"Scanpix" nuotr.

Europos politiką stebintis Politico.eu straipsnyje “Europos daktaras peršalo” teigia, kad eurokomisarui iš Lietuvos Vyteniui Andriukaičiui sunkiai sekasi Briuselyje: juo vis labiau nepatenkinti ir rėmėjai, ir priešininkai.

Po paskyrimo į Europos Komisiją sveikatos komisaru daugelis tikėjosi, kad V.Andriukaičio asmeninė istorija ir aštrus liežuvis padės jam prastumti ambicingą visuomenės sveikatos dienotvarkę Briuselyje. Tačiau iki šiol rezultatų nesimato, rašo Politico.eu.

“Prieš metus buvo daug vilčių, energijos ir tikėjimo, taip pat tai ėjo ir iš pačio komisaro”, – teigė ES patarėjas Paulas Belcheris ir pridūrė, kad daugelis nusivylė.

To neslepia ir pats V.Andriukaitis.

Labiausiai Briuseliui kliūva V.Andriukaičio taktika ir komunikacijos įgūdžiai.

“Didysis siurprizas tas, kad aš nesu toks efektyvus, – teigė jis, paklaustas apie pirmus savo metus Europos Komisijoje. – Aš buvau pasiruošęs būti daug efektyvesnis, orientuotas į rezultatus.”

“Mes negalime nesutikti su juo”, – sarkastiškai teigė vienas diplomatas, nenorėjęs būti įvardintas.

Labiausiai Briuseliui kliūva V.Andriukaičio taktika ir komunikacijos įgūdžiai. Sveikatos reikalų komisaras net drįsta eiti prieš Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio planus sumažinti reguliavimą ir taip paskatinti ES ekonomikos augimą.

Atsistatydinimo laiške NVO sukritikavo V.Andriukaitį, nes jis esą nebando sukurti naujos ES alkoholio strategijos.

V.Andriukaičio polinkis teikti iššaukiančius pasiūlymus – nuo bandymo riboti trans-riebalų kiekį maiste iki vaistų kainų reguliavimo – mobilizuoja oponentus farmacijos ir maisto industrijoje. Be to, jis lėtai įgyvendina arba visai pamiršo idėjas, dėl kurių nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir nacionalinės vyriausybės jį rėmė.

Nepasitenkinimas jau tapo viešu. Daugiau nei 20 NVO paliko diskusijų forumą, kurį inicijavo Komisija, siekdama pristabdyti alkoholio vartojimą. Atsistatydinimo laiške NVO sukritikavo V.Andriukaitį, nes jis esą nebando sukurti naujos ES alkoholio strategijos.

Ankstesnė ES strategija, kuri baigėsi 2012 m., buvo tam tikrų švelnių priemonių visuma (tokių, kaip pasikeitimas informacija ir geriausia praktika tarp ES šalių). Dabar NVO ir kai kurios ES valstybės spaudžia Briuselį priimti naują strategiją.

V.Andriukaitis tai sako jau metus, tad nėra ko per daug džiaugtis.

NVO taip pat nepatinka, kad Komisija jau metus vėluoja pateikti ataskaitą, kurioje būtų išaiškinta, ar ant alkoholio butelių, kaip ir maisto produktų, turėtų būti nurodyta maistingumo vertę.

V.Andriukaitis teigia, kad apie alkoholio kalorijas informuoti sunku, nes nelengva gauti duomenis iš ES šalių. Jis pastebėjo, kad daugelis šalių mėgsta savo alų ir vyną, todėl nelabai palaiko tokias iniciatyvas. Komisaras taip pat pridūrė, kad ataskaita vis dėlto pasirodys per ateinančius keletą mėnesių.

Tačiau, pasak diplomatų, V.Andriukaitis tai sako jau metus, tad nėra ko per daug džiaugtis.

Per metus jis leido pasisakyti tiek, kiek dar nei vienas ankstesnis komisaras sau neleido.

Vis dėlto komisaras iš Lietuvos turi daugiau paramos, nei pats mano. Šį mėnesį sveikatos ministrai ir diplomatai paragino Europos Komisiją iki 2016 m. pabaigos sukurti alkoholio strategiją ir apsvarstyti ženklinimą. 12 šalių, tarp jų ir Lietuva, palaiko ES alkoholio strategijos idėją.

Blogiausia, kad niekas, net Komisijos vadovas J.C.Junckeris negali užčiaupti V.Andriukaičio. Per metus jis leido pasisakyti tiek, kiek dar nei vienas ankstesnis komisaras sau neleido. Jis teigė, kad narystės sutartys turėtų būti perrašytos, kad ES gautų daugiau įgaliojimų sveikatos apsaugos srityje.

“Būtu miela padiskutuoti apie galimybę pakeisti ES sutartis ateityje”, – sakė jis per ministrų susitikimą Rygoje vasarą.

Tuo metu, kai Didžioji Britanija grasina palikti ES ir taip spaudžia atiduoti daugiau galių nacionalinėms vyriausybėms, V.Andriukaičio siekis perrašyti narystės sutartis, kad jo biuras gautų daugiau įgaliojimų, atrodo naiviai.

“Don Kichotas”, – apibūdino vienas jo kolegų.

Kitais metais V.Andriukaičio laukia nauji iššūkiai. 2016 m. jis sieks riboti trans-riebalus maiste visoje ES bei ruošia pasiūlymą, kaip geriau koordinuoti tarp ES narių komunikaciją nustatant vaistų kainas.

Vokietijai – galingiausiai ES narei – nepatinka ši idėja. Tam taip pat prieštarauja ir Didžioji Britanija.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

Corina Cretu / "Scanpix" nuotr.

Per metus beveik pusė ES komisarės regioninei politikai iš Rumunijos Corinos Cretu komandos pasitraukė. Kodėl? “Politico” atsako: neįprasti komisarės darbo įpročiai – rūkymas kabinete, poilsis per darbines keliones ir t.t.

Pasak likusių darbuotojų, biure – suirutė, pasitraukė biuro vadovas, jo pavaduotojas, atstovė spaudai ir daug kitų. Iš 19 komandos narių, net 8 paliko komisarę.

Kiekvienas jai sakė: “Jūs negalite taip elgtis.” O ji atsakė: Rumunijoje ministras gali daryti, ką tik nori.

Dalis darbuotojų pasitraukė, nes bijojo, kad nesugebės C.Cretu apginti. Mat ši labai dažnai ima laisvadienius, atsisako dalyvauti susitikimuose ir pan. “Politico” gavo pastarųjų 12 mėnesių komisarės dienotvarkę, kurioje rašoma, kad jokių susitikimų pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais. Pasak biuro darbuotojų, C.Cretu paprasčiausia tomis dienomis nedirba.

Rumunė taip pat viena rečiausių viešnių iš visų 28 komisarų bendruose Europos Komisijos posėdžiuose.

48-erių C.Cretu net nesilaiko Eurokomisijos nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, ji rūko savo kabinete.

“Kiekvienas jai sakė: “Jūs negalite taip elgtis”, – pasakojo buvęs biuro darbuotojas. –   O ji atsakė: Rumunijoje ministras gali daryti, ką tik nori.”

Pasak jos darbuotojų, jiems dažnai tenka koreguoti komisarės dienotvarkę paskutinę minutę, nes ji atšaukia susitikimus, nes esą nėra “ryto vyturys” arba kaltina sudėtingą eismą Briuselyje. C.Cretu taip pat uždraudė organizuoti daugiau nei 3 susitikimus per dieną.

Jos darbinė 4 dienų kelionė į Reunjono salą Indijos vandenyne virto 10 dienų atostogomis, kurias ji praleido su savo vyru. Pati politikė teigia, kad už papildomas 6 dienas ji mokėjo iš savo kišenės.

Iš 20 oficialių vizitų per pastaruosius metus C.Cretu 7 kartus lankėsi gimtojoje Rumunijoje, kur dažnai susiplanuodavo ilguosius savaitgalius.

Jos darbinė 4 dienų kelionė į Reunjono salą Indijos vandenyne virto 10 dienų atostogomis.

Viena C.Cretu padėjėja gyveno kartu su komisare ir pasak darbuotojų, prižiūrėjo jos buitį. Vairuotojas išėjo iš darbo, nes nuolat turėjo budėti prie komisarės namų ir vežioti jos šeimos narius.

Rumunė gali būti labai didelis galvos skausmas Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude’ui Junckeriui, kuris pažadėjo permainas Briuselio biurokratijoje.

Europos Komisijos pastatas / "Scanpix" nuotr.

C.Cretu į Briuselį delegavo buvęs Rumunijos premjeras Victoras Ponta, kuris praėjusį mėnesį atsistatydino ir dabar jam gresia kaltinimai korupcija. C.Cretu yra viena artimiausių buvusio premjero žmonos draugių.

Pati komisarė neigia kaltinimus.

“Aš esu žmogus, kuris niekada nesako “Ne”, – teigė ji.-  Aš aplankiau 24 šalis, prižiūriu visas vykdomas programas. Aš turiu 700 žmonių.”

Tiesa, C.Cretu pripažino, kad nenoriai dalyvauja susitikimuose, bet ji teigė, jog labai daug skaito, kad jiems pasiruoštų.

Visą originalų straipsnį skaitykite čia.

BFL

Europos  Komisijos ir Lietuvos požiūris į mūsų šalies neatidėliotinus darbus skiriasi, nes vieni matuoja juos dešimtmečiais, o kiti – nuo rinkimų iki rinkimų.

Kai skaitai neseniai Vyriausybės pristatytą jos veiklos 2014 m. ataskaitą, nenustoji stebėtis tokia gausybe darbų, kad jiems išvardyti prireikė 86-ių A4 formato lapų. Vyriausybė, nepaisant ministro pirmininko vėliau sau neva iš kuklumo pasirašyto šešeto, giriasi didžiule sėkme praktiškai visose srityse.

Tuoj po Lietuvos Vyriausybės savigyros dokumento paskelbtose Europos Komisijos (EK) ir Europos Sąjungos Tarybos kasmetinėse rekomendacijose Lietuvai mūsų šalies sėkmė vertinama gerokai kukliau.

Skaitant vieną paskui kitą šiuos du dokumentus susidaro įspūdis, kad kalbama ne apie tą pačią valstybę: Lietuvos valdžios akimis, viskas sparčiai gerėja ir gerės. Europinės institucijos, atvirkščiai, Lietuvą įspėja apie artėjančias dideles problemas šaliai, jei ji neatidėliodama jau šiandien nesiims prioritetinių darbų.

Šįsyk EK suformuluotos rekomendacijos visoms šalims kaip reta glaustos, bet susikoncentravusios į esmines sritis. Kaip teisingai pastebėjo EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, jei viskas – prioritetas, vadinasi, niekas nėra prioritetas. Lietuvos Vyriausybė, atvirkščiai, ataskaitoje surašė viską, ką galėjo surašyti, vienodai gausiai, kad tik susidarytų iliuzija apie nepaliaujamą darbų srautą. EK parengtuose dokumentuose – rekomendacijų motyvaciniame dokumente, šalies ataskaitoje – kur kas aiškiau matyti mūsų valstybė ir europiniame, ir laiko perspektyvos kontekste.

Tas kontekstas ir diktuoja prioritetus, kurie kažkodėl mūsų Vyriausybės ataskaitoje neišryškinti kaip svarbiausi darbai.

Europos institucijos ne pirmą kartą atkreipia dėmesį, kad Lietuvai reikia rengtis didžiausiems ES demografiniams iššūkiams: mūsų ne tik mažėja, bet ir menksta darbingo amžiaus asmenų dalis tarp visų šalies gyventojų. Pasaulyje yra pavyzdžių, kai ir maža šalis gali sėkmingai tvarkytis, bet tik tuo atveju, jei nėra didžiulės disproporcijos tarp mokančių mokesčius dirbančiųjų ir nedirbančiųjų vaikų, jaunimo bei senjorų, nėra disbalanso tarp valstybės galimybių ir įsipareigojimų, galų gale – jei darbo rinkoje kuriama didelė pridėtinė vertė. Deja, Lietuvoje jau užprogramuotas dirbančios ir išlaikomos gyventojų dalies disbalansas.

Jau ne pirmą kartą Pasaulio bankas ar europinės institucijos skelbia gąsdinančias demografines prognozes. Ką tik Eurostatas vėl paskelbė, kad 2040 m. mūsų neliks nė dviejų milijonų. Tiesa, pasigirsta reikalavimų, kad Lietuvos reikia atsiprašyti, nes neva Eurostatas pradangino 250 tūkst. Lietuvos gyventojų, mat neįskaičiavo naujausių tikrai teikiančių vilties mažėjančios emigracijos ir didėjančios reemigracijos duomenų, be to, įskaičiavo duomenis tų metų, kai dėl pasikeitusios sveikatos draudimo tvarkos masiškai savo išvykimą deklaravo ir ankstesnių metų emigrantai.

Tačiau, kaip aiškina Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė, tokiose prognozėse remiamasi kelerių metų duomenimis ir skaičiuojami įvairūs ateities scenarijai, tarp jų ir visai eliminavus emigracijos poveikį, nors, nepaisant emigracijos mažėjimo ir reemigracijos didėjimo, mažai tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu šie srautai susilygintų.

Deja, net tokiu atveju gyventojų mažėjimas ir jo sudėtis jau negrįžtamai užprogramuota. Skaičiuojant emigraciją pagal dabartinius srautus, 2020 m. Lietuvos gyventojų skaičius tebūtų 2671 tūkst., iš kurių senjorų per 65 metų – 546 tūkst., o 2030 m. – 2202 tūkst, iš jų senolių – 603 tūkst. Eurostato prognozėmis, visai eliminavus migraciją, 2020 m. iš 2891 tūkst. gyventojų senjorai sudarytų 562 tūkst., o 2030 m. iš 2800 tūkst. – 652 tūkst.

Darbingo amžiaus žmonių dalies mažėjimas artimiausiais dešimtmečiais – neišvengiamas. Beje, į tai Lietuvos dėmesį dar 1994 m., paskui 1998 m. bandė atkreipti Pasaulio bankas. Jau tada, net neprognozuojant tokio didelio masto emigracijos, buvo skaičiavimų apie gyventojų, ypač darbingo amžiaus, mažėjimą, tad kalbėta apie pensijų reformos būtinybę, nes jos gali būti nepakeliama našta valstybei. Tad tegali koreguotis kritimo mastas, bet jo išvengti neįmanoma.

Beje, Eurostato prognozės esminių demografinių pokyčių žada ir kitoms šalims, pavyzdžiui, kad Vokietija 2040 m. nebebus didžiausia pagal gyventojus ES valstybė, nes ją aplenks Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija.

Vis dėlto Lietuvos ateities projekcija – pati niūriausia, nes jai prognozuojamas labiausiai senkančios valstybės vaidmuo. Žinoma, reikia skatinti šeimas daugiau gimdyti, akinti grįžti į Lietuvą emigrantus, beje, kai kurie jų gal grįžtų su kitose šalyse uždirbtomis pensijomis. Vargu ar pavyks apsieiti be migrantų. Bet reikia svarstyti, kaip gyventi ir tokiomis sąlygomis, kai šalyje dirbančiųjų mažėja. Vadinasi, reikia galvoti, kaip padidinti produktyvumą, o tam būtina kokybiškesnė švietimo sistema. Jei nedaugėja gyventojų, reikia imtis priemonių pailginti gyvenimo trukmę. Šiemetinėse EK rekomendacijose Lietuvai pirmą kartą ir bakstelėta į neefektyvią sveikatos apsaugos sistemą bei prastoką bendrojo išsilavinimo kokybę. Į šias sritis žiūrima ne atsietai, bet kaip į demografinių, darbo rinkos problemų dalį.

Štai nėra tikslesnio sveikatos sistemos kokybės rezultato, kaip gyvenimo trukmė. Lietuvos rezultatas toks: vyrai gyvena trumpiausiai ES, 68,4 metų (ES vidurkis – 77,4 m.), moterys vidutiniškai gyvena 79,6 metų (ES vidurkis – 83,2 m.), trumpaamžiškesnė tik keturių iš 28-ių ES šalių moteriškoji dalis. Tiesa, Lietuvos vyrų amžiaus statistiką lemia ir ydingas gyvenimo būdas – mirtys ir ligos dėl alkoholizmo, savižudybių, traumų, dažniausiai būnant neblaiviems. Tačiau ir mirštamumas nuo dažniausios pasaulyje mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligų dvigubai didesnis nei ES vidurkis. Tačiau, paradoksas, pagal gydytojų, lovų ligoninėse skaičių vis dar esame tarp pirmaujančių šalių.

Pasaulis jau seniai atrado, kad gyvenimą ilgina ne ligoninių lovos, o sveiko gyvenimo, saugaus eismo priemonės. Šios srities tyrimai rodo, kad saugos diržų prievolės automobiliuose įvedimas ar alkoholio, rūkymo suvaržymai, sveiko gyvenimo būdo propagavimas duoda apčiuopiamą efektą. O lėšų sveikatos apsaugai stygių kompensuoti reikia jas efektyviai naudojant, užkardant korupciją šioje srityje.

Nors Lietuvos Vyriausybės ataskaitoje džiaugiamasi sumažėjusiu korupcijos lygiu, didėjančia netolerancija jai, tačiau, EK nuomone, sveikatos apsaugos srityje popieriai prasti. Per Eurobarometro apklausas 21 proc. lietuvių pacientų sakė mokėję kyšius. Palyginimui: ES šis rodiklis – 2 proc., dešimtkart mažesnis nei Lietuvoje, už mūsiškius medikus didesni kyšininkai tik rumunai.

Korupcija Lietuvos sveikatos apsaugos srityje klesti ne tik buitiniu lygmeniu: EK atkreipia dėmesį į korupciją šios srities viešuosiuose pirkimuose. O prieš porą dienų Prezidentė Dalia Grybauskaitė nebe pirmą kartą kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją, dėl kurios stagnacijos ir aplaidumo ir valstybė, ir pacientai per brangiai  moka už vaistus. ES institucijos šioje srityje taip pat pastebi korupcijos riziką.

Problemos žinomos, bet, kaip ironizuoja patys politikai, visiems tenka kreiptis pagalbos į medikus, todėl reformų šioje srityje iki galo nepavyko padaryti nė vienam ministrui.

Demografinių prognozių fone šįsyk EK atkreipė dėmesį ir į švietimo problemas. Anksčiau labiau akcentuotas aukštojo mokslo pasiūlos ir specialistų paklausos neatitikimas, per mažas dėmesys profesiniam mokymui. Šįsyk akcentuojamos ir bendrojo lavinimo sistemos spragos. Galima sakyti – jokia naujiena: mūsų moksleiviai tarptautiniuose gebėjimų tyrimuose, tokiuose kaip PISA ir kituose, yra vidutiniokai. Paradoksas: kuo daugiau „rūšiuojame“ vaikus nuo mažens (norint patekti į prestižines mokyklas jau reikia net laikyti egzaminus), tuo daugiau turime vidutiniokų. O geriausių gebėjimų Europoje suomių vaikai pasiekia praktiškai vienodo lygio visose mokyklose, nesvarbu, ar jos atkampioje provincijoje, ar sostinės turtingai gyvenančių šeimų kvartale.

Sunkiai tikėtina, kad iš vidutiniokų moksleivių užaugs ir puikūs studentai, o iš vidutiniokų studentų – sumanūs kūrybingi specialistai. O tai vienintelis šansas šaliai, kuri turi nedaug žmogiškųjų išteklių. Deja, Lietuvos produktyvumas tesiekia 75 proc. ES vidurkio. Atsiliekame pagal investicijas į mokslo ir technikos naujoves: verslo investicijos visiškai menkos, o universitetai taip pat per mažai domisi savo mokslo darbų komercinimu.

Beje, Vyriausybės ataskaitoje džiaugiantis, kaip mažėja nedarbas (tuo tikrai verta džiaugtis), vis dėlto išlenda ir nekokios tendencijos: labiausia daugėjo žemės ūkio, apsaugos darbuotojų, o mažėjo jų mokslo srityje.

Tačiau Vyriausybės ataskaitoje apie koncentravimąsi iš esmės spręsti pamatines sveikatos apsaugos ir švietimo problemas nekalbama. Ironizuojant galima pasakyti, kad gal tai ir sąžininga, nes ši Vyriausybė jau nieko šiose srityse ir nespręs. Viduryje kadencijos tuometis sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis, užsimojęs ne prieš esmines šios srities problemas, o prieš privačią mediciną, buvo išsiųstas į auksinę tremtį Briuselin ir dabar, kaip už šią sritį atsakingas EK narys, bent jau turėtų gerinti visos ES sveikatos apsaugą. Kadencijos pusiaukelėje jo postą perėmusiai ministrei Rimantei Šalaševičiūtei tepavyko apraminti privačios medicinos puolimą, bet ne imtis esminių reformų.

Ką tik krito švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Bet batalijos, kas taps jo įpėdiniu, įdomios tik politikams ir ministerijos personalui, nes nei vasaros atostogos, nei po jų likę metai iki Seimo rinkimų – netinkamas ir nepakankamas laikotarpis imtis ką tobulinti.

O juk tai esminės sritys, nuo kurių priklauso, kaip susidorosime su demografinių praradimų užprogramuotomis problemomis. Beje, net sėkmingai besitvarkančių valstybių politikai tokiose jautriose srityse sutaria dėl ilgalaikių reformų, o ne pasmerkia jas cunamiams po kiekvienų rinkimų.

Nedaug pažangos EK įžvelgė ir metų metais kartojamose rekomendacijose dėl pensijų sistemos reformos. Sparčiausiai ES senstančioje visuomenėje tai jau net ne ateities, o šiandienos problema. EK Lietuvos pensijų sistemoje pasigenda aiškių pensijų indeksavimo kriterijų, susietų su esamu vidutiniu darbo užmokesčiu ir dirbančiųjų skaičiumi, tai yra bendru ekonomikos pajėgumu: jei ji traukiasi, pensijos mažėja, jei didėja – auga ir pensijos. Deja, lig šiol Lietuvoje galiojo politinis pensijų indeksavimas, priklausomas nuo rinkimų ciklo. Dabar politikų svarstomame socialinio modelio projekte numatytas ekonomine logika paremtas pensijų indeksavimas lyg ir nesulaukė pasipriešinimo, tad, tikėtina, būsime išgirdę ES siūlymus.

Europinių rekomendacijų dokumente užsimenama ir apie pensinio amžiaus susiejimą su tikėtina gyvenimo trukme po 2026 m., kai bus pasiekta dabar laipsniškai vėlinamo pensinio amžiaus riba. Galima neabejoti, kad šį procesą teks tęsti ta pačia linkme.

Vyriausybė savo ataskaitoje džiūgauja, kad socialinių išmokų skirstymą perdavus savivaldybėms pavyko sutaupyti pinigų, sumažėjo socialinės paramos gavėjų. Žinoma, džiugina, jei pavyko nustatyti, kas nepagrįstai gaudavo išmokas. Tačiau socialinių pašalpų gavėjų sumažėjo daugiau nei bedarbių. Kur tie likusieji? Toliau gyvena iš nelegalių pajamų? O gal skursta?

Nesutvarkius institucinės ar organizacinės sistemos – kol  nėra oficialios visų pajamų apskaitos, nėra prievolės deklaruoti pajamų, negalima sutvarkyti ir adekvačios socialinės paramos sistemos. O pagal ties skurdo riba esančių šalies gyventojų dalį (30 proc.), nors kiek ir sumažėjusią (2013 m. – 32,5 proc.,), europiniame kontekste kaip buvome atsilikėliai, taip ir likome. Jei konstatuojame, kad apie trečdalį visuomenės balansuoja ties skurdo riba, reikėtų imtis kažkokių priemonių jam mažinti, nes galų gale jis turi įtakos ir nusikalstamumo, chuliganizmo lygiui, socialiniam nepasitenkinimui.

Antra vertus, jei minimalus atlyginimas ne ką didesnis nei bedarbio pašalpa, tai neskatina dirbti, todėl EK ir atkreipia dėmesį į bedarbių pašalpų aprėptį bei adekvatumą, jas siejant su įsidarbinimo galimybėmis, mokymais. Juk reikia turėti omeny, kad bedarbiai šalia pašalpos dar nemoka įmokų į sveikatos draudimo fondą, jiems gali būti kompensuojama dalis mokesčių už šildymą. Taigi dažnai toks paketas sudaro daugiau nei minimalią algą. O ją gaunantis turi mokėti už viską.

Beje, dar viena EK pastaba: pagal socialinius kontrastus pirmaujame ES, ir tai tikrai ne komplimentas.

EK dar kartą atkreipia dėmesį ir į Lietuvos mokesčių sistemos netolygumus, siūlydama mažinti didelį mokesčių pleištą gaunantiesiems mažas pajamas, perkeliant mokesčių naštą šaltiniams, kurių apmokestinimas mažiau kenkia ekonomikos augimui. Būtent perkelti naštą, o ne didinti mokesčius įvedant naujų, kaip kartais traktuojamos EK rekomendacijos.

Bet Lietuva jau daug metų nepalenkiama visų įmanomų tarptautinių institucijų ir ekspertų tikinimui, kad vieną didžiausių ES darbo apmokestinimų reikėtų sumažinti, dalį jo perkeliant vadinamiesiems žaliesiems ar turto mokesčiams. Tačiau premjeras A.Butkevičius jau viešai pareiškė: jokių naujų mokesčių iki rinkimų nebus.

Jei neartėtų rinkimai, gal bent jau reikėtų peržiūrėti mokesčių mokėtojų bazę, atsisakyti lengvatų. Kai palygini, kiek gyventojų moka už viską, o kiek gauna viską, nors moka toli gražu ne visus mokesčius, kyla klausimas, ar valstybės viešųjų paslaugų sistema, kuriai moka mokesčius tik apie pusę gyventojų, gali pajėgti teikti paslaugas visam šimtui procentų gyventojų?

Dar viena europinė rekomendacija Lietuvai, žvelgiančiai į liūdnas demografines prognozes, – bent jau siekti sumažinti skolų kuprą. Ją neišvengiamai jau esame užvertę ant dabartinės vaikų ir jaunimo kartos, kuriai ir taip dar teks srėbti visuomenės mažėjimo ir senėjimo keliamas problemas. Visa laimė, kad priešrinkiminius apetitus dabar, priešingai nei prieš krizę, ES bando užkardyti. O Lietuvai įstojus į euro zoną jos 2016 m. biudžeto pagrindiniai rodikliai turės pereiti  EK patikros procedūrą.

Pirmą kartą tokių priemonių imtasi 2013 m. rudenį, siekiant išvengti destabilizavimo, kokį krizės ir pokriziniu laikotarpiu sukėlė kai kurių ES valstybių neatsakingumas tvarkant savo finansus. EK vertina investicijų kryptis: ar jos prisidės prie ekonomikos augimo, ar mažins finansų disbalansą. Pernai pareikšta pastabų šešių valstybių biudžetų projektams.

Lietuvai 2016 m. biudžete, tikėtina, bus leista viršyti deficito ribą 0,1 proc., nes iš valstybės biudžeto gali tekti padėti „Sodrai“ dėl pervedimų į antros pakopos pensijų fondus.

Tačiau EK neslepia susirūpinimo dėl beveik 1 proc. neatitikimų tarp Lietuvos stabilumo programoje įsirašytų deficito skaičių ir EK naujausių Lietuvos BVP augimo prognozių. Jau šių metų valstybės biudžetas patvirtintas remiantis pernelyg optimistinėmis prognozėmis. Finansų ministerija valstybės biudžeto projekcijas skaičiavo remdamasi optimistiniu BVP 3,4 proc. augimu, o naujausiomis jos prognozėmis, tesitikima 2,5 proc. augimo. Pastaruoju metu visos skelbtos tarptautinių institucijų prognozės Lietuvai mažinamos, nors, teisybės dėlei, jos optimistiškesnės nei mūsų Finansų ministerijos. Bet juk ji geriausiai žino tikrąją padėtį valstybės piniginėje, tik, kaip parodė ne tik 2008 m., bet ir pernai priimtas biudžetas, ne visuomet ją sąžiningai atskleidžia.

EK Lietuvos dokumentuose neįžvelgia garantuotų priemonių įvardytiems fiskaliniams tikslams pasiekti. Štai Vyriausybės ataskaitoje nurodomas ketinimas dar labiau kovoti su šešėliu. Tačiau kodėl lig šiol nepasiekta geresnių šios kovos rezultatų?

EK rekomenduoja išplėsti mokesčių bazę, pagerinti mokestinių prievolių vykdymą. Daugiausiai Lietuva surenka iš PVM, gyventojų pajamų mokesčių, bet abu jie labai susiję su ekonominiu ciklu. Vartojimas jautriai reaguoja į ekonominius pokyčius. O gyventojų pajamų mokestis iš esmės yra algos, o ne pajamų mokestis, nes sistema neapima visų pajamų rūšių. Nesant visuotinio deklaravimo, mokesčių mokėtojų bazė maža ir priklausoma nuo ekonominio ciklo. EK rekomenduoja esamą mokesčių naštą perskirstyti mažiau augimui kenksmingoms sritims, pavyzdžiui, turto mokesčiai mažiau priklausomi nuo ekonominio ciklo.

Taigi ateities, tiek artimiausios, tiek ilgesnio laikotarpio, perspektyvos žvelgiant iš Vilniaus ir iš Briuselio bokštų skiriasi, kaip ir pernai metų darbų įvertinimas. Nepaisant premjero pasitenkinimo savo Vyriausybės darbais, gal tas jo sau pasirašytas šešetas pagal dešimtbalę sistemą, o pagal penkiabalę – trejetas, rodo ne jo kuklumą, o realybę.

Dar silpniau Lietuvą už EK rekomendacijų įgyvendinimą įvertino EK. Jos vertinimo skalėje – penki lygiai: be pažangos, nedidelė, tam tikra ar didelė pažanga ir įvykdytos rekomendacijos. Šiemet mūsų pažanga įvertinta prasčiau nei pernai. Geriausias, nors prastesnis nei pernai įvertinimas – už valstybinių įmonių reformą, kuri, teisybės dėlei, parengta ir pradėta įgyvendinti dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybės.

Prasčiau įvertinta pažanga tobulinant darbo rinką, socialines reformas, už kurias gavome menkiausią įmanomą įvertinimą, kaip nepadarę pažangos. Kaip ir pernai, dvejetuką gavome už pensijų reformą. Geresni balai – už fiskalinį tvarumą ir energetikos projektus.

A.Butkevičius prie didžiausių savo Vyriausybės darbų taip pat priskiria euro įvedimą ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, energetinių jungčių projektus. Tačiau ir čia reikėtų dabartinius valdančiuosius tepagirti, kad užbaigė tai, ko jau buvo neįmanoma neužbaigti. Kur tokios neišvengiamybės nebuvo, pavyzdžiui, dėl naujos atominės elektrinės projekto, cituojant Vyriausybės programą, pernai sėkmingai pasistūmėta svarstant šį klausimą. Bet juk rezultato – jokio.

EK vertinimuose vyrauja pastabos, kad kažkas šiek tiek nuveikta, bet klausimas, ar tai veiksmai, galėsiantys padaryti lemiamą įtaką Lietuvai sprendžiant sistemines problemas.

Vyriausybė didžiuojasi sugebėjusi išlaikyti bene didžiausių ekonomikos augimą ES ir komplikuotomis geopolitinėmis sąlygomis. Tarptautinis valiutos fondas pirmą kartą Lietuvą įtraukė į išsivysčiusios ekonomikos šalių sąrašą, viena įtakingiausių tarptautinių institucijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija priėmė sprendimą pakviesti Lietuvą derėtis dėl narystės.Tiesa, kaip ir į euro zoną, tokį kvietimą gavome paskutiniai iš baltijiečių.

Vyriausybė džiaugiasi daugiabučių renovacija, dėl kurios jos pirmtakai patyrė visišką fiasko, sumažėjusiu nedarbu, ypač jaunimo, pagerėjusiomis verslo sąlygomis. Tačiau Vyriausybės programa ir gerų, bet abstrakčių ketinimų sąrašas 2015 m. nerodo, kad ši Vyriausybė įžvelgia demografinių procesų aštrinamus didžiulius ateities iššūkius. Ji sprendžia nors ir reikalingus, bet rutininius darbus, už ką ją myli žmonės, o premjeras džiaugiasi, kad tai patvirtinimas, jog pasirinktas teisingas kelias. Tačiau sisteminių pokyčių planų, išskyrus socialinio modelio projektą, nematyti.

Beje, palyginus tai, kas minima EK rekomendacijose ir kas siūloma socialinio modelio projekte, jei projektas būtų įgyvendintas, daugelis problemų išsispręstų. A.Butkevičiaus Vyriausybės garbei, pagaliau bent tokio dokumento projektas parengtas. Nors apie Darbo kodekso liberalizavimo būtinybę kalbama jau metų metais, ankstesnės Vyriausybės to nedrįso padaryti, nes akivaizdu, kad tai nedera su populizmu, kuriuo partijos vilioja rinkėjus.

Deja, svarstymų procese jau norima nekeisti motinystės išmokų, triskart švelninti siūlymus dėl išeitinių išmokų trukmės atleidžiant darbuotoją, tačiau nieko nesiūloma mainais sumažinti iš socialinių pažadų siūlymų paketo. Tai kaip tuomet pavyks subalansuoti darbo rinkos liberalizavimo ir socialinės apsaugos svarstykles?

Turint omeny, kad kitąmet – Seimo rinkimai, kyla pavojų, kad socialinio modelio projektas taip ir netaps lūžio tašku ieškant taip Lietuvai reikalingų sisteminių permainų darbo santykių ir socialinės paramos sistemose.

EK žvelgia iš platesnio geografinio ir laiko konteksto, o mūsų politikai – tik savo kadencijos rėmuose, be visumos pojūčio, geriau imdamiesi vienadienių nei sisteminių pokyčių. O kai nėra nei prioritetų, nei visumos pojūčio, ir nutinka tokių odiozinių situacijų, kai vargana valstybė ima mokėti bene didžiausias pasaulyje išmokas mamytėms, tačiau niekaip neranda keleto milijonų bent vienam vaikų darželiui pastatyti, nors tai, kaip įrodyta pasaulyje, kur kas labiau didina gimstamumą.

Taigi prognozės Lietuvai priklauso nuo to, kas prognozuoja. A.Butkevičiaus Vyriausybės versija: viskas bus tik geriau. EK prognozė: jei nieko nedarysime, po poros dešimtmečių nebus kam Lietuvoje uždirbti pensijų, nežinia ką bepajėgs socialinės paramos ir sveikatos apsaugos sistema. Prie to verta pridurti – beveik aišku, kokia bus ir politinė konjunktūra, nes juk visuomenės lemiamas balsas vis labiau priklausys senoliams ir jų prioritetams.

Aušra Lėka

Šią savaitę Europos Komisija paskelbė metinę ataskaitą apie muitinėse sulaikytas prekes, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Nuo 2009 iki 2010 m. Europos sąjungoje (ES) sulaikytų klastočių atvejų išaugo nuo 43 iki beveik 80 tūkstančių. Daugiausiai tokių sulaikymų atvejų buvo fiksuojama Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lietuvoje.

Klastočių sulaikymo ir intelektinės nuosavybės apsaugos bylose šiais metais aktyviai dalyvavusi advokatų kontora AAA Baltic Service Company teigia, jog Lietuvoje sulaikomų klastočių atvejų išaugo daugiau nei perpus, net 148 procentais. “Tai rimtas signalas, jog į Lietuvą bandomų įveržti suklastotų, taigi intelektinės nuosavybės teisę pažeidžiančių prekių mastai auga “kaip ant mielių”. Ši situacija skatina šalies teisininkus dar daugiau dėmesio skirti intelektinės nuosavybės apsaugai šalyje”, – teigė AAA Baltic Service Company partnerė Otilija Klimaitienė.

Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžiama, jog 2010 m. Europos Sąjungoje sulaikytų prekių bendra vertė pirmą kartą siekė 1 mlrd. eurų. Cigaretės buvo dažniausiai praėjusiais metais sulaikoma prekė, tai 34 proc. visų klastočių sulaikymų atvejų. Pirmuose vietose taip pat buvo biuro technika, kiti tabako gaminiai. Tuo tarpu Lietuvoje smarkiai padidėjo mėginimų įvežti suklastotų žaislų. Būtent žaislų vertė praėjusiais metais buvo didžiausia tarp įvairių Lietuvos muitinėse sulaikomų prekių kategorijų.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse daugiausiai prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises, atkeliauja iš Kinijos. Tuo tarpu suklastotus medikamentus beveik išimtinai Europai tiekia Indija. Net 93 proc. tokių medikamentų, kurių vertė siekia 3,2 mln. eurų, atkeliauja būtent iš šios šalies.

Anot O. Klimaitienės, pastaraisiais metais smarkiai išaugo į muitines besikreipiančių intelektinės nuosavybės savininkų skaičius. Visoje Europoje jis padidėjo nuo 981 paraiškos 2000 m. iki 18 tūkst. 2010 m. “Situacija “klastočių rinkoje” skatina šalies įmones pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga, kuriai anksčiau neretai buvo skiriama mažai dėmesio. Vis dažniau sulaukiame prašymų padėti įmonėms vykdyti teisinius procesus bei apginti savo teisėtus interesus”, – teigė O. Klimaitienė.

Nors suklastotų prekių sulaikymo atvejų smarkiai padidėjo, Europos Komisijos pateikta ataskaita atskleidė, jog bendras visų šiais metais sulaikytų prekių kiekis, lyginant su 2010 m. sumažėjo nuo 117 iki 103 mln. vienetų. Europos Komisijos vertinimu, sumažėjusį bendrą sulaikomų prekių kiekį lemia išaugusi “smulkioji” klastočių prekyba, leidžianti prekę užsakyti internete ir atsisiųsti paštu.

BFL

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas) dar kartą pareiškė tvirtą EK paramą Lietuvai, įgyvendinant nuosavybės atskyrimą dujų sektoriuje. Premjeras Andrius Kubilius gavo oficialų EK vadovo laišką, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.

“Galite būti tikri, kad EK ir toliau rems procesus, susijusius su Lietuvos pozicija, įgyvendinant trečiojo energetikos paketo reikalavimus”, – rašoma J. M. Barroso laiške.

EK vadovas taip pat patikino Lietuvos premjerą, kad EK narys Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris), atsakingas už energetikos politiką, “visus vykstančius procesus seka labai atidžiai”.

“Mes žinome, kad ieškant abiem pusėms priimtinų sprendimų, įgyvendinant nuosavybės atskyrimo dujų sektoriuje klausimus, reikės visų susijusių šalių pastangų. Komisija ir toliau tvirtai rems Lietuvos pasirinktą kelią”, – teigė J. M. Barroso.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pataisas, į Lietuvos teisę perkeliančias trečiojo energetikos paketo nuostatas dėl dujų perdavimo sistemos operatorių nuosavybės atskyrimo. Vyriausybė teigia, kad pataisos yra labai svarbios, šaliai siekiant turėti alternatyvų dujų tiekimą bei atpiginti dujas bei šilumos energiją vartotojams.

Būsima dujų ūko pertvarka dujų ūkyje, atskiriant magistralinių, skirstomųjų vamzdynų valdymą bei dujų tiekimą, ypač piktinasi “Gazprom”, kuris yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai ir valdo dalį bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, taip pat kitas įmonės akcininkas – Vokietijos koncernas “E. ON Ruhrgas”.

Lietuva nori perimti į savo rankas magistralinius vamzdynus, dabartiniams “Lietuvos dujų” akcininkams paliekant valdyti skirstomuosius tinklus ir dujų tiekimą. Tam būtų būtų įkurtos trys atskiros įmonės.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad santykiai su “Gazprom” šiuo metu yra įtempti, nors abi pusės pradėjo derybas dėl Lietuvos reikalaujamos “teisingos” dujų kainos ir “Lietuvos dujų” pertvarkos.

Lietuva direktyvos nuostatas į šalies teisės aktus privalėjo perkelti iki kovo 3 dienos, o pačią pertvarką įgyvendinti iki kitų metų pavasario.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas “Orlen” patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl “Lietuvos geležinkelių” veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos bendrovės “Orlen Lietuva” veiklai.

“Patvirtiname, kad “Orlen Lietuva” kreipėsi į Europos Komisiją, kuriai buvo išreikšti mūsų priekaištai dėl “Lietuvos geležinkelių” verslo praktikos. Tačiau mes nežinome, kokioje srityje Komisija atlieka tyrimą, tad daugiau komentarų šiuo klausimu pateikti negalime”,- teigiama BNS atsiųstame koncerno “Orlen” atsakyme.

Anot jo, “Orlen” daug kartų atkreipė dėmesį į pažeidimus, dėl kurių nukentėjo “Orlen Lietuva”, pavyzdžiui, išardžius 19 kilometrų bėgių, padidėjo įmonės transportavimo išlaidos ir buvo pakenkta jos eksporto galimybėms.

“Mes suprantame Europos Komisijos susidomėjimą “Lietuvos geležinkelių” veikla”, – rašoma “Orlen” Komunikacijos skyriaus atsakyme.

Praėjusią savaitę paskelbta apie Europos Komisijos įtarimus, jog Baltijos šalių geležinkelių įmonės sudarė kartelinį susitarimą. Neoficialiai teigta, kad tyrimas atliekamas, gavus “Orlen” skundą, o kartelį galėjo sudaryti Lietuvos ir Latvijos geležinkeliai.

Bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pranešė, kad bendrovėje lankėsi Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato atstovai. Bendrovės žiniomis, Komisijos atstovai surinko medžiagą, pagal kurią ir bus sprendžiamas “Orlen” skundo pagrįstumas.

Pernai skelbta, kad “Orlen” ruošia skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos geležinkelių konkurencinių veiksmų – neva nesąžiningų tarifų taikymo bei ruožo Bugeniai-Rengė išardymo kapitaliniam remontui.

“Lietuvos geležinkelių” nuomone, šios pretenzijos yra nepagrįstos, – tai esą patvirtino Lietuvoje vykęs arbitražas, o Europos Komisijai skundą galimai pateikęs Lenkijos naftos koncernas siekia spausti Lietuvos geležinkelių bendrovę dėl sau nepalankių arbitražo teismo sprendimų, tam panaudodamas Europos Sąjungos institucijas.

Europos Komisijos atstovai, iš anksto neįspėję, kovo 8 dieną apsilankė Baltijos šalių geležinkelių įmonėse, pranešė EK.

Pasak pranešimo, Komisija turi priežasčių manyti, jog šios įmonės pažeidė Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurios draudžia kartelinius susitarimus ir netinkamą verslo praktiką bei neleidžia naudotis dominuojančia padėtimi rinkoje.

Europos Komisija ragina siekti taikaus valdžios perdavimo bei surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus Egipte, trečiadienį pranešė oficialioji Europos Komisijos atstovė Pia Hansen (Pija Hansen).

“Europos Komisija atidžiai stebi pastaruosius įvykius Egipte ir tvirtai remia teisingus Egipto tautos siekius”, – sakoma Briuselyje spaudos konferencijoje paskelbtame Europos Komisijos pareiškime.

Europos Komisija pasisako už tai, kad visos politinės jėgos ir piliečiai laikytųsi demokratinių normų, kurios užtikrina taikų valdžios pasikeitimą. Ji palaiko būtinas reformas bei laisvus ir sąžiningus rinkimus.

Europos Komisijos pareiškime reiškiamas įsitikinimas, kad įstatymų viršenybė, pagarba fundamentalioms teisėms, laisvi rinkimai ir pliuralistinė demokratija yra geriausios priemonės šalies stabilumui ir klestėjimui užtikrinti.

Šiais esminiais principais ir grindžiamas ES bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis, tarp kurių ir geros kaimynystės politika su pietų Viduržemio jūros valstybėmis, primena Europos Komisija.

Europos Komisija pareiškia, kad yra pasirengusi padėti Egiptui ir jo žmonėms pereinamuoju laikotarpiu.

Energetikos, sanglaudos ir 2014-2020 metų finansinės paramos klausimai bus aptariami kitą savaitę Europos Komisijos (EK) organizuojamame forume Briuselyje.

Jame dalyvausiantis premjeras Andrius Kubilius apie tai kalbės atskirame susitikime su EK pirmininku Jose Manueliu Barroso.

A.Kubilius pirmadienį išvyksta darbo vizito į Briuselį, kur dalyvaus Sanglaudos forume. Jame bus aptarta ES Sanglaudos politikos ateitis ir jos indėlis į EK parengtą strategiją “Europa 2020″, pranešė Ministro pirmininko Spaudos tarnyba.

Su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy premjeras kalbės apie Lietuvos pasirengimą vasario 4 dienos Europos viršūnių susitikimą, skirtą ES vidaus ir išorės energetikos politikai bei ES energetikos politikos strategijai iki 2020 metų.

Susitikime su energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu premjeras kalbės apie III ES paketo įgyvendinimą gamtinių dujų sektoriuje, aptars Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroniško prisijungimo prie kontinentinės Europos elektros tinklų tolesnę perspektyvą, informuos komisarą apie Lietuvos-Lenkijos dujų jungčių, suskystintų gamtinių dujų terminalo ir dujų saugyklų statybų projektų eigą.

Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl Energetikos infrastruktūros prioritetų iki 2020 m. Jame įtvirtinti visos ES taip pat ir Baltijos šalių elektros, dujų ir naftos infrastruktūros projektai ir poreikiai, atsižvelgiant į dabar egzistuojančias problemas.

“Vertinant šio komunikato įtaką visai Europai, jis reiškia energetikos iššūkių sprendimą kolektyviniu būdu ir bendros ES energetikos politikos įgyvendinimo pradžią. Baltijos šalims ir Lietuvai dokumentas garantuoja, kad regionas bus prijungtas prie ES dujų ir elektros infrastruktūros,” – teigia Europos Parlamentaras Zigmantas Balčytis.

Anot jo, ypač svarbu tai, kad Komisijos komunikate kaip svarbiausia jungtis integruojanti Baltijos regioną į ES infrastruktūrą, įvardijamas reversinis (dvipusis) Lietuvos – Lenkijos dujotiekis. “Šis dokumentas ne tik užtikrina šio prioritetinio objekto finansavimą, bet taip pat yra ir Lietuvos – Lenkijos derybų saugiklis, neleidžiantis vienai iš šalių apsigalvoti ar projektą nepagrįstai užvilkinti”,- tvirtina Z.Balčytis.

Parlamentaro nuomone, kita svarbi žinia Lietuvai yra ta, kad Komisija pripažįsta suskystintų dujų terminalo poreikį mūsų regione. “Toks poreikis įvardijamas, tačiau, kuri šalis jį įgyvendins, dar nėra aišku, todėl mūsų valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad SDT statybos Klaipėdoje būtų patvirtintos ES lygmenyje,” – sako Z.Balčytis.

Europos Komisijos komunikate dėl Energetikos infrastruktūros prioritetų iki 2020 m. taip pat įtvirtinama, kad visos ES mastu turi būti kuo skubiau atnaujintos elektros jungtys, numatoma, kad netolimoje ateityje daug atsinaujinančios energijos bus gaunamos iš saulės ir vėjo parkų Pietų Europoje ir biomasės įrenginių Centrinėje ir Rytų Europoje, o vadinamosios “protingosios” jungtys leis sumažinti atsinaujinančios energijos perdavimo kainas.

Europos Komisija ruošiasi ateinančiais metais paskelbti įstatymą, pagal kurį visus Europos Sąjungos (ES) šalys privalės uždrausti rūkymą viešose vietose, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Rūkymas viešose vietose iš dalies arba visiškai uždraustas daugelyje Bendrijos šalių, todėl rūkaliai nebegali užsitraukti dūmo užkandinėse, kavinėse ir kitose vietose. Kita vertus, iki šiol galima palyginti lengvai rasti vietų, kur rūkaliai toleruojami, naudojantis įstatymų išimtimis arba įstaigų savininkams ignoruojant nurodymus.

Sveikatos apsaugos komisaras Johnas Dalli (Džonas Dalis) sakė norintis panaikinti šią galimybę.

“Mums reikia visiškai uždrausti rūkymą visose viešose vietose, transporte ir darbovietėje”, – jis aiškino pirmadienį Vokietijos dienraščiui “Die Welt” duotame interviu.

Komisaras pareiškė, kad šią direktyvą Briuselis planuoja pateikti tvirtinimui ateinančiais metais. Jis pridūrė, kad išimtys nebeturėtų būti toleruojamos, nes ši problema susijusi “ne vien su lankytojų, bet ir darbuotojų sveikata”.

Pavyzdžiui, Belgijoje, kurioje įsikūrusi ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, kavinių lankytoja iki šiol gali mėgautis tabako dūmais kavinėse, jeigu įstaigoje neparduodamas maistas.

Tuo tarpu Graikijos sveikatos apsaugos ministras praeitą trečiadienį pripažino, kad jo šalyje pernai priimto draudimo rūkyti nesugebėta įgyvendinti. Pasak jo, per slaptus patikrinimus nustatytą, jog aštuoni iš dešimties barų atvirai pažeidinėjo šį įstatymą.

Naujame ES įstatyme taip pat gali būti sugriežtinti nikotino ir kitų toksinių medžiagų kiekio apribojimai tabako produktuose.

Europos Komisija toliau mėgins susitarti dėl taisyklių, pagal kurias tabako gaminiai nebekristų į akis pirkėjams, o jų pakuotės būtų kiek galima mažiau patrauklios.

Visų gamintojų pakuotės turėtų tapti vienodos išvaizdos; ant jų turės būti spausdinami apie rūkymo žalą, tokią kaip sukeliamos plaučių ligos, įspėjantys spalvingi paveikslėliai, taip pat pateikiama daugiau informacijos apie gaminiuose esančias toksiškas medžiagas.

“Juo vienodesnės ir neišvaizdesnės bus cigarečių pakuotės, juo bus geriau”, – sako komisaras.

Žalingas įprotis rūkyti Europos Sąjungoje kasmet nusineša apie 650 tūkst. žmonių gyvybių.

Europos Komisija galėtų finansiškai prisidėti prie Lietuvoje planuojamos naujos atominės elektrinės (VAE) statybos projekto.

Tai galėtų būti Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) paskola, bet prieš prašydama tokios pagalbos Lietuva turi susirasti strateginį investuotoją ir parengti finansinį naujos atominės jėgainės planą, sako Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato direktorius branduolinei energijai Peteris Farossas (Peteris Farosas).

“Europos Sąjungos (ES) taisyklės numato galimybę paskirti Euratomo arba Europos investicijų banko paskolas”, – trečiadienį diskusijoje “Regioniniai branduolinės energetikos projektai” Vilniuje BNS sakė P.Farossas.

Pasak jo, Euroatomo paskola negali viršyti 20 procentų projekto vertės, EIB paskola gali būti papildoma.

“Tačiau šie daugiausiai 20 procentų gali būti paskirti, jeigu šalys narės jau parengė struktūrą finansavimui. Kol kas Lietuva dar nėra pasirengusi pristatyti tokios finansavimo struktūros, nes vis dar ieško strateginio investuotojo. Pirma, turite surasti investuotoją, su juo parengti planus, tada pristatyti projektą EK”, – aiškino P.P.Farossas.

Jeigu EK projekto įvertinimas ir atsakymas būtų teigiamas, tuomet šalis gali prašyti Euratomo paskolos arba EIB finansavimo.

“Bet kokiu atveju, privaloma sąlyga yra, kad jūs atliktumėte savo namų darbus, susijusius su projektu”, – pažymėjo P.Farossas. Jo teigimu, paskolą galėtų gauti ir vien nacionalinis projektas, bet tai, kad projektą vysto kelios ES narės, yra privalumas.

F.Farossas priminė, kad prieš kelias savaites Briuselyje trijų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei Europos energetikos komisaras Gunteris Oettingeris pasirašė komunikatą, kuriuo patvirtino Lietuvoje planuojamos jėgainės svarbą.

Gegužės pabaigoje energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuvoje planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui tikimasi gauti ir finansinės bei teisinės ES paramos.

Lietuva iki 2018-2020 metų šalia pernai uždarytos Ignalinos atominės elektrinės ketina pastatyti naują atominę elektrinę, kuriai šiuo metu ieškoma strateginio investuotojo. Tikimasi, kad projekte dalyvaus ir Latvija, Estija bei Lenkija.

Tikimasi, kad naujos atominės elektrinės strateginis investuotojas bus kuri nors didelė Europos energetikos kompanija, o tokių sąraše minimos Prancūzijos energetikos koncernai EDF ir “GDF Suez”, Vokietijos koncernai E.ON, RWE, Italijos “Enel”, Ispanijos “Iberdrola”, Švedijos “Vattenfall”.

Skaičiuojama, kad investicijos į vieną reaktorių, priklausomai nuo jų technologijų, sieks 3-5 mlrd. eurų (10,36-17,26 mlrd litų), o iš viso elektrinėje reaktorių galėtų būti du arba trys.

Europos Komisija (EK) reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu uždraustų, šeštadienį turinčių vykti seksualinių mažumų eitynių.

“EK yra susirūpinusi dėl paskutinių įvykių, supančių šeštadienį suplanuotas “Baltic pride”/”Už lygybę” eitynes Vilniuje, ir dėl gerai suplanuoto renginio sustabdymo paskutinę minutę”, – rašoma EK Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovo Jonathano Faullo (Džonatano Faulo) laiške, adresuotame Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadoriui Ryčiui Martikoniui.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį priėmė nutartį, kuria buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo gegužės 8 dieną organizuoti eitynes “Už lygybę” galiojimas.

Pasak J.Faullo, nors EK neturi įgaliojimų kištis į tai, kaip valstybės narės rengia viešus renginius, teisė rinktis į taikius susirinkimus yra numatyta tiek Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir yra viena pamatinių ES principų. Laiške primenama, kad eitynėse ketina dalyvauti ir EK atstovai.

“Pagarba pamatinėms teisėms, tarp jų saviraiškos laisvei ir laisvei rinktis į susirinkimus, yra įpareigojimas valstybei narei, numatytas pagal jos pačios konstitucinę tvarką ir tarptautinius įsipareigojimus”, – tvirtinama kreipimesi.

EK Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovo teigimu, Europos žmogaus teisių teismas vienoje iš nutarčių yra pasakęs, kad jei viešas susirinkimas yra organizuojamas po to, kai tam tikra socialinė problema praranda savo svarbą socialiniuose ir politiniuose debatuose, susirinkimo įtaka gali būti labai sumažėjusi.

“Susirikimų laisvė, jei nesuteikiama galimybė ja naudotis palankiu laiku, gali būti paversta beprasme”, – teigiama cituojamoje nutartyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį nagrinės, ar pagrįstai uždraustos šeštadienį planuotos seksualinių mažumų eitynės Vilniuje.

LVAT ketvirtadienį gavo Lietuvos gėjų lygos atstovų atskirąjį skundą, kuriuo prašoma peržiūrėti VAAT sprendimą sustabdyti seksualinių mažumų eitynėms išduoto leidimo galiojimą.

VAAT trečiadienį sustabdė leidimo šeštadienį rengti seksualinių mažumų eitynes galiojimą. Priimti tokį sprendimą teismo prašė laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, kuris sakė turįs informacijos apie planuojamus neramumus. Tuo metu policijos vadovai teigia esą pasirengę užtikrinti viešąją tvarką renginio metu.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas BNS trečiadienį sakė, kad šalies vadovę stebina skirtingi atsakingų institucijų vertinimai dėl galimų grėsmių per planuojamas seksualinių mažumų eitynes. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja piliečių teisę į taikius susirinkimus.