Lietuva jungtųsi prie planuojamos Europos energijos bendrijos, ir tikisi, kad ji apims visas Europos Sąjungos (ES) šalis bei nepadalys žemyno, sako Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Česlovas Vytautas Stankevičius.

Politikas pabrėžė, kad iki šiol nėra aišku, kaip gali būti įgyvendinta Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko (Ježio Buzeko) ir buvusio Europos Komisijos vadovo Jacques Delors (Žako Deloro) iškelta iniciatyva.

Viena iš galimybių, kurią Lietuva vertina atsargiai, yra glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmas – tokiu atveju prie iniciatyvos prisidėtų nebūtinai visos, bet ne mažiau nei devynios ES šalys narės.

“Dėl “dviejų greičių” Europos nuogąstavimų yra. Kai kas siūlo Šengeno erdvės pavyzdį. Tačiau mes nenorime, kad būtų “dviejų greičių” Europa, esame prieš Europos suskaldymą, todėl esame už visos ES įtraukimą”, – BNS sakė Č.V.Stankevičius.

Politikas šią savaitę dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Briuselyje, kur aptartos galimybės steigti Europos energijos bendriją.

“Pasakiau, kad Lietuva bus tarp šalių, kurios pradės tą daryti. Manau, kad reikia politinės valios, o formą rasime”, – sakė Č.V.Stankevičius.

Teisės ekspertai sako, kad kita galimybė yra keisti esančias ES sutartis arba sudaryti naują Europos energijos sutartį.

Č.V.Stankevičius naujos sutarties galimybę sakė vertinantis skeptiškai, ypač prisiminus sunkumus, kurie buvo siekiant Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

“Galimybes pasiekti naują sutartį vertinu skeptiškai, gali būti nauji vyriausybių susitarimai”, – sakė Č.V.Stankevičius.

Europos Parlamento pirmininkas J.Buzekas kartu su žinomu prancūzų politiku Ž.Delorsu neseniai pareiškė, kad kitame Europos integracijos istorijos etape turi būti sukurta Europos energijos bendrija, kuri vykdytų tvirtą ir veiksmingą bendrą energetikos politiką.

Pasak jų, įgyvendinant Europos projektą didžiausius žingsnius gali ir, jei reikia, iš pradžių turi žengti branduolį sudarančios ryžtingos valstybės narės, kurios gali siekti pažangos, naudodamosi nuostatomis dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

Lietuvos vadovai nuolat pabrėžia, kad po šešerių narystės Europos Sąjungoje metų valstybė lieka izoliuota energetiškai, nes su likusia Europa nėra elektros ir dujų jungčių.

“Lietuva pritaria tikslams, kad būtų sukurta tikrai veikianti bendra rinka, o išorės santykiuose su energijos tiekėjais būtų kalbama vienu balsu. Dabar to dar nėra”, – BNS sakė Č.V.Stankevičius.

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete EP pirmininkas J.Buzekas pristatė deklaraciją dėl Europos energetinės bendrijos sukūrimo, kuri yra lyginama su istorinės reikšmės įvykiu – Europos anglies ir plieno bendrijos sukūrimu.

Europos energetinė bendrija kuriama, nes pripažįstama, kad dabartinės energetikos politikos nepakanka pasiekti tokius tikslus kaip energetikos išteklių prieinamumas pagrįstomis ir stabiliomis kainomis valstybėms narėms ar mažo kiekio CO2 išmetimo užtikrinimas.

Europos energetinės bendrijos pagalba be kitų tikslų siekiama, kas ES turėtų vieną balsą santykiuose su išorės partneriais energetikoje, būti pajėgi koordinuotai pirkti išteklius ir turėti bendras strategines atsargas.

Europos Parlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis posėdyje kritikavo Europos energetinės bendrijos kūrimo modelį, pagal kurį bendriją ketinama pradėti kurti nuo 9 didžiausius ekonominius ir finansinius pajėgumus turinčių galingųjų ES valstybių.

“Tokio bloko energetikoje sukūrimas neįtraukiant visų ES valstybių narių iš karto, sukurtų prielaidas atnaujinti dviejų greičių Europos vystymo idėją, dar kartą suskaldytų Europą, o dabartinės energetiškai izoliuotos salos ES viduje dėl finansinių lėšų ir infrastruktūros trūkumo rizikuoja ilgam likti už galingųjų valstybių klubo durų,” – posėdyje teigė Zigmantas Balčytis.