Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete EP pirmininkas J.Buzekas pristatė deklaraciją dėl Europos energetinės bendrijos sukūrimo, kuri yra lyginama su istorinės reikšmės įvykiu – Europos anglies ir plieno bendrijos sukūrimu.

Europos energetinė bendrija kuriama, nes pripažįstama, kad dabartinės energetikos politikos nepakanka pasiekti tokius tikslus kaip energetikos išteklių prieinamumas pagrįstomis ir stabiliomis kainomis valstybėms narėms ar mažo kiekio CO2 išmetimo užtikrinimas.

Europos energetinės bendrijos pagalba be kitų tikslų siekiama, kas ES turėtų vieną balsą santykiuose su išorės partneriais energetikoje, būti pajėgi koordinuotai pirkti išteklius ir turėti bendras strategines atsargas.

Europos Parlamentaras iš Lietuvos Zigmantas Balčytis posėdyje kritikavo Europos energetinės bendrijos kūrimo modelį, pagal kurį bendriją ketinama pradėti kurti nuo 9 didžiausius ekonominius ir finansinius pajėgumus turinčių galingųjų ES valstybių.

“Tokio bloko energetikoje sukūrimas neįtraukiant visų ES valstybių narių iš karto, sukurtų prielaidas atnaujinti dviejų greičių Europos vystymo idėją, dar kartą suskaldytų Europą, o dabartinės energetiškai izoliuotos salos ES viduje dėl finansinių lėšų ir infrastruktūros trūkumo rizikuoja ilgam likti už galingųjų valstybių klubo durų,” – posėdyje teigė Zigmantas Balčytis.

Nė vienoje kitoje ES šalyje krizės laikotarpiu taip nemažėjo algos, nesitraukė paskolų portfelis, kaip Lietuvoje, bet patenkame į lyderių trejetuką pagal eksporto didėjimą ir BVP kilimo prognozes.

Ar Andrius Kubilius pateks į ekonomikos vadovėlius, ar, atvirkščiai, įeis į istoriją kaip mažiausiai pagarbos nusipelnęs premjeras? Kol Seimas dėl to ginčijasi, neapsispręsdamas, ar pritarti Vyriausybės programai, nutarėme tiesiog palyginti, kaip atrodome kitų panašaus lygio europiečių kontekste – ES naujųjų narių dešimtuko (be Maltos ir Kipro) kompanijoje. Pasaulio banko naujausios ataskaitos, kaip krizės akivaizdoje atsilaikė ES debiutantės, keliose lentelėse pagal mūsų paryškintą raudoną liniją galima lengvai atsekti Lietuvos tendencijas ir jas palyginti jas su kitų naujųjų ES šalių nuopuoliais bei pakilimais.

Lietuva kyla, bet iš žemiau

Pasaulio bankas daro išvadą, kad ES naujokės dinamiškesnės ir geriau sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, tad prognozės joms šviesesnės nei Bendrijos senbuvėms. BVP naujajame ES narių dešimtuke pernai krito 3,6, o senojoje Europoje – 4,3 proc., šiųmetės prognozės atitinkamai plius 1,6 ir 1,2 proc. Fiskalinis deficitas ES-10 pernai buvo –6,5, o ES senbuvėse –7,1 proc. BVP, šiemet naujokėms prognozuojamas –5,8, o senosioms narėms –7,5 proc. Tad nenuostabu, jog, estams įteikiant kvietimą nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos, eurą jau turinčioms valstybėms teko pripažinti, kad jos pačios nebeatitinka Mastrichto kriterijų.

Milžiniškas atotrūkis ir tarp valstybių skolų: naujokės prasiskolinusios vidutiniškai 44,1 proc., šiemet skolos išaugs iki 47,5 proc. BVP, o senosios – atitinkamai 76,4 ir 82,1 proc. Nedarbas senojoje Europoje buvo didesnis nepilnu procentu, panašios tendencijos turėtų išlikti ir šiemet (10,3 proc.).

Tačiau tie optimistiniai ES debiutančių prognozių skaičiai ne visuomet reikš juntamas permainas ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pagal BVP augimo tempus iš naujojo dešimtuko esame treti. Tačiau visi, kartais išskyrus premjerą, suvokia, kad kai žemiausiai krinti, paskui įspūdingai atrodo ir kilimas, nes juk kilsime iš rekordinio tarp visų ES narių nuosmukio. Mūsų BVP augimas 2010 m. turėtų atitikti ES-10 vidurkį, tačiau pernai jis krito daugiau kaip keturiskart daugiau nei ES-10 vidurkis.

Lietuvos skaičiai buvo prastesni nei ES-10 vidurkis ir pagal fiskalinį deficitą, ir pagal nedarbą. Bet, nepaisant valstybės skolos didėjimo, ji beveik trečdaliu mažesnė nei kitų ES naujokių vidurkis. Džiugina stabiliai kylantis Lietuvos eksporto linkis, bet jis, teisybės dėlei, daugiausia priklauso ne nuo mūsų, o nuo užsienio rinkų atsigavimo. Vis dėlto, pasak premjero patarėjo ekonomikos ir finansų klausimais Mykolo Majausko, jau esame pakeliui į viršų: stabilizuojami viešieji finansai, pamažu atsigauna pramonė ir eksportas. Štai pagal pramonės produkcijos pokyčius – plius 9,9 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, – Lietuva trečia ES po Švedijos ir Maltos.

Prašviesėjimas – po septynerių metų?

Vis dėlto greitų prošvaisčių, juo labiau tokių, kokios pasijustų ne tik makroekonominiuose skaičiuose, bet ir žmonių kasdienybėje, dar teks palaukti. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovės Catrionos Purfield teigimu, trims ketvirtadaliams šalių sugrįžti į ikikrizinį lygį prireikia maždaug septynerių metų. Jos manymu, Lietuvai toliau teks veržtis diržus.

Premjerui ekonomikos ir finansų klausimais patarinėjantis M.Majauskas taip pat mano, kad teks imtis papildomų finansinių sprendimų – įvesti nekilnojamojo turto mokestį, peržiūrėti akcizus, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas. Jo manymu, teks peržiūrėti ir socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės, šalpos, invalidumo.

O Lietuvos bankas tebeprognozuoja, kad šiemet pagrindinis ūkio atsigavimo veiksnys bus realusis eksportas, kuris turėtų kilti 7,1 proc. Tačiau privatus vartojimas mažės apie 7,9 proc., nes iki 17,1 proc. kils nedarbo lygis, tebemažės darbo užmokestis ir liks griežtos skolinimo sąlygos.

Neseniai vienos Europos Sąjungos senbuvės premjeras piktai mestelėjo: “Klystate, jei manote, kad dabartiniai politikai nežino, ką būtina daryti. Jie tą puikiai žino. Jie tik nežino, kaip laimėti rinkimus padarius tai, ką padaryti būtina”.

Šiuo jausmų protrūkiu patyręs politikas išdavė tai, apie ką, kiek teko patirti įvairiomis aplinkybėmis, vis dažniau susimąsto Europos politiniai sluoksniai, nors garsiai to pasakyti dar nelabai drįsta: Europa tapo prie gero gyvenimo pripratusių, tad pokyčių nenorinčių masių įkaite.

Politikai mato ir suvokia, kad dabartinė Europos socialinė gerovė yra netvari, dabartiniai europiečiai gyvena ateities kartų sąskaita, ta žmonių karta, kuri sukūrė dabartinį klestėjimą, išmiršta, o jos vietą užima europinei kultūrai, jos darbo etikai visiškai svetimi imigrantai (Briuselyje populiariausias berniukų vardas – Mohamedas). Politikai mato, kad dalis istoriškai tingesnių ir visuomet prasčiau gyvenusių Europos valstybių, išnaudodamos ES demokratinės sistemos trūkumus, atvirai parazituoja darbštesniųjų ir turtingesniųjų sąskaita, o savo begėdiškumą ir nenorą gyventi pagal pajamas dangsto aiškinimu, esą rinkėjai tokio taupymo nesupras. Politikai mato, kaip tiek Europos kaimynės, tiek toliau esančios svarbios prekybos partnerės išnaudoja ES bendros politinės valios stoką, bet nedrįsta tam priešintis, nes dar labiau bijo, kad kuri nors istoriškai galingesnė Europos šalis neįgytų per daug įtakos.

Mokėti už tokį politinį minkštakūniškumą tenka labai brangiai tiesiogine šito žodžio prasme. Milijardinės pagalbos bankrutuojančiai švaistūnei Graikijai gelbėjimo ratas galėjo būti nepalyginamai mažesnis, jei būtų mestas greitai, be ilgų aptarinėjimų ir svarstymų. Tačiau vokiečiams ant nosies buvo vietos rinkimai, pagalba graikams buvo nepopuliari tarp rinkėjų, tad kanclerė Angela Merkel delsė. Rezultatas – ir rinkimai pralaimėti, ir pinigų daugiau duoti reikės, ir euras, dėl kurio stengtasi, atsidūrė ties pavojinga riba.

Tad nenuostabu, kad privačiuose pokalbiuose su “senaisiais” europiečiais vis dažniau prasprūsta jų giliai užslėptas, bet vis didesnis pavydas stiprios rankos politikams ir jų valdomoms valstybėms: “A.Lukašenka diktatorius, bet turi valios ir daro, ką reikia, o mes kelinti metai tūpčiojame, nes reikia retos rūšies varliukų teises ginti”; “V.Putinas diktatorius, bet jo pažadais galime tikėti, nes jam nereikia pataikauti rinkėjams”; “M.Saakašvilis turi bėdų dėl demokratijos, bet kokias reformas jis daro!”

Lietuva, kaip rodo apklausos, irgi nori stiprios rankos vadovo. Tiesa, pas mus jo labiau nori masės, o ne politikos lyderiai, o Europoje labiau lyderiai, bet ne masės. Tačiau tendencija akivaizdi.

Seimas priėmė nutarimą dėl pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d.

Vyriausybės prašoma iki 2010 m. birželio 11 d. pateikti Seimui pasirengimo pirmininkauti gaires, kuriose būtų apibrėžti esminiai principai ir nuostatos. Iki lapkričio 15 d. vyriausybė turėtų pateikti ir detalų veiksmų planą.

Seimas taip pat pasiūlė Vyriausybei imtis reikalingų priemonių Lietuvos Respublikos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai proceso nuoseklumui, veiksmingam valdymui ir biudžeto asignavimų sudarymui ir vykdymui bei kitų finansinių šaltinių panaudojimui užtikrinti.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Sąjungą (ES) lygina su “peraugusiu paaugliu” – pasak jos, atsižvelgiant į plėtrą, Bendrija turi pritaikyti ne tik institucijas, bet ir bendrą politiką tam tikrose srityse.

Kaip pavyzdį šalies vadovė pateikė Bendrą žemės ūkio politiką, kuri, anot D.Grybauskaitės, yra per brangi.

“Europa atrodo kaip peraugęs paauglys, kuris augo greičiau nei drabužiai, kuriuos jis dėvi”, – antradienį paskelbtame interviu portalui “Euractiv” sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, prisitaikyti prie plėtros Europai reikia tiek politiškai, tiek ekonominėje integracijoje.

“Mums reikia pritaikyti ne tik mūsų institucijas, bet taip pat pertvarkyti bendrą politiką”, – sakė D.Grybauskaitė.

“Negalime tęsti plėtros su ta pačia Bendra žemės ūkio politika. Ji per brangi. Tas pats ir su regionine politika (…). Turime keistis kartu su plėtra, ko mes dar nepadarėme”, – sakė prezidentė, kuri prieš tai buvo už ES biudžetą atsakinga eurokomisarė.

Vokietija neperžengs savo teisių ribų, jei nuspręs blokuoti euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) planuojamą paskolą Graikijai, sakė Europos Komisija.

Komisijos atstovai, kartu su Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu, turi įvertinti Graikijos planus pertvarkyti biudžetą ir ekonomiką per artimiausius trejus metus mainais į paskolas.

Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) leidiniui “Bild” pareiškė, jog Berlynas gali atmesti Atėnų prašymą dėl paskolos.

“Priklauso nuo to, ar Graikija ateinančiais metais laikysis nustatyto taupymo plano”, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras televizijos kanalui ZDF sakė, jog Vokietija nėra “pasirengusi išrašyti tuščio čekio”.

Pasak ES ekonomikos komisaro Ollio Rehno (Olio Reno) atstovo Amedeu Altafajaus (Amadėjaus Altafajaus), sprendimas dėl paskolos Graikijai bus priimtas “per kelias dienas”.

Tačiau jis pabrėžė, kad “bet kuris šalis gali blokuoti. Jie turi tam teisę, jei mano, kad tai nėra reikalinga ir nekelia pavojaus euro zonos finansų stabilumui”.

Pirmiausiai savo sprendimą dėl paskolos reikalingumo pateiks Europos Komisija ir ECB, tačiau paskutinį žodį tars euro zonos šalys.

Tuo tarpu TVF vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas (Dominikas Štrosas-Kanas) pareiškė, jog “TVF, Europos partneriai ir visi, susiję su finansine parama, sutinka, jog reikia veikti greitai”.

Manoma, jog Europa Graikijai skirtų apie 30 mlrd. eurų, o TVF – 15 mlrd. eurų.

Šį savaitgalį sukaks jau šešeri metai, kai Lietuva – Europos Sąjungos narė. Kyla klausimas, kaip Lietuvos gyventojai vertina šį laikotarpį, pačią narystę ir ES suteiktą naudą ar žalą. Iš “Veido” užsakymu bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos paaiškėjo, kad net 77,8 proc. apklaustųjų mano, jog narystė ES Lietuvai davė didesnės ar mažesnės naudos. Ir tik 0,6 proc. įsitikinę, kad ši narystė pridarė daug žalos.

Kartu teiravomės, kuris iš Lietuvos europarlamentarų šiuo metu geriausiai eina jam patikėtas pareigas. Paaiškėjo, kad trečdaliui respondentų toks yra Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. O mažiausiai palankių vertinimų dėl savo darbo sulaukė Laima Andrikienė, Radvilė Morkūnaitė, Justas Vincas Paleckis ir Valdemaras Tomaševskis. Na, bet labiausiai susimąstyti, ką veikia Europos Parlamente, turėtų Juozas Imbrasas, mat nė vienas apklaustas Lietuvos gyventojas nemano, kad jis geriausiai eina jam paitikėtas pareigas.

Netrukus sukaks šešeri metai, kai Lietuva priimta į Europos Sąjungą. Jūsų vertinimu, ar ši narystė Lietuvai davė daug naudos?

Taip, labai    49,4 proc.
Taip, šiek tiek    28,4 proc.
Ne, beveik nieko nedavė    16,2 proc.
Nežinau    5,4 proc.
Davė daug žalos    0,6 proc.

Jūsų vertinimu, kuris iš Europos Parlamento narių geriausiai eina jam patikėtas pareigas?

V.Landsbergis    32,2 proc.
V.Uspaskichas    22,6 proc.
Nė vienas    15,6 proc.
Nežinau    14,6 proc.
R.Paksas    8,2 proc.
A.Saudargas    3 proc.
V.Blinkevičiūtė    1,6 proc.
L.Donskis    0,8 proc.
Z.Balčytis    0,6 proc.
L.Andrikienė    0,2 proc.
R.Morkūnaitė    0,2 proc.
J.Paleckis    0,2 proc.
V.Tomaševskis    0,2 proc.
J.Imbrasas    0 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. balandžio 19–21 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.