietuvos piliečiai euro nepalaiko, A. Guoga atrėmė, primindamas gegužę vykusių rinkimų į EP rezultatus. „Lietuvos žmonės šiais metais akivaizdžiai palaikė eurą, balsuodami už proeuropietiškas ir už euro įvedimą pasisakančias partijas“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio sąraše išrinktas europarlamentaras.

A. Guogos teigimu, euro įsivedimas yra logiškas integracijos žingsnis, kurio šalis nuosekliai siekė. „Mūsų šalis dirbtinai nekoregavo ekonominių rodiklių 2006 metais, kad atitiktų euro įvedimui reikalingus Mastrichto kriterijus dėl infliacijos lygio. Tačiau Lietuva dirbo stipriai, šalies ekonomika augo, palaikymas narystei bendrijoje taip pat išaugo”, – EP plenarinėje sesijoje Strasbūre sakė Lietuvos atstovas.

Artėjantys Europos Parlamento rinkimai žada intrigą, mat kaip niekada daug kalbama apie kraštutinių dešiniųjų partijų, kurios skelbia siekį grąžinti politinę galią iš Briuselio į nacionalines sostines bei pasisako prieš integracijos didinimą, stiprėjimą. Tačiau faktai rodo, kad pagrindas tokiems pokyčiams tebėra menkas.

“Matome ekstremizmo didėjimą tiek iš dešiniosios, tiek iš kairiosios politinio spektro pusės, tad šiandien Europos projektą reikia ginti itin akylai”, – įspėjo dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Būsimuosius Europos Parlamento rinkimus aptariančioje Senojo žemyno žiniasklaidoje netyla panašios kalbos apie stiprėjančias populistines kraštutines partijas, kurios kelia grėsmę visos Europos Sąjungos stabilumui. Pabrėžiama, kad priešiškai imigrantų, multikultūralizmo bei Europos integracijos atžvilgiu dažniausiai nusiteikusios politinės jėgos gali užimti ketvirtadalį ar net trečdalį Europos Parlamento vietų.
“Turėkime omenyje, jog įvairiose valstybėse situacija skiriasi, ypač dėl specifinių rinkimų sistemų niuansų, tačiau bendra tendencija per pastaruosius tris dešimtmečius tokia, kad radikalios dešinės įtaka yra išaugusi. Juo labiau kad 2009–2014 m. daugelyje ES šalių pastebimas euroskepticizmo, kuris yra vienas iš dviejų esminių šios partijų šeimos bruožų kartu su antiimigracinėmis nuostatomis, didėjimas”, – pabrėžia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis.
Vis dėlto kol kas nėra pagrindo manyti, jog ES staiga pasuks kraštutinės dešinės keliu: tikėtina, kad šios partijos, net ir sustiprėjusios, netaps vieninga jėga, kuri gebėtų sukurti realią alternatyvą didiesiems centro dešiniųjų ir kairiųjų blokams Europos Parlamente.

Kas naujo
Kraštutinių dešiniųjų stiprėjimas vyksta jau ne vienus metus ir yra siejamas su modernizacijos bei globalizacijos keliamais iššūkiais, kurie, paskatinę informacinę revoliuciją ir individualizaciją, tam tikras nusivylusias visuomenės grupes pavertė “pralaimėtojais”. Prie to pridėjus multikultūralizmą, kuris Vakarų valstybėse sukelia kultūrinių problemų, ES kamuojantį demokratijos trūkumą bei iki šiol jaučiamą finansinę krizę atsiranda niša greitus ir radikalius sprendimus siūlantiems politikams.
“Galima išskirti du laikotarpius: pirmasis kraštutinių dešiniųjų pikas buvo apie 2000–2002 m., kai Austrijoje radikali Laisvės partija suformavo vyriausybę, o Prancūzijoje Jeanas Marie Le Penas pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, – aiškina M.Jastramskis. – Dabar artėjame prie antro piko, nes šios politinės partijos stipresnės tokiose šalyse, kuriose prieš dešimt metų jos tokio vaidmens neatliko, pavyzdžiui, Suomijoje, Švedijoje ar Graikijoje.”

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m

Prieš sekmadienį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus verta suskaičiuoti, ką per praėjusios kadencijos penkerius metus nuveikė politikai iš Lietuvos: įsimaišę į beveik 800 europarlamentarų minią imitavo darbą ar plušėjo rengdami pranešimus frakcijose ir komitetuose?

Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesoriui Algiui Krupavičiui į akis krinta praėjusios kadencijos europarlamentarų iš Lietuvos pasyvumas. Tai įrodo ir „VoteWatch Europe“ atlikta EP veiklos analizė.
Joje apžvelgiami septyni kriterijai, o Lietuvos atstovai pagal keturis iš jų lieka tarp penkių paskutinių šalių. Pavyzdžiui, Lietuva parengė mažiausiai pranešimų, kurie daro įtaką teisės aktų priėmimui. Per 2009–2014 m. kadenciją europarlamentarams iš Lietuvos vidutiniškai teko mažiau nei vienas pranešimas, o štai Portugalijos atstovai jų parengė vidutiniškai po septynis.
Europarlamentarai, kreipdamiesi į rinkėjus, gali pademonstruoti įdirbį skaičiuodami savo veiksmų EP „krepšelių“ statistiką ir lygindami ją su kitų europarlamentarų nuopelnais, tačiau jei jau lygintis, tai tik su lyderiais, o būtent „VoteWatch Europe“ analizė atskleidžia visos Lietuvos delegacijos (ir kitų 13 jaunųjų ES narių) vangumą brandesnių valstybių fone.
„Iš tiesų, atrodo, kai kurie europarlamentarai daugiau dėmesio skiria Lietuvos politikai. Prof. Vytautas Landsbergis vis komentuoja įvykius, Rolandas Paksas taip pat užsiėmęs Lietuvos reikalais, taigi toks priekaištas Lietuvai atrodo vertas dėmesio, – pritaria A.Krupavičius. – Per didelė privilegija penkerius metus būti EP užkulisiuose. Naujieji europarlamentarai turėtų būti aktyvesni ir labiau pastebimi, EP darbotvarkės klausimus perkelti į Lietuvos politiką. Laidininkų vaidmens jie dažniausiai nevaidina, todėl visuomenė ir žvelgia į juos kritiškai. Taip, EP yra vieta, kurioje tikrai uždirbsite milijoną, bet kyla abejonių, ar kas nors (nebūtinai Lietuva) gaus rezultatų.“
„Veido“ kalbinti pašnekovai tvirtina, kad europarlamentarai turi atkreipti į save dėmesį, bendrauti su kitų frakcijų atstovais, nes tik taip galės daryti įtaką EP sprendimams. Trumpai tariant, jie turi būti aktyvūs, kad kolegos juos atpažintų.
2004–2009 m. pirmosios Lietuvos europarlamentarų kadencijos atstovė dr. Margarita Starkevičiūtė prisimena, kaip EP nariai jos klausdavo kolegų, atstovaujančių Lietuvai, pavardžių. Pasak jos, bėda ta, kad Lietuvoje nevertinamas asmenybės mastas, o į EP išrenkami politikai, negalintys daryti įtakos Briuselyje ar Strasbūre.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 202014" bei įvedę gautą kodą.
Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2014-m

Nėra ko stebėtis, kad lietuviai – vieni neaktyviausių Europos Parlamento rinkimuose (2009 m. renkant Europarlamentą balsavo tik 21 proc. rinkėjų). Priežastis, pasirodo, labai paprasta – didžiajai daliai Lietuvos gyventojų Europos Parlamentas tėra gero atlyginimo, privilegijų ir biurokratijos simbolis.
Kaip rodo “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa, net 44,2 proc. respondentų Europos Parlamentas siejasi su dideliais europarlamentarų atlyginimais ir kitokiomis privilegijomis. Trečdalis (32,6 proc.) apklaustųjų mano, kad – tai biurokratijos irštva. 19 proc. Eurparlamentą sieja su atstovavimu Lietuvos interesams Europoje. Ir tik mažumai – 2,6 proc. apklaustųjų ši ES įstatymų leidžiamoji institucija asocijuojasi su Europos vienybės idėja.
Vis dėlto kita “Veido” užsakymu atlikta apklausa pateikia gan prieštaringą rezultatą. Pasirodo, nepaisant tokio kritiško požiūrio, net 71,4 proc. didžiųjų miestų gyventojų įsitikinę, kad Europarlamento rinkimai svarbūs Lietuvai.
Apibendrinimas – labai paradoksalus: didžioji dalis gyventojų apie Europos Parlamentą susidarę toli gražu ne teigiamą įspūdį, nors taip pat mano, kad rinkimai į jį Lietuvai yra svarbūs. Tačiau, kaip rodo faktinis rinkimų aktyvumas, tik kas penktas rinkėjas ateina balsuoti.
Gal šį savaitgalį, kai kartu vyks ir prezidento rinkimų antrasis turas, bus kitaip?

Su kuo jums labiausiai siejasi Europos Parlamentas? (proc.)
Su dideliais europarlamentarų atlyginimais ir kitokiomis privilegijomis    44,2
Su didžiule biurokratija    32,6
Su atstovavimu Lietuvos interesams Europoje    19
Su didesnė Europos vienybės idėja    2,6
Neturiu nuomonės / nežinau    1,6

Ar Europos Parlamento rinkimai svarbūs Lietuvai? (proc.)
Taip    71,4
Ne    25,4
Nežinau / neturiu nuomonės    3,2

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2014 m. gegužės 5–7 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

Šią savaitę bus patvirtinti galutiniai rinkėjų prezidento rinkimuose sąrašai, kuriuose – net 228 254 jaunuoliai, pirmą kartą įgysiantys teisę rinkti valstybės vadovą. Deja, nežinia, kada dar turėsime tiek daug potencialių rinkimų debiutantų.

Bent jau artimiausius porą dešimtmečių – tikrai ne, nes gimstamumo kreivė nuo 1993 m. smarkiai nulinko žemyn, tad „priaugančių“ rinkėjų vis mažėja. Pastaruosius keliolika metų vaikų kasmet gimsta apie 30 tūkst., o iki 1993 m. gimdavo gerokai per 50 tūkst., pavyzdžiui, 1986 m. – net 59,7 tūkst.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas prisimena, kad iki 2008-ųjų Seimo rinkimų, nors valstybės gyventojų mažėjo, rinkėjų skaičius, atvirkščiai, didėjo, nes kas kiekvieni rinkimai „priaugdavo“ nemenkas būrys aštuoniolikmečių. Tačiau dabar maždaug šešti metai mažėja ir gyventojų, ir rinkėjų, nes dėl menkstančio gimstamumo naujų rinkėjų rezervas išseko.
Dar vienas opus klausimas – kiek aštuoniolikmečių pasinaudoja teise balsuoti. Bent jau per 2012 m. Seimo rinkimus, VRK duomenimis, tokia teise pasinaudojo tik 16,3 proc. jaunimo iki 24 metų.
Beje, 2008 m. renkant Seimą VRK pirmąkart balsuojantiems jaunuoliams, gimusiems nepriklausomybės 1990-ųjų pirmąjį pusmetį, dovanojo Lietuvos Konstituciją. „Baltųjų pirštinių“ ir kitų visuomeninių akcijų įkvėpėjas Tadas Langaitis mano, kad ir šiemet kažkaip reikėtų paraginti paskutinę tokią gausią rinkimų debiutantų kartą pasinaudoti rinkimų teise.

Prie balsadėžių jauniausių rinkėjų vis mažės
Gimusiųjų per penkerius metus asmenų, kuriems prezidento rinkimų metais sukaks 18 metų, skaičius (tūkst.)
286,5    225,4    228,3    176,6    148,4    154,7
2004 m.    2009 m.    2014 m.*    2019 m.    2024 m.    2029 m.
* VRK duomenys, kiek asmenų įgis teisę pirmą kartą balsuoti prezidento rinkimuose
Šaltinis: Statistikos departamentas

Ugninga retorika pagarsėjęs Vokietijos socialistas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) antradienį buvo išrinktas Europos Parlamento (EP) pirmininku.

27 šalių Bendrijos parlamento vaidmenį žadantis didinti M.Schulzas pakeis lenką Jerzy Buzeką (Ježį Buzeką), kuris nesiekė būti perrinktas.

Vokietis per pirmąjį balsavimą antradienį įveikė du kitus į šį postą kandidatavusius įstatymų leidėjus iš Didžiosios Britanijos – Nirją Devą (Nirdžą Devą) ir Dianą Wallis (Dajaną Volis).

M.Schulzas surinko 387, N.Deva – 142, o D.Wallis – 141 balsą.

56 metų M.Schulzas pateko į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius 2003 metais, kai tuometis Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) pavadino jį idealiu kandidatu nacių koncentracijos stovyklos sargybinio pareigoms. Vėliau S.Berlusconi buvo priverstas atsiprašyti dėl savo netakto.

Tuojau po šio incidento M.Schulzas iškilo į dabartinį EP Socialistų frakcijos, kurioje pasižymėjo agresyviu debatų stiliumi, vadovo postą.

Vienas socialistų šaltinis sakė, M.Schulzas „nėra itin populiarus“ netgi savo frakcijoje, ypač tarp deputatų iš mažesnių Bendrijos šalių, manančių, jog jis skiria per daug dėmesio įstatymų leidėjams iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Kalbėdamas per praeitą savaitę vykusius debatus dėl naujojo parlamento pirmininko, M.Schulzas žadėjo užtikrinti, kad ši institucija nebūtų nustumta į užribį per šiuo metu vykstančias derybas dėl euro zonos krizės.

M.Schulzas planuoja pasinaudoti savo naujuoju postu, kad padidintų Europos integraciją ir sustiprintų ES įstatymų leidžiamosios institucijos vaidmenį, mėginant spręsti Bendriją ištikusią finansų krizę.

Grupė konservatorių Seimui siūlo kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas, kad būtų susitarta dėl Bendrijos imunitetus turinčių politikų elgesio vertinimo.

Europos Sąjungos Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos Komisijai adresuojamo kreipimosi projekte siūloma priimti sprendimą dėl politikų etikos standartų ES ir valstybėse narėse.

Dokumento projektu siūloma ES institucijoms “išsamiai apsvarstyti būdus, kaip galėtų būti kontroliuojama ES imunitetus ir privilegijas turinčių politikų etika, aiškiau nustatant santykį su politikų etiką kontroliuojančių institucijų kompetencija Europos Sąjungos valstybėse narėse”.

Konservatoriai savo kreipimosi projekte pažymi, jog jį teikia reaguodami į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio atvejį, kuomet Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas dėl europarlamentaro elgesio sulaukė priešiško vertinimo EP ir Lietuvai galėjo baigtis pažeidimo procedūra.

VTEK praėjusiais metais paskelbė, kad V.Tomaševskio “viešas elgesys ir pasirinkta veiklos forma nerodo pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumui, nedidina pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis”.

Tokį sprendimą panaikino teismas, konstatavęs, kad VTEK nėra kompetentinga atlikti tyrimą dėl asmens, esančio EP nariu, o pats europarlamentaras V.Tomaševskis jį apskundė Europos Parlamentui.

Europos Parlamentas priėmė sprendimą, kuriuo prašė Europos Komisijos ginant V.Tomaševskį kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas ir prireikus pradėti ES teisės pažeidimo procedūrą, nes VTEK nepaisė EP statute įtvirtintų europarlamentaro laisvės ir nepriklausomumo principų.

Į ES dėl etikos vertinimo standartų kreiptis siūlantys parlamentarai argumentuoja, jog “kiekvienas ES valstybės narės pilietis, tuo pačiu tapdamas ir Europos Sąjungos piliečiu, nėra niekaip atribotas nuo savo šalies konstitucinių vertybių bei viešosios moralės”.

VTEK savo sprendimą dėl V.Tomaševskio praėjusių metų sausio mėnesį priėmė reaguodama į Lietuvos Sąjūdžio kreipimąsi. Organizacijos vardu išplatintą kreipimąsi pasirašiusiam konservatoriui parlamentarui Rytui Kupčinskui užkliuvo V.Tomaševskio teiginiai aukštiems ES pareigūnams, esą Lietuvoje diskriminuojama lenkų tautinė mažuma.