BFL

Inga NECELIENĖ, Dovaidas PABIRŽIS

Kai pernai Europos krepšinio čempionate lietuviai kopė ant garbės pakylos atsiimti sidabro, sykiu garantavusio kelialapį į olimpinį Rio, Lietuvą užplūdo euforija. Ne ką mažesnė ji kilo auksu pasidabinusių ispanų tėvynėje. Tik kas tada galėjo pagalvoti, kad pačios FIBA įteikti kelialapiai olimpinės ramybės negarantuos.

Po pernykščių dar pagal seną tvarką vykusių Europos krepšinio batalijų surengtoje spaudos konferencijoje Tarptautinės krepšinio federacijos (pranc. FIBA) Europos padalinio vadovai prašneko ir apie komercinę krepšinio pusę. Norėjo tiesiog pasidžiaugti pirmąkart Senojo žemyno pirmenybių rengimo keturiose valstybėse finansine puse, bet išėjo kaip visada – užklausus apie krepšinyje vis gi­liau įsišaknijantį „perku parduodu“ principą, griausmingais veidais puse lūpų prašneko ir apie įvairių turnyrų organizavimo įkainius.

Apetitas kyla

„FIBA Europe“ prezidento turko Tur­gay‘aus Demirelio tikinimu, 2015 m. Latvijoje, Vokietijoje, Kroatijoje ir Prancūzijoje surengto čempionato metu parduota 630 tūkst. bilietų – beveik dukart daugiau, nei jų buvo išpirkta prieš dvejus ir ketverius metus, kai pirmenybes organizavo viena šalis: 2013 m. Slovėnija arba 2011 m. Lietuva.

„Tai – istorinis žingsnis“, – taip pernykščių Senojo žemyno pirmenybių komercinę sėkmę apibūdino „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Kamilis Novakas, sykiu duodamas suprasti, kad čempionatai vienoje šalyje – atgyvena.

Matematika čia paprasta. Vienos Europos čempionato grupės turnyro surengimo mokestis, kurį tenka atiduoti „FIBA Europe“, – 1,4 mln. eurų. Rengiant skirtingose šalyse, kiek gru­­pių – tiek valstybių, taigi tiek ir įmokų – ke­turios. Už finalinį etapą, aišku, laukiamos pa­­pildomos injekcijos. Galima palyginti: už 2011 m. pirmenybių surengimą mūsų šalyje Lie­tuvos krepšinio federacija (LKF) FIBA Europos padaliniui atseikėjo 3 mln. eurų.

Jei šalis gali tiek susimokėti, jos rinktinės pasirodymo rezultatai nelabai svarbūs.

Šioje konferencijoje buvo užsiminta ir apie naują nacionalinių rinktinių susitikimų sistemą, vienas prie vieno nukopijuotą iš futbolo, ir apie tris prieš Rio žaidynes vyksiančius atrankos tu­rnyrus, ir apie jų bazinę kainą – 1,75 mln. eurų. Jei šalis gali tiek susimokėti, jos rinktinės pasirodymo rezultatai nelabai svarbūs. Ką tai turi bendra su FIBA mėgstamu deklaruoti spor­tiniu principu? Pareiškęs, kad šitaip šalims su­teikiamas papildomas šansas, K.Novakas pa­tvirtino, jog priimant galutinį sprendimą pinigai nėra lemiamas veiksnys. Tai kas tada lemiamas? Galbūt daugiau pinigų, nes įvardyta suma – tik bazinė.

Norite dalyvauti, pavyzdžiui, pasaulio čempionate, bet jūsų šalies rinktinė neužsitikrino tokios teisės? Atvykite pas mus į Šveicariją, į iš­taiginguosius Krepšinio namus – pakalbėsime ir aptarsime detales. Arba paprašysime pu­sės milijono eurų – ir dalyvaukite. Už tokią su­mą mūsų rinktinė pateko į 2010 m. mums bron­za suspindusį pasaulio čempionatą, bet gal dabar dalyvavimo kainos jau pakilusios?

Sumanymas neblogas, kvietimas – tragiškas

FIBA organizuoja įvairius turnyrus – jaunių, jaunimo, vyrų, moterų, žemynų, pasaulio čempionatus, įvairias atrankas, o pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiria ir vadinamajam trijulių krepšiniui. Lyg perlas FIBA karūnoje blizga nacionalinių rinktinių čempionatai. O štai Europos klubinio krepšinio reikalus FIBA kadaise pramiegojo, leido iškilti ir sustiprėti Eurolygai, bet dabar vėl susigriebė ir panoro kaip įtakingas žaidėjas grįžti į stipriausių Europos klubų gyvenimą. Bėda ta, kad nemažai komandų gerai prisimena, kuo analogiškas mėginimas prasidėjo ir baigėsi prieš 15 metų: tąkart vos metus gyvavusi naujoji FIBA lyga žlugo, o į ją perbėgusioms komandoms atkurti santykius su Eurolyga nebuvo paprasta.

Europos klubams skirtą turnyrą FIBA rengė nuo 1958 iki 2000-ųjų. Tada buvo įkurta privati įmonė „Euroleague Basketball Com­pany“. Kitą sezoną Senojo žemyno klubai pa­si­dalijo į dvi stovyklas: dalis jų („Panathi­nai­kos“, „Maccabi“, CSKA, „Efes Pilsen“ ir kt.) pasirinko FIBA „Suprolygą“, kita dalis („Bar­celona“, „Real“, „Olympiacos“, „Žalgiris“ ir kt.) – naująjį 1991 m. įkurtos Europos krepšinio lygų są­jungos (pranc. ULEB) Eu­rolygos va­riantą. Tą sezoną Europa turėjo dvi stipriausias komandas.

Nuo kito sezono planuojamas rengti naujojo FIBA turnyro atitikmuo paimtas iš futbolo ir skambiai pavadintas FIBA Čempionų lyga.

Po sezono, klubams ir organizacijų vadovams įsitikinus, kad du turnyrai nėra tinkamas sprendimas, buvo pasiektas susitarimas. Nuo tada ULEB organizuoja du stipriausius žemyno klubinius turnyrus – Eurolygą ir Europos taurę, o FIBA trečiąjį pagal pajėgumą čempionatą. 2005-aisiais abi organizacijos sutarė bendradarbiauti rengiant turnyrus, suvienodino žaidimo taisykles (ULEB įvedė nemažai pakeitimų, priartinusių taisykles prie NBA). Šis bendradarbiavimas ir toks „status quo“ tęsėsi iki 2016-ųjų, kai FIBA vėl panoro visiškai perimti klubinį krepšinį į savo rankas.

Beje, nuo šio konflikto nukentėjo ir trumpai gyvavusi 1998-aisiais Šarūno Marčiulionio įkurta Šiaurės Europos krepšinio lyga (NEBL). 2002 m., sėkmingai įsitvirtinus Eurolygai, pa­grindiniai klubai prarado susidomėjimą šia ly­ga, vėliau ji nesėkmingai buvo įtraukta į FIBA Europos lygą, kuri tuo metu buvo organizuojama pagal geografiniu pagrindu sudarytas konferencijas.

Nuo kito sezono planuojamas rengti naujojo FIBA turnyro atitikmuo paimtas iš futbolo ir skambiai pavadintas FIBA Čempionų lyga. Ar antrasis FIBA bandymas susigrąžinti įtaką Senojo žemyno klubams konkrečius griaučius jau turi? „FIBA Čempionų lyga oficialiai įkurta, pasirašyti jos įkūrimo dokumentai. Bet kol nepasibaigę nacionaliniai čempionatai, neaišku, kas joje turės teisę dalyvauti. Nekalbama apie sutartis su konkrečiais klubais, čia numatytas sportinis principas, kad turnyre dalyvaus atitinkamas vietas nacionaliniuose čempionatuose užėmusios komandos“, – paaiškina Lie­tu­vos krepšinio lygos (LKL) generalinis direktorius Romualdas Brazauskas.

Kviestiniams klubams, t.y. tiems, kurie į planuojamą turnyrą pagal parodytus rezultatus ne­pa­teks, numatytos keturios vietos. Bet ne pa­čia­me naujajame turnyre, o atrankos į jį varžy­bose. Asmeninius kvietimus už tam tikrus nuopelnus, pavyzdžiui, praeities, klubams skirs FIBA.

Prieš derybas – raumenų demonstravimas?

Spaudimas, nacionalinių federacijų ir klubų gąsdinimas, ultimatumai ir grasinimai – tą iš FIBA vadovų lūpų girdėjome pastarąsias pora savaičių, prieš pasklindant žiniai, kad FIBA kviečiasi Eurolygos vadovus sėsti prie derybų stalo. Išeina, kad visos šios ant Eurolygos ir Europos klubinio krepšinio išpiltos pamazgos – priešderybinis FIBA raumenų demonstravimas ir noras įrodyti galingus savo svertus. Artėjant olimpinėms batalijoms galimos sankcijos – pats paveikiausias būdas įrodyti, kad su FIBA reikia skaitytis, neprieštarauti ir dalytis gardžiu krepšinio kąsniu.

Po šio sprendimo sušauktoje chaotiškoje spaudos konferen­cijoje LKF vadovai Arvydas Sabonis ir Min­daugas Špokas atrodė tarsi mokinukai.

Iki bandymo tartis FIBA griebėsi atviro šantažo ir grasindama pašalinimu iš olimpiados bei 2017-ųjų Europos pirmenybių įsakmiai kreipėsi į federacijas – priverskite klubus pa­klusti ir neleiskite jiems dalyvauti Europos taurės turnyre. Iš pradžių tai skambėjo desperatiškai, bet nacionalinės federacijos – Serbijos, Italijos, Kroatijos, Rusijos viena po kitos nusileido to­kiems FIBA užmojams. Tarp jų ir Lie­tu­va, su­spendavusi Vilniaus „Lietuvos ryto“ klu­bo da­lyvavimą Lietuvos pirmenybėse. Po šio sprendimo sušauktoje chaotiškoje spaudos konferen­cijoje LKF vadovai Arvydas Sabonis ir Min­daugas Špokas atrodė tarsi mokinukai, kurie, užuot pateikę atsakymus ir motyvus, patys klausinėjo žurnalistų patarimo. Žinoma, neva juokais.

„Nereikia labai gilintis, laikas viską iš-spren­džia. Dar turime laiko ir matysime, kas čia bus toliau“, – pareiškė A.Sabonis.

M.Špokas pridėjo – FIBA nariai esame nuo 1936-ųjų ir kitos tokios organizacijos tiesiog nė­ra: „Jūs gal siūlote mums išstoti iš FIBA ir klu­bai tegul patys išsiaiškina, kur jie nori žaisti? Jis (P.Baumannas) yra mūsų vadovas. Kas dar neaišku? Mes esame tos organizacijos na­riai“, – subtilių atsakymų neieškojo M.Špo­kas.

Nežinia, kiek buvo pagrįsti šie griežti pareiškimai, nes nėra žinoma, ar kas nors iš tiesų buvo įforminta dokumentaliai, bet po gąsdinimų, blefo apraiškų kai kurių šalių federacijos išsigando ir sutiko su FIBA reikalavimais. O paskui įvyko tai, kas turėjo būti iš pat pradžių – bandymas tartis, nes bet koks prieš­taravimas nenaudingas abiem konfliktuojančioms pusėms ir kenkia bei griauna krepšinį“, – sako buvęs krepšininkas, o dabar Seimo narys Sergejus Jovaiša.

Buvusio ilgamečio žalgiriečio S.Jovaišos įsitikinimu, jei greitu metu bus nesusitarta, o konfliktas dar pagilintas, nukentės visi. Dėl to būtina ieškoti kompromiso. Kaip parodė neseni įvykiai, FIBA Europos padaliniui į naująją savo Čempionų lygą ne taip lengva prikalbinti stipriausius klubus, Eurolyga dalį jų vis tiek prarastų, bet labiausiai pasijustų nuskriausti klubai ir ypač niekuo dėti žaidėjai, kurie būtų iš­mesti iš turnyrų, čempionatų, o gal, kaip ne­pabijota pagrasinti, net ir olimpinių žaidynių.

Nėra abejonių, kad šis laikas pasirinktas neatsitiktinai: olimpinės žaidynės ir atrankos turnyrai čia pat, todėl nacionalinėms krepšinio federacijoms reikėjo greitai apsispręsti. Gal dėl to šalių federacijos nepuolė tarpusavyje tartis, kaip veikti toliau, ar laikytis vienybės ir kovoti dėl savo klubų teisių. Kilus grėsmei nacionalinėms rinktinėms, matyt, nutarta, kad klubų reikalai palauks.

„Pasižiūrėkime, kokios valstybės pakibusios – Lietuva, Ispanija, Graikija, Italija, Rusija, vi­sos Balkanų šalys. Kokį turnyrą be jų turėtume, kam jis būtų įdomus? Lietuva – trečia FIBA reitinge, su mumis turi skaitytis ne šalies dydžiu, o krepšinio svoriu“, – neabejoja S.Jo­vaiša.

Jeigu FIBA kabinetų duris varsto žmonės, kuriems žodis „krepšinis“ ir jų pačių deklaruojamas sportinis principas šį tą reiškia, ar jie su­gebėtų paaiškinti sprendimą iš žaidynių ša­linti tas nacionalines ekipas, kurios jų pačių nustatytomis sąlygomis ir jos rengtame turnyre šią teisę pelnė? Apie neabejotinai audringą sirgalių, krepšinio bendruomenės reakciją net ne­ver­ta kalbėti, bet kažin ką pasakytų rėmėjai, tarp kurių esama ir solidžių Europos bendrovių.

„Matyt, teks abiem organizacijoms šiuo kąsniu dalytis ir išmokti pasitenkinti. Eurolygai irgi neverta priešintis, geriau paaukoti dalį komercinės naudos ir toliau gyventi taikiai. Matyt, ir teisinė aplinka parodė, kad ir vieniems, ir kitiems saldu nebus, todėl reikia sėsti ir tartis. Bet šito reikėjo siekti iš pat pradžių, o ne pirmiausia pulti viešai draskytis ir daužytis, tada nebūtų tokios duobės“, – stebisi S.Jovaiša.

Karo kirvį vėl užkas?

LKL gen. direktorius R.Brazauskas tvirtina tokio gylio duobės Europos krepšinyje neprisimenąs. Taip, 2003–2004 m. sezoną, kai dar pats teisėjavo, FIBA ir Eurolygos konflikto atpirkimo ožiu buvo pasirinkti Eurolygos teisėjai, iš kurių metams buvo atimta FIBA licencija. Dėl šios priežasties R.Brazauskui neteko teisėjauti 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse, kuriose nė vienas Eurolygos teisėjas negalėjo dirbti. „Bet tai, palyginti su dabartine situacija, tebuvo labai mažas lašas jūroje“, – sako R.Bra­zauskas.

Klaipėdos „Neptūno“ direktoriaus Osvaldo Kurausko manymu, FIBA su Eurolyga bendrauti ypač trukdo įsitikinimas savo teisumu: viena pusė neabejoja savo regalijų galia, o kita tiki sėkmingu ilgalaikiu darbu. Bet Eurolygos pažanga akivaizdi: žingsnis po žingsnio daugėja rėmėjų, pajamų, žiūrovų. FIBA kyla pavydas.

„Kaip gerai pasakė A.Sabonis, laikas visagalis. Abiejose pusėse dirba teisininkai, įtrauktos ES institucijos, bet teisiniai dalykai greitai ne­sprendžiami, iš pradžių vis tiek pasiūloma susitarti geruoju“, – sako šiemet Europos taurės turnyre rungtyniavusio, o dabar laukimo strategiją pasirinkusio „Neptūno“ direktorius O.Ku­­rauskas.

Ir didžiausiam naivuoliui aišku, kad FIBA trečiuoju pagal pajėgumą Europos klubiniu tur­­nyru nebesitenkins. LKL gen. direktorius R.Brazauskas atkreipia dėmesį, kad šiame ka­re galima įžvelgti ir gerų poslinkių: dar prieš metus nei viena, nei kita organizacija nesiūlė klu­bams tokių solidžių prizinių fondų, apie ko­kius dabar ir vieni, ir kiti prabilo, norėdami pa­traukti komandas į savo pusę. Juk dešimties me­tų sutartis, kokios sulaukė vienuolika Eu­ro­pos klubų, tarp jų ir Kauno „Žalgiris“, skamba so­lidžiai. Bet ne mažiau solidi ir 10 mln. eurų bauda, kurią tektų pakloti nusprendus iš šio tur­nyro pasitraukti. Siūlant šias sutartis apie nesutarimus žinota, vadinasi, pagudravimų esa­ma ir iš vienos, ir iš kitos pusės.

Utenos „Juventus“ klubo direktorius Ei­man­tas Skersis taip pat atkreipia dėmesį į fi­nansinę turnyrų organizatorių pasiūlymų pusę: „Visa esmė ta, kad krepšinyje atsirado daug pinigų. Tiek FIBA, tiek ULEB klubai pradėti vilioti dideliais pinigais. Utenos „Juventus“ niekada nebūtų dalyvavęs FIBA Europos taurėje, jeigu sąlygos būtų tokios, kaip prieš dvejus metus, kai reikėjo už viską didelėmis sumomis mokėti. Dabar gauname pajamų už patekimą į kitą etapą, už kiekvienas namų rungtynes ir pan. Tas pats „Žalgiris“ iš Eurolygos gaus ne­menką sumą. Krepšinis tapo kaip futbolas. To anksčiau nebuvo. Vienintelė karo nauda yra ta, kad klubai gaus daug pinigų“, – sako „Ju­ventus“ vadovas.

Bet ar yra koks nors loginis paaiškinimas, ko­dėl viename to paties organizatoriaus rengia­mame turnyre – šiuo atveju Eurolygoje – klubams galima žaisti, o kitame, Europos taurės, – ne? „Vyksta kova už būvį ir dabar kertinis akmuo yra antras pagal pajėgumą Europos klubinis turnyras, kurį nori rengti abi konfliktuojančios pusės. Nesu skaitęs ar girdėjęs paaiškinimų, kodėl taikomi dvigubi standartai ir vienur klubams rungtyniauti galima, o kitur ne. Kita vertus, galbūt atsakymą į šį klausimą slepia „FIBA Europe“ pareiškimas, kad vienuo­likos Europos klubų sutartys su Eurolyga pripažįstamos tik iki 2016–2017 m. sezono pa­baigos, dėl to jie bent jau šiandien į FIBA juodąjį sąrašą nepatenka“, – spėja R.Brazauskas.

Banga – iš viršaus į apačią

Kol kas į nepaklusniųjų sąrašą nepatenkančio Klaipėdos „Neptūno“ direktorius apgailestauja, kad dar neregėtą sumaištį kelia tos organizacijos, kurios turėtų rūpintis krepšiniu. Uos­tamiesčio klubui dabar aišku tiek, kad niekas nebeaišku: nei kur, nei su kuo kitą sezoną žais.

„Tokios neapibrėžtos situacijos neprideda stabilumo nei klubui, nei rėmėjams. Visi planuoja laiką, ateitį, darbus, tik ką gali planuoti, jeigu aiškumo jokio. Dėl kito sezono sprendimų dar nesame priėmę. Užuot eikvoję energiją tam, kas nuo mūsų nepriklauso, bandome atsiriboti ir susitelkti į tai, kas nuo mūsų priklauso – į LKL sezono pabaigą ir jo finišo tiesiąją, į kurią norime išeiti kuo geresnės nuotaikos ir sportinės formos. Bet kilusi sumaištis nori nenori įsuka“, – prisipažįsta pašnekovas.

Ar įsivaizduotų O.Kurauskas LKL čempionatą be lyderių, jeigu FIBA primygtinai pareikalautų jiems nepaklūstančius klubus šalinti iš nacionalinių pirmenybių? „Manau, iki to ne­prie­isime ir nė viena komanda nesportiniu prin­cipu iš šalies pirmenybių nebus pašalinta. Tam ir yra nacionalinis čempionatas, be kita ko, pasižymintis ilgalaikėmis tradicijomis“, – sako O.Kurauskas.

Mėgstantieji spėlioti, kas būtų, jeigu būtų, gali žvilgtelėti į Baltijos krepšinio lygą (BBL). Ar BBL išliko tokia pat populiari, iš jos pasitraukus lietuviškiems grandams? „Kiekvienas klubas, ypač turintis stiprų prekės ženklą ir gebantis sukelti ažiotažą, į turnyrą įneša savo svarų indėlį“, – atsako uostamiesčio klubo direktorius.

„Neagituoju nė už vienus, nė už kitus Eu­ro­pos turnyro organizatorius. Ir mūsų valdyboje buvo priimtas nutarimas, kad klubai patys renkasi, kur jiems geriau žaisti, mes jiems negalime nurodinėti. Ir nesiruošiame nieko šalinti. Net neįsivaizduoju nacionalinio čempionato be stipriausių mūsų komandų, mums sukuriančių didžiausią pridedamąją vertę. Tikrai nekirsime šakos, ant kurios sėdime“, – tvirtina LKL gen. direktorius R.Brazauskas.

Utenos „Juventus“ direktorius E.Skersis ir­­gi tikina neįsivaizduojantis LKL be, tarkime, Vilniaus „Lietuvos ryto“, o LKF priimtą sprendimą vertina kaip taktinį, siekiant laimėti laiko ir pasižiūrėti, kas bus ateityje. Pašnekovas sunkiai įsivaizduoja ir LKL atsiskyrimą nuo LKF, nors tiesaus atsakymo, kaip balsuotų, jeigu toks sprendimas būtų svarstomas, nepateikia.

Mes esame pinigai

FIBA šūkis skelbia: mes esame krepšinis. Bet ar tikrai? Krepšinis svarbus, nes aikštelėje ver­da žiūrovus traukiančios sportinės aistros. Ne mažiau karščio kunkuliuoja ir kabinetuose – FIBA, „FIBA Europe“, Eurolygos. Kaip žaidėjai aikštelėje, taip ir sporto funkcionieriai ne­mėgsta pralaimėti. Prieš 15 metų patirto nokdauno sustiprėjęs ir daugiau paramos užsitikrinęs dabartinis FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas nepamiršo ir, regis, neatleido. Sustiprino gretas, taktiką papildė gąsdinimo, šantažo, reketo elementais – ir vėl stojo į mūšį.

„FIBA yra labai didelis mechanizmas. Nemanau, kad jie šį karą pradėjo neapgalvoję. Ten dirba didžiulės teisininkų komandos, į to­kius dalykus metamos didelės  pajėgos. Ma­nau, jie gali atrasti būdų, kaip įvesti sankcijas bet kokiu atveju“, – sako E.Skersis.

Utenos krepšinio klubo vadovo nuomone, FIBA turi gana daug realių svertų laimėti šį konfliktą, nes visa krepšinio struktūra, pradedant paleidžiamaisiais žaidėjų raštais, baigiant jaunimo rinktinėmis ir čempionatais, yra jos rankose. Pašnekovo teigimu, FIBA galėtų nu­sileisti ir iki žaidėjų lygio ir, pavyzdžiui, neleisti jiems atstovauti nacionalinėms rinktinėms. O tada Lietuvos klubai nebebūtų pajėgūs privilioti žaidėjų tokiais pinigais, kad šie išsižadėtų galimybės atstovauti savo šaliai tarptautiniuose tur­nyruose. Net Pasvalio „Pieno žvaigždėse“ jau šiandien rungtyniauja du Ukrainos nacionalinės rinktinės žaidėjai.

Klaipėdos „Neptūno“ direktorius nedrįstų prognozuoti galutinės šio konflikto baigties. Pa­sak jo, tai tas pats, kas nuspėti ilgalaikes naftos kainas.

Buvusiam krepšininkui S.Jovaišai apmaudu, kad šis konfliktas apnuogino akivaizdžią tiesą, kad viskas daroma ne dėl paties krepšinio, o dėl pinigų. Dėl jų paminami ne tik sportiniai, bet ir žmogiški principai.

„Matėme, kaip sunku iškovoti olimpinį ke­lialapį, dėl to visi labai juo džiaugėmės. Tik ne­ži­nojome, kad iškovoti – dar ne viskas, dar bus sporto trilerių. Į FIBA kabinetus persikelia ko­mercija, jie įvairiai gudraudami pasipildo savo biudžetą. Norint išgyventi, taip elgtis turbūt būtina, bet bent jau reikia mokėti kaip įmanoma padoriau tai pateikti, be grumtynių ir pa­klo­dės plėšymo į savo pusę. Galėtų išmokti su­sitarti taip, kad visi kiti apie tai kuo mažiau girdėtų ir ateityje tokių karų nekiltų“, – krepšinio strateguotojams siūlo S.Jovaiša.

Europos krepšinio griovėjas – FIBA gen. sekretorius P.Baumannas

Pagrindinis FIBA, kuriai iš viso priklauso 215 krepšinio federacijų, pertvarkų ir naujųjų planų architektas yra jos generalinis sekretorius Patrickas Baumannas. Į šias pareigas 49-erių metų šveicaras išrinktas 2002 m. Būtent jo vadovaujama organizacija ėmėsi atviro šan­tažo prieš nacionalines krepšinio federacijas bei privačius klubus.

P.Baumannas studijavo teisę ir sporto vadybą Lozanoje ir Lione, stažavosi Čikagoje. Jaunystėje šiandieninis sporto funkcionierius pats rungtyniavo Italijoje, vėliau dirbo arbitru, organizavo teisėjų kursus. FIBA organizacijoje šveicaras pradėjo dirbti 1994-aisiais. Jis taip pat yra vienas Tarptautinio olimpinio komiteto narių, todėl savo kardinaliems planams randa užtarimą ir šioje prestižinėje organizacijoje. Tą patvirtino Europos olimpinio komiteto prezidentas Patrickas Hickey, konflikto įkarštyje pareiškęs, kad nenužudžius pelno siekiančių organizacijų dabar galimai atsiras organizacija, galinti sukurti alternatyvą olimpiadai.

P.Baumanno rankomis jau kuris laikas stengiamasi pažaboti „FIBA Europe“ ir kitų žemynų krepšinio federacijų padalinius. „FIBA Europe“ po 2012 m. reformos prarado turėtą įtaką, nusileido FIBA reikalavimui Senojo žemyno čempionatus rengti ne kas dvejus, kaip buvo iki 2015-ųjų, o kas ketverius ir nuolankiai atidavė turėti teisę priešolimpiniais metais dviem stipriausioms žemyno komandoms kartu su medaliais įteikti ir olimpinius kelialapius. Taigi Europos pirmenybės iš esmės nieko nebelems, o olimpiniai kelialapiai nuo šiol bus skirstomi pasaulio čempionate, kurio reikšmę P.Baumannas stengiasi kaip įmanoma padidinti. 2019 m. Kinijoje vyksiančiame čempionate varžysis jau 32 komandos, pateksiančios per specialius atrankos turnyrus.

Į olimpines žaidynes šiandien tiesiogiai patenka vos dvi Europos rinktinės, nors akivaizdu, kad objektyvus žemyno komandų pajėgumas yra kur kas didesnis. Anksčiau tokią teisę turėdavo penkios rinktinės.

Prieš ketverius metus „FIBA Europe“ valdyba mėgino atsiskirti nuo FIBA, bet šis sumanymas nepavyko, o „FIBA Europe“ vadovas Naras Zanolinas buvo atleistas iš uži­mamų pareigų. Vienas šio nepavykusio atsiskyrimo dalyvių, buvęs LKF generalinis sekretorius ir buvęs „FIBA Europe“ valdybos narys Mindaugas Balčiūnas sako, kad tuo metu FIBA Europos padalinys savo vadyba aplenkė pačią FIBA ir buvo mėginama sekti futbolo pavyzdžiu – 28 valstybės ėmėsi steigti naują organizaciją EBA.

FIBA nušalinus N.Zanoliną, šis vėliau laimėjo teismą ir už tai prisiteisė daugiau nei milijoną eurų. Anot M.Balčiūno, po to FIBA apsistatė silpnais žmonėmis, atėmė beveik visas kontinentinių padalinių teises ir šiandien veikia panašiai centralizuotai kaip Kinijos komunistų partija.

Šveicaras ne sykį pabrėžė savo siekį reformuoti krepšinį ir išpopuliarinti jį visame pasaulyje. „Norėčiau matyti olimpinių žaidynių finale kovojančias Kiniją ir JAV arba Braziliją, žaidžiančią prieš Afrikos komandą. Tai būtų mano svajonės išsipildymas“, – viename interviu yra sakęs šveicaras.

Aktualusis „Veido“ interviu

Advokatų profesinės bendrijos „Roedl&Partner“ partneris, sporto teisės ekspertas Audrius Biguzas

– Ir Eurolyga, ir FIBA kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Abiejų šių organizacijų tarpusavio bendravimas rodo, kad taikus susitarimas sunkiai įmanomas. Ar iš to, kas dabar vyksta ir yra žinoma, galima sakyti, kad lemiamą paskutinį žodį turės tarti teisininkai?

– Kreipimasis į EK – viena iš teisinių priemonių ginče tarp abiejų pusių. Iškelti klausimai EK tiek iš Eurolygos, tiek iš FIBA pusės atspindi kertinius teisinius šių organizacijų nesutarimus. EK yra priėmusi abiejų šalių skundus, dabar vyksta EK tyrimas dėl skunduose išdėstytų argumentų. Taikus susitarimas įmanomas, bet pirmiausia jis turi būti dėl komercinių ateities bendravimo tarp FIBA ir Eurolygos sąlygų. Išsprendus komercines sąlygas teisinis ginčas baigtųsi taikos sutartimi, kuri galėtų būti pagrindas nutraukti tyrimą Europos Komisijoje.

– Kokios EK tolesnės tokio konflikto sprendimo procedūros ir kiek jos gali užtrukti?

– Europos Komisija, konkrečiai Konkurencijos direktoratas, šią situaciją gali nagrinėti gana ilgai, netgi ilgiau nei kelerius metus. Procedūros sudėtingos ir dažniausiai uždaros. Jei tyrimas pripažįstamas kaip pagrįstas, EK Konkurencijos direktoratas turi teisę organizuoti suinteresuotų šalių dialogus Europos Sąjungos lygmeniu. Inicijavusi tyrimą EK gali imti analizuoti krepšinio rinkas Europoje, tirti susidariusią padėtį ir galiausiai taikyti atsakingoms šalims sankcijas arba įpareigoti nutraukti pažeidimus. Tai ilgas procesas, reikalaujantis daug teisinių resursų, todėl greito rezultato, jeigu nebus susitarta taikiai, nereikėtų tikėtis.

– Ar gali FIBA neleisti žaisti savo rengiamuose čempionatuose tų ekipų atstovams, kurie priklauso jai nepaklūstantiems klubams?

– Sankcionuoti kiekvieną žaidėją atskirai būtų problemiška pačiai FIBA. Kartu tai sukeltų didelių teisinių problemų pačiai FIBA organizacijai ir grėstų bylomis prieš FIBA Tarptautiniame sporto arbitražo teisme. Taigi FIBA renkasi kur kas lengvesnį ir greičiau įgyvendinamą kelią – sankcionuoti klubus. Žaidėjų sankcionavimas daug kainuotų, trukdytų rengti varžybas, tikriausiai dėl to FIBA nesirenka tokio kelio. Sankcionuoti federacijas – kur kas lengviau.

– Laisvas klubų, žaidėjų pasirinkimas, nacionalinių krepšinio federacijų šantažas – pažeistų teisinių normų svarstymo objektas. Ar čia esama daugiau teisinių pažeidimų?

– Įžvelgtinas ES sutarties 101 straipsnio pažeidimas, kuris kalba, kad su bendrąja vidaus rinka nėra suderinti visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje. Tai reiškia, kad sporto federacijos, manytina, neteisėtai sankcionuoja nacionalines

federacijas ir riboja jų veiklą uždrausdamos rungtyniauti konkuruojančiose organizacijose, veikiančiose ES.

– Ar tarp FIBA ir Eurolygos susiklosčiusi padėtis turi precedentą?

– Ši padėtis precedentą turi tik dėl paties bylos dalyko – ES lygmeniu buvo nagrinėjamos analogiškos situacijos, bet jos keliais atvejais teismo nepasiekė ir baigėsi taikos sutartimis (paminėtina FIA, arba Tarptautinės automobilių federacijos, byla). Šiuo metu EK nagrinėja panašią bylą dėl Tarptautinės čiuožimo sąjungos veiksmų, kuriais Tarptautinė čiuožimo sąjunga draudžia sportininkams dalyvauti komercinėse varžybose, kurios nėra šios sąjungos pripažintos. Taigi tiesioginio precedento nėra, bet panašių bylų ar tyrimų ES lygmeniu yra ir buvo.

"Veido" archyvas

Prieš Europos krepšinio čempionatą kai kurie Lietuvos viešbučiai kainas sukėlė bemaž tiek pat, kiek ir Londono viešbučiai prieš 2012-ųjų vasaros olimpines žaidynes – iki penkių kartų.

Į Europos vyrų krepšinio čempionatą, kuris Lietuvoje vyks rugpjūčio 31–rugsėjo 18 d., atvyksiantys užsienio aistruoliai už viešbučius mokės vidutiniškai du tris kartus, o kai kuriais atvejais – net iki penkių kartų didesnę kainą nei įprastai. Tai piktina į čempionatą bilietus įsigijusius krepšinio aistruolius.

Regis, pagal viešbučių kainas lietuviai mėgina lygiuotis su Londonu, kur viešbučių kainos per kitąmet vyksiančias olimpines žaidynes turėtų pasiekti beprotiškas aukštumas. Pavyzdžiui, kaip rašo užsienio spauda, viename keturių žvaigždučių viešbutyje kambario kaina per olimpiadą bus pakelta maždaug nuo 200 iki 1,1 tūkst. svarų sterlingų, bet dauguma kainas kels nuosaikiau – du tris kartus.

“Vykstant dideliems renginiams apgyvendinimo kainos Londone visuomet pakyla. Tarkime, per pasaulinę turizmo parodą mažiau nei už 120 svarų sterlingų kambario gauti būna neįmanoma”, – kad uždirbti mėgina ne tik lietuviai verslininkai tvirtino Lietuvos turizmo informacijos centro Londone direktorė Augusta Jaudegytė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikina, kad panaši situacija būna visose šalyse per tokio masto renginius, o kažkaip užkirsti tam kelią esą nėra galimybių – viešbučių kainas reguliuoja rinka.

Tiesa, E.Šiškauskienė teigė, kad kalbos, neva visi viešbučiai jau išpirkti ir sirgaliams apsistoti nebus kur, yra gerokai perdėtos. Pasak pašnekovės, realus viešbučių kambarių užsakymas dar neprasidėjo – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje laisvų vietų apsistoti už pačią įvairiausią kainą yra dar daug, taigi ar sirgaliai tikrai pirks kambarius tokiomis kainomis, dar nežinia. Tikėtina, kad kainos dar gali net sumažėti.

“Užsieniečiai tikrai nemokės kosminių kainų, o ir verslininkai tą gerai supranta, tad ilgainiui viskas stos į savo vietas”, – mano E.Šiškauskienė.

BFL

Vyriausybė iš Privatizavimo fondo lėšų skyrė 700 tūkst. litų rinktinei pasiruošti Europos krepšinio čempionatui, kuris šiemet vyks Lietuvoje.

“Yra nustatytas uždavinys bent jau šeštą vietą gauti Europos krepšinio čempionate, bet tai yra uždavinys minimumas. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad krepšininkai pasirodys kur kas geriau”, – sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.

Pasak ministro, šie pinigai bus panaudoti stovykloms, draugiškoms rungtynėms, fiziniam pasirengimui.

"Veido" archyvas

Statytojai dar turi mėnesį Kauno arenos statyboms galų gale užbaigti

Iki Europos krepšinio čempionato Lietuvoje liko mažiau nei šimtas dienų, bet Vilniuje jis galėtų vykti nors ir šiandien. Panevėžys, Šiauliai ir Alytus irgi dėlioja paskutinius taškus. Nepaisant to, viskas dar gali sugriūti, jei Kaunas ir Klaipėda pagaliau nebaigs statyti arenų.

“FIBA Europe” ekspertai nustebę: jie nesitikėjo, kad lietuviai, tapę 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato šeimininkais, taip puikiai tvarkysis. Jie giria organizatorius, žavisi mūsų arenomis ir nemato reikalo jaudintis, kad dvi arenos vis dar nebaigtos statyti. FIBA atstovai, jau ne kartą įsitikinę, koks svarbus Lietuvai yra krepšinis, net neįsivaizduoja, kad lietuviai galėtų juos nuvilti.

Rugpjūčio 31–rugsėjo 18 d. į krepšinio čempionatą Lietuvoje atvyks per 35 tūkst. užsienio sirgalių, kurie jau išpirko per 90 proc. visų bilietų, vertų maždaug 15 mln. Lt, iki pusantro tūkstančio žurnalistų iš viso pasaulio ir keliasdešimt aukščiausio lygio krepšinio teisėjų. Tai bus didžiausias įvykis Lietuvos sporto istorijoje, šalies ekonomikai duosiantis apie 100 mln. Lt papildomų pajamų.

BFL

Jau šiandien Lietuvos pasirengimas krepšinio čempionatui vertinamas apie 90 proc. Didieji pasirengimo darbai nuveikti, pareigos tarp žinybų paskirstytos, veiksmų schemos sudarytos, o organizatoriams viskas atrodo aišku ir įveikiama. Viskas, išskyrus vieną, bet labai svarbų dalyką, neleidžiantį organizatoriams ramiau atsikvėpti: Kaune vis dar nebaigta arenos, kurioje vyks čempionato finalinis etapas, statyba, darbai vėluoja ir Klaipėdoje.

“Tikrai nėra nė menkiausių abejonių, kad Kaunas ir Klaipėda baigs statyti arenas laiku”, – atmeta bet kokias abejones “Eurobasket 2011″ organizacinio komiteto vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas. “Kalbėta, kad Kaunas apsijuoks, patirs fiasko, bet dabar nebematau jokių grėsmių”, – antrina ir buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Greičiausiai taip ir bus: visi supranta, kad netesėti įsipareigojimų ruošiantis tokio masto sporto renginiui būtų mažų mažiausiai gėdinga, tad tiek Kaunas, tiek Klaipėda arenas galų gale turėtų užbaigti. Nors ir paskubomis, nors ir ne viską padarant kokybiškai, iki galo, bet viskas bus baigta, nes ant kortos pastatyta pernelyg daug.

Viskas pagal planą, išskyrus statybas

Tiesa, lengva nebus, nes laiko liko nedaug, o nepadarytų darbų tiek Kaune, tiek Klaipėdoje dar daugybė. Kauno arenos statybų baigtumas jau viršija 90 proc.: sumontuotos kėdės, švieslentės, baigiamos kloti plytelės, netrukus bus montuojamos medinės lauko terasos, vykdomi inžinerinių sistemų bandymai – taigi viduje darbai pamažu baigiami, tačiau liko nesutvarkyta visa aplinka. Ir čia jau dirbs ne “Vėtrūna”, o kitas rangovas, tad savivaldybė vėl praranda šiek tiek laiko.

Klaipėdoje statybų baigtumas siekia apie 85 proc., bet čia, priešingai nei Kaune, aplinka jau sutvarkyta (išasfaltuota stovėjimo aikštelė, baigiami plytelėmis kloti pėsčiųjų takai), tačiau liko nemažai nepadarytų vidaus darbų. Kaip tik šiuo metu arenoje baigiamos montuoti kėdės, neseniai atvežti krepšinio stovai, baigiama vidaus patalpų apdaila, sumontuoti ir darbui parengti liftai, tribūnose ir laiptinėse dedami turėklai, įrengiamos VIP ložės.

“Labai norėtųsi, kad Kauno ir Klaipėdos rūpestis nevirstų visos Lietuvos rūpesčiu”, – sako “EuroBasket 2011″ organizacinio komiteto žiniasklaidos ir komunikacijos grupės vadovas Linas Kunigėlis.

Abiejų arenų statytojos “Vėtrūnos” interneto svetainėje vis dar įrašyta, kad Kauno arenos statybą numatoma baigti 2010-ųjų spalį, o Klaipėdos sporto ir pramogų rūmų – 2010-ųjų gruodžio gale.

Paklaustas, kada darbai vis dėlto bus baigti, o objektai pateikti vertinti valstybinei komisijai, “Vėtrūnos” atstovas Džeraldas Kauneckas tikino, kad Klaipėdos arena turi būti baigta iki birželio 28 d., o Kauno arena – iki liepos 1 d. Tiesa, kada bus sutvarkyta aplinka, neaišku, nes tai jau ne “Vėtrūnos” rūpestis.

Iš tiesų kol kas sunku įsivaizduoti, kaip Kaunui seksis viską suspėti, nes pirmas renginys arenoje numatytas jau liepos 6-ąją. Tuomet žiūrovams dar gali tekti paklampoti per smėlynus. Na, o pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių, kurios ir parodys, kaip realiai veikia arenos techninė įranga ir ar ji apskritai tinkama čempionatui rengti, turi įvykti liepos 18-ąją.

Klaipėdos arenoje pirmosios rungtynės planuojamos rugpjūčio pradžioje. “Ir Kaune, ir Klaipėdoje dirba po beveik 400 statybininkų. Jie dirba ir viršvalandžius, ir savaitgaliais, atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį bei technines galimybes”, – aiškina Dž.Kauneckas.

Didžiausia problema, kaip sako Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyr. specialistė Aušra Tautkevičiūtė, yra apyvartinių lėšų stygius: savivaldybė negali greitai atsiskaityti su rangovu net už jau atliktus darbus, nes kol gaunami valstybės biudžeto bei europiniai pinigai, ilgai trunka. Subrangovai įrangos ar statybinių medžiagų skolon duoti nenori, todėl laukiama, kol ateis lėšos, o darbai stoja.

Kiti pasirengimo čempionatui darbai Kaune ir Klaipėdoje vyksta gana sklandžiai. Grandiozinei sporto šventei ruošiasi ir verslas – Kauno centre bei senamiestyje prieš čempionatą atidarytos kelios naujos kavinės, savivaldybė transporto paslaugoms teikti nusipirko dešimt naujų autobusų ir ketina pirkti dar dvidešimt, turistams planuojamos papildomos ekskursijos, alaus bei lietuviško maisto degustacijos. O viešbutis vaiduoklis priešais areną vaizdo irgi greitai nebedarkys: savininkai įpareigoti bent jau pridengti pastatą tentu.

Svarbu ir tai, kad Kauno viešbučiuose bei privačiame sektoriuje dar yra laisvų vietų, nors kainos stipriai pakilo – užsidirbti iš čempionato nepraleis progos nė vienas verslininkas. Tai jau kelia užsienio svečių pasipiktinimą.

“Atvykusios slovėnų delegacijos, kuri ieškojo vietų apgyvendinti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 180 žmonių, atstovai buvo labai nepatenkinti kainomis, – pripažįsta Kauno regiono turizmo informacijos centro vadybininkas Arnas Menciūnas. – Slovėnai ketino visą lėktuvą į Lietuvą atskraidinti, bet kai pamatė kainas, sakė, kad dar pasvarstys ir greičiausiai lauks paskutinės minutės pasiūlymų.”

Nakvynės vietų kol kas nepristigo ir Klaipėda, kurią gelbsti ir netoli esanti Palanga su gerai išplėtota poilsio infrastruktūra. Pavyzdžiui, būtent šiame kurorte bus apgyvendinti čempionato teisėjai. Pasak buvusio uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, Palangą bei nakvynę 30 km spinduliu nuo Klaipėdos renkasi ir sirgaliai, pačiame mieste neradę nakvynės pagal savo poreikius. “Viskas, išskyrus arenos statybą, vyksta pagal planą”, – apibendrina “EuroBasket 2011″ Klaipėdos darbo grupės vadovė Audra Umbrasienė.

Nakvynė – ir didmiestyje, ir kaime

Beje, atsirado verslininkų, kurie operatyviai sureagavo į nebrangios nakvynės stygių ir rado būdą užsidirbti: štai viena įmonė visuose čempionato miestuose, išskyrus Vilnių, ketina kurti palapinių miestelius ir kiekviename jų apgyvendinti maždaug po pusę tūkstančio sirgalių. “Nakvynės kaina bus nuo 12,5 euro asmeniui. Orientuojamės į tų šalių sirgalius, kurie yra jautrūs kainai ir sprendžia, ar iš viso verta čia važiuoti, kad svečiams nereikėtų vykti nakvoti į kitus miestus arba net Latviją ir Lenkiją, nes ten pigiau. Statistinis makedonas brangių vietų mūsų viešbučiuose tikrai neįpirks”, – sakė vienas idėjos bendraautorių Vygintas Gasparavičius.

O kaip čempionatui rengiasi kiti miestai? Štai Šiauliai, pristigę viešbučio krepšininkams apgyvendinti, viską taip suorganizavo, kad viešbučio “Medžiotojų užeiga” naujas korpusas buvo pastatytas netgi greičiau, nei tikėtasi.

Valstybinei komisijai statinį ketinama pateikti birželio pradžioje. “Taigi vienas didelis rūpestis atkrito”, – džiaugiasi buvęs Šiaulių meras Genadijus Mikšys.

Šiokių tokių nepatogumų krepšininkai vis dėlto neišvengs: tarkime, kai kurie kambariai galėtų būti didesni, o lovos – platesnės. Be to, šiauliečiai dar suka galvą, ką daryti su NATO karių misijomis, kurios kaip tik per čempionatą turi keistis, o tai reiškia, kad miestui teks priimti ne tik minią sirgalių, bet dar ir apie 200 karių. Tikimasi suorganizuoti taip, kad karių misijos bent nesidubliuotų, ir taip sutaupyti vietų viešbučiuose.

Tuo tarpu Panevėžyje keletą savaičių vėluoja viešbučio “Romantic”, kuriame taip pat turi apsistoti krepšininkų komandos, rekonstrukcija. “EuroBasket 2011″ Panevėžio darbo grupės vadovas Darius Simėnas patikino, kad iki birželio pabaigos visi darbai bus baigti. Tačiau vietų visiems krepšininkams šiame viešbutyje neužteks: sportininkai bus apgyvendinti ir kituose viešbučiuose, tarp jų – ir sodyboje už Panevėžio. Už miesto įsikurs ir FIBA atstovai, teisėjai bei žiniasklaida. Na, o nemažai sirgalių apsigyvens Kaune bei Vilniuje ir į rungtynes Panevėžyje važinės iš ten.

Rūpesčių dėl apgyvendinimo neišvengė ir Alytus: ilgai ieškota, kur patogiai įkurdinti krepšininkus. Nerasta nieko tinkamesnio, kaip apgyvendinti juos Birštone, senjorų pamėgtoje “Karališkojoje rezidencijoje”. Viename poilsio kompleksų kaimo vietovėje apsigyvens ir teisėjai. Alytus tiesiog neturi didesnio aukštesnio lygio viešbučio. Tad į Panevėžį bei Alytų suvažiavusios krepšinio žvaigždės, teisėjai bei FIBA atstovai gal ir negyvens taip patogiai kaip Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet turės užtektinai progų iš arčiau susipažinti su Lietuvos provincijos kasdienybe.

Kiti parengiamieji darbai Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje vyksta be didesnių trukdžių, o iš visų miestų geriausiai pasirengęs čempionatą pasitinka Vilnius. Kaip teigia L.Kunigėlis, sostinėje krepšinio čempionatas galėtų vykti nors ir šiandien. “Mūsų arenos seniai stovi ir jau ne kartą yra išbandytos, be to, pernai Vilniuje vyko Europos U-18 krepšinio čempionatas, kuris įvertintas labai gerai. Ir Vilniaus viešbučių tinklas geriausiai išplėtotas. Tad čempionato laukiame ramūs”, – patvirtino “EuroBasket 2011″ Vilniaus darbo grupės vadovas Raimundas Alekna.

Policininkų neleis atostogų

Krepšinio čempionatas gerokai pakoreguos mūsų kasdienybę visose srityse: miestuose bus švariau ir mažiau šiukšlių, kavinės bei centre esančios parduotuvės kilstelės kainas, į gatves plūstelės triukšmingos sirgalių minios, važinės daugiau taksi ir autobusų, vyks daugiau renginių, matysime daugiau policijos ir kitų pareigūnų. Čempionato dienomis vien saugos tarnybų darbuotojų bus pasitelkta per pusantro tūkstančio, o policininkai ir kai kurių kitų tarnybų pareigūnai tuo metu net nebus išleidžiami atostogų.

Beje, Panevėžio arenoje prieš dvi savaites surengtos civilinės saugos pratybos, per kurias imituotas sprogimas, riaušės, padegti keli automobiliai ir iš arenos evakuota apie 3 tūkst. žmonių, parodė, kad specialiosios tarnybos tokiems neramumams pasirengusios neblogai. Vykdant FIBA reikalavimus praktinės pratybos bus rengiamos ir kituose miestuose. Krepšinio čempionato saugumui skiriamas ypač didelis dėmesys: parengtas bendras visas atsakingas žinybas siejantis saugumo planas, kuriame numatyti veiksmai gaisrų, riaušių, sprogimų, radiacijos, uraganų, žemės drebėjimų ar teroro aktų atvejais. Kaip sako “EuroBasket 2011″ saugumo grupės vadovas Henrikas Šliažas, tai ne pirmas toks masinis renginys šalyje, bet jis išskirtinis tuo, kad vyksta iš karto keliuose skirtinguose miestuose. “Esame pasirengę visapusiškai kontroliuoti padėtį”, – tvirtina H.Šliažas.

Taigi artimiausius tris mėnesius Lietuva gyvens krepšinio šventės ir naujų pergalių laukimu. Tikėkimės, kad nuo pat pradžių stringančios arenų statybos jo neaptemdys.

BFL

VEIDAS: Kaip vertinate Lietuvos pasirengimą Europos krepšinio čempionatui?

N.Z.: Puikiai. O mūsų bendradarbiavimas su Lietuvos krepšinio federacija ir vietos organizaciniu komitetu tiesiog negalėtų būti geresnis. Mums tai labai malonu.

VEIDAS: Ar Jūsų nestebina faktas, kad dvi arenos, kuriose vyks čempionato rungtynės, vis dar statomos? Ar tokių dalykų dažnai pasitaiko rengiant čempionatus kitose šalyse?

N.Z.: Negaliu sakyti, kad esu nustebęs, nes mes žinojome tai iš anksto, buvome informuoti apie statybų vėlavimą. Svarbu tai, kad rungtynėms pasirengta, o visa kita taip pat vyksta sklandžiai.

VEIDAS: Ką, Jūsų nuomone, Lietuva dar galėtų padaryti, norėdama geriau pasirengti čempionatui?

N.Z.: Šiuo metu viskas vyksta pagal planą. Organizatoriai sunkiai dirba ir net sugalvoja puikių naujovių. Organizuojant tokio masto renginį problemų gali kilti kiekvieną akimirką, o tuomet labai svarbu mokėti jas išspręsti greitai ir veiksmingai.

Lietuvoje triukšmingai prasidėjo prekyba rudenį mūsų šalyje įvyksiančio 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato bilietais. Pirmieji išsvajotuosius bilietus galėjo įsigyti specialiai įkurto virtualaus “EuroBasket 2011″ Fanų klubo nariai.

Norint jais tapti reikėjo sumokėti 10 Lt registracijos mokestį. Visi užsiregistravusieji įgijo teisę įsigyti bilietus į Europos čempionatą trimis dienomis anksčiau, nei prasidėjo viešoji prekyba.

Jau pirmosiomis išankstinės prekybos bilietais valandomis kilo skandalas, mat bilietų platintojos “Tiketos” sistema neatlaikė apkrovimo ir keletą valandų veikė labai lėtai. Visi užsukusieji į oficialios bilietų platintojos tinklalapį buvo rikiuojami į virtualią eilę ir turėjo laukti galimybės patekti į bilietų pasirinkimo sistemą. Tikėdamiesi pokyčių vadinamosios antrosios religijos gerbėjai bandė nuolat perkrauti tinklalapį ir taip tik dar labiau lėtino jo darbą.

“Tiketos” generalinis direktorius Andrius Žiauberis sakė, kad prekybos “EuroBasket 2011″ bilietais pirmosiomis valandomis bendrovės tinklalapis sulaukė net dviejų milijonų apsilankymų.

Lietuvos krepšinio gerbėjai akimirksniu išgraibstė bilietus į mūsų nacionalinės komandos pirmojo etapo rungtynes. Pasak “Tiketos” vadovo, paskutinis bilietas į Lietuvos ir Ispanijos rinktinių mačą buvo parduotas kovo 14-osios pavakare – apie 16 val. Tačiau ne vienas aistruolis jau 10 val. ryte “Tiketos” kasose išgirdo atsakymą, kad bilietų į šias rungtynes nėra. Tokių nesusipratimų galėjo kilti dėl aistruolių internetu rezervuojamų, tačiau vis dėlto nenuperkamų bilietų. Jei per nustatytą laiką pinigai nepasiekdavo “Tiketos”, bilietai grįždavo į prekybą.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) nformavo, kad per išankstinės prekybos pirmąsias dvi dienas buvo parduota apie 50 tūkst. bilietų. “Tai yra geriausias rezultatas per visą Europos čempionatų istoriją. “FIBA Europe” labai teigiamai įvertino Fanų klubo idėją, manau, ji bus naudojama ir per kitus čempionatus. Pasirengimą Europos čempionatui pradėjome turėdami 13 mln. Lt biudžeto deficitą, kurį tikėjomės panaikinti iš bilietų pardavimo. Galiu pasidžiaugti, kad jau per pirmąsias porą dienų surinkome 85 proc. reikiamų lėšų, buvo parduota bilietų už 10 mln. Lt”, – pasakojo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Išankstinėje prekyboje galėjo dalyvauti 7 tūkst. į “EuroBasket 2011″ fanų klubą užsiregistravusių žmonių. Galimybe iš anksto nusipirkti bilietus pasinaudojo apie 5 tūkst. aistruolių.

Atkreiptinas dėmesys, kad krepšinio aistruoliams pasiūlytos bilietų kvotos nė iš tolo neprilygsta skaičiams, kurie minimi kalbant apie arenose esančias vietas. Pavyzdžiui, Panevėžyje aistruoliai galėjo įsigyti 1900 bilietų, nors arenoje per Europos čempionatą bus net 6500 vietų. Viešosios prekybos nepasiekė net 4600 bilietų. Pasirodo, 1200 arenoje esančių vietų per Europos čempionatą užims žurnalistai, “FIBA Europe” delegatai, svečiai, Europos čempionato dalyviai ir nacionalinės penkių užsienio šalių federacijos (jos išplatins bilietus savo aistruoliams), “FIBA Europe” ir “EuroBasket 2011″ rėmėjams rezervuota 700, Tomo Balaišio-Sėklos vadovaujamiems Lietuvos rinktinės gerbėjams – 200. Dar tūkstantis bilietų pirmumo teise nukeliavo “Cido” arenoje įrengto “Blomberg” klubo nariams ir VIP ložių savininkams, 300 vietų rezervuota turistų paketams. Panašių proporcijų laikytasi ir prekiaujant bilietais į antrojo etapo kovas Vilniuje ir Kaune vyksiančias atkrintamąsias varžybas.

Ar tai nėra Lietuvos krepšinio aistruolių apiplėšimas vidury baltos dienos? Tikriausiai – ne.

Turbūt nėra geresnio pavyzdžio prekybos bilietais sistemai nagrinėti, nei pasaulio futbolo čempionatas. Taigi PAR stadionuose pernai buvo sužaisti 64 mačai, stadionuose per juos iš viso buvo 3,7 mln. vietų.

O viešąją prekybą pasiekė vos 743,9 tūkst. bilietų – į juos galėjo pretenduoti visi norintys. Šis skaičius sudaro vos 20 proc. visų pasaulio futbolo čempionato stadionuose buvusių vietų. Tuo tarpu Lietuvos krepšinio gerbėjai per išankstinę “EuroBasket 2011″ prekybą galėjo įsigyti 29 proc. bilietų į varžybas Panevėžyje, 37 proc. – į varžybas Vilniuje ir net 48 proc. – į varžybas Kaune.

"Veido" archyvas

Kol Lietuvos krepšininkai lieja prakaitą Turkijos krepšinio arenose, devyni 2011 m. Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto nariai domisi pirmenybių rengimo ypatybėmis

Prieš savaitę keturiuose Turkijos miestuose prasidėjęs pasaulio krepšinio čempionatas traukia ir trauks ne tik milžinišką sirgalių dėmesį. Pro didinamąjį stiklą pirmenybes stebės ir 2011 m. rugsėjį Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato organizatoriai.

Kol Lietuvos krepšininkai lieja prakaitą Turkijos krepšinio arenose, devyni 2011 m. Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto nariai domisi pirmenybių rengimo ypatybėmis.

“Eurobasket 2011″ darbo grupės nariai kiekvieną dieną iš arti stebi, kaip turkai tvarkosi su renginių organizavimu, saugumo užtikrinimu ir savanorių koordinavimu. Po susitikimų su vietinio organizacinio komiteto nariais lietuviai viską išbando ir savo kailiu – dalyvauja renginiuose, bendrauja su savanoriais ir iš šalies stebi, kaip veikia saugumo užtikrinimo sistema.

Šios trys sritys yra itin svarbios – taupydami lėšas lietuviai šių sričių specialistų į ankstesnius čempionatus nekomandiravo. Likę šeši “Eurobasket 2011″ darbo grupės nariai prieš metus lankėsi Lenkijoje vykusiose Europos pirmenybėse, todėl dauguma organizacinių klausimų jiems žinomi.

“Šiemet jau vykome į Stambulą ir stebėjome, kaip turkai surengė planetos čempionato burtų traukimo ceremoniją. Manome, kad mums ji pavyks geriau”, – “Veidui” tvirtino Europos čempionato direktorius Mindaugas Špokas.

Pasak jo, burtų traukimo ceremonija buvo pernelyg ištęsta, o ją stebėję užsienio svečiai suprato ne visus organizatorių sumanymus – dekoratoriai persistengė, renginio vietą išpuošdami nacionaliniais turkų motyvais.

Didžiausias rūpestis – viešbučiai

Iki Europos pirmenybių likus šiek tiek daugiau nei metams didžiausią galvasopį “Eurobasket 2011″ darbo grupės nariams kelia vis dar nepakankamai mūsų šalyje išplėtota sporto ir poilsio infrastruktūra.

"Veido" archyvas

Kad būtų kur apgyvendinti krepšininkus Šiauliuose, pradėta viešbučio “Medžiotojų užeiga” rekonstrukcija

Prieš du dešimtmečius nepriklausomybę atkūrusi Lietuva platų viešbučių tinklą gali pasiūlyti tik didžiuosiuose šalies miestuose. Tuo tarpu Šiauliuose ar Alytuje nė su žiburiu nerasi ir keturių žvaigždučių viešbučio. O norint surengti Europos pirmenybes be tokio lygio viešbučių apsieiti nepavyks.

“Tai pagrindinė mūsų bėda. Didžiausią nerimą kelia viešbučių kokybė, – atsiduso M.Špokas. – Net pavydu žiūrėti į Ispanijos viešbučių sistemą, neblogai ji buvo išplėtota ir Lenkijoje. Keista, kad statant arenas Europos čempionatui nebuvo pagalvota apie viešbučius”.

Vis dėlto viešbučių klausimas po truputį juda iš mirties taško – Šiauliuose “Medžiotojų užeigos” rekonstrukcija jau įsibėgėjo, netrukus ketinama pradėti ir Panevėžyje įsikūrusio “Romantic” viešbučio išplėtimo darbus. O Alytuje rungtyniausiančios komandos veikiausiai bus apgyvendintos Birštone.

Arenas išbandyti suspės

Ne mažiau opus ir arenų klausimas – svarbu ne tik laiku jas pastatyti, bet ir spėti išbandyti. Nors tiek Kauno, tiek Klaipėdos arenų statybų darbai vėluoja, viliamasi, kad abu sporto kompleksai bus baigti jau kitą pavasarį.

“Planavome, kad abi arenos bus atidarytos jau šią žiemą, o Kauno areną ketinome išbandyti per sausį vyksiančias Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės finalo ketverto varžybas. Jau dabar aišku, kad to padaryti nepavyks”, – apgailestavo Europos čempionato direktorius.

"Veido" archyvas

Šiaulių arena čempionatui jau parengta. Dabar didžiausią problemą kelia Klaipėdos ir Kauno arenos

Šiuo metu svarstoma galimybė LKF taurės turnyro finalus surengti Alytuje ir taip patikrinti spalį duris atversiančius čionykščius sporto rūmus. Po rekonstrukcijos čia tilps penki tūkstančiai žiūrovų ir ši arena bus pasirengusi priimti Europos pirmenybių grupių varžybas.

15 tūkst. žiūrovų galėsiančios priimti Kauno arenos lankus krepšininkai išmėgins gegužę per Lietuvos krepšinio lygos finalus. Na, o Klaipėdoje ketinama surengti draugišką turnyrą, kuriame dalyvaus ir mūsų šalies rinktinė.

Kaimynų pamokos

Norėdami į Lietuvą pritraukti kuo daugiau turistų ir užsienio komandų gerbėjų, “Eurobasket 2011″ darbo grupės nariai palaiko itin glaudžius santykius su visų šalių, kurios dalyvaus čempionate, krepšinio federacijomis.

Praėjusiais metais Lenkijos Katovicų mieste vykusiame Europos čempionato finale savo rinktinės pasirodymą stebėjo vos kelios dešimtys serbų aistruolių. Atvykti į Lenkiją norėję serbai privalėjo gauti šios šalies vizas, tačiau savo komandą Poznanėje palaikė net du tūkstančiai makedonų, kuriems taip pat reikėjo Lenkijos vizų.

“Tai čempionato organizatorių darbo brokas. Serbų sirgaliai nuolat keliauja kartu su savo komanda – tuo galėjome įsitikinti per Eurolygos finalo ketverto varžybas Paryžiuje, į kurį palaikyti Belgrado “Partizan” klubo atvyko per 2 tūkst. aistruolių. Tiesiogiai dirbame su šalių ambasadomis bei krepšinio federacijomis ir joms pateiksime visą informaciją apie atvykimo į Lietuvą galimybes ir tų šalių sirgaliams sukurtus pramogų pasiūlymus”, – pasakojo M.Špokas.

Daugelį įvairių čempionatų per savo karjerą aplankęs Graikijos krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas tvirtina, kad prieš metus Lenkijoje vykusios pirmenybės buvo vienos prasčiausių. Daugelį lietuviams nesuprantamų trūkumų išvardijo ir prieš metus kaimyninėje šalyje lankęsis M.Špokas. Aukščiausio lygio sporto renginyje krepšininkams per treniruotes ir rungtynes buvo tiekiamas mineralizuotas vanduo, nors Lietuvoje net sporto mokyklose treniruotes lankantys vaikai žino, kad sportininkams rekomenduojama gerti tik negazuotą vandenį.

Prieš rungtynes vienai rinktinei lenkai duodavo vos dvylika rankšluosčių. Po mačo jie būdavo permirkę krepšininkų prakaitu, o nusiprausus duše nusišluostyti nebūdavo kuo.

“Iki Lenkijoje vykusio čempionato likus trims mėnesiams vietinio organizacinio komiteto vadovai į svečius pasikvietė visų šalių dalyvių krepšinio federacijų atstovus ir klausė jų patarimų bei pageidavimų, norėdami kuo geriau surengti  pirmenybes. Pasakiau jiems ne vieną pastabą ir pateikiau prašymą, bet atvykę į čempionatą pamatėme, kad į nė vieną jų nebuvo atsižvelgta”, – stebėjosi M.Špokas.

Pigiausias čempionatas

Senojo žemyno pirmenybės Lietuvoje bus pigiausios per visą istoriją. Čempionato biudžetas siekia vos 21,7 mln. Lt, nors prieš trejus metus toks pat renginys Ispanijai atsiėjo 60 mln. eurų (207 mln. Lt), o 2009 m. Lenkija Europos čempionatui surengti išleido 47 mln. zlotų (apie 40 mln. Lt).

“Mums labai nejauku pranešti “FIBA Europe”, kiek pinigų turėdami ruošiamės surengti čempionatą. Lietuvoje krepšinis yra antra religija, tai bus didžiausias kada nors Lietuvoje organizuotas renginys, bet jam skiriamos lėšos daug kam kelia šypseną, – prisipažino M.Špokas. – Ispanai prieš trejus metus kiekvienoje srityje turėjo po vieną specialistą. Kadangi mums trūksta lėšų, vienas žmogus atsako už tris keturias sritis”.

Tačiau skųstis dėl skiriamų pinigų jis neketina ir tvirtina, kad ir turėdami mažiausią biudžetą lietuviai siekia surengti geriausią kada nors vykusį krepšinio čempionatą. Ar “FIBA Europe” nekilo klausimų, kaip už itin mažai pinigų Lietuva surengs tokio aukšto lygio čempionatą?

“Kai jie pamatė, kaip surengėme jaunių vaikinų čempionatą, klausimų nebekilo. Jie tiki, kad mes susitvarkysime”, – šyptelėjo M.Špokas. Jo vadovaujama vienuolikos žmonių grupė šią vasarą organizavo Vilniuje vykusias Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų pirmenybes, kuriose mūsų šalies krepšininkai iškovojo aukso medalius. Pirmenybės Lietuvai kainavo 1,2 mln. Lt, bet liūto dalį šios sumos sudaro įvairūs natūriniai mainai.

Pirmenybių finalą stebėjo sausakimšai “Siemens” areną užpildę 11 tūkst. žiūrovų, o matydami šį vaizdą “FIBA Europe” vadovai liko sužavėti. Prieš trejus metus Madride vykusiame Senojo žemyno vyrų čempionato finale tvyrojusi atmosfera neprilygo tai, kurią aštuoniolikmečių varžybose sukūrė lietuviai.

"Veido" archyvas

FIBA atstovams patiko, kaip Lietuvoje buvo surengtas jaunių vaikinų čempionatas. Panašaus rezultato tikimasi ir kitų metų rudenį

“Surengėte įspūdingą krepšinio šventę. Tai buvo neabejotinai geriausias jaunimo čempionatas, kokį tik esu matęs. Tą patį man patvirtino ir pirmenybėse dalyvavusių komandų treneriai. Jie organizatoriams neturėjo jokių priekaištų. Neabejoju, kad po metų vyksiančios vyrų pirmenybės bus tokios pat puikios”, – komplimentų tuzinui čempionatą surengusių žmonių negailėjo “FIBA Europe” generalinis sekretorius Naras Zanolinas.

Čempionatas – milžiniška nauda šaliai

Net nevykusiai lenkų organizuotas Europos čempionatas šiai šaliai davė 245 mln. eurų pridėtinės vertės. Pagal sudėtingą formulę apskaičiuojama piniginė pridėtinės vertės išraiška aprėpia tokius dalykus, kaip pirmenybėms sukurta infrastruktūra, čempionato rungtynių tiesioginių transliacijų skaičius, kiek Europos šalių žiūrovų jas matė, kiek sirgaliai šalyje išleido pinigų, kiek gauta pajamų iš bilietų pardavimo ir rėmėjų.

Remiantis mūsų Ūkio ministerijos duomenimis, kiekvienas turistas Lietuvoje per dieną vidutiniškai išleidžia po 120 eurų. Planuojama, kad Europos pirmenybės sutrauks apie 20–30 tūkst. krepšinio gerbėjų, kurie ne tik stebės varžybas, bet ir keliaus po šalį.

Būsimą pelną jau ima skaičiuoti visi paslaugų srityje dirbantys verslininkai. Turbūt labiausiai rankas iš džiaugsmo trins viešbučių savininkai. Neabejojama, kad aukštesnės klasės viešbučiai Europos čempionato metu kambarių kainas pakels keturis penkis kartus – kambario kaina nakčiai gali siekti apie 200 eurų.

“Eurobasket 2011″ darbo grupės nariai, remdamiesi lenkų ir ispanų patirtimi, yra apskaičiavę, kad vien Vilniuje ir Kaune esančiuose viešbučiuose turistai užims apie 14 tūkst. vietų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį prašydamas įvertinti Lietuvos konsulinių tarnybų darbą užsienyje ir siūlydamas kuo skubiau parengti veiksmų planą, kuris leistų pagreitinti Šengeno vizų išdavimo tvarką į mūsų šalį atvykstantiems keliautojams.

Pasak parlamentaro, tai ypač svarbu ruošiantis 2011 m. Lietuvoje vyksiančiam Europos krepšinio čempionatui.

“Jau kitais metais mūsų šalis neabejotinai sulauks daug didesnio keliautojų dėmesio. Juk didžiuliai sporto renginiai nuolat pritraukia nemažus sirgalių srautus, tačiau tam, kad į mūsų šalį jie atvyktų, o neliktų stebėti Europos krepšinio čempionato namie, turime išspręsti nemažai problemų. Jau dabar Šengeno vizas siekiantys gauti ir į mūsų šalį atvykti turistai susiduria su ilgomis eilėmis. Turime įvertinti, kad jų srautai kitąmet bus bene keliskart didesni”, – situaciją komentuoja P. Auštrevičius.

Liberalo teigimu, didžiausia problema išlieka nepakankamas konsulinio personalo dydis, kuris ir trikdo vizų išdavimą. Užsienio turistai priversti vizų laukti po keletą savaičių ar net mėnesių, todėl tai kelia jų nepasitenkinimą, o kartu mažina atvykstančiųjų skaičių bei Lietuvos turizmo sektoriaus pajamas. Problematiškiausia situacija su Šengeno vizų išdavimu jau keletą metų išlieka Lietuvos ambasadose bei konsulatuose Rusijoje, Ukrainoje ir Moldovoje.