Europos Komisijos paskelbti 2017 m. Inovacijų švieslentės rezultatai pirmiausia ypatingi tuo, kad pirmą kartą nuo 2010 m. buvo peržiūrėta ir pakoreguota Inovacijų švieslentės metodologija: Inovacijų švieslentės indikatorių skaičius padidintas iki 27; indekse atsirado penki nauji rodikliai, o trys indikatoriai išbraukti; pakoreguotos ir kai kurių kitų rodiklių skaičiavimo taisyklės.

Aleksandras IZGORODINAS

Tiesioginis tokios korekcijos rezultatas yra tai, kad šių metų rezultatų negalima lyginti su 2016 m. tyrimo rezultatais. Šiemet Europos Komisija įvertino kiekvienos ES valstybės inovacijų ekosistemos būklę ir pokyčius, lyginant su 2010 m., tačiau taikant atnaujintą metodologiją. Be to, siekiant parodyti ES valstybių narių inovacijų ekosistemų silpnybes bei stiprybes, kiekvieno iš 27 Inovacijų švieslentės rodiklio reikšmė buvo lyginama su atitinkamu ES vidurkiu.

2017 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatai Lietuvai atnešė gerų naujienų: Europos Komisijos atlikta analizė rodo, kad 2010–2016 m. Lietuvos inovacijų ekosistema patobulėjo labiausiai iš visų ES valstybių narių. Suminis inovacijų indeksas, kuris atspindi bendrąją valstybės inovacijų sistemos būklę, Lietuvoje 2016 m., palyginti su 2010 m., pakilo net 21 proc. – daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybėje. Tokio reikšmingo šuolio rezultatas yra tai, kad šių metų Europos inovacijų švieslentėje Lietuva užima 16 vietą tarp visų ES valstybių.

Apskritai 2010–2016 m. ES suminio inovacijų indekso reikšmė ūgtelėjo 2 proc.; penkiolikoje valstybių indekso reikšmė kilo (t.y. inovacijų ekosistema stiprėjo), o trylikoje valstybių užfiksuotas indekso mažėjimas, t.y. ten inovacijų sistemos būklė blogėjo. Suminio inovacijų indekso reikšmė blogėjo ir Estijoje (–3,6 proc. 2016 m., palyginti su 2010 m.), o štai Latvijoje indekso reikšmė 2010–2016 m. pakilo 8,5 proc.

Inovacijų švieslentės tyrime Lietuva pasivijo Estiją, kuriai šiame tyrime atiteko 15 vieta, o Latvija reikšmingai atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių ir tyrime užima tik 24 vietą.

Kokie rodikliai ir veiksniai labiausiai prisidėjo prie įspūdingo Lietuvos šuolio Inovacijų švieslentės tyrime?

Inovacijų švieslentės rodiklių kontekste esminės įtakos Lietuvos šuoliui turėjo aštuoni indikatoriai. Iš visų rodiklių, pagal kuriuos fiksuojamas rezultatų gerėjimas, šiems aštuoniems rodikliams tenka 75 proc. prieaugio: tai verslo išlaidos inovacijų diegimui; rizikos kapitalo fondų išlaidos; įmonių tarpusavio bendradarbiavimas kuriant inovacijas; mokslinių publikacijų bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais skaičius; jaunimo, įgijusio aukštesniojo arba aukštojo mokslo diplomą, dalis; verslo prieiga prie plačiajuosčio interneto; įmonių, į rinką įvedusių prekių arba procesų inovacijas, skaičius; ir galų gale – įmonių gebėjimas kurti inovacijas iš savo vidinių resursų. Labiausiai į priekį Lietuvos rezultatą ištempė verslo išlaidų inovacijų diegimui (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, MTEP, išlaidas) rodiklis – jam tenka net penktadalis viso pagerėjimo.

Konkrečiau kalbant, esminės įtakos sparčiam Lietuvos progresui Inovacijų švieslentės pratime turėjo ES investicijų priemonės, o tiksliau – vis didesnis ES lėšų nukreipimas į inovacijų vystymą ir konkurencingumo didinimą. 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES investicijų lėšos buvo daugiausia nukreiptos į gamybos ir infrastruktūros plėtrą, o 2014–2020 m. ES investicijų Lietuvoje prioritetas yra inovacijų ir konkurencingumo skatinimas.

Iš minėtų aštuonių indikatorių, kurių reikšmės 2010–2016 m. didėjo labiausiai, bent penkių indikatorių progresą galima priskirti ES investicijų poveikiui (pvz., verslo išlaidos inovacijų diegimui; rizikos kapitalo išlaidos; klasterizacija; įmonių, į rinką įvedusių inovacijas, skaičius; įmonių gebėjimas kurti inovacijas iš vidinių resursų).

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2017-m

Europos Komisija, remdamasi šalies ūkio analize, pateikė Lietuvai ekonomikos stiprinimo rekomendacijas. EK vertinimu, planuojamos struktūrinės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse gali turėti teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui ir užimtumo didėjimui.

EK pažymi, kad didinant minimalų darbo užmokestį ir neapmokestinamąją dalį mokesčių našta mažiausiai uždirbantiems buvo reikšmingai sumažinta, tačiau pajamos iš mokesčių išlieka vienos mažiausių ES ir riboja šalies galimybes įveikti socialinius iššūkius. EK taip pat pabrėžia, kad didelis skurdas ir socialinė atskirtis bei didėjanti pajamų nelygybė kenkia ekonominiam augimui bei visuomenės raidai ir rekomenduoja Lietuvai gerinti mokestinių prievolių vykdymą, plėsti mokesčių bazę. Taip pat rekomenduojama efektyviau taikyti darbo rinkos politikos priemones, gerinti sveikatos apsaugos sistemą ir kt.

Scanpix nuotr.

EK siūlymus ES vadovai aptars per viršūnių susitikimą kovo 9–10 d. ir kokią nors ES viziją pateiks kovo 25 d. Romoje, kur vėl visi susirinks paminėti ES pirmtakės, Europos Ekonominės Erdvės (EEE), įkūrimo 60-mečio.

Pirmasis scenarijus inercinis – „vieno greičio“ ES. Išsaugoma dabartinė sprendimų tvarka, kai susitaria 27 valstybės. Galima šiek tiek didesnė integracija karinės ir užsienio politikos srityse. Tačiau narėms grąžinama visiška sienų kontrolė. Tokioje Europoje sprendimų greitis priklausytų nuo lėčiausiai veikiančios grandies.

Antrasis scenarijus: ES institucijos susitelkia vien į bendrosios rinkos palaikymą – nieko išskyrus ją. Suverenitetas „repatrijuojamas“ šalims narėms – įskaitant gynybos ir migracijos klausimus. EK teigimu, tokiu atveju negalimas visiškai laisvas darbo jėgos ir paslaugų judėjimas. Kitas eurokomisarų pastebėjimas: sprendimų priėmimas ES gali supaprastėti, tačiau sumažės galimybių veikti kolektyviai.

Trečiuoju scenarijumi siūloma sukurti „skirtingų greičių Europą“ – ES narės galėtų grupuotis pagal skirtingus integracijos siekius. ES narės visos bendrai siektų palaikyti tik bendrąją rinką. Kitos narės grupuojasi pagal integraciją, pavyzdžiui, gynybos, saugumo, mokesčių, socialinės politikos srityse.

Tikėtina, kad sparčiau integruosis tos šalys, kurios kažkada sudarė branduolį: Vokietija, Prancūzija, Italija, Beniliukso šalys. Už „skirtingų greičių Europą“ pasisako Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Ketvirtasis scenarijus numato mažiau sričių, kuriose vyks glaudesnė integracija. Tai galėtų būti saugumas, gynyba, prekyba, mokslas ir inovacijos. ES narės turėtų susitarti, kokios tai būtų sritys.

Penktuoju scenarijumi siūloma visoms 27 narėms gilinti integraciją, plėsti euro zoną ir ES institucijoms perleisti vis daugiau suverenių valstybių galių. ES išties taptų valstybiniu dariniu. Faktiškai tai kelias į ES federacijos – Jungtinių Europos Valstijų kūrimą, nors šis terminas nevartojamas.

Pagal šį scenarijų ES taip pat bus įgaliota kalbėti visos Europos vardu prekybos ir vidaus politikos klausimais, be to, jai teks vadovauti kovai su klimato kaita ir spręsti humanitarinius klausimus.

EK pirmininko Jeano Claude‘o Jun-kerio teigimu, ES pertvarkyti skirtus sprendimus turėtų priimti nacionalinės vyriausybės ir parlamentai. Jis sakė besitikintis, kad ES šalių lyderiai apsvarstys EK pasiūlytus scenarijus ir pirmąsias išvadas padarys iki šių metų pabaigos, o galutinį sprendimą dėl tolesnės veiksmų eigos priims iki Europos Parlamento rinkimų 2019 m. birželį.

Balsuok atsakingai, DELFI nuotr.

Artėjant Seimo rinkimams politinės partijos skuba pateikti savo programas, o kandidatai į Seimą – pranešti rinkėjams, ką jie rengiasi nuveikti Lietuvos ekonomikoje 2016 – 2020 m.

Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

Siekdami padėti rinkėjams įsiklausyti į tai, ką jiems sako kandidatai ir išmokti vertinti bei pateikti tinkamus klausimus, eilė žymių žurnalistų ėmėsi iniciatyvos “Balsuok atsakingai”, kurios metu visoje Lietuvoje organizuojami kandidatų į Seimą debatai.

Atsakingam ir informuotam balsavimui taip pat svarbu žinoti, kokias problemas Lietuvoje mato kompetentingos tarptautinės organizacijos ir kaip jos siūlo šias problemas spręsti.

Dar gegužės mėnesį Europos Komisijos pateiktos ekonominės rekomendacijos Lietuvai kartu su kiek anksčiau paskelbta visapusiška Lietuvos ekonomikos iššūkių analize – puikus įrankis įvertinti politinių partijų bei kandidatų į Seimą teikiamus pasiūlymus.

Lietuva neabejotinai nusipelno gerų vertinimų: sėkmingai susidorojus su krize, 2012-2014 metais bendrojo vidaus produkto augimas vidutiniškai siekė 3,3 proc. kasmet, o 2015 m., nepaisant padidėjusios išorinės ekonominės rizikos, BVP augo ir toliau, o užimtumas darbo rinkoje didėjo.

Tačiau tai nereiškia, kad viskas Lietuvos ekonomikoje šiandien yra gerai ir kad ji yra tinkamai parengta ateities iššūkiams.

Viena esminių problemų – ypač greitas darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas. Dėl nepalankių demografinių tendencijų, aukštos emigracijos ir prastų visuomenės sveikatos rodiklių Lietuva – greičiausiai senėjanti Europos Sąjungos valstybė. Nuo 2001 m. gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 3,5 mln iki mažiau nei 3 milijonų, o ilgalaikė Eurostato prognozė – 2030 m.  darbingo amžiaus gyventojų sumažės dar 35 proc.

Svarbu tinkamai įvertinti ekonomines gyventojų skaičiaus mažėjimo  pasekmes. Jau šiandien trečdalis nedarbo lygio mažėjimo yra susiję ne su naujų darbo vietų kūrimu, o su statistiniu efektu – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimu.

Jau šiandien trečdalis nedarbo lygio mažėjimo yra susiję ne su naujų darbo vietų kūrimu, o su statistiniu efektu – darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimu.

Demografinėms tendencijoms nesikeičiant toliau mažės tinkamų darbuotojų, o tai kels problemų ilgalaikiam ekonomikos augimui ir socialinės apsaugos sistemos tvarumui, ypatingai – pensijų sistemai. Todėl reikalingos dvi veiksmų kryptys. Viena vertus, imtis priemonių, galinčių sustabdyti ar bent jau sulėtinti darbingo amžiau gyventojų mažėjimą. Kita vertus, ruošti Lietuvos ekonomiką, kad net ir mažėjant gyventojų skaičiui būtų išlaikytas ekonomikos augimas ir Lietuvos artėjimas prie labiausiai išsivysčiusių ES šalių.

Pirmoji kryptis nelengva ir susijusi su reiškiniais, išeinančiais už ekonominės politikos ribų – demografija ir emigracija. Tačiau čia Komisija siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą, apie kurį šiame kontekste dažnai nepagalvojame – didelį darbingo amžiau žmonių mirtingumą. Nors jis mažėja, vis dar išlieka didžiausias Europos Sąjungoje, o Lietuvos sveikatos srities rezultatai yra vieni prasčiausių ES, net lyginant su kai kuriomis šalimis, kuriose išlaidų sveikatos apsaugai lygis toks pat žemas (pvz., Estija, Rumunija, Lenkija). Komisijos skaičiavimais, dėl žmonių iki 65 m. mirtingumo darbo jėga Lietuvoje mažėja 4,6 proc., lyginant su potencialiu jos lygiu, apskaičiuotu naudojant vidutinį ES mirtingumo lygį. Sveikatos priežiūros sistemos trūkumai apima pernelyg didelį naudojimąsi stacionarine priežiūra ir mažas išlaidas prevencijai bei visuomenės sveikatai. Tačiau darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastys yra įvairios, o jo mažinimas galimas tik bendromis visų politikos sričių pastangomis.

Antroji veiksmų kryptis reikalauja pereiti nuo žemų kaštų, žemų technologijų ekonomikos prie įgūdžių ir inovacijų ekonomikos. Jau dabar Komisija mato, kad dėl spartaus darbo užmokesčio augimo ir sulėtėjusio darbo našumo augimo gali mažėti Lietuvos verslo konkurencingumas. Našumo augimą stabdo tai, kad naujos technologijos ekonomikoje diegiamos ir naudojamos netolygiai, o inovacijų lygis yra žemas. Kadangi šalies darbo našumas sudaro tik du trečdalius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių vidurkio, yra daug galimybių ateityje užtikrinti Lietuvos artėjimą prie turtingiausių valstybių rodiklių. Tam reikia imtis priemonių našumui didinti ir gerinti naujų technologijų diegimą bei įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas.

Siekiant sušvelninti neigiamus darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo padarinius bei užtikrinti šalies perėjimą prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos,  taip pat svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Pastebima, kad nemaža dalis moksleivių neįgyja pakankamų pagrindinių gebėjimų. Todėl svarbu užtikrinti aukštą mokymo mokyklose kokybę. Be to, Komisija pastebi ir skatina spręsti dėstymo aukštojo mokslo įstaigose kokybės ir gebėjimo skatinti inovacijas trūkumus. Šiame kontekste būtina labiau skatinti akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimą, nes tai galėtų padidinti technologijų perdavimą realiajai ekonomikai.

Gyventojų mažėjimo tendencijos pradeda atsispindėti darbo rinkoje, nes kai kuriuose ekonomikos sektoriuose pradeda trūkti kvalifikuotų darbuotojų. Ateityje ši problema tik aštrės. Tad svarbu didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Galiausiai, jau daugelį metų Komisija atkreipia dėmesį į Lietuvos galimybes tobulinti mokesčių sistemą. Reikia pabrėžti, kad Lietuvos mokesčių ir BVP santykis, rodantis bendrą šalies mokesčių lygį, yra vienas mažiausių ES. Plečiant ir restruktūrizuojant mokesčių sistemą galima sumažinti darbo jėgos, ypač – mažai uždirbančiųjų, apmokestinimą, o papildomas pajamas gauti iš  mokesčių, kurie nėra tokie neigiami ekonomikos augimui – pavyzdžiui, aplinkos teršimo ar turto mokesčių. Tai ne tik pagerintų mažai uždirbančių asmenų įdarbinimą, tačiau taip pat padėtų valstybei rasti papildomų lėšų ilgalaikiams sprendimams srityse, kuriose jų labiausiai reikia, tokiose kaip pensijos ar socialinė apsauga, bei pasiruošti galimoms ateities ekonominėms problemoms, su kuriomis maža ir atvira ekonomika kaip Lietuva gali bet kada susidurti.

"Scanpix" nuotr.

Kas trečioje lėktuvo kėdėje sėdintis žmogus nenori ten būti, rodo statistika. Kitaip sakant, daugeliui keleivių skrydis lėktuvu nėra maloni procedūra, bet vis dažniau šis transportas neišvengiamas. Siekdama sumažinti lėktuvų skrydžių riziką, Europos Komisija (EK) nuolat atnaujina nesaugių oro linijų sąrašą, kuriame skelbiamos draudžiamos arba ribotos veiklos Europos oro erdvėse oro linijos.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Sąrašas peržiūrimas dukart per metus. Naujausias, atnaujintas birželio 16-ąją, sąrašas skelbia, kad Europos Sąjungos erdvėje draudžiama veikti 216 oro linijų. Dažniausiai kompanijos „juodajame‟ sąraše atsiduria dėl prastos techninės apžiūros, pasenusių orlaivių ar įvykusių nelaimingų atsitikimų.

Tiesa, ne visoms oro linijoms, įtrauktoms į šį sąrašą, draudžiama dirbti ES apskritai. B priede minimos bendrovės, kurioms leidžiama naudotis tam tikrais, paprastai moderniausiais orlaiviais. Būtent tokiomis ribotomis sąlygomis Europoje leidžiama veikti Gabono oro linijoms „Afrijet‟ ir „Nouvelle Air Affaires‟, Šiaurės Korėjos valstybinėms oro linijoms „Air Koryo‟ (beje, ši bendrovė tarptautiniame „Skytrax‟ reitinge vadinama vienomis prasčiausių oro linijų). Apribojimai taikomi ir Komorų Sąjungos bendrovei „Air Service Comores‟, Angolos bendrovei „TAAG Angola Airlines‟, pagrindinėms Irano oro linijoms „Iran Air‟.

Iki šiol į sąrašą patenka oro linijos, apie kurias Europos šalių civilinės aviacijos tarnybos praneša dėl netinkamos priežiūros ar kitų saugumo standartų neatitikimo.

Svarbiausia atnaujinto sąrašo naujiena laikoma apribojimų sumažinimas pastarajai kompanijai. Prieš šešerius metus EK ją įtraukė į nesaugių bendrovių sąrašą, uždrausdama dirbti ES teritorijoje beveik visais turimais lėktuvais. Bet dabar „Iran Air‟ leidžiama skraidyti į visas ES nares. Šios oro linijos daugiausia dirba Artimųjų Rytų šalyse ir didžiuosiuose Europos miestuose, į Lietuvą neskraido.

Naujausiame sąraše nebėra Madagaskaro oro linijų „Air Madagascar‟, apribojimai nebetaikomi trims Indonezijos kompanijoms „Citilink‟, „Lion Air‟ ir „Batik Air‟, visoms Zambijos oro linijoms.

Nesaugių oro linijų sąrašą EK sudarė 2006 m. Į jį buvo įtraukta per 90 kompanijų, daugiausia registruotų Afrikos šalyse. Iki šiol į sąrašą patenka oro linijos, apie kurias Europos šalių civilinės aviacijos tarnybos praneša dėl netinkamos priežiūros ar kitų saugumo standartų neatitikimo.

2005 m. tūkstančių keliautojų žūtys per lėktuvų avarijas paskatino ES narių vyriausybes parengti vienodais kriterijais paremtą skrydžių saugos standartą. Aviacijos incidentus ir saugumo problemas skelbiančio tinklalapio Aviation Safety Network duomenimis, tąmet įvyko 35 lėktuvų avarijos, pareikalavusios aukų, per jas žuvo 1103 žmonės, palyginus su ankstesniais metais – beveik trigubai daugiau (tąmet žuvo 427 asmenys). Siekiant skrydžių saugumo, nuspręsta sukurti „juodąjį‟ oro linijų sąrašą, paremtą Europos oro uostuose pastebėtais oro linijų trūkumais.

Šis sąrašas laikomas gidu keliautojams visame pasaulyje, dokumentas reikšmingas ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Šalys, besivadovaujančios menkais skrydžių saugumo reikalavimais, siekia į jį nepatekti, o griežtus reikalavimus keliančios šalys juo naudojasi, rengdamos savo saugumo standartus.

"Scanpix" nuotr.

Europą ėmę purtyti teroristiniai išpuoliai atskleidė niūrią realybę: jauni žmonės vis dažniau tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo šeimų ir draugų, pradeda priešiškai žiūrėti net į savo pačių visuomenę. Siekdama užkirsti tam kelią, Europos Komisija (EK) imasi padėti Bendrijos narėms užkirsti kelią ir kovoti su radikalizacija bei galima jos pasekme – terorizmu.

Tai – jau ne pirma panaši priemonė, kurios EK imasi kovodama su neapykantos skatinimu. Neseniai ji su socialiniais tinklais „Facebook‟ ir „Twitter‟, vaizdo įrašų talpinimo tinklalapiu „YouTube‟ bei kompanija „Microsoft‟ pasirašė Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, kuriuo internautams pasiuntė žinią, kad Europoje nėra vietos neapykantai virtualioje erdvėje.

Neseni teroristiniai išpuoliai parodė, kaip jauni europiečiai tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo savo šeimų ir draugų ir pradeda priešiškai žiūrėti į savo pačių visuomenę.

„Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai priminė, kad turime skubiai imtis veiksmų prieš neapykantos kurstymą, – pažymėjo už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vĕra Jourová. – Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą. Todėl šis susitarimas – svarbus žingsnis užtikrinant, kad internetas ir toliau būtų laisvos ir demokratiškos raiškos erdvė, kurioje gerbiamos Europos vertybės ir teisės normos.“

Valstybių nebepaliks kovoti vienų

Už kovą su smurtine radikalizacija, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, pirmiausia atsako pačios valstybės, vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens veikėjai. Tačiau radikalizacija ir terorizmas nepripažįsta jokių sienų – tai patvirtino išpuoliai Paryžiuje ir Briuselyje. Todėl EK pristato kelių politikos sričių iniciatyvas, kuriomis bus prisidedama prie Europos Sąjungos narių pastangų siekiant, be kita ko, puoselėti integracinį švietimą ir bendras vertybes, kovoti su ekstremistine propaganda internete ir kalėjimuose.

„Neseni teroristiniai išpuoliai parodė, kaip jauni europiečiai tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo savo šeimų ir draugų ir pradeda priešiškai žiūrėti į savo pačių visuomenę, – pranešime spaudai cituojamas EK pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Kad būtų užkirstas kelias radikalizacijai ir sustiprinti žmonių ryšiai, reaguoti turi visa visuomenė. O ES turi prisidėti ten, kur gali.“

EK išskyrė septynias konkrečias sritis, kuriose bendradarbiavimas Bendrijos lygiu gali duoti papildomos naudos:

• Kova su teroristine propaganda ir neapykantos kurstymu internete. Bendradarbiauti su IT pramone, kad būtų sustabdyta smurtą skatinančio turinio sklaida, remti pilietinės visuomenės kuriamą teigiamą alternatyvų naratyvą ir didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad jaunimas sugebėtų vertinti informaciją kritiškai.
• Kova su kalėjimuose vykdomu radikalizavimu, kalinių reabilitacija ir reintegracija.
• Integracinio švietimo ir bendrų ES vertybių puoselėjimas. Programos „Erasmus+“ lėšomis remti projektus, kuriais skatinama socialinė įtrauktis, mūsų bendros vertybės ir kitų kultūrų supratimas.
• Integracinės, atviros ir atsparios visuomenės kūrimas, jaunimo informuotumo didinimas. EK parengs specialias priemones, kurios padėtų su jaunimu dirbantiems žmonėms nustatyti smurtinės radikalizacijos apraiškas ir užkirsti jai kelią.
• Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas. ES padės trečiosioms šalims, patiriančioms panašių problemų, spręsti radikalizacijos problemas per teisėsaugą ir žmogaus teisių stiprinimą.
• Tyrimų rėmimas, duomenų kaupimas, stebėsena ir tinklaveika.
• Daugiau dėmesio saugumui. Užkirsti kelią radikalizacijai taikant saugumo priemones (pavyzdžiui, drausti keliauti, išvykimą į trečiąsias šalis terorizmo tikslais laikyti nusikaltimu), padedančias kovoti su tiesioginėmis ir netiesioginėmis grėsmėmis. Valstybės turėtų aktyviau dalytis informacija ir bendradarbiauti, visapusiškai naudotis informacinėmis priemonėmis.

Radikalėja vis daugiau moterų ir vaikų

Skaičiuojama, kad teroristinių organizacijų nariais tokiose konfliktus patiriančiose šalyse, kaip Sirija ir Irakas, yra tapę maždaug 4 tūkst. ES piliečių. Dauguma įtariamų teroristų, dalyvavusių pastaraisiais metais Bendrijos valstybėse įvykdytuose teroristiniuose išpuoliuose, buvo Europos piliečiai, gimę ir augę mūsų visuomenėje.

Pastebima, kad radikalėja ir į teroristų tinklą įkliūna vis daugiau moterų bei vaikų. Be to, tam naudojami vis modernesni komunikavimo įrankiai.

Įžvelgiama nemažai radikalizacijos priežasčių: susvetimėjimas, socialinės marginalizacijos nulemti neteisybės ar pažeminimo jausmai, ksenofobija, diskriminacija, ribotos švietimo ir užimtumo galimybės, kriminalinės ir psichologinės problemos. Verbuotojai aktyviai manipuliuoja šiomis aplinkybėmis, tik dar labiau sustiprindami pažeidžiamumą ir skaudulius. Pastebima, kad radikalėja ir į teroristų tinklą įkliūna vis daugiau moterų bei vaikų. Be to, tam naudojami vis modernesni komunikavimo įrankiai.

ES savo narių veiksmus kovojant su radikalizacija remia jau ilgiau nei dešimtmetį. Stiprindama bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip švietimas ir visuomenės atsparumo didinimas, Bendrija padeda valstybėms parengti tvirtą atsaką į smurtinį ekstremizmą. Nuo 2005-ųjų kova su radikalizacija vykdoma vadovaujantis ES strategija dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai.

Pernai pavasarį EK priėmė Europos saugumo darbotvarkę, kurioje nurodė pagrindinius 2015–2020 m. veiksmingo ES reagavimo į terorizmą ir saugumo grėsmes veiksmus. Rudenį įsteigus Informacijos apie radikalizaciją kompetencijos centrą, buvo sustiprintas ES informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN).

ES narių teisingumo ministrai paragino dalytis deradikalizavimo kalėjimuose, reabilitacijos programų, mokymo ir finansavimo gerąja patirtimi. Dar pernai pavasarį EK ir narių švietimo ministrai pasirašė Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų vertybių skatinimo.

"Scanpix" nuotr.

Europoje nėra vietos neapykantai virtualioje erdvėje. Tokią žinią internautams siunčia socialiniai tinklai „Facebook‟ ir „Twitter‟, vaizdo įrašų talpinimo tinklalapis „YouTube‟, kompanija „Microsoft‟ ir Europos Komisija (EK), neseniai paskelbę specialų Elgesio kodeksą. Dokumentas įpareigoja minėtas bendroves apibrėžti savo vartotojams, ką skelbti draudžiama, ir didinti žmonių sąmoningumą, o neapykantą kurstantį turinį įvertinti per parą ir prireikus pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo.

Socialinė žiniasklaida virto teroristų įrankiu

Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksu „Facebook‟, „Twitter‟, „YouTube‟ ir „Microsoft‟ prisiėmė įvairių įsipareigojimų, padedančių kovoti su neapykantos kurstymo internete sklaida Europoje. Taip šios bendrovės prisideda prie EK ir Europos Sąjungos (ES) narių pastangų užtikrinti, kad neliktų galimybių internete plačiai paskleisti neteisėtą neapykantos kurstymą.

Mūsų komandos įvairiuose pasaulio kampeliuose tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų.

„Mūsų bendruomenei priklauso 1,6 mlrd. žmonių iš viso pasaulio, todėl užtikrinti tiek raiškos laisvę, tiek pagarbią aplinką nėra lengvas uždavinys. „Facebook‟ standartuose nustatyta, kad neapykantos kurstymas yra draudžiamas, – pranešime spaudai cituojama šios kompanijos Visuotinės politikos valdymo skyriaus vadovė Monika Bickert. – Raginame savo narius naudotis galimybe pranešti apie turinį, kuris, jų nuomone, pažeidžia nustatytus standartus, kad galėtume atlikti tyrimą. Mūsų komandos įvairiuose pasaulio kampeliuose tikrina šiuos pranešimus ir imasi skubių veiksmų.“

Vertindamos galimybę skleisti ir puoselėti saviraiškos laisvę, EK ir IT bendrovės pripažįsta, kad neapykantos kurstymas internete daro neigiamą poveikį ne tik grupėms ar individams, kuriems ji adresuota, bet ir kovotojams už laisvę, toleranciją bei nediskriminavimą mūsų atviroje visuomenėje, atgraso nuo demokratinio diskurso.

Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą.

„Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai priminė, kad turime skubiai imtis veiksmų prieš neapykantos kurstymą, – pažymėjo už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vĕra Jourová. – Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą. Todėl šis susitarimas – svarbus žingsnis užtikrinant, kad internetas ir toliau būtų laisvos ir demokratiškos raiškos erdvė, kurioje gerbiamos Europos vertybės ir teisės normos.“

ES valstybės raginamos tiek internete, tiek už jo ribų visapusiškai įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius kovą su rasizmu ir ksenofobija. Sėkmingai kovai esą reikia ne tik baudžiamųjų sankcijų neapykantos kurstytojams, bet ir interneto tarpininkų bei socialinės žiniasklaidos pagalbos – kad jie operatyviai reaguotų į neapykantos kurstymą. Tinkamais turėtų būti laikomi tik pakankamai išsamūs ir adekvačiai pagrįsti pranešimai.

Neapykanta – ne saviraiškos laisvė

Pasirašydamos Elgesio kodeksą, minėtos bendrovės įsipareigoja sparčiai ir veiksmingai užkirsti kelią neapykantą kurstančiam turiniui internete. Be kita ko, žadama darbuotojus parengti didžiumą pranešimų apie šalintiną turinį įvertinti per 24 valandas ir prireikus jį pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo. Be to, bus siekiama sustiprinti partnerystę su pilietinės visuomenės organizacijomis, padėsiančiomis nustatyti smurtą ir neapykantą kurstantį turinį. IT bendrovės ir EK ieškos ir skatins nepriklausomos atsvaros, naujų idėjų bei iniciatyvų, rems švietimo programas, kuriomis ugdomas kritinis mąstymas.

Mūsų darbas – suteikti žmonėms prieigą prie informacijos, tačiau neapykantą kurstantis turinys mūsų platformose visada buvo draudžiamas.

„Neapykantos kurstymui „Twitter‟ vietos nėra. Mes ir toliau sieksime spręsti šią problemą drauge su mūsų sektoriaus ir pilietinės visuomenės partneriais, – teigė šios bendrovės viešosios politikos Europai skyriaus vadovė Karen White. – „Twitter‟ įrašai ir toliau gyvuos. Tačiau būtina atskirti raiškos laisvę nuo turinio, kuriuo skatinamas smurtas ir neapykanta. Imdamiesi veiksmų prieš „Twitter‟ taisyklių neatitinkantį neapykantą kurstantį turinį didiname ir taip didelius mūsų pajėgumus paviešinti pozityvias mintis, įveikti prietarus ir šalinti esmines netolerancijos priežastis.“

Kaip sakė „Google‟ Viešosios politikos ir ryšių su valdžios institucijomis skyriaus vadovė Lie Junius, „Mūsų darbas – suteikti žmonėms prieigą prie informacijos, tačiau neapykantą kurstantis turinys mūsų platformose visada buvo draudžiamas. Turime veiksmingų sistemų, padedančių per 24 valandas įvertinti ir pašalinti tokį turinį.“

Anot „Microsoft‟ ES vyriausybinių reikalų skyriaus vadovo pavaduotojo Johno Franko, civilizuotumą ir raiškos laisvę ši kompanija laiko vertybėmis, todėl draudžia bet kokį turinį, kuriuo jos internetinės prieglobos subjektai galėtų kurstyti smurtą ir neapykantą. „Neseniai paskelbėme apie papildomus veiksmus, kuriais siekiama uždrausti skelbti su terorizmu susijusį turinį, – nurodė įmonės atstovas. – Savo vartotojams ir toliau teiksime galimybę pranešti apie mūsų politikos neatitinkantį turinį.“

Turės didinti žmonių sąmoningumą

Pagal Elgesio kodeksą, IT bendrovės turės nustatyti aiškią ir veiksmingą pranešimų apie neapykantos kurstymą jų tinklalapiuose nagrinėjimo tvarką. Jos turės taisyklėse ar gairėse paaiškinti, kad skatinti kurstyti smurtą ir neapykantą draudžiama, kokio tipo turinys bus šalinamas, kartu didinti žmonių sąmoningumą.

Pernai gruodį EK sukūrė ES interneto forumą, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenę nuo teroristinės medžiagos sklaidos ir užkirsti kelią teroristams naudotis komunikacijos kanalais nelegaliai veiklai.

Gavusios tinkamą pranešimą dėl tam tikro turinio, bendrovių specialios darbo grupės turės per 24 valandas jį įvertinti, vadovaudamosi savo taisyklėmis, gairėmis ar net nacionaliniais teisės aktais. Prireikus turinys turės būti pašalintas arba apribota prieigą prie jo.

Kodeksas parengtas, be kita ko, reaguojant į nesenus teroristinius išpuolius ir tai, kad teroristų grupės jaunuolius radikalizuoja socialiniuose tinkluose. Pernai gruodį EK sukūrė ES interneto forumą, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenę nuo teroristinės medžiagos sklaidos ir užkirsti kelią teroristams naudotis komunikacijos kanalais nelegaliai veiklai.

Pamatiniame sprendime dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija pažymėta, kad bet kokia veika, kuria kurstomas viešas smurtas ar neapykanta, nukreipti prieš tam tikros rasės, odos spalvos, religijos, tautinės ir etninės kilmės asmenį arba asmenų grupę, laikoma nusikaltimu. Šis sprendimas – teisinis pagrindas nelegaliam interneto turiniui nustatyti.

Kartu nurodoma, kad saviraiškos laisvė yra svarbi Europos vertybė, kurią būtina toliau puoselėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas atskyrė turinį, kuris kelia pavojų, sukrečia ar kelia nerimą valstybei arba tam tikrai visuomenės daliai, nuo turinio, kuriuo iš tiesų rimtai kurstomas smurtas ir neapykanta. Teismas aiškiai nustatė, kad pastarojo atžvilgiu šalys gali imtis sankcijų ir užkirsti jam kelią.

"Scanpix" nuotr.

Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje Europos Komisijos (EK) vykdomas tyrimas dėl teisės viršenybės principo laikymosi vienoje iš Bendrijos narių – Lenkijoje įgauna pagreitį. EK pateikė valstybę kritikuojantį raportą ir neįžvelgė pažangos sprendžiant susidariusią padėtį.

Tyrimą EK pradėjo po partijos „Teisė ir teisingumas“ suformuotos naujos valdančiosios daugumos įvykdytų Konstitucinio tribunolo ir viešosios žiniasklaidos reglamentavimo reformų. EK sunerimo, kad tai prieštarauja teisinės valstybės principams. Pagrindinis konfliktas kilo tuomet, kai naujoji vyriausybė paskyrė daugiau Konstitucinio tribunolo teisėjų, nei turėjo, – penkis vietoj dviejų. „Teisė ir teisingumas“ nepripažino buvusios vyriausybės kadencijos pabaigoje paskubomis paskirtų trijų teisėjų.

EK nesiekia ir nenori įsitraukti į politinius ginčus Lenkijoje. Politiniai reikalai yra Lenkijos politikų reikalas, mūsų reikalas – užtikrinti teisės viršenybę.

Konstitucinis tribunolas nurodė, kad vyriausybė privalo palikti anksčiau paskirtus tris teisėjus, tačiau premjerės Beatos Szydlo vadovaujamas ministrų kabinetas atsisako tai įgyvendinti. Be to, naujoji vyriausybė pakeitė teis­mo veiklos tvarką ir gerokai sulėtino sprendimų priėmimo procesą, todėl teismo darbas iš esmės yra paralyžiuotas, o politinė šalies valdžia ir jos sprendimai nėra prižiūrimi. EK nerimą sukėlė ir tai, kad įsigaliojus visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisoms vyriausybė gali skirti viešosios žiniasklaidos priemonių vadovus ir stebėtojų tarybų narius.

EK pateikta nuomonė dėl padėties Lenkijoje yra konfidenciali ir birželio pradžioje buvo nusiųsta tiesiai šios šalies vyriausybei. „Nepaisant visų mūsų pastangų, iki šiol nesugebėjome rasti sprendimo dėl pagrindinių klausimų, – spaudos konferencijoje sakė EK viceprezidentas Fransas Timmermanas. – EK nesiekia ir nenori įsitraukti į politinius ginčus Lenkijoje. Politiniai reikalai yra Lenkijos politikų reikalas, mūsų reikalas – užtikrinti teisės viršenybę.“

Manoma, kad EK davė Varšuvai dvi savaites atsakyti į raportą. Jeigu EK netenkins Lenkijos pateikti atsakymai, ji gali pradėti antrąją šios procedūros dalį – rekomendacijų valstybei suformulavimą. Jeigu progresas bei susitarimas ir tada nebus pa­siektas, EK gali pradėti trečiąjį procedūros etapą, kuris numato ES sutarties 7 straipsnio taikymą – nuobaudas. Lenkijai gali būti sustabdyta parama iš struktūrinių fondų arba atimta teisė balsuoti ES Taryboje. Šis straipsnis Bendrijos istorijoje dar niekada nebuvo pritaikytas.

Tačiau svarstymų tai daryti ES istorijoje jau buvo. 1999-aisiais Austrijoje rinkimus netikėtai laimėjo populistinė Laisvės partija ir kartu su Liaudies partija suformavo valdančiąją daugumą, o premjeru netgi pretendavo tapti skandalingasis partijos lyderis Joergas Haideris. Diplomatinė krizė buvo užglaistyta tik po kelių mėnesių, kai J.Haideris savanoriškai pasitraukė iš partijos lyderio pozicijos, nors valdančiojoje koalicijoje partija išliko iki 2002-ųjų.

Prie 7-ojo straipsnio taikymo grįžta ir svarstant padėtį Vengrijoje, kur valdančioji partija „Fidesz“ taip pat dažnai kaltinama balansavimu ties demokratinių principų riba. Būtent reaguodama į padėtį Vengrijoje 2014-aisiais EK galutinai įteisino teisės viršenybės apsaugos sistemą su minėtais trimis etapais.

Šalyje netgi prasidėjo diskusijos dėl Lenkijos ateities Bendrijoje. Neseniai paskelbta apklausa parodė, kad 40 proc. lenkų svarstytų išstojimą iš Europos Sąjungos.

Tuo metu Varšuva abejoja dėl tokio Europos Komisijos vykdomo tyrimo teisėtumo. Partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sako, kad taip rodoma nepagarba Lenkijai, – ši procedūra nėra numatyta Bendrijos sutartyse, sukurta biurokratų, o ne politikų ir bet kada gali būti užginčyta Europos Teisingumo Teisme. Panašias pozicijas išreiškė ir Lenkijos premjerė B.Szydlo bei šalies užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis. Šalyje netgi prasidėjo diskusijos dėl Lenkijos ateities Bendrijoje. Neseniai paskelbta apklausa parodė, kad 40 proc. lenkų svarstytų išstojimą iš Europos Sąjungos.

Vis dėlto galimybė, kad Lenkija iš tiesų bus nubausta, nėra didelė, nes bet koks tokio pobūdžio sprendimas turi būti priimamas vienbalsiai ES Vadovų Taryboje. O paramos ir užtarimo Lenkija jau sulaukė: Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad vetuos bet kokius bandymus bausti Lenkiją.

KN nuotr.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Klaipėdos uosto bendrovės priverstos susitaikyti su gresiančia prievole ateityje perleisti savo valdomą turtą, o geležinkelininkai, kovojantys dėl teisės būsimų „Rail Baltica“ darbų mokesčius nukreipti į Lietuvos biudžetą, apšaukiami „Rail Baltica“ projekto stabdžiu.

Geriausiais rezultatais šalies transporto sektoriuje šįmet gali pasigirti Klai­pėdos uostas. Atrodo, naujam rekordui niekas nebeįstengs pakišti kojos: Klaipėdos rezultatų atotrūkis nuo regiono konkurentų kiekvieną mėnesį tik didėja. Pirmojo ketvirčio krovos prieaugis Lietuvos jūrų uoste, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, siekė 10,8 proc. O pernai pirmavusioje Rygoje krovos rezultatai smuko 13,8 proc., Taline – 16,5 proc., o Ventspilyje – net 18,7 proc.

Už kylančius rezultatus Klaipėdos uostas visų pirma dėkingas atsikuriančiam naftos produktų krovinių srautui, šįmet augusiam beveik 30 proc. Galima prisiminti, kad vos prieš keletą metų naftos produktų krova „lauždavo“ uosto statistikos kreives priešinga kryptimi. 2014 m. metinė naftos produktų krova buvo sumažėjusi iki 3 mln. t, o pernai siekė jau 6 mln. t ir, regis, ketina stiebtis toliau. „Jeigu „Klaipėdos nafta“ ir Krovinių terminalas ne­mažins savo darbo tempų, naftos produktų krova šių metų pabaigoje gali siekti 8,5 mln. t“, – prognozuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Tai atsakymas skeptikams, maniusiems, kad be naujų linijų Klaipėdoje neįmanoma padidinti ro-ro krovos.

67 proc. didėjo ir žemės ūkio produktų krova, o grūdų krauta beveik 80 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Palengva atsigauna pernai prarasti konteinerių srautai, be to, konteinervežiai iš Klaipėdos uosto išeina pilniau pakrauti, nei čia atvyksta. Tai rodo ne­tolygus konteinerių kiekio (TEU) ir jų masės didėjimas: skaičiuojant TEU, 2016 m. balandį jis siekė 5 proc., o skaičiuojant tonomis – net 14,5 proc.

Ro-ro krovinių apyvarta šių metų pradžioje kilo 6 proc. Tokiam augimui įtakos turėjo rusų ir lenkų konfliktas dėl leidimų vežėjams. Metų pradžioje lenkams uždraudus važiuoti tranzitu per savo teritoriją, rusų vežėjai Vokietiją bandė pasiekti iš Klaipėdos plaukiančiais keltais. Kompanija „DFDS Seaways“ į rinkos pokyčius sureagavo operatyviai ir Kylio maršrutui surado didesnį laivą.

„Tai atsakymas skeptikams, maniusiems, kad be naujų linijų Klaipėdoje neįmanoma padidinti ro-ro krovos. Skaičiai įrodo, kad didesnę įtaką rezultatams daro ne linijų kiekis, o palankiai susiklostanti situacija rinkoje“, – teigia A.Vaitkus.

Senbuviai neteks pirmumo teisės

Nors naujausi uosto veiklos rezultatai džiugina, vienas ateities klaustukas uosto bendrovėms vis dėlto gadina nuotaiką. Mat Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija taip ir neįstengė įrodyti Europos Komisijai, kad dėl nestandartinio valstybinio ir privataus kapitalo investicijų santykio Klaipėdos uostas nusipelno žemės nuomos konkursų tvarkos išimčių.

Šio lietuvių konflikto su ES institucijomis šaknys slypi uosto įmonių privatizavimo niuansuose. Įsigydami buvusias įmones, jų turtą naujieji savininkai perėmė nuosavybės teisėn. Bet nepriklausomybę atsikovojusios Lietuvos biudžetas buvo menkas, o terminalų savininkai, suprasdami laikantys rankose potencialią aukso gyslą, siekė greitesnės jų modernizacijos, nei išgalėjo sau leisti jauna valstybė.

Nepriklausomybę atsikovojusios Lietuvos biudžetas buvo menkas, o terminalų savininkai, suprasdami laikantys rankose potencialią aukso gyslą, siekė greitesnės jų modernizacijos, nei išgalėjo sau leisti jauna valstybė.

Tuomet ir buvo nuspręsta terminalų su­prastruktūros (krante esančių statinių bei įrenginių) vystymą patikėti uosto žemę nuomojančių įmonių savininkams, valstybei paliekant dar didesnių investicijų reikalaujančią uosto in­frastruktūrą – krantines, navigacines priemones ir akvatorijos tvarkymą. Kadangi tarp uosto žemės nuomininkų tėra išlikusi vienintelė krovą vykdanti valstybės valdoma bendrovė („Klaipėdos nafta“), o infrastruktūros plėtra iš pradžių nebuvo itin sparti, šiandien terminalų savininkai skaičiuoja, kad privačios investicijos į uosto plėtrą per 25 metus gerokai viršijo uosto administracijos investicijas.

O štai daugelyje ES uostų valstybei priklauso ne tik infrastruktūra, bet ir esminė terminalų veiklos suprastruktūra: sandėliai, talpyklos, krovos linijos, kranai. Laimėjusios konkursą, bendrovės tampa ne tik uosto že­mės, bet ir šio turto nuomininkėmis, o pasibaigus sutarties laikui gali nesunkiai užleisti vietą kitoms įmonėms. Tokios laisvos konkurencijos, konkurso būdu parenkant geriausias sąlygas siūlančius uostų žemės nuomininkus, ir reikalauja EK.

Tačiau kaip šį reikalavimą vykdyti Klai­pėdoje, kur privačios bendrovės seniai yra tapusios statinių bei krovos technikos savininkėmis ir per kelis dešimtmečius įgyto turto vertę savo lėšomis dešimteriopai padidino? Tokio turto pasiėmęs nepersineši kiton vieton, net jei tinkamą vietą kažkur atrastum. Todėl dabartiniams terminalų savininkams visų pretendentų dalyvavimas būsimuose uosto žemės nuomos konkursuose lygiomis teisėmis atrodė absurdiškas. Visų pirma todėl, kad baigiantis sutarties terminui privačios įmonės nebesiryš investicijoms ir kartu rizikuos prarasti užsiimtas rinkos pozicijas, o antra – neaišku, kas ir kaip, keičiantis žemės nuomininkams, buvusiems savininkams atlygintų jų turimo turto vertę.

Todėl Klaipėdos uosto bendrovės siekė įteisinti išlygą, kad tvarkingai žemės nuomos sutartis vykdę nuomininkai turėtų pirmumo teisę jas pratęsti. Vis dėlto EK ją atmetė nusprendusi, kad tokia nuostata prieštarautų ES laisvos konkurencijos principams. Ir pradėjo prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo nustatymo procedūrą.

Parengtos įstatymo pataisos

Todėl šiuo metu Vyriausybės institucijose svarstomas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas, numatantis EK reikalaujamus viešus uosto žemės nuomos konkursus. Siekiama, kad pataisos įsigaliotų jau nuo 2017 m. sausio 1 d. Joms įsigaliojus dabartiniai nuomininkai būtų kviečiami atnaujinti šiuo metu galiojančias sutartis naujomis sąlygomis. Maksimali atnaujintų sutarčių trukmė nebegalėtų viršyti 50 metų, o vėliau lauks privalomos uosto žemės nuomos viešojo konkurso procedūros.

Projekte numatyta ir nuostata, kad bet kuris dabartinis uosto žemės nuomininkas, nelaimėjęs viešosios procedūros, privalės rinkos verte perleisti savo uoste turimą turtą būsimam nuomininkui. Žemės nuomos sutartis su pastaruoju įsigaliotų tik atsiskaičius su ankstesniu terminalo valdytoju. Be to, naujasis laimėtojas pri­valėtų su garantijomis įdarbinti visus buvusio nuomininko darbuotojus ir pateikti uosto direkcijai dokumentus apie darbuotojų perkėlimą. Tai užtikrintų minimalią terminalo savininko pasikeitimo įtaką įmonės darbuotojams.

Vis dėlto viena išlyga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projekte yra numatyta. Ji bus taikoma strateginę reikšmę turinčioms bendrovėms ir objektams. Tokį statusą uoste šiandien turi valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ ir jos operuojamas SGD terminalas.

Abipusės kritikos strėlės

Savo ruožtu „Lietuvos geležinkeliai“ irgi negalėtų pasigirti puikiais santykiais su EK. Atvirkščiai – vietoj įprastos tokiems gigantiškiems projektams šviesios ateities diplomatinės retorikos vis dažniau ausį rėžia abipusio nepasitenkinimo gaidelės. Šiaurės jūros ir Baltijos TEN-T transporto koridoriaus koordinatorė EK Catherine Trautmann prieš porą savaičių atvirai pareiškė, kad Lietuva, vilkindama Latvijoje įsteigtos bendros Baltijos valstybių įmonės „RB Rail“ darbus, gali paskatinti sprendimą stabdyti tarptautiniam „Rail Bal­tica“ projektui numatytą ES finansavimą.

Didžiausi nesutarimai kyla dėl to, kas ir kaip skirstytų milžiniškas ES lėšas. Lietuva norėtų, kad kiekviena projekto šalis viešuosius pirkimus darbams savo teritorijoje galėtų vykdyti pati, kartu savo valstybėje mokėdama PVM už atliktus darbus. O EK reikalauja centralizuotų pirkimų per įmonę „RB Rail“, kuri visus projekto PVM mokesčius nukreiptų Latvijai.

„Tai europinis projektas ir ES pinigai. Pirkimams turi būti taikomos europinės taisyklės, o ne kiekvienos šalies nacionalinė teisė. Būtent tam ir buvo sukurta bendra įmonė“, – pareiškė EK atstovė C.Trautmann.

Savo ruožtu „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasipiktino Lietuvai adresuotomis kritikos strėlėmis, nes kol kas būtent mūsų šalis, įgyvendindama „Rail Baltica“ projektą, yra neabejotinai daugiausiai nuveikusi iš trijų Baltijos valstybių.

„Pavyzdžiui, inicijuojama nauja studija dėl signalizacijos diegimo reikalingumo Lietuvos teritorijoje jau nutiestoje „Rail Baltica“ atkarpoje, nors mes seniausiai už savo pinigus esa­me tokią studiją atlikę ir turime nedviprasmiškas išvadas, kad elektrifikacija būtina“, – tvirtina S.Dailydka.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia, kad EK koordinatorė C.Trautmann turėtų padėti valstybėms susitarti, o ne kritikuoti trijų šalių veiksmus. Jo kritikos sulaukė ir „RB Rail“ va­dovė Baiba Rubesa, kuri, anot S.Dailydkos, taip pat nedirba trijų valstybių naudai ir apskritai neaišku, kieno interesams atstovauja.

Kaliningrado kroviniai tebenyksta

Kol kas beveik nenaudojama „Rail Baltica“ vėžė „Lietuvos geležinkeliams“ lemia vien finansinius nuostolius, nes nuo jos, kaip nuo milijardinės vertės bendrovės, valdomo turto skaičiuojami nemenki amortizaciniai atskaitymai. Pagal teisės aktus jie pradedami skaičiuoti iškart atidavus objektą vertinti valstybinei komisijai, o atiduoti vertinimui „Rail Baltica“ pietinę vėžę 2015 m. „Lietuvos geležinkeliai“ privalėjo norėdami atsiskaityti už panaudotas ES struktūrinių fondų 2007–2013 m. finansinės perspektyvos lėšas.

Kartu tai – ir įšaldytos pačios bendrovės bei jos paimtų kreditų lėšos, siekiančios maždaug 490 mln. eurų. Pavyzdžiui, paramą atkarpai nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijam­polės statyti „Lietuvos geležinkeliai“ gavo iš TEN-T (Transeuropinio transporto tinklo) programos, tačiau šios paramos intensyvumas tebuvo 27 proc. Valstybė iš biudžeto papildomų lėšų neskyrė, taigi teko suktis patiems.

Šiek tiek geriau sekėsi statant atkarpą nuo Marijampolės iki Kauno – ten buvo gauta 85 proc. ES lėšų, tačiau likusius 15 proc. sąmatos irgi teko dengti „Lietuvos geležinkeliams“.

Priešingai nei Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“ šįmet negali pasigirti didėjančiais pervežimais. Nors juntamas nežymus uosto kryptimi keliaujančių krovinių prieaugis (keturi penktadaliai uoste kraunamų krovinių į jį ir iš jo iškeliauja būtent geležinkeliais), statis­tikoje šį prieaugį su kaupu atsveria tebemenkstantis Kaliningrado krypties tranzitinių krovinių srautas.

„Daug anksčiau per Lietuvą vežtų Rusijos krovinių dabar nukreipiama į jūrinius keltus, kursuojančius tarp Sankt Peterburgo ir Ka­liningrado uostų. Juos vežėjams rinktis apsimokėdavo, nes valstybė dotuodavo šį maršrutą. Tačiau dotacijos dėl sunkios ekonominės padėties Rusijoje jau ima strigti, reisų mažėja, ir tai mums kelia šiokių tokių vilčių ateičiai“, – „Veidui“ pasakojo Virgilijus Jastremskas, „Lie­tuvos geležinkelių“ plėtros departamento di­rektorius.

BFL / K.Vanago nuotr.

Europos Komisijos ekonomikos iššūkių analizėje Lietuvai skirta pora komplimentų, ilgas sąrašas metai po metų kartojamų siūlymų ir bene pirmą kartą taip pabrėžtos didžiausios ilgesnio laikot­ar­pio grėsmės – dėl lėtai didėjančio darbo našumo, nepakankamos kokybės švietimo ir demo­grafinių problemų galime įstrigti vidutines pajamas teturinčios valstybės vidutiniokės raidos etape.

35 proc.

Tiek – daugiausia visoje ES – darbingo amžiaus gyventojų Lietuva praras iki 2030 m.

5,1 proc.

Tiek pernai padidėjo darbo užmokestis, tačiau darbo našumas nedidėjo visai.

2 kartus

Tiek valdžios sektoriaus skola, skaičiuojant proc. BVP, didesnė nei prieš finansų krizę. Prognozuojama, kad 2026 m. ji bus 51 proc. BVP, o vėliau gali viršyti ir 60 proc.

0

Lietuvoje nėra asmeninių lengvųjų automobilių mokesčių. Čia maži ekonomikos augimui nekenkiantys aplinkosaugos, turto mokesčiai, bet didelis gaunančių mažas pajamas apmokestinimas.

37,7 proc.

Toks atotrūkis tarp galimo surinkti ir realiai surenkamo PVM. ES vidurkis – 15,2 proc.

27,3 proc.

Tokiai daliai gyventojų dabar gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Socialinė nelygybė Lietuvoje viena didžiausių ES.

5 proc.

Tik tokia dalis Lietuvos suaugusiųjų įtraukti į neformalųjį suaugusiųjų švietimą. ES vidurkis – 10,7 proc.

24

Tokią vietą tarp 28 ES šalių užima Lietuva pagal išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

"Scanpix" nuotr

Europos Komisija pristatė kiekvienai ES šaliai skirtas ataskaitas, kuriose visapusiškai išanalizuoti jų ekonomikos iššūkiai. Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad po vieno didžiausių realiojo BVP smukimo ES  Lietuvos ekonomika įspūdingai atsigavo ir 2011-2014 vidutiniškai augo 4,1 proc. BVP kasmet. Vis dėlto šalis susiduria su iššūkiais, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ateityje.

Ataskaitoje Europos Komisija nurodė:

1. Svarbu pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Gana didelė mokesčių našta mažas pajamas gaunantiems asmenims, o aplinkosaugos ir periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai yra maži. Be to, tebėra svarbu gerinti pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymo užtikrinimą ir jo surinkimą.

2. Mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis dėl neigiamų demografinių pokyčių, didelio darbingo amžiaus žmonių mirtingumo ir tebesitęsiančios grynosios emigracijos varžo augimo ateityje potencialą ir kels grėsmę pensijų sistemos tvarumui.

3. Lėčiau nei tikėtasi pereinama prie didesnę pridėtinę vertę teikiančios ekonomikos. Darbo užmokestis šiuo metu didėja greičiau nei darbo našumas. Gana prasti inovacijų srities rezultatai ir gebėjimai įsisavinti naujas technines žinias. Institucinė struktūra ir bendra inovacijų rėmimo strategija tebėra susiskaidžiusi.

4. Atsakant į demografinius iššūkius svarbu daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą. Spręstini klausimai – racionalizuoti švietimo sistemos finansavimą ir struktūrą, plėtoti mokymąsi visą gyvenimą ir gerinti aktyvios darbo rinkos politikos tikslingumą ir veiksmingumą.

Kapitalo rinkos nėra visapusiškai išplėtotos, o alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra riboti.

5. Verslo aplinka pagerėjo, tačiau vis dar esama tam tikrų kliūčių investicijoms. Darbo teisės aktai pasenę ir kai kuriais atžvilgiais laikomi pernelyg ribojančiais, o tai gali atgrasyti užsienio investicijas. Kapitalo rinkos nėra visapusiškai išplėtotos, o alternatyvūs finansavimo šaltiniai yra riboti. Dėl to pradedančioms įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms gali kilti finansavimo suvaržymų.

6. Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas kelia iššūkių, nes pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES ir iki šiol nesprendžiamas socialinės paramos sistemos aprėpties ir adekvatumo klausimas.

Iššūkių tebekelia elektros tinklų atsiejimas nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.

7. Europos Komisija taip pat pabrėžia, kad ekonomika yra priklausoma nuo energijos importo, energijos vartojimo efektyvumas yra mažas, o energijos intensyvumo lygis, visų pirma būsto, transporto ir pramonės sektoriuose, yra didelis. Iššūkių tebekelia elektros tinklų atsiejimas nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų.

"Scanpix" nuotr.

Europos Komisija paleido naują svetainę, kurioje viešinama, kaip ES leidžia pinigus. Politico.eu išanalizavo pateikiamus duomenis ir atrinko įdomiausius atvejus, tarp kurių minimas ir Lietuvos vardas.

1. Lenkijai – dosniausia parama.

Kuri šalis gauna daugiausia ES pinigų? Lenkai per įvairius fondus gauna dvigubai daugiau išmokų, nei kokia kita šalis. Ši suma 2014-2020 m. yra beveik 86 mlrd. eurų, antroje vietoje esančiai Italijai tenka “tik” 43 mlrd. eurų.

2. Lietuviai neturėtų irgi skųstis.

Skaičiuojant vienam žmogui, Lenkija nusileidžia. Ir atspėkite kam? O gi Lietuvai. Per septynerius metus vienam žmogui Lenkijai tenka 2232 eurai. ES  subsidijos Lietuvos piliečiui siekia 2837 eurus.

2014-2020 bus skirta 63,4 mlrd. eurų smulkiam ir vidutiniam verslui, kad šis taptų konkurencingesnis pasaulinėje arenoje.

3. Viena ranka duoda, kita pasiima.

Vokietija dažniausiai vadinama ES ekonomikos varikliu ir pinigine, bet kartu ši šalis sugeba susirinkti labai daug išmokų. Faktiškai, Berlynas viena ranka duoda, kita pasiima, nes įmokas į ES biudžetą moka vyriausybės, o vystimosi fondai paskirstomi regionams. Taigi Vokietija gaus 27 872 862 460 eurus.

4. Rojus smulkiam verslui.

ES – brangiausia pasaulyje žaidimų aikštelė. 2014-2020 bus skirta 63,4 mlrd. eurų smulkiam ir vidutiniam verslui, kad šis taptų konkurencingesnis pasaulinėje arenoje.

5. Kryžiaus žygis prieš klimato kaitą.

Kova su klimato kaita europiečiams irgi atsieina apvalią sumą. 44,96 mlrd. eurų skiriama perėjimui prie “mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos”, 29,13 mlrd. eurų – prisitaikymo prie klimato kaitos ir rizikų prevencijai. T.y. iš viso 64,83 mlrd. eurų. Bet ir tai dar ne viskas. ES skyrė papildomai dar 60 mlrd. “aplinkos apsaugai ir išteklių efektyviam panaudojimui”.

6. Jaunieji ūkininkai, ES reikia jūsų!

ES nori finansuoti 175 407 tokių ūkininkų verslo planus. Priežastis – tik 14 proc. Europos ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų.

Visą originalų tekstą skaitykite čia