Gyveni užsienio šalyje ir dar nemoki vietinės kalbos? Tokį klausimą dažnai išgirsdavau gyvendama Vengrijoje. Na taip, jei būni apsupta žmonių iš įvairiausių planetos kraštų, komunikuojančių angliškai ar randančių kitą bendrą kalbą, vietinė kalba nebėra prioritetas.
Aušra Gedminaitė, euroblogas.lt
Šiuo metu gyvendama jau trečioje užsienio šalyje negalėčiau vienu žodžiu apibūdinti savo tapatybės. Bet tai nėra blogai. Kaip yra pasakęs kelionių rašytojas Robertas Louisas Stevensonas: „Svetimų kraštų nebūna. Tik keliautojas kartais būna svetimas“.
Ką gi reiškia būti europiečiu keliaujant po įvairias šalis? Savo rimtais ir šmaikščiais pamąstymais pasidalino tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovai: Joshas iš Notingamo (Anglija), studijuojantis ir gyvenantis Berlyne, o šiuo metu išvykęs į kelionę aplink pasaulį bei Davidas Morrissey Lennonas iš Airijos, save apibūdinantis kaip tą, kuris leidžia laiką „kurdamas ritmus [Morrissey groja keliais muzikos instrumentais − aut. past.], konstruodamas namus ir išradinėdamas bei dirbdamas šen bei ten“.
Skaitant naujienas apie vis naujus keliautojų nuotykius atrodo, kad labai lengva tiesiog susikrauti kuprinę ir išvykti bet kur ir bet kada. Bet, paklausus Josho, ar jo kelionė buvo spontaniška, ar kruopščiai suplanuota, pripažįsta, kad vis dėlto kelionę už ES ribų reikia suplanuoti iš anksto. „Man reikėjo 6 vizų, kurios turėjo būti sutvarkytos prieš kelis mėnesius. Taip pat reikėjo iš anksto nusipirkti bilietus dėl tų pačių vizų“, – sakė Joshas.
Kita vertus, Morrissey, atrodo, keliauja visą laiką ir neužsibūna vienoje vietoje: jis yra apkeliavęs daugiau nei 30 šalių, septyniose iš jų gyvenęs, įskaitant Australiją ir JAV.
− Ar egzistuoja „europietis“ Europos identiteto prasme? Jei taip, kaip jį apibrėžtum? Jei ne, kodėl?
Joshas: Yra, bet šiuo metu man labai sunku tai apibrėžti. Ypač dabartinėmis aplinkybėmis. Tikriausiai santūrumas, tolerancija ir liberalios vertybės būtų tai, kas šį identitetą apibrėžia.
Tautybė yra loterija nuo pat pradžių. Dauguma asmens privilegijų yra nulemtos nuo to momento, kai gimsti. Tai priklauso nuo to, kur gimei. Absurdiška sistema.
Morrissey: Net nelabai žinau, ką reiškia europiečio ar airio tapatybė, tiesą sakant. Tai nuolat iškyla, nes kai sutikti žmonės sužino, kad tu – airis, jie visada susijaudina ir laukia, kol parodysi kokį triuką ar panašiai. Dėl to jaučiu spaudimą. Tačiau tai taip pat davė svarią priežastį paklausti savęs, ar aš laikau save „airiu“, kad ir ką tai reikštų. Formaliai žiūrint, tai net ne mano kilmės kraštas – aš gimiau Velse. Tai tik 3/4 mano DNR − aš aštuntadaliu pietų afrikietis ir aštuntadaliu iš Mauricijaus (kas tikriausiai reiškia, kad aš iš dalies indas). Prie viso to, kraustausi iš vienos šalies į kitą visą laiką ir manau, kad vargu, ar įsitvirtinsiu ten [Airijoje – aut. past.] ilgam, ypač turint galvoje, kad praleidau ten tik dvejus iš dešimties pastarųjų metų. Iš tikrųjų, tai labai gali būti, kad aš galų gale išėjęs į pensiją pasiliksiu gyventi kitame žemyne. Taigi, šiuo metu būtų sudėtinga susieti save su airio ar netgi europiečio tapatybe.
− Kai būni už Europos ribų, kaip save pristatai (pvz. britas/airis, europietis, pagal profesiją ar pan.)?
Joshas: Retai prisistatau pagal tautybę, bet paklaustas sakyčiau esu britas, o ne anglas ar europietis.
Morrissey: Aš visada pažymiu, kad esu airis, ketvirtadaliu juodaodis ir nuožmiai pragmatiškas.
− Ar manai, kad tavo tautybė sutampa su buvimu europiečiu? Ar tiki, kad yra toks dalykas kaip transnacionalinis identitetas?
Morrissey: Tarp nerūpestingo keliavimo, neišaukštinant valstybės finansuojamo aukštojo išsilavinimo ir atsakant į šiuos klausimus, aš vis dar randu laiko gėdytis savo tautybės. Tautybė yra loterija nuo pat pradžių. Dauguma asmens privilegijų yra nulemtos nuo to momento, kai gimsti. Tai priklauso nuo to, kur gimei. Absurdiška sistema.
− Ar, tavo nuomone, pilietybė gali būti atskirta nuo nacionalinės valstybės ribų?
Morrissey: Klausiu savęs, koks yra pilietybės sąvokos tikslas. Man atrodo, kad tai yra labai efektyvi priemonė atskirti žmones ir uždrausti savitarpio supratimą.
− Kaip tavo britiška/airiška-europietiška tapatybė veikia tavo požiūrį į skirtingas kultūras, religijas, gyvenimo būdus?
Joshas: Šiek tiek turi įtakos, bet tai labai sunku išmatuoti. Aš negaliu atskirti savęs nuo vietos, kur užaugau ir tai sąlygoja mano kai kuriuos išankstinius nusistatymus apie tai, kaip veikia pasaulis. Manau, yra britiška liberalizmo tradicija, su kuria aš galiu susitapatinti ir dėl to aš linkstu prie internacionalizmo, tolerancijos ir atvirumo pasauliui.
Morrissey: Nemanau, kad tai, kas yra likę iš mano airiškos tapatybės, turi kažką bendro su bet kuo. Aš galiu ir labai klysti. Klimatas tikriausiai turi ilgalaikį traumuojantį efektą mano elgesiui.
− Ar keliaudamas lygini europietišką gyvenimo būdą su kitų šalių?
Joshas: Taip, jis skiriasi. Labai skiriasi. Amerikiečių kultūra labai skiriasi nuo tos, kurią laikyčiau europietiška, net jei kalbame ta pačia anglų kalba. Dėl daugybės dalykų JAV yra svetimesnės man nei, pavyzdžiui, Vokietija.
Morrissey: Visą laiką. Mes niekada nelaimime.
− Ko tikiesi iš savo kelionės aplink pasaulį? Kaip manai, kas bus vertingiausia?
Joshas: Daugiau vertinsiu pasaulį, kuriame gyvename.
− Kaip pasirinkai šalis, kurias aplankysi? Apibūdink savo maršrutą: kur esi dabar, kur keliauji, ką jau aplankei ir ką dar ketini aplankyti. Kiek laiko ketini keliauti?
Joshas: Tikriausiai pasirinkau mažiausiai nuotykių kupiną kelią aplink pasaulį. Vasario viduryje išvykau iš Jungtinės Karalystės (JK) ir traukiniu važiavau per Europą, pro Berlyną, kur gyvenu. Keliavau per Rusiją Transsibiro geležinkeliu. Tada vykau į Kiniją per Mongoliją ir su draugais plaukėme laivu į Japoniją ir Pietų Korėją.
Aš neturėjau tikrų atostogų apie penkerius metus, taigi norėjau suderinti kelias keliones iš karto.
Krovininiu laivu 17 dienų plaukiau iš Šanchajaus į Sietlą, JAV. Iš ten automobiliu su draugais važiavome į San Fransiską. O tada vienas traukiniu važiavau į Čikagą, kur šiuo metu ir esu. Kaip tik dabar sėdžiu autobusų stotyje ir laukiu autobuso į Indianapolį. Planuoju grįžti į JK per Niujorką ir kitu laivu parplaukti gegužės pabaigoje. Iš viso visa kelionė turėtų trukti apie tris mėnesius, gal šiek tiek ilgiau.
− Ką galėtum pasakyti žmonėms, kurie skeptiškai žiūri į tokias keliones?
Joshas: Daryk tai, tik prisimink, kad ne visada viskas vyksta taip, kaip suplanuota ir tai gali būti ganėtinai brangu. Keliavimas per vandenyną yra didžiausia kliūtis tokiai kelionei sausuma, kaip ši. Aš neturėjau tikrų atostogų apie penkerius metus, taigi norėjau suderinti kelias keliones iš karto.
− Koks pats įsimintiniausias dalykas gyvenant užsienyje ir sutinkant daug įvairių žmonių? Ar kalbos barjeras yra svarbus?
Morrissey: Miegamieji. Aš ten praleidžiu daug laiko, logiška. Kalbos barjeras nėra labai svarbus, nebent esi labai susidomėjęs kitomis kultūromis. Aš labiau hedonistas nei antropologas.
– Kaip pasirinkai, į kurias šalis keliausi?
Morrissey: Manau, kad dažnu atveju tai buvo tam tikras intrigos ir patogumo keliauti balansas. Ach, taip pat tai, kas, mano manymu, turėjo nelauktų patirčių potencialą.
− Kai keliauji į naują vietą, ko tikiesi iš šalies ar žmonių, kuriuos sutiksi?
Morrissey: Stengiuosi neturėtį jokių lūkesčių, tačiau nuolatos jų turiu. Šiuos lūkesčius sąlygoja tai, kas tuo metu vyksta mano gyvenime, taigi stengiuosi juos ignoruoti.
− Ką galėtum pasakyti žmonėms, kurie yra skeptiškai nusiteikę nuolatinio keliavimo atžvilgiu?
Morrissey: Aš dar nesutikau nė vieno žmogaus, kuris man sakytų, kad gailėjosi keliavęs, bet galbūt tai labiau susiję su žmogaus polinkiu save riboti, kai yra galimybė susidurti su nesėkme, nei su keliautojo pasitenkinimo koeficientu.
Loading ...