"Veido" archyvas

Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos (ES) šalims atidėti naujų taisyklių dėl skysčių įsinešimo į orlaivį įvedimą neapibrėžtam laikui.

Tokį sprendimą Europos Komisija paskelbė siekdama išvengti galimų nepatogumų keleiviams.

Pirmasis laipsniško draudimo atšaukimo etapas buvo suplanuotas penktadienį, tačiau apie savo sprendimą kol kas netaikyti naujų taisyklių paskelbė kelios ES valstybės. Galiausiai skysčių ir kosmetikos prekių vežimo orlaiviais taisyklės gali tapti skirtingos Šengeno zonoje, į kurią be ES narių įeina Islandija, Norvegija ir Šveicarija.

Siekdama išvengti painiavos, Europos Komisija jau penktadienį dienos metu paskelbė apie sprendimą atidėti naujų taisyklių įvedimą.

Apie būtinybę vengti painių situacijų pareiškė Europos transporto komisaras Symas Kalasas (Siim Kallas).

Nuo 2013 m. balandžio ES ketina panaikinti visus apribojimus į orlaivio saloną įsinešti skysčių.

Kaip anksčiau skelbė Europos žiniasklaida, draudimas bus atšauktas ne todėl, kad valdžia liovėsi nerimavusi dėl teroro aktų, o todėl, kad oro uostuose bus įrengti šiuolaikiniai skeneriai. Nauji prietaisai, kurių kiekvienas kainuoja per 100 tūkst. svarų sterlingų, pajėgia atskirti nekenksmingus skysčius nuo potencialiai sprogstamųjų. Šiuo metu naudojami prietaisai to užtikrinti negali.

Šiuo metu keleiviai gali įsinešti į lėktuvo saloną skysčių ir kosmetikos prekių, jei jos yra ne daugiau kaip 100 mililitrų indeliuose. Šie taip pat dar turi būti sudėti į plastikinius maišelius.

Apribojimai įvesti 2006-aisiais, kai spėjami teroristai mėgino per kontrolės postus įsinešti į lėktuvą skystų sprogstamųjų medžiagų ir susprogdinti kelis lėktuvus. Apribojimai turėjo galioti tik laikinai, tačiau iki šiol visi mėginimai juos atšaukti žlugo.

Scanpix

Europos Sąjunga, Rusija, Graikija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šeštadienį pasmerkė Sirijos režimo surengtą kruviną susidorojimą su protestuotojais, reikalaujančiais politinių laisvių ir pažaboti korupciją.

Dešimtys tūkstančių Sirijos gyventojų šeštadienį reikalavo nuversti prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą); jie susirinko laidoti daugybės demonstrantų, žuvusių dėl saugumo pajėgų smurto. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad nuo pirmųjų protestų, prasidėjusių kovo 18 dieną Derijos mieste, bendras aukų skaičius jau viršijo 300.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Sirijos susidorojimai su protestuotojais “privalo liautis tuojau pat”, taip pat sakė, kad B.al Assado sprendimas atšaukti dešimtmečius šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį yra “nerimtas”. JAV vadovas pridūrė, kad Damaskas siekia Irano pagalbos malšinant neramumus.

“Šis piktinantis smurto naudojimas protestams malšinti turi liautis tuojau pat, – pabrėžė B.Obama. – Užuot įsiklausęs į savo žmonių balsą, prezidentas al Assadas kaltina pašaliečius, tuo pat metu siekdamas Irano pagalbos represijose prieš Sirijos piliečius, naudodamas tą pačią šiurkščią taktiką, kurią buvo pasitelkę jo sąjungininkai iraniečiai.”

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas) paragino Sirijos vyriausybę nutraukti “kraujo liejimą” ir atsakyti į demonstrantų reikalavimus. Jis taip pat sakė, kad Damaskas turi paleisti “visus sąžinės kalinius”, panaikinti žiniasklaidos cenzūrą ir patraukti atsakomybėn atsakinguosius už kankinimus ir smurtą.

“Sirijos režimas privalo pagaliau pripažinti laiko ženklus ir patenkinti savo žmonių teisėtus lūkesčius. Tuščios deklaracijos žmonių nebesuklaidins”, – nurodė jis.

“Žmonės visiškai aiškiai išdėstė savo reikalavimus. Bet kokios formos smurtas prieš taikius demonstrantus turi liautis: daugiau jokių žudymų, jokių kankinimų, jokių nepagrįstų areštų. Turi būti atliktas nepriklausomas protestuotojų žūties tyrimas”, – pridūrė J.Buzekas.

Rusija paragino Sirijos lyderius paspartinti “didelio masto politines reformas” ir susilaikyti nuo smurto, nes kruvini saugumo pajėgų ir prieš vyriausybę protestuojančių demonstrantų susirėmimai tik dar labiau eskaluoja neramumus šioje arabų valstybėje.

“Sirijos vyriausybė ir visos nevyriausybinės bei religinės jėgos privalo atmesti smurtą ir toliau ieškoti bręstančių problemų sprendimo, – sakoma Rusijos URM pranešime. – Tik konstruktyvus dialogas, Sirijos vyriausybės didelio masto politinių reformų spartinimas ir socialiniai bei ekonominiai pokyčiai gali užtikrinti stabilų ir demokratinį šalies vystymąsi.”

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) taip pat pasmerkė Sirijos saugumo pajėgų “kraštutinį smurtą” ir paragino patraukti atsakomybėn asmenis, kaltus dėl daugybės protestuotojų žūties praeitą penktadienį.

“Raginame Sirijos valdžią nedelsiant atsisakyti smurto ir gerbti savo piliečių esmines teises bei laisves, – sakė A.Juppe. – Tik platus politinis dialogas, atsakantis į Sirijos žmonių teisėtus lūkesčius, gali išsaugoti stabilumą šalyje – tai rūpi visiems.”

“Šios žiaurios ir beatodairiškos represijos kertasi su nepaprastosios padėties atšaukimu”, – pridūrė Prancūzijos diplomatijos vadovas.

Graikijos užsienio reikalų ministras Dimitris Drucas (Dimitris Droutsas), savo ruožtu, sakė, kad jo vyriausybė labai susirūpinusi dėl pranešimų apie Sirijos valdžios vykdomas represijas ir paragino Damaską imtis reformų.

“Teisė į taikius susirinkimus ir žodžio laisvė yra esminiai demokratijos elementai, ir jų privalu laikytis, – pabrėžė D.Droutsas. – Raginame Sirijos vyriausybę elgtis santūriai ir nedelsiant įgyvendinti būtinas reformas, kurios būtų naudingos Sirijos žmonėms ir šalies stabilumui.”

EuroParliament

“Tikrųjų suomių” įsitvirtinimas Europos politiniame žemėlapyje yra tik viena iš virtinės nacionalistų pastarojo meto pergalių, o ši tendencija, kurios šaknys glūdi visuomenės baimėse dėl imigracijos, išryškėjo kartu su ekonomine krize.

Į euroskeptišką suomių partiją ir jos lyderį, 48 metų Timo Soini (Timą Soinį), turi būti žiūrima turint galvoje populistinį judėjimą link nacionalizmo, kuris vystosi dėl vidaus veiksnių ir neaplenkia net labiausiai integruotų, sėkmingiausių ekonomikų”, – sakė Robert’o Schumano (Robero Šumano) fondo Briuselyje analitikas Jeanas Dominique’as Giuliani (Žanas Dominikas Žiuliani).

“Tai buvo referendumas dėl Europos Sąjungos politikos”, – atvirai rėžė T.Soini kiek nurimus emocijoms dėl rinkimų rezultatų.

“Pasilaikysime mūsų pinigus ir mūsų teisę patiems priimti sprendimus”, – sakė “Tikrųjų suomių” lyderis.

Ne visi nacionalistai Europoje yra kraštutiniai dešinieji.

Škotijoje, kur gyvena panašus skaičius žmonių kaip Suomijoje, pastaruosius ketverius metus valdžioje yra ne vieną dešimtmetį gyvuojanti centro kairės pakraipos nacionalistų partija. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad kitą mėnesį vyksiančiuose rinkimuose nacionalistų mažumos vyriausybė bus perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.

Tačiau tai veikiau išimtis, nes kitose šalyse ryški orientacija į dešinę.

Prancūzijoje Marine Le Pen (Marin Le Pen) iš savo liūdnai pagarsėjusio tėvo Jeano Marie Le Peno (Žano Mari Le Peno) perėmė kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto vairą.

Praėjusį mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 2012 metais vyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų ture ji gali surinkti 20 proc. balsų ir įveikti dabartinį valstybės vadovą Nicolas Sarkozy (Nikolą Sarkozį), jei socialistų kandidatu bus dabartinis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas).

Nyderlanduose populistui Geertui Wildersui (Gertui Vildersui) populiarumą padėjo pelnyti atvirai antiislamiškas filmas, kuriame Koranas lyginamas su Vokietijos nacių lyderio Adolfo Hitlerio knyga “Mano kova” (Mein Kampf).

Italijoje bei Danijoje kraštutiniai dešinieji dirba mažumos vyriausybėje arba ją remia, užtikrindami galimybę veikti.

Austrijos kraštutinių dešiniųjų numylėtinis Heinzas Christianas Strache (Heincas Christianas Štrachė) įrašinėja repo dainas apie savo neapykantą musulmonų simboliams Europoje ar Briuselio aparatui.

Kraštutinių dešiniųjų figūros taip pat patogiai įsitaisiusios Bulgarijos, Latvijos, Slovakijos ir Švedijos parlamentuose.

Tuo tarpu flamandų nacionalistai tik ieško dingsties padalyti Belgiją.

Vengrijos konservatorių premjero Viktoro Orbano politika, įskaitant griežtus žiniasklaidos suvaržymus ar ultradešiniųjų partijos “Jobbik” išpuolių prieš romus ignoravimą, šiurpina Briuselio liberalus. Be to, pirmadienį šalies įstatymų leidėjai patvirtino prieštaringai vertinamą naują konstituciją, kurioje minimas Dievas, krikščionybė, Šventoji Vengrijos Karūna, Tėvynė ir tradicinės šeimos vertybės.

“Europos federalizmas buvo graži idėja, kuria pats tikėjau”, – neseniai pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi (Janošas Martonis).

Tačiau, pridūrė jis, “faktas, kad nacionalinės valstybės koncepcija įgijo jėgos ir reikšmingumo”.

“Šis rezultatų derinys stulbinamas; jis įtikinamai įrodo, kad euroskepticizmas gali laimėti – ir laimėti tvirtai”, – pareiškė vienas iš didžiausių ES integracijos priešininkų Nigelas Farage’as (Naidželas Faradžas), vadovaujantis Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai.

N.Farage’as surinko milijonus balsų per Didžiojoje Britanijoje vykusius visuotinius rinkimus, o Europos Parlamente jis yra oficialus T.Soini sąjungininkas.

5,3 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje užsieniečiai sudaro tik apie 3 proc., o šios šalies ekonomika gali būti pavyzdys daugumai kitų Bendrijos narių.

Suomija yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kurios kreditingumas vertinamas indeksu AAA, o ES debatuose dėl ekonomikos šios šalies balsas yra neįprastai svarus.

Tačiau toliausiai šiaurėje esančioje ES šalyje sustiprėję nuogąstavimai dėl galimo arabų antplūdžio iš Šiaurės Afrikos per Italiją padėjo T.Soini partijai surinkti penktadalį balsų per rinkimus, kuriuose piliečiai aktyviai dalyvavo.

Būgštavimą dėl imigracijos taip pat papildė nerimas, jog Suomijai ir kitoms Bendrijos narėms teks finansiškai padėti krizės nualintai Graikijai, Airijai ir Portugalijai.

Ekspertai perspėja, jog net tuo atveju, jeigu T.Soini atsisakys agitacijos prieš finansinio gelbėjimo paketą Portugalijai mainais į nuolaidas kitose srityse, ES finansinis solidarumas nukentės ilgam.

“Esama priežasčių nerimauti”, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), ragindamas Suomiją išlikti “šiaurietiška ir europietiška”.

Jau kovo pabaigoje Europos Sąjungos šalių vyriausybės ketina galutinai susitarti dėl naujų kovos su skolų krize Europos Sąjungoje taisyklių. Oficialia šios krizės pradžia laikoma diena, kai paaiškėjo, kad ES finansinės paramos reikės į skolas įklimpusiai Graikijai. Tačiau nuo to laiko krizė tik gilėja, o galo su galu nebesuduriančių skolininkių nuolat daugėja.

Tiesa, spalį euro zonos šalys nusprendė sugriežtinti biudžetų priežiūros taisykles. Tuomet ES finansų ministrai susitarė, kad taisyklių pažeidėjams bus taikomos sankcijos praėjus šešiems mėnesiams nuo įspėjimo.

Priminsime, kad pažeidėjomis laikomos tos euro zonos šalys, kurių biudžeto deficitas didesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola siekia daugiau nei 60 proc. BVP.

Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Juergenas Starkas mano, kad to nebepakanka. “Nuo to laiko krizė suintensyvėjo. Reikia eiti toliau – negalima sustoti ties spalio pabaigoje priimtais sprendimais. Kovai su biudžeto deficitu būtinas “revoliucinis metodas”, – įsitikinęs J.Starkas, ir priduria, kad krizė gresia ir toms šalims, kurių skola dar nėra pasiekusi sankcijų vertos ribos, tačiau jos augimo tempai neleistinai dideli.

Skolos auga per sparčiai

Pastaraisiais mėnesiais skolos sparčiai auga visoje Europos Sąjungoje. Štai Didžiosios Britanijos valstybės skola šiemet pirmą kartą istorijoje peržengė trilijono svarų sterlingų ribą.

Priminsime, kad prieš dešimt metų Didžiosios Britanijos valstybės skola siekė neva tik 300 mlrd., o prieš penkerius metus buvo mažesnė nei 500 mlrd. Tačiau į valdžią atėjus Gordonui Brownui skola ėmė pūstis neregėtais tempais.

Taigi padalijus dabartinę trilijono sumą kiekvienam šalies namų ūkiui paaiškėtų, kad kiekvienos Didžiosios Britanijos šeimos pečius slegia 40 tūkst. svarų skola.

Taip pat įspėjama, kad ateinančiais dešimtmečiais mokesčių mokėtojai bus priversti grąžinti šias skolas ir mokėti palūkanas, kurios vien šiais metais sudarys 43 mlrd. svarų.

Tiesa, dabartinė koalicinė valdžia iki 2015 metų ketina sumažinti metinį valstybės skolinimąsi daugiau nei šimtu milijardų – nuo dabartinių 156 milrd. iki 35 mlrd. svarų. Tai pasiekti ketinama 81 mlrd. svarų sumažinus valstybės išlaidas, o dar 30 mlrd. surinkti padidinus mokesčius.

Tačiau kai kurios Europos Sąjungos valstybės, kartu ir artimiausios mūsų kaimynės bei pati Lietuva, aiškaus skolos mažinimo plano, regis, neturi, o skola auga žaibiškai.

Tarkime, Lietuvos valstybės skola 2008 metais sudarė apie 15,6 proc. BVP, o šių metų pabaigoje jau sieks 36–37 proc. BVP. Tiesa, ES mastu toks skolos santykis su BVP dar nėra dramatiškas, tačiau skolos augimo greitis jau tikrai pavojingas. Maža to, jeigu Lietuva nemažins biudžeto deficito, po poros metų skolai tvarkyti teks skirti po 4 mlrd. Lt kasmet. Planuojama, kad kitąmet vien palūkanoms mokėti teks skirti beveik 2 mlrd. Lt.

Dar labiau skolose prasmegusi Latvija. Šios šalies valstybės skola per praėjusius metus padidėjo 1,6 karto: pasiskolinta suma išaugo 791,8 mln. latų, iki 4,9 mlrd. latų (23,5 mlrd. Lt). Kaimynės Lenkijos valstybės skola 2010 metais buvo 53,5 proc. BVP ir šiemet gali pasiekti pavojinga laikomą 55 proc. BVP ribą.

Dauguma Europos valstybių iš šios krizės vaduojasi didindamos savo skolas. Be to, ir kiekvienos ties žlugimo riba atsidūrusios valstybės gelbėjimas visai Europos Sąjungai, kaip bendrijai, reiškia vis didesnę skolos kuprą.

Štai Graikijos gelbėjimas ES tapo milžiniška našta. Dabar tenka gelbėti Airiją. Bet ir tai dar ne pabaiga. Tikėtina, kad paramos gali prireikti ir Ispanijai ar Portugalijai.

Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini įsitikinęs, kad bandyti finansiškai paremti vieną ar kitą šalį – tai kastis sau duobę. Jo vertinimu, tarkime, sprendimas remti Airijos bankų sektorių per tarptautines paskolas tik dar labiau padidins įsiskolinimų naštą Europoje ir prives prie “košmariško scenarijaus”.

“Juk pačios Airijos ligšiolinė skola buvo milžiniška ir Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos ar kieno nors kito pagalba tik dar labiau atidės skolos grąžinimo terminą ir galiausiai padidins bendrą skolą. Taigi niekas iš mėnulio ar marso nesuteiks finansinės paramos TVF ar euro zonai, kai bus socializuota Airijos skola”, – aiškina ekonomistas, pabrėždamas, kad ši skola taps papildoma našta kiekvienam europiečiui.

O juk ir taip šiandien jau trylika Europos Sąjungos šalių yra prasiskolinusios “virš visų ribų”: jų skola viršija (kartais net daugiau nei dvigubai) leistiną 60 proc. BVP ribą. Taigi pusė ES valstybių šiurkščiai pažeidžia pačių pasirašytą Stabilumo ir augimo paktą. Naujausiomis Europos Komisijos prognozėmis, 2011 m. vien euro zonoje vidutinė skola pasieks 88,5 proc. visos euro zonos BVP, o ES ji sieks 83,8 proc. BVP.

Didžiausias BVP ir skolos santykis šiuo metu fiksuojamas, žinoma, Graikijoje, kurios skola viršija jau 132 proc. BVP. Nedaug atsilieka ir Italija, Belgija ar Vengrija, kurių skolos – didesnės nei jų metinis BVP.

Didėja su pagreičiu

Atkreiptinas dėmesys, kad daugelio prasiskolinusių šalių skolos didėja su didžiuliu pagreičiu. Pavyzdžiui, minėtos Airijos skola 2008 m. pradžioje siekė vos 28 proc. BVP, o dabar priartėjo prie 80 proc., t.y. apytikriai per dvejus metus išaugo kone tris kartus.

Graikijos skola prieš porą metų siekė 106 proc. BVP (ir jau tada buvo neįsivaizduojamai didelė), o dabar, kaip minėta, viršija net 132 proc.

Net palyginti mažą skolą turinti Lietuva per krizę finansinių įsipareigojimų naštą užsiaugino daugiau nei du kartus: 2008 m. pradžioje Lietuvos skola siekė 14,5 proc., o dabar jau viršija 35 proc. BVP.

Ir net vieną mažiausių skolų Europoje turintis Liuksemburgas turi kuo “pasigirti”: ne taip seniai šios nykštukinės valstybės skola tesiekė 4 proc., o dabar sparčiai artėja prie 20 proc. BVP.

Taip yra todėl, kad valstybės toliau skolinasi, ir už vis didesnes palūkanas. Tarkime, Pasaulio banko ekspertų vertinimu, ilgalaikės vyriausybių skolų problemos gali dar labiau padidinti skolinimosi išlaidas, o tai pakenks investicijoms ir ūkio plėtrai besivystančiose šalyse.

Kai kurių analitikų manymu, tai, į kokią padėtį dėl skolų yra patekusi Europos Sąjunga, veikia ir viso pasaulio rinkas. “Tarkime, Europos Sąjungos skolos verčia nerimauti investuotojus visame pasaulyje, įskaitant JAV. Tai uždaras ratas”, – komentuoja žinomas Harvardo universiteto profesorius Niallas Fergusonas.

Jis prognozuoja, kad Europos skolų krizė pirmiausia išplis į Japoniją, o paskui ir į JAV. “Valstybinių skolų padidėjimas prives prie infliacijos arba bankroto”, – aiškina profesorius.

Apskritai skolų našta tampa panaši į įsisukančią karuselę, kuri sustos tik visiškai sugedus mechanizmui. “Taigi reikia ne toliau skolintis ar pinigais gelbėti bankus, o tam tikroje vietoje viską pertvarkyti, – įsitikinęs N.Roubini.

Jo nuomone, tam reikia, kad bankų kreditoriai patirtų smūgį, nes priešingu atveju visa ši skola paskirstoma vyriausybėms. “Tuomet yra sulaužomas vyriausybių stuburas ir jos tampa nemokios”, – skolų didėjimo mechanizmą aiškina N.Roubini.

Vis garsiau kalbant apie Turkijos, Kroatijos, Serbijos, Kosovo ir kitų Europos šalių narystę Europos Sąjungoje, aiškėja, kad didesnė dalis senųjų ES šalių narių gyventojų ES plėtros nepalaiko.

Ar Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į ES 2007-aisiais buvo klaida? Ar šių šalių piliečiai tapo visaverčiais europiečiais? Ar metas pradėti kitų šalių – Turkijos, Serbijos, Kosovo – priėmimą į bendriją, o gal verta pasimokyti iš ankstesnių klaidų ir neskubėti?

Šiais klausimais europiečiai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni lyg ir neprieštarauja ES plėtrai (tiesa, jie sudaro mažesniąją dalį) ir sako nematantys nieko blogo, jei prie Bendrijos prisijungs musulmoniškoji Turkija, sienų klausimo su Slovėnija niekaip neišsprendžianti Kroatija, ką tik nepriklausomybę paskelbęs Kosovas ar jo žūtbūtinai nepripažįstanti Serbija.

Kiti, kurių yra didesnė dalis, sako griežtą “ne” ir kiekvieną sykį primena, kas nutiko, kai 2007-aisiais į ES buvo priimtos tokios šalys kaip Bulgarija ir Rumunija. Įdomu, kad daugiausia ši pozicija dėl ankstesnės ir dėl būsimos plėtros priklauso nuo šalies, kur atliekama apklausa.

Ir svarbiausias faktorius – kiek šalis laimėjo ar pralošė dėl ankstesnės ES plėtros, ypač 2007-aisiais, kai prie Bendrijos prisijungė iš esmės narystės kriterijų neatitikusios, bet didelį pasiryžimą keistis rodžiusios Rumunija ir Bulgarija.

Žinoma, jų priėmimas į ES buvo lemtas daugiausia strateginio išskaičiavimo. Net ir buvęs Europos plėtros komisaras Gunteris Verheugenas šiemet pripažino, kad šios dvi šalys nebūtų tapusios ES narėmis, jei ne Kosovo karas. Mat jų narystė leido bent iš dalies sumažinti nestabilumą Europos žemyne, tad į formalius kriterijus buvo numota ranka.
Panašiai kalba ir dabartinis ES plėtros komisaras Olli Rehnas, neabejojantis, kad Bulgarija ir Rumunija 2007-aisiais dar tikrai nebuvo pasirengusios tapti ES narėmis. Vis dėlto jomis tapo, o dabar europiečiai šį faktą vertina labai prieštaringai.

Taigi, ar tai buvo klaida? Daugelio Europiečių manymu – taip.

2007-ųjų plėtra – klaida?

Iš Eurobarometro sociologinių apklausų sužinome, kad bulgarus kaip ES narius itin nepalankiai vertina dauguma (maždaug po du trečdalius) Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų gyventojų – visi tie, kurie savo kailiu pajuto bulgarų antplūdį ne tik gerąja, bet ir blogąja prasme (pavyzdžiui, kalbant apie nusikalstamumą). Šiose šalyse bulgarai ir rumunai – nemėgstamiausios Europos tautos.

Beje, kai kuriose šalyse anksčiau į ES priimtų šalių vertinimą nemenką įtaką daro baimė dėl tolesnės ES plėtros. Pavyzdžiui, sociologai mano, kad prancūzai Bulgarijos atžvilgiu tokie nepakantūs (Bulgarijos priėmimą į ES nepalankiai vertina apie 62 proc.) todėl, kad baiminasi Turkijos narystės. Kaip ir Vokiečiai, kur Turkijos priėmimo į ES skeptikų yra lygiai tiek, kiek ir buvo ankstesnio Bulgarijos ir Rumunijos priėmimo priešininkų – 66 proc.

Beje, įdomu ir keista tai, jog tarp skeptiškiausiai ES plėtros atžvilgiu nusiteikusių šalių atsiduria ir Baltijos valstybės bei Lenkija.

“Nouvelle Europe” prezidentas Philippe’as Perchocas įsitikinęs, kad tai vėlgi susiję su asmenine patirtimi. “Šalyse, kuriose dar ne iki galo baigtas stabilizacijos procesas, gyventojai skeptiškai vertina etniškai nestabilias valstybes, tokias kaip Kosovas, Serbija ar Kroatija”, – dėsto analitikas.

Na, o tolerantiškiausiai ES plėtros atžvilgiu nusiteikę ispanai. Dauguma jų (daugiau nei 60 proc.) palaiko tolesnės ES plėtros idėją, ypač kalbant apie Turkijos priėmimą.

Dar 2007-aisiais tie patys ispanai bene mažiausiai iš visų europiečių prieštaravo, kad Bendrijos narėmis taptų Bulgarija ir Rumunija . Sociologai mano, kad tai buvo susiję su pigios darbo jėgos viltimis, su kaupu išsipildžiusiomis į Bendriją priėmus Baltijos šalis. Be to, Ispanija nė kiek neprieštarauja ir ES plėtrai Balkanų kryptimi, mat su šiomis šalimis apskritai turi mažai ryšių. Galiausiai, simpatijas Turkijai Ispanija jaučia nuo seno, o su šia šalimi ne taip seniai prisijungė prie Viduržemio jūros regiono sąjungos ir palaiko itin aktyvius prekybinius ryšius.

Tačiau lėtesnį nei norima ES paramos panaudojimą lemia skirtingi ministerijų administraciniai gebėjimai – vienose daugiau kompetentingų specialistų, išmanančių ES lėšų naudojimo sritį, kitose mažiau. Be to, ES paramos panaudojimą stabdo ir viešųjų konkursų rezultatų skundimas, trečiadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Finansų ministerijos duomenimis, Europos Komisijos avansiniai ir tarpiniai mokėjimai Lietuvai iki 2010 metų rugsėjo 1 dienos siekė daugiau nei 6,5 mlrd. litų (28 proc. 2007-2013 metų laikotarpiu Lietuvai skirtų lėšų). Per keturis iš septynerių laikotarpio metų išmokėta trečdalis lėšų.

Pasak finansų viceministro Rolando Kriščiūno, apie galimą skirtų ES lėšų praradimą kalbėti nereikėtų, nes 2007-2013 metų laikotarpio lėšoms panaudoti laiko turime iki 2015 metų gruodžio 31 dienos.

“Esame vieni iš pirmaujančių ES pagal lėšų panaudojimą, iš naujųjų ES narių – pirmieji. Kita vertus, esame linkę save vertinti pagal savo užmojus, ir mūsų užsibrėžti planai įlieti daugiau ES lėšų į šalies ekonomiką kol kas nėra vykdomi. Norime dar aktyviau panaudoti šias lėšas, judėti sparčiau, nes tai pagrindinės lėšos, kurias galime investuoti į ūkio plėtrą”, – teigė R.Kriščiūnas.

Pirmąjį šių metų pusmetį projektų vykdytojams, rangovams būdavo pervedama apie 30-40 mln. litų paramos lėšų per savaitę, prieš porą savaičių ši suma ūgtelėjo iki 90 mln. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis spalio 11 dieną Lietuvoje buvo finansuojama ar baigta finansuoti daugiau nei 3,5 tūkst. projektų, jų bendra vertė siekia 18 mlrd. litų, o skirtas ES finansavimas – beveik 13,5 mlrd. litų. (58 proc. visų 2007-2013 metų laikotarpiui numatytų ES lėšų).

Jau baigti įgyvendinti 308 projektai, kurių bendra vertė – daugiau kaip 1,9 mlrd. litų, iš jų daugiau nei 1,3 mlrd. litų sudaro ES finansavimas. Daugiausia baigtų projektų – verslo ir transporto infrastruktūros srityse.

Europos Komisija ruošiasi ateinančiais metais paskelbti įstatymą, pagal kurį visus Europos Sąjungos (ES) šalys privalės uždrausti rūkymą viešose vietose, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė “EUobserver”.

Rūkymas viešose vietose iš dalies arba visiškai uždraustas daugelyje Bendrijos šalių, todėl rūkaliai nebegali užsitraukti dūmo užkandinėse, kavinėse ir kitose vietose. Kita vertus, iki šiol galima palyginti lengvai rasti vietų, kur rūkaliai toleruojami, naudojantis įstatymų išimtimis arba įstaigų savininkams ignoruojant nurodymus.

Sveikatos apsaugos komisaras Johnas Dalli (Džonas Dalis) sakė norintis panaikinti šią galimybę.

“Mums reikia visiškai uždrausti rūkymą visose viešose vietose, transporte ir darbovietėje”, – jis aiškino pirmadienį Vokietijos dienraščiui “Die Welt” duotame interviu.

Komisaras pareiškė, kad šią direktyvą Briuselis planuoja pateikti tvirtinimui ateinančiais metais. Jis pridūrė, kad išimtys nebeturėtų būti toleruojamos, nes ši problema susijusi “ne vien su lankytojų, bet ir darbuotojų sveikata”.

Pavyzdžiui, Belgijoje, kurioje įsikūrusi ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, kavinių lankytoja iki šiol gali mėgautis tabako dūmais kavinėse, jeigu įstaigoje neparduodamas maistas.

Tuo tarpu Graikijos sveikatos apsaugos ministras praeitą trečiadienį pripažino, kad jo šalyje pernai priimto draudimo rūkyti nesugebėta įgyvendinti. Pasak jo, per slaptus patikrinimus nustatytą, jog aštuoni iš dešimties barų atvirai pažeidinėjo šį įstatymą.

Naujame ES įstatyme taip pat gali būti sugriežtinti nikotino ir kitų toksinių medžiagų kiekio apribojimai tabako produktuose.

Europos Komisija toliau mėgins susitarti dėl taisyklių, pagal kurias tabako gaminiai nebekristų į akis pirkėjams, o jų pakuotės būtų kiek galima mažiau patrauklios.

Visų gamintojų pakuotės turėtų tapti vienodos išvaizdos; ant jų turės būti spausdinami apie rūkymo žalą, tokią kaip sukeliamos plaučių ligos, įspėjantys spalvingi paveikslėliai, taip pat pateikiama daugiau informacijos apie gaminiuose esančias toksiškas medžiagas.

“Juo vienodesnės ir neišvaizdesnės bus cigarečių pakuotės, juo bus geriau”, – sako komisaras.

Žalingas įprotis rūkyti Europos Sąjungoje kasmet nusineša apie 650 tūkst. žmonių gyvybių.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) antradienį Europos Parlamente pristatė svarbiausius Europos Sąjungos (ES) politikos prioritetus, įskaitant spartesnį struktūrinių reformų įgyvendinimą ir darbo vietų kūrimą.

Ekonominės politikos srityje jis atkreipė dėmesį į būtinybę spartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą per ateinančius dvylika mėnesių ir būtinybę visoms ES valstybėms narėms veikti solidariai.

Europa, jo teigimu, turi spręsti su dideliu makroekonominiu disbalansu susijusias problemas, ypač euro zonoje, ir siekti ir fiskalinio konsolidavimo, ir ekonomikos plėtros.

Europos Komisija pasiūlys uždrausti piktnaudžiavimą skolintų vertybinių popierių pardavimu ir pateiks įstatymo projektą, pagal kurį premijos “už greitą šiandienos pelną, kuris rytoj tampa dideliais nuostoliais” būtų pripažintos neteisėtomis.

Be to, rudenį bus pateikti pasiūlymai dėl finansinės veiklos mokesčių. Taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl išvestinių finansinių priemonių, kredito reitingų agentūrų ir krizės valdymo sistemos siekiant pertvarkyti finansų sektorių iki 2011 metų pabaigos.

Europos Sąjunga Didžiajame dvidešimtuke (G20) skatins užtikrinti geresnį pasaulio ekonomikos koordinavimą ir didesnį finansų rinkų stabilumą bei jų atsakomybę, tam pertvarkant tarptautines finansų įstaigas ir didinant pasaulio finansų apsaugos sistemų veiksmingumą.

Darbo vietų kūrimo srityje Komisija pasiūlys sukurti Europos laisvų darbo vietų pasiūlos sistemą, kuri leistų užpildyti bloke 4 mln. laisvų darbo vietų ir sustiprinti bendrą darbo vietų rinką.

Spalio mėnesį Komisija pateiks planus dėl naujovių kūrimo skatinimo remiant pasaulinės klasės Europos universitetus ir pasiūlys patvirtinti bendrą patentą, kuris galiotų visame bloke. Taip pat bus siekiama kovoti su biurokratija, trikdančia smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.

Planuojama sukurti ES “kovos su skurdu platformą”, kurioje būtų koordinuojami Europos pagalbos pažeidžiamoms grupėms, kaip antai vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, veiksmai.

Energetikos ir infrastruktūros srityje Komisija, be kita ko, kitąmet pasiūlys patvirtinti energetikos, infrastruktūros ir energijos efektyvumo veiksmų planą ir ieškoti naujų Europos infrastruktūros projektų finansavimo šaltinių. Taip pat bus pasiūlyta kartu su Europos investicijų banku (EIB) platinti ES projektams finansuoti skirtas obligacijas.

Dauguma Lietuvos gyventojų remia ir domisi šalies naryste Europos Sąjungoje, informacijos šia tema jie pageidautų gauti, visų pirma, per televiziją, spaudą, radiją ir internetu, rodo visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai.

Lietuvos narystę ES remia 71,4 proc. apklaustų šalies gyventojų. Ši parama išlieka stabili – 2008 m.  už šalies narystę ES pasisakė 72,2 proc. tyrimo dalyvių.

Labiausiai narystę remia jauni iki 29 m. (75,7 proc.) ir 40-49 m. amžiaus respondentai (73,2 proc.). Taip pat narystei ES palankiausi lietuvių tautybės (73,3 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (81,1 proc.), specialistai (85 proc.), moksleiviai ir studentai (74,4 proc.), daugiau kaip 800 ir 1000 litų vienam šeimos nariui pajamų gaunantys (atitinkamai 76 ir 80,7 proc.), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gyvenantys respondentai (77,9 proc.).

Narystės ES neremia 16,8 proc. apklaustųjų. Labiausiai dalyvavimui šioje organizacijoje nepritaria 50-59 m. amžiaus (24,7 proc.), rusų ir lenkų tautybės (26,5 ir 25,9 proc.), darbininkai (22,7 proc.), bedarbiai (20 proc.), iki 400 litų vienam šeimos nariui gaunantys (19,1 proc.), Vilniaus (19,4 proc.) ir mažesnių miestų (19,1 proc.) tyrimo dalyviai.

ES piliečiais save laiko du trečdaliai (66,1 proc.) apklaustų gyventojų. Tokiais savęs nelaiko 22,1 proc. respondentų.

Informaciją apie Lietuvos narystę ES Užsienio reikalų ministerija skelbia tinklalapyje http://www.euro.lt/, šalies gyventojai nemokamos ir išsamios informacijos šia tema taip pat gali gauti regioniniuose Europos informacijos centruose „Europe Direct“ (http://www.europedirect.lt/).

Artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį didžioji dalis apklaustųjų (42,2 proc.) vertina kaip naudingą šaliai. Priešingos nuomonės yra 22,4 proc. respondentų.

Tarp teigiamai vertinančių pirmininkavimą 65,6 proc. mano, kad vadovavimas ES Tarybai leis Lietuvai apginti savo interesus ES, 50,7 proc. pritaria, kad tai bus puiki proga pristatyti save kaip investicijoms ir turizmui patrauklią šalį, 41,2 proc. tikisi, kad pirmininkavimas teigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką.

Abejojantys dėl pirmininkavimo naudos mano, kad Lietuva turi per mažai įtakos ES ir negalės įgyvendinti savo tikslų (54,9 proc.), ir nuogąstauja, kad tai brangiai kainuos mokesčių mokėtojams (43,2 proc.).

Apklaustų Lietuvos gyventojų nuomone, pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai turėtų būti ES energetinis saugumas (55,4 proc.), ekonomikos plėtros ir užimtumo skatinimas (53,9 proc.), santykiai su Rusija (42,2 proc.), ES Rytų kaimynystės politika (33,1 proc.), švietimas ir kultūrinis bendradarbiavimas (29,2 proc.).

Belgija ketvirtadienį pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), vildamasi padėti 27-ias valstybes vienijančiai Bendrijai išbristi iš ekonomikos krizės, nors pati po visuotinių rinkimų dar neturinti naujos vyriausybės.

Pasitraukiantis Belgijos premjeras Yves’as Leterme’as (Ivas Letermas) pasirengęs uoliai dirbti, jo šaliai perėmus pirmininkės pareigas iš Ispanijos, tačiau jis neturi didelės veiksmų laisvės, nes atsakingas tik už kasdienius valstybės, įklimpusios į naujos vyriausybės formavimo derybas, reikalus.

Derybos dėl koalicijos tarp olandiškai kalbančių flamandų separatistų iš šiaurinės Flandrijos ir frankofonų junionistų iš skurdesnio pietinio Valonijos regiono vyksta labai sunkiai, todėl manoma, kad naujas kabinetas nebus suformuotas iki spalio, kai jau bus įpusėjęs šalies pirmininkavimas Bendrijai. Tokiu atveju naujai administracijai iš esmės neliks laiko nuveikti kažką reikšminga.

Su panašia situacija Europa jau buvo susidūrusi praėjusių metų pradžioje, kai Čekijoje įpusėjus šalies pirmininkavimui ES žlugo vyriausybė ir dėl to Praha praktiškai buvo nušalinta nuo Bendrijos reikalų tvarkymo.

Nors Belgijos pareigūnai tikina esantys puikiai pasirengę ir Bendrija nenukentės dėl jų šalies pirmininkavimo, dabartinis finansų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) pareiškė, jog būtų geriau, jei dabartinė laikinoji vyriausybė eitų savo pareigas iki metų pabaigos, kad būtų užbaigtas darbas.

“Europai būtų geriau, kad viskas tęstųsi taip, kaip yra dabar”, iki metų pabaigos, sakė ministras interviu, kuris ketvirtadienį bus parodytas per Prancūzijos televizijos kanalus, nušviečiančius parlamento darbą.

“Tačiau aš taip pat žiūriu į situaciją Belgijoje, ir kuo greičiau šalis turės vyriausybę, tuo bus geriau”, – pridūrė D.Reyndersas.

Belgijos Karalystė, viena iš Bendrijos steigėjų, žadėjo, kad ji bus “kukli” pirmininkaujanti šalis.

Tai reiškia, kad šį pusmetį Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), kuris atsisakė Belgijos premjero pareigų, kai buvo išrinktas pirmuoju nuolatiniu ES prezidentu, taip pat ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) veikiausiai turės daugiau erdvės manevruoti nei pirmininkaujant Ispanijai.

Belgija iškėlė sau tikslą griežtai vykdyti Lisabonos sutartį, kuri įsigaliojo pernai gruodį. Pagal šią reformų sutartį įsteigti nauji vadovybės postai, kuriuos dabar užima H.Van Rompuy ir C.Ashton, o pirmininkaujančiai valstybei iš esmės numatytas “antrojo piloto” vaidmuo sprendžiant europinius reikalus.

Europos išorės veiksmų tarnybos (European External Action Service – EEAS), pirmojo Bendrijos diplomatinio korpuso, kūrimas taip pat bus vienas svarbiausių Belgijos pirmininkavimo prioritetų.

Ekonomikos srityje Belgija žada paspartinti derybas dėl griežtesnio finansų sektoriaus reguliavimo ir tęsti diskusijas Europos ekonominio valdymo.

Finansų ministras D.Reynders taip pat ketina aptarti mokesčių harmonizavimą ir bendrą pramonės politiką.

Belgijos pirmininkavimo pradžiai ketvirtadienį nėra numatyta jokių oficialių iškilmių, tačiau keli šventiniai renginiai turėtų įvykti savaitgalį.

Lietuva jungtųsi prie planuojamos Europos energijos bendrijos, ir tikisi, kad ji apims visas Europos Sąjungos (ES) šalis bei nepadalys žemyno, sako Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas Česlovas Vytautas Stankevičius.

Politikas pabrėžė, kad iki šiol nėra aišku, kaip gali būti įgyvendinta Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko (Ježio Buzeko) ir buvusio Europos Komisijos vadovo Jacques Delors (Žako Deloro) iškelta iniciatyva.

Viena iš galimybių, kurią Lietuva vertina atsargiai, yra glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmas – tokiu atveju prie iniciatyvos prisidėtų nebūtinai visos, bet ne mažiau nei devynios ES šalys narės.

“Dėl “dviejų greičių” Europos nuogąstavimų yra. Kai kas siūlo Šengeno erdvės pavyzdį. Tačiau mes nenorime, kad būtų “dviejų greičių” Europa, esame prieš Europos suskaldymą, todėl esame už visos ES įtraukimą”, – BNS sakė Č.V.Stankevičius.

Politikas šią savaitę dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Briuselyje, kur aptartos galimybės steigti Europos energijos bendriją.

“Pasakiau, kad Lietuva bus tarp šalių, kurios pradės tą daryti. Manau, kad reikia politinės valios, o formą rasime”, – sakė Č.V.Stankevičius.

Teisės ekspertai sako, kad kita galimybė yra keisti esančias ES sutartis arba sudaryti naują Europos energijos sutartį.

Č.V.Stankevičius naujos sutarties galimybę sakė vertinantis skeptiškai, ypač prisiminus sunkumus, kurie buvo siekiant Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

“Galimybes pasiekti naują sutartį vertinu skeptiškai, gali būti nauji vyriausybių susitarimai”, – sakė Č.V.Stankevičius.

Europos Parlamento pirmininkas J.Buzekas kartu su žinomu prancūzų politiku Ž.Delorsu neseniai pareiškė, kad kitame Europos integracijos istorijos etape turi būti sukurta Europos energijos bendrija, kuri vykdytų tvirtą ir veiksmingą bendrą energetikos politiką.

Pasak jų, įgyvendinant Europos projektą didžiausius žingsnius gali ir, jei reikia, iš pradžių turi žengti branduolį sudarančios ryžtingos valstybės narės, kurios gali siekti pažangos, naudodamosi nuostatomis dėl glaudesnio bendradarbiavimo.

Lietuvos vadovai nuolat pabrėžia, kad po šešerių narystės Europos Sąjungoje metų valstybė lieka izoliuota energetiškai, nes su likusia Europa nėra elektros ir dujų jungčių.

“Lietuva pritaria tikslams, kad būtų sukurta tikrai veikianti bendra rinka, o išorės santykiuose su energijos tiekėjais būtų kalbama vienu balsu. Dabar to dar nėra”, – BNS sakė Č.V.Stankevičius.